Teisora
Registruotis

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-350/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
1-14-350/2014
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00209-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
E. G., A. S., J. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-350/2014Proceso Nr. 1-01-2-00209-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 1.2.14.5.5; 1.2.14.12; 1.2.17.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.10.1; 2.1.14; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; (S)
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant:prokurorams G. J., N. G.,gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei, Alfonsui Mašalui, Reginai Butnevičienei,kaltinamiesiems E. G., A. S., J. M.,nukentėjusiajam A. B.,vertėjoms N. V., R. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A.S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d., 199 str. 1 d.,

J. M (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas: 1) 2007-06-07 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 265 str. 50 MGL (6250 Lt) bauda; 2) 2010-04-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda; 3) 2011-06-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d. 140 MGL (17 500 Lt) bauda, 4) 2013-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 189 str. 2 d., 21 str. 182 str. 2 d.,

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis invalidumą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 189 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir J. M., veikdami bendrininkų grupe, įgijo bei realizavo 2008 m spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelės vertės turtą, iš anksto žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent: 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., dienos metu, Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. S. iš L. E. įgijo senovinius balto aukso auskarus su briliantais (100 000 eurų (345 000 Lt)) vertės ir laikrodį „V. C.“ (130 000 eurų (448 500 litų)) vertės ir perdavė juos J. M., kuris tą pačią dieną apie 20.00 val. Vilniaus rajone, Nemėžio mstl., (duomenys neskelbtini) namo kieme, senovinius balto aukso auskarus su briliantais (100 000 eurų (345 000 Lt)) vertės ir laikrodį „V. C.“ (130 000 eurų (448 500 litų)) vertės pardavė L. K. už 52 000 Lt.

A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su E. G., kuris dėl nusikaltimo nėra kaltas, 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą realizuoti, iš L. E. įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje, už 1500 eurų (5175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais, už 3000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute, už 1 000 eurų (3450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais, už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku ant, už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę, už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais, už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu, už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais, už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu, už 1000 eurų (3450 Lt), raudono aukso žiedą, su dviem briliantais, už 2000 eurų (6900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Šv. (duomenys neskelbtini).“ su aptaisu už 64 000 Lt, ikoną „Švč. D. M. – „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 35 000 Lt, ikoną „K. Š.. D. M.“ su aptaisu už 50 000 Lt, ikoną „V. Š.. D. M.“ su aptaisu ir rėmu už 9000 Lt, ikoną „K. Š.. D. M.“ su aptaisu kiote ir rėmu už 10 000 Lt, ikoną „P. Š.. D. M.“ už 17 000 Lt, ikoną „S. Š.. D. M.“ už 10 000 Lt, ikoną „Šv. (duomenys neskelbtini)“ už 19 000 Lt, ikoną „Švč. (duomenys neskelbtini)“ už 5000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)– D. Ž.“ už 7000 Lt, altorinį kryžių „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote, su rėmu, už 17 000 Lt, ikoną „K. Š.. D. M.“ su aptaisu už 7503 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 4391 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 7612 Lt, ikoną „F. Š.. D. M.“ su aptaisu už 3410 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 4 477 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 4116 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 3840 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną - „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote už 3000 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1000 eurų (3450 Lt), bronzinę figūrėlę - „V“ už 4000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2 000 eurų (6700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2500 eurų (8625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2760 Lt), Šv. V. 1782 metų auksinį ordiną už 4000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2760 Lt), medalioną „N. II ir A. F. vedybos“ už 4000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „P“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį už 1000 eurų (3450 Lt).

Po to A. S. 2008 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, nesilaikydamas Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1424, neturėdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduoto leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno į Baltarusijos Respubliką dalį 2008 metų lapkričio mėnesį įgytų daiktų – antikvarinius daiktus: ikoną „K. Š.. D. M.“ su aptaisu už 7503 Lt, ikoną „Je. Švč. D. M.“ su aptaisu už 4391 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 7 612 Lt, ikoną „F. Š.. D. M.“ su aptaisu už 3410 Lt, ikoną „Švč. T“ su aptaisu už 4477 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 4 116 Lt, ikoną „I. V.“ su aptaisu už 3 840 Lt, ikoną „S. Š.. (duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „M“, su aptaisu kiote už 3 000 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1000 eurų (3450 Lt), bronzinę figūrėlę „V“ už 4000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5000 eurų (17 250 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2 500 eurų (8625 Lt), Šv. V. 1782 metų auksinį ordiną už 4000 eurų (13 800 Lt), medalioną „N. II ir A. F. vedybos“ už 4000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „P.“ už 50 Lt.

Po to A. S. 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, Minske, Baltarusijos Respublikoje tyrimo asmeniui, įvardintam D., už 5000 JAV dolerių realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. sidabrinę rašalinę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrinę už 1000 eurų (3450 Lt), bronzinę figūrėlę „V.“ už 4000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrinę už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrinę už 5000 eurų (17 250 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2500 eurų (8625 Lt), Šv. V. 1782 metų auksinį ordiną, už 4000 eurų (13 800 Lt), medalioną „N. II ir A. F. vedybos“ už 4000 eurų (13 800 Lt).

Kaltinamasis A. S. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Nepripažino per sieną gabenęs antikvarinius daiktus bei žinojęs, kad gauna nusikalstamu būdu įgytą turtą. Nurodė, kad pažįsta L. E. (L. E.), J. M., E. G.. L. E. užsiėmė nekilnojamu turtu, taip pat domėjosi antikvariatu, dalyvaudavo aukcionuose, matydavo jo namuose senovinių daiktų – paveikslų, baldų, ginklų. Pats iš L. E. draugo taip pat pirkęs senovinį paveikslą be jokių dokumentų. Pirko, nes tiko prie interjero, pats nėra kolekcionierius. 2008 metų pabaigoje L. E. paprašė rasti pirkėjų antikvariniams daiktams, sakė, kad jo finansinė padėtis bloga, reikia pinigų. Garantavo, kad daiktai jo, prašė kelis kartus, nes žinojo, kad jis darbo reikalais važinėja į Baltarusiją, nežiūrint į tai, kad draugai Baltarusijoje užsiima statybomis, o ne antikvariatu. Paprašė, kad jis duotų parduodamų daiktų nuotraukas, tačiau L. E. pasakė, kad jam nufotografuoti nepavyko, paprašė daiktus nusifotografuoti pačiam, liepė atvažiuoti pasiimti daiktų automobiliu. Tuo klausimu jis paprašė užsiimti savo draugą E. G. – gauti tinkamą automobilį pervežti daiktams, tačiau L. E. E. G. nepasitikėjo, nenorėjo, kad jis žinotų, kur laikomi tie daiktai, todėl liepė automobilį palikti sutartoje L. E. nurodytoje vietoje ir jam duoti raktelius. E. G. nuvarė pasiskolintą automobilį į Antakalnį ir paliko sutartoje vietoje, padavė raktelį, kurį jis perdavė L. E.. L. E. po poros valandų liepė pasiimti automobilį, o E. G. jį nuvarė į M., kur turėjo nufotografuoti pardavimui skirtus ir į automobilį sukrautus daiktus. Praėjus porai dienų, su L. E. nuvažiavo į tą vietą – garažą M., kur E. G. buvo nuvaręs automobilį, ir garaže, automobilyje, pamatė sudėtas dvi kartonines dėžes ir didelę tašę. Dėžės buvo maždaug metras ant 60 ar 50 cm. Jose buvo supakuotos ikonos. Tuomet jas pamatė pirmą kartą. Kiekviena jų buvo supakuota atskirai į apsauginę plėvelę. Dėžėje buvo ne daugiau kaip 10 ikonų. Jie su E. G. jų nelietė. E. G. sakė, kad čia kažkas ne taip. Krepšyje buvo sidabriniai ir melchioriniai padėklai indams nešti, suskilęs porcelianinis puodukas, metalinės apdovanojimo taurės, kuriuos L. E. sakė reiks išmesti kaip beverčius. Dar matė auksinį portsigarą, bronzinę arklio figūrą, papuošalų nematė. L. E. ištraukė dvi ikonas, sakė, kaip nufotografuoti, aiškino, kas geriausia Rusijos rinkai, fotografuojant prie daikto turėjo būti numeris. Tuokart niekas nefotografavo, po pusvalandžio jis su L. E. išvažiavo, nufotografuoti turėjo E. G., nes pats neturėjo gero fotoaparato. Po dviejų dienų E. G., nufotografavęs daiktus, atidavė nuotraukas ir daiktus. Dėl daiktų pervežimo susitiko su E. G. prie D., persikrovė juos iš E. G. į savo automobilį. Daiktai buvo supakuoti taip pat, tuo metu, jų vertės nežinojo. Daiktus nuvežė pas pažįstamą G., manė, kad ten saugiau, pats gyveno soduose, bijojo, kad kas gali apvogti. Taip jis į šią situaciją įtraukė G. ir E. G.. Kai jau buvo daiktų su numeriukais nuotraukos, L. E. ant lapo surašė kainas, kiek kuris daiktas kainuoja, orientuojantis pagal numeriuką nuotraukoje prie daikto, liepė intensyviai ieškoti pirkėjų. Matė, kad tai nebuvo dideli pinigai. L. E. kelis kartus keitė tas kainas, iš pradžių sakė, kad eurais, po to doleriais, po to liepė parduoti pigiau. Turėdamas nuotraukas keliems žmonėms Baltarusijoje pasiūlė tuos daiktus, tačiau prekiauti sekėsi silpnai. Daiktai pas G. prabuvo apie metus. Dalį dirbinių savo kelioniniame krepšyje per du ar tris kartus išvežė į Baltarusiją. Negalvojo, kad juos perveždamas pažeidė įstatymus. Likę neišvežti daiktai ir likę pas G. vėliau buvo rasti kratų metu. L. E. minėjo, kad juos būtų pardavęs Vokietijoje. Baltarusijoje daiktus laikė nuomojamame bute. Visus išvežtus dirbinius 2009 metais už 5000 dolerių prieš tai pats nufotografavęs pardavė vienam pažįstamam asmeniui vardu D. iš Maskvos. Tie daiktai E. G. nufotografuoti nebuvo. 5000 dolerių, kuriuos gavo iš D. pardavęs dirbinius, atvažiavęs į Lietuvą atidavė L. E.. Už pardavimą L. E. jam nieko nesumokėjo. Į Baltarusiją atskirai nuo kitų daiktų per du kartus išvežė ir apie 10 ikonų, jas taip pat laikė išnuomotame bute. Jų niekas nenupirko. Dvi ikonas išvežė iš Baltarusijos į Kijevą. Jų likimo nežino. Jas laikė saugojimo kameroje Kijeve. Ikonos kainavo apie 1000 dolerių, tokią kainą pradžioje buvo nurodęs L. E.. Diską su jų nuotraukomis buvo davęs ir G., kuris nuotraukas galėjo padauginti. Su juo apie vogtų ikonų pardavimą kalbos nebuvo. Netrukus L. E. ėmė spausti jį, kad grąžintų išvežtus neparduodamus daiktus, pasakė, kad jie vogti, tuomet jis supyko, kad buvo apgautas, nes pradžioje klausė, ar tai jo daiktai, o L. E. garantavo, kad jo. Liepė pasidaryti vizą ir važiuoti ikonas pasiimti pačiam. Būdamas Baltarusijoje ikonas padėjo į kodu rakinamą saugojimo kamerą Minsko geležinkelių stotyje. Tai buvo maždaug 2009 metų vasarą. Kiek žino, ikonas vėliau pasiėmė policija. Matė tik tas paminėtas ikonas, jokių kitų ikonų nėra matęs, apie jas nieko nežino.

Iš L. E. pardavimui dar buvo gavęs auskarus ir laikrodį, kuriuos pasiūlė J. M., nes jis viskuo domisi. Papuošalus L. E. davė 2008 metais, maždaug tuo pačiu metu, kai kitus daiktus vežė pas E. G.. Daiktų perdavimo jam bei J. M. aplinkybių nebepamena. Tik pamena, kad pasiūlė jam, jis surado pirkėją. Auskarų ir laikrodžio kaina buvo apie 20 000 Lt, už tiek juos J. M. ir pardavė. Parduodami papuošalai buvo kažkaip suvynioti, galėjo būti ir susukti į popierių. Juos supakavo L. E.. Matė juos. Gavęs iš pirkėjo pinigus, atidavė juos L. E.. Už auskarų ir laikrodžio pardavimą L. E. jam davė 500 ar 1000 Lt. J. M. sakė, kad auskarus ir laikrodį perka jo pažįstamas iš Maskvos. J. M. neminėjo, už kiek vėliau pardavė laikrodį su auskarais. Tuo metu, kai papuošalus siūlė J. M., jų su savimi dar neturėjo, juos L. E. davė po to, kai juos pasiūlė J. M., nes dar 2008 m. spalį L. E. minėjo, kokius daiktus parduoda. Pats J. M. neprašė parduoti tų daiktų. Apie juos žinojo tik jis ir L. E., nes daiktai buvo jo. J. M. apie papuošalus galėjo sužinoti tik iš jo. Nėra matęs, kad J. M. bendrautų su L. E.. Po pasiūlymo praėjus savaitei J. M. juos įsigijo kažkur mieste. Prieš parduodant J. M. daiktus, galėjo juos ir parodyti, tik nepamena kur. J. M. sakė, kad parduodami auskarai ir laikrodis, nesakė, kad tai L. E. daiktai. Kodėl J. M. siūlė tik tuos daiktus, nepamena, gal L. E. taip norėjo. Kai vyko auskarų ir laikrodžio pardavimas, nežinojo, kad tie daiktai vogti. Apie L. K. nieko nežino, jo neteko matyti.

Plėšimo iš nukentėjusiojo namo metu buvo išvykęs, apie plėšimą sužinojo tik kitų metų vasarą. Asmenų kaltinamų plėšimu nepažįsta, tik S. N. yra matęs kelis kartus su L. E.. Jį L. E. pristatė kaip draugą. Nėra sakęs, kad vykstant sandėriui su auskarais ir laikrodžiu, žinojo apie plėšimą, gal apklausoje padaryta klaida, nes apie plėšimą sužinojo vėliau. Apie tai, kad su ikonomis dingo laikrodis ir auskarai, sužinojo iš L. E., o ne iš J. M.. J. M. pasiūlius ikonas, jis pasakė, kad ikonoms pirkėjų nėra, o gali parduoti laikrodį ir auskarus. Klausė, ar yra kokių kitų brangenybių, kurias galima nupirkti. Apie pavogtus auskarus ir laikrodį kalbos nebuvo. L. E. niekada nekalbėjo, kad dėl visų parduodamų daiktų yra įsipareigojęs kitiems asmenims, jis elgėsi kaip daiktų savininkas. Nors kalbant apie laikrodžio realizavimą, L. E. kažką žadėjo duoti už tą darbą, tačiau iš jo už realizavimą nieko negavo.

Kaltinamasis E. G. parodė, kad pažįsta A. S., L. E. žino iš matymo. Kartą A. S. jo paprašė pastatyti automobilį R. gatvėje Antakalnyje, važiuojant link Vilniaus, po kurio laiko vėl pasiimti, nes taip nurodė L. E.. Pats gyvena M.. Padarė ko prašomas, pastatė automobilį, mieste susitiko su A. S., atidavė jam automobilio raktelius. Vėliau A. S. paskambinęs pasakė automobilį pasiimti. Mašiną pastatė garaže, matė, kad viduje yra dvi dėžės ir juoda tašė su sidabro spalvos indais, kad ten būtų papuošalų nematė. Kitą dieną atvažiavo A. S. su L. E., nuėjo į garažą, L. E. dėžėse buvusias ikonas skirstė, kurios būtų įdomesnės Rusijai, kurios Europai, pasakė, kad reikia nufotografuoti. Suprato, kad daiktai bus skirti pardavimui. A. S. stovėjo šalia. L. E. išvažiavo su A. S., daiktai liko garaže. Jis ikonas nešėsi į namus, fotografavo, supakavęs padėjo į vietą, po kelių dienų nuotraukas perdavė A. S.. Vėliau viską nuvežė A. S., perkrovė į jo automobilį „Lexus“. Buvo 20 ikonų. Nežinojo, kad tie daiktai gauti nusikalstamu būdu. Už atliktas paslaugas nieko negavo, padėjo iš draugiškumo. Apie plėšimą sužinojo tik po sulaikymo iš pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-07 apklaustas kaip įtariamasis E. G. parodė, kad 2008 metų lapkritį pažįstamas A. S. paprašė palaikyti porą kartoninių dėžių ir tamsią rankinę. Suprato, kad daiktai galimai kontrabandiniai, todėl daugiau nebeklausinėjo. Daiktus iš draugo skolintu automobiliu „Ford Curier“, kurį jau su daiktais pasiėmė Naujojoje Vilnioje, nuvežė pas G. P. į namus M. gatvėje. Ten automobilį pastatė garaže. Kitą dieną iš ryto pas jį į namus atvažiavo A. S. su L. E., kuris užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu ir antikvariatu. Visi nuvažiavo iki G. P. namų, nuėjo į garažą. L. E. ir A. S. apžiūrinėjo atvežtus daiktus. A. S. paprašė ikonas nufotografuoti. Po to jie išvažiavo. Daiktus nusivežė į savo namus, matė, kad rankinėje buvo senoviniai baltos spalvos metalo indai. Ikonas nufotografavo. Jų buvo daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt. A. S. atidavė atminties kortelę su nuotraukomis ir perdavė ikonas su kitais daiktais miške, šalia K. gyvenvietės. Ką A. S. padarė su ikonomis ir kitais daiktais, jis nežino. Jokio atlygio už fotografavimą negavo. Dėl to, kad buvo įtrauktas ir dalyvavo šiame nusikaltime, gailisi (t. 15, b. l. 85-86).

Kaltinamasis J. M. (J. M.) parodė, kad pažįsta A. S. ir L. K.. Kartą A. S. pasiūlė įsigyti laikrodį „Konstantin Vačeron“ ir auskarus iš balto aukso su briliantais. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo gera, todėl galėjo sau tai leisti. Tai buvo 2008 m. lapkričio 22 ar 23 d. Po A. S. pasiūlymo pietaujant su L. K. papasakojo apie auskarus ir laikrodį. Jis sakė, kad gali kam nors tuos daiktus pasiūlyti Rusijoje. Manė daiktus parduoti, pelną pasidalinti. A. S. klausė, kiek kainuoja jo siūlomi daiktai, jis nurodė, kad 26 000 ar 28 000 Lt. Po poros dienų susitiko su L. K. traukinių stotyje, jis davė 26 000 ar 28 000 Lt, kupiūromis po 100. Visus gautus pinigus perdavė A. S., o jis atidavė laikrodį ir auskarus, kuriuos nuvežęs perdavė L. K.. Tuo metu nežinojo, kad jie vogti. Laikrodis buvo „Večeron Konstantin“. Po valandos paskambinęs L. K. pasakė, kad reikia skubiai susitikti. Susitiko „Europa City“ viešbutyje, kur liepė atiduoti pinigus ir pasiimti daiktus, jis buvo susirūpinęs. Kitą dieną jis pasakė, kad daiktai iš vogtos kolekcijos, jis gailėjosi įsivėlęs į šį reikalą, nes tuos daiktus buvo parodęs S. Š., kuris norėjo susitikti ir su juo. L. K. S. Š. pristatė kaip didelį nusikaltėlį. S. Š. klausė, ką žinantis apie pagrobtas ikonas, tačiau jam atsakė, kad pasidomės. Taip sakė norėdamas laimėti laiko, nes iš tikrųjų apie jas nieko nežinojo. Nuo to laiko išjungė telefoną, kad nebereikėtų bendrauti, nes S. Š. skambino kas valandą, nebesusitiko ir su L. K.. Mano, kad L. K. anksčiau jam perduotus pinigus gavo iš S. Š.. Su A. S. apie ikonas nekalbėjo, apie ikonų kolekciją sužinojo 2008 metų pabaigoje iš L. K.. Tyrimo metu sakė, kad auskarus ir laikrodį pasiūlė nusipirkti A. iš Minsko. Taip sakė nenorėdamas įvelti į šį reikalą A. S.. Teigia, kad tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, davė parodymus, kokius nurodė duoti tyrėjas, nes norėjo būti paleistas iš suėmimo, žadėjo, kad byla teismo nepasieks.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-04 apklaustas kaip įtariamasis J. M. parodė, kad būnant Minske, jo pažįstamas A. už 8000 eurų pasiūlė nupirkti auskarus su briliantais. Tokių pinigų pats neturėjo, pasakė, kad pasiūlys draugams. A. sakė, kad dar turi ir laikrodį „Constanin Vacheron“. Po trijų savaičių šiuos daiktus siūlė savo pažįstamam L. K.. Dar po kelių dienų L. K. pasakė, kad Vilniuje buvo įvykdytas vieno kolekcininko apiplėšimas, kurio metu pagrobti tokie daiktai. Pats apie tai taip pat skaitė spaudoje. L. K. dar klausė ar tie žmonės turi ikonas, jis šiam atsakė, kad ikonomis jis neužsiims ir apie jas neklausinės. L. K. klausė, kiek kainuotų auskarai ir laikrodis. Dėl to skambino A. į Baltarusiją, jis pasakė kainą – 12 000 arba 15 000 Eurų. Susitikus su L. K., jis pasakė, kad tai per didelė kaina, siūlė už viską 8 000 arba 12 000 Eurų. A. sutiko su tokia kaina, sakė paskambins, kai bus Lietuvoje. Po kelių dienų su A. susitiko Vilniuje, prieš tai iš L. K. gavo pinigus, kuriuos perdavė A., o iš jo gavo auskarus ir laikrodį suvyniotus į tualetinį popierių. Matė perduodamus daiktus – baltos spalvos metalo laikrodį „Constantin Vacheron“ be dirželio ir balto aukso auskarus su briliantais. Kur nuvažiavo A., nematė, pats nuvažiavo pas L. K., lauke perdavė laikrodį ir auskarus. Už tarpininkavimą paėmė 1500 Eurų. Po valandos L. K. jam vėl paskambino, prašė susitikti. Susitikus pasakė, kad perduoti papuošalai nėra iš kolekcijos, jie niekam nereikalingi. Minėjo, kad juos buvo perdavęs kažkokiam boksininkui, kuris juos nuvežė A. B., o A. B. žmona jų neatpažino. Jis L. K. pasakė, kad jie nesitarė, kad šie daiktai turi būti iš tos kolekcijos, pasakė, kad daiktų atgal neims. Po to karto L. K. jam pradėjo grasinti, todėl jis pakeitė SIM kortelę ir nuo tada nebebendravo. Papildė, kad apie 2008-10-10 plėšimą nežino, L. E. nepažįsta. A. S. pažįsta, tačiau šiame nusikaltime jis nedalyvavo (t. 14, b. l. 176-177)

Papildomų ikiteisminio tyrimo apklausų metu J. M. parodė, kad ankstesnės apklausos metu minimus auskarus ir laikrodį parduoti jam siūlė ne A., o pažįstamas A. S.. Tikslių pokalbio aplinkybių nepamena. Daiktus padėti parduoti sutiko. A. S. nesakė, iš kur yra gauti daiktai, tačiau pats suprato, kad jie gauti nusikalstamu būdu. A. S. už papuošalus norėjo gauti 30 000 litų. Apie A. S. pasiūlymą jis pasakė L. K., kuris žadėjo daiktus paimti sau, arba pasiūlyti kitiems. Sutarė galutinę kainą 32 000 Lt. Po kurio laiko L. K. jam pasakė, kad jį domina ikonos, tačiau pasiūlė pirmiau nupirkti papuošalus, paskui tartis dėl ikonų. L. K. pirmas pasakė, kad turi būti apie 300 ikonų. Po to pokalbio iš žiniasklaidos sužinojo apie ikonų pagrobimą. L. K. pasakė, kad ikonos kainuos apie 2 200 000 eurų. L. K. minėjo, kad ikonas pirktų už 1 000 000 litų. Tuo metu su A. S. apie ikonas nekalbėjo, nes galvojo ateityje išvilioti iš L. K. pinigus. Suprato, kad ikonos ir A. S. siūlomi pardavimui papuošalai pagrobti iš vienos vietos. Sutartu laiku ir sutartoje vietoje L. K. jam perdavė 32 000 Lt. Gautus pinigus jis iškarto iškeitė į eurus, sau pasiliko 4700 litų. Pinigus perdavė A. S., o jis perdavė papuošalus. Daiktai buvo suvynioti į baltos spalvos popierių, nuvežė juos į L. K. namus, L. K. juos apžiūrėjo. Jis tuomet papuošalus pamatė pirmą kartą. Po valandos L. K. vėl paskambino, kvietė susitikti. Susitikimo metu pasakė, kad „tai nėra tie daiktai“, jie nėra iš pagrobtos kolekcijos, pareikalavo grąžinti pinigus. Pinigų negrąžino, daiktų nepasiėmė. Pasikeitė telefono kortelę, kad L. K. jam nebeskambintų ir nuo to laiko nebebendravo (t. 14, b. l. 178; 179-180).

2009-12-16 akistatos tarp įtariamojo A. S. ir įtariamojo J. M. protokole nurodyta, kad A. S. parodė, kad jis J. M. asmeniškai perdavė laikrodį ir auskarus, kad šis juos realizuotų. Kiek atsimena, 2008 metų lapkričio mėnesį jis šiam perdavė nurodytus daiktus ir iškarto gavo pinigus. Kiek atsimena, J. M. perdavė apie 30 000 Lt. (t. 13, b. l. 185)

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad būdamas užsienyje sužinojo, kad buvo įsibrauta į jo namą, iš kur pagrobta jo daiktų ir ikonų kolekcija. Prašė visų draugų pranešti jam, jei ką sužinos apie pagrobtus daiktus. Apie plėšimą rodė per televiziją, žiniasklaidoje plačiai buvo aprašytas apiplėšimas, tai buvo iš karto po įvykio. Visuomenė žinojo, kad buvo įvykdytas toks nusikaltimas. Po kurio laiko S. Š. sakė, kad vienas jo žinomas asmuo žino, kur kolekcija, už jos grąžinimą nori 6 ar 7 milijonų. Nutarė, kad galėtų sumokėti milijoną, tačiau už šiuos pinigus grąžinti daiktų nesutiko. Kiek žino, su tuo buvo susijęs J. M.. Iš pradžių per S. Š. ir L. K. išsipirko laikrodį ir auskarus, kad įsitikintų, ar jie turi visą kolekciją. Atgavęs šiuos daiktus suprato, kad tie žmonės turi ir kitus pagrobtus daiktus. Tarėsi dėl išpirkimo sąlygų apie dvi savaites. Tai buvo maždaug 10 dienų po plėšimo. Žino, kad dalis daiktų buvo išvežta į Baltarusiją. Buvo grąžinta tik 10 ikonų, rastų pas A. S.. Keli daiktai rasti pas E. G.. Byloje yra pareiškęs ieškinį kolekcijos grobėjams, vogtų daiktų realizavimu kaltinamiems reiškia ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas S. Š. (S. Š.) parodė pažįstantis E. G., K., taip pat nukentėjusį. Žino, kad buvo apiplėštas A. B. namas, dingo kolekcija. Po plėšimo iš L. K. sužinojo, kad jis turi duomenų apie pagrobtus daiktus – auskarus ir laikrodį, nusprendė pabandyti juos išpirkti. Buvo pasiūlymas juos pirkti už 25 000 eurų, nusiderėjo iki 15 000 eurų. Dėl daiktų išpirkimo derėjosi su L. K.. Perdavė jam 52 000 Lt, L. K. perdavė laikrodį ir auskarus, kuriuos nuvežė nukentėjusiam. Įsitikino, kad tai jų daiktai. Žino, kad L. K. daiktus gavo iš J. M., nes minėjo, kad gavo iš J.. Su L. K. kalbėjosi ir dėl ikonų išpirkimo. Siūlė milijoną. Suprato, kad L. K. žino apie ką eina kalba, nes praėjus porai savaičių jis teigė, kad kolekcija yra, prašė 5 milijonų, vėliau nusileido iki 2,5 milijonų, šią sumą pasakė L. K.. Už milijoną grąžinti kolekcijos nesutiko.

Liudytojas L. K. parodė pažįstantis J. M.. Žino ir nukentėjusį. Apie plėšimą iš jo namo sužinojo iš S. Š. ir iš spaudos. Jis liepė pranešti, jei turėsiąs duomenų apie pagrobtus daiktus – antikvarinę kolekciją. Praėjus savaitei sutiko J. M.. Susitikimo iniciatyva buvo iš J. M. pusės. Jis sakėsi žinantis, kur yra pagrobta kolekcija, pats pradėjo tą kalbą, sakė, kad kolekciją turi rimti žmonės, pasiūlė ją kam nors parduoti Rusijoje. Už ją prašė 2.5 milijonų. Kalba ėjo apie visą kolekciją – tai kas pagrobta iš namo. Sakė, kad yra ikonos, antikvariniai daiktai. Atsakė, pasiūlysiąs daiktus nusipirkti A. B.. Į tai J. M. sureagavo normaliai, jam buvo ta pats iš kur gauti pinigus. Su kuo J. M. turėtų pasidalinti gautus pinigus, neklausė. Pasakė apie pasiūlymą nukentėjusiam. Jis sutiko mokėti milijoną. Pasiūlymą perdavė J. M.. Jis sakė pasakys tai žmonėms. Vėliau paskambinęs sakė, kad žmonės su pasiūlymu nesutinka, kolekciją grąžintų už 2.5 milijonų eurų. Derybos vyko apie mėnesį laiko, jis tarpininkavo tarp J. M. ir S. Š. su nukentėjusiuoju. Kad patikrintų, ar J. M. ir jo žmonės tikrai turi pagrobtus daiktus, paprašė jo atnešti sidabrinius auskarus ir laikrodį. Už prašomus daiktus J. M. paprašė sumokėti 25 000 eurų. Nusiderėjo iki 15 000 eurų. Sumokėjo pinigus J. M., kuriuos gavo iš S. Š., o iš J. M. gavo prašomus daiktus, supakuotus dėžutėje, kuriuos atidavė nukentėjusiajam. Pinigų perdavimas vyko traukinių stoties žiede, J. M. automobilyje. J. M. iš karto nuėjo į keityklą. Po kelių dienų nukentėjusysis daiktus atidavė, sakė, kad tai ne tie daiktai. Apie tai pasakė J. M., bet jis kategoriškai atsisakė daiktus paimti atgal, sakė, kad jis įsitikinęs, kad papuošalai paimti iš name buvusios kolekcijos, ir išvažiavo. Vėliau daiktus pasiėmė nukentėjusysis. Su J. M. apie plėšimą nėra kalbėjęs, kokie žmonės turi kolekciją, irgi nesakė.

Liudytojas J. S. parodė byloje atlikęs ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas 2008 metų spalio 10 d. Iš nukentėjusio parodymų turėjo informacijos, kad su plėšimu gali būti susijęs L. E.. Vykdė telekomunikacijų kontrolę, nustatė su kuo jis bendrauja, taip gavo duomenis apie J. M., E. G., A. S. ir kitus. Po mėnesio jau buvo aiškūs nusikaltimą padarę asmenys, matė vogtų daiktų realizacijos judėjimą. Iš esmės visi tyrimui reikšmingi asmenys buvo nustatyti telekomunikacijos kontrolės dėka, nukentėjusiojo suteikta informacija. Nukentėjusysis aiškino ir tai, kad jam siūloma pirkti iš jo pagrobtus daiktus, pirma ikonas, vėliau laikrodį ir auskarus. Laikrodžio ir auskarų perdavimas nukentėjusiam vyko be policijos įsikišimo. J. M. per A. S. bendravo su L. E., tiesioginio ryšio tarp J. M. ir L. E. nebuvo. L. K. taip pat buvo pareikštas įtarimas dėl vogtų daiktų realizavimo, pradžioje jo veiksmai nebuvo aiškūs, vėliau įtarimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. sakė, kad auskarų ir laikrodžio perdavimo metu jis jau žinojo, kad tie daiktai gauti nelegaliu būdu iš plėšimo, tokių duomenų, kad jis buvo matęs pagrobtą kolekciją, nebuvo. J. M. niekada nebuvo žadama, kad jis bus paleistas, jei duos tam tikrus parodymus. Visa įvykių eiga atsispindi apklausų protokoluose. J. M. pirmus parodymus davė apie išgalvotą „A“, bet po akistatos su A. S. parodymus pakeitė. Be to, J. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad auskarų ir laikrodžio perdavimo metu jis jau žinojo, kad tie daiktai gauti nelegaliu būdu iš plėšimo, duomenų, kad J. M. būtų matęs kolekciją, nebuvo. Nesakė J. M., kad byla iki teismo nenukeliaus, nes tai sprendžia ne jis – prokuroras, galėjo kalbėti tik apie baudą, kaip vieną iš galimų bausmių.

Liudytojas D. G. parodė, kad 2008 metų žiemą pažįstamas A. S. paprašė jo pasaugoti daiktus. Atvežti daiktai buvo sudėti maišuose, dėžėse ir apvynioti juosta. Kas ten buvo sudėta, nežino, manė, kad gali būti knygos. A. S. tik klausė, ar nėra draudžiamų dalykų, į ką A. S. atsakė, kad nėra. Daiktus laikė sandėliuke, vėliau perkėlė į palėpę name, kur jie ir buvo rasti kratos metu. Saugojo apie metus. Tuo laikotarpiu A. S. buvo atvykęs kelis kartus pažiūrėti, vieną kartą buvo su kažkokiu žmogumi. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad dėžėse buvo apie 10 ikonų. Už daiktų pasaugojimą nieko negavo, padėjo iš draugiškumo.

Liudytojas G. P. parodė, kad pažįsta E. G.. 2008 metų lapkričio mėn. Jis paprašė garažo raktų, kad galėtų pasitvarkyti mašiną. Davė jam raktus. Remontuojamo automobilio nematė. Po to atidavė raktus. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet viską geriau prisiminė.

Liudytojas G. P., ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-08 apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2008 metų, pabaigoje paskambinęs E. G. paprašė privažiuoti prie parduotuvės šalia S. B. ir R. gatvių sankryžos ir nuvežti jį namo. Tą patį vakarą 20.00–21.00 val. E. G. atvažiavo baltos spalvos „Ford Curier“ automobiliu ir paprašė automobilį palikti jo garaže. Jis davė E. G. raktą nuo garažo, kuriame jis paliko automobilį. Kas buvo automobilio viduje, jis nežino, nematė. Kitą dieną apie 17.00–18.00 val., kai jis grįžo namo, baltos spalvos „Ford Curier“ automobilio nebuvo, garažo raktas buvo durų spynoje. 2008 metų gruodžio mėnesio 1 dieną jo name buvo atlikta krata. Šalia ūkinio pastato buvo rastas ir paimtas senovinis metalinis puodas ir dėžėje esantis indų ir įrankių rinkinys. E. G. vėliau jam pasakojo, kad rastus daiktus jis ir paliko. (t. 2, b. l. 168-169)

Kaltinamasis L. E. (L. E.) parodė pažįstantis nukentėjusį A. B., bendravo su juo dėl antikvarinių daiktų, buvo jo namuose, matė turimą antikvariatą. Pažįsta ir S. N., kuris domėjosi A. B. turima kolekcija, domėjosi jų verte. Sakė jam, kad ikonų vertė gali siekti 7 000 000 litų. Jam S. N. kalbos kėlė įtarimą, nes jis minėjo, kad paims ikonas. Kelis kartus buvo ruošiamasi A. B. namų apiplėšimui, tačiau kas nors sukliudydavo. Susitikimuose dalyvavo ir jis, tai buvo dėl S. N. užsispyrimo, o ne savo noru. 2008-10-11 iš S. N. sužinojo, kad jis su kitais asmenimis apiplėšė A. B. namą. Liepė grąžinti pagrobtus daiktus, tačiau S. N. jam liepė tylėti, liepė padėti parduoti pagrobtus daiktus, kitaip sakė blogai baigsis. Žadėjo padėti realizuoti ikonas. Dėl to kreipėsi į A. S.. A. S. sutiko. Dėl atlygio nesitarė. Vėliau A. S. klausė apie pagrobtą laikrodį ir auskarus. Prašomus daiktus S. N. atvežė, perdavė juos A. S.. Vėliau sutarė, kad dalį ikonų ir sidabro gaminių S. N. atveš ir jas sudės į A. S. automobilį, paliktą iš anksto sutartoje vietoje, kuriuos A. S. galės paimti realizavimui. Po kelių dienų su A. S. vyko į sodus pas jo pažįstamus pažiūrėti bižuterijos. Pažįstamas A. S. nurodymu ištraukė metalinę dėžę, kurioje buvo laikrodis „Constantin Vacheron", žiedai, auskarai, sulūžęs per pusę rusiškas auksinis ordinas, grandinėlės, pakabukai, karoliai, metalinė auksinės spalvos tabakinė ir pan. A. S. domėjosi jų verte. Vėliau A. S. jam perdavė pinigus -5000 lt, sakė, kad pardavė auskarus ir laikrodį. A. S. grąžino 1500 Lt kaip atlyginimą už tai, kad daiktus pardavė. Likusius pinigus perdavė S. N.. A. S. sakė, kad turi klientų pirkti ikonoms, tačiau jų vis nepardavė, sakė, kad ikonos padirbtos ir pan., paprašius jas grąžinti sakė, kad jos užsienyje, grąžino tik kelis senovinius balto metalo indus, kuriuos jis išmetė. S. N. pasakė, kad daiktus saugo, o ikonos bus grąžintos po kelių dienų, nors realiai niekaip nepavykdavo susitarti su A. S. dėl ikonų grąžinimo. Kažkur 2009 metų vasarą A. S. jam perdavė 5000 litų, sakė, kad už parduotą rusišką sidabrą. Pinigus pasiliko sau. S. N. pasakė, kad A. S. negražina daiktų, tada S. N. pasakė, kad gali jį nudėti ir pareikalavo, kad jam per mėnesį reikės mokėti po 10 000 Lt, kol negrąžins ikonų, grasino fiziniu susidorojimu, dėl ko jis išvyko į Vokietiją.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas L. E. nurodė, kad maždaug 2009 metų vasarą, tiksliai datos neatsimena, A. S. Vilniuje centrinės universalinės parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė jam 5000 JAV dolerių ir pasakė, kad tai pinigai už parduotą rusišką sidabrą. Už kiek A. S. turėjo parduoti rusišką sidabrą, jis šiam buvo nurodęs 2008 metų pabaigoje. Kainas A. S. turėjo surašęs ant atskiro lapo. 5000 JAV dolerių jis pasiliko sau. Tame susitikime daugiau niekas nedalyvavo (t. 13, b. l. 50-52).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2008-12-01 Vilniaus rajone, M. kaime, M. g. 7 prie ūkinio pastato kieme, po stogine tarp lentų buvo rasta polietileniniame maiše suvyniota žalios spalvos dėžutė, kuriuo viduje buvo sidabro spalvos indai – vienas padėkliukas, vienas indas su dangčiu, dvi taurės, šakutė, šaukštas ir šaukštelis (t. 3, b. l. 24-28).

Iš 2008-12-18 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. B. atpažino dėžutę pažymėta numeriu „1“, kurios viduje yra sidabriniai įrankiai ir indai, bei indą su dangčiu pažymėtu numeriu „2“ – cukrainę, kaip pagrobtus 2008-10-10 iš jo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 133, 134),

Iš kratos protokolo matyti, kad 2009-12-03 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta kartoninė dėžė su užrašu „Ariel Automat“, kurioje yra įpakuotos į bespalvius polietileninius maišelius trys ikonos ir vienas kryžius su metaliniu aptaisu ir įdėtas į „Mašima“ maišelį, taip pat dėžė su užrašu „Euroliux“, kurioje yra šešios ikonos, įpakuotos į bespalvius polietileninius maišelius, iš kurių keturios ikonos su metaliniais aptaisais ir viena ikona įpakuota į juodos spalvos polietileninį maišelį (t. 3, b. l. 107-108).

Iš specialisto išvadų dėl ikonų įvertinimo matyti, kad kratos metu rasta:

ikona „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šv. (duomenys neskelbtini), šv. (duomenys neskelbtini)“ su aptaisu, Rusija. XIX a. pabaiga. Ikona su aptaisu turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 64 000 Lt;

Ikona (duomenys neskelbtini)“ su aptaisu, Rusija. XIX a, vidurys. Ikona su aptaisu turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 35 000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu. Rusija. XIX a. pabaiga – XX a, pradžia. Ikona su aptaisu turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 50 000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu ir rėmu yra XIX a. pabaigos ikona su rėmu ir XIX a. vidurio aptaisu. Ikona su aptaisu turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 9000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote su rėmu. Rusija. XIX a. paskutinis trečdalis. Ikona su aptaisu kiote turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 10 000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“ Rusija, Tverė, ikonų tapytojas K. (arba K.). XIX a. paskutinis ketvirtis. Ikona turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 17 000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“. Rusija. XIX a. paskutinis ketvirtis. Ikona turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 10 000 Lt (t. 5, b. l. 46-47).

Ikona „(duomenys neskelbtini)“. Rusija. XIX a. vidurys. Ikona turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 19 000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“. Rusija. XX a. paskutinio ketvirčio ikoninė tapyba ant XIX a. lentos su gruntu. Ikona turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 5000 Lt.

Ikona „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote su rėmu. Rusija. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Ikona su aptaisu kiote turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 7 000 Lt.

Kryžius, „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu. Rusija. XVIII a. paskutinio ketvirčio su XIX a. antros pusės tapyba. Kryžius su aptaisu turi kultūrinę-meninę vertę. Įkainojimas 17 000 Lt (t. 5, b .l. 44-54).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-11 iki 2008-11-27 A. S. telefonu kontaktavo su L. E., J. M., R. G., E. G.. J. M. kontaktavo su A. S. ir E. G.. L. E. kontaktavo su S. N. ir A. S. (t. 5, b. l. 117).

Iš 2009-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad saugojimo kameros dėžutėje Nr. 169 Minsko m. geležinkelio stoties Minsko metropoliteno stotelėje „Lenino aikštė“ rastos 7 ikonos (t. 6, b. l. 165-180).

Iš ekspertų išvadų matyti, kad 2010-02-25 buvo įvertinos 7 ikonos:

ikona „(duomenys neskelbtini)“, sukurta Rusijoje XIX amžiaus pradžioje (su vėlesniais atnaujinimais). Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 8 587 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 36-37);

ikona „B. I.“ su vainiku pagamintu iš metalo su spalvotos emalės elementais ir strazdais. Ikona sukurta Rusijoje XIX amžiaus pradžioje (su vėlesniais atnaujinimais). Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 5 026 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 38-40);

ikona „S. V.“ su sidabriniu aptaisu sukurta Rusijoje XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 8 712 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 41-42);

ikona „B. F.“ su sidabriniu aptaisu sukurta Rusijoje XIX amžiuje (su vėlesniais atnaujinimais). Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 3 903 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 43-44);

ikona „(duomenys neskelbtini)“ su sidabriniu aptaisu sukurta Rusijoje XIX amžiaus viduryje – antroje pusėje. Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 5124000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 45-46);

ikona „S. V.“ su sidabriniu aptaisu. Ikona sukurta Rusijoje XIX amžiuje (su vėlesniais atnaujinimais). Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 4 711 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 47-48);

ikona „S. V.“ su sidabriniu aptaisu sukurta Rusijoje XIX amžiaus antroje pusėje. Ikona turi istorinę, kultūrinę ir muziejinę vertę. Jos vertė 4 395 000 Baltarusijos rublių (t. 7, b. l. 49-50).

Iš pažymos matyti, kad ikonų įvertinimo dieną – 2010-02-25 10000 Baltarusijos rublių vertė buvo 8,7372 lito (t. 7, b. l. 52).

Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad: elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) skiltyje „išsiųstos žinutės“ yra 9 žinutės, skiltyje „gautos žinutės“ yra 12 žinučių. 2009-02-11 11 val. 49 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini) yra toks tekstas: „Sudomino Nr. – VII, VIII, XVI, XVIII – kaina?“. 2009-02-11 13 val. 51 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „ Šiais numeriais 13 500 už kiekvieną ir jeigu viską tai po 11 000 eurais“. 2009-02-11 14 val. 18 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Tai brangoka, nes jų istorija rimta. Tai galutinai? 2009-02-11 14 val. 51 min (duomenys neskelbtini) “ <(duomenys neskelbtini)>:“. 2009-02-11 22 val. 28 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „sakykite savo pasiūlymus....“. 2009-02-12 15 val. 00 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Už Nr. VII, XVI, XVIII – 25.000 JAV dolerių“. 2009-02-12 18 val. 43 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „ne tai labai juokingos kainos...“. 2009-02-13 14 val. 43 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Gerai, o kiek ne juokingos?“. 2009-02-13 16 val. 44 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)<(duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „30 ir eurų..... ir atminkite tai tik 10 dalys tai ko matėte...“ 2009-02-16 22 val. 37 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „Tai kaip?“. 2009-02-16 23 val. 47 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „tai aš gi parašiau kad 30 eurų....“. 2009-02-17 10 val. 35 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)< (duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „Daleiskime. O kaip Jus sau įsivaizduojate procedūrą? Atveš į Maskvą, riekia kur nors atvažiuoti?“. 2009-02-17 10 val. 37 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „aš galvoju tai galima padaryti Minske.... pasakykite kada ir aš pasiruošiu...“. 209-02-19 19 val. 20 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)< (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „ko Jus neatsakote...“. 2009-02-20 13 val. 09 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)< (duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Atsiprašau užsisukau. Galiu atvažiuoti kitos savaitės pabaigoje – penktadienį, šeštadienį.“. 2009-02-20 15 val. 10 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „gerai...man paruošti 3 elementus?..“. 2009-02-20 16 val. 47 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Taip, tas kurias aš išrinkau.“. 2009-02-21 11 val. 24 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „viskas aišku... aš Jūsų laukiu...“. 2009-02-27 17 val. 38 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra tekstas: „laba diena ....patvirkinkite savo vizitą...“. 2009-02-25 17 val. 56 min. žinutėje nuo siuntėjo (duomenys neskelbtini)< (duomenys neskelbtini)> gavėjui M. D. <(duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „man riekės išvykti kai kuriam laikui... aš su Jumis susisieksiu...“. 2009-02-25 20 val. 08 min. žinutėje nuo siuntėjo M. D. <(duomenys neskelbtini)> gavėjui (duomenys neskelbtini)< (duomenys neskelbtini)> yra toks tekstas: „Gerai, tik praneškite išlanksto. Man reikia porą dienų, kad atvykti pas Jus.“. (t. 2, b.l. 35-53)

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto ar tokiu būdu gautų didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto: arba turto įgijimo, arba naudojimosi juo pradžios, arba nuo jo realizavimo momento, t.y. atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo šis turtas perduodamas kaltininkui. Tai reiškia, kad kaltininkas šiuo sandoriu faktiškai įgyja ir visas savininko teises į šį turtą, t. y. pradeda jį valdyti, naudotis ir juo disponuoti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šio nusikaltimo padaryme pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Įstatymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

Kaltinamųjų tiek A. S., tiek M. M. parodymai, kad jie nežinojo, jog disponuoja iš A. B. pagrobtu turtu, prieštarauja įrodymų visetui, todėl atmetami. Duodami tokius parodymus šie kaltinamieji akivaizdžiai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti tarpusavyje visiškai sutampančiais nukentėjusiojo A. B. bei liudytojų S. Š., L. K. ir J. S. parodymais, jog A. B. apie galimybę atgauti (išsipirkti) pagrobtą turtą sužinojo iš S. Š., kuriam apie tai, kad J. M. asmeniškai siūlė už 2,5 milijono eurų pirkti visus pagobtus A. B. daiktus, jų nekonkretizuojant, pasakė L. K.. J. M. aplinkybės, kad būtent jo iniciatyva vyko pokalbis su L. K., kuriam J. M. pasiūlė įsigyti daiktus, neneigia. Po šio pokalbio, A. B., S. Š. ir L. K. susitarimu, siekiant patikrinti, ar M. M. pasiūlymas yra realus, t. y., ar tikrai jis turi sąsajų su pagrobtu turtu ir gali įgyvendinti šį pasiūlymą, L. K. išreiškė J. M. pageidavimą įsigyti plėšimo metu pagrobtus konkrečius daiktus – laikrodį bei auskarus. Toks sandoris tarp L. K. ir J. M. įvyko – laikrodį ir auskarus su nukentėjusiojo A. B. žinia už S. Š. perduotus pinigus L. K. iš J. M. įgijo. Tai akivaizdžiai rodo, kad pokalbis tarp J. M. ir L. K. vyko būtent apie pagrobtą A. B. turtą, nes priešingu atveju L. K. nebūtų turėjęs pagrindo apie pokalbį informuoti S. Š. ir A. B. ir organizuoti šių daiktų įgijimo.

L. E. parodė, jog po to, kai šis pasiūlė A. S. realizuoti iš A. B. pagrobtus daiktus jų nedetalizuodamas, tačiau dar nebuvo perdavęs A. S. šiame kaltinime nurodytų daiktų, A. S. paprašė L. E. konkrečiai jau minėtų laikrodžio ir auskarų, kuriuos L. E. A. S. ir perdavė.

Taigi visi pirmiau aptarti parodymai dėl šiai bylai reikšmingų įvykių eiliškumo iš esmės visiškai sutampa ir kartu paneigia kaltinamųjų A. S. ir J. M. parodymus, neva J. M. su L. K. dėl daiktų įgijimo pradėjo bendrauti tik dėl to, kad A. S. pasiūlė J. M. laikrodį ir auskarus. Išvardytų įrodymų visetas leidžia padaryti vienareikšmę išvadą, kad būtent L. K. informavo J. M., kad kartu su kitais daiktais iš A. B. buvo pagrobtas konkretus turtas – laikrodis ir auskarai, po ko J. M. dėl šių daiktų įgijimo kreipėsi į A. S., o pastarasis – į L. E., ir J. M., įgydamas laikrodį ir auskarus ir juos realizuodamas L. K., žinojo, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, t. y. yra pagrobti kartu su kitais daiktais.

Nėra jokio pagrindo abejoti ir iš esmės nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais A. S., J. M. ir L. E. parodymais, kad L. E. su J. M. tiesiogiai tarpusavyje apie pagrobtą A. B. turtą nekalbėjo, kad L. E. iš A. B. pagrobtą turtą nagrinėjamos bylos apimtyje pasiūlė realizuoti tik A. S., o tik šis savo ruožtu bendravo su J. M..

Be to, L. E. taip pat parodė, kad jis apie tai, jog iš A. B. namų pagrobtas konkretus laikrodis ir auskarai nežinojo iki jų A. S. pas jį paprašant, todėl šių daiktų realizuoti A. S. negalėjo siūlyti ir nesiūlė. Aplinkybę, kad L. E. iki pat pagrobtų daiktų perdavimo A. S. konkrečiai nežinojo, kokie daiktai buvo iš A. B. namų pagrobti, akivaizdžiai įrodo ir paties A. S. bei kaltinamojo E. G. parodymai, kad iki apžiūrint daiktus, atgabentus pas E. G., L. E. jų nebuvo matęs bei patvirtina faktas, kad dalis pas E. G. atgabentų pagrobtų daiktų buvo išmesti.

Taigi tai, kad A. S., prieš įgydamas iš L. E. daiktus, žinojo, jog jie yra pagrobti, įrodyta ne tik L. E., parodžiusio, jog jis apie tai A. S. tiesiogiai informavo parodymais, tačiau ir tuo, kad jis iš J. M. sužinojo apie konkrečių daiktų – laikrodžio ir auskarų pagrobimą, ir šiuos daiktus iš L. E. įgijo anksčiau, nei įgijo kitus jam inkriminuotus daiktus.

Kaltinamiesiems inkriminuojamo neteisėtai disponuoto turto vertė yra neginčijamai įrodyta nukentėjusiojo A. B. parodymais, specialisto, ekspertų išvadomis, šie įrodymai nėra niekaip paneigti.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad J. M. ir A. S. įgijo ir realizavo didesnės nei 250 MGL vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, jų veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., sudėtis.

A. S. kaltinamajame akte suformuotame kaltinime kaltinamas 3 savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 str. 2 d. padarymu, t. y. atskirai laikrodžio ir auskarų įgijimu ir realizavimu, atskirai kitų daiktų įgijimu bei dar atskirai dalies antrame epizode inkriminuotų įgytų daiktų realizavimu.

Toks veikos kvalifikavimas nėra teisingas.

Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. S. visą inkriminuotą jam žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo iš vieno šaltinio – L. E. po to, kai šis pasiūlė A. S. užsiimti šio turto realizavimu. L. E. pasiūlymas apėmė ne kokį nors konkretų, bet visą pagrobtą turtą, kuriuo L. E. turėjo galimybę disponuoti. A. S. su šiuo pasiūlymu sutiko ir ieškoti galimybės daiktus realizuoti pradėjo šių daiktų savo žinioje neturėdamas. Kai J. M., kurį A. S. buvo informavęs apie galimybę taip pat užsiimti šių daiktų realizavimu, surado potencialų konkrečių daiktų – laikrodžio ir auskarų – pirkėją L. K., A. S. šiuos konkrečius daiktus įgijo iš L. E. jau turėdamas tikslą perduoti juos J. M., ką ir padarė. Po to vykdydamas tą patį susitarimą su L. E. realizuoti pagrobtus daiktus, iš L. E. įgijo ir kitus kaltinime nurodytus daiktus, dalį kurių realizavo nenustatytam asmeniui, vardu D.. Kitų gautų iš L. E. daiktų A. S. nerado kam realizuoti.

Taigi nagrinėjamu atveju A. S., įgydamas tiek laikrodį su auskarais, tiek kitą turtą bei dalį šio turto jį realizuodamas, veikė vieninga tyčia, todėl visi aptariami A. S. veiksmai atitinka vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., sudėtį.

Įgyjant ir realizuojant laikrodį ir auskarus A. S. ir J. M. veikė bendrai, t. y. J. M. surado šiems daiktams pirkėją, apie tai informavo A. S., kuris šiuos daiktus tam, kad juos J. M. realizuotų, įgijo iš L. E. ir perdavė J. M.. Tokie bendri abiejų šių kaltinamųjų veiksmai rodo buvus tarp jų susitarimui bendrai siekti nusikalstamo tikslo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį realizuoti.

Minėta, kad nusikaltimas, numatytas BK 189 straipsnyje laikomas baigtu atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų – įgijus nusikalstamu būdu gautą turtą, arba pradėjus juo naudotis, arba jį realizavus.

Vadinasi, tiek A. S., tiek J. M. nagrinėjamu atveju ir kiekvienas atskirai atliko veiksmus, visiškai atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. sudėtis, t. y. abu buvo šio nusikaltimo vykdytojai, todėl daroma išvada, kad įgydami ir realizuodami laikrodį ir auskarus jie veikė bendrininkų grupe, ir tai laikytina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Taip pat šioje byloje E. G. pagal BK 189 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą realizuoti, įgijo iš L. E. nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. S. K. g. 25, Vilniuje plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. – dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje už 1500 eurų (5175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais už 3000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute už 1000 eurų (3450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais už 5000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu už 1000 eurų (3450 Lt), raudono aukso žiedą su dviem briliantais už 2000 eurų (6900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 64 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 35 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu, už 50 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu ir rėmu už 9000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote ir rėmu už 10 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ už 17 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ už 19 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ už 5000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ už 7000 Lt, altorinį kryžių „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote, su rėmu už 17 000 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 7 503 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 4 391 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 7612 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 3 410 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 4477 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 4 116 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu už 3840 Lt, ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu, už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu kiote, už 3 00 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėkla už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1000 eurų (3450 Lt), bronzinę figūrėlę „V“ už 4000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2500 eurų (8625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2760 Lt), Šv. V. 1782 metų auksinį ordiną už 4000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius, po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2760 Lt), medalioną „N. II ir A. F. vedybos“ už 4000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „P.“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį, už 1000 eurų (3450 Lt).

Minėta, kad nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje subjekto kaltė šio nusikaltimo padaryme pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Nors įstatymas nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo gaunant įgyjamą, naudojamą ar realizuojamą turtą, tačiau turi turėti bent bendrą supratimą apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 189 straipsnį kyla tik dėl disponavimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo gautu turtu. Disponavimas turtu gautu padarius kitokį teisės pažeidimą, pvz., administracinį, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį neužtraukia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. susitarė su L. E. iš pastarojo gauti A. S. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir kad A. S. šis turtas bus perduotas sudėjus jį į sutartoje vietoje paliktą automobilį. Siekdamas šio tikslo A. S. paprašė E. G., kad šis pastatytų savo automobilį nurodytoje vietoje ir po kurio laiko jį paimtų ir nuvairuotų į savo namus. E. G. A. S. prašymą įvykdė. Vėliau jo atgabentus daiktus A. S. su L. E. apžiūrėjo, po to E. G. A. S. prašymu daiktus nufotografavo ir juos A. S. pasiėmė.

Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių vienodus A. S. ir E. G. parodymus, kad A. S. E. G. pasakė tik kad į paliktą automobilį bus sukrauti daiktai ir konkrečiau apie tai jie nekalbėjo. Vadinasi, E. G., sutikdamas įvykdyti A. S. prašymą nežinojo nei kokie daiktai bus įdėti į automobilį, nei kam jie priklauso, nei kokiu būdu gauti, nei kas ir kokiu tikslu juos sudės į automobilį, nei kas ir ką su šiais daiktais darys vėliau.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei E. G. veiksmų apimtį akivaizdu, kad E. G. ne tik neatliko jokių BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmų, t. y. jis daiktų, kuriuos atgabeno į A. S. nurodytą vietą nei įgijo, nei jais naudojosi, nei juos realizavo. Be to, kaip minėta, jokių įrodymų, kad E. G. galėjo žinoti ir žinojo, jog jo gabenti ir laikyti daiktai apskritai yra gauti padarius kokį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, juo labiau kad šie daiktai yra pagrobti, nekalbant apie tai, kad jie gauti įvykdžius plėšimą A. B. namuose, t. y. E. G. neturėjo net bendro pobūdžio informacijos apie šių daiktų gavimo būdą, juo labiau – nusikalstamos veikos pobūdį. Aplinkybė, kad E. G. galvojo, kad A. S. prašomi pervežti daiktai gali būti gauti neteisėtai, t. y. įvykdžius kontrabandą (kaip nurodė pats E. G.) ar pan. rodo, kad E. G. veikė neapibrėžta tyčia. Taigi E. G. veikoje nėra ir būtino nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje, subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios, todėl jo veika negali būti vertinama net kaip padėjimas A. S. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą.

Dėl to E. G. išteisinamas, nes jis kaltinimo apimtyje nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi E. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nėra kaltas, jis neturi fizinio subjekto požymių, todėl ir A. S. nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką, kurios padaryme dalyvavo E. G., padarė ne veikdamas bendrininkų grupe su šiuo asmeniu, o nusikaltimą padarė E. G. panaudodamas kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Dėl šios priežasties šioje kaltinimo dalyje A. S. šalinama kaltinamajame akte nurodyta A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. G..

A. S. pripažįsta, kad jam kaltinime nurodytus daiktus – dalį iš L. E. įgytų nusikalstamu būdu gautų daiktų jis išvežė į užsienį – Baltarusijos Respubliką, tačiau neigia žinojęs, jog gabena antikvarinius daiktus, t. y. neigia savo kaltę dėl kontrabandos.

BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko už antikvarinių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo.

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

A. S. neneigia neturėjęs leidimo išvežti minimus daiktus, o atsižvelgiant į tai, kad A. S. gabenti daiktai akivaizdžiai yra pagaminti anksčiau nei prieš 50 metų ir to nesuprasti paprasčiausiai neįmanoma, nesant jokių duomenų, kad šis kaltinamasis turi kokių nors teisingo aplinkos suvokimo problemų, darytina vienareikšmė išvada, kad A. S. suprato, kad gabena antikvarinius daiktus, o tai, kad jis deklaratyviai šią aplinkybę neigia vertintina tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d. sudėtį, ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

J. M. pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie 2008 m spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčią, ikonų kolekciją, įtikindamas L. K., kad gali tarpininkauti įsigyjant minėtą ikonų kolekciją, apgaule rengėsi užvaldyti svetimą turtą už 2 200 000 eurų (7 590 000 Lt), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – L. K. atsisakius mokėti – nusikalstamos veikos nebaigė.

Nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje – sukčiavimo – esmė nagrinėjamos bylos ribose yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. kaltininkas tyčia iškraipo objektyvią tiesą turėdamas tikslą suklaidinti nukentėjusįjį ir neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Iš suformuluoto J. M. kaltinimo pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. galima daryti išvadą, jog, prokuroro nuomone, apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad J. M. L. K. įtikinėjo perduoti jam (J. M.) turtą nurodydamas, kad gali tarpininkauti įsigyjant pagrobtą A. B. ikonų kolekciją. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar ši kaltinime nurodoma kaip tikrovės neatitinkanti aplinkybė iš tikrųjų neatitinka tikrovės.

Aukščiau teismas jau pasisakė, kad po to, kai J. M. pasiūlė L. K. pirkti visus pagobtus A. B. daiktus, jų nekonkretizuojant, A. B., S. Š. ir L. K. susitarimu, siekdami patikrinti, ar M. M. tikrai jis turi sąsajų su pagrobtu turtu ir gali įgyvendinti šį pasiūlymą, L. K. išreiškė J. M. pageidavimą įsigyti plėšimo metu pagrobtus konkrečius daiktus – laikrodį bei auskarus. Toks sandoris tarp L. K. ir J. M. įvyko – laikrodį ir auskarus L. K. iš J. M. įgijo. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad J. M., siūlydamas L. K. aptariamame kaltiname nurodytą sandorį, realiai jį galėjo ir įgyvendinti, t. y. abejonės, kad J. M., bendraudamas su L. K., galėjo perduoti tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo visiškai išsklaidytos gerokai anksčiau nei kad J. M. buvo suformuluotas aptariamas kaltinimas. Akivaizdu, kad J. M. nagrinėjamu atveju nesirengė apgaule užvaldyti svetimo turto ir jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., sudėties ir šioje dalyje jis išteisinamas.

Dėl bausmių ir civilinio ieškinio

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį, kaltinamųjų asmenybes, jų padarytų nusikaltimų pavojingumą, vaidmenis nusikaltimų padaryme, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti, kaltinamieji A. S. ir J. M. teigia pripažįstantys savo padarytas veikas, tačiau iš esmės jie pripažįsta tik neginčijamais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes ir neigia buvus jų veikose tyčiai daryti nustatytas nusikalstamas veikas, t. y. jie savo kaltę faktiškai neigia nurodydami, kad tyčia nedisponavo žinomai nuskalstamu būdu gautu turtu, nei įvykdė kontrabandą, todėl tokių kaltinamųjų parodymų kaltės prisipažinimu laikyti nėra pagrindo. Taigi J. M. ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d., jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę J. M. atsižvelgiama taip pat į tai, kad jis padarė apysunkį, savo esme savanaudišką, nusikaltimą, į nusikaltimo mastą, į tai, kad administracine tvarka jis nebaustas, dirba, turi šeimą, psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, jam inkriminuotą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 265 str., be to, iki šio nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai už tyčinius nusikaltimus.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes J. M., kaip recidyvistui (BK 27 str.), skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

A. S. padarė taip pat savo esme savanaudiškus apysunkį ir sunkų nusikaltimus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, išsituokęs, dirba, nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, A. S. skirtinos BK 189 str. 2 d. ir 199 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – baudos, didesnės nei veikos padarymo metu galiojusio įstatymo (BK 47 straipsnio 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytas vidurkis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad iš šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų A. S. ir J. M. gavo turtinės naudos – abu šie kaltinamieji gavo pajamų iš L. K. už laikrodį ir auskarus, be to, A. S. žinioje liko dvi iš L. E. įgytos ikonos.

J. M. skirtingose apklausos nurodė, kad iš S. K. už laikrodį ir auskarus gavo nuo 26 000 iki 32 000 litų ir už minimus daiktus juos jam perdavusiam A. S. sumokėjo nuo 26 000 iki 30 000 litų. A. S. teigia, kad jis iš J. M. gavo tik 20 000 litų, kuriuos visus atidavė šiuos daiktus jam perdavusiam L. E., o šis už tarpininkavimą jam sumokėjo tik 500 ar 1000 litų. Tuo tarpu L. E. nurodė, kad jis už laikrodį ir auskarus iš A. S. gavo 5000 litų, iš kurių 1500 litų grąžino A. S. už jo tarpininkavimą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji, duodami parodymus, akivaizdžiai siekia sumenkinti savo nusikalstamos veikos mastą ir gautų pajamų dydį. Pirmiausia, teismas, vertindamas šiuos kaltinamųjų parodymus, atsižvelgia į tai, jog A. S. ir J. M. nagrinėjamas nusikalstamas veikas darė išimtinai siekdami sau turtinės naudos, t. y. siekdami pasipelnyti. Taip pat atsižvelgiant ir į aptariamų daiktų rinkos kainą, nėra jokio pagrindo abejoti S. K. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtino ir liudytojas S. Š. bei nukentėjusysis A. B., kad S. K. už laikrodį ir auskarus J. M. perdavė 52 000 litų. Taigi tampa visiškai logiškais J. M. parodymai apie ne mažiau 26 000 litų, t. y. lygiai pusės gautos sumos perdavimą A. S., o atsižvelgiant į tai, kad laikrodis su auskarais S. K. buvo perduoti siekiant pastarąjį įtikinti, kad J. M. gali tarpininkauti parduodant visą iš A. B. namų pagrobtą turtą, t. y. tikintis iš tokio sandorio gauti itin didelį pelną, nėra jokio pagrindo netikėti L. E. parodymais apie jo už minimus daiktus iš A. S. gautą pinigų sumą.

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad J. M. aptariamo nusikalstamo sandorio rezultate įgijo 26 000 litų, o A. S. – 21 000 litų, t. y. šie kaltinamieji šiomis pinigų sumomis neteisėtai praturtėjo.

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad kartu su kitais daiktais A. S. iš L. E. įgijo ikoną „(duomenys neskelbtini)“ su aptaisu, 12 000 eurų (41 400 Lt) vertės, bei ikoną „(duomenys neskelbtini)s“ su aptaisu kiote, 3000 eurų (10 350 Lt) vertės. A. S. teigia, kad šias ikonas jis laikė Ukrainoje, Kijevo traukinių soties saugojimo kameroje, tačiau jos ten ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos (t.7 b. l. 87). Iš to daroma išvada, kad minimos ikonos yra A. S. paslėptos ir jis jomis disponuoja, t. y. jis šios nusikalstamos veikos rezultate neteisėtai praturtėjo įgydamas ir 51 750 litų vertės turtą.

Kadangi tiek pinigai, kaltinamųjų J. M. ir A. S. tiesiogiai gauti iš S. K., tiek minėtos ikonos, A. S. gautos iš L. E., įgyti nagrinėjamos nusikalstamos veikos rezultate, nerasti, konfiskuotinas šias sumas atitinkančios vertės kaltinamųjų turtas (BK 72 str.)

Nukentėjusysis A. B. šiems kaltinamiesiems pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ši teisės norma suponuoja asmens pareigą atlyginti jo veika (veikimu, neveikimu) nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Pripažįstant asmenį atsakingu dėl jo veika padarytos žalos atsiradimo, be kita ko, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių.

Iš nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio matyti, jog jam žala buvo padaryta pagrobiant jo turtą ir būtent dėl to nukentėjusysis galėjo patirti ir neturtinę žalą. Šios bylos kaltinamieji nėra kaltinami nukentėjusiojo A. B. turto pagrobimu, byloje nėra ir duomenų, kad kaltinamieji A. S. ir J. M. būtų kaip nors prisidėję prie A. B. turto grobimo, taigi ir žalos padarymo. Nusikalstamos veikos pasekmės – žalos nukentėjusiajam atsiradimas – tiesioginiame priežastiniame ryšyje yra ne su kaltinamųjų A. S. ir J. M. nusikalstama veika, todėl nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp jų nusikalstamos veikos ir pasekmių – žalos nukentėjusiajam atsiradimo, civilinis ieškinys A. S. ir J. M. atmetamas.

Nukentėjusiajam A. B. iš teismo lėšų buvo atlygintos jo kelionių dalyvauti šios bylos procese išlaidos – iš viso 1187,10 Lt. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, kurias A. S. ir J. M. privalo atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. buvo pasislėpęs po to, kai 2012-07-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (kuris vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikintas) jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir dėl to nagrinėjamoje byloje 2012-08-29 buvo paskelbta jo paieška, sulaikytas jis buvo tik 2013-03-18, yra pagrindas manyti, kad J. M. slėpsis ir nuo šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Todėl, siekiant užtikrinti šio kaltinamojo atžvilgiu šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės įvykdymą, jam taikoma kardomoji priemonė nuo nuosprendžio paskelbimo keičiama į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2010-04-22, 2011-06-10 ir 2013-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir 140 MGL (17 500 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą suėmime – laikotarpius nuo 2009-12-03 iki 2010-01-15, nuo 2013-03-18 iki 2013-04-29 ir nuo jo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo, taip pat bausmes, atliktas pagal 2010-04-22, 2011-06-10 ir 2013-07-27 nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str., J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto už 26 000 (dvidešimt šešis tūkstančius) litų konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo momento pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

J. M. pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal BK 189 str. 2 d. 170 MGL (22 100 litų) bauda;

- pagal BK 199 str. 1 d. 250 MGL (32 500 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. skirti subendrintą bausmę – 250 MGL (32500 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2a p., 66 str., į bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime – laikotarpį nuo 2009-12-02 iki 2010-01-15, vieną parą prilyginant 2 MGL (260 litų) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str., A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto už 72 750 (septyniasdešimt du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) litų konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikinai apribotas nuosavybės teises į A. S. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), 0,0680 ha., bei pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), 78,49 kv. m. ploto, palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

E. G. pagal BK 189 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. G. panaikinti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Išieškoti iš A. S. ir J. M. po 593,55 litų proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam J. M. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis