Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. gynėjo Bogdano Chranovskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje padarymu.

A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, o būtent:

2008 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko A. B. turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, palenkė N. G. , A. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš A. B. namų, S. K. g. 25 Vilniuje ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pagrobti iš A. B. namų, S. K. g. 25, Vilniuje, turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie A. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name S. K. g. 25, Vilniuje, nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to kai N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai - S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą, t.y. surinkti informaciją apie A. B. ir kartu su juo S. K. g. 25, Vilniuje, gyvenančiais J. B. , A. B. ir O. B. , t.y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą, kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius; stebėdami namą S. K. g. 25, Vilniuje ir jame gyvenančius A. B. , J. B. , A. B. ir O. B. surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką ir gavus duomenų iš L. E. , kad A. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta, pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B. , ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo esančio S. K. g. 25, Vilniuje, garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį S. K. g. 25, Vilniuje, palaužti J. B. ir A. B. pasipriešinimą, pagrobti A. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius, atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške šalia Pylimėlių gatvės, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmė vietas miškelyje, šalia kelio prie Moliakalnio gatvės, kur turėjo sulaukti automobiliu namo grįžtantį O. B. , tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po kelių dienų, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius, atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške, šalia Pylimėlių gatvės, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie Moliakalnio gatvės, L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie S. K. gatvės, kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį, belaukdami pasiruošė, apie dvi valandas plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas, antrą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , A. B. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius, atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles pasidalinę vaidmenimis, užėmė savo vietas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, trečią kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. , A. B. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške, kur belaukdami pasiruošė, plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė padaryti nusikalstamą veiką.

Po to, kai 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, ketvirtą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 metų spalio mėn. 9 d. apie 22.00 val. S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir A. B. , L. E. nedalyvaujant ir R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones -žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, antrankius, atvyko į Antakalnio mikrorajoną, šalia požeminių garažų Vilniuje, Saulėtekio al(duomenys neskelbtini), pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer” nuvažiavo prie Moliakalnio ir F. R. gatvių sankryžos; ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šono priklijavo skiriamąja žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, S. N. persirengė policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus, S. J. nuėjo prie Mileišiškių ir Viršupio gatvių sankryžos, kur turėjo laukti atvažiuojančio automobiliu „Volvo C 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo O. B. ; N. G. , A. B. ir A. B. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai, pašaliniai asmenys. Po ko, 2008 metų spalio mėn. 10 d. apie 0.30 val. O. B. , automobiliu „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavus Mileišiškių ir Viršupio gatvių sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po to S. N. , persirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiam O. B. galimybę priešintis, apvyniojo veidą ir kojas lipnia juosta; Panaudojant fizinį smurtą - trenkiant du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpinant į automobilio bagažinę, neteisėtai atėmė O. B. laisvę, ir pagrobė svetimą turtą - automobilį „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; nuvežė apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės ir O. B. atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojant rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudžiant pirštais akis, bei apipilant skysčiu panašiu į benziną grasino padegti, jeigu jis nepapasakos, kas yra name seifas, pinigai, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavus plėšimo įvykdymui būtinos informacijos bei namo, esančio S. K. g. 25, Vilniuje, garažo durų pultą, N. G. patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o S. N. , S. J. , A. B. ir A. B. panaudojant pagrobtą garažo durų pultą, apie 2.30 val. įsibrovė į namą, esantį S. K. g. 25, Vilniuje, kur prieš J. B. ir A. B. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojant šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus, panaudojant fizinį smurtą -trenkiant A. B. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir A. B. . Po to, N. G. į automobilio „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje į namą S. K. g. 25, Vilniuje apie 03.00 val. atvežė surištą O. B. , kurį nunešė į kambarį, kuriame buvo saugomi Janina ir A. B. , ir tokiu būdu neteisėtai atėmė O. B. , J. B. ir A. B. laisvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir A. B. neteisėtai atėmę J. B. , A. B. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis iš namo S. K. g. 25, Vilniuje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą - A. B. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, laikrodį „V. C. “ už 130 000 eurų (448 500 litų); dvidešimt vieną juvelyrinį dirbinį iš kurių: senovinius balto aukso auskarus su briliantais už 100 000 eurų (345 000 Lt), juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje, už 1 500 eurų (5 175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais, už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir aplinkui dvidešimčia mažu briliantų, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute, už 1 000 eurų (3 450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais, už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku ant vielytės, už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę, už 200 eurų (690 Lt), dvejas sidabrines grandinėles už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais, už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso pustą auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu, už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais, už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu, už 1000 eurų (3 450 Lt), raudono aukso žiedą, su dviem susuktom akutėm -briliantais, už 2000 eurų (6 900 Lt); sidabrinę rašalinę, už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą, už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrinę, už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“, už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukriną, už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą, už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrinę, už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais, už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2 760 Lt), auksinę dėžutę tabakui, už 2 500 eurų (8 625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui, už 800 eurų (2 760 Lt), Šv. Valdimiro 1782 metų auksinį ordiną, už 4 000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius, po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde, už 800 eurų (2 760 Lt), trys vyno butelius, už 160 eurų (552 Lt), metalinį pakabuką „Pelėda“, už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8 000 eurų (27 600 Lt), iškilų sidabrinį indų rinkinį, už 1 000 eurų (3 450 Lt); 10 149,5 Lt grynųjų pinigų; šaunamąjį ginklą - pistoletą „Beretta 84 F“ Nr. E 64922 Y su dviem apkabom ir 24 šoviniais, už 3 450 Lt; fotoaparatą „Casio“, už 500 Lt; mobilaus ryšio telefoną Nokia E 65, už 1 100 Lt; du kompiuterius, už 4 000 Lt - bendrai padarydami 9 925 842,40 Lt turtinę žalą.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d. apie 06.00 val. miško masyve, Moliakalnio gatvėje, Vilniuje S. N. , S. J. , N. G. , A. B. ir A. B. , turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, ir tokiu būdu sugadino A. B. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendrai padarydami 4 000 Lt turtinę žalą.

Prokuroro 2010 m. sausio 5 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

A. B. 2010 m. spalio 22 d. buvo sulaikytas ir jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi buvo nustatytas trijų mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 22 d., vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 22 d.

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad A. B. anksčiau yra teistas, gana jauno amžiaus, nedirba, t. y. darbinio pobūdžio socialinių ekonominių ryšių neturi, nors jis ir susituokęs, kai jo buvimo vieta nebuvo žinoma, jis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nesilankė. Šios aplinkybės pagrindu teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs nuo teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Nutartyje taip pat nurodoma, kad A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus veikdamas organizuota grupe, naudojant smurtą, gąsdinimo ir apgaulės elementus, jis buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, bendravo su kitais organizuotos grupės nariais, todėl teismas manė, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jis gali bandyti, kad jis gali paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus kaltinamuosius. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje A. B. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Teismas įvertinęs tai, kad A. B. kaltinamas organizuota grupe padaręs ne tik nesunkius, apysunkį, bet ir ne vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra anksčiau ne kartą teistas, nedirba, nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, yra nusikaltimai nuosavybei, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad A. B. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo A. B. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį, nes mano, jog ji yra priimta išvadas grindžiant prielaidomis, todėl yra šališka, nepagrįsta ir neteisėta.

Gynėjo manymu, byla A. B. atžvilgiu turi būti nutraukta, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Ta aplinkybė, kad A. B. yra kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, negali būti pagrindu manyti, jog jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, bei motiną, kuri yra 1 – os grupės invalidė, gyvena viena, turi judėjimo problemų, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ankstesnėse bylose pažeidė nors vieną paskirtą jam kardomąją priemonę.

Kaltinamojo gynėjas mano, kad nepagrįstai apygardos teismas konstatavo, jog A. B. gali trukdyti procesui, kadangi ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei du metus, visi įtariamieji, nukentėjusieji ir liudytojai jau apklausti, atlikti visi tyrimai, įvykdytos visos proceso bei ikiteisminio tyrimo užduotys. Tokia teismo išvada neteko prasmės, nes ikiteisminis tyrimas byloje jau pabaigtas ir byla nagrinėjama teisme.

Skunde taip pat nurodoma, kad A. B. atlikęs bausmę, 2008 m. balandžio 8 d. buvo išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos, ir nuo tada jokių nusikaltimų nepadarė, nėra duomenų, kad jis ketintų jas daryti, dėl ekonominės situacijos Lietuvoje jis neteko darbo, tačiau iki to sąžiningai ir dorai dirbo, turėjo santaupų, panaikinus suėmimą būtų įdarbintas.

Apeliantas nurodo, kad A. B. suėmimas trunka jau ilgiau nei 9 mėnesius, tuo tarpu teismas neatsižvelgė, kad jo izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius. Gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus A. B. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė kaltinamojo A. B. gynėjo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartis pratęsti kaltinamojo A. B. suėmimo terminą trims mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.

Būtinoji kardomųjų priemonių skyrimo sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai ar kaltinimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas, kitaip tariant, nesprendžiama ar asmuo iš tikrųjų padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai arba surašytas kaltinamasis aktas. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėja kaltinamojo gynėjo skundo argumentų, kuriuose jis tvirtina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę. Pastebėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra būtina teismui turėti tiek įrodymų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kurie sprendžiant dėl paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo ir teisėtumo yra pakankami priimti sprendimą pratęsti suėmimo terminą A. B. .

Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, A. B. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, trukdys procesui bei darys naujas, BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S–170/2011, Nr. 1S-158/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą A. B. , šio BPK straipsnio nuostatų nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkias, už kurias įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą šiuo pagrindu, buvo pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis A. B. anksčiau buvo teistas, nedirbo, ikiteisminio tyrimo metu, jis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno ir taip sudarė sunkumų pareigūnams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas įvertino paminėtų aplinkybių visumą ir pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis jau gana ilgai, t. y. virš devynių mėnesių yra suimtas, be to, turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, invalidę motiną, kuri gyvena viena ir jai reikalinga priežiūra, o jį paleidus iš suėmimo – įsidarbins. Išties, šios aplinkybės gana svarbios sprendžiant ar šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai ir kt., kuriomis kaltinamas A. B. . Apeliacinės instancijos teismo manymu, gynėjo skunde nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti prioritetinėmis bei išimtinėmis, paneigiančiomis būtinybę byloje garantuoti viešojo intereso apsaugą, todėl negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Kartu atmetamas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad ankstesnėse bylose paskyrus A. B. kardomąsias priemones, jis šių kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidinėdavo. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą šioje byloje, toks gynėjo argumentas esminės reikšmės neturi, kadangi kardomosios priemonės paskyrimo, jos termino pratęsimo klausimas yra nagrinėjamas ir sprendžiamas konkrečioje byloje vertinant konkrečios bylos aplinkybes, o ankstesnėse bylose paskirtos kardomosios priemonės bei jų laikymosi aplinkybės šiuo atveju negali būti pripažintos paneigiančiomis būtinybę A. B. atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą A. B. pagrįstai nustatė ir suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys naujus nusikaltimus). Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-196/2011, Nr. 1S–170/2011 ir kt.). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau buvo ne kartą teistas, dabar yra kaltinamas organizuota grupe padaręs kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ne tik nesunkius, apysunkį, bet ir sunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl šis suėmimo pagrindas yra nustatytas teisingai.

Visgi apeliacinės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, jog A. B. būdamas laisvėje gali daryti poveikį kitiems kaltinamiesiems, liudytojams ir taip trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė motyvuodamas tuo, kad A. B. įtariamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, naudojant smurtą, buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, bendravo su kitais organizuotos grupės nariais ir kt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks šio kardomosios priemonės pagrindo argumentavimas neteisingas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį pagrindą grindžia iš esmės tik nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurios iš esmės šiuo metu nėra visiškai ir galutinai aiškios. Tuo tarpu byloje nėra surinkta konkrečių objektyvių duomenų apie tai, jog A. B. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus, kitus bendrininkus ar kitaip trukdyti procesui, siekdamas pakreipti bylos ikiteisminį tyrimą ar teisminį nagrinėjimą sau palankia linkme. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui, t. y. darys poveikį liudytojams, derins parodymus su kitais kaltinamaisiais. Šis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas iš apygardos teismo nutarties šalintinas.

Pastebėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, taigi skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Todėl nežiūrint į tai, kad iš apygardos teismo nutarties šalinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindas, kaltinamojo A. B. suėmimo terminui pratęsti visiškai pakanka BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų, kuriuos apygardos teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors apygardos teismas dėl šių suėmimo pagrindų iš esmės nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties. Baudžiamąją bylą sudaro devyniolika tomų dokumentų, perduotoje byloje kaltinimai pareikšti dešimčiai asmenų, kaltinamiesiems inkriminuota po keletą nusikalstamų veikų. Teisminis bylos nagrinėjimas yra pradėtas ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų vilkinamas.

Kaltinamojo A. B. gynėjas skunde nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus būtų galima pasiekti ir paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tenkinti suimto kaltinamojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.