Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2016 m. vasario 1 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014-06-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 146 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirta galutinė bausmė – 6 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-10-08, bausmės pabaiga – 2018-10-21.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016-02-01 nutarimu Nr. 93-74 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 2 metų 8 mėnesių 23 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2016-01-28) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-26 nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-02-01 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B.. Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals yra nepagrįsta. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė nustatytą tvarką, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Mano, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tuo tarpu įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nėra ir negali būti besąlygiški pagrindai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad paleidus A. B. lygtinai iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog A. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. Chraminos skundas tenkinamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-01-25 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 42 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi prokurorės skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam A. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 str. nuostatas. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau aukštesniojo teismo teisėjų vertinimu, byloje nenustatyta akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. Vien formalus konstatavimas, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 60 iki 42 balų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, buvo paskatintas, ne kartą kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi leistų spręsti apie sumažėjusią kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje); informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas ir pajamos; pasekmių suvokimas (apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas); nuostatos vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus taip pat matyti, kad A. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui išimtinai teigiama linkme. Nuteistasis 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką atitinkamai skirtas papeikimas bei uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Akivaizdu, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Teigiama nuteistojo elgesio korekcija taip pat verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, reiškia, kad savo nuostatų jis nesistengia keisti, o tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.

Tiek Komisijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje itin akcentuojama aplinkybė, jog nuteistasis savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau tokios nuteistojo pavyzdingo elgesio apraiškos yra daugiau deklaruojamojo pobūdžio. Kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų civilinio ieškinio padengimui skirta tik 10 Eur, kuomet bendra ieškinio suma 2717479,53 Eur, o minėtos sumos pervedimo data 2015-12-02 išimtinai sutampa su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymu.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju A. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 1 d. priimtą nutarimą Nr. 93-74 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.