Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties, kuria A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 22 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo advokato skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2008 m. spalio 10 d., veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraudamas į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei panaudodamas šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, t. y. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje, padarymu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi jam buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. sausio 22 d. Teismo nutartyje nurodoma, kad iš byloje surinktų faktinių duomenų – nukentėjusių, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų, patikrinimo vietoje parodymų, asmens parodymų atpažinti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenų, slapto sekimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės duomenų, daiktų atpažinimo parodymų, kratos protokolų, apžiūrų protokolų, telefoninių pokalbių išklotinių analizės, specialistų išvadų bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos – leidžiančių manyti, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Kaltinamajam taikomo suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, neišnykę. A. B. kaltinamas padaręs penkis tyčinius, savanaudiškus, baigtus nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs ir jų sankcijose numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais: nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio, savo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje nesilankė ir tai duoda pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje, slėpsis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, A. B. anksčiau teistas, šioje byloje kaltinamas nusikaltimus padaręs organizuota grupe, veikusioje pagal išankstinį veiksmų planą, pasiskirstydami vaidmenimis, įgijus nusikaltimų darymo priemones, nusikaltimų tęstinis pobūdis, jų aukštas organizuotumo lygis leidžia spręsti, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas, turi realias galimybes daryti naujus sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pratęsdamas suėmimo terminą, atsižvelgė į tai, kad šiuo metu baudžiamosios bylos, kuri yra didelės apimties ir sudėtinga, teisminis nagrinėjimas tik pradėtas ir artimiausiu metu nebus užbaigtas.

Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį. Nurodo, kad minėta nutartis yra nepagrįsta, šališka, neteisėta, priimta grindžiant tik prielaidomis, nesilaikant įstatymų, pagrindinių baudžiamojo proceso principų, joje nurodytos aplinkybės neatitinka byloje surinktoms, todėl naikintina. Pažymi, kad būtina laikytis teisėtumo principo, o tikslingumas negali persverti teisėtumo. Procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos (BPK 122 straipsnis).

Teigia, kad teismas deklaratyviai nurodė, jog yra kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir visiškai nekreipė dėmesio į aplinkybes, kurias būtina nustatyti ir įvertinti, t. y. turėjo atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius ir t. t. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis A. B. yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dorai ir sąžiningai dalyvavo jų auklėjime ir auginime, neturi išlaikymo problemų, motina yra 1-osios grupės invalidė, gyvena viena, turi judėjimo problemų, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl sunkios operacijos atlikimo, todėl reikalinga nuolatinė priežiūra dabar ir po operacijos. Mano, kad jo ginamasis labai reikalingas šeimai. Be to, byloje yra duomenų, kad A. B. bus įdarbintas įmonėje ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymi, kad A. B. kaltinimas padarius sunkius nusikaltimus nėra pakankama tikimybė, jog gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo.

Gynėjas sutinka, kad jo ginamasis anksčiau teistas, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų pažeidęs anksčiau jam skirtas švelnesnes kardomąsias priemones. Mano, kad A. B. neva gali daryti naujus nusikaltimus yra tik nemotyvuota prielaida. Atkreipia dėmesį, kad A. B. atlikęs bausmę, 2008 m. balandžio 8 d. buvo išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos, nėra duomenų, kad po to būtų padaręs nusikaltimus ar patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, anksčiau sąžiningai ir dorai dirbo, dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje neteko darbo, turėjo santaupų, neturi išlaikymo problemų, po paleidimo iš suėmimo turi būti įdarbintas. Mano, kad tai įrodo, jog jo ginamasis neturi polinkio daryti naujus nusikaltimus. Teigia, kad teismo išvados (nusikaltimas padarytas organizuota grupe, naudojant smurtą, iš anksto apgalvojant, pasiruošiant ir t. t.) negali būti vertinamos kaip įrodančios BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą, nes tai yra duomenys iš kaltinamojo akto, o sprendimas dėl jo (A. B. ) kaltumo ir būtent tokiomis aplinkybėmis padaryto nusikaltimo dar nepriimtas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011 m. vasario 21 d., byla perduota Vilniaus apygardos teismui, kur vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių byla perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, o suėmimo terminas vėl pratęsiamas, o taip šiurkščiai pažeidžiamas teisėtumo principas, nes kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas dėl tikslingumo. Be to, Panevėžio apygardos teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkto reikalavimus, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus namų areštą, ar užstatą, ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pažymi, kad A. B. anksčiau teistas 4 kartus ir buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių jis (A. B. ) nei vieno karto nebuvo pažeidęs, A. B. suimtas daugiau nei 13 mėnesių, o tai gali neigiamai paveikti jo ginamojo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius. Mano, kad teisminį nagrinėjimą galima netrukdomai atlikti A. B. esant laisvėje.

Teismo posėdyje gynėjas ir kaltinamasis A. B. prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam A. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Panevėžio apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių, Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) reikalavimų.

Aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Šio proceso metu nagrinėjama tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas dėl suėmimo termino pratęsimo. Be to, aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali pasisakyti dėl galimybės žemesnės instancijos teisme kaltinamajam pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes – namų areštą, ar užstatą, ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali įtakoti, jog žemesnės instancijos teismas pakeistų paskirtą arba pratęstą kardomąją priemonę į kitas kardomąsias priemones.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir kaltinamojo akto matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, liudytojų parodymuose, kratos protokoluose, slapto sekimo protokole, apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose bei kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti kaltinimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį kaip teigia gynėjas savo skunde. Be to, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą turi būti bent vienas iš suėmimo skyrimo arba jo pratęsimo pagrindų bei sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Apygardos teismas, pratęsdamas A. B. suėmimo terminą nurodė, jog tam yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai (būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus).

Teismas nurodo, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į kaltinamojo darbo santykius, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, jog kaltinamajam A. B. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje, iš kurių du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis, jis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno ir taip sudarė sunkumų pareigūnams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. sausio 5 d. nutarimu paskelbta A. B. paieška). Šios aplinkybės duoda pagrįstą manymą, kad kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, A. B. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, dvi iš jų priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos, kitos dvi prie nesunkių ir viena prie apysunkių nusikaltimų, kaltinamas nusikalstamas veikas daręs organizuota grupe ir padaręs nukentėjusiesiems didelės vertės turtinę žalą (9 943 642,40 Lt), panaudojęs šaunamąjį ginklą, nusikalstamos veikos buvo tęstinės, anksčiau buvo keturis kartus teistas, nusikalstamos veikos tyčinės, ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymima, kad į gynėjo skunde minimus teiginius ir argumentus apie ankstesnėse bylose paskirtas A. B. kardomąsias priemones ir jo ginamojo laikymąsi, švelnesnės kardomosios priemonės skyrimą jau buvo ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1S-139/2011, 1S-231/2011, 1S-315/2011, todėl motyvai nebus kartojami.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad jo ginamasis yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, invalidę motiną, kuriai bus reikalinga priežiūra dėl numatytos operacijos, A. B. paleidus iš suėmimo – įsidarbins, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešinami viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Atkreipiamas dėmesys, kad gynėjas nepateikia teismui naujų duomenų, kurie galėtų patvirtinti apie dabartinę A. B. sveikatos būklę, ar įdarbinimo galimybes, o remiasi 2011 m. duomenimis. Aukštesnės instancijos teismui gynėjas pateikė VšĮ Kauno ligoninės gastroenterologijos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 6 d. išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos 2011 m. birželio 20 d. išrašo iš medicinos dokumentų kopiją, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Krikščioniškieji gimdymo namai ginekologijos skyriaus išrašą iš medicinos dokumentų apie M. M. , t. y. jo ginamojo motinos, sveikatos būklę, tačiau jie nepatvirtina gynėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog A. B. motinai numatyta operacija ir jai būtina priežiūra.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors apygardos teismas dėl šių suėmimo pagrindų iš esmės nepasisakė, tačiau aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties. Baudžiamąją bylą sudaro dvidešimt du tomai dokumentų, perduotoje byloje kaltinimai pareikšti dešimčiai asmenų, kaltinamiesiems inkriminuota po keletą nusikalstamų veikų. Teisminis bylos nagrinėjimas yra pradėtas ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų vilkinamas. Pažymima, kad byla perduota nagrinėti iš Vilniaus apygardos teismo į Panevėžio apygardos teismą motyvuota Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. 1T-82/2011, todėl šio perdavimo negalima vertinti kaip bylos vilkinimo.

Dėl aukščiau išdėstytų teismo motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamajam A. B. pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą išliko BPK numatyti pagrindai ir sąlygos. Suėmimo termino pratęsimas šioje proceso stadijoje yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamojo A. B. teisės suvaržytos, tačiau toks suvaržymas nepažeidžia BPK nustatytų reikalavimų ir yra pateisinamas. Bylą nagrinėjantis teismas nepažeidė BPK, EŽTK nuo­statų, EŽTT praktikos ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. Naikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.