Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 93-468 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B. su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirtos bausmės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 1 mėnesiui. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. spalio 8 d., pabaiga – 2018 m. spalio 21 d.Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 93-468 priimtas sprendimas nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistajam vykdant Komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 42 iki 38 balų, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą A. B.. Teismas konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nuteistasis A. B. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįsti, nes jis visus įsipareigojimus įvykdė, laikosi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgiasi nepriekaištingai, mėgino įsidarbinti bei mokosi pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturi, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra gavęs tris paskatinimus, atlikęs privalomą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savanoriškai prašo, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra pritaikius lygtinį paleidimą, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šeima, yra nuolat lankomas, išėjęs į laisvę gyvens kartu su šeima nuosavame bute. Visos paminėtos aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, kad Komisijos asmenybės charakteristika nepakankamai pagrįsta, teismo išvados prieštarauja visų pataisos įstaigos specialistų padarytoms išvadoms, kurie dirbdami savo darbą jį tyrė ir stebėjo, su juo, atliko specialius, vyriausybės patvirtintus, testus ir nustatė žemą pakartotiną nusikalstamos rizikos lygį. Vadovaujantis specialistų išvadomis, yra pastebima aiški elgsenos korekcija, tai parodo paskatinimų gausa, mokslas ir charakterizuojama specialistų pateikta medžiaga, specialybių įgijimą sumažėją „OASys“ nusikalstamo elgesio rizikos balai nuo 42 iki 38 balų. Teigia, kad labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą. Tuometinį savo elgesį vertina neigiamai ir jau dabar renkasi socialines vertybes. Renkasi stebėti ir koreguoti savo elgesį tiktai teigiama linkme. Nurodo, kad neturi žalingų įpročių, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, sportuoja.Skunde taip pat nurodoma, kad didžiausias teismo dėmesys yra skiriamas paskirtoms nuobaudoms, teismas neatsižvelgia į elgesio korekciją, t. y. nuteistojo pastangas taisytis, įvykdyti visi Komisijos įsipareigojimai: daugiau nenusižengė, aktyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, teikia prašymus jį priimti i darbą, buvo skatintas. Taip pat teismas visiškai nepasisako dėl to, kad jis turi šeimą, auginu mažametį vaiką, anksčiau laiko paleistas lygtinai turiu gyvenamą vietą, galimybę dirbti.Nuteistasis teigia, kad nuo pirmo Komisijos nutarimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys" metodiką, jo vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 60 iki 38 balų. Mano, kad tai ir atspindi akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat teismas savo nutartyje pamiršo paminėti, kad jis bandė sistemingai įsidarbinti ir kad tik dėl darbo vietų stokos nebuvo priimtas į darbą. Taip pat, kad sistemingai, savarankiškai pagal galimybes dengia jam priteistą ieškinį, ir kad padeda finansiškai išlaikyti savo mažametį sūnų. Visos šitos aplinkybės tik patvirtina, kad jis realiai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo A. B. pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, nėra pakankamos. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (38 balai pagal „OASys“ metodiką) ir yra sumažėjusi (2015 m, sausio 28 d. atliko vertinimo metu – 65 balai), tačiau vis dar išlieka labai artima vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstama veika įvykdyta su bendrininkais), lėšų tvarkymas ir pajamos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, jis turi tris paskatinimus, vis tik nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip pavyzdingo. Nuteistasis savo elgesį pradėjo koreguoti tik nuo 2015 m. balandžio 29 d., kuomet gavo savo pirmąjį paskatinimą, o drausmės pažeidimų nebedarė. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, kaltę pripažino tik iš dalies. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, dedant maksimalias pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. B. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis paliktina galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.