Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir, įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą.

Kaltinamasis A. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, sulaikytas 2010-08-13. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2010-01-07 nutartimi paskelbė įtariamojo A. B. paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę - suėmimą. Įtariamasis A. B. 2010-06-04 buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2010-08-13 parvežtas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-08-14 nutartimi įtariamajam A. B. palikta galioti to paties teismo 2010-01-07 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.

Jis neįvykdė jam inkriminuojamų veikų. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis įvykdė jam inkriminuotas veikas, byloje nesurinkta, todėl jo laikymas suėmime prieštarauja BPK nuostatoms. Teismas skundžiamą nutartį grindė tik tuo pagrindu, kad jis įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau vien šis faktas neleidžia daryti išvados, kad jis padarė šiuos nusikaltimus.

Kaltinamasis mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, buvo šališkas ir grubiai pažeidė jo teisę į gynybą. Teisme jam visiškai nepagrįstai buvo pakeistas advokatas. Jis nesutiko, kad jį gintų ne advokatė A. R., tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 2012 m. kovo 1 d. buvo gautas advokatės A. R. prašymas nagrinėti bylą ne 13 val., 14 val., tačiau į šį advokatės prašymą nebuvo atsižvelgta, o jo nuomonės dėl advokato pakeitimo niekas neklausė. Mano, kad ši aplinktybė yra vada panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Kaltinamasis mano, kad iš esmės yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti kaltinamieji, kurie kaltinami padarę analogiškas veikas, yra laisvėje, ir jiems paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Mano, kad vien ši aplinkybė yra pagrindas nepratęsti jam suėmimo termino.

Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog šiuo metu teisminis tyrimas yra baigtas, todėl tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę jam nėra pagrindo.

Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, jis vienas rūpinasi ir išlaiko savo neįgalią motiną, kurios sveikata šiuo metu yra labai bloga. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti motina, nėra. Jis turi draugę, nori įregistruoti santuoką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, apie tai, kad jis buvo ieškomas, nežinojo. Jis baigęs aukštąjį mokslą, charakterizuojamas teigiamai, jo teistumas išnykęs. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, jis suimtas jau ilgą laiką, todėl mano, vien tai yra vada naikinti skundžiamą teismo nutartį. Mano, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. B. ir jo gynėja nedalyvavo, posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti A. B. suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Kaltinamojo skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų.

A. B. kaltinamas padaręs 5 tyčines, savanaudiškas, smurtines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška ir jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisinga ir pagrįsta yra ir apygardos teismo išvada dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvimo. A. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, tarp kurių yra nusikaltimai, numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe. Duomenų, kad A. B. iki suėmimo būtų dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra. Todėl išvardintų aplinkybių visuma ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., sunkumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad A. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kurį kaltinamasis sieja su aplinkybe, kad teismo posėdyje, pratęsiant jam suėmimo terminą, nedalyvavo jo gynėja advokatė A. R. Nurodo, jog jo gynėja buvo pakeista be jo sutikimo, todėl mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šis kaltinamojo skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas nenustatė, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas būtų šališkas. Iš Panevėžio apygardos teismo 2012-03-01 posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkė paaiškino kaltinamajam, kad yra pasikeitusi gynėja, kadangi advokatė A.R. užimta kitoje byloje ir negali dalyvauti teismo posėdyje numatytą valandą, todėl buvo pakviesta gynėja iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Po tokio posėdžio pirmininko paaiškinimo prašymų proceso dalyviai neturėjo. Kaltinamasis A. B. prašymo nenaginėti bylos be jo gynėjos A. R. nepareiškė. Kaltinamojo A. B. teisė į gynybą buvo užtikrinta, nes jo interesus šio posėdžio metu gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė R. K. Kaltinamasis šiai advokatei jokių pretenzijų dėl netinkamos jo gynybos nereiškė. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kaltinamojo A. B. teisė į gynybą 2012 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pažeista nebuvo.

Kaltinamasis A. B. skunde atkartoja ankstesnių savo skundų argumentą dėl asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo, kurį kaltinamasis sieja su aplinkybe, kad kiti šioje byloje kaltinami asmenys yra laisvėje, ir jiems paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, jog tai, kad kitiems kaltinamiesiems pareikšti analogiški kaltinimai dar nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien aplinkybė, kad asmenys kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjant kaltinamojo A. B. skundą dėl konkrečiai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Skunde kaltinamasis ginčija ir savo kaltės klausimą, teigdamas, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Aukštesnysis teismas dar kartą (tai buvo nurodyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse) atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami, nes kaltinamojo kaltės klausimas gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Kaltinamojo skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sužadėtinę, sergančią motiną, yra baigęs aukštąjį mokslą, aukštesniojo teismo buvo ne kartą svarstyti ir įvertinti ankstesnėse teismo nutartyse. Iš kaltinamojo skundo turinio matyti, kad jo asmeninės ir šeiminės aplinkybės, kurios buvo įvertintos ankstesnėse teismo nutartyse, nėra pasikeitusios, todėl jos negali būti pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

A. B. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme yra pradėtas, teisiamasis posėdis byloje numatytas 2012 m. balandžio 19 d., taip pat iš anksto yra numatytos ir tolimesnės teisiamojo posėdžio datos. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Teismas BPK reikalavimų pažeidimų nenustatė. Tenkinti suimto kaltinamojo A. B. skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Suimto kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.