Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo A. B. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį. A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas (vieneri metai dešimt mėnesių ir devynios dienos). Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

Marijampolės pataisos namų direktorius teikimu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl nuteistojo A. B. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino Marijampolės pataisos namų administracijos teikimo dėl nuteistojo A. B. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teismas nustatė, kad A. B. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau įvertinęs bylos aplinkybių visumą, susijusias su nuteistojo galimybe tęsti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, konstatavo, kad nuteistąjį perkėlus atlikti bausmę į atvirąją koloniją, nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokią išvadą teismas grindė ankstesniu nuteistojo teistumu Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei aplinkybėmis, kad praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis atlygino nors dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems. Be to, nuteistasis pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomas tik apie mėnesį.

Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino Marijampolės pataisos namų administracijos pateiktos jį teigiamai apibūdinančios charakteristikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis dalimis moka priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

Gynėjas prašo skundą tenkinti.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.

BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo metu nuteistasis A. B. atitiko numatytus formalius kriterijus, t. y. nuo 2015 m. spalio 23 d. buvo paskirtas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2016 m. balandžio 25 d.

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. B. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų. Be to, kaip teisingai nustatė Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistajam ir anksčiau buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – amnestija, lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, apygardos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad A. B. lengvosios grupės sąlygomis laikomas tik nuo 2015 m. spalio 23 d., todėl nėra galimybių objektyviai įvertinti nuteistojo elgesį jam atliekant bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tai, kad nuteistasis A. B. teigiamai charakterizuojamas dėl mokymosi pataisos namuose, dalyvauja įvairiose programose, skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, dalimis moka priteistą turtinę ir neturtinę žalą ir kt., nesuteikia pakankamo pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą ir nuteistąjį perkelti į atvirąją koloniją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundą nagrinėjančiam teismui iš Marijampolės pataisos namų administracijos buvo pateikti duomenys apie tai, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu nuteistasis A. B. buvo nubaustas už 2015 m. gruodžio 23 d. padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir paskirta nuobauda, t. y. perkeltas bausmę atlikti paprastoje grupėje. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis A. B. šiuo metu neatitinka kriterijų, numatytų BVK 140 straipsnio 4 dalyje, todėl negali būti perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.