Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 93-7 taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. Panevėžio apygardos teismo 2014-06-06 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė 6 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-12-02 iki 2012-08-31 ir laikotarpis nuo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2014-06-06, bausmės pabaiga – 2017-12-08.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 93-7 taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis S. J. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįsti, nes visus įpareigojimus jis įvykdė, laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos įstaigoje mokosi, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. Visos paminėtos aplinkybės paneigia apylinkės teismo padarytas išvadas, kad lygtinio paleidimo komisijos nepakankamai pagrįsta asmenybės charakteristika, prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų padarytoms išvadoms, kad yra pastebima aiški jo elgsenos korekcija, tai parodo paskatinimai, mokslas ir charakterizuojama specialistų pateikta medžiaga, specialybės įgijimas.

Skunde nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmę S. J. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau už dalyvavimą būrio veikloje, už mokslus ir koncerto organizavimą tris kartus buvo paskatintas, turi vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose 2014-2015 mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, taip pat 2015 m. kreipėsi dėl staliaus specialybės įgijimo, tačiau dėl mokslo vietų stokos priimtas nebuvo. Šiuo metu mokosi pagal neformalaus ugdymo programą. Nors 2014-07-17 skyrimo į būrius Komisijos metu jis atsisakė siūlomo darbo, tačiau vėliau keitė požiūrį į darbą, tris kartus kreipėsi į valstybės įmonę ,,Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, tačiau gavo atsakymą, kad šiuo metu įmonėje darbo vietų nėra, įdarbintas nebuvo. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jo vertinimo rezultatas yra 34 balai, tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jo teigimu, jis analizuoja savo poelgius, labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą. Tuometinį savo elgesį vertina neigiamai ir jau dabar renkasi socialines vertybes. Renkasi stebėti ir koreguoti savo elgesį tiktai teigiama linkme. Neturi žalingų įpročių, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad nenustatyta jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių. Riziką mažinantys veiksniai - ankstesnių teistumų nebuvimas, socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Taip pat nurodo, jog jo buvęs darbdavys įsipareigojo priimti jį dirbti atgal į UAB „T.“, vadybininko pareigas. Be to, per jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės už suėmimą terminą, per nepilnus dvejus metus iki nuosprendžio paskelbimo, jis nė karto nebuvo pažeidęs jam nustatytų apribojimų, kas patvirtina, jog teismui sutikus jį paleisti ankščiau laiko, jis ir vėl atsakingai laikytųsi lygtinio paleidimo reikalavimų. Visos šios faktinės aplinkybės, apelianto nuomone, dar kartą paneigia Kaišiadorių apylinkės teismo išvadą, kad nėra pagrindo manyti kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimų į nuteistojo S. J. skundą negauta.

Nuteistojo S. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. J. priklauso žemos rizikos grupei – 34 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Iš pažymos apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą baustas už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir, nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-5670 matyti, kad, priešingai nei teigia nuteistais, nustatyti net keturi jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, pasekmių suvokimas bei nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis neturi jokių nuolatinių pajamų, yra priklausomas nuo artimųjų, neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, siekdamas išlaikyti jo lūkesčius atitinkantį statusą, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo S. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis S. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.