Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjos Aušros Ručienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 str. 3 d., 180 str. 3 d., 289 str., 146 str. 2 d., 187 str. 1 d., 254 str. 2 d. padarymu, o būtent: jis, veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir, įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, o būtent:

2008 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko A. Bl. turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, palenkė N. G., A. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš A. Bl. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ikonų kolekciją. Po to, S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasiūlė - pagrobti iš A. Bl. namų, esančių (duomenys neskelbtini), turimą didelės vertės ir didelę kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie A. Bl. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to, kai N. G., A. B., R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai – S. N., S. J., N. G., A. B. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą, t. y. surinkti informaciją apie A. Bl. ir kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančiais J. B., A. Bl. ir O. B., t. y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stotelės, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, stebėdami namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyvenančius A. Bl., J. B., A. Bl. ir O. B., surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką ir gavus duomenų iš L. E., kad A. Bl. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, S. N., S. J., N. G., A. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B., ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), palaužti J. B. ir A. Bl. pasipriešinimą, pagrobti A. Bl. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N., S. J., N. G., A. B., R. B. ir L. E., turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini), kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukimais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini), kur turėjo sulaukti automobiliu namo grįžtantį O. B., tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po kelių dienų, 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N., S. J., N. G., A. B., R. B. ir L. E., turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini), kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini), L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini), kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį, belaukdami pasiruošė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas, antrą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N., S. J., N. G., A. B., A. Bs. ir L. E., R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, kur tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis užėmė savo vietas, tačiau belaukdami apie pusantros valandos plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, trečią kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, S. N., S. J., N. G., A. B., A. Bs. ir L. E., R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, kur belaukdami pasiruošė, plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė padaryti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nepravažiavo.

Po to, kai 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, ketvirtą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltininkų valios, po maždaug savaitės, 2008 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. Bs., L. E. nedalyvaujant ir R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šalia požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer” nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos; ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šono priklijavo skiriamąja žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, S. N. persirengė policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus, S. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, kur turėjo laukti atvažiuojančio automobiliu „Volvo C 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo O. B.; N. G., A. B. ir A. Bs. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai, pašaliniai asmenys. Po ko, 2008 m. spalio 10 d., apie 0.30 val., O. B., automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po to, S. N. persirengęs policijos pareigūno uniforma sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiam O. B. galimybę priešintis, apvyniojo veidą ir kojas lipnia juosta; panaudojant fizinį smurtą - trenkiant du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpinant į automobilio bagažinę, neteisėtai atėmė O.B. laisvę, ir pagrobė svetimą turtą - automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nuvežė apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės ir O. B. atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą - trenkiant ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojant rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos l ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudžiant pirštais akis, bei apipilant skysčiu panašiu į benziną grasino padegti, jeigu jis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavus plėšimo įvykdymui būtinos informacijos bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, N. G. patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, o S. N., S. J., A. B. ir A. Bs. panaudojant pagrobtą garažo durų pultą, apie 2.30 val., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur prieš J. B. ir A. Bl. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojant šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus, panaudojant fizinį smurtą - trenkiant A. Bl. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir A. Bl.. Po to, N. G. automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje į namą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 03.00 val. atvežė surištą O. B., kurį nunešė į kambarį, kuriame buvo saugomi J. ir A. Bl., ir tokiu būdu neteisėtai atėmė O. B., J. B. ir A. Bl. laisvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. Bs. neteisėtai atėmę J. B., A. Bl. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą – A. Bl. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, 21 juvelyrinį dirbinį ir kitą turtą, bendrai padarydami 9925842,40 Lt turtinę žalą.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 10 d., apie 06.00 val., miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. Bs., turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, ir tokiu būdu sugadino A. Bl. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai padarydami 4000 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 140 str., A. B. buvo sulaikytas 2010-08-13. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2010-01-07 nutartimi paskelbė įtariamojo A. B. paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę - suėmimą. Įtariamasis A. B. 2010-06-04 buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2010-08-13 parvežtas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-08-14 nutartimi įtariamajam A. B. palikta galioti to paties teismo 2010-01-07 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminas taip pat pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 4 d. Nutartyje apygardos teismas nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminą apygardos teismas pratęsė nustatęs, kad kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Be to, A. B. turi būti pritaikyta švelnesnė kardomoji priemonė, kadangi kiti šioje byloje įtariami asmenys nėra suimti. Kadangi A. B. yra suimtas, kaltinamojo gynėja mano, kad taip yra pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Jos ginamasis anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje. Jo socialiniai ryšiai yra tvirti, nes rūpinasi savo motina, kuri šiuo metu yra po insulto, o be A. B. daugiau nėra kam ja pasirūpinti, todėl jo buvimas laisvėje yra būtinas. Be to, jis turi draugę, su kuria nori įregistruoti santuoką. Todėl gynėja skunde teigia, jog kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėja prašė jos skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nuostatomis, t. y., kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 121 str. 2 d. nustatyta, jog būtina sąlyga, skiriant kardomąją priemonę yra duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas yra nevaržomas įstatymo nuostatomis, sprendžiant kiek duomenų reikia, kad jų būtų pakankamai, sprendžiant ar kardomoji priemonė paskirta teisėtai bei pagrįstai. Faktiniai duomenys, grindžiantys kaltinamojo kaltę yra nukentėjusiųjų, liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, parodymo atpažinti asmenį protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, telefoninių pokalbių išklotinių analizė, slapto sekimo protokolai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės protokolas, daiktų parodymo atpažinti protokolas, kratos protokolai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados bei kiti bylos duomenys.

Gynėja skunde teigia ir ta, kad jos ginamasis yra nekaltas ir byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių jo (A. B.) kaltę, o nutartį dėl to priėmė šališkas teismas. Apeliacinis teismas dar kartą pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjamas gynėjos skundo teiginys apie tai, kad A. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė.

Skundo argumentas, kad A. B. paskirta kardomoji priemonė prieštarauja proporcingumo principui, nes kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, yra neteisingas. Priešingai nei teigia skundo autorė, šioje byloje A.B. nėra vienintelis iš kaltinamų asmenų, kuriems pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė. Tokia kardomosios priemonės rūšis yra paskirta ir kitiems penkiems kaltinamiesiems. Be to, tai, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės kaltinamajam A. B., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.

Gynėjos skundo argumentas, jog kardomosios priemonės A. B. tęsti nėra pagrindo, nes ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui, nepagrįstas ir atmetamas. Teismas pažymi, kad BPK nėra numatyta, jog pasikeitus asmens, dalyvaujančio byloje, procesiniam statusui iš įtariamojo į kaltinamąjį, jam nebegali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Asmens procesinio statuso pasikeitimas nesudaro pagrindo teigti, jog jam inkriminuojama veika prarado pavojingumą ar turi mažareikšmiškumo požymių, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nebėgs, netrukdys procesui ir nedarys naujų nusikaltimų.

BPK 122 str. 2 d. nustatyta, jog, kai yra pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo pateikta išvada, jog kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šį kardomosios priemonės – suėmimo (arba jo termino) pratęsimo pagrindą, apygardos teismas motyvavo tuo, jog A. B. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio.

Be to, aplinkybė, jog kaltinamasis buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje, leidžia pagrįstai teigti, jog jis, išvykdamas iš Lietuvos, galvojo, jog už jo galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, jo gali ieškoti teisėsaugos pareigūnai, todėl siekdamas išvengti galimos atsakomybės, jis bandė bėgti (slėptis) ir nuo teisėsaugos pareigūnų Norvegijos Karalystėje. Tą patvirtina ir faktiniai bylos duomenys, jog jis buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje prieš tai paskelbus jo paiešką.

Pažymėtina ir tai, kad A. B. ketinimą bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų vienareikšmiškai patvirtina skundo nagrinėjimo metu prokuroro pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamasis Norvegijos Karalystėje gyveno naudodamasis suklastotais dokumentais – pasu ir vairuotojo pažymėjimu.

Gynėjos teiginys, jog A. B. su savo drauge nori įregistruoti santuoką, rodo, jog kaltinamasis stengiasi stiprinti savo socialinius ryšius ir sieti savo gyvenimą su buvimu laisvėje. Tačiau kardomojo kalinimo įstaigos taisyklės nedraudžia suimtiems asmenims sudaryti civilinę santuoką, todėl šis skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį. Kitos skundo autorės nurodytos aplinkybės (jos ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir artimą draugę, rūpinasi savo sergančia motina, registruotas darbo biržoje) negali paneigti byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Iš prokuroro papildomai pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad A. B. darbo biržoje buvo užregistruotas pažeidžiant nustatytą tvarką. Byloje yra duomenų, kad šios registracijos metu A. B. slapstėsi Norvegijos Karalystėje.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Šioje baudžiamojo proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl neanalizuojamas gynėjos teiginys apie galimybę jos ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p. išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kelių nusikaltimų padarymu jis yra įtariamas (kaltinamas), pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas A. B., yra numatytos BPK 122 str. 4 d. Be to, A. B. anksčiau yra teistas du kartus: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. ir to paties teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. Nors šie A. B. teistumai yra išnykę, tačiau paminėti duomenys jį charakterizuoja neigiamai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. B. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti viešosios tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad galimai padarytų nusikaltimų pobūdis ir tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, linkęs daryti teisės pažeidimus, leidžia pagrįstai manyti, jog jis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Tai reiškia, kad BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo taikymo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir teismo baigiamojo dokumento vykdymo užtikrinimą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.