Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria laikinai – iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo – apribotos R. B. teisės į jam asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat šioje byloje kaltinimai pareikšti S. N., S. J., A. B., N. G., A. B., L. E..

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikinai – iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo – apribojo R. B. teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 52 000 000 litų vertės turtą bei turtines teises. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusieji yra pareiškę civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 52 milijonų litų sumai, todėl siekiant užtikrinti pateiktus ieškinius apribotinos kaltinamojo R. B. teises į surastą jam asmeninės bei jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises.

Kaltinamasis R. B. skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat pareikšti ir kitiems asmenims. Teismas nepagrįstai apribojo jo teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą visai ieškinio sumai užtikrinti. Kaltinamojo manymu, ši suma turėtų būti padalinta proporcingai visiems kaltinamiesiems. Be to, teismas nepagrįstai apribojo nuosavybės teises į R. B. pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią pervedami alimentai nepilnamečiui vaikui J. Š.. Areštavus jai priklausančias lėšas nebus galimybės išlaikyti du vaikus, kadangi kitų pajamų jų šeima neturi. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kaltinamasis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį arba ją pakeisti: padalinti ieškinio sumą proporcingai visiems kaltinamiesiems ir sumažinti laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą mąstą, taip pat panaikinti nuosavybės teisės apribojimą R. B. priklausančiam turtui.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą tenkinti.

Kaltinamojo R. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas laikinai apribojo R. B. teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 52 000 000 litų vertės turtą bei turtines teises. Kaltinamojo R. B. prašymas padalinti šią sumą proporcingai visiems kaltinamiesiems ir atitinkamai sumažinti jam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą negali būti tenkinamas. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo nei R. B., nei kitų kaltinamųjų kaltės klausimo ir civilinio ieškinio sumos pagrįstumo iš esmės nesprendžia, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Tačiau netaikant šios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu žalos atlyginimas pagal pareikštą civilinį ieškinį, jeigu šis, priėmus galutinį procesinį sprendimą, būtų patenkintas. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus civilinį ieškinį, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą turėtų atlyginti visi nuteistieji bendrai arba bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. B. nurodė, kad, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, areštuotas jo sutuoktinei R. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo. Tačiau, kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, apie šiam turtui, t. y. R. B. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomą areštą įrašų nėra. Duomenų, kad minėtas turtas yra areštuotas, nėra ir Centinės Hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo teismo posėdyje išsakytas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam R. B. paskirta pagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šią procesinę prievartos priemonę nukreipė į visą R. B. asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises, tokiu būdu nepalikdamas kaltinamojo šeimai galimybės disponuoti jokiomis lėšomis. Kaltinamasis skunde nurodo, kad į jo sutuoktinės R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, yra pervedami 500 Lt dydžio alimentai nepilnamečiui vaikui J. Š.. Pažymėtina, kad atliekant sprendimo vykdymą negali būti išieškomos pinigų sumos iš išmokų vaikams, todėl laikinas nuosavybės teisų apribojimas į šią sumą taip pat negali būti nukreipiamas. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su kaltinamojo skundo argumentu, kad areštavus visas jam asmenine bei kartu su sutuoktine R. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas nebus galimybės išlaikyti du vaikus. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams šeimos poreikiam patenkinti, apmokėti sąskaitas už komunalinius patarnavimus ar panašiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo nutartis keistina, paliekant kaltinamojo šeimai galimybė disponuoti 1200 Lt suma per mėnesį. Tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti šeimos narių poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą.

Be to, apygardos teismas, skundžiama nutartimi laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsdamas iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo, pažeidė BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas nuostatas. BPK 151 straipsnio 7 dalis nustato, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas tokiu atveju teismui suteikia teisę paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą neapibrėžtam laikui, kaip šiuo atveju iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis keistina, nustatant kaltinamajam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Leisti kaltinamojo sutuoktinei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) disponuoti į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, Š. Š. pervedama 500 litų dydžio išmoka vaiko išlaikymui.

Leisti kaltinamajam R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį disponuoti 1200 litų dydžio piniginėmis lėšomis.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą R. B. nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.