Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, D. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria laikinai – iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo – apribotos S. J. teisės į jam asmenine bei kartu su sutuoktine D. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. J. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat šioje byloje kaltinimai pareikšti S. N., R. B., A. B., N. G., A. B., L. E..

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikinai – iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo – apribojo S. J. teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine D. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 52 000 000 litų vertės turtą bei turtines teises. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusieji yra pareiškę civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 52 milijonų litų sumai, todėl siekiant užtikrinti pateiktus ieškinius apribotinos kaltinamojo S. J. teises į surastą jam asmeninės bei jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises.

Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, D. J., skunde teigia, kad skundžiama nutartis dalyje dėl jai priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl šioje dalyje naikintina. Nurodo, kad pagal Vilniaus 2-o notarų biuro 2009 m. gruodžio mėn. 9 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis turtas nėra priskiriamas prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės, todėl teismo nutartis dėl šio turto dalyje turi būti panaikinta.

D. J. taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento sprendimu jai yra paskirta socialinė pašalpa. Šie pinigai yra skirti dviem nepilnamečiams vaikams. Teismas neturi teisės apriboti nepilnamečiams vaikams skirtų pinigų naudojimo, todėl ir šioje dalyje teismo nutartis turi būti panaikinta.

D. J. taip pat teigia, kad jokio turto, kuris priklausytų jai ir jos sutuoktiniui S. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi. Visas turtas, įgytas iki santuokos ir santuokoje 2013 m. balandžio 4 d. Vedybų (povedybine) sutartimi yra padalintas ir abiems priklauso dalinės nuosavybės teise. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalį jai priklausančio turto, D. J. yra paveldėjusi ir S. J. į jį neturi jokių teisių, o ji nėra atsakinga savo turtu už S. J. galimai padarytą žalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, D. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį dalyje dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., ir Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento sprendimu jai (D. J.) paskirtą socialinę pašalpą.

Teismo posėdyje asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, D. J. ir kaltinamasis S. J. prašė skundą tenkinti.

Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, D. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas laikinai apribojo S. J. teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine D. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 52 000 000 litų vertės turtą bei turtines teises. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. J. paskirta pagrįstai. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šią procesinę prievartos priemonę nukreipė į visą S. J. asmenine bei kartu su sutuoktine D. J. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises. Pažymėtina, kad atliekant sprendimo vykdymą negali būti išieškomos pinigų sumos iš socialinių pašalpų, todėl laikinas nuosavybės teisų apribojimas į šią pašalpą taip pat negali būti nukreipiamas. Tačiau, kaip matyti iš prie skundo pridėto 2013 m. liepos 25 d. pranešimo dėl socialinės pašalpos skyrimo, D. J. ir bendrai gyvenantiems asmenims socialinė pašalpa paskirta nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu D. J. gauna socialinę pašalpą, kuri pervedama į banko sąskaitas, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl keisti skundžiamą nutartį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, D. J. nurodė, kad šiuo metu dirba parduotuvėje salės darbuotoja, jos atlyginimas yra 1350 Lt neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis bus pervedamas į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Pagal Vedybų sutarties, sudarytos tarp D. J. ir S. J., 2.3. straipsnio „d“ punktą piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra asmeninė sutuoktinio, kurio vardu atidaryta sąskaita, nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sąskaita yra atidaryta D. J. vardu, joje esančios piniginės lėšos yra asmeninė D. J. nuosavybė, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje sąskaitoje esančioms lėšoms turi būti panaikinamas.

Be to, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams šeimos ir mažamečių vaikų poreikiams patenkinti, apmokėti sąskaitas už komunalinius patarnavimus ar panašiai. Teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad ji moka komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 350 Lt, optimali suma reikalinga vaikų išlaikymui – 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo nutartis keistina, paliekant kaltinamajam galimybę disponuoti 1000 Lt suma per mėnesį. Tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti šeimos narių poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą.

D. J. skunde nurodo, kad pagal Vilniaus 2-o notarų biuro 2009 m. gruodžio mėn. 9 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., šis turtas nėra priskiriamas prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, apie šiam turtui, t. y. D. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui bei gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vilniuje, taikomą areštą įrašų nėra. Duomenų, kad minėtas turtas yra areštuotas, nėra ir Centinės Hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nutartį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Apygardos teismas, skundžiama nutartimi laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsdamas iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo, pažeidė BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas nuostatas. BPK 151 straipsnio 7 dalis nustato, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas tokiu atveju teismui suteikia teisę paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą neapibrėžtam laikui, kaip šiuo atveju iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis keistina, nustatant kaltinamajam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Leisti kaltinamajam S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį disponuoti 1000 litų dydžio piniginėmis lėšomis.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą S. J. nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.