Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. birželio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

M. B. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. vasario 11 d. automobiliu ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 190,896 g pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra 26,939 g (14,1 %) narkotinės medžiagos – heroino, į (duomenys neskelbtini) degalinę, kur apie 17.21 val. šią narkotinę medžiagą už 7000 Lt pardavė R. A. V.

Be to, M. B. , tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 14 d., apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini) iš L. A. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra 44,669 g (44,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, po to automobiliu ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno ją iki Kaune esančio IX Forto, kur apie 17.28 val. šią narkotinę medžiagą už 7000 Lt paradvė R. A. V.

Be to, M. B. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 29 d., apie 11.02 val. (duomenys neskelbtini) iš L. A. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 39,305 g (39,5 %) narkotinės medžiagos – heroino, po to automobiliu ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno ją iki Kaune esančio IX Forto, kur apie 15.04 val. šią narkotinę medžiagą už 4500 Lt pardavė R. A. V.

M. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiama iki dabar.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje M. B. įvardino įtariamuoju, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, ši baudžiamoji byla jau perduota teismui, todėl M. B. turi kaltinamojo procesinį statusą, dėl šios priežasties M. B. netaikomi Lietuvos Respublikos BPK 127 str. numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys – paties M. B. , kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai M. B. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu.

Kauno apygardos teismas pratęsė M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Kauno apygardos teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, jog M. B. , būdamas laisvėje ir vengdamas gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors M. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų bylos duomenų matyti, kad M. B. praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, studijuoja Kūno kultūros akademijoje, antrame kurse. Iš byloje esančio Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus rašto matyti, kad M. B. rūpinasi ir prižiūri savo močiutę A. P. , kuriai nustatytas Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centro pateiktoje charakteristikoje M. B. charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir pareigingas asmuo. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie M. B. ryšius užsienyje, taip pat duomenų, kad iki sulaikymo kaltinamasis būtų slapstęsis. Visų šių aplinkybių visetas neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam M. B. inkriminuota nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.) yra numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Nors M. B. praeityje neteistas, tačiau šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (trys nusikalstamos veikos epizodai). M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų platinimu Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų darymas – disponavimas narkotinėmis medžiagomis - buvo M. B. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje M. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Pratęsdamas kaltinamajam M. B. suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. B. skundą atmesti.