Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo A. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisų apribojimą paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikinai – iki galutinio sprendimo byloje įvykdymo – apribota A. B. nuosavybės teisė į jo 52 000 000 (penkiasdešimt dviejų milijonų) litų vertės turtą – pinigines lėšas, tarp jų ir esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, kuriuos turi A. B. bei kiti asmenys (t. 30, b. l. 106).

Nuteistasis A. B. prašė panaikinti jam taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą „Danske bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams. Nurodė, kad į šią sąskaitą jam buvo pervesti tėvystės pašalpos pinigai už gimusį sūnų. Iš jo internetinės bankininkystės išklotinės matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas minėtai sąskaitai buvo taikytas Panevėžio apygardos teismo nutartimi, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tokia nutartis byloje nebuvo rasta. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis mano, kad šis nesusipratimas turėtų būti išspręstas priimant nutartį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo minėtoje sąskaitoje esantiems tėvystės pašalpos pinigams.

Atsiliepimu į nuteistojo A. B. prašymą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtai nuteistojo sąskaitai laikinas nuosavybės teisių apribojimas niekada nebuvo taikytas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo A. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisų apribojimą paliktas nenagrinėtas. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. B. gynėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą toje pačioje sąskaitoje esantiems pinigams. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi gynėjos prašymą atmetė, šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl konstatavo, kad minėtas klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir dar kartą nagrinėti tą patį klausimą nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo A. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir prašymą tenkinti – panaikinti A. B. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, areštą. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų. Papildomai gynėja pateikia „Danske bank A/S“ Lietuvos filialo raštą, kuriame nurodyta, kad A. B. sąskaitos, esančios „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, areštuotos vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtai A. B. sąskaitai laikinas nuosavybės teisių apribojimas niekada nebuvo taikytas, taip pat Turto arešto aktų registro išraše nėra informacijos apie šiai sąskaitai taikomus apribojimus.

A. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik vadovaujantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Nuteistojo A. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde teisingai pažymi, jog nuosavybės teisių apribojimas negali būti nukreiptas į tėvystės pašalpą, nes šios lėšos iš esmės priklauso vaikui. Baudžiamojo proceso normomis, kuriomis reglamentuojamas procesinės prievartos priemonės taikymas – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į pinigines lėšas (arba daiktus), kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatas negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Iš tiesų, nors nuteistasis ir jo gynėja nepateikė aktualių duomenų, iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto bei pažymos matyti, kad į nuteistajam A. B. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. buvo mokama tėvystės pašalpa (t. 37, b. l. 8–10). Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistajam A. B. turėtų būti palikta galimybė disponuoti jam priklausančiomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokomis, o būtent jam skiriama tėvystės pašalpa.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 21 d. raštu dėl informacijos pateikimo „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas informavo, kad A. B. sąskaitos, esančios „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, areštuotos vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 38, b. l. 112).

Tačiau, kaip matyti iš kitų bylos duomenų, t. y. iš 2016 m. lapkričio 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašo išsamios informacijos, turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas areštas tik sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank“, ir sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti. Vykdant turto arešto akto pakeitimus, gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie sąskaitos uždarymą, išregistruotas areštas sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti. Taigi Turto arešto aktų registre nėra informacijos apie įregistruotus areštus nuteistojo A. B. sąskaitoms, esančioms „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, įskaitant ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas negali panaikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo banko sąskaitai, kuriai nebuvo apribotos nuosavybės teisės.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad panaikinti skundžiamą nutartį, nors ji ir priimta vien formaliais motyvais, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad nei skundžiama nutartimi, nei šia nutartimi jam neužkertamas kelias kreiptis tiesiogiai į „Danske bank A/S“ Lietuvos filialą dėl jam priklausančių piniginių lėšų, esančių šiame banke, gavimo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.