Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei E. V., nuteistajam L. E. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. E. (L. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl jam skirtų įpareigojimų panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. teismo nuosprendžiu L. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį,146 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo jos vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. ir nuo nuteistojo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis ir L. E., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme (laisvės atėmimu 2 metams), ir L. E. paskirti galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime – laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. E. ir nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. kovo 7 d., lygtinio paleidimo terminą skaičiuojant nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis ir pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus, L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas trejiems metams, paskiriant pareigas: vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Minėta nutartimi nutarta L. E. paleisti iš bausmės atlikimo vietos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, todėl 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. E..

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis L. E. pateikė prašymą dėl teismo paskirtų įpareigojimų pakeitimo. Prašyme nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuriuo buvo iš dalies pakeistas 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis, jis nuo 2016 m. lapkričio 21 d. atliko realią laisvės atėmimo bausmę, kol 2017 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis ir jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. Išėjęs į laisvę, sudarė vadovavimo paslaugų sutartį su MB „L.“, kurios pagrindinė veikla yra gintarinių papuošalų bei kitokių dirbinių gamyba ir pardavimas. Nurodė, kad bendrovė „L.“ gintarinių papuošalų (dirbinių) gamybai žaliavas įsigyja iš Kaliningrado srityje, Rusijoje esančių įmonių, o dirbiniais prekiauja bendradarbiaujant su įvairių šalių fiziniais bei juridiniais asmenimis. Jo, kaip bendrovės vadovo, funkcijos apima vystyti ir plėtoti bendrovės veiklą, ieškoti naujų klientų, pasirašinėti sutartis ir pan. verslo susitikimai vyksta ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose valstybėse, dėl ko jam būtina vykti į komandiruotes. Nurodo, kad šios verslo komandiruotės nėra ilgalaikės, tačiau gan periodiškos, ir kadangi jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bendrovės veikla buvo laikinai sustabdyta, todėl siekiant, kad bendrovė dirbtų pelningai, būtina vystyti ir plėtoti veiklą. Prašyme taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką, kurioje 2017 m. liepos 14 d. gimė sūnus. Be to, kartu su juo gyvena ir sūnus iš jo pirmos santuokos. 2012 metais jam nustatytas neįgalumas, (netektas darbingumas yra 60 procentų, todėl jis negali dirbti bet kokio darbo. L. E. nurodo, kad nepilnamečių vaikų ir šeimos išlaikymas bei kreditoriniai įsipareigojimai yra priežastis dirbti ir užsidirbti, tačiau sveikatos būklė riboja galimybę užsiimti bet kokiu kitu norimu darbu. O jo dabartinį darbą (vadovavimą bendrovei) vykdyti apsunkina teismo paskirti įpareigojimai: vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prašyme nurodo, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis, tačiau bausme valstybė nesiekia sužlugdyti nuteistąjį, atimdama iš jo galimybę dirbti, uždirbti, gyventi šeimoje bei tokiu būdu adaptuotis visuomenėje. Pažymi, kad praeityje teistas nebuvo, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo padaręs režimo reikalavimų ar baustas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika itin žema, ką teismas nurodė nutartyje, tvirtindamas sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nors galutiniu teismo sprendimu BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Savo prašyme L. E. nurodo, kad vertinant šiuos duomenis, matyti, kad jis nėra linkęs nusikalsti, nori gyventi dorai ir sąžiningai, būti naudinga visuomenei ir savo šeimai. Kadangi jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir negali dalyvauti bei vadovauti įmonės veikloje, visa našta tenka jam viena, tačiau LAT nutartimi skirti draudimai ir įpareigojimai nėra suderinami su jo vykdomomis funkcijomis ir įmonės veikla, kas užkerta kelią jam tinkamai dirbti. Nurodė, kad negali gauti Probacijos leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos ribų į užsienio valstybėse organizuojamus renginius, nors ne kartą yra teikęs prašymus leisti išvykti. Taip pat jam draudžiama vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tačiau išvykti darbo reikalais iš gyvenamosios vietos jam draudžiama. Prašo teismo pakeisti jam 2017 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi skirtus įpareigojimus bei siūlo šiuos variantus: 1) panaikinti draudimus išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymus; 2) prie draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pridėti žodžius „jei tai nesusiję su darbu“, arba 3) vietoj draudimų Teismo nutartyje nurodytų draudimų paskirti jam kitą įpareigojimą, t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis L. E. prašymą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad bendrovės veikla susijusi su gintaro dirbiniais ir produkcija gaminama užsienio valstybėse, t.y. Kaliningrade, Ukrainoje, Lenkijoje, ir perkant prekes reikia jas apžiūrėti, sudaryti sutartis, vėliau tos prekės parduodamos kitose užsienio valstybėms, pvz. Kinijoje. Užsienyje vyksta parodos, į kurias jis turi važiuoti, atrinkti prekes. Šio darbo negalima dirbti distanciniu būdu, nes perkant prekes turi jas pamatyti realiai, įvertinti gintaro skaidrumą ir pan., ko negalima padaryti per atstumą, t.y. internetu. Taip pat prekių negali pardavinėti internetu, nes parduodami brangūs daiktai. Jis šia veikla užsiėmė jau 8 metus, kol nepateko į įkalinimo įstaigą, iki tol visur važinėjo nevaržomai, dirbo pagal patentą, vėliau, kol vyko teismai, veiklą buvo pristabdęs. 2016 metais buvo įsteigta bendrovė „L.“, tačiau jo sutuoktinė tuo metu laukėsi, negalėjo važinėti ir sudarinėti sandorių dėl gintaro gaminių pirkimo, todėl veikla buvo pristabdyta. LAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jam skirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, skirti įpareigojimai, bausmės pabaiga 2019 m. kovo 7 d. išėjęs į laisvę jis sudarė sutartį su MB „L.“ dėl vadovavimo paslaugų, todėl turi atsakingai vadovauti bendrovei, vystyti jos veiklą. Yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su kitų valstybių bendrovėmis dėl gintaro pusgaminių pirkimo, todėl jis privalo laikytis minėtų sutarčių, važiuoti ir pirkti prekes. Nurodė, kad šis darbas yra jo vienintelė galimybė išlaikyti šeimą, nes jis apie 20 metų serga nepagydoma liga, būklė negerėja, kas 8 savaites privalo gultis į gydymo įstaigą vaistų injekcijoms, iki 2031 metų jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Jo sutuoktinė prižiūri neseniai gimusį kūdikį, šeimoje taip pat auga dar vienas vaikas iš kitos santuokos. Esant teismo nustatytiems draudimams išvykti, jis negali tinkamai vadovauti bendrovei, vystyti jos veiklos, nebus pelno, bendrovė žlugs, kas apsunkins ne tik jo šeimos gyvenimą, tačiau ir atsiskaitymą su kreditoriais, nes priteistos žalos siekia 9-12 milijonų eurų. Šiuo metu iš savo pensijos jau yra atlyginęs apie 10 tūkstančių eurų žalos. Nurodė, kad du kartus kreipėsi į probacijos tarnybą raštiškai dėl leidimo jam išvykti į užsienio valstybes, tačiau probacijos skyrius leidimo išvykti neduoda, motyvuodami, kad vykdo teismo nurodymus, todėl jis su šiuo prašymu kreipėsi į teismą. Į probacijos tarnybą su prašymu keisti probacijos sąlygas nesikreipė. Taip pat nurodė, kad jokių pažeidmų nėra padaręs, nuobaudų neturi.

Nuteistojo gynėja adv. L.Guižauskienė prašymą palaikė, nurodė, kad nors nuteistasis nesikreipė į probacijos tarnybą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, įstatymas nedraudžia jam asmeniškai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. L. E. į probacijos tarnybą kreipėsi su prašymais dėl leidimų išvykti verslo reikalais, tačiau jam buvo atsakyta. 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. E. patvirtintas nutarimas dėl lygtinio paleidimo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. kovo 7 d. Sekančią dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį atidėti L. E. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams ir skyrė kitokius įpareigojimus. Pagal šią nutartį L. E. gali išvykti kažkur netoli, bet negali išvykti iš miesto. Šie draudimai trukdo jo vykdomai veiklai nuo 2017 m. balandžio mėn. L. E. turi kreditinių reikalavimų ir šis darbas jam yra vienintelis, o paskirti įpareigojimai trukdo dirbti. Jis turi verslą, tačiau negali jo vystyti. L. E. privalo išlaikyti šeimą, baustas administracine tvarka nebuvo, pakartotinio nusikalstamumo rizika itin žema-8 balai, stengiasi vykdyti paskirtus įpareigojimus, dirba, moka mokesčius, iš pensijos dengia žalą. Prašo tenkinti prašymą, kad būtų panaikintas draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, skirti įpareigojimą tęsti darbą. Tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo šioje dalyje, prašo pakeisti teismo skirto įpareigojimo formulavimą, ir prie draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pridėti žodžius „jei tai nesusiję su darbu“. Būtinybę išvykti L. E. į užsienio valstybes darbo reikalais įrodinėjama įsakymais dėl komandiruočių. Prašo pakeisti probacijos sąlygas, visiškai panaikinti draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos arba pakeisti įpareigojimą, leisti L. E. dirbti ir uždirbti, išlaikyti šeimą, atlyginti žalą.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė E. V. prašė prašymo netenkinti, nes tik probacijos tarnyba gali kreiptis su teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Teismo posėdyje prokuroras palaikė probacijos tarnybos atstovės nuomonę, nes vadovaujantis BPK 358 straipsniu ir Probacijos įstatymo 39 straipsniu, dėl probacijos sąlygų pakeitimo gali kreiptis tik probacijos tarnyba, nes jie kontroliuoja nuteistojo elgesį, geriausiai žino situaciją, ir kas gali turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau- Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, jog probacija –sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Būtent šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose numatytos probacijos sąlygų keitimo galimybės ir probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės.

BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas pažymėtina, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas sprendžia tik pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Nesant institucijos teikimo, kuriuo probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas savo iniciatyva negali svarstyti minėtų sąlygų keitimo. Įstatymas nenumato galimybės teismui, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, bet nesant probacijos tarnybos teikimo, pakeisti probacijos sąlygas, taip pat nenumatyta galimybė teismui įpareigoti probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų poveikį nuteistojo elgesiui, jų laikymąsi.

Tokiu būdu negali būti tenkinamas ir nuteistojo L. E. prašymas dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Pažymėtina ir tai, kad bausmė yra valstybės privartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį - tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės. Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad nuteistojo L. E. elgesį probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi L. E. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas trejiems metams, paskiriant pareigas: vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 24 d. probuojamasis L. E. sudarė su MB „L.“, kurios steigėja yra probuojamojo sutuoktinė J. E. (b.l. 13,16,17,18,19),vadovavimo paslaugų sutartį (b.l. 23-24). 2017 m. birželio 11 d. L. E. pateikė Vilniaus probacijos tarnybai prašymą dėl leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais (b.l. 31). 2017 m. birželio 21 d. raštu Vilniaus probacijos skyrius tenkino probuojamo prašymą dalyje dėl išvykimo į Kauną, Palangą, bei netenkino prašymo išvykti į užsienio valstybes, motyvuojant nuteistojo L. E. teisine padėtimi, trumpu priežiūros laikotarpiu, teismo paskirtų įpareigojimų visuma, probacijos priemonių individualizavimo principu, prašyme pateikta informacija bei informacija apie darbinę veiklą (b.l. 33). Atkreiptinas dėmesys, kad probuojamasis, nesutikdamas su jam pateiktu atsakymu (raštu), galėjo jį skųsti probacijos tarnybos direktoriui (Probacijos įstatymo 33 straipsnis). Šiuo atveju, L. E. minėto rašto neskundė, 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi su analogišku prašymu, tačiau su prašymu į Vilniaus probacijos tarnybą pakeisti probacijos sąlygas nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį probacijos metu, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes (dirba, turi šeimą), probacijos tarnyba turėtų įvertinti ar tikslinga keisti probacijos sąlygas, kurios padėtų efektyviau pasiekti probacijos tikslus, ar būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui bei tinkamai vykdoma probuojamojo priežiūra davus leidimą probuojamajam išvykti iš Lietuvos Respublikos ar paskyrus (pakeitus) kitus įpareigojimus, ar šiuo metu L. E. nustatyti įpareigojimai realiai padeda pasiekti probacijos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. E. (L. E.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.