Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir, įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą.

Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi paskelbė įtariamojo A. B. paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę - suėmimą. Kaltinamasis A. B. 2010 m. birželio 4 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. parvežtas į Lietuvos Respubliką. Kaltinamasis A. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. B. palikta galioti to paties teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminas. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas kaltinamajam pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (gali bėgti (slėptis) nuo teismo). Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų ir kaltinamojo akto matyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarstydamas kardomosios priemonės klausimą teismas byloje esančių įrodymų nevertina ir kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. A. B. kaltinamas padaręs penkias tyčines, savanaudiškas, smurtines, baigtas nusikalstamas veikas, t. y. du nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, po paskelbtos paieškos buvo surastas Norvegijos Karalystėje. Ši aplinkybė, taip pat kaltinamajam gresiančių bausmių griežtumas bei tai, kad jis kaltinamas tęstinius nusikaltimus padaręs organizuotoje grupėje, kurioje jos narius siejo tvirti nusikalstami ryšiai, kad itin didelės vertės turtas nėra surastas, dėl to yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis turi realią galimybę būdamas laisvėje šiuo turtu disponuoti, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje slėpsis nuo teismo. Teismui pateikti duomenys (motinai R. B. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, sesuo J. K. negali pasirūpinti motina, bendrovė pasiryžusi įdarbinti A. B.) nepaneigia aukščiau išdėstytos išvados. Pažymi, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga, kurtu su A. B. teismui perduoti dar devyni asmenys, byla iš esmės nepradėta nagrinėti.

Kaltinamasis A. B. skundu prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį.

Kaltinamasis teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta grubiai pažeidžiant BPK 119 straipsnio nuostatas. Suėmimas pratęstas nepagrįstai, nes jis neįvykdė jam inkriminuojamų veikų. Įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis įvykdė jam inkriminuotas veikas, byloje nesurinkta, todėl jo laikymas suėmime prieštarauja BPK nuostatoms. Teismas skundžiamą nutartį grindė tik tuo pagrindu, kad jis įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau vien šis faktas neleidžia daryti išvados, kad jis padarė šiuos nusikaltimus.

Nesutinka su teismo išvada, kad gali slėptis nuo teismo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šią teismo išvadą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam niekada nebuvo įteiktas šaukimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nors pareigūnams buvo žinoma jo gyvenamoji vieta. Jo motina nebuvo informuota, kad jis turi atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Ilgą laiką gyveno užsienyje, tačiau ne kartą buvo grįžęs į Lietuvą apie tai, kad jo ieško pareigūnai niekas neinformavo. Pažymi, kad dėl neaiškių priežasčių nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teisėjai iki dabar neišreikalauja duomenų apie tai, kad tuo metu, kai buvo įvykdytos nusikalstamos veikos jo nebuvo Lietuvoje, dėl to buvo pažeistas rungimosi principas.

Kaltinamasis mano, kad iš esmės yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti kaltinamieji, kurie kaltinami padarę analogiškas veikas, yra laisvėje, ir jiems paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Mano, kad vien ši aplinkybė yra pagrindas nepratęsti jam suėmimo termino. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu teisminis tyrimas yra baigtas, byla ilgą laiką nagrinėjama teisme, todėl nėra pagrindo tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, jis vienas rūpinasi ir išlaiko savo neįgalią motiną, kurios sveikata šiuo metu yra labai bloga. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti motina, nėra. Jis turi draugę, su kuria nori įregistruoti santuoką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, apie tai, kad jis buvo ieškomas, nežinojo. Jis baigęs aukštąjį mokslą, charakterizuojamas teigiamai, jo teistumas išnykęs. Panevėžio apygardos teismui pateikė duomenis, kad jam yra saugoma darbo vieta ir jeigu bus pakeista kardomoji priemonė, turės legalių pajamų ir galės išlaikyti savo neįgalią motiną. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, jis suimtas jau ilgą laiką, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Mano, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. B. prašė jo skundą tenkinti, posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. B. skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėja konstatuoja, kad BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. dalyvavo padarant nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas, t. y. nukentėjusiųjų A. B., O. B., J. B., kitų kaltinamųjų L. E., A. S., J. M., liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti asmenį, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, telefoninių pokalbių išklotinių analizė, apžiūrų, kratų protokolai, specialistų išvados ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nagrinėjant Panevėžio apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjamas kaltinamojo skundo teiginys apie tai, kad jis (A. B.) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti pratęstas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, jog kaltinamajam A. B. pareikšti kaltinimai dėl 5 tyčinių, savanaudiškų, smurtinių nusikalstamų, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. A. B. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška ir jis buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje, kur gyveno naudodamasis suklastotais dokumentais – pasu ir vairuotojo pažymėjimu. Be to, kaltinamasis A. B. anksčiau yra teistas du kartus: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. ir to paties teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. Nors šie A. B. teistumai yra išnykę, tačiau paminėti duomenys jį charakterizuoja neigiamai. Šios aplinkybės duoda pagrįsta manymą, kad kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. B. skunde kartoja ankstesnių savo skundų argumentą dėl asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo, kurį kaltinamasis sieja su aplinkybe, kad kiti šioje byloje kaltinami asmenys yra laisvėje, ir jiems paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Aukštesnysis teismas dėl šių kaltinamojo skundo argumentų yra pasisakęs ir motyvavęs ankstesnėse nutartyse (Lietuvos apeliacinis teismas 1S-271/2010, 1S-186/2011, 1S-266/2011, 1S-353/2011, 1S-80/2012). Nurodoma, kad kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Vien aplinkybė, kad asmenys kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjant kaltinamojo A. B. skundą dėl konkrečiai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sužadėtinę, sergančią motiną, kurios niekas negali prižiūrėti, yra baigęs aukštąjį mokslą, išnykęs teistumas, yra saugoma darbo vieta, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Teismas atkreipia dėmesį ir išaiškina, kad 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 20 straipsnyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę sudaryti santuoką, todėl A. B. santuoką su savo drauge gali sudaryti įkalinimo įstaigoje šio straipsnio numatyta tvarka. Be to, šį argumentą kaltinamasis pateikia jau nuo 2011 m., tačiau iki šiol neįregistravo santuokos, todėl šis skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį.

A. B. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme yra pradėtas, teisiamasis posėdis byloje numatytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., taip pat iš anksto yra numatytos ir tolimesnės teisiamojo posėdžio datos. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Kaltinamojo A. B. teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta aplinkybė, jog itin didelės vertės turtas nėra surastas. Iš nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog byloje nėra rasti visi pagrobti daiktai, negali būti vada pratęsti suėmimą šiuo pagrindu. Taigi suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi tokio pagrindo ir nenurodė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu naikinti Panevėžio apygardos nutartį nėra pakankamo pagrindo. Teismo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė BPK nuostatų bei kitų teisės aktų. Be to, švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.