Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-1-318/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-03
Bylos Nr.: 1A-1-318/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-10015-2014-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Regina Pocienė
Nuteistasis: R.M., Ar, S.P., A.V., J.A.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Giedrius Danėlius, Augustinas Vaičiūnas, Ramūnas Girevičius, Robertas Skėrys, Julius Petrulionis, Mindaugas Bliuvas, Ruslanas Boikas, Mindaugas Dūda

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)
1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)
1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.7.2Veika padaryta organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.5.2.2Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
1.2.17.7.2Juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimas, įsigijimas ar vadovavimas jam (BK 203 str. 2 d.)
1.2.18.4Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 216 str.)
1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
1.2.19.1.2.2Kyšininkavimas dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 str. 3 d.)
1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)
1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
2.1.2.6Proceso greitumo principas (BPK 1 2 str. ir kt. str.)
2.1.2.7Išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (BPK 1 2 str., 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.4.3.2.1Teisė žinoti, kuo įtariamas
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.7.4.5Duomenų, surinktų taikant operatyvinės veiklos įstatymą, vertinimas
2.1.15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.4.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.2.2.6Pranešimas apie įtarimą (BPK 187 str.)
2.2.4.2Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 218 str. 2 3 4 d.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.3Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-318/2024Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1;

1.1.3.7; 1.1.4.4.3; 1.1.4.4.4; 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.4; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.2; 1.2.14.2.6.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.7.2; 1.2.18.4; 1.2.18.10.1; 1.2.19.1.2.2; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.3; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.1.4.3.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.5; 2.1.15.2.1; 2.1.15.4.3.2; 2.1.15.4.3.3; 2.2.2.2.6; 2.2.4.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.3; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajam R.M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,nuteistiesiems Ar.U., An.U. bei jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,nuteistajai S.P., jos gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistajam A.V., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,nuteistajam J.A., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

nuteistųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „N.G.“, UAB „A.“ gynėjams advokatams Juliui Petrulioniui, Mindaugui Barkauskui, Haroldui Stankevičiui,

civilinės ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „K.N.“ atstovams advokatui Giedriui Danėliui, advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovei Linai Lemežytei-Girčienei,

ekspertams Jurijui Vinikovui, Mariui Barkauskui, Audronai Spiečiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal:

nuteistojo R.M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistosios S.P., nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo J.A. gynėjo advokato Roberto Skėrio, nuteistojo A.V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus, nuteistojo juridinio asmens UAB „A.“ atstovo advokato Juliaus Petrulionio, nuteistojo juridinio asmens UAB „N.G.“ atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

– pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų ir jų panaudojimo organizavimo) – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir Ar.U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Kardomoji priemonė – 14 481 Eur (50 000 Lt) užstatas – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

An.U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo) – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir An.U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Kardomoji priemonė – 14 481 Eur (50 000 Lt) užstatas – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

S.P. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S.P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S.P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė – 14 481 Eur (50 000 Lt) užstatas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

A.V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir A.V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A.V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

J.A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J.A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J.A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R.M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

– pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R.M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį – 20 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį – 5 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį – 5 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – 15 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – 10 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – 15 000 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) – 6 000 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 000 MGL (1 318 100 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „A.“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – 3 000 MGL (112 980 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), iš Ar.U. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 055 232,16 Eur, iš An.U. – 3 055 232,16 Eur, iš S.P. – 1 000 000 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), iš R.M. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV doleriai.

Iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., juridinio asmens UAB „N.G.“ priteista solidariai AB “K.N.“ 20 279 052,98 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginant žalą.

Iš nuteistųjų Ar.U., A.V., J.A., juridinio asmens UAB “N.G.“ priteista solidariai AB „K.N.“ 604 505,18 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginant žalą.

Iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., juridinio asmens UAB “N.G.“ priteista solidariai 2 300 908,83 Eur valstybei.

Iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M. priteista po 22,43 Eur valstybei proceso išlaidų.

Iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M. priteista po 1 666,67 Eur AB „K.N.“ atstovavimo išlaidų.

Taip pat pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistosios S.P., nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

S.P. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir S.P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas S.P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), S.P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jai įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir Ar.U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas Ar.U. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), Ar.U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

An.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas An.U. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), An.U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U. ir An.U. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, t. y. Ar.U., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, žinodamas, jog jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ (duomenys neskelbtini) ir „G.“ (duomenys neskelbtini), jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteiks, nurodė UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti dokumentus, o An.U., vykdydamas nurodymus, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo pervedant pinigines lėšas į „W“ ir „G.“ sąskaitas, dėl to UAB “N.G.“ buvo padaryta didelė 7 110 464,32 Eur žala. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1. An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymus, suklastojo:

1.1.1. 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties 2005 m. vasario 9 d. priedą Nr. 1, 2005 m. kovo 9 d. priedą Nr. 2, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 3, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 4, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 5, 2006 m. birželio 22 d. priedą Nr. 7, 2006 m. spalio 2 d. priedą Nr. 8, 2006 m. gruodžio 1 d. priedą Nr. 9, 2006 m. gruodžio 29 d. priedą Nr. 10, 2006 m. gruodžio 29 d. priedą Nr. 11, 2007 m. vasario 20 d. priedą Nr. 12, 2007 m. balandžio 27 d. priedą Nr. 13, 2007 m. balandžio 25 d. priedą Nr. 14, 2007 m. birželio 8 d. priedą Nr. 15, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 16, 2007 m. rugpjūčio 30 d. priedą Nr. 17, 2007 m. rugpjūčio 31 d. priedą Nr. 18, 2007 m. rugsėjo 10 d. priedą Nr. 19, 2007 m. spalio 4 d. priedą Nr. 20, 2007 m. lapkričio 14 d. priedą Nr. 21, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 22, 2008 m. kovo 17 d. priedą Nr. 23, 2008 m. liepos 1 d. priedą Nr. 24, 2008 m. spalio 1 d. priedą Nr. 25, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 16.

1.1.2. 2009 m. kovo 31 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo „G.“ pagal 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį.

1.1.3. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus: 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4; 2006 m. liepos 3 d. Nr. 2 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4; 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 4 pagal sutarties priedą Nr. 7; 2006 m. spalio 2 d. Nr. 5 pagal sutarties priedą Nr. 7; 2006 m. lapkričio 2 d. Nr. 6 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 7; 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 7 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 8; 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 8 pagal sutarties priedus Nr. 9 ir Nr. 8; 2007 m. sausio 2 d. Nr. 8 pagal sutarties priedus Nr. 8 ir Nr. 9; 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedus Nr. 10, Nr. 9, Nr. 8 ir Nr. 3; 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr. 14, Nr. 8, Nr. 18, Nr. 16, Nr. 17; 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedus Nr. 9, Nr. 8, Nr. 10; 2007 m. kovo 1 d. Nr. 07/2 pagal sutarties priedus Nr. 10, Nr. 8, Nr. 3, Nr. 4; 2007 m. balandžio 2 d. Nr. 07/3 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 8; 2007 m. gegužės 2 d. Nr. 07/4 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 10, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 12; 2007 m. birželio 1 d. Nr. 07/5 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 13; 2007 m. liepos 2 d. Nr. 07/6 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15; 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 07/7 pagal sutarties priedus Nr. 14, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3; 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. 07/8 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 3; 2007 m. spalio 1 d. Nr. 07/9 pagal sutarties priedus Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 20, Nr. 19, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 16, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3; 2008 m. sausio 2 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr. 18, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 4, Nr. 3; 2008 m. vasario 1 d. Nr. 08/01 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 21; 2008 m. kovo 3 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr. 17, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr.16, Nr. 22; 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22; 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23; 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22; 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4; 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 3, Nr. 16, Nr.14; 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 24, Nr. 14; 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 3, Nr. 24, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4; 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 10, Nr. 4, Nr. 3; 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4; 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4; 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4; 2009 m. kovo 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4; 2009 m. balandžio 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16; 2009 m. gegužės 4 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr.1, Nr. 3; 2009 m. birželio 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1; 2009 m. liepos 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1; 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5; 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5; 2009 m. spalio 1 d. Nr. 09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3; 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4; 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4; 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4.

1.1.4. 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti Kinijos Liaudies Respublikoje.

1.1.5. 2009 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties priedus 2009 m. kovo 31 d. Nr. 1, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 2, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 3, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 4, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 5.

1.1.6. Taip pat Ar.U. organizavo „W“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 668 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 115,19 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 059,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 68 519,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 36 43,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 232 654,38 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 196 799,93 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 390 566,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 357 077,73 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 263,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 393 284,42 Eur, Nr. duomenys neskelbtini) už 4 765,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 226 692,84 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 111 156,87 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 219 635,31 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 172 552,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 69 457,53 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 501 842,98 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 423 130,81 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 296 142,91 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 145,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 215 699,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 195 058,56 Eur;

1.1.7. Taip pat Ar.U. organizavo „G.“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 274,43 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 352 882 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 684,33 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 191,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur.

1.2. An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymus, įtraukė šias suklastotas sąskaitas faktūras į UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą. Šių suklastotų „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų pagrindu buvo pervestos piniginės lėšos į „W“ ir „G.“ sąskaitas (panaudojant suklastotus dokumentus), dėl to UAB „N.G.“ buvo padaryta didelė 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt) žala.

1.3. Dėl šios veikos Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų ir jų panaudojimo organizavimo), o An.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo).

2. Ar.U., An.U. ir S.P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, pasisavino svetimas An.U. žinioje buvusias didelės vertės UAB „N.G.“ pinigines lėšas, t. y. 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt). Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1. Ar.U. nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, vadovaudamas organizuotai grupei, susidedančiai iš jo paties, UAB „N.G.“ generalinio direktoriaus An.U. ir UAB “N.G.“ skyriaus vadovės S.P., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, žinodamas, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB “N.G.“ neteikė, nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo: UAB “N.G.“ ir „W“ 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties priedus Nr.1-25; UAB „N.G.“ ir „G.“ 2009 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedus Nr. 1-5. Taip pat Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, kuris suklastojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos UAB „N.G.“ atliko naftos produktų ekspedijavimą neva tarpininkaujant „W“ ar „G.“, organizavo „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų klastojimą, pagal kurias neva „W“ ir „G.“ teikia UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kitas paslaugas. Taip pat Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti, o An.U. įtraukė šias „W“ ir „G.“ suklastotas sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jos suklastotos, į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą ir suorganizavo, kad už tariamai atliktas paslaugas būtų atlikti mokėjimo nurodymai į S.P. valdomos „W“ sąskaitas AS „R. B.“ ir AS „Regionala investiciju banka“ bei Ar.U. valdomų „W“ sąskaitas bankuose BNP ,,Paribas“ bei RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), „G.“ sąskaitas banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Ar.U. pasinaudojus jo paties valdomų bendrovių „E.G.“, „A.G.“, „Ar.“ banko sąskaitomis bankuose BNP ,,Paribas“ bei RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), kartu su An.U. ir S.P. pasisavino svetimas An.U. žinioje buvusias didelės vertės UAB „N.G.“ pinigines lėšas – 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt), o būtent:

2.1.1. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. liepos 20 d. „W“ sąskaitos faktūros klastojimą Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą bei Ar.U. nurodžius 2005 m. rugsėjo 19 d. UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervesti 36 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 20 000 Eur grynaisiais pinigais, pagal 2005 m. spalio 18 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti S.P. 15 665 Eur, kuri paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 35 665 Eur grynaisiais pinigais, perdavė Ar.U..

2.1.2. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. gruodžio 30 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2005 m. gruodžio 19 d. pervesti 56 572,72 Eur bei 2005 m. gruodžio 30 d. pervesti 54 097,17 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gruodžio 23 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 31 160 Eur grynaisiais pinigais, pagal 2006 m. sausio 9 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 29 790 Eur, kuri paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 60 950 Eur grynaisiais pinigais, perdavė Ar.U..

2.1.3. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. vasario 28 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 12 d. pervesti 103 737,71 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 29 100 Eur, 2006 m. balandžio 17 d. pervedė kaip paskolą UAB „N.G.“ komercijos direktoriui D. J. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

2.1.4. Ar.U. nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti Kinijos Liaudies Respublikoje ir įsipareigoja už tai pervesti 600 000 Eur avansą, o An.U. iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 26 d. pervedus 553 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, nurodant, kad pinigai pervedami pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirminiuose UAB „N.G.“ apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nėra, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą, 2006 m. balandžio 28 d. nurodė AS „R. B.“ iš „W“ sąskaitos pervesti 567 000 Eur (su pinigų likučiu – 14 000 Eur, kurie pervesti iš UAB „N.G.“ pagal 2006 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą) į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,HANSABANKAS“, kaip 567 500 Eur paskolą I. U. pagal paskolos sutartį Nr. WZ 2006/04-01.

2.1.5. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. gegužės 6 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. liepos 4 d. pervesti 126 219 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą, dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 5 222 Eur, 2006 m. liepos 11 d. nurodžiusi kaip atlyginimą už konsultacijas A. V. (A. V.) pervedė į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“.

2.1.6. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 13, Nr. 04, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. lapkričio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2007 m. lapkričio 27 d. nurodymą pervesti 150 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 62 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą, 2007 m. lapkričio 27 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pradinį kapitalą pagal akcininkų susitarimą HOL 07/11.

2.1.7. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 17, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 14, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 3 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 3 d. nurodymą pervesti 294 425,86 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 240 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 15 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1.

2.1.8. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, Nr. 13, Nr. 17, Nr. 18, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 22 d. nurodymą pervesti 370 591,76 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 300 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 24 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1.

2.1.9. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. balandžio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. balandžio 28 d. nurodymą pervesti 378 437,78 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BNP ,,Paribas“ banke, Ciuriche, o Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 5 d. pinigus, t. y. 370 021,68 Eur, iš šios sąskaitos pervedė į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 2008 m. gegužės 7 d. Ar.U., valdžiusiam šią „W“ sąskaitą, dalį šių pinigų, t. y. 87 000 Eur, pervedė į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ar.U., valdydamas „A.G.“ sąskaitą, tą pačią dieną šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui šią pinigų sumą 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 9 d. šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 13 d. – nurodė pervesti 100 000 Eur, tarp kurių buvo ir 87 000 Eur, kurie buvo pervesti iš UAB „N.G.“ į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios 2009 m. sausio 13 d. nurodė pervesti pinigus (iš viso 1 450 000 Eur, tarp kurių buvo ir 87 000 Eur iš UAB „N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 000 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1.10. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gegužės 7 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. gegužės 29 d. nurodymą pervesti 400 118,37 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o 2008 m. liepos 9 d. Ar.U. nurodė „W“ sąskaitos likutį, t. y. 40 467,70 Eur, kartu su 2008 m. liepos 9 d. gautais 139 619,22 Eur, kurie buvo konvertuoti iš „W“ JAV dolerių sąskaitos, bendra suma – 180 000 Eur, pervesti į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Tą pačią dieną Ar.U. nurodė šiuos pinigus padėti kaip terminuotą indėlį Nr. 119945, o pasibaigus terminui 452 000 Eur sumą, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB “N.G.“, 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 9 d. – šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui, 2009 m. sausio 13 d. šią pinigų sumą padėjus kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus šiam terminui, pagal Ar.U. 2009 m. birželio 8 d. nurodymą, pinigus pervedė (iš viso 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB „N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 023,04 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, kaip antrąjį išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1.11. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. liepos 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 269 142,91 Eur, 2008 m. birželio 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur klastojimus ir nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. rugsėjo 4 d., nurodymą pervesti 805 705,23 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o 2008 m. rugsėjo 5 d. Ar.U. nurodė, kad 806 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 16 d. pagal Ar.U. nurodymą, dalį iš šio terminuoto indėlio lėšų, t. y. 596 600 Eur, buvo pervesti į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o Ar.U., valdydamas „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), 2008 m. rugsėjo 16 d. nurodė atlikti 595 022,03 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „M.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip paskolą pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį, o pagal 2010 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį „E.G.“, t. y. perleidus reikalavimo teisę UAB „N.G.“, už perleidžiamas reikalavimo teises atlyginimą sumokant „E.G.“ po išieškojimo.

2.1.12. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. rugpjūčio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, 2008 m. rugsėjo 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 254 106,12 Eur, 2008 m. spalio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur klastojimus ir nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. spalio 7 d. nurodymą pervesti 703 151,11 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2008 m. spalio 9 d., Ar.U. nurodžius, 638 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. lapkričio 10 d. grąžinus atgal į sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą, 500 000 Eur buvo pervesti į akcinės bendrovės (toliau – AB) “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.13. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 10, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. lapkričio 8 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur klastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. lapkričio 28 d. nurodymą pervesti 455 187,03 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2008 m. gruodžio 4 d. šie pervesti pinigai bei 45 443,15 Eur likutis, likęs iš 2008 m. spalio 7 d. atlikto 703 151,11 Eur mokėjimo nurodymo, esant iš viso 500 630,18 Eur likučiui, 2008 m. gruodžio 4 d. pagal Ar.U. nurodymą 500 000 Eur buvo pervedami į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.14. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 12 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 154,52 Eur suklastojimą, Ar.U. nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 297 154,52 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2009 m. sausio 7 d. Ar.U. nurodė dalį šių pervestų pinigų, t. y. 297 023,20 Eur, padėti kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 7 d. pagal Ar.U. nurodymą dalį pinigų, t. y. 21 400 Eur, grąžinus iš terminuoto indėlio, 2009 m. sausio 9 d. pagal Ar.U. nurodymą pervedami į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai pagal Ar.U. 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervedami į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitymas už UAB “A.“ 92 procentus akcijų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „Ar.“. Tuo tarpu pervestų iš UAB „N.G.“ ir padėtų kaip terminuoto indėlio Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis, t. y. 275 623,20 Eur, kurio pasibaigus terminuotam indėliui Nr. (duomenys neskelbtini) bendra suma sudarė 945 307,51 Eur, grąžinti į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Ar.U. 2009 m. sausio 13 d. nurodymą pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios Ar.U., valdžiusiam „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną buvo atliktas 1 450 000 Eur, tarp kurių buvo ir 275 623,20 Eur, pervesti iš UAB “N.G.“, mokėjimo nurodymas į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1.15. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervesti 405 210,16 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2009 m. sausio 13 d. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, kurios 2009 m. sausio 12 d. likutis buvo 405 948,41 Eur ir kurią 2009 m. sausio 13 d. papildžius pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso sudarė 945 307,51 Eur, bei į šią „W“ sąskaitą pervedus 100 000 Eur iš „A.G.“ sąskaitos, „W“ sąskaitos likutis po šių operacijų sudarė 1 451 255,92 Eur. Iš jų 1 450 000 Eur pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kur pinigai, tarp kurių buvo ir 405 210,16 Eur, pervesti iš UAB “N.G.“ pagal 2009 m. sausio 13 d. Ar.U. nurodymą, buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1.16. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. vasario 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. vasario 11 d. nurodymą pervesti 267 078,04 Eur į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, 2009 m. vasario 20 d. nurodžius pervesti iš „W“ sąskaitos į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 268 333,96 Eur, iš kurių 267 078,04 Eur buvo pervesti iš UAB “N.G. kurios „A.G.“ sąskaitos likutis 2009 m. vasario 20 d., dienos pabaigoje, buvo 269 657,86 Eur, tačiau 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. buvo papildyta pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamomis sumomis, t. y. 354 765 Eur ir 328 452,23 Eur. 2009 m. birželio 8 d. Ar.U. nurodžius į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), buvo pervesti 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir minėti 267 078,04 Eur, pervesti iš UAB „N.G. o iš „Ar.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 450 023,03 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

2.1.17. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. rugpjūčio 3 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur ir 2009 m. rugsėjo 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. nurodymą pervesti 129 977,01 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą, dalis pinigų, t. y. 18 935,88 Eur, buvo pervesti į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

2.1.18. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. spalio 1 d. Nr. 09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. spalio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. spalio 26 d. nurodymą pervesti 239 624,50 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą 249 000 Eur iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai, t. y. 400 033,17 Eur, tarp kurių buvo ir 239 624,50 Eur, pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ banko sąskaitą, 2009 m. spalio 29 d. nurodymą pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1.19. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. lapkričio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 791,36 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. lapkričio 10 d. nurodymą pervesti 331 791,36 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą dalį šių pervestų pinigų, t. y. 50 000 Eur, buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai – 50 664,71 Eur, tarp kurių buvo ir 50 000 Eur, pervestų iš UAB “N.G. pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą kita UAB “N.G.“ pervestų pinigų sumą, t. y. 166 450 Eur, buvo pervesta į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesti 166 445,48 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, nurodymą buvo pervesti 19 695,50 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

2.1.20. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. gruodžio 10 d. nurodymą pervesti 370 258,77 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Be to, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalį šių pervestų pinigų, t. y. 106 300 Eur, pervedus į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U. 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą 106 344,40 Eur, tarp kurių buvo ir 106 300 Eur, pervestų iš UAB „N.G. pervesta į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 21 d. nurodymą dalis iš UAB „N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 135 88,84 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Be to, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalis iš UAB “N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 200 000 Eur, buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesti 192 515,64 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V. V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.21. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 439 091,96 Eur į „G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS Coutts (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. sausio 22 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 145 90,96 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

2.1.22. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. sausio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. vasario 10 d. nurodymą pervesti 446 469,92 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios sąskaitos likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 158 253,90 Eur, pervestu 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „N.G. 2010 m. vasario 12 d., dienos pabaigoje, sudarė 604 704,89 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. vasario 16 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 499 000 Eur, iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesta į „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal 2010 m. vasario 16 d. Ar.U. nurodymą buvo pervesta 500 000 Eur, tarp kurių buvo ir 499 000 Eur iš UAB “N.G. į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip mokėjimas pagal paskolos sutartį. Taip pat pagal Ar.U. 2010 m. vasario 19 d. nurodymą iš „G.“ sąskaitos buvo pervesta 25 239,08 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

2.1.23. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. vasario 26 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. kovo 2 d. nurodymą pervesti 291 692,09 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 75 350,24 Eur, kurie 2010 m. vasario 10 d. buvo pervesti iš UAB “N.G. 2010 m. kovo 2 d., dienos pabaigoje, sudarė 367 023,76 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą buvo pervesta 81 000 Eur į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą 80 000 Eur buvo pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 18 d. nurodymą buvo pervesta 43 208,32 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

2.1.24. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. kovo 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. balandžio 2 d. nurodymą pervesti 394 043,90 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. balandžio 21 d. nurodymą, buvo pervesta 1 371,76 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Taip pat, 2010 m. balandžio 2 d. atlikus 394 043,90 Eur mokėjimo nurodymą iš UAB „N.G.“ į „G.“ sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą, 2010 m. balandžio 20 d. buvo pervesta 233 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą, buvo pervesta 232 720,88 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.25. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 367 491,66 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios likutis 2010 m. gegužės 6 d. pabaigoje buvo 431 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą 200 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 000 Eur, o pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 7 d. nurodymą šie 200 000 Eur buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat „G.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 2010 m. gegužės 27 d. dienos pabaigoje, esant 154 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. birželio 3 d. nurodymą, buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur buvo pervesti į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola, kurios dalis naudojama UAB „A.“ mokesčiams, paslaugoms bei atlyginimams sumokėti, bei UAB „A.“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke 100 000 Lt padėjo kaip terminuotą indėlį. Taip pat iš į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 367 491,66 Eur dalį pinigų, t. y. 10 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 20 d. nurodymą buvo pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). O kita dalis pinigų, t. y. 67 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 27 d. nurodymą buvo pervesta į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, tos pačios dienos nurodymą buvo pervesta iš viso 213 726,23 Eur (iš jų 67 000 Eur pervesti iš UAB „N.G.“) į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.26. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. gegužės 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. birželio 4 d. nurodymą pervesti 392 158,67 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą 289 620,01 Eur buvo pervesta į „W“ sąskaitą NR., esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą, į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 289 620,01 Eur, ir tą pačią dieną pagal Ar.U. nurodymą iš šios „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 289 655,88 Eur (tarp kurių buvo ir 289 620,01 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“), į UAB „A.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, kaip mokėjimas pagal 2010 m. birželio 22 d. sutartį PN/AL-AR/10/06-22, pagal kurią „Ar.“ už 1 500 000 Lt įsigijo 2 907 844,17 Lt reikalavimo teisę iš UAB „P.N.“.

2.1.27. Ar.U. suorganizavus 2010 m. birželio 8 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 181 850,22 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, pagal Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „W“ sąskaitos buvo pervesti 50 000 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 10 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea banke, bei buvo pervesta 40 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstiniai mokėjimai už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymo pervesti 50 000 Eur į „W“ sąskaitą, „G.“ sąskaitoje likus 132 869,61 Eur, pagal 2010 m. liepos 21 d. Ar.U. nurodymą 132 300 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesta 70 300 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 70 300 Eur į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskola pagal paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini)).

2.1.28. Ar.U. suorganizavus 2010 m. liepos 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą pervesti 113 289,97 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U. 2010 m. lapkričio 29 d. nurodymą 113 500 Eur buvo pervesti iš „G.“ sąskaitos į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o pagal 2010 m. lapkričio 26 d. Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, nurodymą buvo pervesta 110 000 Eur į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

2.1.29. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, An.U. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o S.P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį.

3. Ar.U., An.U. ir S.P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, Klaipėdoje ir kitose nenustatytose vietose nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. apgaule (t. y. suklastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus) UAB “N.G.“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) pelno mokestį į valstybės biudžetą, todėl valstybei buvo padaryta didelė turtinė žala. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

3.1. Ar.U., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, žinodamas, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ (duomenys neskelbtini) ir „G.“ (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, nurodė UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties 2005 m. vasario 9 d. priedą Nr. 1, 2005 m. kovo 9 d. priedą Nr. 2, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 3, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 4, 2005 m. spalio 3 d. priedą Nr. 5, 2006 m. birželio 22 d. priedą Nr. 7, 2006 m. spalio 2 d. priedą Nr. 8, 2006 m. gruodžio 1 d. priedą Nr. 9, 2006 m. gruodžio 29 d. priedą Nr. 10, 2006 m. gruodžio 29 d. priedą Nr. 11, 2007 m. vasario 20 d. priedą Nr. 12, 2007 m. balandžio 27 d. priedą Nr. 13, 2007 m. balandžio 25 d. priedą Nr. 14, 2007 m. birželio 8 d. priedą Nr. 15, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 16, 2007 m. rugpjūčio 30 d. priedą Nr. 17, 2007 m. rugpjūčio 31 d. priedą Nr. 18, 2007 m. rugsėjo 10 d. priedą Nr. 19, 2007 m. spalio 4 d. priedą Nr. 20, 2007 m. lapkričio 14 d. priedą Nr. 21, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 22, 2008 m. kovo 17 d. priedą Nr. 23, 2008 m. liepos 1 d. priedą Nr. 24, 2008 m. spalio 1 d. priedą Nr. 25, 2007 m. birželio 29 d. priedą Nr. 16.

3.1.1. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo 2009 m. kovo 31 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį perleidimo „G.“.

3.1.2. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus: 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, 2006 m. liepos 3 d. Nr. 2 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 4 pagal sutarties priedą Nr. 7, 2006 m. spalio 2 d. Nr. 5 pagal sutarties priedą Nr. 7, 2006 m. lapkričio 2 d. Nr. 6 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, Nr. 7, 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 7 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, Nr. 8, 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 8 pagal sutarties priedus Nr. 9 ir Nr. 8, 2007 m. sausio 2 d. Nr. 8 pagal sutarties priedus Nr. 8 ir Nr. 9, 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedus Nr. 10 ir Nr. 9, Nr. 8, Nr. 3, 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr. 14, Nr. 8, Nr. 18, Nr. 16, Nr. 17, 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedus Nr. 9, Nr. 8, Nr. 10, 2007 m. kovo 1 d. Nr. 07/2 pagal sutarties priedus Nr. 10, Nr. 8, Nr. 3, Nr. 4, 2007 m. balandžio 2 d. Nr. 07/3 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 8, 2007 m. gegužės 2 d. Nr. 07/4 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 10, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 12, 2007 m. birželio 1 d. Nr. 07/5 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 13, 2007 m. liepos 2 d. Nr. 07/6 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 07/7 pagal sutarties priedus Nr. 14, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. 07/8 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 3, 2007 m. spalio 1 d. Nr. 07/9 pagal sutarties priedus Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 20, Nr. 19, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 16, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. sausio 2 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr. 18, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. vasario 1 d. Nr. 08/01 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 21, 2008 m. kovo 3 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr. 17, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 22, 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23, 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 24, Nr. 14, 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 3, Nr. 24, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 10, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4, 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2009 m. kovo 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, 2009 m. balandžio 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, 2009 m. gegužės 4 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 1, Nr. 3, 2009 m. birželio 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, 2009 m. spalio 1 d. Nr. 09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4.

3.1.3. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti jai Kinijos Liaudies Respublikoje, 2009 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedus 2009 m. kovo 31 d. Nr. 1, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 2, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 3, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 4, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 5.

3.1.4. Taip pat Ar.U. organizavo „W“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 668 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 115,19 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 059,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 68 519,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 643,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 232 654,38 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 679 993 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 390 566,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 357 077,73 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 263,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 393 284,42 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 765,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 226 692,84 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 111 156,87 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 219 635,31 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 172 552,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 694 457,53 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 501 842,98 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 423 130,81 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 296 142,91 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 145,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 215 699,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 195 058,56 Eur.

3.1.5. Taip pat Ar.U. organizavo „G.“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 274,43 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 352 882 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 684,33 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 191,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini)) už 113 289,97 Eur, bei nurodė An.U. įtraukti šias suklastotas sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jos suklastotos, į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą ir suorganizuoti, kad už tariamai atliktas paslaugas būtų atlikti mokėjimo nurodymai į Ar.U. ir S.P. realiai valdomas „W“ ir „G.“ bankų sąskaitas.

3.1.6. S.P., vykdydama Ar.U. nurodymus, 2005 m. rugpjūčio 8 d. banke AS „Rietumu banka“, esančiame Brivibas g. 54, Rygoje, Latvijos Respublikoje, kaip „W“ (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė, pagal 2005 m. birželio 6 d. generalinį įgaliojimą, pasirašiusi juridinio asmens atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo ir aptarnavimo sutartį, užpildžiusi parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę, pasirašiusi naudojimosi nuotolinio aptarnavimo sistemomis sutartis, gavusi internetinės bankininkystės kodus, 2007 m. sausio 4 d. banke AS „Regionala investiciju banka“, esančiame Alunansa g. 2, Rygoje, Latvijos Respublikoje, kaip „W“ ((duomenys neskelbtini)) įgaliota atstovė pagal 2006 m. gegužės 18 d. generalinį įgaliojimą, pasirašiusi atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo aptarnavimo sutartį Nr. JP/NK-1576, užpildžiusi parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, prašymą išduoti čekių knygelę Nr. 87212-D, pasirašiusi banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr. JP/IB-1361 bei gavusi internetinės bankininkystės verifikacijos priemonę, pasirašiusi tikrojo naudos gavėjo indentifikavimo kortelę, valdė pagal Ar.U. nurodymus „W“ sąskaitas bankuose AS „Rietumu banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“. Taip pat Ar.U. nurodymu vykdė prašymų bankams RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir BNP „Paribas“ dėl mokėjimo nurodymų darymo iš „W“, „G.“, „A.G.“, „E.G.“ sąskaitų spausdinimą bei jų išsiuntimą bankams RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir BNP „Paribas“, žinodama, kad Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ((duomenys neskelbtini)) ir „G.“ ((duomenys neskelbtini)) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė.

3.1.7. An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymus, žinodamas, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų bendrovei „N.G.“ nesuteikė, nurodė UAB „N.G.“ finansininkams šias suklastotas „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jos suklastotos, įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, taip pat ir į UAB „N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. sausio–liepos mėnesiais, padidinus leidžiamus atskaitymus bei sąnaudas, mažinančius apmokestinamąjį pelną paslaugų pirkimais iš „W“ ir „G.“ iš viso už 1 477 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt), apgaule sumažino mokėtiną pelno mokestį už 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt). Be to, An.U., žinodamas, kad 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose yra sąmoningai nurodyti melagingi duomenis, suorganizavo UAB “N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijų su įrašytais neteisingais duomenimis pateikimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos apskrities VMI).

3.1.8. Tokiu būdu Ar.U., An.U., S.P. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. apgaule UAB „N.G.“ naudai panaikino prievolę sumokėti didelės vertė pelno mokestį už 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt).

3.2. Be to, Ar.U., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, žinodamas, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ((duomenys neskelbtini)) ir „G.“ ((duomenys neskelbtini)) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, organizavo „W“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas, ir nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. šiuos suklastotus dokumentus, žinodamas, kad jie suklastoti, įtraukti į UAB “N.G.“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, bei užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus.

3.2.1. An.U., žinodamas, kad realiai „W“ ir „G.“ paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, nurodė UAB „N.G.“ finansininkėms T. K. ir O. A. įtraukti „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, o jų duomenis įskaityti kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, bei užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus.

3.2.2. T. K. ir O. A. nežinant, kad realiai „W“ ir „G.“ nepardavė UAB „N.G.“ paslaugų, dėl apgaulės įtraukė jas į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, bei UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ iš viso nurodė 49 297 451,31 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną, o 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ iš viso nurodė 7 944 578 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį.

3.2.3. An.U. nurodžius T. K. ir O. A. minėtas suklastotas pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams, UAB „N.G.“ vyr. buhalterės T. K. ir O. A. dėl apgaulės suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus elektroniniu būdu pateikė 2007 m. balandžio 27 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2006 metus elektroniniu būdu pateikė 2009 m. liepos 14 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2007 metus elektroniniu būdu pateikė 2009 m. gegužės 28 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2008 metus elektroniniu būdu pateikė 2009 m. kovo 27 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2009 metus elektroniniu būdu pateikė 2010 m. spalio 28 d. suklastotą pelno mokesčio deklaraciją, už 2010 metus elektroniniu būdu pateikė 2011 m. birželio 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams.

3.3. Tokiu būdu Ar.U. ir An.U., veikdami organizuota grupe, panaudojo suklastotus dokumentus ir dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 7 944 578 Lt mažiau pelno mokesčio. Taip valstybės biudžetui buvo padaryta didelė turtinė žala už 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt).

3.4. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB “N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, S.P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

4. Ar.U. ir S.P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, Klaipėdoje ir kitose nenustatytose vietose nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d., UAB „N.G.“ finansininkams pervedus pinigines lėšas į Ar.U. ir S.P. valdomas „W“ ir „G.“ sąskaitas, siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, atliko finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo ūkinėje finansinėje veikloje melagingai nurodant, kad jie gauti iš teisėtos veiklos, ir taip legalizavo 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt). Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

4.1. S.P. valdydama „W“ banko sąskaitas, dalį pinigų iš sąskaitų paėmė grynaisiais pinigais, o dalį pervedė į Ar.U. valdomų užsienio įmonių bankų sąskaitas. Ar.U. dalį pinigų iš „W“ sąskaitos paėmė grynaisiais, o dalį pervedė į savo valdomų užsienio įmonių bankų sąskaitas, iš kurių, pervedus pinigus kaip paskolas sau, I. U., UAB „A.“, UAB „K.T.“, UAB „M.T.“, UAB „A.L.“, atliko finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo ūkinėje finansinėje veikloje melagingai nurodant, kad jie gauti iš teisėtos veiklos, ir taip legalizavo 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt).

4.1.1. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. liepos 20 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius 2005 m. rugsėjo 19 d. UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervesti 36 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. nurodymą, AS „R. B.“ išduoti S.P. 20 000 Eur grynaisiais pinigais, o pagal 2005 m. spalio 18 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti S.P. 15 665 Eur. S.P., paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus, t. y. 35 665 Eur, juos perdavė Ar.U..

4.1.2. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. gruodžio 30 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2005 m. gruodžio 19 d. pervesti 56 572,72 Eur, bei 2005 m. gruodžio 30 d. pervesti 54 097,17 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gruodžio 23 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 31 160 Eur grynaisiais pinigais, pagal 2006 m. sausio 9 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 29 790 Eur. S.P., paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus, t. y. 60 950 Eur, juos perdavė Ar.U..

4.1.3. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. vasario 28 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 12 d. pervesti 103 737,71 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“. S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 29 100 Eur, 2006 m. balandžio 17 d. pervedė kaip paskolą UAB „N.G.“ komercijos direktoriui D. J. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

4.1.4. Ar.U. nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgaliojo „W“ atstovauti Kinijos Liaudies Respublikoje ir įsipareigojo pervesti 600 000 Eur avansą, An.U. iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 26 d. pervedus 553 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, nurodant, kad pinigai pervedami pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirminiuose UAB „N.G.“ apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nėra, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą, 2006 m. balandžio 28 d. nurodė AS „R. B.“ iš „W“ sąskaitos pervesti 567 000 Eur (su pinigų likučiu – 14 000 Eur, kurie pervesti iš UAB „N.G.“ pagal 2006 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą) į I. U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,HANSABANKAS“, kaip 567 500 Eur paskolą I. U. pagal paskolos sutartį Nr. WZ 2006/04-01, iš kurių 567 000 Eur buvo panaudoti I. U. žemės sklypui 1,8208 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti iš J. T. pagal 2006 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2564.

4.1.5. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedą Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. gegužės 6 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. liepos 4 d. pervesti 126 219 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“. S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 5 222 Eur, pervedė 2006 m. liepos 11 d. kaip atlyginimą už konsultacijas A. V. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“.

4.1.6. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 13, Nr. 04, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. lapkričio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2007 m. lapkričio 27 d. nurodymą pervesti 150 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 62 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2007 m. lapkričio 27 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pradinį kapitalą pagal akcininkų susitarimą HOL 07/11.

4.1.7. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 17, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 14, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 3 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 3 d. nurodymą pervesti 294 425,86 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 240 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 15 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1.

4.1.8. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, Nr. 13, Nr. 17, Nr. 18, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 22 d. nurodymą pervesti 370 591,76 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 300 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 24 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1.

4.1.9. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. balandžio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. balandžio 28 d. nurodymą pervesti 378 437,78 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke BNP ,,Paribas“, Ciuriche, o Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 5 d. pinigus, t. y. 370 021,68 Eur, iš šios sąskaitos pervedė į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 2008 m. gegužės 7 d. Ar.U., valdžiusiam šią „W“ sąskaitą, dalį šių pinigų, t. y. 87 000 Eur, pervedė į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei Ar.U., valdydamas „A.G.“ sąskaitą, tą pačią dieną šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui šią pinigų sumą 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui 2009 m. sausio 9 d. šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui 2009 m. sausio 13 d. nurodė pervesti 100 000 Eur, tarp kurių buvo ir 87 000 Eur, kurie buvo pervesti iš UAB „N.G.“ į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios 2009 m. sausio 13 d. nurodė pervesti pinigus (iš viso 1 450 000 Eur, tarp kurių buvo ir 87 000 Eur iš UAB „N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 000 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1.10. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gegužės 7 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. gegužės 29 d. nurodymą pervesti 400 118,37 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o 2008 m. liepos 9 d. Ar.U. nurodė „W“ sąskaitos likutį, t. y. 40 467,70 Eur, kartu su 2008 m. liepos 9 d. gautais 139 619,22 Eur, kurie buvo konvertuoti iš „W“ JAV dolerių sąskaitos, bendra suma – 180 000 Eur, ir pervesti į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Tą pačią dieną Ar.U. nurodė šiuos pinigus padėti kaip terminuotą indėlį Nr. 119945, o pasibaigus terminui 452 000 Eur sumą, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB “N.G.“, 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui, 2009 m. sausio 9 d. šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui, 2009 m. sausio 13 d. šią pinigų sumą padėjus kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus šiam terminui, pagal jo (Ar.U.) 2009 m. birželio 8 d. nurodymą pinigus pervedė (iš viso 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB “N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 023,04 Eur pervedimą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, kaip antrąjį išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1.11. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. liepos 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 269 142,91 Eur, 2008 m. birželio 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur klastojimus ir nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. nurodymą pervesti 805 705,23 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o 2008 m. rugsėjo 5 d. Ar.U. nurodė, kad 806 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 16 d. pagal Ar.U. nurodymą dalis šio terminuoto indėlio lėšų, t. y. 596 600 Eur, buvo pervesta į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o Ar.U., valdydamas „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), 2008 m. rugsėjo 16 d. nurodė atlikti 595 022,03 Eur pervedimą į UAB „M.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip paskolą pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį, o pagal 2010 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį „E.G.“, t. y. perleidus reikalavimo teisę UAB „N.G.“, už perleidžiamas reikalavimo teises atlyginimą sumokant „E.G.“ po išieškojimo.

4.1.12. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. rugpjūčio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, 2008 m. rugsėjo 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 254 106,12 Eur, 2008 m. spalio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur klastojimus ir nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. spalio 7 d. nurodymą pervesti 703 151,11 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2008 m. spalio 9 d. Ar.U. nurodžius, 638 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. lapkričio 10 d. grąžinus atgal į sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą 500 000 Eur buvo pervesti į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.1.13. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 10, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. lapkričio 8 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur klastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. lapkričio 28 d. nurodymą pervesti 455 187,03 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2008 m. gruodžio 4 d. šie pervesti pinigai bei 45 443,15 Eur likutis, likęs iš 2008 m. spalio 7 d. atlikto 703 151,11 Eur mokėjimo nurodymo, iš viso esant 500 630,18 Eur likučiui, 2008 m. gruodžio 4 d. pagal Ar.U. nurodymą 500 000 Eur buvo pervedami į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.1.14. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 12 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 154,52 Eur suklastojimą, Ar.U. nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 297 154,52 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2009 m. sausio 7 d. Ar.U. nurodė dalį šių pervestų pinigų, t. y. 297 023,20 Eur, padėti kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 7 d. pagal Ar.U. nurodymą dalis pinigų, t. y. 21 400 Eur, grąžinta iš terminuoto indėlio, 2009 m. sausio 9 d. pagal Ar.U. nurodymą pervedama į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai pagal Ar.U. 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervedami į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitymas už UAB “A.“ 92 procentus akcijų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „Ar.“. Taip pat pervestų iš UAB „N.G.“ ir padėtų kaip terminuoto indėlio Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis, t. y. 275 623,20 Eur, kurio pasibaigus terminuotam indėliui Nr. (duomenys neskelbtini) bendra suma sudarė 945 307,51 Eur, grąžintas į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Ar.U. 2009 m. sausio 13 d. nurodymą pervestas į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios Ar.U., valdžiusiam „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną buvo atliktas 1 450 000 Eur, tarp kurių buvo ir 275 623,20 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“, mokėjimo nurodymas į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1.15. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervesti 405 210,16 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. 2009 m. sausio 13 d. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, kurios 2009 m. sausio 12 d. likutis buvo 405 948,41 Eur ir kurią, 2009 m. sausio 13 d. papildžius pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso sudarė 945 307,51 Eur, bei į šią „W“ sąskaitą pervedus 100 000 Eur iš „A.G.“ sąskaitos, „W“ sąskaitos likutis po šių operacijų sudarė 1 451 255,92 Eur. Iš jų 1 450 000 Eur pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kur pinigai, tarp kurių buvo ir 405 210,16 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“ pagal 2009 m. sausio 13 d. Ar.U. nurodymą buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1.16. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. vasario 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. vasario 11 d. nurodymą pervesti 267 078,04 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, 2009 m. vasario 20 d. nurodžius pervesti iš „W“ sąskaitos į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 268 333,96 Eur, iš kurių 267 078,04 Eur buvo pervesti iš UAB „N.G.“, kurios „A.G.“ sąskaitos likutis 2009 m. vasario 20 d., dienos pabaigoje, buvo 269 657,86 Eur, tačiau 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. buvo papildyta pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamomis sumomis, t. y. 354 765 Eur ir 328 452,23 Eur. 2009 m. birželio 8 d. Ar.U. nurodžius į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), buvo pervesti 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir minėti 267 078,04 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“, o iš „Ar.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 1 450 023,03 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.1.17. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. rugpjūčio 3 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur ir 2009 m. rugsėjo 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. nurodymą pervesti 129 977,01 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, o pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą dalis pinigų, t. y. 18 935,88 Eur buvo pervesti į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

4.1.18. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. spalio 1 d. Nr. 09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. spalio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. spalio 26 d. nurodymą pervesti 239 624,50 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą 249 000 Eur iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai, t. y. 400 033,17 Eur, tarp kurių buvo ir 239 624,50 Eur, pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ banko sąskaitą, 2009 m. spalio 29 d. nurodymą pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1.19. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. lapkričio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 791,36 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. lapkričio 10 d. nurodymą pervesti 331 791,36 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 50 000 Eur, buvo pervesta į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pinigai – 50 664,71 Eur, tarp kurių buvo ir 50 000 Eur, pervestų iš UAB „N.G.“, pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). O pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą kita UAB „N.G.“ pervestų pinigų suma, t. y. 166 450 Eur, buvo pervesta į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesta 166 445,48 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V. V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, nurodymą buvo pervesti 19 695,50 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

4.1.20. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)) už 370 258,77 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. gruodžio 10 d. nurodymą pervesti 370 258,77 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 106 300 Eur, pervedus juos į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal 2009 m. gruodžio 14 d. Ar.U. nurodymą 106 344,40 Eur, tarp kurių buvo ir 106 300 Eur, pervestų iš UAB „N.G.“, buvo pervesta į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 21 d. nurodymą dalis iš UAB „N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 135 88,84 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Be to, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalis iš UAB „N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 200 000 Eur, buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesti 192 515,64 Eur į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.1.21. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 439 091,96 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. sausio 22 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 145 90,96 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

4.1.22. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. sausio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. vasario 10 d. nurodymą pervesti 446 469,92 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios sąskaitos likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 158 253,90 Eur, pervestu 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „N.G.“, 2010 m. vasario 12 d., dienos pabaigoje, sudarė 604 704,89 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. vasario 16 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 499 000 Eur, iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesta į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal 2010 m. vasario 16 d. Ar.U. nurodymą buvo pervesta 500 000 Eur, tarp kurių buvo ir 499 000 Eur iš UAB „N.G. į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip mokėjimas pagal paskolos sutartį. Taip pat pagal Ar.U. 2010 m. vasario 19 d. nurodymą iš „G.“ sąskaitos buvo pervesta 25 239,08 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

4.1.23. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. vasario 26 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. kovo 2 d. nurodymą pervesti 291 692,09 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 75 350,24 Eur, kurie 2010 m. vasario 10 d. buvo pervesti iš UAB „N.G.“, 2010 m. kovo 2 d., dienos pabaigoje, sudarė 367 023,76 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą buvo pervesta 81 000 Eur į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą 80 000 Eur buvo pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 18 d. nurodymą 43 208,32 Eur buvo pervesti į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti.

4.1.24. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. kovo 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. balandžio 2 d. nurodymą pervesti 394 043,90 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. balandžio 21 d. nurodymą buvo pervesta 1 371,76 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Taip pat 2010 m. balandžio 2 d. atlikus 394 043,90 Eur mokėjimo nurodymą iš UAB „N.G.“ į „G.“ sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą 2010 m. balandžio 20 d. buvo pervesta 233 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesta 232 720,88 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.1.25. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 367 491,66 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios likutis 2010 m. gegužės 6 d. pabaigoje buvo 431 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą 200 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 000 Eur, o pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 7 d. nurodymą šie 200 000 Eur buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat „G.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 2010 m. gegužės 27 d., dienos pabaigoje, esant 154 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. birželio 3 d. nurodymą buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur buvo pervesti į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola, kurių dalis naudojama UAB “A.“ mokesčiams, paslaugoms bei atlyginimams sumokėti, bei UAB “A.“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke 100 000 Lt padėjo kaip terminuotą indėlį. Taip pat iš į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 367 491,66 Eur dalis pinigų, t. y. 10 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 20 d. nurodymą buvo pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). O kita dalis pinigų, t. y. 67 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 27 d. nurodymą buvo pervesta į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, tos pačios dienos nurodymą buvo pervesta iš viso 213 726,23 Eur (iš jų 67 000 Eur pervesti iš UAB “N.G.“) į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.1.26. An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. gegužės 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. birželio 4 d. nurodymą pervesti 392 158,67 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą 289 620,01 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 289 620,01 Eur, ir tą pačią dieną pagal Ar.U. nurodymą iš šios „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 289 655,88 Eur (tarp kurių buvo ir 289 620,01 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“), į UAB „A.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, kaip mokėjimas pagal 2010 m. birželio 22 d. sutartį PN/AL-AR/10/06-22, pagal kurią „Ar.“ už 1 500 000 Lt įsigijo 2 907 844,17 Lt reikalavimo teisę iš UAB „P.N.“.

4.1.27. Ar.U. suorganizavus 2010 m. birželio 8 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 181 850,22 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „W“ sąskaitos buvo pervesta 50 000 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 10 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea banke, bei buvo pervesta 40 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstiniai mokėjimai už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymo pervesti 50 000 Eur į „W“ sąskaitą, „G.“ sąskaitoje liko 132 869,61 Eur. Pagal 2010 m. liepos 21 d. Ar.U. nurodymą 132 300 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesta 70 300 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 70 300 Eur į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskola pagal paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini)).

4.1.28. Ar.U. suorganizavus 2010 m. liepos 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą pervesti 113 289,97 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Pagal Ar.U. 2010 m. lapkričio 29 d. nurodymą 113 500 Eur buvo pervesti iš „G.“ sąskaitos į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o pagal 2010 m. lapkričio 26 d. Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, nurodymą buvo pervesta 110 000 Eur į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

4.2. Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, o S.P. – pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

5. Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2010 m. lapkričio 26 d. Klaipėdoje, įsigijęs teisę atstovauti „W“ (duomenys neskelbtini), „E.G.“ (P.O (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), „A.G.“ (duomenys neskelbtini), „G.“ (duomenys neskelbtini), „Ar.“ (duomenys neskelbtini) ir atidarant šių bendrovių vardu sąskaitas bei valdant šias sąskaitas, t. y. faktiškai valdant šias įmones, veikdamas bendrininkų grupe su UAB “N.G.“ skyriaus vadove S.P., kuriai, kaip įgaliotai „W“ atstovei, pavedė sąskaitų Latvijos Respublikos bankuose AS „R. B.“ ir AS „Regionala investiciju banka“ atidarymą ir bankinių operacijų pagal jo nurodymus atlikimą, taip pat pavedant S.P. mokėjimo nurodymų atlikimą pagal jo pasirašytus nurodymus iš „W“ sąskaitų, esančių bankuose RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) bei BNP „Paribas“ Šveicarijoje, ir panaudojęs „W“, „E.G.“, „A.G.“, „G.“, „Ar.“ sąskaitas, atliekant finansines operacijas, turint tikslą organizuoti svetimų didelės vertės An.U. žinioje buvusių UAB „N.G.“ piniginių lėšų pasisavinimą bei šių pasisavintų lėšų legalizavimą. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

5.1. Ar.U. 2008 m. spalio 7 d. organizavo UAB „A.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) įsteigimą, paskiriant administracijos vadove – direktore savo žmoną I. U., o vykdomojo direktoriaus pareigas pavedė vykdyti S.P.. Taip pat organizavo 2008 m. gruodžio 8 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 154,52 Eur suklastojimą, pagal kurią UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos 2009 m. sausio 5 d. pervedė 297 154,52 Eur į „W“ sąskaitą, esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o pagal Ar.U. 2009 m. sausio 9 d. nurodymą dalį pinigų, t. y. 21 400 Eur, pervedus į jo valdomos „Ar.“ sąskaitą, esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kur pinigai pagal Ar.U. 2009 m. sausio 8 d. nurodymą buvo pervedami į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitymas už UAB „A.“ 92 procentus akcijų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „Ar.“, t. y. netiesiogiai Ar.U. būnant UAB „A.“ akcininku ir suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur suklastojimą, UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos 2010 m. gegužės 4 d. pervedė 367 491,66 Eur į Ar.U. valdomą „G.“ sąskaitą, esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, iš kur dalis šių pinigų – 50 000 Eur – buvo pervesta į Ar.U. valdomą „W“ sąskaitą, iš kur 2010 m. birželio 3 d. šie 50 000 Eur buvo pervesti į Ar.U. valdomą „Ar.“ sąskaitą. Be to, pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur buvo pervesti į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola, kurios dalis buvo naudojama UAB “A.“ mokesčiams, paslaugoms ir atlyginimams sumokėti. Taip pat UAB “A.“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke 100 000 Lt padedami kaip terminuotas indėlis nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. liepos 6 d., ir pervedus 1 848 771,30 Eur (6 383 437,54 Lt) į UAB „K.T.“ per Ar.U. valdomą „Ar.“ sąskaitą kaip išankstinius mokėjimus, skirtus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir 11 statybai, taip siekiant legalizuoti pasisavintas iš UAB „N.G.“ lėšas.

5.2. Tokiu būdu Ar.U. vadovavo juridiniams asmenims: „W“, „E.G.“, „A.G.“, „G.“, „Ar.“ ir UAB „A.“, naudojamiems neteisėtai – nusikalstamai veikai nuslėpti.

5.3. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

6. Ar.U. ir An.U. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, organizavo (Ar.U.) ir apgaulingai tvarkė (An.U.) UAB “N.G.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB “N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. sausio–liepos mėnesių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

6.1. Ar.U., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, o An.U., būdamas šios bendrovės generalinis direktorius, žinodamas, kad Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ (duomenys neskelbtini) ir „G.“ (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, tačiau Ar.U. organizavus suklastojimą šių „W“ sąskaitų faktūrų, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 668 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 115,19 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 059,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 68 519,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 643,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 232 654,38 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 679 993 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 390 566,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 357 077,73 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 263,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 393 284,42 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 765,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 226 692,84 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 111 156,87 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 219 635,31 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 172 552,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 694 457,53 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 501 842,98 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 423 130,81 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 296 142,91 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 145,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 215 699,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 195 058,56 Eur.

6.1.1. Ar.U. organizavus suklastojimą šių „G.“ sąskaitų faktūrų, pagal kurias neva „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 274,43 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 352 882 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 684,33 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 191,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur.

6.2. Taip pat, Ar.U. nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. šiuos suklastotus dokumentus, žinant, kad jie suklastoti, įtraukti į UAB “N.G.“ buhalterinę apskaitą, o An.U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, žinant, kad realiai „W“ ir „G.“ paslaugų UAB “N.G.“ nesuteikė, bei nurodžius UAB “N.G.“ finansininkėms T. K. ir O. A. įtraukti „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui An.U., vykdant Ar.U. nurodymus, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB “N.G.“ apskaitos registrus įrašius neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, UAB „N.G.“ nepatyrus „W“ vardu ir „G.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų išlaidų ir pagal šiuos dokumentus Klaipėdos VMI pateiktose UAB “N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų pelno mokesčio deklaracijose įrašius neteisingus duomenis apie 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų bendrovės veiklos pelną, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio nuostatas „Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžio leidžiami atskaitymai“, UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstai 49 297 451,31 Lt padidinus sąnaudas, kurios faktiškai nebuvo susijusios su pajamų uždirbimu, taip pažeidžiant ir Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatą „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d., Nr. IX-675) (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis numatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, organizavo UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų fiksavimą (ekspedijavimo paslaugų teikimą per Lietuvos Respublikos teritoriją) pagal juridinės galios neturinčius dokumentus. Taip iš viso padidino 49 297 451,31 Lt (2005 m. – 704 204,88 Lt, 2006 m. – 3 435 907,66 Lt, 2007 m. – 11 518 358,22 Lt, 2008 m. – 15 088 521,89 Lt, 2009 m. – 10 999 197,38 Lt, 2010 m. – 7 551 261,28 Lt) leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną.

6.3. Be to, Ar.U., organizavusiam „W“, „G.“ sąskaitų faktūrų klastojimą, o An.U. žinant, kad realiai sandoriai tarp bendrovių „W“, „G.“ ir UAB „N.G.“ nėra įvykę, o sąskaitose faktūrose, „W“ vardu išrašytose 2005–2009 metais, bei sąskaitose faktūrose, „G.“ vardu išrašytose 2009–2010 metais, nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su PVM sąskaitose faktūrose nurodytu ūkio subjektu „W“ ir „G.“, kurie jokių paslaugų nesuteikė, nors mokėjimo dokumentuose (mokėjimo nurodymuose) įrašytas pinigų gavėjas „W“ ir „G.“, kurie paslaugų nepardavė, o minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. sausio–liepos mėnesiais apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, tačiau UAB “N.G.“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo „W“ ir „G.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, o buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas. Taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

6.4. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, o An.U. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

7. Ar.U., A.V. ir J.A. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad Ar.U. nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, padedant A.V., organizavo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl AB ,,K.N.“ patyrė didelę žalą, t. y. 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt). Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

7.1. Ar.U., atstovaudamas UAB „N.G.“ ir būdamas vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, siekdamas sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB “K.N.“, kad AB „K.N.“, atlikdama naftos produktų perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G. būdama tik tarpininkė, įgytų galimybę monopolizuoti vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą bei spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis, bei šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl naftos produktų perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Taip pat Ar.U., siekdamas, kad kas mėnesį privalomai būtų rezervuoti AB „K.N.“ terminalo galingumai, bendrovei „N.G.“ neteikiant jokių garantijų ir neturint jokių finansinių įsipareigojimų AB “K.N.“ tuo atveju, jei nepateiks rezervuoto vakuuminio gazolio kiekio. Taip pat, siekdamas sudaryti išskirtines UAB “N.G.“ sutartis su AB „K.N.“, dėl to AB “K.N.“, atlikdama kitų naftos produktų (mazuto) perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su naftos produktų tiekėjais, kartu operatyviai reguliuoti perkraunamo naftos produktų (mazuto) kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties, inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip ūkio subjektus, norinčius pasinaudoti AB „K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų (mazuto) perpylimo per AB “K.N.“ terminalą įkainius.

7.2. Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus tikslus, paprašė A.V. paveikti AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., kad šis priimtų AB “K.N.“ vardu sprendimus ir atliktų veiksmus, palankius UAB „N.G.“. Taip pat Ar.U. paprašė A.V. iš AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. gauti konfidencialios ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informacijos, kurią Ar.U. realizuodavo UAB „N.G.“ naudai. Taip pat A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A., AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ veiksmus, skatinančius Ar.U. nusikalstamų tikslų įgyvendinimą, bei „N.G.“ dokumentų tekstus, kurių pagrindu buvo priimami AB „K.N.“ sprendimai, atitinkantys Ar.U., atstovaujančio UAB „N.G.“, interesus.

7.3. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, galintis daryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, nes turėjo tam įgaliojimus, pagal 2001 m. vasario 6 d. AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1 straipsnį, t. y. „savo kompetencijos ribose savarankiškai spręsti bendrovės komercinės-ūkinės veiklos ir administracijos darbo klausimus“, pagal AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. patvirtinto 2003 m. balandžio 28 d. AB “K.N.“ Administracijos darbo reglamento 10 straipsnio 10 punkto nuostatas, t. y. „administracijos vadovas gali sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis be papildomų įgaliojimų“, dėl nusikalstamos Ar.U. ir A.V. įtakos, veikdamas priešingais AB „K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesais, nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

7.3.1. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2005 m. spalio 28 d. vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., pasirašius 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 su UAB „N.G.“ pakeitimą Nr. 1, papildant sutartį 5.10 punktu, kuriuo tik UAB „N.G.“ buvo suteikta išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį per AB “K.N.“ terminalą visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui, taip atimant AB “K.N.“ galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su vakuuminio gazolio tiekėjais bei reguliuoti vakuuminio gazolio perkrovimo įkainius priklausomai nuo rinkoje susidariusios padėties.

7.3.2. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. sausio 5–7 d. vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB „N.G.“, kuri būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip įmonę ,,P.“, norinčią pasinaudoti AB “K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo per AB „K.N.“ terminalą įkainius, gavęs 2007 m. gruodžio 18 d. Nr. 021/4283 įmonės „T.M.“ pasiūlymą sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. suderinus su Ar.U. atsakymo teksto turinį, bei R.M. paruošus atsakymą įmonei „T.M.“ atsisakant sudaryti naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį, motyvuojant tuo, kad vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos UAB „N.G.“ bei AB “K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. pasirašius šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. Nr. (6.2)A6-26 atsakymą, „P(duomenys neskelbtini)“ buvo priversta sudaryti per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB „N.G.“.

7.3.3. 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. pagal Ar.U. prašymą A.V. su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. suderino būsimos sutarties papildymo pasirašymą, o pagal Ar.U. prašymą R.M. paruošus AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. kovo 7 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkstančių tonų mazuto perkrovimui.

7.3.4. Taip pat pagal Ar.U. prašymus neleisti kitoms įmonėms tiesiogiai pasinaudoti AB „K.N.“ teikiamomis paslaugomis, perduodamus per A.V., J.A. neleido įmonėms „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtinus UAB „N.G.“ ir jos kliento įmonei „S.“, taip pat atsisakyta sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

7.3.5. Taip pat pagal Ar.U. prašymą A.V., suderinęs su AB “K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. būsimos sutarties papildymo pasirašymą, J.A., kaip AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. vasario 14 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo buvo pakeistas sutarties 1.2 punktas, kuriame numatyta, kad AB „K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB „N.G.“ teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB „K.N.“ terminalą, dėl to AB “K.N.“ neteko galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G. esanti tik kaip tarpininkė, monopolizavusi vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB “N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. R.M., atsisakius priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų strategijos ir tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, esanti tik kaip tarpininkė, monopolizavusi vakuuminio gazolio perkrovimą per AB „K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis bei šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai užkeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Be to, R.M. pagal Ar.U. prašymą teikiant įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią bei tarnybinio pobūdžio informaciją apie AB „K.N.“ tvirtinamus naftos produktų perpylimo kiekius, teikiant informaciją apie klientus, pageidaujančius pasinaudoti AB “K.N.“ teikiamomis paslaugomis ir kartu su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. neleidus kitoms įmonėms tiesiogiai pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis ir tokiu būdu, nukreipus juos pas tarpininkę UAB „N.G.“, AB “K.N.“ 2006–2010 metais suteikė bendrovei „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir taikiusi tik bendrovei „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą, o 2008–2010 metais rezervavus mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, o UAB “N.G.“ nepateikus rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB „K.N.“ patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, bei 2008–2010 metais rezervavus vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą.

7.4. Ar.U. nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., paprašęs A.V. paveikti AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., t. y. kad šis priimtų AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atliktų veiksmus, palankius UAB “N.G.“, taip pat Ar.U. prašant A.V. iš AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. gauti konfidencialios ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informacijos, kurią Ar.U. realizuodavo UAB „N.G.“ naudai. Taip pat A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A. AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ veiksmus, skatinančius Ar.U. tikslų įgyvendinimą, bei dokumentų tekstus, kuriais remiantis būtų priimami AB „K.N.“ sprendimai, atitinkantys Ar.U., atstovaujančio UAB „N.G.“, interesus.

7.4.1. Padedant A.V., Ar.U. organizavo, kad J.A., eidamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 4 dalį būdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakingas už bendrovės komercinius ūkinius veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvų bendrovės veiklos procesą, bendrovės finansinių išteklių valdymą, <...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimų įgyvendinimą“, pagal AB “K.N.“ 2004 m. gegužės 21 d. įstatų 61 straipsnį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal įstatų 66.1 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų (pagal įstatų 2.1 straipsnį bendrovės tikslai: „užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, Bendrovės klientams teikti paslaugas“) įgyvendinimą:

7.4.2. Neįvykdytų AB „K.N.“ 2001 m. vasario 6 d. generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, numatytų: 1) 2.9 straipsnyje „organizuoti bendrovės gamybinę – ūkinę veiklą vadovaujantis rinkos ekonomikos dėsniais ir metodais, bei patvirtintais finansiniais planais ir normatyvais“; 2) 2.11 straipsnyje „užtikrinti, kad bendrovės padaliniuose būtų taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai ir dėl to pasiekiami aukšti darbo rezultatai, gerinama perkrovimo kokybė“; 3) 2.12 straipsnyje „su tarnybomis ruošti organizacines – technines priemones ūkiniam mechanizmui tobulinti, gamybos rezervams išaiškinti ir panaudoti“; 4) 2.13 straipsnyje „kontroliuoti, kaip panaudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai“; 5) 2.14 straipsnyje „tobulinti gamybos organizavimą, ruošti pasiūlymus, kaip pakelti darbo našumą ir gamybos efektyvumą, kaip padidinti bendrovės ūkinį savarankiškumą“.

7.4.3. Neįvykdytų 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinto AB „K.N.“ Administracijos darbo reglamento 9 straipsnyje numatytų uždavinių – „organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti šios veiklos pelningumą, tinkamą bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą“.

7.4.4. Neįvykdytų AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, numatytų: 1) 8.5 straipsnyje „organizuoti efektyvią, saugią, pelningą bendrovės veiklą ir kitų jos tikslų įgyvendinimą“; 2) 8.15 straipsnyje „kontroliuoti, kaip bendrovės padaliniuose taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai užtikrinant aukštus gamybinius, ekonominius rodiklius“; 3) 9 straipsnyje „būdamas atsakingu už bendrovės komercinės, ūkinės veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvią bendrovės veiklą, finansinių išteklių valdymą,<...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimų įgyvendinimą“.

7.4.5. Tokiu būdu, prieštaraujant AB „K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, J.A., atstovaudamas AB „K.N.“, vykdydamas Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB “N.G.“, kuri būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip įmones, norinčias pasinaudoti AB „K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti UAB „N.G.“ naudai užkeltus naftos produktų perpylimo per AB „K.N.“ terminalą įkainius, 2005 m. gruodžio 21 d. su UAB „N.G.“ sudarius sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 1, papildant sutartį 5.10 punktu, kuriuo tik UAB „N.G.“ suteikta išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį per AB „K.N.“ terminalą visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui bei 2008 m. vasario 14 d. su UAB „N.G.“ pasirašius sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo pakeistas sutarties 1.2 punktas, kuriame numatyta, kad AB „K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB “N.G.“ teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB „K.N.“ terminalą, taip atimant AB “K.N.“ galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su vakuuminio gazolio tiekėjais, reguliuoti vakuuminio gazolio perkrovimo įkainius priklausomai nuo rinkoje susidariusios padėties, sudarius visas sąlygas UAB „N.G.“ pasinaudoti sutarties Nr. 12-12-2005 su AB „K.N.“ suteiktomis išimtinėmis teisėmis monopolizuoti UAB „N.G.“ rankose vakuuminio gazolio rinką Lietuvoje, eliminuoti iš AB „K.N.“ terminalo klientų sąrašų kitas dideles įmones, atimti galimybę naftos produkto tiekėjui tiesiogiai tartis su AB “K.N.“, koreguojant paslaugų sąlygas ir kainas. Dėl to AB “K.N.“ 2006–2010 metais suteikusi bendrovei „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir taikiusi tik bendrovei „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė didelę 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą, o 2008–2010 metais rezervavus vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė didelę 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą. Taip pat, prieštaraujant AB „K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, J.A., atstovaudamas AB “K.N.“, 2008 m. kovo 7 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB „K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūstančių tonų mazuto perkrovimui, dėl to AB „K.N.“ 2008–2010 metais rezervavusi mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, o UAB „N.G.“ nepateikus rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų, AB „K.N.“ patyrė didelę žalą, t. y. 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt).

7.5. Todėl Ar.U. organizavus AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą tarnyba, o J.A., padedant A.V., priėmė AB “K.N.“ vardu sprendimus, ir atlikęs veiksmus, kurie buvo palankūs UAB „N.G.“, pagal Ar.U. prašymą teikė Ar.U. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją bei derino su A.V. ir komercijos direktoriumi R.M. AB „K.N.“ veiksmus dėl UAB “N.G.“, kuriuos atlikus buvo realizuojami Ar.U., atstovavusio UAB „N.G.“, tikslai. Tokiu būdu A.V. padėjo piktnaudžiauti tarnyba, o J.A. piktnaudžiavo tarnyba, todėl AB „K.N.“ 2006–2010 metais suteikė bendrovei „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir, taikiusi tik bendrovei „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą bei 2008–2010 metais rezervavus mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, kuri nepateikė rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų, AB „K.N.“ patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, o 2008–2010 metais rezervavus vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą.

7.6 Dėl šių pirmiau nustatytų veiksmų AB „K.N.“ 2006–2010 metais iš viso patyrė didelę 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ iš akcinės bendrovės „K.N.“ gavo atitinkamo dydžio naudą.

7.7. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, A.V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, o J.A. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

8. Ar.U., A.V. ir J.A. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad Ar.U. nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, padedant A.V., organizavo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei patikėto AB „K.N.“ didelės vertės turto, t. y. 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt), išvaistymą, o J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei išvaistė jam patikėtą AB „K.N.“ didelės vertės turtą. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

8.1. 2007 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos bei kitose geležinkelio stotyse susidarė vagonų prastovos, nes UAB „N.G.“ nesilaikė suderinto krovinių pateikimo į terminalą ir išvežimo iš terminalo grafikų, kroviniai pateikti techniškai netvarkinguose vagonuose, dėl to AB „K.N.“ pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus duomenis ir dokumentus bei PVM sąskaitas faktūras už vagonų prastovas išrašė UAB “N.G.“ sąskaitas faktūras, t. y. 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą.

8.1.1. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą duomenis, išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą įmonei „S.M.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. UAB „N.G.“ 2007 m. birželio 18 d. gavo 130 261,84 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

8.1.2. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurios bendra suma 80 756,09 Lt, duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, o pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurios bendra suma 91 439,87 Lt, duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą įmonei „T.H.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. UAB „N.G.“ iš įmonės „T.H.“ 2007 m. birželio 22 d. gavo 172 195,97 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

8.1.3. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurios bendra suma 2 179 690,55 Lt, duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą įmonei „B.F.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos.

8.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusių 2007 m. sausio–vasario mėn. prastovų gabenant krovinius, kurių gavėja yra AB „K.N.“, suteikė 50 proc. nuolaidą ir išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą bendrovei AB „K.N.“. Ja remdamasi AB “K.N.“ anuliavo UAB „N.G.“ išrašytas 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą. Tačiau AB “K.N.“ atitinkamai išrašė šias kreditines 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 807 56,09 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą.

8.2.1. UAB „N.G.“ pagal gautas 2007 m. balandžio 20 d. kreditines PVM sąskaitas faktūras savo klientams kreditines PVM sąskaitas faktūras išrašė tik 2007 m. liepos 13 d. įmonei „S.M.“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 1 302 261,84 Lt sumą ir 2007 m. rugsėjo 27 d. įmonei „B.F.“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2 179 690,55 Lt sumą.

8.2.2. Taip pat, AB „K.N.“ perskaičiavus prastovų sumas po suteiktos AB “Lietuvos geležinkeliai“ lengvatos, išrašė UAB „N.G.“ naujas debetines PVM sąskaitas faktūras dėl prastovų 2007 m. sausio–vasario mėnesiais: 2007 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2007 m. gegužės 21 d.; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 86 318 Lt sumą, kurių bendra suma sudarė 1 719 034,23 Lt ir kurios turėjo būti apmokėtos iki 2007 m. gegužės 28 d.

8.2.3. UAB „N.G.“ pagal gautas AB „K.N.“ 2007 m. gegužės 16 d. ir 21 d. PVM sąskaitas faktūras už prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais išrašė įmonei „B.F.“ PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 317 551,23 Lt sumą; 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 205 656,46 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 411 312,97 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 334 191,78 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 257 070,97 Lt sumą. Įmonė „B.F.“ 2007 m. spalio 24 d. atliko 317 551,22 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ bankinę sąskaitą, kuriuo atsiskaitė pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

8.3. Tačiau Ar.U. inicijavo UAB „N.G.“ 2007 m. spalio 4 d. rašto AB “K.N.“ NG-SD-07-10/04-5 surašymą, kuriame nurodoma, kad AB “K.N.“ nuostolius dėl vagonų prastovų turi pripažinti ne UAB „N.G.“, o UAB “N.G.“ klientai, t. y. įmonės „B.F.“ ir „S.M.“, kurios šių nuostolių nepripažįsta. Todėl Ar.U. organizavo per A.V., kad J.A., būdamas AB “K.N.“ generalinis direktorius, kuris galėjo padaryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir turimais AB „K.N.“ generalinio direktoriaus įgaliojimais, numatytais 2001 m. vasario 6 d. AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1 straipsnyje, t. y. „savo kompetencijos ribose savarankiškai spręsti bendrovės komercinės-ūkinės veiklos ir administracijos darbo klausimus“.

8.3.1. J.A., vykdydamas Ar.U. nusikalstamus prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus, t. y. 2007 m. spalio 5 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais bei įpareigojo AB “K.N.“ komercijos direktorių R.M. anuliuoti išrašytas sąskaitas, išrašant UAB „N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 86 318 Lt sumą, t. y. iš viso 2007 m. rugsėjo 30 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų suma sudarė 1 719 034,23 Lt.

8.3.2. AB „K.N.“ 2007 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.8)A8-1 307 įspėjo UAB „N.G.“, kad dėl UAB „N.G.“ sukaupto mazuto išvežimo ne laiku Klaipėdos geležinkelio stotyje prastovėjo 91 vagonas-cisterna, todėl bus pateikta sąskaita dėl vagonų prastovų, o UAB „N.G.“ 2007 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. NG-SD/07-11/23-3 įsipareigojo apmokėti vagonų prastovas. AB “K.N.“ dėl vagonų prastovų išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, pagal kurią UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 23 469,20 Lt sumą įmonei „C.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. Tuo tarpu įmonė „C.“ 2007 m. gruodžio 28 d. atliko 1 480 240,88 Lt mokėjimo nurodymą į UAB ,,N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už vagonų prastovas. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 595 Lt sumą įmonei „I.T.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos, bei UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 529 Lt sumą įmonei „E.S.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. Įmonė „E.S.“ 2008 m. sausio 11 d. atliko 90 696,25 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už papildomą vagonų naudojimą.

8.3.3. UAB „N.G.“ suderinus su „C.“ mazuto išvežimą iš AB „K.N.“ terminalo iki 2007 m. lapkričio 26 d., tačiau tanklaiviui vėluojant ir atvykus 2007 m. lapkričio 28 d., nebuvo galimybės išpilti kitų terminalo klientų naftos produktų, AB „K.N.“ dėl susidariusių vagonų prastovų išrašė 2007 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, o už 2007 m. gruodžio mėnesį, pateiktą krovinį techniškai netvarkingose cisternose išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą. Tuo tarpu UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 753 Lt sumą įmonei „C.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonė „C.“ 2008 m. vasario 1 d. atliko 608 729,85 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už techniškai netvarkingus vagonus.

8.3.4. UAB „N.G.“ nesilaikant pakrovimo grafiko bei vėluojant UAB „N.G.“ ekspedijuojamo krovinio išvežimui naudojamo tanklaivio atvykimui nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d., dėl susidariusių vagonų prastovų AB “K.N.“ išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą.

8.3.5. UAB „N.G.“ siuntus papildomą krovinį be suderinimo su AB „K.N.“, dėl susidariusių vagonų prastovų bei už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą AB “K.N.“ išrašė 2008 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą.

8.3.6. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą.

8.3.7. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas siuntus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB “K.N.“ išrašė 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą ir 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 185,28 Lt sumą.

8.3.8. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas siuntus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB “K.N.“ išrašė 2008 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 10 787,38 Lt sumą. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 649,13 Lt sumą įmonei „C.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonė „C.“ 2008 m. birželio 18 d. atliko 516 438,40 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

8.3.9. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas siuntus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB “K.N.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 307,59 Lt sumą. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 324,56 Lt sumą įmonei „S.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonei „S.“ 2008 m. gegužės 23 d. atliko 350 428,12 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

8.4. Ar.U. organizavus, J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, padedant A.V., vykdydamas Ar.U. nusikalstamus prašymus, kuriais siekta, kad UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo iš UAB „N.G.“ mokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. J.A. pasirašė kreditines AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą (duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą, (duomenys neskelbtini), už bendrą sumą 21 185,28 Lt, (duomenys neskelbtini) už bendrą sumą – 10 787,38 Lt, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros iš viso už 330 220,49 Lt.

8.5. Iš viso 2007 ir 2008 metais atsisakius iš UAB „N.G.“ reikalavimo sumokėti už cisterninių vagonų prastovas bei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2 087 235,49 Lt, Ar.U. organizavus, padedant A.V., J.A., vykdydamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 4 dalį, „būdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakingu už bendrovės komercinius ūkinius veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvų bendrovės veiklos procesą, bendrovės finansinių išteklių valdymą, <...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimų įgyvendinimą“, pagal 2004 m. gegužės 21 d. AB „K.N.“ įstatų 61 straipsnį, privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal įstatų 66.1 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų (pagal įstatų 2.1 straipsnį, bendrovės tikslai: „užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, Bendrovės klientams teikti paslaugas“) įgyvendinimą:

8.5.1. Neįvykdė AB „K.N.“ 2001 m. vasario 6 d. generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, numatytų: 1) 2.9 straipsnyje „organizuoti bendrovės gamybinę – ūkinę veiklą vadovaujantis rinkos ekonomikos dėsniais ir metodais, bei patvirtintais finansiniais planais ir normatyvais“; 2) 2.11 straipsnyje „užtikrinti, kad bendrovės padaliniuose būtų taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai ir dėl to pasiekiami aukšti darbo rezultatai, gerinama perkrovimo kokybė“; 3) 2.12 straipsnyje „su tarnybomis ruošti organizacines – technines priemones ūkiniam mechanizmui tobulinti, gamybos rezervams išaiškinti ir panaudoti“; 4) 2.13 straipsnyje „kontroliuoti, kaip panaudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai“; 5) 2.14 straipsnyje „tobulinti gamybos organizavimą, ruošti pasiūlymus, kaip pakelti darbo našumą ir gamybos efektyvumą, kaip padidinti bendrovės ūkinį savarankiškumą“.

8.5.2. Neįvykdė 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinto AB „K.N.“ Administracijos darbo reglamento 9 straipsnyje numatytų uždavinių – „organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti šios veiklos pelningumą, tinkamą bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą“.

8.5.3. Neįvykdė AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, numatytų: 1) 8.5 straipsnyje „organizuoti efektyvią, saugią, pelningą bendrovės veiklą ir kitų jos tikslų įgyvendinimą“; 2) 8.15 straipsnyje „kontroliuoti, kaip bendrovės padaliniuose taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai užtikrinant aukštus gamybinius, ekonominius rodiklius“; 3) 9 straipsnyje „būdamas atsakingu už bendrovės komercinės, ūkinės veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvią bendrovės veiklą, finansinių išteklių valdymą,<...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimų įgyvendinimą“.

8.5.4. Tokiu būdu, prieštaraujant AB „K.N.“ komercinės, ūkinės veiklos interesams, J.A., atstovaudamas AB „K.N.“, vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB “N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, 2007 m. spalio 5 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu, inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais. Taip pat, 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu, inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, t. y. 2007 m. rugsėjo 30 d. įpareigojus AB „K.N.“ komercijos direktorių R.M. išrašyti bendrovei „N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras už bendrą 1 719 034,23 Lt sumą, 2008 m. rugsėjo 30 d. J.A. pasirašė kreditines AB “K.N.“ PVM sąskaitas faktūras už bendrą 330 220,49 Lt sumą.

8.5.5. Taigi 2007 ir 2008 metais buvo išrašyta kreditinių PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 2 087 235,49 Lt, o AB „K.N.“ atliko mokėjimus AB “Lietuvos geležinkeliai“ dėl UAB „N.G.“ ekspedijuotų geležinkelio vagonų prastovų.

8.6. Šiais veiksmais Ar.U. organizavo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą, o J.A., padedant A.V., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Taip pat Ar.U. organizavo AB “K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. patikėtų AB „K.N.“ didelės vertės turto – 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) – iššvaistymą, o J.A., padedant A.V., iššvaistė jam patikėtą AB “K.N.“ didelės vertės turtą – 2 087 235,49 Lt, todėl AB „K.N.“ patyrė didelę 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ akcinės bendrovės „K.N.“ sąskaita išvengė 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) turtinės prievolės susimokėti AB “Lietuvos geležinkeliai“ už papildomas paslaugas.

8.7 Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, A.V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, o J.A. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį.

9. Ar.U. ir R.M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad Ar.U. nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdoje ir kitose tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, siekdamas už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. teisėtą veikimą, neteisėtą neveikimą ir neteisėtą veikimą, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, davė R.M. didesnės nei 250 MGL, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių, vertės kyšį, kurį R.M. priėmė. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

9.1. Ar.U., atstovaudamas UAB „N.G.“ ir būdamas vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, vykdė UAB „N.G.“ konsultanto pareigas ir siekė sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB „K.N.“, dėl to AB „K.N.“, atlikdama naftos produktų perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais, kartu operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G. būdama tik tarpininkė, įgytų galimybę monopolizuoti vakuuminio gazolio perkrovimą per AB „K.N.“ terminalą, spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl naftos produktų perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Taip pat siekė, kad kas mėnesį privalomai būtų rezervuoti AB „K.N.“ terminalo galingumai, bendrovei „N.G.“ neteikiant jokių garantijų ir neturint jokių finansinių įsipareigojimų tuo atveju, jei AB “K.N.“ nepateiks rezervuoto vakuuminio gazolio kiekio. Be to, siekė sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB “K.N.“, dėl to AB “K.N.“, atlikdama kitų naftos produktų (mazuto) perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su naftos produktų tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo naftos produktų (mazuto) kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip ūkio subjektus, norinčius pasinaudoti AB “K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų (mazuto) perpylimo per AB “K.N.“ terminalą įkainius.

9.2. Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. pasiūlė AB „K.N.“ komercijos direktoriui R.M. pusę faktinio UAB „N.G.“ pelno, gauto už naftos produktų, ekspedijuotų UAB “N.G. transportavimą per AB „K.N.“ terminalą, pinigus pervedant iš „W“ ((duomenys neskelbtini)) Ar.U. valdomos sąskaitos banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) į R.M. valdomą užsienio įmonės banko sąskaitą.

9.2.1. Taip pat Ar.U. prašė AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. priimti AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie būtų palankūs tik UAB „N.G.“, teikti jam konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informaciją bei suderinti UAB „N.G.“ dokumentų, skirtų AB “K.N.“, tekstus.

9.3. R.M. sutikus su Ar.U. pasiūlymu, būdamas suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu, kurio dalis pagal susitarimą su Ar.U. turėtų būti jam išmokėta, jis, kaip AB „K.N.“ komercijos direktorius, galėjo daryti įtaką AB “K.N.“ sprendimų priėmimui, turėdamas AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, numatytus 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, t. y. 4 straipsnyje „Komercijos direktoriui tiesiogiai pavaldūs: rinkotyros ir pardavimų grupė <...>“, 5 straipsnyje „Komercijos direktorius sprendžia pavaldžių padalinių veiklos klausimus: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jų veiklą, koordinuoja su kitų direktorių pavaldume esančių padalinių veiklą, operatyviai sprendžia iškilusias problemas“, 6 straipsnyje „Dalyvauja bendrovės veiklos strategijos svarstyme bei planavime“, 7 straipsnyje „Dalyvauja perkrovimui priimamų naftos produktų kiekių (apimčių) planų tvirtinime“, 8 straipsnyje „Atlieka rinkos tyrimus, analizuoja Bendrovės komercinę veiklą ir teikia pasiūlymus jos gerinimui“, 9 straipsnyje „Atstovauja bendrovę santykiuose su verslo partneriais“, 10 straipsnyje „Ruošia darbo su klientais strategiją“, 11 straipsnyje „Koordinuoja ir kontroliuoja darbą su klientais. Teikia pasiūlymus bei organizuoja įmonės reklamos ir įvaizdžio kūrimą“, 12 straipsnyje „Dalyvauja sudarant bendrovės krovos perspektyvinius planus, kontroliuoja ir teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl šių planų įgyvendinimo“, 13 straipsnyje „Koordinuoja bendrovės turto, teritorijos, konfidencialios informacijos, komercinių ir technologinių paslapčių apsaugą“, 15 straipsnyje „Dalyvauja planuojant ir nustatant kainodaros politiką ir strategiją“. Taip pat pagal AB “K.N.“ 2004 m. birželio 14 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už: 23.1 straipsnyje „sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.3 straipsnyje „už bendrovės ūkinės – finansinės veiklos analizę stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus, 23.5 straipsnyje „jam patikėtos ekonominės, gamybinės, inžinerinės – techninės, komercinės informacijos ir komercinių paslapčių saugojimą“, 23.6 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“. Taip pat pagal AB „K.N.“ 2009 m. rugsėjo 8 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už: 23.1 straipsnyje „pareiginių nuostatų tinkamą vykdymą“, 23.2 straipsnyje „sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.4 straipsnyje „bendrovės ūkinės – finansinės veiklos analizę stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus“, 23.6 straipsnyje „Patikėtų komercinių technologinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą ir neplatinimą“, 23.9 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“.

9.3.1. Tačiau R.M., būdamas AB „K.N.“ komercijos direktorius, neteisėtu neveikimu neįvykdė (ar netinkamai įvykdė) AB „K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23 straipsnyje numatytų uždavinių: 23.1 straipsnyje „sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimų sutarčių vykdymo kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.3 straipsnyje „bendrovės ūkinės – komercinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymą ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus“, 23.6 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“, o pagal Ar.U. prašymus, priešingai nei reikalaujama AB „K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23.5 straipsnyje, t. y. „jam patikėtos ekonominės gamybinės, inžinerinės – techninės ir komercinių paslapčių saugojimas“, neteisėtais veiksmais teikė Ar.U. bei UAB „N.G.“ didžiausiam klientui įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją.

9.3.2. Be to, AB „K.N.“, gavusi 2007 m. gruodžio 18 d. įmonės „T.M.“ pasiūlymą Nr. 021/4283 sudaryti su šia įmone naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. neteisėtais veiksmais suderino su Ar.U. atsakymo teksto turinį ir parengė atsakymą įmonei „T.M.“, kuriuo atsisakė sudaryti naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, motyvuodami tuo, kad vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos UAB „N.G.“. AB “K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. pasirašius šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. (6.2)A6-26, taip „T.M.“ privertė sudaryti per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB „N.G.“. Taip pat neleidus įmonėms R., „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB „N.G.“ ir jos kliento įmonė „S.“, taip pat atsisakant sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

9.3.3. Be to, 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. Ar.U. prašymu A.V. suderinus būsimos sutarties papildymo pasirašymą su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A., o pagal Ar.U. prašymą R.M. teisėtais veiksmais parengus AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, kurį J.A. 2008 m. kovo 7 d. su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašė, t. y. sutarties Nr. 12‑12‑2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t. mazuto perkrovimui. Dėl to AB „K.N.“ 2008–2010 m. taikant tik bendrovei „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir fiksuotą perkrovimo tarifą dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 9 477 869,91 Eur (32 725 189,24 Lt) žalą. Taip pat AB “K.N.“ 2008–2010 m., rezervavusi vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 14 044 977,80 Lt žalą, o AB „K.N.“ 2008–2010 metais, rezervavusi mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, t. y. iš viso AB “K.N.“ patyrė didelę 17 311 914,76 Eur (59 774 579,30 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ akcinės bendrovės „K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą.

9.4. Taip pat R.M., vykdydamas Ar.U. prašymus, priešingus AB “K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, teisėtais veiksmais, t. y. 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo bendrovei „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas už 2007–2008 metus bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, kurių suma 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt), dėl to UAB “N.G.“ išvengė akcinės bendrovės „K.N.“ sąskaita 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt) turtinės prievolės susimokėti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas.

9.5. R.M., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su Ar.U., 2008 m. rugpjūčio 15 d., kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V.“ atstovas ((duomenys neskelbtini)) banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankui nurodydamas, kad į šią sąskaitą bus pervedamas jo, kaip AB “K.N.“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje.

9.6. Ar.U., valdydamas „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), ir vykdydamas susitarimą su R.M., nurodė: 2008 m. spalio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 175 549 JAV dolerius, 2010 m. kovo 1 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 399 368,38 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

9.6.1. Taigi, nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Ar.U. davė, o R.M. priėmė didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšį, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerius.

9.7. Ar.U. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o R.M. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

10. R.M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. (pakeistame kaltinime ir nuosprendyje klaidingai nurodyta 2008-20-07. Teisėjų kolegijos pastaba) iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdoje ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 3 247 194,31 Eur ir 175 011,20 JAV dolerio. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

10.1. Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus tikslus, nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2010 m. liepos 20 d. pasiūlė AB „K.N.“ komercijos direktoriui R.M. pusę faktinio UAB „N.G.“ pelno, gauto už naftos produktų, ekspedijuotų UAB “N.G.“ transportavimą per AB „K.N.“ terminalą, pinigus pervedant iš „W“ ((duomenys neskelbtini)), atidarytos ir valdomos Ar.U. vardu sąskaitos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) į R.M. valdomą užsienio įmonės banko sąskaitą, už atliktą teisėtą veikimą, neteisėtą neveikimą ir neteisėtą veikimą, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus.

10.2. R.M. 2008 m. rugpjūčio 15 d., kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V.“ ((duomenys neskelbtini)) atstovas, banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad į šią sąskaitą bus pervedamas jo, kaip AB “K.N.“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje, o Ar.U., valdęs „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodė: 2008 m. spalio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 175 549 JAV dolerius, 2010 m. kovo 1 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 399 368,38 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Iš viso Ar.U. pervedė į „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerius.

10.3. R.M., siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, esančias „V.V.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), melagingai nurodė, kad jie gauti iš teisėtos veiklos, bei valdydamas „V.V.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, atliko su šiomis lėšomis finansines operacijas: 2008 m. lapkričio 10 d. iš „V.V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodė pervesti 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. nurodė pervesti 500 000 Eur, 2009 m. sausio 9 d. nurodė pervesti 254 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 11 d. nurodė pervesti 447 000 Eur, 2009 m. lapkričio 11 d. nurodė pervesti 120 000 Eur, 2009 m. lapkričio 26 d. nurodė pervesti 169 000 Eur, 2009 m. gruodžio 18 d. nurodė pervesti 192 000 Eur, 2010 m. vasario 16 d. nurodė pervesti 175 000 JAV dolerių, 2010 m. kovo 2 d. nurodė pervesti 229 000 Eur, 2010 m. balandžio 22 d. nurodė pervesti 230 000 Eur, 2010 m. gegužės 27 d. nurodė pervesti 201 000 Eur, 2010 m. liepos 21 d. nurodė pervesti 400 000 Eur, 2010 m. rugpjūčio 25 d. nurodė pervesti 5 194,31 Eur, 2010 m. rugpjūčio 25 d. nurodė pervesti 11,20 JAV dolerio į R.M. vardu 2008 m. rugpjūčio 15 d. atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“, esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

10.3.1. Taip pat R.M., siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, kurios buvo pervestos iš „V.V.“ sąskaitos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“, valdydamas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“, esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodė bankui 2008 m. lapkričio 11 d. pervesti 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pervesti 500 000 Eur, 2009 m. sausio 14 d. pervesti 253 000 Eur, 2009 m. birželio 8 d. pervesti 405 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 11 d. pervesti 447 000 Eur, 2010 m. kovo 8 d. pervesti 2 000 000 Eur. 2010 m. birželio 25 d. nurodė pervesti 175 000 JAV dolerių į terminuotų indėlių sąskaitas bei paėmęs iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, t. y. 2010 m. birželio 21 d. – 200 400 Eur, 2010 m. rugpjūčio 17 d. – 551 100 Eur, 2010 m. rugsėjo 8 d. – 20 100 Eur, 2010 m. rugsėjo 10 d. atliko 1 970 027,14 Eur mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“, esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), kuriuos 2010 m. birželio 10 d. konvertavo, t. y. 495 307,33 Eur į 680 000 Šveicarijos frankų, ir šias pinigines lėšas nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2010 m. spalio 4 d. panaudojo įvairių vertybinių popierių prekyboje, melagingai nurodydamas, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, bei su šiais pinigais atliko finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo juos komercinėje veikloje ir taip legalizavo 3 247 194,31 Eur ir 175 011,20 JAV dolerio.

10.4. R.M. dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

11. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bendrovės direktorius An.U., kuris turėjo teisę atstovauti UAB „N.G. priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „N.G.“ vardu jos naudai ir interesais, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Klaipėdoje, veikdamas su Ar.U. organizuota grupe, susidedančia iš Ar.U., jo paties (t. y. An.U.) ir UAB “N.G.“ skyriaus vadovės S.P., vykdydamas Ar.U. nurodymus, apgaule, UAB „N.G.“ naudai, panaikino turtinę prievolę sumokėti didelės vertės pelno mokestį, t. y. 2 300 908,82 Eur (7 944 578 Lt), į valstybės biudžetą. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės;

11.1. An.U., būdamas UAB „N.G.“ generalinis direktorius ir žinodamas, kad Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ((duomenys neskelbtini)) ir „G.“ ((duomenys neskelbtini)) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, tačiau Ar.U. organizavus „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ ir „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas, o An.U., vykdant Ar.U. nurodymus, žinant, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų bendrovei „N.G.“ nesuteikė, nurodė UAB „N.G.“ finansininkams šias suklastotas „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jos suklastotos, įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą.

11.2. Taip UAB „N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. sausio–liepos mėnesiais padidinus leidžiamus atskaitymus ir sąnaudas, mažinančius apmokestinamąjį pelną paslaugų pirkimais iš „W“ ir „G.“ iš viso už 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt), apgaule sumažino mokėtiną pelno mokestį už 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt), nes An.U. Ar.U. nurodymu, žinodamas, kad 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose nurodyti aiškiai melagingi duomenys, suorganizavo UAB „N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijų su įrašytais neteisingais duomenimis pateikimą Klaipėdos apskrities VMI.

11.3. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį.

12. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB „N.G.“ atstovaudamas direktorius An.U. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Klaipėdoje, veikdamas su Ar.U. suburta organizuota grupe, susidedančia iš Ar.U., jo paties, UAB „N.G.“ skyriaus vadovės S.P., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

12.1.An.U., būdamas UAB „N.G.“ generalinis direktorius, žinodamas, kad Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ((duomenys neskelbtini)) ir „G.“ ((duomenys neskelbtini)) jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, tačiau Ar.U. organizavus „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ ir „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas, ir Ar.U. nurodžius UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. šiuos sąmoningai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, o jų duomenis įskaityti kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m., An.U. nurodė UAB „N.G.” finansininkėms T. K. ir O. A. įtraukti „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras į UAB “N.G.“ apskaitą, o jų duomenis įskaityti kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m.

12.1.1. T. K. ir O. A. nežinant, kad realiai „W“ ir „G.“ nepardavė UAB „N.G.“ paslaugų, dėl apgaulės, įtraukė jas į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ bendrai nurodė 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) mažesnį apmokestinamąjį pelną, o 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) mažesnį mokėtiną pelno mokestį.

12.1.2. An.U. nurodžius T. K. ir O. A. minėtas suklastotas pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams, UAB „N.G.“ vyr. buhalterės T. K. ir O. A., veikdamos apgaulės būdu, 2007 m. balandžio 27 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus, 2009 m. liepos 14 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2006 metus, 2009 m. gegužės 28 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, 2009 m. kovo 27 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus, 2010 m. spalio 28 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2009 metus, 2011 m. birželio 13 d. pateikė elektroniniu būdu suklastotą pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams.

12.2. Taigi, juridinis asmuo UAB „N.G.“, kuriam atstovavo An.U., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, todėl apgaule į valstybės biudžetą buvo sumokėta 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) mažiau pelno mokesčio ir taip valstybės biudžetui buvo padaryta didelė – 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) – turtinė žala.

12.3. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį.

13. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad direktorius An.U., atstovaudamas UAB „N.G.“, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Klaipėdoje ir kitose tyrimo nenustatytose vietose, veikdamas su Ar.U. suburta organizuota grupe, susidedančia iš Ar.U., jo paties (An.U.), UAB “N.G.“ skyriaus vadovės S.P., apgaulingai tvarkė UAB „N.G.“ apskaitą. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

13.1. An.U., būdamas UAB „N.G.“ generalinis direktorius ir žinodamas, kad UAB „N.G.“ akcininko Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ((duomenys neskelbtini)) ir „G.“ ((duomenys neskelbtini)) jokių paslaugų UAB “N.G.“ nesuteikė, tačiau Ar.U. organizavo „W“ sąskaitų faktūrų suklastojimą, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 668 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 115,19 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 059,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 68 519,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 643,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 232 654,38 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 679 993 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 390 566,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 357 077,73 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 263,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 393 284,42 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 765,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 226 692,84 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 111 156,87 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 219 635,31 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 172 552,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 694 457,53 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 501 842,98 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 423 130,81 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 296 142,91 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 145,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 215 699,47 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 195 058,56 Eur. Taip pat Ar.U. organizavo „G.“ šių sąskaitų faktūrų, pagal kurias neva „G.“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas, suklastojimą: NR. už 246 274,43 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 352 882 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 684,33 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 191,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur.

13.1.1. An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymą, t. y. šiuos sąmoningai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, žinodamas, kad realiai „W“ ir „G.“ paslaugų UAB “N.G.“ nesuteikė, nurodė UAB „N.G.“ finansininkėms T. K. ir O. A. įtraukti „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, jam (An.U.), vykdant Ar.U. nurodymus, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „N.G.“ apskaitos registrus įrašius neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, UAB „N.G.“ nepatyrus „W“ vardu ir „G.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų išlaidų ir pagal šiuos dokumentus Klaipėdos VMI pateiktose UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų pelno mokesčio deklaracijose įrašius neteisingus duomenis apie 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų bendrovės veiklos pelną, pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas „Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžio leidžiami atskaitymai“, UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstai 49 297 451,31 Lt padidinus sąnaudas, kurios faktiškai nebuvo susijusios su pajamų uždirbimu, taip pažeidžiant ir Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatą „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis numatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas (ekspedijavimo paslaugų tiekimą per Lietuvos Respublikos teritoriją) pagal juridinės galios neturinčius dokumentus. Taip iš viso padidino 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) (2005 m. – 704 204,88 Lt, 2006 m. – 3 435 907,66 Lt, 2007 m. – 11 518 358,22 Lt, 2008 m. – 15 088 521,89 Lt, 2009 m. – 10 999 197,38 Lt, 2010 m. – 7 551 261,28 Lt) leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną.

13.1.2. An.U. žinant, kad realiai sandoriai tarp bendrovių „W“, „G.“ ir UAB „N.G.“ nėra įvykę, o „W“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose 2005–2009 metais bei „G.“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose 2009–2010 metais nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais ūkio subjektais „W“ ir „G.“, kurie jokių paslaugų nesuteikė, nors mokėjimo dokumentuose (mokėjimo nurodymuose) įrašytas pinigų gavėjai „W“ ir „G.“, kurie paslaugų nepardavė, o minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. sausio–liepos mėnesiais apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, tačiau UAB „N.G.“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo „W“ ir „G.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, o buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas. Taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

13.2. Tokiu būdu UAB „N.G.“, atstovaujama An.U., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB “N.G.“ vardu, jos naudai ir interesais, t. y. veikė su Ar.U. organizuota grupe, susidedančia iš jo paties, Ar.U., UAB „N.G.“ skyriaus vadovės S.P., apgaulingai tvarkė UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. sausio–liepos mėnesiais turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13.3. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį.

14. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB „N.G.“ atstovaujama direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB “N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, o Ar.U., vieninteliam UAB „N.G.“ akcininkui, veikusiam UAB „N.G.“ naudai ir interesais, nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, veikusiam su jo paties (Ar.U.) organizuota grupe, padedant A.V., organizavo AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą, dėl to AB “K.N.“ patyrė didelę 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą, o UAB “N.G.“ gavo atitinkamo dydžio naudą AB „K.N.“ sąskaita. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

14.1. Ar.U., atstovaudamas UAB „N.G.“ ir būdamas vienintelis UAB “N.G.“ akcininkas, vykdęs UAB „N.G.“ konsultanto pareigas bei siekdamas sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB „K.N.“, kad AB “K.N.“ atlikdama naftos produktų perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, įgytų galimybę monopolizuoti vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą bei spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis, bei šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl naftos produktų perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Taip pat Ar.U., siekdamas, kad kas mėnesį privalomai būtų rezervuoti AB „K.N.“ terminalo galingumai, bendrovei „N.G.“ neteikiant jokių garantijų ir neturint jokių finansinių įsipareigojimų AB “K.N.“ tuo atveju, jei nepateiks rezervuoto vakuuminio gazolio kiekio. Taip pat jis, siekdamas sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB “K.N.“, dėl to AB „K.N.“, atlikdama kitų naftos produktų (mazuto) perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su naftos produktų tiekėjais, kartu operatyviai reguliuoti perkraunamo naftos produktų (mazuto) kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties, inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir tokiu būdu ūkio subjektus, norinčius pasinaudoti AB “K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų (mazuto) perpylimo per AB „K.N.“ terminalą įkainius.

14.2. Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus tikslus, paprašė A.V. paveikti AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., kad šis priimtų AB “K.N.“ vardu sprendimus ir atliktų UAB “N.G.“ palankius veiksmus. Taip pat Ar.U. paprašė A.V. iš AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. gauti konfidencialios ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informacijos, kurią Ar.U. realizuodavo UAB „N.G.“ naudai. A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A., AB “K.N.“ ir UAB “N.G.“ veiksmus, skatinančius Ar.U. nusikalstamų tikslų įgyvendinimą, bei UAB „N.G.“ dokumentų tekstus, kurių pagrindu buvo priimami AB „K.N.“ sprendimai, atitinkantys Ar.U., atstovaujančio UAB „N.G.“, interesus.

14.3. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, kuris galėjo daryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, nes turėjo tam įgaliojimus, pagal 2001 m. vasario 6 d. AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1 straipsnį, t. y. „savo kompetencijos ribose savarankiškai spręsti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos ir administracijos darbo klausimus“, pagal AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. patvirtinto 2003 m. balandžio 28 d. AB “K.N.“ Administracijos darbo reglamento 10 straipsnio 10 punkto nuostatas, t. y. „administracijos vadovas gali sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis be papildomų įgaliojimų“, dėl nusikalstamos Ar.U. ir A.V. įtakos, veikdamas priešingais AB “K.N.“ komercinės ūkinės veiklos interesais, nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., veikdamas bendrininkų grupe su AB „K.N.“ komercijos direktoriumi R.M., atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

14.3.1. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2005 m. spalio 28 d. vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., pasirašius 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 su UAB “N.G.“ pakeitimą Nr. 1, papildant sutartį 5.10 punktu, kuriuo tik UAB „N.G.“ buvo suteikta išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį per AB „K.N.“ terminalą visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui, taip atimant AB “K.N.“ galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su vakuuminio gazolio tiekėjais bei reguliuoti vakuuminio gazolio perkrovimo įkainius priklausomai nuo rinkoje susidariusios padėties.

14.3.2. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. sausio 5 d.–7 d. vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB „N.G.“, kuri būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip įmonę ,,P.“, norinčią pasinaudoti AB „K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo per AB „K.N.“ terminalą įkainius, gavęs 2007 m. gruodžio 18 d. Nr. 021/4283 įmonės „T.M.“ pasiūlymą sudaryti su įmone „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. suderinus su Ar.U. atsakymo teksto turinį bei R.M. parengus atsakymą įmonei „T.M.“ atsisakant sudaryti naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį, motyvuojant tuo, kad vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos UAB „N.G.“ bei AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. pasirašius šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. Nr. (6.2)A6-26 atsakymą, įmonė „T.M.“ buvo priversta sudaryti per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB “N.G.“.

14.3.3. 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. pagal Ar.U. prašymą A.V. su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. suderino būsimos sutarties papildymo pasirašymą, o pagal Ar.U. prašymą R.M. parengus AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. kovo 7 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkstančių tonų mazuto perkrovimui.

14.3.4. Taip pat pagal Ar.U. prašymus neleisti kitoms įmonėms tiesiogiai pasinaudoti AB „K.N.“ teikiamomis paslaugomis, perduodamus per A.V., J.A. neleido įmonėms „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtinus UAB „N.G.“ ir jos kliento įmonei „S.“, taip pat atsisakyta sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

14.3.5. Taip pat pagal Ar.U. prašymą A.V., suderinęs su AB “K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. būsimos sutarties papildymo pasirašymą, J.A., kaip AB „K.N.“ generalinis direktorius, 2008 m. vasario 14 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo buvo pakeistas sutarties 1.2 punktas, kuriame numatyta, kad AB „K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB „N.G.“ teisę vakuuminio gazolio perkrovimui per AB “K.N.“ terminalą, dėl to AB “K.N.“ neteko galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, esanti tik kaip tarpininkė, monopolizavusi vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. R.M. atsisakius priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų strategijos ir tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, esanti tik kaip tarpininkė, monopolizavusi vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB „K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai užkeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Be to, R.M. pagal Ar.U. prašymą teikiant įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią bei tarnybinio pobūdžio informaciją apie AB „K.N.“ tvirtinamus naftos produktų perpylimo kiekius, teikiant informaciją apie klientus, pageidaujančius pasinaudoti AB „K.N.“ teikiamomis paslaugomis ir kartu su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. neleidus kitoms įmonėms tiesiogiai pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis ir tokiu būdu nukreipus juos pas tarpininkę UAB „N.G.“, AB „K.N.“ 2006–2010 metais suteikė UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir, taikiusi tik bendrovei „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą, o 2008–2010 metais rezervavus mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“, o UAB „N.G.“ nepateikus rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB “K.N.“ patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą ir 2008–2010 metais rezervavus vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus bendrovei „N.G.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą.

14.4. Ar.U. nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., paprašęs A.V. paveikti AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., t. y. kad šis priimtų AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atliktų veiksmus, palankius UAB „N.G.“, taip pat Ar.U. prašant A.V. iš AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. gauti konfidencialios ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informacijos, kurią Ar.U. realizuodavo UAB „N.G.“ naudai. Taip pat A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A. AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ veiksmus, skatinančius Ar.U. tikslų įgyvendinimą, bei dokumentų tekstus, kurių pagrindu būtų priimami AB “K.N.“ sprendimai, atitinkantys Ar.U., atstovaujančio UAB „N.G.“, interesus.

14.4.1. Padedant A.V., Ar.U. organizavo, kad nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., bendrininkaudamas su AB „K.N.“ komercijos direktoriumi R.M., J.A., eidamas AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 4 dalį, būdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakingas už bendrovės komercinius ūkinius veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvų bendrovės veiklos procesą, bendrovės finansinių išteklių valdymą, <...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimų įgyvendinimą“, pagal AB „K.N.“ 2004 m. gegužės 21 d. įstatų 61 straipsnį, privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal įstatų 66.1 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų (pagal įstatų 2.1 straipsnį bendrovės tikslai: „užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, Bendrovės klientams teikti paslaugas“) įgyvendinimą, neįvykdytų AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, numatytų: 1) 8.5 straipsnyje „organizuoti efektyvią, saugią, pelningą bendrovės veiklą ir kitų jos tikslų įgyvendinimą“; 2) 8.15 straipsnyje „kontroliuoti, kaip bendrovės padaliniuose taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai užtikrinant aukštus gamybinius, ekonominius rodiklius“; 3) 9 straipsnyje „būdamas atsakingu už bendrovės komercinės, ūkinės veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvią bendrovės veiklą, finansinių išteklių valdymą <...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimų įgyvendinimą“.

14.4.2. Todėl, pagal Ar.U. prašymus priėmus AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atlikus veiksmus, kurie buvo palankūs UAB „N.G.“, pagal Ar.U. prašymą teikiant Ar.U. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją, taip pat R.M. suderinus veiksmus su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. dėl UAB “N.G.“, kuriuos atlikus buvo realizuojami Ar.U., atstovavusio UAB „N.G. tikslai.

14.4.3. Tokiu būdu Ar.U. organizavus AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą tarnyba, AB „K.N.“ 2006–2010 metais suteikė bendrovei „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir, taikiusi tik UAB „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą bei, 2008–2010 metais rezervavus mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“, kuri nepateikė rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų, AB „K.N.“ patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, o 2008–2010 metais rezervavus vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB “N.G.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą, t. y. AB „K.N.“ 2006–2010 metais iš viso patyrė didelę 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ iš akcinės bendrovės „K.N.“ gavo atitinkamo dydžio naudą.

14.5. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį.

15. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB „N.G.“, atstovaujama direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB “N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas su Ar.U. organizuota bendrininkų grupe, padedant A.V., organizavo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei jam patikėto AB „K.N.“ didelės vertės turto, t. y. 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt), išvaistymą, dėl to AB „K.N.“ patyrė didelę žalą. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

15.1. 2007 m. sausio–vasario mėnesiais Klaipėdos bei kitose geležinkelio stotyse susidarė vagonų prastovos, nes UAB „N.G.“ nesilaikė suderinto krovinių pateikimo į terminalą ir išvežimo iš terminalo grafikų, kroviniai pateikti techniškai netvarkinguose vagonuose, dėl to AB „K.N.“ pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus duomenis ir dokumentus bei PVM sąskaitas faktūras už vagonų prastovas išrašė bendrovei „N.G.“ sąskaitas faktūras, t. y. 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą.

15.1.1. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą įmonei „S.M.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. UAB „N.G.“ 2007 m. birželio 18 d. gavo 130 261,84 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini);

15.1.2. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, o pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą įmonei „T.H.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. UAB „N.G.“ iš įmonės „T.H.“ 2007 m. birželio 22 d. gavo 172 195,97 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

15.1.3. UAB „N.G.“ pagal AB „K.N.“ 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą duomenis išrašė 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą įmonei „B.F.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos.

15.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusių 2007 m. sausio–vasario mėnesiais prastovų gabenant krovinius, kurių gavėja yra AB „K.N.“, suteikė 50 procentų nuolaidą ir išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą bendrovei „K.N.“. AB “K.N.“, remdamasi šiuo pagrindu, anuliavo UAB „N.G.“ išrašytas 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą. Tačiau AB “K.N.“ atitinkamai išrašė kreditines 2007 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 807 56,09 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą; (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą.

15.2.1. UAB „N.G.“ pagal gautas 2007 m. balandžio 20 d. kreditines PVM sąskaitas faktūras savo klientams kreditines PVM sąskaitas faktūras išrašė tik 2007 m. liepos 13 d. įmonei „S.M.“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 1 302 261,84 Lt ir 2007 m. rugsėjo 27 d. įmonei „B.F.“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 2 179 690,55 Lt.

15.2.2. Taip pat AB „K.N.“ perskaičiavus prastovų sumas po suteiktos AB “Lietuvos geležinkeliai“ lengvatos, išrašė UAB „N.G.“ naujas debetines PVM sąskaitas faktūras dėl prastovų 2007 m. sausio–vasario mėnesiais: 2007 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2007 m. gegužės 21 d.; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą; 2007 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 86 318 Lt sumą, kurių bendra suma sudarė 1 719 034,23 Lt ir kurios turėjo būti apmokėtos iki 2007 m. gegužės 28 d.

15.2.3. UAB „N.G.“ pagal gautas AB „K.N.“ 2007 m. gegužės 16 d. ir 21 d. PVM sąskaitas faktūras už prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais išrašė įmonei „B.F.“ PVM sąskaitas faktūras: 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 317 551,23 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 205 656,46 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 411 312,97 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. NG07 Nr. 0270 už bendrą 334 191,78 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 257 070,97 Lt sumą. Įmonė „B.F.“ 2007 m. spalio 24 d. atliko 317 551,22 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ banko sąskaitą, kuriuo atsiskaitė pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

15.3. Tačiau Ar.U. inicijavo UAB „N.G.“ 2007 m. spalio 4 d. rašto AB “K.N.“ NG-SD-07-10/04-5 surašymą, kuriame nurodoma, kad AB “K.N.“ nuostolius dėl vagonų prastovų turi pripažinti ne UAB „N.G.“, o UAB “N.G.“ klientai, t. y. įmonės „B.F.“ ir „S.M.“, kurios šių nuostolių nepripažįsta. Todėl Ar.U. organizavo per A.V., kad J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, kuris galėjo padaryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir turimais AB „K.N.“ generalinio direktoriaus įgaliojimais, numatytais 2001 m. vasario 6 d. AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1 straipsnyje, t. y. „savo kompetencijos ribose savarankiškai spręsti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos ir administracijos darbo klausimus“.

15.3.1. Tuo tarpu J.A., veikdamas tiesiogine tyčia, vykdydamas Ar.U. nusikalstamus prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus, t. y. 2007 m. spalio 5 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais bei įpareigojo AB „K.N.“ komercijos direktorių R.M. anuliuoti išrašytas sąskaitas, išrašant UAB “N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą, 2007 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) už bendrą 86 318 Lt sumą, t. y. iš viso 2007 m. rugsėjo 30 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų suma sudarė 1 719 034,23 Lt.

15.3.2. AB „K.N.“ 2007 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.8)A8-1 307 įspėjo UAB „N.G.“, kad dėl UAB „N.G.“ sukaupto mazuto išvežimo ne laiku, dėl kurio Klaipėdos geležinkelio stotyje prastovėjo 91 vagonas‑cisterna, bus pateikta sąskaita dėl vagonų prastovų, o UAB „N.G.“ 2007 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. NG-SD/07-11/23-3 įsipareigojo apmokėti vagonų prastovas. AB “K.N.“ dėl vagonų prastovų išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, pagal kurią UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 23 469,20 Lt sumą įmonei „C.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. Įmonė „C.“ 2007 m. gruodžio 28 d. atliko 1 480 240,88 Lt mokėjimo nurodymą į UAB ,,N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už vagonų prastovas. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 595 Lt sumą įmonei „I.T.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos, bei UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 529 Lt sumą įmonei „E.S.“, kurios krovinį ekspedijuojant susidarė prastovos. Įmonei „E.S.“ 2008 m. sausio 11 d. atliko 90 696,25 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už vagonų papildomą naudojimą.

15.3.3. UAB „N.G.“ suderinus su „C.“ dėl mazuto išvežimo iš AB „K.N.“ terminalo iki 2007 m. lapkričio 26 d., tačiau tanklaiviui vėluojant ir atvykus 2007 m. lapkričio 28 d., todėl nebuvo galimybės išpilti kitų terminalo klientų naftos produktų, AB „K.N.“ dėl susidariusių vagonų prastovų išrašė 2007 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, o už 2007 m. gruodžio mėnesį pateiktą krovinį techniškai netvarkingose cisternose išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 753 Lt sumą įmonei „C.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonė „C.“ 2008 m. vasario 1 d. atliko 608 729,85 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama ir pagal 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už techniškai netvarkingus vagonus.

15.3.4. UAB „N.G.“ nesilaikant pakrovimo grafiko bei vėluojant UAB „N.G.“ ekspedijuojamo krovinio išvežimui naudojamo tanklaivio atvykimui nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d., dėl susidariusių vagonų prastovų AB „K.N.“ išrašė 2007 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą.

15.3.5. UAB „N.G.“ pakrovus papildomą krovinį be suderinimo su AB “K.N.“, dėl susidariusių vagonų prastovų bei už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą.

15.3.6. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą.

15.3.7. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas pakrovus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą ir 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 185,28 Lt sumą.

15.3.8. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas pakrovus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 10 787,38 Lt sumą. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 649,13 Lt sumą įmonei „C.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonei „C.“ 2008 m. birželio 18 d. atliko 516 438,40 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

15.3.9. UAB „N.G.“ už techniškai netvarkingų vagonų naudojimą, prastovas pakrovus cisternas be suderinimo, cisternų apsaugą ir lokomotyvo papildomą naudojimą AB „K.N.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 307,59 Lt sumą. Taip pat UAB „N.G.“ išrašė 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 324,56 Lt sumą įmonei „S.“ už krovinio pateikimą techniškai netvarkinguose vagonuose. Įmonei „S.“ 2008 m. gegužės 23 d. atliko 350 428,12 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, taip atsiskaitydama pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

15.4. Ar.U. organizavus, J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, padedant A.V., vykdydamas Ar.U. nusikalstamus prašymus, kuriais siekta, kad UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo iš UAB „N.G.“ mokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. J.A. pasirašė kreditines AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą(duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą, (duomenys neskelbtini), už bendrą sumą 21 185,28 Lt, (duomenys neskelbtini) už bendrą sumą – 10 787,38 Lt, t. y. iš viso 2008 m. rugsėjo 30 d. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros, kurių suma 330 220,49 Lt.

15.5. Iš viso 2007 ir 2008 metais atsisakius iš UAB „N.G.“ reikalavimo sumokėti už cisterninių vagonų prastovas bei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2 087 235,49 Lt, Ar.U. organizavus, padedant A.V., J.A., eidamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 4 dalį „būdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakingu už bendrovės komercinius ūkinius veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvų bendrovės veiklos procesą, bendrovės finansinių išteklių valdymą, <...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimų įgyvendinimą“, pagal 2004 m. gegužės 21 d. AB „K.N.“ įstatų 61 straipsnį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal įstatų 66.1. straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų (pagal įstatų 2.1 straipsnį, bendrovės tikslai: „užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, Bendrovės klientams teikti paslaugas“) įgyvendinimą:

15.5.1. Neįvykdė AB „K.N.“ 2001 m. vasario 6 d. generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, numatytų: 1) 2.9 straipsnyje „organizuoti bendrovės gamybinę – ūkinę veiklą vadovaujantis rinkos ekonomikos dėsniais ir metodais, bei patvirtintais finansiniais planais ir normatyvais“; 2) 2.11 straipsnyje „užtikrinti, kad bendrovės padaliniuose būtų taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai ir dėl to pasiekiami aukšti darbo rezultatai, gerinama perkrovimo kokybė“; 3) 2.12 straipsnyje „su tarnybomis ruošti organizacines – technines priemones ūkiniam mechanizmui tobulinti, gamybos rezervams išaiškinti ir panaudoti“; 4) 2.13 straipsnyje „kontroliuoti, kaip panaudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai“; 5) 2.14 straipsnyje „tobulinti gamybos organizavimą, ruošti pasiūlymus, kaip pakelti darbo našumą ir gamybos efektyvumą, kaip padidinti bendrovės ūkinį savarankiškumą“.

15.5.2. Neįvykdė 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinto AB „K.N.“ Administracijos darbo reglamento 9 straipsnyje numatytų uždavinių – „organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti šios veiklos pelningumą, tinkamą bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą“.

15.5.3. Neįvykdė AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, numatytų: 1) 8.5 straipsnyje „organizuoti efektyvią, saugią, pelningą bendrovės veiklą ir kitų jos tikslų įgyvendinimą“; 2) 8.15 straipsnyje „kontroliuoti, kaip bendrovės padaliniuose taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai užtikrinant aukštus gamybinius, ekonominius rodiklius“; 3) 9 straipsnyje „būdamas atsakingu už bendrovės komercinės, ūkinės veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvią bendrovės veiklą, finansinių išteklių valdymą,<...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimų įgyvendinimą“.

15.5.4. Tokiu būdu prieštaraujant AB „K.N.“ komercinės, ūkinės veiklos interesams, J.A., atstovaudamas AB „K.N.“, vykdant Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kuriais siekta, kad UAB “N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, 2007 m. spalio 5 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais. Taip pat 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo bendrovei „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, t. y. 2007 m. rugsėjo 30 d. įpareigojus AB “K.N.“ komercijos direktorių R.M. išrašyti UAB “N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras už bendrą 1 719 034,23 Lt sumą, 2008 m. rugsėjo 30 d. J.A. pasirašė kreditines AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras už bendrą 330 220,49 Lt sumą.

15.5.5. Taigi 2007 ir 2008 metais iš viso buvo išrašyta kreditinių PVM sąskaitų faktūrų už 2 087 235,49 Lt, o AB „K.N.“ atliko mokėjimus AB “Lietuvos geležinkeliai“ dėl UAB „N.G.“ ekspedijuotų geležinkelio vagonų prastovų.

15.6. Todėl UAB „N.G.“ direktoriui An.U. nekontroliuojant ir neprižiūrint UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., šiais veiksmais Ar.U. organizavo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą. Tuo tarpu J.A., padedant A.V., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Be to, Ar.U. organizavo AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. patikėto AB „K.N.“ didelės vertės turto – 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) – iššvaistymą, t. y. J.A., padedant A.V., iššvaistė AB “K.N.“ patikėtą didelės vertės turtą – 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt), todėl AB “K.N.“ patyrė didelę 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ išvengė AB „K.N.“ sąskaita 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) turtinės prievolės susimokėti AB “Lietuvos geležinkeliai“ už papildomas paslaugas.

15.7. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį; pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį.

16. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB „N.G.“, atstovaujama direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB “N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, o Ar.U. veikusiam UAB „N.G.“ naudai ir interesais, nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdoje ir kitose tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, siekdamas už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. teisėtą veikimą, neteisėtą neveikimą ir neteisėtą veikimą, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, davė R.M. didesnės nei 250 MGL, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių, vertės kyšį. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

16.1. Ar.U., atstovaudamas UAB „N.G.“ ir būdamas vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, vykdė UAB „N.G.“ konsultanto pareigas ir siekė sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB „K.N.“, dėl to AB „K.N.“, atlikdama naftos produktų perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais, kartu operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, įgytų galimybę monopolizuoti vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą, spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis bei šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl naftos produktų perkrovimo per AB „K.N.“ terminalą, taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius. Taip pat siekė, kad kas mėnesį privalomai būtų rezervuoti AB „K.N.“ terminalo galingumai, UAB „N.G.“ neteikiant jokių garantijų ir neturint jokių finansinių įsipareigojimų tuo atveju, jei AB “K.N.“ nepateiks rezervuoto vakuuminio gazolio kiekio. Be to, siekė sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB “K.N.“, dėl to AB „K.N.“, atlikdama kitų naftos produktų (mazuto) perpildymo procesą, netektų galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su naftos produktų tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo naftos produktų (mazuto) kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB „K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“, būdama tik tarpininkė, nuolat gautų per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį ir taip ūkio subjektus, norinčius pasinaudoti AB „K.N.“ paslaugomis, priverstų sudaryti sutartis su UAB „N.G.“ bei taikyti UAB „N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų (mazuto) perpylimo per AB „K.N.“ terminalą įkainius.

16.2. Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. pasiūlė AB „K.N.“ komercijos direktoriui R.M. pusę faktinio UAB „N.G.“ pelno, gauto už naftos produktų, ekspedijuotų UAB „N.G. transportavimą per AB „K.N.“ terminalą, pinigus pervedant iš „W“ ((duomenys neskelbtini)) Ar.U. valdomos sąskaitos banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) į R.M. valdomą užsienio įmonės banko sąskaitą.

16.2.1. Taip pat Ar.U. prašė AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. priimti AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie būtų palankūs tik UAB „N.G.“, teikti jam konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją bei suderinti UAB „N.G.“ dokumentų, skirtų AB „K.N.“, tekstus.

16.3. R.M., sutikęs su Ar.U. pasiūlymu, būdamas suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu, kurio dalis pagal susitarimą su Ar.U., turėtų būti jam išmokėta, kaip AB „K.N.“ komercijos direktorius galėjo daryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, turėdamas AB “K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, numatytus 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. AB „K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, t. y. 4 straipsnyje „Komercijos direktoriui tiesiogiai pavaldūs: rinkotyros ir pardavimų grupė <...>“, 5 straipsnyje „Komercijos direktorius sprendžia pavaldžių padalinių veiklos klausimus: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jų veiklą, koordinuoja su kitų direktorių pavaldume esančių padalinių veiklą, operatyviai sprendžia iškilusias problemas“, 6 straipsnyje „Dalyvauja bendrovės veiklos strategijos svarstyme bei planavime“, 7 straipsnyje „Dalyvauja perkrovimui priimamų naftos produktų kiekių (apimčių) planų tvirtinime“, 8 straipsnyje „Atlieka rinkos tyrimus, analizuoja Bendrovės komercinę veiklą ir teikia pasiūlymus jos gerinimui“, 9 straipsnyje „Atstovauja bendrovę santykiuose su verslo partneriais“, 10 straipsnyje „Ruošia darbo su klientais strategiją“, 11 straipsnyje „Koordinuoja ir kontroliuoja darbą su klientais. Teikia pasiūlymus bei organizuoja įmonės reklamos ir įvaizdžio kūrimą“, 12 straipsnyje „Dalyvauja sudarant bendrovės krovos perspektyvinius planus, kontroliuoja ir teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl šių planų įgyvendinimo“, 13 straipsnyje „Koordinuoja bendrovės turto, teritorijos, konfidencialios informacijos, komercinių ir technologinių paslapčių apsaugą“, 15 straipsnyje „Dalyvauja planuojant ir nustatant kainodaros politiką ir strategiją“. Taip pat pagal AB „K.N.“ 2004 m. birželio 14 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už: 23.1 straipsnyje „už sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.3 straipsnyje „bendrovės ūkinės – finansinės veiklos analizę stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus“, 23.5 straipsnyje „jam patikėtos ekonominės, gamybinės, inžinerinės – techninės, komercinės informacijos ir komercinių paslapčių saugojimą“, 23.6 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“. Taip pat pagal AB “K.N.“ 2009 m. rugsėjo 8 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už: 23.1 straipsnyje „pareiginių nuostatų tinkamą vykdymą“, 23.2 straipsnyje „sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.4 straipsnyje „bendrovės ūkinės – finansinės veiklos analizę stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus“, 23.6 straipsnyje „Patikėtų komercinių technologinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą ir neplatinimą“, 23.9 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“.

16.3.1.Tačiau R.M., būdamas AB „K.N.“ komercijos direktorius, neteisėtu neveikimu neįvykdė (ar netinkamai įvykdė) AB “K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23 straipsnyje numatytų uždavinių: 23.1 straipsnyje „sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimų sutarčių vykdymo kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą“, 23.3 straipsnyje „bendrovės ūkinės – komercinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymą ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus“, 23.6 straipsnyje „Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą“, o pagal Ar.U. prašymus, priešingai nei reikalaujama AB „K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23.5 straipsnyje, t. y. „jam patikėtos ekonominės gamybinės, inžinerinės – techninės ir komercinių paslapčių saugojimas“, neteisėtais veiksmais teikė Ar.U. bei UAB „N.G.“ didžiausiam klientui įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją.

16.3.2. Be to, AB „K.N.“ gavus 2007 m. gruodžio 18 d. Nr. 021/4283 įmonės „T.M.“ pasiūlymą sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. neteisėtais veiksmais suderino su Ar.U. atsakymo teksto turinį ir parengė atsakymą įmonei „T.M.“, kuriuo atsisakė sudaryti naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį, motyvuodamas tuo, kad vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos UAB „N.G.“. AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. pasirašius šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. Nr. (6.2)A6-26 atsakymą, tokiu būdu „T.M.“ privertė sudaryti per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB „N.G.“. Taip pat neleidus įmonėms R., „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB „N.G.“ ir jos kliento įmonei „S.“ taip pat atsisakant sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

16.3.3. Be to, 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. Ar.U. prašymu A.V. suderinus būsimos sutarties papildymo pasirašymą su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A., o pagal Ar.U. prašymą R.M. teisėtais veiksmais parengus AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, kurį J.A. ir UAB „N.G.“ generalinis direktorius An.U. 2008 m. kovo 7 d. pasirašė, t. y. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkstančių tonų mazuto perkrovimui. Dėl to AB “K.N.“ 2008–2010 metais, taikant tik UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir fiksuotą perkrovimo tarifą dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 9 477 869,91 Eur (32 725 189,24 Lt) žalą. Taip pat AB „K.N.“, 2008–2010 metais rezervavusi vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 14 044 977,80 Lt žalą, o AB “K.N.“, 2008–2010 metais rezervavusi mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, t. y. iš viso AB „K.N.“ patyrė didelę 17 311 914,76 Eur (59 774 579,30 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ AB „K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą.

16.4. Taip pat R.M., vykdydamas Ar.U. prašymus, priešingus AB “K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, teisėtais veiksmais, t. y. 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas už 2007–2008 metus bei anuliuoti išrašytas sąskaitas už 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt), todėl UAB „N.G.“ išvengė AB „K.N.“ sąskaita 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt) turtinės prievolės susimokėti už AB “Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas.

16.5. R.M., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su Ar.U., 2008 m. rugpjūčio 15 d., kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V.“ atstovas ((duomenys neskelbtini)) banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankui nurodydamas, kad į šią sąskaitą bus pervedamas jo, kaip AB „K.N.“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje.

16.6. Ar.U., valdydamas „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), ir vykdydamas susitarimą su R.M., nurodė: 2008 m. spalio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 175 549 JAV dolerius, 2010 m. kovo 1 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. pervesti iš „W“ sąskaitos 399 368,38 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst).

16.7. Tokiu būdu UAB „N.G.“ direktoriui An.U. nekontroliuojant ir neprižiūrint UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., kuris veikė UAB „N.G.“ naudai ir interesais, nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d., siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. teisėto veikimo, neteisėto neveikimo ir neteisėto veikimo, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, davė R.M. didesnės nei 250 MGL dydžio, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių, vertės kyšį.

16.8. Juridinis asmuo UAB „N.G.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį.

17. Juridinis asmuo UAB ,,A.“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama vykdomosios direktorės S.P., kuri turėjo teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB „A.“ vardu, jos naudai ir interesais, veikdama organizuota grupe kartu su Ar.U., An.U., UAB “N.G.“ finansininkams pervedus pinigines lėšas į Ar.U. valdomą „G.“ banko sąskaitą, Ar.U. organizavus svetimų didelės vertės An.U. žinioje buvusių UAB „N.G.“ piniginių lėšų pasisavinimą ir siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, iš kurių S.P. už 50 000 Eur atliko finansines operacijas ir kaip UAB „A.“ vykdomoji direktorė sudarė sandorius, kuriuos naudojo ūkinėje finansinėje veikloje melagingai nurodydama, kad jie gauti iš teisėtos veiklos, ir taip legalizavo 50 000 Eur (172 640 Lt). Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

17.1. S.P., kuri turėjo teisę atstovauti UAB „A.“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB „A.“ vardu, jos naudai ir interesais, veikdama su Ar.U. vadovaujama organizuota grupe, susidedančia iš jos pačios (S.P.), An.U. ir Ar.U., Ar.U. nurodymu vykdydama prašymus, atliko bankams RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir BNP ,,Paribas“ mokėjimo nurodymus iš „W“, „G.“, „A.G.“, „E.G.“ bankų sąskaitų, jų spausdinimą ir išsiuntimą bankams RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir BNP ,,Paribas“.

17.2. Taip pat 2008 m. spalio 7 d. Ar.U. organizavo UAB „A.“ įsteigimą, administracijos vadove – direktore paskyrė savo žmoną I. U., o vykdomojo direktoriaus pareigas pavedė vykdyti S.P.. An.U. suklastojus 2010 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 367 491,66 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, kurios likutis 2010 m. gegužės 6 d. pabaigoje buvo 431 472,46 Eur. Be to, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą 200 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 200 000 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 7 d. nurodymą pervedus šiuos 200 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat „G.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, 2010 m. gegužės 27 d. pabaigoje, esant 154 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą buvo pervesta 50 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tą pačią dieną buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur buvo pervesti į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola, kurių dalį S.P., kaip UAB „A.“ vykdomoji direktorė, naudojo UAB “A.“ mokesčiams, paslaugoms bei atlyginimams sumokėti, o dalis, t. y. 100 000 Lt, buvo padėti 2010 m. rugpjūčio 13 d. UAB „A.“ vardu AB SEB banke kaip terminuotas indėlis.

17.3. Juridinis asmuo UAB „A.“ dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį.

18. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Ar.U., An.U. ir S.P. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, pasiskirstę vaidmenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Ar.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas: Ar.U. vadovavo organizuotai grupei, koordinavo grupės narių veiklą, organizuotos grupės narys An.U. organizavo atsiskaitymą pagal įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras. Organizuotos grupės narė S.P., įmonės „W“ įgaliota atstovė, atidarė ir valdė sąskaitas Latvijos Respublikos banke AS „Regionala investiciju banka“, pervedė iš įmonės „W“ sąskaitos lėšas.

18.1. Ar.U., žinodamas, kad jo valdomos bendrovės – „W“, registruota (duomenys neskelbtini), ir „G.“, registruota (duomenys neskelbtini), – ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ar kitų paslaugų UAB „N.G.“ neteikė, nurodė An.U. įtraukti „W“ ir „G.“ išrašytas sąskaitas faktūras į UAB “N.G.“ buhalterinę apskaitą. An.U. organizavo, kad išrašytos sąskaitos faktūros už tariamai atliktas paslaugas būtų įtrauktos į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą ir atlikti mokėjimai į S.P. pagal įgaliojimą valdomas „W“ sąskaitas bankuose AS „R. B.“, AS „Regionala investiciju banka“ bei Ar.U. valdomas šios įmonės sąskaitas bankuose RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir BNP „Paribas“ bei įmonės „G.“ sąskaitą banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Taip Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje buvusias UAB „N.G.“ didelės – 5 635 409,07 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 5 153 200,98 Eur: Ar.U. nurodymu UAB “N.G.“ generalinis direktorius An.U. įtraukė įmonės „W“ 2005 m. gruodžio 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 166 513,58 Eur, į UAB „N.G.“ apskaitą ir nurodė UAB „N.G.“ finansininkams 2006 m. vasario 6 d. iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervesti 113 608,78 Eur į S.P. valdomą įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“. S.P. Ar.U. nurodymu iš įmonės „W“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 867,91 Eur į įmonės „H. L.“ banko sąskaitą. Įmonei „E.C.“ į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 45 295,67 Eur sumą, S.P. Ar.U. nurodymu 2006 m. vasario 21 d. iš „W“ banko sąskaitos sugrąžino 54 322,88 Eur į UAB „N.G.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 23 d. S.P. iš įmonės „W“ banko sąskaitos pervedė 20 000 Eur ir 2006 m. kovo 27 d. pervedė 4 500 Eur į įmonės „P.I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. kovo 24 d. iš „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „P.I.“ mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytam asmeniui pervedus 8 040 Eur, tą pačią dieną kitu mokėjimo nurodymu pervedus 4 020 Eur, 2006 m. kovo 25 d. pervedus 7 690 Eur, 2006 m. kovo 27 d. pervedus 4 400 Eur, tyrimo metu nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2006 m. kovo 28 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, 13 kartų įvairiomis sumomis nuo 100 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 24 150 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje buvusį UAB “N.G.“ didelės – 59 285,90 Eur – vertės turtą (pinigines lėšas). Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, atliko mokėjimo nurodymus į įmonės „P.I.“ sąskaitas ir, siekdami įteisinti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „H. L.“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 59 285,90 Eur.

18.2. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į UAB „N.G.“ apskaitą „W“ 2006 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 210 096,82 Eur. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkams iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 12 d. pervedus 103 737,71 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“, S.P., valdžiusi šią įmonės „W“ banko sąskaitą, Ar.U. nurodymu 2006 m. balandžio 24 d. dalį pervestų pinigų – 50 000 Eur – pervedė į įmonės „P.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. balandžio 28 d. iš įmonės „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10 000 Eur, 2006 m. gegužės 9 d. pervedus 20 000 Eur ir 2006 m. gegužės 12 d. pervedus 15 740 Eur, nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. gegužės 14 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, panaudodamas įmonės „P.I.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), sumomis nuo 200 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 45 740 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 74 637,71 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko su pinigais finansinę operaciją ir taip legalizavo 50 000 Eur.

18.3. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2006 m. gegužės 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 262 551,26 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkams 2006 m. gegužės 11 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedus 137 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“, S.P., valdžiusi šią įmonės „W“ banko sąskaitą, Ar.U. nurodymu 2006 m. gegužės 12 d. dalį pervestų pinigų – 114 517,46 Eur – pervedė į įmonės „H.L.“ banko sąskaitą, 2006 m. gegužės 15 d. kitą dalį pervestų pinigų – 32 000 Eur (kartu su likučiu iš 2006 m. balandžio 14 d. UAB „N.G.“ pervedimo) – pervedė į įmonės „P.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. gegužės 16 d. iš „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 20 000 Eur ir 2006 m. birželio 19 d. pervedus 11 100 Eur, nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „P.I.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. gegužės 22 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. ir Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, sumomis nuo 150 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 31 100 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 137 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „P.I.“ sąskaitą ir, siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „H.L.“ sąskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. atliko finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais ir taip legalizavo 137 000 Eur.

18.4. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2006 m. liepos 4 d. pervedė 126 219 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą, Ar.U. nurodymu 2006 m. liepos 4 d. dalį pervestų pinigų – 121 100 Eur – pervedė į įmonės „P.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. Iš įmonės „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 13 d. pervedus 50 000 Eur, 2006 m. liepos 28 d. pervedus 19 000 Eur, 2006 m. rugpjūčio 8 d. pervedus 550 Eur, 2006 m. rugpjūčio 25 d. pervedus 436 Eur, nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „P.I.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d., AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, įvairia valiuta išgrynino 69 986 Eur. 2006 m. liepos 13 d. iš įmonės „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 50 000 Eur į įmonės „J.A..“ banko AB „Snoras“ mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „J.A..“ mokėjimo korteles „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2006 m. rugpjūčio 12 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr., Liepų g. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdoje, įvairia valiuta išgrynino į mokėjimo kortelių sąskaitas pervestus pinigus, kurių bendra suma 50 000 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 120 997 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, jas pervedė į įmonės „P.I.“ banko sąskaitą, t. y. atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 120 997 Eur.

18.5. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2006 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 232 654,38 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2006 m. gruodžio 15 d. pervedė 221 359,80 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Regionala I. B.“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 4 d. dalį lėšų – 50 000 Eur – pervedė į įmonės „J.A..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2007 m. sausio 6 d. iš įmonės „J.A..“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės „W. N.“ sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 38 298,90 Eur. 2007 m. sausio 25 d. dalis pervestų pinigų – 30 000 Eur – buvo grąžinti į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke AB „Regionala I. B.“. 2007 m. sausio 6 d. iš įmonės „J.A..“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 11 000 Eur į įmonės „W.N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d. panaudojant įmonės „W. N. S.A.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“, susietą su šios įmonės banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Drezdene ir Fohenštrause, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvo išgryninti 12 880,25 Eur; 2007 m. gegužės 7 d. iš A. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Regionala I. B.“, pervesti 4 000 Eur, 2007 m. gruodžio 18 d. pervesti 5 000 Eur, 2007 m. gruodžio 24 d. pervesti 5 000 Eur ir 2008 m. sausio 8 d. – 5 000 Eur. UAB „N.G.“ finansininkams 2006 m. gruodžio 15 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedus 221 359,80 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, S.P., valdžiusi šią sąskaitą, 2007 m. sausio 7 d. dalį pervestų pinigų – 99 233 Eur – pervedė į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, o kitą dalį – 71 526,20 Eur – konvertavo į 92 340,32 JAV dolerio ir Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 18 d. pervedė 99 000 JAV dolerių į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. (A. F.) buvo naudojama į sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 221 359,80 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, atliko mokėjimo nurodymus į įmonių „J.A..“ ir „G.C.“ banko sąskaitas ir, siekdami dalį šių nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų įteisinti, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „H.L.“ banko sąskaitą, t. y. atliko su pinigais finansines operacijas, ir taip legalizavo 220 759,2 Eur.

18.6. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. sausio 23 d. iš bendrovės banko sąskaitos atsiskaitymui pagal įmonės „W“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pervedė 150 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 25 d. pervedė 154 950 Eur į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 150 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, jas pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 150 000 Eur.

18.7. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti „W“ 2006 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 196 799,93 Eur, į UAB „N.G.“ apskaitą. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. sausio 29 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 190 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 31 d. pervedė 195 700 Eur į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 190 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, jas pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. su pinigais atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 190 000 Eur.

18.8. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. vasario 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. WA-07-02, kurios suma 390 566,36 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. vasario 21 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 240 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. kovo 5 d. dalį pervestų pinigų – 103 100 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, 2007 m. kovo 7 d. kitą dalį – 137 771 Eur – konvertavo į JAV dolerius ir 102 800 JAV dolerių pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 240 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 240 000 Eur.

18.9. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 394 263,04 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. balandžio 3 d. iš UAB „N.G.“ banko sąskaitos pervedė 394 263,04 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. balandžio 4 d. dalį pervestų pinigų – 308 700 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. S.P. Ar.U. nurodymu 2007 m. balandžio 13 d. sąskaitoje konvertavo 10 661,78 Eur, 527 Eur ir 390,11 Eur į JAV dolerius, o 2007 m. balandžio 26 d. pervedė 80 000 Eur į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 394 263,04 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, pervedė 308 700 Eur į įmonės „G.C.“ banko sąskaitą, prieš tai konvertavę dalį lėšų iš eurų į JAV dolerius, taip pat siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį – 80 000 Eur – pervedė į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, t. y. atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 388 700 Eur.

18.10. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. liepos 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 219 635,31 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. spalio 11 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 219 635,31 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. spalio 29 d. dalį pervestų pinigų – 206 000 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. S.P. Ar.U. nurodymu 2007 m. spalio 12 d. pervedė 10 199,15 Eur į UAB “N.G.“ banko sąskaitą sumokėti už suteiktas ekspedijavimo paslaugas įmonei „W“ ir 2007 m. spalio 12 d. pervedė 2 589,62 Eur į įmonės „A.E.“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 219 635,31 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, 2007 m. spalio 29 d. pervedė 206 000 Eur į įmonės „G.C.“ banko sąskaitą, taip pat siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį atliko lėšų pervedimus į įmonių „H.L.“, „A.E.“ ir UAB “N.G.“ banko sąskaitas, t. y. atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 218 788,77 Eur.

18.11. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 69 457,53 Eur, ir 2007 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 172 552,32 Eur. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkai 2007 m. spalio 31 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 242 009,85 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. lapkričio 14 d. dalį pervestų pinigų – 92 700 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. S.P. Ar.U. nurodymu iš įmonės „W“ banko sąskaitos 2007 m. lapkričio 8 d. pervedė 2 447,07 Eur į įmonės „I.M.“ banko sąskaitą, 2007 m. lapkričio 14 d. pervedė 145 369,19 Eur į įmonės „H. L.“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 242 009,85 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų lėšų dalį, atliko 92 700 Eur mokėjimo nurodymą į įmonės „G.C..“ banko sąskaitą, siekdami įteisinti kitą nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymus į įmonių „H.L.“ ir „I.M.“ banko sąskaitas, t. y. atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 240 516,26 Eur.

18.12. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. lapkričio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 331 477,86 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. lapkričio 27 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 150 000 Eur ir 2007 m. lapkričio 28 d. pervedė 181 477,86 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. lapkričio 29 d. pervedė 30 900 Eur, 2007 m. gruodžio 3 d. pervedė 202 910 Eur ir 2007 m. gruodžio 13 d. pervedė 36 085 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 269 477,86 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansines operacijas, ir taip legalizavo 269 477,86 Eur.

18.13. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 294 425,86 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2008 m. sausio 3 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 294 425,86 Eur į įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2008 m. sausio 21 d. pervedė 51 500 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 54 425,86 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį pervedė į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, ir taip legalizavo 51 500 Eur.

18.14. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 370 591,76 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2008 m. sausio 22 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 370 591,76 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2008 m. vasario 27 d. dalį šių pinigų – 70 591,76 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 70 591,76 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, nurodė jas pervesti į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, ir taip legalizavo 70 591,76 Eur.

18.15. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2008 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 423 130,81 Eur. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkai 2008 m. balandžio 3 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 423 130,81 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke BNP „Paribas“, Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios sąskaitos 2008 m. balandžio 7 d. buvo pervesti 420 031,80 Eur į įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), o iš šios Ar.U. valdomos sąskaitos 2008 m. balandžio 16 d. buvo pervesti 308 400 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 423 130,81 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, pervedė 308 400 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą ir, siekdami įteisinti dalį piniginių lėšų įmonės „W“ sąskaitoje, atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 420 031,8 Eur.

18.16. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2008 m. gegužės 7 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 400 118,37 Eur. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkai 2008 m. gegužės 29 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 400 118,37 Eur į įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios banko sąskaitos 2008 m. birželio 2 d. buvo pervesti 359 821,59 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 359 650,67 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „G.C..“ sąskaitą, atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 359 650,67 Eur.

18.17. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2008 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. WA 08-06-6, kurios suma 509 562,32 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2008 m. rugsėjo 4 d. iš bendrovės sąskaitos banke pervedė 805 705,23 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2008 m. rugsėjo 10 d. iš pastarosios sąskaitos buvo pervesti 205 621,92 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 209 105,23 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį – 205 621,92 Eur – piniginių lėšų, pervedė jas į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. atliko finansinę operaciją, ir taip legalizavo 205 621,92 Eur.

18.18. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 246 372,95 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2008 m. spalio 7 d. iš bendrovės sąskaitos banke pervedė 703 151,11 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios sąskaitos 2008 m. spalio 10 d. buvo pervesti 307 522,71 Eur, 2008 m. spalio 20 d. pervesti 51 272,92 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2008 m. spalio 20 d. Ar.U. likusius įmonės „W“ sąskaitoje pinigus padėjo kaip terminuotus indėlius. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 703 151,11 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį piniginių lėšų 358 795,63 Eur pervedė į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. atliko su pinigais finansines operacijas, ir taip legalizavo 358 795,63 Eur.

18.19. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2008 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 297 154,52 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2009 m. sausio 5 d. iš bendrovės sąskaitos banke pervedė 297 154,52 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios sąskaitos 2009 m. sausio 12 d. buvo pervesti 205 823,32 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Likusius įmonės „W“ sąskaitoje pinigus Ar.U. padėjo kaip terminuotus indėlius. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 275 754,52 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį šių nusikalstamu būdu gautų pinigų, pervedė į įmonės „G.C..“ sąskaitą 205 823,32 Eur, t. y. atliko su pinigais finansinę operaciją, ir taip legalizavo 205 823,32 Eur.

18.20. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2009 m. balandžio 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 195 058,56 Eur, ir įmonės „G.“ 2009 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 246 274,43 Eur, bei 2009 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 352 882,04 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2009 m. gegužės 26 d. iš bendrovės sąskaitos banke pervedė 195 058,56 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche, ir 2009 m. birželio 4 d. pervedė 599 156,47 Eur į įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2009 m. birželio 8 d. iš šios sąskaitos buvo pervesti 108 000 Eur į įmonės „Ar.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).20, esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Ar.U., valdžiusio įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodymu 2009 m rugsėjo 16 d. iš šios sąskaitos buvo pervesti 68 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), kurioje 2009 m. birželio 9 d. buvo 87 252,28 Eur likutis iš UAB „N.G.“ 2009 m. gegužės 28 d. pervestų 195 058,56 Eur. Ar.U. iš įmonės „W“ banko sąskaitos nurodė pervesti 154 373,24 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Ar.U. 2009 m. birželio 16 d. iš įmonės „G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), pervedė 370 000 Eur į Ar.U. valdomą įmonės „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), kurioje šie pinigai buvo įskaityti 2009 m. birželio 8 d. 637 000 Eur mokėjimo nurodymu į įmonės „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). 2009 m. birželio 13 d. Ar.U. iš įmonės „Ar.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Nordea Bank F. P.“ Lietuvos skyriuje, pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pervedė 1 450 023,03 Eur, tarp kurių buvo ir 370 000 Eur bei 108 000 Eur, gauti iš UAB „N.G.“. 2009 m. liepos 21 d. Ar.U. nurodymu iš įmonės „G.“ banko sąskaitos (po 599 156,47 Eur mokėjimo nurodymo iš UAB „N.G.“) buvo pervesti 161 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2009 m. liepos 21 d. buvo pervesti 205 823 Eur (tarp kurių buvo ir 161 000 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“) į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 794 215,03 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, pervedė 315 373,24 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą ir, siekdami įteisinti piniginių lėšų dalį, pervedė 478 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atliko su pinigais finansines operacijas, ir taip legalizavo 794 215,03 Eur.

18.21. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „G.“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 220 709,25 Eur, bei 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 125 446,04 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2009 m. rugsėjo 8 d. pervedė 129 977,01 Eur į įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U. nurodymu iš įmonės „G.“ sąskaitos 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo pervesti 100 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš šios sąskaitos buvo pervesti 102 923,07 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 111 041,13 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų – 100 000 Eur – pervedė į įmonės „F.L.“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansinę operaciją, ir taip legalizavo 100 000 Eur.

18.22. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „G.“ 2009 m. lapkričio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 331 791,36 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2009 m. lapkričio 10 d. pervedė 331 791,36 Eur į įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio šios įmonės banko sąskaitą, nurodymu 2009 m. lapkričio 19 d. buvo pervesti 102 900 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), ir tą pačią dieną Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš minėtos sąskaitos buvo pervesti 102 933,16 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 95 645,86 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „F.L.“ sąskaitą, atliko su pinigais finansinę operaciją ir taip legalizavo 95 645,86 Eur.

18.23. Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „G.“ 2010 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 367 491,66 Eur, ir 2010 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 392 158,97 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2010 m. gegužės 4 d. pervedė 367 491,66 Eur ir 2010 m. birželio 4 d. pervedė 392 158,67 Eur į įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio šią banko sąskaitą, nurodymu 2010 m. birželio 28 d. buvo pervesti 205 800 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2010 m. birželio 28 d. buvo pervesti 205 800 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 220 030,62 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė 205 800 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą, atliko su pinigais finansinę operaciją ir taip legalizavo 205 800 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

19. Nuteistojo J.A. gynėjas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria J.A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

19.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, taip pat neišsamiai, šališkai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

19.2. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, bet patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs ir tarpusavyje susiję. Be to, sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006; Nr. 2K-232/2014; Nr. 2K-7-173/2014).

19.3. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J.A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. kad nuteistajam Ar.U. organizavus, padedant nuteistajam A.V., J.A., pažeisdamas AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimus, protegavo UAB „N.G.“ ir priėmė išskirtinai UAB „N.G.“ naudingus sprendimus, dėl kurių AB “K.N.“ patyrė didelę 20 354 059,52 Eur žalą.

19.4. Nurodo, kad AB „K.N.“ generalinis direktorius J.A. pasirašydamas 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 1, kuriuo buvo papildytas krovos sutarties 5.10 punktas, siekė suvaldyti tiekiamo vakuuminio gazolio kokybę bei išvengti su tuo susijusių galimų teisinių ginčių bei nuostolių, o nesudaryti išskirtinių teisių UAB „N.G.“. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis R.M. bei liudytojas G. V..

19.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „K.N.“, perkraudama didelius kiekius vakuuminio gazolio iš skirtingų tiekėjų, nuolat turėjo problemų ir ginčų dėl vakuuminio gazolio laikymo, sumaišymo, jo kokybės nesuvaldymo bei atsiskaitymo. Todėl, akivaizdu, kad AB „K.N.“ turėjo imtis papildomų priemonių.

19.6. Pažymima, kad jau sudarius 2005 m. gruodžio 21 d. krovos sutartį ir atlikus atitinkamus pakeitimus UAB „N.G.“, kaip AB „K.N.“ tarpininkė, užtikrindavo, jog skirtingų partijų vakuuminis gazolis nebūtų maišomas tarpusavyje. Taip pat UAB „N.G.“, sudarydama sutartis su tiekėjais dėl į terminalą tiekiamo vakuuminio gazolio, užtikrindavo jo kokybę bei nepertraukiamą tiekimą. Todėl, gynėjo vertinimu, šis AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. komercinis sprendimas buvo būtinas, logiškas ir pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šių aplinkybių nevertino ir jas akivaizdžiai ignoravo.

19.7. Taip pat, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje paneigdamas šios 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimo Nr. 1 naudingumą AB „K.N.“, nepagrįstai nevertino pačios sutarties esmės ir jos pakeitimų turinio. Atkreipia dėmesį į tai, kad po šios sutarties sudarymo AB “K.N.“ padidino vakuuminio gazolio krovos apimtis ir galėjo susikoncentruoti tik į tiesioginių paslaugų teikimą, t. y. ne tik pritraukė daugiau klientų, bet ir užtikrino nuolatinį kokybiško vakuuminio gazolio tiekimą.

19.8. Apelianto vertinimu, siekiant nustatyti, ar šis J.A. pasirinktas komercinis sprendimas buvo teisingas ir geriausiai atitiko AB „K.N.“ interesus, ar pasirašyta sutartis ribojo konkurenciją ir dėl to bendrovė galėjo patirti turtinę žalą, turi būti atlikta ekonominė ekspertizė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ši pasirašyta sutartis pažeidė konkurencijos teisės normas ir todėl buvo padaryta žala AB “K.N.“, nepagrįstai rėmėsi subjektyvia teisės ekspertų išvada, kurią parengė AB „K.N.“ atstovaujanti advokatų bendrija, siekianti bendrovei priteisti nebūtus nuostolius.

19.9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J.A. kaltu dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neatsižvelgė į tai, jog asmeniškai jis neturėjo kompetencijos priimti sprendimus AB „K.N.“ vardu. Pasak apelianto, 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties pakeitimai buvo atlikti bendru AB „K.N.“ administracijos sprendimu, pagal kurį vakuuminio gazolio kokybės ir tiekimo valdymas buvo patikėtas vienai iš tiekėjų, t. y. UAB „N.G.“, kuri ir prisiėmė visą su teikiamomis paslaugomis susijusią riziką ir galimus neigiamus padarinius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad krovos tarifai buvo nustatyti pačios AB „K.N.“ valdybos. Jie buvo konkurencingi ir patrauklūs klientams, todėl jų kelti nebuvo nei logikos, nei ekonominio pagrįstumo dėl įtemptos konkurencijos tarp Baltijos jūros uostų krovos įmonių, taip pat ir tarifų nuolaidos nebuvo niekam taikomos.

19.10. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo nuteistojo J.A. gynėjo baigiamojoje kalboje pateiktą AB „K.N.“ pelno analizę, akivaizdžiai patvirtinančią, jog J.A. vadovavimo laikotarpiu, t. y. po šios sutarties ir jos pakeitimų pasirašymo, AB „K.N.“ pelnas 2008 m. išaugo net 227 procentais, palyginti su 2007 metais. Tačiau, atleidus J.A. iš AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigų, bendrovės nauja vadovybė pakeitė vakuuminio gazolio krovos sutarties sąlygas bei verslo modelį ir perkrauto vakuuminio gazolio kiekis bei iš šios veiklos gaunamos pajamos labai sumažėjo, o 2014 metais ši veikla visiškai nutrūko, ir dėl to pati valstybė patyrė nuostolių.

19.11. Apelianto vertinimu, nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad J.A., sudarydamas 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6, kuriuo sutartį papildė 3.1.2 punktu, piktnaudžiavo tarnyba, nes kitiems potencialiems AB “K.N.“ tiekėjams taip buvo apribota galimybė konkuruoti ir uždrausta pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB “K.N.“ administracija visada stengėsi optimaliai išnaudoti terminalo pajėgumus, tačiau terminalo krovos pajėgumų paklausa iš esmės priklausydavo nuo sezoniškumo, todėl visiško terminalo pajėgumo vien administracijos sprendimais užtikrinti nebuvo įmanoma. Pažymima, kad vasaros metu krovos paklausa itin sumažėdavusi, o žiemos metu norinčių tiekti krovinius klientų atsirasdavo daugiau, nei terminalas galėjo fiziškai priimti. Todėl AB “K.N.“ pirmenybę teikdavo nuolatinių, t. y. visus metus kraunančių, ilgą bendradarbiavimo praktiką su terminalu turinčių, klientų paraiškoms. Nors nagrinėjamoje byloje pateikiami duomenys, kad kai kurių tiekėjų paraiškos buvo atmestos, tačiau, gynėjo vertinimu, tai negali būti vertinama kaip konkurencijos ribojimas ar dirbtinai sudaromos kliūtys kitiems tiekėjams tiekti produkciją į AB “K.N.“ terminalą. Be to, šias aplinkybes, t. y. kad ne visos paraiškos iš klientų dėl vakuuminio gazolio perkrovimo buvo tvirtinamos, nes paraiškų būdavo daugiau, nei leido maksimalūs pajėgumai, patvirtino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas AB “K.N.“ gamybos direktorius G. V..

19.12. Pažymi, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, terminalo pajėgumai nebuvo „užšaldomi ir rezervuojami“ UAB „N.G.“ numatytoms kvotoms, o optimaliai naudojami visų klientų kroviniams perkrauti. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad kai AB “K.N.“ terminalas nesugebėdavo užtikrinti vakuuminio gazolio perkrovimo, bendrovės administracija priimdavo sprendimus netenkinti dalies paraiškų. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad J.A. veikė tyčia ir taip dirbtinai mažino gamybinius pajėgumus dėl neva rezervuotų kvotų UAB “N.G.“.

19.13. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J.A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad nuteistasis Ar.U., padedant A.V., organizavo J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei jam patikėto AB „K.N.“ didelės – 604 505,18 Eur – vertės turto išvaistymą.

19.14. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino J.A. kaltu dėl to, jog nuteistasis panaikino UAB „N.G.“ susidariusią 2 087 235,49 Lt skolą už Klaipėdos ir kitose geležinkelio stotyse susidariusių vagonų prastovas.

19.15. Atkreipia dėmesį į tai, kad vagonų-cisternų atvežimą laiku turėjo užtikrinti Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos geležinkeliai. Be to, cisternų kaupimuisi geležinkelių stotyse įtakos turėjo įvairios priežastys, t. y. tanklaivių vėlavimas, atšaukimas, grafikų keitimas, oro sąlygos, traukinių užtrukimas kelyje, terminale sukauptos produkcijos išvežimas ne laiku ir pan. Nurodo, kad pagal sudarytą sutartį su AB “Lietuvos geležinkeliai“, atvykus traukiniui į Klaipėdos stoties Pauoščio kelyną ir apie tai oficialiai pranešus, AB „K.N.“ nemokėdavo bendrovei už vagonų stovėjimą stotyje ar išpylimo estakadose, jei išpiltos cisternos buvo grąžinamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 24 val. Tačiau, praėjus šiam laikotarpiui, už kiekvieną negrąžintą cisterną AB “Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuodavo prastovų mokestį už kiekvieną valandą. Sąskaitas faktūras bendrovė pateikdavo AB „K.N.“, nes ši bendrovė buvo krovinio gavėja. AB „K.N.“ gamybos departamento vadovas, susipažinęs su pateikta prastovų analize, nurodydavo sąskaitas faktūras išrašyti klientams, dėl kurių kaltės cisternos prastovėjo.

19.16. Iš liudytojo G. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad AB „K.N.“ darbuotojai patys spręsdavo, kuriuos vagonus ir kokiu eiliškumu krauti, todėl būdavo atvejų, kai dėl AB „K.N.“ darbuotojų kaltės būdavo neperkraunami UAB „N.G.“ kroviniai iš pateiktų vagonų. Be to, liudytojas patvirtino ir tai, kad galėjo būti ir tokių atvejų, kai AB „K.N.“ sąskaitas faktūras už vagonų prastovas išrašydavo klaidingai (nepagrįstai), siekdama perkelti nuostolius klientams už AB „K.N.“ darbuotojų netinkamai atliktą darbą ar padarytas klaidas.

19.17. Gynėjo vertinimu, šios pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sklandžiam krovos procesui įtakos turi daugybė nepriklausomų veiksnių, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog vagonų prastovos visais atvejais susidarė būtent dėl UAB “N.G.“ kaltės, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaringa. Be to, pasak apelianto, UAB „N.G.“ net nebuvo atsakinga už reikiamu laiku ir tinkamą geležinkelio vagonų pristatymą, todėl ir šiam procesui akivaizdžiai neturėjo įtakos.

19.18. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tirti meteorologiniai duomenys apie klimato sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kaltinime nurodytu laikotarpiu. Pažymima, kad 2007 m. sausio mėnesį klimato sąlygos sukūrė nenugalimos jėgos situaciją, dėl kurios buvo sutrikdytas Klaipėdos jūrų uosto darbas. Todėl, apelianto vertinimu, nustačius šią situaciją nagrinėjamoje byloje UAB “N.G.“ už vagonų prastovas ir vakuuminio gazolio iškrovimo vėlavimus negalėtų būti atsakinga.

19.19. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš AB „K.N.“ finansinės atskaitomybės analizės matyti, jog tiek iki J.A. vadovavimo bendrovei, tiek jo vadovavimo laikotarpiu, tiek po jo kiekvienais metais apskaitoje buvo fiksuojami tam tikri nuostoliai, susiję su vagonų prastovomis.

19.20. Skunde tvirtinama, kad J.A. nežinojo, jog UAB „N.G.“ klientai atsiskaitė su bendrove už vagonų prastovas. Gynėjo vertinimu, UAB „N.G.“ sąskaitų pateikimas klientams ir gauti jų apmokėjimai negali būti vertinami kaip UAB “N.G.“ nesąžiningumas, nes apmokėjimai buvo susiję su tam tikro depozito bei galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ateityje garanto sumokėjimu. Be to, šias aplinkybes patvirtino pats nuteistasis Ar.U. pirmosios instancijos teisme. Todėl jei AB “K.N.“ mano, kad dėl patirtų išlaidų už vagonų prastovas atsakomybę turi prisiimti UAB “N.G.“, tai gali bendrovei pareikšti civilinį ieškinį proceso nustatyta tvarka, o ne reikalauti, kad J.A. atlygintų šią sumą.

19.21. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visus klausimus dėl vagonų prastovų, jų susidarymo priežasčių ir nereikalavimo atlyginti nuostolius iš UAB „N.G.“ sprendė ne vienasmeniškai J.A., o visa AB „K.N.“ valdyba vykusių administracijos posėdžių metu. Be to, iš byloje pateiktų posėdžių protokolų turinio matyti, kad, atsisakant reikalavimo apmokėti už vagonų prastovas, anuliuojant išrašytas sąskaitas faktūras, buvo atsižvelgta į pagrindinių klientų paaiškinimus, nusiskundimus ir į konkurencinę aplinką, siekiant, jog AB „K.N.“ neprarastų klientų ir pan.

19.22. Gynėjas skunde remiasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2013; Nr. 3K-7-124/2014) ir pažymi, kad AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. priimti sprendimai dėl krovos kvotų, nuostolių dėl vagonų prastovų paskirstymo akivaizdžiai geriausiai atitiko tuo metu AB “K.N.“ interesus, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Tai, kad J.A. priimti sprendimai buvo teisingi, patvirtina tiek nuteistojo vadovavimo AB “K.N.“ metu išaugę finansiniai rodikliai, tiek krovos apimtys, tiek bendrovės, kaip valstybės įmonės, pagerintos pozicijos bendroje rinkoje.

19.23. Nuteistojo J.A. gynėjas cituoja BK 228 straipsnio turinį ir remdamasis teismų praktiką nurodo, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo arba nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-407/2009; Nr. 2K-7-25/2013).

19.24. Nors J.A. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimus, sudarė išskirtinę krovos sutartį su UAB „N.G.“ ir priėmė kitus bendrovei naudingus sprendimus, taip pat nereikalavo iš UAB „N.G.“ susimokėti už vagonų prastovas, todėl AB „K.N.“ patyrė didelę 20 354 059,52 Eur ir 604 505,18 Eur žalą, tačiau, gynėjo vertinimu, šiose veikose nėra BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, taip pat subjektyviojo požymio – kaltės.

19.25. Apelianto vertinimu, J.A. negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnį ir dėl to, kad neatitinka specialaus subjekto (valstybės tarnautojo) sąvokos pagal BK 230 straipsnio nuostatas. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad teismas, pripažindamas kaltininką valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo yra prilyginamas valstybės tarnautojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012; Nr. 2K-433/2010). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ne visais atvejais bendrovės vadovas yra prilyginamas valstybės tarnautojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013).

19.26. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė J.A. atsakomybės ribas ir vaidmenį priimant tam tikrus sprendimus, dėl to nepagrįstai patraukė baudžiamojon atsakomybėn, nors pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009; Nr. 3K-3-73/2008) J.A. galėjo būti taikoma tik civilinė atsakomybė, nes jis, atstovaudamas AB „K.N.“, galimai netinkamai vykdė civilinio teisinio pobūdžio pareigas.

19.27. Taip pat skunde apeliantas cituoja teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007; Nr. 2K-322-2012; Nr. 2K-630/2013; Nr. 2K-168/2012; Nr. 2K-411/2012 ir kt.), susijusią su BK 184 straipsnio nuostatų taikymu, ir nurodo, kad J.A. veiksmuose nėra visų BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Be to, apelianto vertinimu, turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pažymima ir tai, kad konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – bendrovės ar asmeninėms reikmėms – turtas (turtinė teisė) buvo panaudotas. Taigi, jei iš bendrovės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios bendrovės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto išvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuotina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012; Nr. 2K-P-78/2012 ir kt.).

19.28. Apelianto teigimu, AB „K.N.“ administracijos posėdžio metu priimti kolegialūs sprendimai, už kuriuos buvo balsuojama, nesudaro pagrindo tokią veiką laikyti pavojinga. Todėl šiuo atveju J.A., kaip bendrovės direktoriui, galėjo būti taikoma tik drausminė arba civilinė atsakomybė. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai bendrovės vadovas piktavališkai veikdamas sudaro akivaizdžiai su bendrovės interesais nesutampantį, pelningai bendrovės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo bendrovės vadovui pagrįstumą, teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisinė sistema turi užtikrinti, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų dėl galimų klaidų. Be to, bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių bendrovės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014).

19.29. Tai, kad AB „K.N.“ vardu J.A. sudarė sandorį, kuris pasirodė galimai nenaudingas ir padarė žalą bendrovei ar jos kreditoriams, akivaizdžiai, nesuteikia pagrindo tokius nuteistojo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu bendrovės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir bendrovės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir neviršijo bendrovės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

19.30. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo J.A. kaltę grindė telefoniniais pokalbiais, nepatikrinęs šių užfiksuotų pokalbių gavimo teisėtumo, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas. Atkreipia dėmesį į tai, kad telefoninių pokalbių įrašai šioje nagrinėjamoje byloje buvo pateikti iš kitos ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje buvo vykdomi operatyviniai veiksmai.

19.31. Gynėjas skunde pažymi, kad vienoje byloje vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys negali būti leistinu įrodymu kitoje byloje, jei nebuvo gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas šiuos duomenis panaudoti kaip įrodymus kitoje baudžiamojoje byloje. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas ar prokuroro nutarimas, leidžiantys panaudoti kitoje byloje surinktą informaciją (BPK 162 straipsnis). Todėl, apelianto vertinimu, nesant jokių telefoninių pokalbių perdavimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, visa telekomunikacijų tinklais užfiksuota informacija, susijusi su J.A., yra neteisėta ir negali būti laikoma įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje.

19.32. Gynėjas skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pateiktose telefoninių pokalbių išklotinėse ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė savo išankstinę nuomonę ir taip suformavo pirmosios instancijos teismo vidinį įsitikinimą, t. y. jog neva J.A. gavo neoficialų atlyginimą, nes pokalbio metu kalbėjo apie „ataskaitėles“. Taigi, perklausius telefoninius pokalbius, būtų paneigtos skundžiamame nuosprendyje pateiktos išvados.

19.33. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtina paskirti ekonominę ekspertizę (BPK 208 straipsnis). Apelianto nuomone, byloje pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) specialisto išvada bei AB „K.N.“ užsakymu parengta „TGS legal“ teisinė išvada yra neobjektyvios ir prieštaringos. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta FNTT specialistė negalėjo paaiškinti specialisto išvadoje pateiktų išvadų, taip pat neatsakė į proceso dalyvių klausimus.

19.34. Apelianto vertinimu, paskirta ekonominė ekspertizė atsakytų, ar AB „K.N.“ buvusio generalinio direktoriaus J.A. pasirinktas vadovavimo modelis buvo tinkamas, ar sutartis buvo sudaryta pagrįstai. Be to, būtina ištirti finansinės atskaitomybės rodiklius ir pateikti išvadas, kurios būtų pagrįstos finansinės analizės duomenimis. Taip pat būtina nustatyti bendras bendrovės veiklos, finansinės būklės tendencijas ar atskirų sandorių, sutartinių įsipareigojimų naudą.

19.35. Gynėjas skunde, pagrįsdamas ekonominės ekspertizės paskyrimo reikalingumą, atkreipia dėmesį į tai, kad FNTT specialisto išvadą pateikė nekompetentinga specialistė Kristina Laurinavičienė, kurios atlikti skaičiavimai ir pateiktos išvados (t. y. dėl neišnaudoto terminalo pajėgumo ir kt.) peržengė jos, kaip finansininkės, galinčios vertinti tik buhalterinę apskaitą, kompetencijos ribas. Be to, specialistė neteisingai apskaičiavo krovos tarifą, nepagrįstai jį sulyginusi su UAB „N.G.“ taikytu tarifu, todėl buvo neteisingai apskaičiuotas ir civilinis ieškinys. Taip pat, neatsižvelgdama į bylos aplinkybes, specialistė neteisingai pateikė skaičiavimus dėl privalomųjų kvotų rezervavimo ir neišnaudotų terminalo galimybių, nevertino ir terminalo apkrovos, neatsižvelgė į tai, kad krovos tarifai buvo taikomi visiems vienodai (taip pat ir UAB “N.G.“), o realios rezervacijos terminale nebuvo.

19.36. Gynėjo vertinimu, specialistei buvo pateikti ne visi buhalteriniai dokumentai, todėl šis tyrimas buvo atliktas formaliai, neištyrus visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų bei remiantis iš esmės iš anksto suformuotomis ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių šį tyrimą, nuostatomis.

19.37. Apeliantas skunde tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai išsprendė AB “K.N.“ pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra paremtas AB “K.N.“ atstovavusių advokatų profesinės bendrijos atlikta subjektyvia išvada bei remiantis neobjektyvia ir prieštaringa FNTT specialisto išvada. Be to, dėl analogiškų aplinkybių, t. y. dėl AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarytos sutarties atsiradusių nuostolių, nuo 2011 metų byla nagrinėjama ir civilinio proceso tvarka. Todėl, gynėjo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje AB „K.N.“ pareikštas civilinis ieškinys yra pakartotinis ir turi būti paliktas nenagrinėtas, nes Vilniaus apygardos teisme šis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

20. Nuteistojo juridinio asmens UAB „A.“ atstovas advokatas Julius Petrulionis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „A.“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jei ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nebus panaikinta, prašo juridiniam asmeniui UAB „A.“ skirti švelnesnę bausmę.

20.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

20.2. Skunde pažymima, kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Remdamasis teismų praktika, atkreipia dėmesį į tai, kad nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, tačiau jo kaltumas turi būti nustatytas BPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010; Nr. 2K-269/2010).

20.3. Juridinio asmens atstovo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje UAB “A.“ vykdomajai direktorei S.P. turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl tuo pačiu pagrindu išnyksta ir bet kokios prielaidos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei.

20.4. Pažymi, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo turi siekti nuslėpti ar įteisinti turtą bei žinoti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Tačiau remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis matyti, kad nėra duomenų, jog S.P. ar juridinis asmuo UAB „A.“ būtų žinoję, kad iš akcininko „Ar.“ gauta paskola yra nusikalstamu būdu gautas turtas. Be to, gaunant ir priimant paskolą, paskolos gavėjas nėra įpareigotas aiškintis dėl skolinamų pinigų kilmės.

20.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „A.“ gavusi paskolą, atitinkamai turėjo pareigą ir ją grąžinti, todėl jokios apčiuopiamos naudos bendrovė negavo. Taip pat, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, bendrovė niekada nenurodė, kad 50 000 Eur yra gauti iš teisėtos veiklos. Todėl, apelianto vertinimu, byloje nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų, leidžiančių konstatuoti UAB „A.“ kaltę ir taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį.

20.6. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas juridiniam asmeniui UAB „A.“ paskyrė akivaizdžiai per griežtą ir neproporcingą bausmę, t. y. 3 000 MGL dydžio baudą, kurios dydis nulemtų juridinio asmens likvidavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevertino aplinkybės, kad juridiniam asmeniui inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta seniai, jis kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

21. Nuteistojo juridinio asmens UAB „N.G.“ atstovas advokatas Julius Petrulionis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „N.G.“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį; BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233); BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233); BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Tuo atveju, jei ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nebus panaikinta, prašo juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ skirti švelnesnę bausmę.

21.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

21.2. Pažymi, kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Remiantis teismų praktika, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, tačiau jo kaltumas turi būti nustatytas BPK numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010; Nr. 2K-269/2010). Be to, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad fiziniam asmeniui įgyvendinus sumanymą, visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galutinis rezultatas gali būti turtinės žalos padarymas juridiniam asmeniui. Tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, pagal BK 20 straipsnį gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais.

21.3. Juridinio asmens atstovo vertinimu, UAB “N.G.“ direktoriui An.U. turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl tuo pačiu pagrindu išnyksta ir bet kokios prielaidos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti. Pažymi, kad UAB “N.G.“ iš fizinių asmenų veikų jokios konkrečios naudos neturėjo ir nebuvo suinteresuota tokiomis veikomis bei jų sukuriamais padariniais.

21.4. Teigia, kad juridinis asmuo UAB „N.G.“ nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog atstovaujamas An.U., kuris nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. veikdamas organizuota grupe su Ar.U. ir S.P. apgaule UAB „N.G.“ panaikino turtinę prievolę sumokėti didelės vertės 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) pelno mokestį. Pasak apelianto, tariamas UAB „N.G.“ interesas nesumokėti 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) pelno mokesčio prarandant turtą iš viso už 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) negali būti traktuojamas kaip prielaida juridinio asmens UAB „N.G.“ kaltei konstatuoti ir taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl fizinių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Be to, akivaizdu, kad UAB „N.G.“ jokios finansinės naudos negavo, o bendrovės piniginės lėšos buvo neatlygintinai paverstos organizuotos grupės narių turtu.

21.5. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog AB “K.N.“ patyrė didelę 20 279 052,98 Eur žalą, o UAB „N.G.“ gavo atitinkamo dydžio naudą. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „K.N.“ žalos dydis buvo nustatytas tik pagal 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą, kurią parengė FNTT specialistė Kristina Laurinavičienė. Gynėjo vertinimu, ši specialisto išvada yra akivaizdžiai neteisinga, nepagrįsta ir pateikta pagal ydingus klausimus. Be to, specialistė papildomai apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nustatė galimų papildomų pajamų, o ne žalos dydį. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog žala negali būti preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008; Nr. 3K-3-418/2014).

21.6. Todėl, apelianto vertinimu, AB „K.N.“ patirta žala buvo nustatyta vadovaujantis hipotezėmis, o ne konkrečiais duomenimis. Be to, AB „K.N.“ negautos pajamos nėra ir negali būti laikomos UAB „N.G.“ nauda.

21.7. Nurodo, kad juridinis asmuo UAB „N.G.“ taip pat nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog bendrovė gavo naudos išvengusi prievolės susimokėti AB “K.N.“ už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas, taip pat dėl kyšio davimo R.M..

21.8. Tvirtina, kad, šioje nagrinėjamoje byloje nustatant AB „K.N.“ patirtą žalą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog tiek pirminė 2004 m. gruodžio 22 d. sutartis, kurią sudarė AB “K.N.“ ir UAB „N.G. tiek jos papildymai, daryti 2005 metais, nebuvo pripažinti negaliojančiais. Be to, šis ginčas sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka, kuriame AB „K.N.“ prašo priteisti iš UAB „N.G.“ patirtą tą pačią žalą.

21.9. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ paskyrė akivaizdžiai per griežtą ir neproporcingą bausmę, t. y. 35 000 MGL dydžio baudą, kurios dydis gali nulemti juridinio asmens likvidavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę nevertino, kad UAB „N.G.“ iš fizinių asmenų neteisėtos veikos negavo jokio naudos. Priešingai, bendrovė galimai prarado savo turtą bei patyrė žalą.

22. Nuteistasis A.V. ir jo gynėjas Ramūnas Girevičius apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A.V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

22.1. Apeliantų vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 1 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, taip pat neišsamiai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

22.1.1. Apeliantų teigimu, buvo pažeista nuteistojo A.V. teisė į gynybą bei teisė žinoti, už kokius nusikalstamus veiksmus yra teisiamas. Nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes neįmanoma nustatyti inkriminuotų nusikalstamų veikų pradžios, pabaigos ir to, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais A.V. padėjo daryti nusikaltimus.

22.1.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės savo iniciatyva, t. y. nei paaiškindamas, nei motyvuodamas skundžiamame nuosprendyje, pakeitė kaltinimo A.V. formuluotes.

22.1.3. Taip pat, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai A.V. inkriminavo du kartus BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, kad antros inkriminuojamos veikos laikotarpį (t. y. nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.) apima pirma inkriminuota veika, kurios laikotarpis nustatytas nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Be to, šios inkriminuotos veikos yra siejamos su tais pačiais asmenimis, t. y. Ar.U. ir J.A., bei dėl tų pačių bendrovių. Todėl tai viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, kurie nukreipti į vieną objektą ir kuriuos apima bendra tyčia.

22.2. Skunde pateikiama išsami skundžiamo nuosprendžio analizė ir nurodoma, kad A.V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog padėjo Ar.U. organizuoti J.A. piktnaudžiavimą tarnybą bei išvaistyti svetimą AB “K.N.“ didelės vertės turtą.

22.2.1. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas atlieka tokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-693/2017). Be to, padėjėjo, kaip bendrininko, veiksmai gali būti laikomi nusikalstami tik tokiu atveju, jei padėjėjas savo veikimu (neveikimu) tyčia prisideda prie nusikalstamos veikos ir supranta ne vien savo veiksmus, bet ir supranta visą nusikalstamos veikos, kurią įvykdyti jis padeda, sudėtį, t. y. supranta, kad padeda padaryti nusikalstamą veiką, supranta nusikalstama veika sukeliamus padarinius ir jų kartu su kitais bendrininkais siekia bei jų nori.

22.2.2. Apeliantų vertinimu, skundžiamame nuosprendyje A.V. inkriminuoto padėjimo turinys neatskleistas, o apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais, nurodant, jog nusikalstamus nurodymus ir prašymus Ar.U. perduodavo per A.V.. Tai, kad byloje užfiksuoti epizodiniai ir pavieniai susitikimai su Ar.U. ar AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A., nepatvirtina A.V. kaltės. Pažymi, kad UAB „N.G.“ ir AB „K.N.“ seniai tarpusavyje bendradarbiavo, nuolat vyko bendrovių atstovų susitikimai ir pasitarimai, intensyvus susirašinėjimas, sutartys buvo sudaromos bei keičiamos abipuse šalių valia, todėl A.V. epizodiniai susitikimai nebuvo lemiantys ir esminiai, turintys įtakos bendrovių veiklos pokyčiams ar jų tęstinumui. Kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių A.V. kaltę, nagrinėjamoje byloje nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kada, kokio turinio Ar.U. prašymus ir nurodymus A.V. teikė J.A..

22.2.3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad A.V. suprato 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties neteisėtumą, norėjo prisidėti prie šios neteisėtos sutarties pakeitimų ir taip skatinti piktnaudžiavimą bei svetimo turto išvaistymą. Pažymi, kad 2005 m. gruodžio 21 d. sutartis, kurią sudarė AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“, bei jos papildymai nėra pripažinti negaliojančiais.

22.3. Taip pat, apeliantų vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A.V. atstovavo UAB „N.G.“ ir sistemingai derino perkraunamų naftos produktų kiekius.

22.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo užfiksuotų A.V., J.A. ir Ar.U. telefoninių pokalbių turinį.

22.4.1. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad telefoniniuose pokalbiuose įvardijamos „ataskaitėlės“ reiškia UAB „N.G.“ naftos produktų perkrovimo kiekių derinimą. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu tiek A.V., tiek J.A. paaiškino, jog AB “K.N.“ turėjo terminuotus indėlius AB Šiaulių banke, todėl pokalbių metu tarpusavyje kalbėjosi dėl jų pratęsimo ir naujų indėlių sutarčių sudarymo bei pan. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad AB „K.N.“ einamojoje sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių banke, savo pagrindinės veiklos apyvartų nevykdė, todėl A.V. nežinojo, kiek piniginių lėšų sukaupta einamosiose sąskaitose, iš kurių pinigai buvo pervedami į AB Šiaulių banko terminuotų indėlių sąskaitas. Todėl A.V., norėdamas gauti papildomos informacijos apie piniginių lėšų kiekį ir šių lėšų panaudojimo terminus, pokalbio su J.A. metu tai įvardijo „ataskaitėlėmis“.

22.4.2. Apeliantų vertinimu, siekiant patvirtinti šias A.V. ir J.A. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, būtina iš AB Šiaulių banko išreikalauti papildomus duomenis apie AB „K.N.“ terminuotų indėlių apyvartą už 2008–2010 metus, t. y. kada ir kokios terminuotų indėlių sąskaitos buvo atidarytos, kada ir kaip jose vyko pokyčiai (pratęsta, sustabdyta, papildyta, nutraukta, atsiimtos lėšos ir pan.).

22.4.3. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A.V. slaptai ar neutralioje vietoje susitikinėjo su J.A..

22.4.4. Apeliantų manymu, A.V. kaltės nepatvirtina ir skundžiamame nuosprendyje cituojamas 2009 m. liepos 29 d. pranešimas, kurį Ar.U., gavęs iš O. O., persiuntė A.V.. Apeliantų nuomone, šis SMS pranešimas A.V. galimai buvo išsiųstas per klaidą. Be to, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad po šio pranešimo A.V. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.

22.4.5. Taip pat, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas telefoninių pokalbių, užfiksuotų 2008 m. sausio 10 d., 2008 m. sausio 11 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 sausio 28 d., vertinimas yra klaidingas ir nepagrįstas. Tai, kad Ar.U. ir A.V. siejo giminystės ryšiai, todėl Ar.U. pasitikėjo A.V. bei atvirai jam pasakojo apie savo verslo reikalus, nepatvirtina, kad A.V. veikė kaip padėjėjas ir dėl to iš UAB „N.G.“ gavo naudos.

22.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A.V. kaltinimas grindžiamas duomenimis, kurie buvo renkami atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

22.5.1. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais duomenimis, nepatikrino, ar jie buvo gauti teisėtai, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas tyrimo veiksmams atlikti; ar atlikti tyrimo veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms; ar šiuos gautus duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK nustatyta tvarka.

22.5.2. Pažymima, kad A.V. telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis) ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis). Todėl, apeliantų vertinimu, akivaizdu, kad A.V. kaltė buvo grindžiama duomenimis, gautais klausantis kitų asmenų telefoninių pokalbių.

22.5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo užtęsti. Pasak apeliantų, laikotarpis nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. gegužės 6 d. turėjo būti pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau slapti veiksmai tiek kitų asmenų, tiek A.V. atžvilgiu buvo nepagrįstai tęsiami, dėl to buvo apsunkinta asmenų baudžiamoji atsakomybė ir padidintas inkriminuotų nusikalstamų veikų mastas.

22.5.4. Tvirtina, kad FNTT pareigūnai negalėjo remtis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pareigūnų užfiksuotais pokalbiais, nes šie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 162 straipsnio nuostatų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra nei aukštesniojo prokuroro nutarimo, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, kuria būtų leidžiama STT pareigūnų surinktus duomenis panaudoti šioje baudžiamojoje byloje. Apeliantų vertinimu, FNTT pareigūnai taip pat negalėjo surašyti protokolo dėl STT pareigūnų atliktų veiksmų. Šį protokolą turėjo surašyti patys STT pareigūnai. Todėl atsižvelgiant į skunde nurodomus pažeidimus, apeliantų vertinimu, 2008 metais užfiksuoti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi šioje nagrinėjamoje byloje įrodymais, nes buvo gauti neteisėtai, t. y. pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką.

23. Nuteistoji S.P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Priteistus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

23.1. Apeliantės vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę jurisprudenciją, taip pat neišsamiai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

23.2. Nuteistoji S.P. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį.

23.2.1. Pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar buvęs jo žinioje, svetimas turtas, neteisėtai juo disponuodamas nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

23.3. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog Ar.U. organizavo užsienio įmonių bankų sąskaitų atidarymą Latvijos, Šveicarijos bankuose, į kurias pagal An.U. suklastotas sąskaitas faktūras buvo pervedamos piniginės lėšos ir kurios buvo naudojamos pagal Ar.U. nuožiūrą, t. y. atliekamos įvairios finansinės operacijos, sudaromi sandoriai, o per kitas jo valdomas užsienio įmones ir jų sąskaitas pinigai būdavo išgryninti. Taip UAB „N.G.“ turtas, t. y. piniginės lėšos, buvo neatlygintinai paverstos organizuotos grupės narių turtu, o tai padaryti padėjo S.P., kuri valdė sąskaitas, atliko įvairius mokėjimo nurodymus bei paimdavo grynuosius pinigus iš sąskaitų. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jai nebuvo žinoma, jog An.U. būdamas UAB „N.G.“ vadovas, kurio žinioje buvo bendrovės turtas, juo disponavo neteistai. Nuteistoji S.P. tvirtina, kad buvo UAB „N.G.“ darbuotoja ir Ar.U. asmeninė padėjėja, todėl vykdė atskirus, išskirtinai techninio ir logistinio pobūdžio pavedimus, dėl kurių teisėtumo jai niekada nekilo jokių abejonių. Be to, vykdydama jai skirtus pavedimus, lankėsi oficialiose įstaigose, bankuose, atidarydavo sąskaitas, atlikdavo mokėjimo nurodymus, paimdavo grynuosius pinigus iš sąskaitų, kuriuos perduodavo Ar.U., tvarkė korespondenciją, todėl, apeliantės vertinimu, šiuose veiksmuose nieko neteisėto ir nusikalstamo nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji jokių sprendimų nepriiminėjo, UAB „N.G.“ tiesioginėje veikloje nedalyvavo, apskaitos netvarkė ir jokių bendrovės klausimų nesprendė, o tiesiog vykdė jai pavestas pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pagal išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį ji suprato, jog pinigai, kuriuos pagal neįvykusias ūkines operacijas grąžindavo Ar.U., tokiu būdu buvo pasisavinami, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaringa bylos medžiagai.

23.3.1. Nuteistosios nuomone, jos kaltės nepatvirtina ir kompiuteryje rasta bei atkurta informacija. Pažymi, kad iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad ji jokių derinimų, susijusių su bendrovės veikla, sutartimis ar kitokiais dokumentais, neatliko. Be to, visi elektroniniai laiškai buvo adresuoti ne tik jai, kaip padėjėjai, kuri buvo atsakinga už korespondenciją, bet ir Ar.U., kuris naudojosi šiuo kompiuteriu, nes dėl dažnų išvykų nuolatinės darbo vietos bendrovėje neturėjo.

23.3.2. Apeliantė nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina ir Ar.U. bei An.U. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

23.4. Skunde apeliantė cituoja teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016; Nr. 2K-57-696/2017) ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pateikti telefoninių pokalbių įrašai, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradžios), negali būti pripažinti įrodymais, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

23.4.1. Nuteistosios vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateiktose nutartyse dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo nenurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, o nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardijami nenurodant jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis. Atkreipia dėmesį į tai, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiame įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdoma tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką.

23.5. S.P. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

23.5.1. Pažymi, kad pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu arba pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Be to, šiai nusikalstamai veikai būdinga tik tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012; Nr. 2K-7-96/2012 ir kt.).

23.5.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje inkriminuodamas šią nusikalstamą veiką S.P., konstatavo, kad ji ir Ar.U. pervedinėjo pinigus iš vienos įmonės sąskaitos į kitas, sudarydavo terminuotų indėlių sutartis, suteikdavo paskolas, pervesdavo pinigus į asmenines Ar.U. ir I. U. sąskaitas, taip pat išgrynintus pinigus perduodavo Ar.U., o užfiksuotuose pokalbiuose vartojo žodžius „nuplovimas“. Tačiau apeliantė skunde tvirtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta ir nepatvirtina jos kaltės. Nurodo, kad ji neturėjo žinių, supratimo ar įtarimo dėl pinigų kilmės nelegalumo, todėl ir nesiekė šių pinigų neteisėtais veiksmais įteisinti.

23.5.3. Apeliantės manymu, vertinant neteisėtai užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, akivaizdu, kad pokalbių metu išsakyti žodžiai nepatvirtina, jog buvo kalbama būtent apie nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą arba kokius nors kitokius neteisėtus įvykius ar veiksmus.

23.5.4. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog dalis nusikalstamu būdu gautų pinigų buvo legalizuojama per UAB “A.“, kurios vykdomoji direktorė ji buvo. Pasak nuteistosios, tai, kad ji vykdė UAB „A.“ vykdomojo direktoriaus pareigas ir funkcijas, nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, jog jos veiksmuose yra kokių nors galimai neteisėtų veikų sudėties požymiai. Be to, ji vykdė tik techninio ir logistinio pobūdžio funkcijas ir tiesiogiai bendrovių veikloje nedalyvavo, jokių sprendimų nepriminėjo, todėl ir nežinojo jokių bendrovių veiklos subtilybių.

23.6. Taip pat S.P. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

23.6.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jos kaltę dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos, rėmėsi FNTT 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/126. Tačiau, apeliantės vertinimu, ši specialisto išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Pasak nuteistosios, teismas vertindamas specialisto išvadą turi patikrinti ir įvertinti specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, pateiktų pradinių duomenų teisingumą, pateiktų duomenų ištyrimo visapusiškumą, taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą, taip pat atsakyti į klausimą, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir pan.

23.6.2. Apeliantės vertinimu, specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, rėmėsi išankstine ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvada, kuri galėjo būti padaryta tik išsamiai, nuodugniai ir objektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Be to, iš specialisto išvados akivaizdu, kad specialistai atsakė į ikiteisminio tyrimo metu užduotus klausimus, net netirdami klausimo dėl sandorių tikrumo (ar fiktyvumo), bet preziumuodami, jog sandoriai yra fiktyvūs, nes taip buvo nurodyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktoje užduotyje.

23.7. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog ji sukčiaudama panaikino turtinę prievolę, rėmėsi ir kratos metu paimtais dokumentais, kurie buvo be parašų. Tačiau, apeliantės vertinimu, vien dokumentų be parašų egzistavimas, kurių ji nesudarė ir jais nedisponavo, nepatvirtina jos kaltės.

23.8. Nuteistoji S.P. pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog ji veikė organizuota grupe. Pasak apeliantės, ji jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tvirtina, kad tuo laikotarpiu dirbo UAB „N.G.“ ir UAB „A.“, atliko pagal pareiginius nuostatus jai pavestas funkcijas bei vykdė Ar.U. techninio ir logistinio pobūdžio pavedimus, nes buvo jo padėjėja.

23.9. Apeliantės vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje būtina apklausti D. E. (D. E.), kuris tiesiogiai bendravo su nuteistuoju Ar.U..

24. Nuteistoji S.P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: ją išteisinti, kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

24.1. Jei prašymas nebūtų patenkintas, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, t. y. užtikrinant non bis in idem principo reikalavimus.

24.2. Jei prašymas nebūtų patenkintas, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

24.3. Pažymi, jog turto pasisavinimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkui aiškiai žinant, aiškiai suprantant, kad svetimu turtu yra disponuojama neteisėtai ir yra siekiama neteisėtos naudos turto savininko sąskaita. Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji, siekdama pasisavinti UAB „N.G.“ turtą, kartu su Ar.U. ir An.U. imitavo sandorių su įmonėmis „W“ ir „G.“ sudarymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ji ne tik niekaip nėra susijusi su šių sandorių sudarymu, nežinojo, kad tokie sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi. Ji paprasčiausiai buvo girdėjusi šių įmonių pavadinimus, kai juos minėjo UAB „N.G.“ darbuotojai, bei buvo juos mačiusi UAB „N.G.“ buvusiuose dokumentuose. Nuteistoji pažymi, kad ji tiesioginėje bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje niekaip ir jokiomis aplinkybėmis nedalyvavo, su bendrovės klientais ir (ar) kontrahentais nebendravo, visuomet vykdė tik vadinamąsias ūkvedžio pareigas, bendrovės darbuotojus aprūpindavo darbo inventoriumi ir buvo asmeninė Ar.U. padėjėja, vykdžiusi techninio ir logistinio pobūdžio jo pavedimus.

24.4. Nurodo, kad nuosprendyje, remiantis byloje esančia ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, teigiama, jog įmonės „W“ ir ,,G.“ paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, o jų išrašytose sąskaitose faktūrose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos (t. 45, b. 1. 29–42). Apeliantės manymu, tokia išvada ikiteisminio tyrimo metu, kai bylos duomenys dar tik renkami, nėra galima. Taigi, pirmosios instancijos nuosprendyje padarytos nepagrįstos ir neteisėtos bei įrodymų vertinimo taisykles pažeidžiančios išvados, jog įmonės „W“ ir „G.“ nesuteikė paslaugų UAB „N.G.“.

24.5. Nuteistoji pažymi, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ji realiai valdė įmonių ,,W“ ir ,,G.“ sąskaitas bankuose bei kad į šių įmonių sąskaitas buvo pervestos lėšos, kad ji buvo naudos gavėja ar disponavo iš UAB „N.G.“ gautomis lėšomis. Šių teismo išvadų nepatvirtina nei skundžiamame nuosprendyje vertinti bylos duomenys, nei jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, tokios aplinkybės neinkriminuotos ir kaltinamajame akte. Todėl, apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje padarytos kaltinančios išvados, yra nepagrįstos.

24.6. Nuteistosios teigimu, iš jos viso proceso metu duotų parodymų bei kitų bylos duomenų visumos matyti, kad ji, kaip UAB „N.G.“ darbuotoja bei Ar.U. asmeninė padėjėja, vykdė tik atskirus absoliučiai techninio ir logistinio pobūdžio Ar.U. pavedimus, dėl kurių esmės ji niekada neturėjo jokių žinių ar supratimo, o dėl jų teisėtumo jai niekada nekilo jokių abejonių. Ji oficialiai dirbo legalią veiklą vykdžiusioje bendrovėje, vykdydama jai pateiktus pavedimus, lankėsi oficialiose įstaigose – bankuose, kur visi jos veiksmai buvo fiksuojami atitinkamuose dokumentuose, t. y. buvo atliekami oficialiai. Tokiuose jos veiksmuose nieko neteisėto ar nusikalstamo nėra. Šioje byloje aptariamus konkrečius pavienius veiksmus, vykdant konkrečius Ar.U. pavedimus, ji visuomet vertino ir tebevertina kaip visiškai legalių ir teisėtų savo darbo pareigų ir su jomis susijusių funkcijų vykdymą. Apeliantė pažymi, kad aptariamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, t. y. tiesioginės tyčios, analizuojamuose jos veiksmuose neegzistavimą patvirtina ne tik aptartos jos vykdytos darbo funkcijos ir bylos medžiaga nepaneigti jos nurodyti duomenys apie jos tuo metu turėtas žinias, susijusias su UAB „N.G.“ ūkine komercine veikla, tiksliau tokių žinių nebuvimą, bet ir jos supratimo apie atliekamus, šioje byloje nagrinėjamus, veiksmus lygis. Nuteistoji teigia, kad ji niekada ir jokiomis aplinkybėmis netvarkė UAB „N.G.“ apskaitos, nedalyvavo jos tiesioginėje ūkinėje komercinėje veikloje, todėl nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kokios ūkinės operacijos, su kokiais subjektais, kokiais pagrindais, kokiomis aplinkybėmis yra vykdomos, įvykusios ar ketinamos vykdyti. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nėra nurodytos absoliučiai jokios aplinkybės, jokie bylos duomenys, jog kokiais nors savo veiksmais ji būtų prisidėjusi prie skundžiamame nuosprendyje minimų sutarčių su ,,W.“ ir ,,G.“ sudarymo ar vykdymo. Su šiomis bendrovėmis susiję Ar.U. jai duoti pavedimai savo pobūdžiu niekuo nesiskyrė nuo bet kurių kitų jai duotų jo pavedimų, todėl ji nei tada, nei dabar niekaip jų nesureikšmino ir neišskyrė. Nuteistosios nuomone, visa tai patvirtina, jog skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdama tariamai neteisėtą savo elgesį ir tariamai siekdama neigiamų padarinių, yra ne tik nepagrįsti bei neteisėti, bet ir nelogiški bei niekaip nederantys su bylos duomenų visuma (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.7. Nuteistoji nurodo, kad šiuo atveju nepasitvirtino kaltinimo teiginiai, kad neva ji būtų atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus žinodama, kad įmonės ,,W“ ir ,,G.“ yra įsigytos ir valdomos Ar.U.. Šie kaltinimo teiginiai net nebuvo grindžiami, t. y. įrodinėjami kokiais nors bylos duomenimis.

24.8. Apeliantė pažymi, kad ją kaltinančios išvados, grindžiamos ir Operatyvinių veiksmų atlikimo 2010 m. liepos 19 d. protokole bei pokalbių suvestinėse užfiksuotu telefoniniu pokalbiu, kuriuo 2009 m. gegužės 8 d. (18.56.03–19.05.10 val.) ji skambino Ar.U.. Pokalbio metu Ar.U. sakė, kad vienas iš dviejų bokštų yra jo arba, kitaip sakant, 40 proc. viso komplekso priklauso jam. Ji atsakė: „Fantastika.“ Ar.U. sako, kad visiems kitiems reikia sakyti, jog patalpas jie nuomojasi. Kol kas popierių nepasirašė, bet tai tik techninis dalykas, „A.“ bus savininkė. Kaip matyti iš šio pokalbio bei minėtą protokolą surašiusio pareigūno subjektyvių interpretacijų, jame nėra jokios kalbos nei apie įmones ,,W“, ,,G.“ ar UAB „N.G. nei apie kokias nors šių įmonių sutartis ar jų vykdymą, nei kokį nors turto pasisavinimą ar bet kokią kitą tariamai neteisėtą veiką.

24.9. Iš byloje esančių nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas slaptas į bylą pateiktų telefoninių pokalbių klausymasis, matyti, kad jose nenurodytas joks faktinis susijusių operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) priemonių taikymo pagrindas, ir tai patvirtina priimtų nutarčių neteisėtumą. Kaip matyti iš aptariamų nutarčių turinio, jose tik abstrakčiai išvardyti nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, nenurodant jokio jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir konkrečias jų dalis, todėl neaišku, ar pastarieji patenka tarp tuomečio OVĮ 9 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų. Taip pat tuomečių operatyvinių veiksmų sankcionavimo nutartyse nenurodyti ir jokie kiti faktiniai duomenys, pagrindžiantys faktinį operatyvinių veiksmų ir (ar) priemonių sankcionavimo pagrindą. Vykdant tokias nutartis gauti duomenys negali būti pripažįstami leistinais įrodymais.

24.10. Pasisakant apie kratų metu paimtuose kompiuteriuose rastus duomenų ir dokumentų fragmentus, tarp jų ir nurodytus skundžiamame nuosprendyje, anot apeliantės, reikšminga tai, kad, kaip matyti iš kaltinamojo akto bei bylos duomenų, ji niekaip nesiejama su teismo analizuotame elektroniniame susirašinėjime aptariamu banku BNP „Paribas“. Visa tai, apeliantės teigimu, patvirtina, kad šie baudžiamosios bylos duomenys su ja bei ją kaltinančiomis išvadomis skundžiamu nuosprendžiu susieti nepagrįstai, pažeidžiant BPK 20 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo taisykles.

24.11. Nuteistoji pažymi, kad elektroninio pašto dėžutė (adresas) (duomenys neskelbtini) negali būti siejama tik su ja, nes pašto dėžutėje buvo ir ne tik jai skirta korespondencija. Tai, apeliantės teigimu, patvirtina jos viso proceso metu duotus parodymus, jog darbo vietoje buvusiu ir iš ten kratos metu paimtu kompiuteriu naudojosi ne tik ji, todėl jame yra ir su apeliante nesusijusių duomenų bei dokumentų. Aptarti argumentai, anot apeliantės, patvirtina, jog su didelės vertės turto pasisavinimu susijusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, priimta dėl jos, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.

24.12. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad S.P. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. su Ar.U. ir An.U. atlikdama finansines operacijas su įmonių „W“ ir „G.“ bankų sąskaitose esančiais iš UAB „N.G.“ pasisavintais pinigais legalizavo 5 153 200,98 Eur. Nuteistoji nurodo, kad ji nežinojo, jog į minėtų įmonių sąskaitas pervestos UAB „N.G.“ lėšos buvo gautos neteisėtu ar nusikalstamu būdu. Taigi, ji negalėjo siekti tokias lėšas legalizuoti ir atlikti kokius nors su tuo susijusius veiksmus. Nėra jokių tokį jos aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos kaltės legalizuojant 5 153 200,98 Eur yra nepagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad ji pažinojo Latvijos Respublikos piliečius A. F. ir S. Z., kurie disponavo įmonių „F.L.“ ir „G.C.“ sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, su jais bendravo ir keitėsi informacija elektroninių ryšių tinklais. Tačiau, apeliantės teigimu, nėra jokių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtinančių objektyvių duomenų.

24.13. Nurodo, jog telefoniniai pokalbiai, kuriuose trečiųjų asmenų ji įvardijama kaip tik techninio pobūdžio užduotis įvykdysiantis asmuo, pašnekovams pasakant, jog „tada pirmadienį ryte (duomenys neskelbtini) viską padarys“, patvirtina, kad ji jokiuose procesuose nedalyvavo, jokių žinių apie vykusių procesų esmę neturėjo ir negalėjo turėti. Be to, Ar.U. patvirtino, kad S.P. jų veiksmų esmės niekada nežinojo. Visa tai, anot nuteistosios, parodo, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamos piniginės lėšos nesudaro aptariamos nusikalstamos veikos dalyko, nes, neturėdama žinių, supratimo ir net įtarimo dėl aptariamų lėšų kilmės tariamo nelegalumo, S.P. negalėjo siekti tas lėšas legalizuoti ar nuslėpti jų kilmę. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja ir subjektyvioji aptariamos nusikalstamos veikos sudėties pusė, ir tai patvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą bei nepagrįstumą.

24.14. Nuteistoji S.P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl organizuotos grupės buvimo. Pažymi, kad ji legaliai dirbo legalią ūkinę komercinę veiklą vykdžiusiose bendrovėse. UAB „N.G.“ dirbo ir tebedirba ne vienas darbuotojas, vykdantis jam darbo santykiais priskirtas funkcijas. Analogiška struktūra, darbo funkcijų paskirstymas yra ne tik byloje aptariamose bendrovėse, beveik visuose privačiuose ūkio subjektuose, kur dirba daugiau nei vienas darbuotojas, bet ir visose valstybės įstaigose ir institucijose, todėl nesudaro pagrindo teigti, jog tokių ūkio subjektų darbuotojai yra susibūrę į kriminalinę organizuotą grupę. Visus juridinių asmenų darbuotojus sieja nuolatiniai santykiai ir ryšiai su tapačiais asmenimis, vaidmenų pasiskirstymas. Šioje byloje, apeliantės teigimu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji būtų buvusi narė kokios nors nusikalstamos organizuotos grupės. Niekada ir jokiomis aplinkybėmis tokiai grupei ji nepriklausė. Byloje nėra šiuos jos argumentus paneigiančių objektyvių duomenų.

24.15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 95 straipsnio taikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad paskutinis jai inkriminuojamas veiksmas – 2010 m. birželio 28 d. nurodymo bankui dėl 205 800 Eur pervedimo į įmonės ,,F.L.“ sąskaitą surašymas ir išsiuntimas. Joks kitas veikimas ar neveikimas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 1 d. imtinai jai nebuvo inkriminuojamas. Todėl, anot apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad jai inkriminuojama veika pabaigta 2020 m. birželio 28 d., vadovaujantis tuo metu galiojusia BK 95 straipsnio redakcija, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šiuo atveju suėjęs dar 2020 m. birželio 28 d., todėl dėl aptariamų argumentų apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nagrinėjamas ir jos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, todėl minėtas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad iki BK 95 straipsnyje nurodyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos ji padarė naujas nusikalstamas veikas.

24.16. Nuteistosios S.P. teigimu, dar bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje buvo keliamas non bis in idem principo, draudžiančio pakartotinai persekioti už vieną ir tą patį poelgį, pažeidimo šiuo procesu klausimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, teismui konstatavus aptariamą non bis in idem principo pažeidimą. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, patenkinus prokuroro skundą, buvo panaikinta ir ši byla buvo grąžinta Klaipėdos apygardos teismui teisminiam nagrinėjimui, paskui buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro U. Vyčino 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu atskyrus tų pačių asmenų galbūt padarytų tų pačių tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, atskirus epizodus į du tyrimus, susiklostė nepagrįsta ir prieštaraujanti teisei situacija, kad už tą patį nusikaltimą (to paties tęstinio nusikaltimo skirtingus epizodus) kaltinamieji gali būti nuteisti du kartus. Būtent taip, apeliantės teigimu, šiuo atveju ir įvyko. Apeliantė pažymi, kad tiek skundžiamu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ji yra du kartus nuteista už vieną ir tą patį poelgį. Šiuos argumentus, apeliantės manymu, patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio išvados, kad dėl dalies šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017. Taigi, apeliantės teigimu, vyksta pakartotinis procesas dėl to paties poelgio, kuris pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra galimas.

24.17. Nors BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas prieš asmenį, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis, aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nekliudo minėtu pagrindu procesą nutraukti (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-361/2015).

25. Nuteistojo R.M. gynėjas Mindaugas Bliuvas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R.M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

25.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, taip pat neišsamiai, šališkai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

25.2. Apeliantas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, dėl kokių nusikalstamų veiksmų R.M. šiuo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė jokių argumentuotų išvadų ir įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, t. y. neindividualizavo, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina konkrečius R.M. inkriminuojamus veiksmus. Todėl akivaizdu, kad taip buvo suvaržytos nuteistojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

25.3. Asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Taip pat apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nes įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-455/2014, Nr. 2K-24/2014 ir kt.).

25.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu pateikta FNTT specialistės Kristinos Laurinavičienės 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. 5-1-/166 dėl AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nes išvada akivaizdžiai prieštarauja kitiems nagrinėjamos bylos metu nustatytiems duomenims. Taip pat teismas nevertino ir FNTT specialistės Kristinos Laurinavičienės paaiškinimų, duotų teisiamajame posėdyje.

25.4.1. Pažymima, jog teisiamojo posėdžio metu specialistė Kristina Laurinavičienė, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kuo remiantis buvo pateikta išvada, kad AB „K.N.“ buvo rezervavusi savo pajėgumus, nurodė, kad tokią išvadą padarė pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotyje pateiktą informaciją, t. y. kad AB „K.N.“ privalėjo rezervuoti sutartyje Nr. 12-12-2005 ir jos prieduose numatytas kvotas UAB „N.G.“. Specialistė paaiškino, kad aplinkybių, ar UAB „N.G.“ eliminavo dideles užsienio įmones, ar bendrovė įgijo galimybę taikyti didesnius ekspedijavimo įkainius, netikrino. Taip pat ji neatliko palyginamosios analizės dėl ekspedijavimo įkainių rinkoje, nevertino UAB „N.G.“ pagal sutartį suteikto būtinumo ir išskirtinumo krauti vakuuminį gazolį bei nedarė išvadų dėl galimų konkurencijos taisyklių pažeidimo. Specialistė pažymėjo, kad išvadą pateikė tik pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotyje pateiktus duomenis ir jų nekvestionavo. Tuo atveju, jei teismas pateiktų duomenis, kad nebuvo realios rezervacijos ir kad šiltuoju laikotarpiu jokių realių klientų nebuvo, išvada akivaizdžiai keistųsi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šiuos specialistės paaiškinimus.

25.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų S. Z. ir G. V. parodymus. Pasak apelianto, liudytojo G. V. parodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina aplinkybes, kad 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimas Nr. 1, papildant sutartį 5.10 punktu, kuriuo AB “K.N.“ suteikė išskirtinę teisę UAB „N.G.“ perkrauti vakuuminį gazolį, buvo logiškas ir pagrįstas sprendimas, suteikiantis galimybę perkrauti žymiai didesnius kiekius vakuuminio gazolio ir taip užtikrinti jo kokybę. Be to, šio liudytojo parodymai akivaizdžiai paneigia ir specialisto išvadoje konstatuotą aplinkybę apie AB “K.N.“ rezervuotus pajėgumus UAB „N.G.“. Liudytojas G. V. pažymėjo, kad jokios sutarties nuostatos neįpareigojo AB “K.N.“ atlikti tuščią rezervaciją UAB „N.G.“. Taip pat paaiškino, kad jei AB „K.N.“ įsipareigodavo perkrauti didelį kiekį mazuto ar vakuuminio gazolio, tai žinodami, jog daugiau negalės jo perkrauti, specialiai netvirtindavo prašymų. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė tvirtino konkretų skaičių įsipareigojimų. Nebuvo ir tokių situacijų, kad kelias, kuriame buvo kraunamas vakuuminis gazolis, dirbtinai stovėtų tuščias.

25.5.1. Liudytojo S. Z. parodymai paneigia 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje konstatuotą aplinkybę, kad AB „K.N.“ dėl nepagrįstai sudarytos sutarties su UAB „N.G.“, kuria buvo taikytas krovos tarifas (ekspedijavimo), patyrė didelių nuostolių. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad AB „K.N.“ krovos tarifus nustatinėjo tik valdyba, o ne administracija. Be to, bendrovės administracija privalėjo vadovautis nustatytais valdybos tarifais ir nė vienam bendrovės klientui negalėjo taikyti kitokių tarifų. Patvirtino ir tai, kad AB „K.N.“ nustatytus tarifus taikė ne tik UAB „N.G.“, bet ir kitiems klientams, kurie visada buvo visiems vienodi. Taip pat liudytojas patvirtino ir tą aplinkybę, kad AB „K.N.“ buvo apkrauta tik nuo rudens iki pavasario, kada buvo vežamas vakuuminis gazolis. O vasarą bendrovė buvo apkrauta tik iš dalies, todėl galėjo priimti ir kitų užsakovų produktus. Atkreipia dėmesį į tai, kad, be sutarties su „S.“, buvo ir kitų bendrovių, kurios siūlė savo produkciją, tačiau dėl prastos gazolio kokybės AB „K.N.“ šių pasiūlymų nepriimdavo.

25.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino dokumentų: konsultacinės įmonės „Wood Mackenzie“ atliktos audito išvados, įmonės „Civitta“ išvados bei AB „K.N.“ 2016 m. liepos 18 d. rašto Nr. (4.6) A6-818, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog AB „K.N.“ administracija veikė tinkamai ir efektyviai, nes sugebėjo pritraukti tokius krovinių srautus, kurių bendrovė iki inkriminuojamo laikotarpio niekada nesugebėjo pritraukti. Taip pat nustatyta ir tai, kad AB „K.N.“ tarybos patvirtinti ir pagal sutartis savaime taikyti tarifai rinkos sąlygomis buvo pagrįsti ir teisėti.

25.7. Gynėjas skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog R.M. neteisėtai teikė Ar.U. ir įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją.

25.7.1. Pasak apelianto, ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teigia, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, telefoninių pokalbių turinys patvirtina, jog jokia konfidenciali AB “K.N.“ informacija I. T. nebuvo atskleista. Be to, teisiamojo posėdžio metu R.M. paaiškino, kad užfiksuotų telefoninių pokalbių metu buvo kalbama išimtinai tik apie UAB „N.G.“ tiekėjus, nes ši bendrovė buvo davusi sutikimą atskleisti turimą informaciją „S.“ atstovui I. T..

25.7.2. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas tik AB „K.N.“ pirkimo komisijos darbo reglamentas, kuris susijęs su viešųjų pirkimų procedūrų informacija ir kurį R.M. yra pasirašęs dėl konfidencialumo. Tačiau, apelianto vertinimu, šis reglamentas neturi nieko bendro su konfidencialia AB „K.N.“ informacija, susijusia su bendrovės paslaugų pardavimu. Be to, AB „K.N.“ 2003 m. vasario 27 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše nėra nurodytos bendrovės ar būsimų klientų pavadinimai, naftos produktų perpylimo kiekiai, kurių atskleidimas būtų laikomas komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimu. Kitų konfidencialumo sutarčių R.M. su AB „K.N.“ nebuvo pasirašęs.

25.8. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R.M. derino su Ar.U. atsakymo įmonei „T.M.“ teksto turinį bei parengė šį atsakymą. Be to, apelianto vertinimu, šią apygardos teismo konstatuotą aplinkybę paneigia nuteistųjų R.M. ir Ar.U. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu.

25.8.1. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl šio AB „K.N.“ 2008 m. sausio 7 d. pateikto atsakymo įmonė „T.M.“ buvo priversta sudaryti sutartį su UAB „N.G.“, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „N.G.“ buvo ne vienintelė klientė, tuo laikotarpiu teikusi į AB “K.N.“ terminalą produkciją, todėl įmonė galėjo pasinaudoti ir kitų ekspeditorių paslaugomis arba tiesiog kreiptis į kaimyninius naftos terminalus.

25.9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ar.U. prašymu R.M. parengė AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimo Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo tekstą. Pažymi, kad visi šios sutarties papildymai buvo priimti bendru administracijos sprendimu vykusių posėdžių metu.

25.10. Taip pat pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R.M., vykdydamas Ar.U. prašymus, priešingus AB „K.N.“ komercinės ūkinės veiklos interesams, 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo bendrovei „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007–2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas faktūras, todėl UAB „N.G.“ išvengė turtinės prievolės (95 638,46 Eur) AB „K.N.“ sąskaita, t. y. susimokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ už papildomas paslaugas, neatsižvelgė į tai, jog šis sprendimas buvo priimtas visos AB “K.N.“ administracijos bendru sutarimu. Šias aplinkybes patvirtina tiek J.A., tiek R.M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje.

25.11. Apeliantas pažymi, kad iš visų byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, jog R.M. laikėsi visų reikalavimų, numatytų AB „K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, juos tinkamai vykdė ir veikė išimtinai tik AB “K.N.“ interesais, nes bendrovė šiuo laikotarpiu (2008–2010 m.) viršijo visus savo projektinius pajėgumus ir bendrovės valdybos nustatytus siektinus planinius rodiklius.

25.12. Gynėjas nurodo, kad R.M. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

25.12.1. Pažymi, kad, taikant BK 225 straipsnio nuostatas, turi būti nustatyta, už kokių konkrečių veiksmų atlikimą valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, vykdydamas savo įgaliojimus, gavo kyšį. Tačiau jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnio nuostatos netaikomos.

25.12.2. Gynėjas tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, už kokį konkrečiai tariamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą R.M. buvo pervestos piniginės lėšos ir kaip į jo valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą pervestos piniginės lėšos yra susijusios būtent su jo darbo funkcijomis AB “K.N.“.

25.12.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad R.M., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad į jo valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą buvo pervesti pinigai, tačiau šie pinigai buvo gauti už jo tarpininkavimo paslaugas, t. y. už tarpininkavimą naftos prekybos versle pateikiant operatyvią ir tikslią informaciją dėl naftos bendrovių, ieškančių pirkti ar parduoti krovinį, ir suvedant klientą D. E. su potencialiais krovinio pirkėjais ar pardavėjais.

25.12.4. Skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R.M., atidarydamas įmonės „V.V..“ sąskaitą, bankui nenurodė, jog į atidaromą sąskaitą bus pervedami pinigai, gauti būtent iš darbo veiklos AB „K.N.“. Pažymi, kad ši konstatuota aplinkybė buvo nustatyta dėl netikslaus banko dokumento, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d. „Kliento pažinimo ataskaitos“, vertimo iš anglų kalbos.

25.12.5. Apelianto vertinimu, R.M. kaltės nepatvirtina ir kratos metu pas Ar.U. rastos lentelės, kuriose užfiksuoti tam tikri apskaičiavimai. Pasak gynėjo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiksliai ir aiškiai nustatyta šiose lentelėse nurodytų grafikų reikšmė ir paskirtis.

25.12.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių iškviesti ir apklausti liudytojo D. E.. Gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas privalo nustatyti šio liudytojo gyvenamąją vietą ir jį apklausti.

25.13. Skunde gynėjas nurodo, kad R.M. taip pat yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

25.13.1. Pažymi, kad pagal BK 216 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusiais finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

25.13.2. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų R.M. žinojimą, jog į jo valdomos įmonės „V.V..“ banko sąskaitą pervedamos lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu. Jam ši aplinkybė ir negalėjo būti žinoma, nes R.M. nei su bendrove „W“, nei UAB „N.G.“ jokie ryšiai nesiejo.

25.13.3. Todėl, apelianto vertinimu, nenustačius BK 216 straipsnio būtino nusikalstamos veikos požymio, t. y. kaltininko žinojimo apie nusikalstamą pinigų ar turto kilmę, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti R.M. kaltu.

25.14. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R.M. negali būti inkriminuojama AB „K.N.“ patirta žala, nes nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodomas priežastinis ryšys tarp R.M. atliktų veiksmų ir AB “K.N.“ patirtos žalos.

25.15. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo taikymo taisykles bei teismų praktiką, nepagrįstai konstatavo, kad R.M. yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Pažymima, kad R.M. einamos pareigos jam nesuteikė įgaliojimų ir teisės veikti AB „K.N.“ vardu, t. y. priimti sprendimų bendrovės vardu, sudaryti sutartis ar jų pakeitimus, nustatyti paslaugų tarifus, tvirtinti krovos planus ir pan. Taip pat neturėjo įgaliojimų vadovauti jam nepavaldiems asmenims bei priimti sprendimų dėl bendrovės struktūros.

25.16. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ir STT pareigūnų užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, nes buvo pažeista šių duomenų gavimo panaudojimo tvarka, nustatyta BPK 162 straipsnyje, t. y. nebuvo priimtas nei aukštesniojo prokuroro nutarimas, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teismo nutartis, leidžiantys STT pareigūnų surinktus duomenis kitoje byloje panaudoti kaip įrodymus šioje baudžiamojoje byloje.

25.16.1. Be to, skunde nurodoma, kad būtina gauti visą turimą informaciją iš STT ir FNTT pareigūnų, siekiant nustatyti, ar taikant R.M. procesines prievartos priemones buvo taikoma telekomunikacijų ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksuojant AB „K.N.“ fiksuoto telefono ryšio bei tarnybinio mobiliojo ryšio pokalbius. Taip pat ar buvo slaptai kontroliuojamas R.M. susirašinėjimas elektroniniu paštu.

25.17. Apelianto vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti klausimą ir dėl nešališkos AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos bei ekonominės ekspertizės paskyrimo.

25.18. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R.M. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra trijų vaikų tėvas, kuriems reikalingas išlaikymas) bei į tai, jog nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (aštuoneri metai). Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant R.M. realios laisvės atėmimo bausmės.

26. Nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų ir jų panaudojimo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo), o An.U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), panaikinti ir dėl šių nuosprendžio dalių priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pareikštus AB „K.N.“ ir Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

26.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, BPK 1 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6, 7 dalių, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, taip pat neišsamiai, šališkai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

26.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas ir pagrįstas yra tik toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei kitų teisės aktų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

26.2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, neobjektyviai, visiškai ignoruodamas baudžiamosios teisės doktrinoje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus. Be to, kaltinamajame akte (taip pat ir bylos nagrinėjimo metu pakeistame kaltinamajame akte) neteisingai nustatytos svarbios Ar.U. ir An.U. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kurios iš esmės trukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

26.2.2. Todėl, gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, turi spręsti klausimą dėl nagrinėjamos bylos grąžinimo prokurorui, nes kaltinamasis aktas akivaizdžiai neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatų, t. y. nėra apibrėžtos kaltinimo ribos.

26.2.3. Pažymi, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodytos tokios, kokios nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009). Šioje nagrinėjamoje byloje kaltinimas suformuluotas gremėzdiškai ir labai sunkiai skaitomas, kaltinimo sakinių loginė struktūra ir ryšys su konkrečiu Baudžiamojo kodekso straipsniu sunkiai suprantami. Gynėjo vertinimu, Ar.U. ir An.U. pareikšti kaltinimai suformuluoti taip, kad ir gramatiškai, ir logiškai sunku išskirti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš jų, nes Ar.U. ir An.U. veiksmai aprašyti bendrai. Todėl pagal tai, kaip aprašytos nusikalstamos veikos, sunku spręsti apie kiekvieno kaltinamojo nusikalstamų veikų apimtį bei apie kiekvieno kaltinamojo vaidmenį padarant tas nusikalstamas veikas, jų mastą, pobūdį ir laipsnį.

26.2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ar.U. kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį bei kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį suformuluotas identiškai, t. y. nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės. Tačiau aprašomojoje dalyje dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nurodoma, kad organizuotą grupę sudaro Ar.U., An.U. ir S.P., o aprašomojoje dalyje dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nurodoma, kad organizuotą grupę sudaro tik Ar.U. ir S.P., t. y. veikų aprašymas tas pats, o baudžiamojon atsakomybėn traukiama skirtinga asmenų grupė.

26.3. Apeliantas skunde tvirtina, kad kaltinamojo akto pakeitimas pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai neteisėtas, nes taip buvo suvaržyta Ar.U. teisė į gynybą.

26.3.1. Gynėjas skunde išsamiai išdėsto nagrinėjamoje byloje atliktų procesinių veiksmų chronologiją ir pažymi, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (inkriminuojama R.M.) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (inkriminuojama Ar.U. ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“), buvo pradėtas ir atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10021-10, kuris buvo sujungtas su nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme, taip pakeičiant kaltinamąjį aktą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis.

26.3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį, BPK 256 straipsnį kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas ir faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-482/2013). Tačiau šiuo atveju matyti, kad prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veiklos kvalifikavimą ir veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis pateikiamos naujos faktinės aplinkybės, kurios grindžiamos ne teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau kito ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10021-10 medžiaga nustatytomis aplinkybėmis. Todėl akivaizdu, kad kaltinamajam Ar.U. buvo inkriminuojama visiškai nauja nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuri anksčiau nebuvo inkriminuota.

26.3.3. Be to, gynėjo vertinimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10021-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, buvo atliekamas neužtikrinant Ar.U. procesinių teisių apsaugos garantijų, t. y. jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis neturėjo galimybių teikti prašymų ir kt.

26.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepatikrino operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo ir šių operatyvinių veiksmų atlikimo teisinio pagrindo. Gynėjo vertinimu, išslaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis remiantis buvo kontroliuojama ir fiksuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas buvo atliekami teisėtai bei pagrįstai. Be to, skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad slaptai atlikta elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolė buvo vykdyta teisėtai.

26.4.1. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (2002 m. birželio 20 d.) (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) bei teismų praktika ir pažymima, kad nagrinėjamoje byloje esančiose išslaptintose teismo nutartyse tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip sukčiavimas, turto pasisavinimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, neteisėta juridinio asmens veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, tarpininkavimas kyšininkaujant, papirkimas ir „kiti nusikaltimai“, nenurodant nei tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nei faktinės informacijos, patvirtinančios esant faktinį pagrindą tokiam sankcionavimui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nutartyse ne tik nepateikta jokia veikų kvalifikacija, bet ir nurodytos veikos pagal aprašymą akivaizdžiai prieštarauja Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio nuostatoms.

26.4.2. Pažymi, kad slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas tęsėsi beveik trejus metus, nenurodant jokių naujų duomenų. Todėl pagal operatyvinių veiksmų rezultatus galima konstatuoti, kad byloje nebuvo ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo sankcionuoti ir daugybę kartų tęsti slaptus operatyvinio tyrimo veiksmus prieš Ar.U., An.U. ir kitus asmenis.

26.4.3. Nurodo, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko. Operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą. Netoleruotina ir tai, kai slapti operatyviniai ir procesiniai veiksmai pratęsiami, žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas, nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis galbūt vis tiek kada nors padarys nusikaltimą, negaunant duomenų, patvirtinančių faktinį operatyvinių priemonių taikymo pagrindą, dėl kurio ir buvo sankcionuota pokalbių ir susižinojimo kontrolė. Todėl akivaizdu, kad neteisėtu būdu surinkti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį.

26.4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje buvo pateikti 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriuos surašė FNTT pareigūnas L.K., tačiau šių veiksmų FNTT pareigūnai neatliko. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šie FNTT pareigūnams pateikti duomenys buvo gauti įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymi, kad šie operatyvinių veiksmų protokolai nepasirašyti, o juose užfiksuota informacija pateikiama kaip subjektyvi tyrėjo nuomonė ir interpretacija, kartais net negrindžiama jokiais užfiksuotais telefoniniais pokalbiais.

26.4.5. Nors šiuose protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodoma, kad jie surašyti vadovaujantis STT Vilniaus valdybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 4-01-2754, tačiau šis raštas nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas.

26.4.6. Gynėjas skunde pažymi, kad, siekiant remtis šioje byloje pateiktais STT pareigūnų duomenimis, turėjo būti gautas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas ar priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas (BPK 162 straipsnio nuostatos), kurių nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl, apelianto vertinimu, šie FNTT pareigūnų protokolai yra neteisėti, nes pateikti pažeidus įstatymuose nustatytą tvarką.

26.4.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ar.U. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama užfiksuotais telefoniniais pokalbiais su advokatu E. B.. Akivaizdu, kad šių telefoninių pokalbių panaudojimas baudžiamajame procese yra neteisėtas, nes pažeidžia advokato ir kliento susižinojimo slaptumą pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 46 straipsnio 5 dalį.

26.5. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančios FNTT specialistų išvados neatitinka BPK 90 straipsnio reikalavimų, todėl jomis negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

26.5.1. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, formuluodami užduotį specialistui dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodė, jog įmonės „W“ ir „G.“ bendrovei „N.G.“ jokių paslaugų nesuteikė, t. y. kad realūs sandoriai tarp „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ nėra įvykę, o buvo tik įforminti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Gynėjo vertinimu, šiuo atveju pačioje ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodant atlikti objektų tyrimą, buvo supainiotos teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijos. Be to, specialistui buvo pateikti klausimai, užduotyse nurodant, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „N.G.“ sandoriai, sudaryti su nurodytomis bendrovėmis, nėra realiai įvykę, t. y. yra fiktyvūs. Tokie pažeidimai buvo padaryti ir formuluojant užduotį bei pateikiant specialisto išvadą Nr. 5-1/166 dėl AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

26.5.2. Tai, kad specialisto išvados nepagrįstos, o jų turinys bei rezultatai kelia abejonių, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustos specialistės Kristinos Laurinavičienės parodymai. Pasak apelianto, specialistė patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pateiktoje užduotyje nurodyta aplinkybė, jog ūkinės operacijos neįvyko, turėjo esminę ir lemiamą reikšmę pateikiant išvadą, kad realūs sandoriai tarp „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ nėra įvykę. Jokie kiti duomenys papildomai tiriami nebuvo. Be to, specialistė pažymėjo ir tai, kad iš esmės „W“ ir „G.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros visiškai atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamus teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo įrašyti visi reikiami rekvizitai, skaičiai ir pan. Patvirtino ir tai, kad pagal sąskaitas akivaizdu, jog pinigai buvo sumokėti. Tačiau specialisto išvadoje nurodoma, kad „UAB „N.G.“ nepatyrė įmonių „W“ ir „G.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų išlaidų.

26.5.3. Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad specialistė savo išvadas dėl sutarčių fiktyvumo grindė iš esmės ne savo specialiomis žiniomis, ne informacija, esančia buhalteriniuose ir finansiniuose dokumentuose, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis bei išvestinėmis loginėmis prielaidomis.

26.6. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog Ar.U. bylos nagrinėjimo metu pateiktos įmonių „G.“ ir „Ar.“ sudarytos sutartys dėl akcijų pirkimo ir perleidimo yra fiktyvios. Gynėjo vertinimu, šios sutartys yra galiojančios, nes teismine tvarka nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Be to, skunde nurodoma, kad dėl šių sutarčių teisėtumo būtina apklausti liudytojus D. P., N. T. bei D. E..

26.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų ir jų panaudojimo organizavimo), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, o An.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo) ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

26.7.1. Apelianto vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje turėjo būti tiksliai nustatytas ir pagrįstas padarytos žalos dydis bei pasisavinto turto vertė.

26.7.1.1. Pažymi, kad kaltinime Ar.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo inkriminuojama padaryta didelė 7 110 464,32 Eur žala, o An.U. – 5 441 800,57 Eur žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas An.U. nuteisė jam inkriminuodamas 7 110 464,32 Eur žalą, tačiau dėl tokio kaltinimo pakeitimo nepasisakė.

26.7.1.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nurodytos penkiasdešimt penkios „W“ ir „G.“ sąskaitos faktūros ir jų sumos, kurių panaudojimas padarė UAB „N.G.“ didelę 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt) žalą. Tačiau kaltinime inkriminuota 7 110 464,32 Eur žala neatitinka sumos, kuri gaunama faktiškai sudėjus byloje esančiose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t. y. sudėjus byloje esančių penkiasdešimt penkių sąskaitų faktūrų sumas gaunama 14 277 528,76 Eur.

26.7.1.3. Pakeistame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį taip pat nurodoma, kad buvo pasisavintos UAB „N.G.“ piniginės lėšos – 7 110 464,32 Eur. Tačiau kokiu skaičiavimo būdu ši suma buvo apskaičiuota, apelianto nuomone, nėra galimybės nustatyti, nes, skaičiuojant pagal nurodytas sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus, apskaičiuojama kita suma.

26.7.1.4.Taip pat teigiama, kad pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes matyti, jog Ar.U. ir An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (Ar.U. taip pat ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį), priešingai nei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, inkriminuojamos ne visos „W“ ir „G.“ sąskaitos faktūros, t. y. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nurodomos suklastotos ir panaudotos penkiasdešimt penkios sąskaitos faktūros, o kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (taip pat ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį) kalbama tik apie trisdešimt vieną sąskaitą faktūrą. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad dalis „N.G.“ atliktų mokėjimo nurodymų pagal „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras buvo teisėti. Taigi, jeigu šie atlikti mokėjimo nurodymai pagal sąskaitas faktūras nekvalifikuoti kaip turto pasisavinimas, vadinasi, sąskaitos faktūros nesuklastotos, todėl Ar.U. ir An.U. nepagrįstai inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

26.7.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažindamas kaltais Ar.U. ir An.U. dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į pačių nuteistųjų bei liudytojų parodymus.

26.7.3. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog naftos produktai buvo pervežami geležinkeliais per Lietuvos Respublikos teritoriją, kaupiami AB “K.N.“ rezervuaruose, iš kur pakraunami į tanklaivius, užfiksuojant pakrovimo faktą ir krovinio kiekį tanklaivio pakrovimo dokumentuose. Taip pat šie dokumentai patvirtina, kad paslaugos pagal „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytas atstovavimo sutartis buvo atliktos, nes UAB „N.G.“ turėjo klientų. Be to, buvo surašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kurių pagrindu UAB „N.G.“ gaudavo sąskaitas faktūras, kurias įtraukdavo į buhalterinę apskaitą bei jas apmokėdavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad visą tuo laikotarpiu vykdyto verslo mechanizmą ir specifiką Ar.U. išsamiai paaiškino tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Gynėjo nuomone, paslaugų realumą patvirtina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei kratų metu pas Ar.U. rastos atspausdintos lentelės, kuriose fiksuoti atitinkami kroviniai ir apskaičiavimai.

26.7.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įmonių „W“ ir „G.“ pagrindinė funkcija pagal sudarytą sutartį buvo pritraukti klientus į UAB “N.G. jog šie naudotųsi UAB „N.G.“ krovinių ekspedijavimo paslaugomis, t. y. „W“ ir „G.“ surasdavo klientus, kurie norėtų pasinaudoti UAB „N.G.“ paslaugomis, o toliau UAB „N.G.“ pati tiesiogiai bendradarbiaudavo su krovinio savininko atstovais, derindavo krovinio pakrovimo darbus ir pan. Tai, kad už klientų paiešką buvo atsakingi tik Ar. ir An. U., patvirtino ir UAB “N.G.“ darbuotojai E. M., M. V., T. K..

26.7.5. Apelianto vertinimu, tai, kad Ar.U. bendradarbiavo su D. E., patvirtina 2009 m. vasario 27 d. akcijų pirkimo sutartis, pagal kurią Ar.U. pardavė D. E. ir D. P. bendrovės „G.“ akcijas (kiekvienam po 50 procentų), bei 2008 m. liepos 10 d. akcijų perleidimo sutartis, pagal kurią Ar.U. perleido D. P., N. T. bei D. E. investicinės bendrovės „Ar.“ akcijas (lygiomis dalimis po 32 procentus akcijų kiekvienam). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiavimo fakto negalima paneigti neapklausus paties D. E..

26.7.6. Gynėjo manymu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytos sutartys ir kiti kaltinime nurodyti dokumentai buvo fiktyvūs, t. y. pačios sutartys buvo sudarytos neketinant jų vykdyti, o kiti dokumentai tik imitavo jų vykdymą. Be to, apelianto tvirtinimu, tokių duomenų ir negali būti, nes visi sandoriai yra įvykę.

26.7.7. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad atitinkamų dokumentų radimas kompiuterių standžiuosiuose diskuose nereiškia, jog šie dokumentai priklauso būtent kompiuterio savininkui. Pažymi, kad dokumentus Ar.U. kompiuteryje galėjo palikti ir D. E.. Taip pat Ar.U. dirbo tiek S.P. kompiuteriu, tiek An.U. kompiuteriu, todėl akivaizdu, kad galėjo palikti šių kompiuterių standžiuosiuose diskuose dokumentus, susijusius su įmonėmis „W“ bei „G.“.

26.7.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog An.U. kompiuteryje buvo rastos parašų klišės, nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys duomenys, t. y. kad paimtame kompiuteryje buvo rastos būtent įmonių „W“ arba „G.“ direktorių parašų klišės.

26.7.9. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad An.U. niekada nedisponavo iš UAB “N.G.“ į įmones „W“ ir „G.“ pervestomis lėšomis, nors pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja teisę laisvai disponuoti pasisavintu turtu.

26.7.10. Todėl, gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad Ar.U. neorganizavo dokumentų suklastojimo ir panaudojimo bei turto pasisavinimo, o An.U. neklastojo dokumentų, jų nepanaudojo ir nepasisavino UAB „N.G.“ priklausančių piniginių lėšų.

26.8. Skunde nurodoma, kad Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį.

26.8.1. Pirmiausia, apelianto vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nesuprantama, kaip apskaičiuota 7 110 464,32 Eur suma, kuri buvo Ar.U. inkriminuojama pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinime Ar.U. veiksmai aprašyti ir kvalifikuoti kaip vykdytojo, kuris pats realizavo BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. su piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo ūkinėje ir finansinėje veikloje, melagingai nurodydamas, kad jos gautos iš teisėtos veiklos, ir taip jas legalizavo. Tačiau šių veiksmų kvalifikacija (taip pat ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje) nurodyta kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

26.8.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad įmonės buvo naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, o Ar.U. taip legalizavo nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas. Tačiau, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, įrodymų visuma patvirtina, kad Ar.U. investavo teisėtais būdais uždirbtas įmonių „W“ bei „G.,“ t. y. faktiškai D. P., N. T. bei D. E., pinigines lėšas, o per „Ar.“ – ir nedidelę dalį savo lėšų. Todėl jokio neteisėtai gauto turto, kurį reikėjo legalizuoti, nebuvo. Akivaizdu, kad Ar.U. atliko veiksmus, susijusius su teisėtai įgyto, jam ir kitiems asmenims priklausančio turto investavimu, todėl jo veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

26.8.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad BK 216 straipsnio sudėties subjektyvusis požymis yra tikslas, t. y. siekis įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Tačiau nagrinėjamoje byloje šis tikslas neįrodytas, nes akivaizdu, kad visos lėšos, buvusios įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitose, buvo gautos oficialiai, todėl nebuvo jokio tikslo jas įteisinti, nuslėpti ir legalizuoti.

26.8.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. gegužės 8 d. (Nr. 4851) telefoniniu Ar.U. ir S.P. pokalbiu, kurio metu nuteistieji kalbėjosi apie atliekamą operaciją („nuplovimą“). Pasak apelianto, iš šio telefoninio pokalbio turinio negalima daryti kategoriškos išvados, kad buvo kalbama būtent apie finansinę operaciją. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad 2009 m. gegužės 8 d. buvo atlikti kokie nors pinigų legalizavimo veiksmai ar finansinės operacijos.

26.8.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Ar.U. turėjo teisę valdyti įmonių „W“, „E.G.“, „Ar.“, „G.“, „Ar.“ bankų sąskaitas, tačiau nebuvo šių įmonių vadovas pagal BK 203 straipsnio nuostatas.

26.9. Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo), o An.U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „N.G.“ 2006–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo).

26.9.1. Apelianto vertinimu, kaltinime inkriminuota 14 277 528,76 Eur suma (kuri apskaičiuojama sudėjus byloje esančiose įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t. y. sudėjus byloje esančių penkiasdešimt penkių sąskaitų faktūrų sumas) ir nuo šios sumos skaičiuojamas papildomai į biudžetą sumokėtinas pelno mokestis – 2 300 908,83 Eur – yra apskaičiuoti neteisingai.

26.9.1.1. Gynėjas pažymi, kad pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį yra susiję, nes grindžiami sandorių, vykusių tarp „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ fiktyvumu. Be to, kaip jau minėta, turto pasisavinimas nuteistiesiems buvo inkriminuotas tik pagal dalį sąskaitų faktūrų (31) atliktus mokėjimo nurodymus, nes kiti mokėjimo nurodymai, atlikti pagal 24 sąskaitas faktūras, nėra kvalifikuoti kaip turto pasisavinimas. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad šios 24 sąskaitos faktūros yra teisėtos ir nesuklastotos, o 14 277 528,76 Eur suma apskaičiuota sudėjus visas „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų sumas.

26.9.2. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ar.U. veiksmai pagal BK 182 straipsnį kvalifikuoti su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį kaip organizatoriaus, tačiau jis veikos aprašyme įvardijamas ne kaip organizatorius, o kaip tiesioginis vykdytojas, apgaule sumažinęs mokėtiną pelno mokestį. Be to, kaltinimo aprašyme nebuvo nurodyti nei organizavimo veiksmai, nei konkretūs veiksmai, kuriais Ar.U. būtų tiesiogiai atlikęs BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus.

26.9.3. Iš Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį pareikšto kaltinimo nesuprantama, ar jis kaltinamas organizavęs dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, ar tik suklastotų dokumentų panaudojimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad Ar.U. organizavo dokumentų suklastojimą, o pabaigoje – jog Ar.U. ir An.U., veikdami organizuota grupe, panaudojo suklastotus dokumentus, nors An.U. veiksmai šioje dalyje kvalifikuoti kaip vykdytojo.

26.9.4. Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytos sutartys ir kiti dokumentai buvo tikri, o „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G.“ sudaryti sandoriai realūs, nes pinigai už suteiktas paslaugas buvo pervesti realiai. Todėl konstatuotina, kad į UAB “N.G.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos teisingos bei pagrįstos „W“ ir „G.“ sąskaitos faktūros apie realiai įvykusias ūkines operacijas, o patirtos išlaidos pagrįstai įtrauktos ir į UAB „N.G.“ 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. sausio–liepos mėnesių leidžiamus atskaitymus.

26.9.5. Todėl, gynėjo nuomone, Klaipėdos apskrities VMI buvo pateiktos UAB “N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijos su teisingai įrašytais duomenimis, o nesuklastotos. Taip pat mokėtinas pelno mokestis už 2 300 908,83 Eur sumažintas pagrįstai ir teisėtai, o UAB „N.G.“ teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius valstybei.

26.9.6. Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad, nagrinėjamu atveju net ir nustačius asmenų tyčią į pelno mokesčio deklaracijas sąmoningai įrašyti neteisingus duomenis apie pelną, nuteistųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 182 straipsnį, o pagal BK 220 straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už sąmoningą neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-17-303/2015; Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Jei mokesčių administratorius ir nuspręstų UAB „N.G.“ patirtų išlaidų nepripažinti leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį, šie santykiai, apelianto vertinimu, turėtų būti sprendžiami pasitelkiant mokestinių ginčų teisės normas.

26.9.7. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos (šiuo atveju – An.U.), veikdamas kaip jos valdymo organas išoriniuose santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla pirmiausia suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009; Nr. 3K-3-73/2008). O vertinant vertikalių (fiduciarinių) turtinių santykių pažeidimus, pagrindiniais baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijais reikėtų laikyti sudaryto sandorio neteisėtumą (kurį identifikuoja akivaizdus įgaliojimų viršijimas ir prieštaravimas patikėtojo valiai; rūpestingo ir apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų nesilaikymas; ekonominės logikos stoka; žala patikėtojui) ir piktavališkumą, piktnaudžiavimą pasitikėjimu. Tačiau nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013).

26.10. Skunde gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog Ar.U. ir An.U. veikė organizuota grupe.

26.10.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytas žinojimas, susitarimas ir bendro tikslo siekimas. Nurodoma, kad Ar.U., An.U. bei S.P. prašymai, pranešimai susiję išimtinai su darbo funkcijų vykdymu ir visiškai nepatvirtina asmenų suvokimo dalyvaujant organizuotoje grupėje. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuriuo būtų galima grįsti išvadą, kad Ar.U. būtų susitaręs su kitais bendrininkais daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba keletą nusikaltimų. Nors Ar.U., An.U. ir S.P., duodami parodymus, patvirtino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau aiškino, kad veikė būdami įsitikinę dėl savo veiksmų teisėtumo.

26.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo AB „K.N.“ patirtos žalos ir dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB „K.N.“ patirtos žalos).

26.11.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais veiksmais Ar.U. organizavo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą, dėl kurio AB “K.N.“ patyrė didelę žalą.

26.11.2. Pažymi, kad organizavimu gali būti laikomi tik konkretūs, aktyvūs nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys ne tik palenkiami padaryti nusikalstamą veiką, bet ir veikia aiškiai koordinuojami ir vadovaujami to organizatoriaus. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip organizatorius. Organizavimui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, tarp jų ir organizatoriaus bei vykdytojo bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką.

26.11.3. Gynėjas skunde taip pat ginčija AB „K.N.“ patirtos žalos dydį dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo. Nurodo, kad AB „K.N.“ patirtos 12 445 008,14 Eur (42 970 124,11 Lt) žalos dydis buvo nustatytas pagal specialistės Kristinos Laurinavičienės pateiktą specialisto išvadą Nr. 5-1/166, kurioje pateikti apskaičiavimai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

26.11.3.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra neaišku, kokia tyrimo metodika buvo panaudota teikiant specialisto išvadą dėl AB “K.N.“ patirtos žalos dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo, t. y. neaiški nei pati metodika, nei praktinis ar mokslinis naudojamos metodikos pagrįstumas, todėl kelia abejonių pasirinktos metodikos tinkamumas. Apelianto vertinimu, nesuprantama ir tai, kodėl specialistė skaičiavo dviejų ūkio subjektų rinkoje taikomų kainų už jų teikiamas paslaugas skirtumą ir jį vertino kaip AB „K.N.“ negautą pelną, nes šių dviejų ūkio subjektų veikla iš esmės skirtinga: vienas užsiėmė krova, o kitas – krovinių ekspedijavimu. Be to, tokio skaičiavimo pagrįstumo specialistė negalėjo paaiškinti ir pirmosios instancijos teisme.

26.11.3.2. Tvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti specialistės pateiktus skaičiavimus dėl nuostolio dydžio tiksliais ir jais vadovautis, nes atliekant apskaičiavimus specialistė neturėjo duomenų apie UAB „N.G.“ užsakovams taikytus kompleksinius tarifus, taikomas nuolaidų sistemas ir pan. Be to, UAB „N.G.“ turėjo gerokai daugiau išlaidų, kurios buvo įtrauktos į tarifą (veiklos išlaidos, išlaidos dėl muitinio forminimo, dėl tanklaivių, UAB „N.G.“ pelno marža, komisinis atlyginimas „W“ ir „G.“ už klientų paiešką ir jų pritraukimą, t. y. už sutartimi įsipareigotus atlikti veiksmus ir kt.).

26.11.3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog AB „K.N.“ galėjo gauti 12 445 008,14 Eur papildomų pajamų, jeigu būtų krovusi vakuuminį gazolį taikydama didesnį krovos tarifą, negu taikė bendrovei „N.G.“. Tačiau, gynėjo nuomone, specialistė neatsižvelgė į tai, kad AB “K.N.“ nuo 2005 m. iki 2010 m. taikyti didesnių tarifų, nei buvo nustatyta valdybos, negalėjo. Be to, AB „K.N.“ valdybos nustatyti tarifai visiems klientams buvo vienodi, todėl ir UAB „N.G.“ neturėjo jokio išskirtinumo ar privilegijų.

26.11.3.4. Nurodo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios UAB „N.G.“ ir AB “K.N.“ sudarė vakuuminio gazolio krovos sutartį, yra siekis užtikrinti vakuuminio gazolio kokybę. Šias aplinkybes, gynėjo vertinimu, patvirtina AB „K.N.“ komercijos direktoriaus S. Z., nuteistojo R.M. parodymai, taip pat užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, AB “K.N.“ pateikti raštai.

26.11.4. Gynėjas skunde tvirtina, kad specialistės pateikta išvada, jog AB „K.N.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė nuostolių, yra klaidinga ir nepagrįsta. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „K.N.“ optimaliai naudojo savo gamybinius pajėgumus, stipriai viršijo savo galimybes ir jokios žalos nepatyrė, todėl nebuvo net objektyvaus pagrindo skaičiuoti negautoms pajamoms.

26.11.4.1. Apeliantas nurodo, kad nebuvo tirta, kokios yra terminalo galimybės ir kiek atitinkamais laikotarpiais AB „K.N.“ faktiškai perkrovė naftos produktų bei tai, ar realiai buvo vykdyta UAB “N.G.“ kvotos rezervacija, ar ne.

26.11.4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2004 m. gruodžio 22 d. AB “K.N.“ sutartį Nr. 12-12-2005, sudarytą su UAB “N.G. bei padarytus 2008 m. vasario 14 d. ir 2008 m. kovo 7 d. pakeitimus Nr. 5, Nr. 6, bendrovė „K.N.“ neįsipareigojo rezervuoti talpyklų UAB „N.G.“ ekspedijuotiems naftoms produktams, nes AB „K.N.“ pati nuspręsdavo, kada konkrečiai ir kokio dydžio krovinius priims į terminalą. Be to, nustatyta ir tai, kad buvo ne vienas atvejis, kai UAB “N.G.“ paraiškos dėl naftos produktų krovos per terminalą buvo netenkinamos arba tenkinamos tik iš dalies, nes AB “K.N.“ valdomas terminalas neturėjo techninių galimybių priimti viso krovinio pasiūlytu grafiku.

26.11.4.3. Tai, kad terminalo pajėgumai nebuvo rezervuojami UAB „N.G.“ numatytomis kvotomis, o buvo optimaliai naudojami visų klientų kroviniams apdoroti, gynėjo nuomone, patvirtina ir AB “K.N.“ gamybos direktoriaus G. V., nuteistųjų R.M., J.A. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

26.11.5. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje jokių patikimų duomenų, kurie pagrįstų AB „K.N.“ patirtą konkretaus dydžio žalą, nėra. Taigi, Ar.U. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

26.11.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl analogiškų faktinių aplinkybių, t. y. dėl AB “K.N.“ patirtų nuostolių, yra pareikštas priešieškinis civilinio proceso tvarka. Todėl akivaizdu, kad ginčas dėl AB „K.N.“ galimai patirtų nuostolių pirmiausia laikytinas civilinio pobūdžio ginču, kuris šiuo metu nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

26.12. Nurodo, kad Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo ir UAB „N.G.“ išvengtos turtinės prievolės susimokėti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas).

26.12.1. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog AB „K.N.“ patyrė didelę 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ akcinės bendrovės „K.N.“ sąskaita išvengė turtinės prievolės susimokėti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų suma yra 1 719 853,78 Lt, o ne kaltinime nurodoma 1 719 034,23 Lt (skirtumas – 819,55 Lt), 2008 m. rugsėjo 30 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų suma yra 362 633,63 Lt, o ne kaltinime nurodoma 330 220,49 Lt (skirtumas – 32 413,14 Lt). Sudėjus kaltinime nurodytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų sumas už 2007–2008 metus gaunama bendra 2 082 487,41 Lt (603 130,04 Eur) suma, nors kaltinimas reiškiamas dėl 2 087 235,49 Lt (604 505,18 Eur). Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad ir šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje atlikti neteisingi skaičiavimai.

26.12.2. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais realiais veiksmais Ar.U. organizavo AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą ir AB “K.N.“ priklausančių lėšų iššvaistymą, t. y. neatskleista, kaip, kada ir kokiu būdu pasireiškė organizavimas, kokius padėjėjo veiksmus bei kokiomis aplinkybėmis atliko A.V. ir pan.

26.12.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog Ar.U. kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina telefoniniai pokalbiai, tačiau nėra aišku, kuriais telefoniniais pokalbiais pirmosios instancijos teismas rėmėsi skundžiamame nuosprendyje.

26.12.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „N.G.“ 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr. NG-SD07-10/04-5 kreipėsi į AB „K.N.“, nurodydama aplinkybes, kurios akivaizdžiai paneigė UAB „N.G.“ kaltę dėl susidariusių prastovų, t. y. blogos oro sąlygos, todėl buvo sutrikdytas Klaipėdos jūrų uosto darbas. Šią aplinkybę, t. y. kad atitinkamu laikotarpiu buvo blogos oro sąlygos, patvirtina ir AB “Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. balandžio 5 d. raštas Nr. (8.8) A8-1307, kuriuo dėl 2007 m. sausio–vasario mėnesiais atsiradusių prastovų gabenant krovinius, kurių gavėja yra AB „K.N.“, suteikė 50 procentų nuolaidą. Todėl AB “K.N.“ administracija 2007 m. spalio 5 d. posėdžio metu, atsižvelgdama į „N.G.“ rašte nurodytas aplinkybes, nusprendė atsisakyti reikalavimo bendrovei „N.G.“ apmokėti už vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais. Be to, šis sprendimas buvo priimtas kolegialiai. Todėl, gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad Ar.U. jokios neteisėtos įtakos AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. nedarė nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis, nes vyko normalus dviejų verslo subjektų bendravimas ir civilinių teisinių santykių derinimas, klausimų sprendimas absoliučiai teisėtais būdais.

26.12.5. Pažymi, kad Ar.U. nedavė jokių nurodymų dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų už vagonų prastovas 2007–2008 metais panaikinimo. Priešingai, apelianto vertinimu, Ar.U. šią situaciją sprendė teisėtomis priemonėmis, t. y. UAB „N.G.“ 2008 m. sausio 8 d. raštu Nr. NG-SD/08-01/8-3 oficialiai kreipėsi į AB „K.N.“, nurodydamas UAB „N.G.“ motyvus, kuriais vadovaudamasi bendrovė manė, kad AB „K.N.“ nepagrįstai išrašytos sąskaitos faktūros: serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini). Be to, iš 2008 m. sausio 9 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio turinio matyti, kad Ar.U. R.M. paaiškino, jog sąskaitos faktūros išrašytos nepagrįstai, nes nebuvo pateikti duomenys, jog AB „K.N.“ neturės galimybės išpilti UAB „N.G.“ klientų krovinio, todėl atsirado prastovos.

26.12.5.1. Iš 2008 m. sausio 15 d., 2008 m. sausio 17 d. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad A.V. su J.A. aptaria UAB „N.G.“ pateiktą raštą. Tačiau, gynėjo vertinimu, šių pokalbių turinys nepatvirtina, kad A.V. nurodo J.A. elgtis neteisėtai, t. y. panaikinti šias sąskaitas faktūras už vagonų prastovas.

26.12.5.2. Gynėjo nuomone, tarp bendrovių vyko oficialus susirašinėjimas, o telefoninių pokalbių metu buvo aptariama susiklosčiusi situacija. Bendravimo pobūdis rodo, kad tikslas buvo rasti sprendimą, išsiaiškinti, kas kaltas ir turi prisiimti nuostolius arba rasti kompromisą, o ne neteisėtomis priemonėmis paveikti J.A.. Akivaizdu, kad nei Ar.U., nei A.V. J.A. nedarė jokio neteisėto spaudimo. Be to, AB “K.N.“ sprendimas atsisakyti reikalavimo bendrovei „N.G.“ apmokėti už vagonų prastovas 2007–2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas buvo priimtas 2008 m. liepos 21 d. bendrovės administracijos posėdžio metu, kolegialiai.

26.12.5.3. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į nuteistųjų J.A., R.M., Ar.U. bei liudytojo G. V. parodymus, kad vagonų prastovos susidarydavo dėl AB “K.N.“ darbuotojų kaltės, nes patys darbuotojai spręsdavo, kuriuos vagonus ir kokiu eiliškumu krauti. Todėl būdavo atvejų, kai neperkraudavo UAB „N.G.“ krovinio ar išrašydavo klaidingas sąskaitas faktūras už vagonų prastovas.

26.12.6. Nurodo, kad tuo atveju, jei AB „K.N.“ mano, jog atsakomybę vis dėlto turėtų prisiimti UAB „N.G.“, tai šis ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

26.13. Mano, kad Ar.U. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pasirinktinai įvertino byloje esančius duomenis, o dalies jų iš viso nevertino ir nepasisakė.

26.13.1. Tvirtina, kad kaltinime netikslus šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Pasak apelianto, kaltinime nurodoma, kad Ar.U. šią nusikalstamą veiką padarė nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d., tačiau iš kaltinimo aprašomosios dalies matyti, jog nurodomi ir veiksmai, kurie buvo atlikti iki 2008 m. spalio 6 d.

26.13.2. Nors kaltinime nurodoma, kad Ar.U. už kyšį prašė R.M. teikti konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją, kurią R.M. teikė, tačiau, gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra įvardijama ir identifikuojama ši informacija. Be to, apeliantas pažymi ir tą aplinkybę, kad Ar.U. jokios konfidencialios ir tarnybinio pobūdžio informacijos iš R.M. niekada neprašė ir negavo.

26.13.3. Nurodo, kad Ar.U. kaltės dėl R.M. papirkimo nepatvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. kratų metu rasti dokumentai, t. y. lentelės su įvairiais skaičiavimais. Šiose lentelėse esančius duomenis ir jų reikšmę paaiškino Ar.U., kurio parodymai atitinka nagrinėjamoje byloje esančius finansinius dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad kratos metu rasti dokumentai yra susiję tik su Ar.U. ir UAB „N.G.“ bei D. E., įmonių „W“ ir „G.“ santykiais, tačiau šie dokumentai (lentelės) neturi nieko bendra su R.M.. Pažymi, kad pagrindinis lentelių tikslas buvo apskaičiuoti D. E. laisvai disponuojamą 50 procentų dalį, nes su D. E. buvo sutarta, jog puse iš UAB „N.G.“ uždirbtų pajamų jis su partneriais disponuos savarankiškai, o likusi dalis bus skirta investicinei veiklai. Todėl ir mokėjimo nurodymai į „V.V.“ sąskaitą buvo padaryti realizuojant šį susitarimą. Be to, apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad kita įmonių „W“ ir „G.“ pajamų dalis iš UAB “N.G.“ realiai buvo investuojama į nekilnojamąjį turtą, paskolas, kitas įmones.

26.13.4. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad Ar.U. nebuvo žinoma atliktų mokėjimo nurodymų paskirtis, ar kas yra „V.V.“ savininkas ar naudos gavėjas. Tai, kad Ar.U. nežinojo, jog „V.V.“ sąskaita priklausė būtent R.M., pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis R.M.. Todėl, apelianto vertinimu, akivaizdu, kad Ar.U. atliko mokėjimo nurodymus iš „W“ sąskaitos į „V.V.“ ne už R.M. veikimą ar neveikimą. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Ar.U. ir R.M. susitarimą dėl kyšio davimo. R.M. paaiškino, kad pinigus gavo už netarnybinio pobūdžio pagalbą, kurią suteikė D. E..

26.14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškinių pagrįstumo, todėl nepagrįstai patenkino pareikštus AB “K.N.“ ir Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius.

26.14.1. Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-7-358-303/2015).

26.14.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė teisiškai reikšmingos argumentacijos dėl priteistos žalos ir jos dydžio, o iš esmės tik vadovavosi ydingomis specialistų išvadomis.

26.14.3. Taip pat, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas AB “K.N.“ civilinį ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad AB „K.N.“ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra pareiškusi priešieškinį civilinio proceso tvarka, kuris šiuo metu dar nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

26.15. Skunde gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje Ar.U. ir An.U. neteisingai nustatė nusikalstamų veikų sutapties rūšis, todėl atitinkamai neteisingai pritaikė ir bausmių bendrinimo taisykles.

26.15.1. Apeliantas skunde cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtas bausmes, t. y. Ar.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, o An.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, turėjo taikyti apėmimo būdą.

26.15.2. Taip pat, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje Ar.U. ir An.U. už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, kurios neatitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, neatsižvelgė ir į ilgai trukusi baudžiamąjį procesą (t. y. nuo jų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dešimt metų), bei į tai, kad per šį laikotarpį nuteistieji naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

26.15.3. Gynėjas skunde prašo nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba mažinti skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, paskiriant ne didesnę kaip ketverių metų bausmę, ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) bausmės vykdymą atidėti minimaliam vienerių metų terminui.

26.15.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Ar.U., tiek An.U. yra stipriai socializuoti ir teigiamai charakterizuojami išsilavinę asmenys, dirbantys ir turintys šeimas, glaudžiais ryšiais susiję su laisvėje esančia aplinka, neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Gynėjo vertinimu, nuteisus juos realia laisvės atėmimo bausme, nuteistieji praras gyvenime vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jų gyvenimo pagrindą ir kurios gali būti neatkuriamos arba sunkiai atkuriamos. Be to, nei Ar.U., nei An.U., nėra tokie pavojingi ar keliantys tiesioginę grėsmę, kad už padarytus ekonominio ir finansinio pobūdžio nusikaltimus būtų būtina izoliuoti juos nuo visuomenės.

26.16. Skunde gynėjas prašo per kompetentingas užsienio valstybių institucijas į apeliacinės instancijos teisiamąjį posėdį iškviesti liudytojus D. P., N. T. bei D. E. ir juos apklausti. Liudytojams atsisakius atvykti, prašoma organizuoti šių asmenų apklausas, panaudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

26.16.1. Taip pat prašoma kreiptis į kompetentingas Šveicarijos institucijas su prašymu pateikti informaciją, kaip reglamentuotas Šveicarijoje registruotų įmonių „G.“, „Ar.“ akcijų pirkimo–perleidimo sutarčių registravimas. Esant privalomam šių sutarčių registravimui, prašyti pateikti iš registro duomenis, kurie patvirtintų šių sutarčių įregistravimą.

26.16.2. Gynėjo vertinimu, būtina paskirti ir lingvistinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar iš pateiktų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašymo galima suprasti, kokius konkrečiai veiksmus atliko konkretus asmuo.

27. Nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir Ar.U. bei An.U. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

27.1. Netenkinus pirmojo prašymo, bylą nutraukti konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam pagrindui.

27.1.1. Netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pagrindui.

27.1.2. Netenkinus pirmojo, antrojo ir trečiojo prašymų, panaikinti Ar.U. ir An.U. pagal BK 75 straipsnį paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

27.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuosprendyje įrodymai įvertinti atskirai vieni nuo kitų, neišdėstant išsamios jų analizės, nepateikiant logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, kurie aiškiai patvirtina Ar. ir An. U. nekaltumą ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis šie įrodymai nevertinti. Teismo išvados pagrįstos spėjimais bei prielaidomis, o ne surinktais ir teisme išanalizuotais įrodymais. Įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino tendencingai, neobjektyviai, visiškai ignoruodamas baudžiamosios teisės doktrinoje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus. Taip pat teismas iš esmės neanalizavo klausimo dėl byloje esančių įrodymų atitikimo BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė abstrakčias išvadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ir jų visumos, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomąją reikšmę, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą.

27.3. Pirmosios instancijos teismas, esant priimtam dėl Ar.U. ir An.U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017, nepagrįstai ir neteisėtai nenutraukė bylos pagal BK 2 straipsnio 6 dalį ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pažeidžiant dvigubo nubaudimo principą.

27.4. Pirmosios instancijos teismas net ir nustatęs, kad buvo padaryta nusikalstama veika, privalėjo bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 254 straipsnio 4 dalis ir BPK 303 straipsnio 4 dalis), tačiau to nepadarė, taip padarydamas esminį proceso pažeidimą ir netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.

27.5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, nepasisakė dėl jų skaičiaus ir turinio, paskyrė teisingumo principui prieštaraujantį ir faktinės situacijos neatitinkantį įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apelianto manymu, visi pirmiau nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

27.6. Pažymi, jog, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiant Ar. ir An. U. kaltę, remiamasi slapta fiksuotais asmenų telefoniniais pokalbiais, tačiau teismas visiškai nevertino šių įrodymų gavimo teisėtumo ir leistinumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepatikrino operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo, operatyvinių veiksmų atlikimo teisinio pagrindo. Išslaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis remiantis buvo kontroliuojama ir fiksuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog slapti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas buvo atliekami teisėtai bei pagrįstai. Skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog slaptai atlikta elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolė vykdyta teisėtai, t. y. kodėl ji nepažeidė Ar.U. ir An.U. teisės į privatumą, teisės bei teisėtų lūkesčių į teisingą ir objektyvų teismą.

27.7. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog operatyvinis tyrimas byloje buvo pradėtas ne vėliau kaip 2007 m. Tyrimo metu surinkta operatyvinė informacija apie Ar.U., An.U., J.A. ir kitų asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas (byloje nėra pažymos dėl operatyvinių tyrimų pradėjimo pagrindų ir aplinkybių, kurias galima būtų patikrinti). Išvadas dėl operatyvinio tyrimo fakto leidžia daryti iš esmės tik byloje esančios išslaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuota slapta asmenų (įskaitant ir Ar.U. bei An.U.) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, tačiau nė vienoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kokie konkretūs asmenų veiksmai ir kodėl bus kontroliuojami.

27.8. Nagrinėjamu atveju operatyvinių priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatyme numatytų pareigūnų, t. y. Vilniaus apygardos teismo pirmininko, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir teisėjo, o tai nors ir rodo buvus teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos, nes reikia nustatyti ir faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą. Pažymi, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą, o kartu ir veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar ši informacija atitinka tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami. Tačiau visose byloje esančiose išslaptintose teismo nutartyse tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip sukčiavimas, turto pasisavinimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, neteisėta juridinio asmens veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, tarpininkavimas kyšininkaujant, papirkimas ir „kiti nusikaltimai“, nenurodant nei tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nei faktinės informacijos, patvirtinančios esant faktinį pagrindą tokiam sankcionavimui. Nutartyse nepateikta jokia veikų kvalifikacija, o nurodytos veikos pagal aprašymą net nepatenka į OVĮ 9 straipsnyje nurodytąsias, nes, pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir papirkimas gali būti ir baudžiamasis nusižengimas, ir nesunkus nusikaltimas, neteisėta juridinio asmens veikla ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas yra tik nesunkūs nusikaltimai, apgaulingas apskaitos tvarkymas – apysunkis nusikaltimas, bet nenumatytas OVĮ 9 straipsnyje, tarpininkavimas kyšininkaujant – 2007 m. tik nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, „kiti nusikaltimai“, gynėjo teigimu, jokios kritikos neišlaikantis pagrindas vykdyti operatyvinį tyrimą. Tik nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas gali būti bandomas „pritempti“ prie BK 216 straipsnio, kuriame aprašytas sunkus nusikaltimas, tačiau, gynėjo teigimu, toks „pritempimas“ negalimas, nes kvalifikacija pagal BK nutartyje nenurodyta, o faktinės aplinkybės, leidžiančios manyti, kad tokia veiksmų kvalifikacija teisinga, taip pat nenurodytos.

27.9. Pažymi, jog iš byloje esančių išslaptintų teismo nutarčių matyti, kad pirmoji jų priimta 2007 m. gruodžio 29 d. Vis dėlto, gynėjo teigimu, pratęsiant techninių priemonių naudojimo prieš asmenį terminą, nutartis buvo surašoma kaip naujas techninių priemonių panaudojimo sankcionavimas, visiškai neatskleidžiant ankstesnio techninių priemonių panaudojimo fakto ir termino. Nurodo, jog paskutinė nutartis buvo priimta 2010 m. balandžio 16 d., sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą iki 2010 m. liepos 17 d. Tačiau nė vienoje nutartyje nėra pateikta naujos informacijos apie surinktus duomenis, kurie patvirtintų operatyvinių priemonių taikymo ir pratęsimo pagrįstumą, t. y. kad konkretūs asmenys vykdo ar rengiasi vykdyti nusikalstamas veikas. Tačiau teismas vis tiek pratęsė techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nors per visą jų panaudojimo ir telefoninių pokalbių klausymosi laikotarpį naujos informacijos, dėl kurios reikėtų tokių priemonių, nepaaiškėjo. Nė vienoje teismo nutartyje faktinis pagrindas, kad atsirado naujos informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą, nenurodytas. Taigi, beveik trejus metus teismas pratęsdavo slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimą, nenurodydamas jokios naujos medžiagos, patvirtinančios esant faktinį slaptų operatyvinių veiksmų pagrindą. Tokia ilga ir nerezultatyvi žmonių kontrolė, gynėjo teigimu, negali būti pateisinama, nes neatitinka teisinėje valstybėje galiojančių principų, todėl laikytina esminiu žmogaus teisių pažeidimu. Slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas. Byloje esančios teismo nutartys, priimtos 2007–2010 m. laikotarpiu iki pradedant ikiteisminį tyrimą, gali būti laikytinos teisėtos tik pagal formą, nes jas priėmė tam įgalioti teisėjai, bet ne pagal turinį. Jos neatitinka tokių nutarčių turiniui keliamų reikalavimų. Pagal operatyvinių veiksmų rezultatus, gynėjo teigimu, galima spręsti, jog byloje nebuvo ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo sankcionuoti ir daugybę kartų tęsti slaptus operatyvinio tyrimo veiksmus Ar.U., An.U. ir kitų asmenų atžvilgiu.

27.10. Teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai negalėjo tęstis begalę laiko. Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Taip pat slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011; Nr. 2K-530/2012). Šioje byloje, gynėjo manymu, į šiuos reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Slaptos operatyvinių bei procesinės prievartos priemonės buvo pratęsiamos nenurodant pratęsimui reikalaujamų pagrindų, dėl to buvo pažeista proporcija tarp valstybės siekiamo tikslo ir pasiekto rezultato. Neteisėtu būdu surinkti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

27.11. Aptardamas situaciją, susijusią su elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos panaudojimu šioje byloje, gynėjas nurodo, jog, nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašė FNTT pareigūnas L.K., nors nei jis pats, nei joks kitas FNTT pareigūnas šių veiksmų neatliko. Juos galimai atliko STT pareigūnai, kurie pateikė išslaptintas kompaktines plokšteles, pagal kurias FNTT pareigūnas surašė aptariamus protokolus. Pirmosios instancijos teismas šios situacijos visiškai nevertino ir neanalizavo, dėl jos nepasisakė. Nuosprendyje nepateikti jokie konkretūs duomenys, kurie rodytų, jog į bylą STT pareigūnų duomenys, kurių pagrindu FNTT pareigūnas surašė 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolą, gauti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju privalėjo būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas (2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolo surašymo metu galiojęs BPK 162 straipsnio reglamentavimas) ar priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas (vėlesnis BPK 162 straipsnio reglamentavimas), tačiau nei ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo, nei aukštesniojo prokuroro nutarimo nagrinėjamoje byloje nėra. Taigi, gynėjo manymu, STT pareigūnų duomenys, kurių pagrindu FNTT pareigūnas surašė 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolą, į bylą buvo pateikti pažeidus įstatymų nustatytą tvarką.

27.12. Gynėjas pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo turinys neatitinka OVĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes, kiek tai susiję su STT fiksuotais duomenimis, nenurodyti nei konkretūs naudotų operatyvinių veiksmų pavadinimai, nei siekiamas rezultatas, nei naudotos techninės priemonės. Be to, protokole nurodoma, kad jis surašytas vadovaujantis STT Vilniaus valdybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 4-01-2745, tačiau net šio rašto nagrinėjamojoje byloje nėra, tad ir dėl šios priežasties pokalbių pateikimas į baudžiamąją bylą yra visiškai neteisėtas.

27.13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad Ar.U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama užfiksuotais telefoniniais pokalbiais su advokatu E. B.. Šių telefoninių pokalbių panaudojimas baudžiamajame procese yra neteisėtas ir tuo aspektu, kad pažeidžia advokato ir kliento susižinojimo slaptumą. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą, o advokato profesinę paslaptį sudaro ir kliento suteikta informacija bei pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Ar.U. ir advokatą E. B. siejo sutartiniai teisinės pagalbos santykiai, tad užfiksuotų telefoninių pokalbių panaudojimui teisinių prielaidų nėra.

27.14. Gynėjas skunde nurodo, jog byloje esančios pokalbių suvestinės nepasirašytos, o FNTT tyrėjas L.K. vienu metu buvo ir tyrėjas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo autorius ir vertėjas, originalia rusų kalba pokalbių atskirais atvejais net nesurašydamas. Toks susidvejinimas negalimas, nes L.K. yra suinteresuotas bylos baigtimi ir šališkas. Jo šališkumą akivaizdžiai parodo ta aplinkybė, kad byloje esančiuose jo surašytuose operatyvinių veiksmų protokoluose surašyta ne objektyviai užfiksuota informacija, bet subjektyvi tyrėjo nuomonė ir interpretacijos, kartais net negrindžiamos jokiais užfiksuotais telefoniniais pokalbiais.

27.15. Apelianto teigimu, aptartos aplinkybės (kiekviena atskirai ir visos kartu) patvirtina, kad telefoniniai pokalbiai fiksuoti pažeidžiant įstatymus, jie į baudžiamąją bylą panaudojimui pateikti nesilaikant proceso taisyklių, jas šiurkščiai pažeidžiant, tad pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumo, skundžiamame nuosprendyje rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, dėl to padarė esminį BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą, ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

27.16. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų kaltė grindžiama ir FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų išvadomis. Pagal galiojančią teismų praktiką teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, taip pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytą pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos principais.

27.17. Byloje esančios specialisto išvados neatitinka BPK 90 straipsnio keliamų reikalavimų, jose atspindėti neobjektyvūs tyrimai, todėl jos negalėjo būti pripažintos įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, t. y. jomis negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Gynėjo teigimu, specialistų išvados kelia abejonių savo pagrįstumu dėl taikytos tyrimo metodikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, formuluodamas užduotį specialistui dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodė, kad įmonės ,,W“ ir ,,G.“ bendrovei „N.G.“ jokių paslaugų nesuteikė, t. y. kad realūs sandoriai tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB “N.G.“ nėra įvykę, o buvo tik įforminti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Gynėjo manymu, užduotyje atlikti objektų tyrimą buvo supainiotos teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijos. Specialistui buvo pateikti klausimai, užduotyse nurodant, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „N.G.“ sudaryti sandoriai su nurodytomis įmonėmis nėra realiai įvykę ir yra fiktyvūs. Panašaus pobūdžio prezumpcijos, akivaizdžiai supainiojus teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijas, padarytos ir formuluojant užduotį bei pateikiant specialisto išvadą dėl AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Dėl šios priežasties byloje esančios specialistų išvados nelaikytinos įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

27.18. Nurodo, jog nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuojamas didelės vertės turto pasisavinimo požymis. Toks kvalifikavimas, gynėjo teigimu, lemia būtinumą įrodyti papildomas aplinkybes, t. y. byloje turi būti tiksliai nustatytas ir pagrįstas turto pasisavinimo faktas bei pasisavinto turto vertė, tačiau to byloje nebuvo padaryta.

27.19. Gynėjas nurodo, kad ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytos sutartys nebuvo fiktyvios ir atsiskaitymai buvo pagrįsti bei realūs. Tokia išvada darytina jau vien todėl, kad, kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų, nemažą dalį UAB „N.G.“ atliktų mokėjimo nurodymų pagal ,,W“ ir ,,G.“ sąskaitas faktūras valstybinis kaltinimas pripažįsta teisėtais, nes nekvalifikuoja jų kaip turto pasisavinimo, o tai patvirtina, kad sąskaitos faktūros nesuklastotos. Taip pat, gynėjo teigimu, neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos kaltinime vieni mokėjimo nurodymai kvalifikuoti kaip turto pasisavinimas, o kiti ne.

27.20. Šioje baudžiamojoje byloje, gynėjo teigimu, yra svarbu nustatyti, ar klientų ir krovinių paieškos paslaugų teikimo sandoriai tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ iš tiesų įvyko, ar UAB „N.G.“ iš minėtų įmonių gavo sutartyse nurodytas paslaugas ir už jas sumokėjo, ar paslaugų iš ,,W“ ir ,,G.“ negavo, o sandoriai su šiomis įmonėmis buvo fiktyvūs. Neįvykusiu (fiktyviu) laikomas toks sandoris, kai paslaugos, nurodytos sutartyje ar sąskaitose faktūrose, nėra suteikiamos, o pinigai tariamam paslaugų teikėjui nėra sumokami arba grąžinami tariamam paslaugų gavėjui (pirkėjui). Nustatyti, ar sandoriai buvo realūs, ar fiktyvūs, galima nustačius, ar paslaugos buvo gautos realiai, ar už paslaugas buvo realiai (negrąžintinai) sumokėti pinigai.

27.21. Ar.U. rašytiniame paaiškinime ir apklausiamas teisme nurodė, kad veiklos pradžioje UAB „N.G.“ neturėjo pakankamai nuolatinių klientų, kurie galėtų garantuoti ilgalaikius bei didelius naftos produktų kiekius. UAB „N.G.“ iš esmės neturėjo ir galimybių savarankiškai pritraukti stambius, turinčius gerą reputaciją, klientus, todėl pradėta ieškoti alternatyvių sprendimų. Ar.U. pažįstamas D. E. jam pasiūlė verslo modelį, pagal kurį klientų ekspedijavimo paslaugoms ieškotų ne UAB „N.G. bet D. E.. Asmenys pradėjo bendradarbiauti ir suderino tokias sąlygas: Ar.U. nustatė atitinkamą kainą, kurią klientas privalo sumokėti UAB „N.G.“ už suteiktas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas (ši kaina apskaičiuojama įvertinus visas įmanomas krovinio ekspedijavimo iš konkretaus regiono į AB „K.N.“ išlaidas ir UAB „N.G.“ pelno maržą), o jeigu D. E. bei jo partneriams D. P. ir N. T. pavyksta tiesiogiai su klientu suderinti didesnę kainą, tai tas skirtumas ir priklausytų atstovams kaip komisinis atlyginimas, mokamas individualiai pagal kiekvieną klientą. UAB „N.G.“ sudarė atstovavimo sutartį su ,,W“. D. P., N. T. bei D. E. surado daug stambių klientų, kurie pradėjo bendradarbiauti su UAB „N.G.“. Dėl visų surastų klientų buvo sudaryti atstovavimo sutarties priedai, kuriuose buvo aiškiai aptartos mokėtinos sumos kaip komisinis atlyginimas. Atstovai suderindavo su UAB „N.G.“ (t. y. konkrečiai su Ar.U.) suteiktų paslaugų apimtis ir mokėtinų komisinių dydį, paskui išrašydavo ir atsiųsdavo sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokama mokėjimo nurodymu. Vėliau D. E. prašymu Šveicarijoje buvo įsteigta įmonė ,,G.“, kurią netrukus – 2009 m. vasario 27 d. – akcijų pirkimo sutartimis Ar.U. pardavė D. E. ir D. P. (kiekvienam po 50 procentų). Teismui pateikti išversti dokumentai, patvirtinantys, jog įmonė ,,W“ visas teises ir pareigas perleido naujai įsteigtai įmonei ,,G.“. Ši įmonė veikė pagal tą patį verslo modelį kaip ir ,,W“, t. y. atstovai ieškojo klientų – tarpininkavo, tarėsi su potencialiu klientu dėl didesnės ekspedijavimo paslaugų kainos, o tai pavykus – jau UAB „N.G.“ teikė ekspedijavimo paslaugas, sau pasilikdama sutartą sumą už suteiktas paslaugas, o atstovams į ,,G.“ banko sąskaitą sumokant komisinį atlyginimą. Sutarties vykdymo realumą ir klientų paiešką bei Ar.U. nurodomas aplinkybes, anot gynėjo, akivaizdžiai patvirtino ir N. T., kurio rašytiniai parodymai, patvirtinti notaro, buvo pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nevertino nuteistųjų parodymų, nepasisakė dėl jų kaip savarankiško įrodymų šaltinio ir nepagrįstai nesiėmė priemonių apklausti D. P. bei N. T., visiškai nepasisakė dėl N. T. rašytinių parodymų vertinimo.

27.22. Kad klientų paieška ir jų pritraukimas buvo Ar.U. įdirbis, apklausiamas patvirtino ir An.U., kuris sutiko, kad įmonėms ,,W“ ir ,,G.“ būtų mokamas komisinis atlyginimas už surastus klientus. Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas UAB „N.G.“ darbuotojas E. M., aiškiai nurodydamas, kad patys klientų neieškojo, jų suradimas buvo vadovų įdirbis.

27.23. Gynėjo teigimu, nuteistųjų parodymai iš esmės atitinka byloje surinktus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad naftos produktai buvo pervežami geležinkeliais per Lietuvos Respublikos teritoriją, kaupiami AB „K.N.“ rezervuaruose, iš jų pakraunami į tanklaivius, užfiksuojant pakrovimo faktą ir krovinio kiekį tanklaivio pakrovimo dokumentuose. Šie dokumentai aiškiai parodo, kad paslaugos pagal ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytas atstovavimo sutartis buvo atliktos, nes UAB „N.G.“ turėjo klientų. Jei ne ,,W“ ir ,,G.“ veiksmai, klientų ir nebūtų. Taip pat buvo surašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kurių pagrindu UAB „N.G.“ gaudavo sąskaitas faktūras, kurias įtraukdavo į buhalterinę apskaitą bei jas apmokėdavo. Netikėti Ar.U. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jis aiškiai paaiškino visą tuo metu vykdyto verslo mechanizmą (specifiką). Parodymai iš esmės paneigia skundžiamo nuosprendžio teiginį, kad sandoriai tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ buvo fiktyvūs. Nurodytų Ar.U. aplinkybių nepaneigia jokie byloje esantys duomenys.

27.24. Klientų ir krovinių paieškos paslaugos iš esmės neturi materialios išliekamosios išraiškos, todėl šių paslaugų suteikimą sunku pagrįsti. Tačiau byloje nustatyta ir neginčijama tai, kad naftos produktai buvo pervežami geležinkeliais per Lietuvos Respublikos teritoriją, kaupiami AB „K.N.“ rezervuaruose, iš jų pakraunami į tanklaivius, užfiksuojant pakrovimo faktą ir krovinio kiekį tanklaivio pakrovimo dokumentuose. Taip pat byloje yra paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kurie, be kita ko, patvirtina ir sandorių realumą. Šie dokumentai, gynėjo teigimu, patvirtina, kad pagal ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ sudarytas atstovavimo sutartis paslaugos buvo suteiktos. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad priėmimo–perdavimo aktais buvo siekiama įtvirtinti teisinėje apyvartoje aiškiai neteisingą informaciją ir kad jie yra netikri.

27.25. Gynėjo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio argumentų aiškiai matyti, kad neteisingai suprantamas tuo metu ,,W“ ir ,,G.“ teiktų paslaugų bendrovei „N.G.“ turinys. Įmonių ,,W“ ir ,,G.“ pagrindinė funkcija pagal sudarytą sutartį buvo pritraukti klientus į UAB „N.G.“, kad pastarieji naudotųsi UAB „N.G.“ krovinių ekspedijavimo paslaugomis, t. y. ,,W“ ir ,,G.“ surasdavo klientus, kurie norėtų pasinaudoti UAB „N.G.“ paslaugomis, o toliau UAB “N.G.“ jau pati tiesiogiai bendradarbiavo su krovinio savininko atstovais, derindama krovinio pakrovimo darbus ir pan. Todėl An.U. bendravo tiesiogiai su naftos produktus tiekiančiomis įmonėmis, tačiau tik nuo tada, kai išimtinai dėl tarpininko veiksmų jos atsirasdavo ir sutikdavo sudaryti sutartis su UAB “N.G.“. Tai, kaip jau minėta, patvirtino UAB „N.G.“ darbuotojas E. M.. Liudytoja T. K. taip pat patvirtino, kad, kiek jai teko girdėti, tai buvo rinkodaros paslaugos – ,,W“ surasdavo klientus, kurie norėtų pasinaudoti UAB „N.G.“ paslaugomis. Nei UAB „N.G.“, nei UAB “K.N.“ darbuotojai klientų neieškojo. AB “K.N.“ teikė UAB „N.G.“ klientams (naftos produktų savininkams) krovinio perkrovimo per terminalą paslaugą, o UAB „N.G.“ darbuotojai organizuodavo atitinkamo kliento krovinio ekspedijavimą. Todėl, gynėjo manymu, klaidingai teigiama, jog pagal sutartyse nurodytus ,,W“, o vėliau ,,G.“ skirtus veiksmus ir darbus atliko kiti asmenys. Būtent ,,W“, o vėliau ,,G.“ ieškojo ir pritraukė klientus, kurie naudojosi UAB “N.G.“ ekspedijavimo paslaugomis, o UAB „N.G.“ už šią paslaugą (klientų pritraukimą) mokėjo ,,W“ ir ,,G.“ atitinkamo dydžio komisinį atlyginimą.

27.26. Aplinkybę, kad Ar.U. iš tiesų bendradarbiavo su D. E. ir būtent jo interesais valdė ,,W“ ir ,,G.“, patvirtina 2009 m. vasario 27 d. akcijų pirkimo sutartis, pagal kurią Ar.U. pardavė D. E. ir D. P. įmonės ,,G.“ akcijas (kiekvienam po 50 procentų), bei 2008 m. liepos 10 d. akcijų perleidimo sutartis, pagal kurią Ar.U. perleido D. P., N. T. bei D. E. investicinės bendrovės ,,Ar.“ akcijas (lygiomis dalimis po 32 procentus akcijų kiekvienam). Šie dokumentai patvirtina, kad Ar.U. ir D. E. bendradarbiavo. Be to, Ar.U. parodė, kad su D. E. bendraudavo susitikę užsienyje, skambučiais internetu, susitikimų metu keisdavosi dokumentais ir informacijos laikmenomis. Tokį bendradarbiavimą patvirtino ir N. T..

27.27. Gynėjas pažymi, kad Ar.U. yra verslininkas, o ne teisės specialistas, todėl dėl atitinkamų verslo modelių (jų teisėtumo, realizavimo galimybių ir kt.) nuolatos konsultuodavosi su teisininkais (advokatais). UAB „N.G.“ vardu jis konsultavosi su advokatu E. B., kuris, informuotas apie pirmiau išdėstytą situaciją, peržiūrėjęs sutartis ir susijusius dokumentus, patikino, kad tai teisėta ir normali praktika sumokant atstovui už atliktas tarpininkavimo paslaugas vykdyti klientų paiešką. Ar.U. buvo patikintas, kad tokia veikla nepažeidžia jokių teisės aktų, jis pasitikėjo specialistų nuomone, todėl ilgus metus vystė verslą būtent taip. Apygardos teismas nevertino aplinkybės, jog UAB „N.G.“ buvo tikrinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojų, bendrovėje buvo atliekami nepriklausomi auditai, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, apie tokį verslo modelį VMI buvo informuota Ar.U. dar dirbant UAB „Naftos bunkeris“, raštu klausiant dėl tokių sandorių apmokestinimo PVM. Šios aplinkybės, be kita ko, leido pagrįstai tikėti, jog UAB „N.G.“ naudojamas verslo modelis iš esmės yra teisėtas.

27.28. Gynėjas ginčija An.U. nuteisimą dėl piniginių lėšų pasisavinimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kaltinimo dėstymą ir logiką An.U. nežinojo apie iš UAB “N.G.“ į įmones ,,W“ ir ,,G.“ pervestus pinigus. O pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja teisę laisvai disponuoti pasisavintu turtu. Gynėjas nurodo, jog tokios teisės An.U. niekada nebuvo įgijęs. An.U. žinioje pinigai buvo tik tol, kol buvo UAB „N.G.“ banko sąskaitoje. Nei byloje, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra duomenų, patvirtinančių, jog An.U. suprato, kad jo veiksmai neteisėti. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįrodinėjo An.U. veikos subjektyvinės pusės požymių. Tačiau būtina nustatyti, kad An.U. turėjo tiesioginę tyčią pasisavinti UAB „N.G.“ pinigus. Net jeigu ir būtų daroma prielaida, jog UAB „N.G.“ piniginės lėšos buvo nepagrįstai ar neteisėtai pervestos įmonėms ,,W“ ir ,,G.“, tai, gynėjo teigimu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad An.U. žinojo ir suvokė aptartų veiksmų neteisėtumą. Be to, pervesti pinigai niekada neatsirado An.U. žinioje ir netapo jo nuosavu turtu.

27.29. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktos specialistų išvados kelia abejonių savo pagrįstumu ir dėl pačios tyrimo metodikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, formuluodamas užduotį specialistui dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos atlikimo, nurodė, kad įmonės ,,W“ ir ,,G.“ bendrovei „N.G.“ jokių paslaugų nesuteikė, t. y. kad realūs sandoriai tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ nėra įvykę, o buvo tik įforminti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Tačiau pačiose tyrėjo pateiktose užduotyse atlikti objektų tyrimą buvo supainiotos teisėsaugos institucijų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismo bei specialistų funkcijos. Pažymi, jog specialistė teisme nebuvo apklausta, nors, gynėjo teigimu, teismas privalėjo būti aktyvus ir imtis priemonių ją apklausti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017 specialistė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotyje nurodyta prezumpcija, jog ūkinės operacijos neįvyko, turėjo esminę ir lemiamą reikšmę formuluojant išvadą, kad realūs sandoriai tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ nėra įvykę. Jokie kiti duomenys analizuojami nebuvo. Taip pat specialistė akcentavo, kad iš esmės ,,W“ ir ,,G.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros visiškai atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus teisės aktų reikalavimus, t. y. įrašyti visi reikiami rekvizitai, skaičiai, kurie patvirtina, kad pagal sąskaitas pinigai sumokėti, nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kad UAB „N.G.“ nepatyrė ,,W“ ir ,,G.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų išlaidų. Specialistė rėmėsi išankstine ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, kuri galėjo būti padaryta tik išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Specialistės nebuvo prašoma pasisakyti dėl to, ar minėti sandoriai galėjo būti realūs ar ne. Aptarti argumentai patvirtina, kad specialistės išvados neatitinka BPK 90 straipsnio keliamų reikalavimų, jose atspindėti neobjektyvūs tyrimai, todėl jos nelaikytinos įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

27.30. Kaltinimas Ar.U. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį grindžiamas sandorių tarp ,,W“ ir ,,G.“ bei UAB „N.G.“ fiktyvumu. Šis kaltinimas, gynėjo teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pagrįstas ar įrodytas. Ar.U. turto nepasisavinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Ar.U. legalizavo nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas. Ar.U. investavo teisėtais būdais uždirbtas ,,W“ bei ,,G.“ (faktiškai D. P., N. T. bei D. E. priklausančias) pinigines lėšas, o per ,,Ar.“ ir nedidelę dalį savo lėšų. Jokio neteisėtai gauto turto nebuvo, todėl nebuvo ir ką legalizuoti. Būtent šių sąlygų buvimo reikalauja BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicija. Ar.U. atliko veiksmus, susijusius su teisėtai įgyto, jam ir kitiems asmenims priklausančio turto investavimu, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Ar.U. dėl jo ryšio su ,,W“, ,,G.“ bei ,,Ar.“ paaiškino, kad D. P., N. T. bei D. E. dalį pinigų, t. y. 50 procentų, gautų už jų suteiktą UAB “N.G.“ atstovavimą, norėjo investuoti į kitą veiklą. Investavimu paprašė užsiimti Ar.U., kuris sutiko padėti už atitinkamą užmokestį. Iš pradžių keletas investicijų buvo padaryta tiesiogiai per ,,W“, bet vėliau, kaip jau minėta, buvo įsteigta ,,Ar.“, kurios 96 procentus akcijų Ar.U. 2008 m. liepos 10 d. perleido D. P., N. T. bei D. E. lygiomis dalimis po 32 procentus akcijų kiekvienam. Ar.U. liko 4 procentai ,,Ar.“ akcijų už jo atliekamą darbą, t. y. investavimą. Teismui buvo pateiktos akcijų perleidimo sutartys ir jų vertimai. Įmonės ,,Ar.“ steigimo tikslas – investicinė veikla. Ar.U. jam (4 procentai) ir D. P., N. T. bei D. E. priklausančiais lėšas investavo į kitų įmonių įsigijimą, nekilnojamąjį turtą bei paskolas. Atliktų mokėjimo nurodymų ir sudarytų sandorių logiką bei faktines aplinkybes, savo ryšį su realiais ,,W“ ir ,,G.“ savininkais Ar.U. aiškiai išdėstė duodamas parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo.

27.31. Nurodo, jog turto legalizavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas nuslėpti ar įteisinti (t. y. legalizuoti) nusikalstamu būdu įgytus pinigus“ reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Toks tikslas šioje byloje neįrodytas. Gynėjas tvirtina, jog visos lėšos, buvusios ,,W“ ir ,,G.“ sąskaitose, gautos oficialiai, todėl nebuvo ką įteisinti, nuslėpti, legalizuoti. Vien veiksmų su šiomis lėšomis atlikimas, nenustačius privalomojo tikslo, gynėjo teigimu, negali būti kvalifikuojamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27.32. Pažymi, kad Ar.U. patvirtino, kad būtent D. E. nurodymu iš šių įmonių sąskaitų buvo atliekami ir kaltinime minimi mokėjimo nurodymai į „P.I.“, „H. L.“, „J.A.“, „G.C.“, „M.(duomenys neskelbtini)“, „I.M.“, „F.L.“ sąskaitas. Gynėjo teigimu, šiuos juridinius asmenis Ar.U. galėjo nurodyti tik iš kaltinimo, nes jų neprisimena, kadangi pats nieko nesprendė ir neorganizavo, su jais sandorių nesudarė. Jis nebendravo ir su šių juridinių asmenų atstovais, jų nepažįsta, su jais jokių klausimų nesprendė. Pažymi, jog Ar.U., D. E. pavedimu atlikdamas mokėjimo nurodymus iš ,,W“ bei ,,G.“ sąskaitų, galėjo kelis kartus kalbėti su kuo nors, tačiau tik tam, kad gautų ir perduotų informaciją, tačiau negali nurodyti to asmens nei vardo, nei pavardės. Tokią Ar.U. poziciją visiškai patvirtino A. R., A. F. (A. F.), D. S. (D. S.) ir S. (S.) Z., kurių parodymai teisme buvo pagarsinti. Taip pat teisme apklausti liudytojai D. V. (D. V.), I. V. (I. V.), A. L. (A. L.) patvirtino, kad nei Ar.U., nei An.U. nepažįsta, su jais nebendravo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Ar.U. ryšį su „P.I.“, „H. L.“, „J.A.“, „G.C.“, „M.(duomenys neskelbtini)“, „I.M.“, „F.L.“, išskyrus tai, kad šiems asmenims buvo pervesti pinigai iš ,,W“ bei ,,G.“. Nuosprendyje nurodoma aplinkybė, kad kratos metu A. F. gyvenamojoje vietoje rasta Ar.U. vizitinė kortelė, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl Ar.U. nusikalstamų veiksmų, nes A. F. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, o Ar.U. patvirtino, kad su minėtu asmeniu galėjo bendrauti vykdydamas teisėtus D. E. pavedimus.

27.33. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad Ar.U., An.U. ir S.P. veikė organizuota grupe, tačiau tokio teiginio nepagrindė bylos duomenų analize ir konkrečiais faktiniais duomenimis. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Taigi, organizuotos grupės bendrininkai supranta, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklauso. Nurodo, jog šioje byloje nebuvo nustatytas Ar.U., An.U. ir S.P. susitarimas daryti vieną ar kelias nusikalstamas veikas. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkių konkrečios užduoties, siekiant bendro tikslo, atlikimą. Gynėjo manymu, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuriuo būtų galima grįsti išvadą, kad Ar.U. susitarė su kitais bendrininkais daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip pat nėra ir duomenų, jog nuteistieji būtų pasiskirstę vaidmenimis ar atlikę skirtingas užduotis. Skundžiamame nuosprendyje išvada dėl organizuotos grupės buvimo grindžiama vien prielaidomis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo veikta organizuota grupe. Nuteistieji, duodami parodymus, išsamiai paaiškino, kokius veiksmus atliko, kad veikė būdami įsitikinę dėl savo veiksmų teisėtumo. Ar.U. tvirtino, kad jis nei An.U., nei juo labiau S.P. niekada neaiškino jokių detalių apie ,,W“ ir ,,G.“ bei apie su šiomis ir kitomis kaltinime nurodytomis užsienio įmonėmis susijusius asmenis. An.U. ir S.P. buvo pateikiama tik ribota informacija, kiek tai buvo būtina jų darbo funkcijoms vykdyti, tad net ir tuo atveju, jei būtų daroma išvada, kad UAB „N.G.“ ir ,,W“ bei ,,G.“ santykiai ir tarp jų buvę piniginiai atsiskaitymai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl apie tai nei An.U., nei S.P. nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tokia nuteistųjų pozicija nepaneigta jokiais įrodymais.

27.34. Gynėjo teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Ar.U. ir An.U. kaltė padarius nusikalstamas veikas iš esmės grindžiama vien tik prielaidomis, o tai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju privalu remtis in dubio pro reo principu, kuriuo įpareigojama nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Nėra jokių patikimų argumentų ir motyvų atmesti Ar. ir An. U. poziciją dėl kaltinimų, nėra ir pakankamų teisinių argumentų paneigti šio principo taikymą nagrinėjamoje byloje. Negali būti daroma išvada dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų, nes nenustatyta (neįrodyta) nei objektyvioji inkriminuojamų veikų pusė – neteisėti veiksmai, nei kaltė, o pagal BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas in dubio pro reo principo nesilaikė, pirmenybę suteikė kaltinantiems įrodymams, o Ar.U. ir An.U. teisinančių įrodymų arba visiškai nevertino, arba juos formaliai atmetė, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytą reikalavimą išsamiai išnagrinėti visus byloje esančius duomenis.

27.35. Gynėjas pažymi, kad non bis in idem principo prasme yra negalimi du paraleliniai ikiteisminiai tyrimai, du kaltinimai ir juo labiau du atskirose bylose priimti nuosprendžiai už vieną ir tą patį poelgį. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

27.36. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017 priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tiek Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, tiek An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jau pripažinti kaltais ir nuteisti už tą patį įvykį, tą patį poelgį, kuris nuteistiesiems inkriminuojamas šioje baudžiamojoje byloje, t. y. pastarieji jau pripažinti kaltais ir nuteisti už santykių tarp UAB „N.G.“ ir ,,W“ bei ,,G.“ fiktyvumą. Gynėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017 nuteisdamas Ar.U. ir An.U. už UAB „N.G.“ turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad visa pagal atitinkamą sąskaitą faktūrą atlikto mokėjimo nurodymo suma pervesta neteisėtai ir pasisavinta. Tad šioje byloje pakartotinis UAB „N.G.“ piniginių lėšų pasisavinimo aplinkybių inkriminavimas Ar.U. ir An.U. yra pakartotinis baudžiamasis procesas. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės yra skirtingos tik tiek, kiek tai susiję su vėlesniais įmonių ,,W“ ir ,,G.“ iš UAB “N.G.“ gautų lėšų pervedimais. Tačiau, gynėjo manymu, vien dalinis faktinių aplinkybių skirtumas nerodo, jog procesai yra netapatūs. Be to, An.U. BK 216 straipsnis nebuvo inkriminuotas ir jis dėl to nėra nuteistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Ugniaus Vyčino 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu atskyrus tų pačių asmenų galimai padarytų tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, atskirus epizodus į du tyrimus, susiklostė nepagrįsta ir prieštaraujanti teisei situacija, kad už tą patį nusikaltimą kaltinamieji gali būti nuteisti du kartus, tačiau bylos nenutraukė, o priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas non bis in idem principą.

27.37. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagal Ar.U. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu suformuluotą kaltinimą paskutinis jam inkriminuojamas veiksmas atliktas 2010 m. birželio 28 d. Taigi senaties terminas suėjo 2020 m. birželio 28 d. An.U. paskutinis inkriminuojamas veiksmas – 2010 m. birželio 28 d. Taigi, senaties terminas priimti apkaltinamąjį nuosprendį suėjo 2020 m. birželio 28 d.

27.38. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu byloje, kurioje nuteisti Ar.U. ir An.U., nes šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Neįsiteisėjęs teismo nuosprendis negali sukelti teisinių padarinių jame konstatuotų faktinių aplinkybių prasme.

27.39. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Ar.U. ir An.U. yra stipriai socializuoti ir teigiamai charakterizuojami išsilavinę asmenys, dirbantys ir turintys šeimas, glaudžiais ryšiais susiję su aplinka, neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Todėl, gynėjo manymu, įpareigojimas išvykti yra perteklinis ir nemotyvuotas, ypač atsižvelgiant į ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą ir nesant realaus poreikio riboti nuteistųjų judėjimą. Toks ribojimas tik trukdytų nuteistiesiems vykdyti kitą įpareigojimą – dirbti, nes dažnu atveju darbo pobūdis yra susijęs su poreikiu išvykti iš gyvenamosios vietos.

28. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

28.1. Ar.U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir Ar.U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

28.1.1. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Ar.U. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo.

28.1.2. An.U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

28.1.3. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl An.U. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo.

28.1.4. Taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš Ar.U. 2 317 704,54 Eur, iš An.U. 2 317 704,54 Eur, iš S.P. 1 000 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

28.2. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai).

28.3. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ar.U. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, o An.U. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelnios. Taip pat teismas nepagrįstai abiejų nuteistųjų atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei Ar.U. ir An.U. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo. Skirdamas bausmes šiems nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas neužtikrino bausmės paskirties, t. y. teisingumo principo įgyvendinimo.

28.4. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Ar.U. ir An.U. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už sunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teismas, atidėdamas nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgia į itin ilgą šios baudžiamosios bylos procesą. Prokurorės teigimu, šiuo atveju ilgas procesą lėmė ne nepakankamas tyrimo veiksmų intensyvumas, o objektyvūs veiksniai – įrodymų rinkimo sudėtingumas. Pažymi, kad tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo, tiek BPK nustatytomis priemonėmis buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvoje ir kitose valstybėse nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu besiverčiančių asmenų ratą, jų planuojamus ir trunkančius veiksmus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą buvo gauti atsakymai iš Ispanijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos federalinio teisingumo biuro, Čekijos Respublikos teisėsaugos institucijų, Latvijos Respublikos vyriausiosios kriminalinės policijos valdybos tarptautinio bendradarbiavimo biuro (paskutinis įvykdytas mokėjimo nurodymas gautas 2017 m. balandžio 26 d.).

28.5. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Ar.U. ir An.U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe. Nurodo, kad tai, jog inkriminuojamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe, turi įtakos bausmės skyrimui, nes BK 54 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų ir 61 straipsnio nuostatos reikalauja teismo į jas atsižvelgti, o BK 58 straipsnio 2 dalyje tiksliai nustatyta, kad organizuotos grupės nariams paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Tačiau pirmosios instancijos teismas Ar.U. ir An.U. skyrė bausmes, mažesnes negu sankcijos vidurkis, t. y. tokias, kokios paprastai skiriamos nesant organizuotos grupės požymio.

28.6. Ar.U. nuteistas už du sunkius nusikaltimus, taip pat nustatyta, kad jis subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo. An.U. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą. Reikšminga ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai suplanuoti, į kuriuos įtraukti ir kitose šalyse veikiantys asmenys, be to, veikos buvo daromos net ketverius metus. Šios aplinkybės patvirtina didesnį nuteistųjų pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą. Šioje byloje nuteistieji pasisavino labai didelę pinigų sumą, t. y. daugiau nei penkis milijonus eurų, o tai irgi, prokurorės manymu, turi reikšmės skiriant bausmę. Prokurorės teigimu, turėtų būti įvertinta ir tai, jog nuteistieji Ar.U. ir An.U. viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, prokurorės nuomone, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistųjų veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jie gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindami kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistųjų elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Be to, Ar.U. ir An.U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu yra nuteisti už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, Ar.U. paskirta 7 (septynerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, An.U. paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė (šis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs).

28.7. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje baudžiamojoje byloje netaikė turto konfiskavimo, nurodydamas, jog taip siekiama užtikrinti kitoje (atskirtoje byloje) civilinių ieškinių patenkinimą. Visų pirma Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, vyksta apeliacinis procesas ir šiuo metu nėra žinoma, kaip bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Šioje byloje nustatyta, kad Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino UAB „N.G.“ pinigines lėšas – 5 635 409,07 Eur, tačiau UAB „N.G.“ byloje civilinio ieškinio nereiškia, taip pat byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas būtų grąžintas bendrovei ar būtų susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, taikytinas turto konfiskavimas, iš nuteistųjų išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 635 409,07 Eur. Byloje nuteistieji neprisipažino pasisavinę bendrovės pinigines lėšas, taip pat nenustatyta, kokiu būdu buvo pasidalijama pasisavintomis piniginėmis lėšomis, todėl, įvertinus nuteistųjų vaidmenis, t. y. tai, kad An.U. ir Ar.U. vaidmenys pasisavinant UAB „N.G.“ lėšas buvo svarbūs (tai pagrindiniai naudos gavėjai), o S.P. vaidmuo buvo antraeilis, jos veiksmai nebuvo tokie aktyvūs, todėl iš Ar.U. konfiskuotina 2 317 704,54 Eur, iš An.U. konfiskuotina 2 317 704,54 Eur, o iš S.P. – 1 000 000 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R.M., Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A. bei jų gynėjai, nuteistųjų UAB „N.G.“ bei UAB „A.“ gynėjas prašė nuteistųjų bei gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė ir civilinės ieškovės atstovas prašė nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistųjų Ar.U., An.U. gynėjo, S.P., R.M., J.A., A.V. ir jo gynėjo, juridinių asmenų UAB „N.G.“ ir UAB „A.“ gynėjo apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų S.P., Ar.U., An.U. gynėjo apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies.

30. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus), padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

31. Nuteistieji ir jų gynėjai skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamųjų įstatymų taikymo, dėl paskirtų bausmių, o prokurorė skunde reiškia nesutikimą dėl nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. paskirtų bausmių, netinkamo BK 72 ir 75 straipsnių taikymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, dėl susijusių apeliantų skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu vertindama ir individualius konkretaus skundo argumentus.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, baudžiamosios bylos Nr. 1A-1-318/2024, kurią sudaro dvi bylos, sujungtos į vieną Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (Nr. 1A-2-318/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2) – b. b. A, ir Nr. 1A-289-654/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10021-2010-5)) – b. b. B, medžiaga, ją išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal skunduose apibrėžtas ribas, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, kurio metu apklausti liudytojai (S. Z., R. K., G. V., L.K., D. S., V. K. G., I. B.-G.), specialistas Artūras Kapitanovas, išreikalauti bei ištirti papildomi dokumentai, su teisinės pagalbos prašymu kreiptasi į Graikijos Respubliką dėl liudytojų apklausos, paskirtos dvi ekspertizės: ekonominė (apskaitos ir finansų) bei komisijinė ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizės, ekspertai Jurijus Vinikovas, Audrona Spiečiūtė, Marius Barkauskas davė paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., J.A., R.M., A.V., juridinio asmens UAB „N.G.“ kaltės, padarė teisiškai reikšmingų faktų nustatymo, įrodymų vertinimo, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktų pagrindu, o 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktų pagrindu. Keičiamos apskųstų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžių dalys dėl Ar.U., An.U., S.P. inkriminuotų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o Ar.U. ir S.P. dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, dėl Ar.U. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, An.U. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, dėl Ar.U. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, A.V. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo išvaistant turtines teises), dėl Ar.U. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, A.V. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės iššvaistymo), dėl BK 3 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 72, 75 straipsnių taikymo, neteisingai paskirtų bausmių, dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto 2 300 908,83 Eur dydžio civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės AB „K.N.“ civilinio ieškinio dalies dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo išsprendimo (BPK 328 straipsnio 1–4 punktai). Be to, naikinama 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl R.M. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukiama (BPK 327 straipsnio). Taip pat 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalys, kuriomis S.P. nuteista BK 182 straipsnio 2 dalį, Ar.U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, A.V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalyje, J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o juridinis asmuo UAB „N.G.“ – numatyto BK 20 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalį (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), naikinamos ir šiose dalyse priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo

33. Nepagrįsti nuteistųjų Ar. ir An. U. gynėjo, nuteistojo A.V. ir jo gynėjo, nuteistojo R.M. gynėjo skundų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, pažeidė BPK 162 straipsnyje nustatytą tvarką.

34. Baudžiamojo proceso pagrindinis principas skelbia, kad baudžiamajame procese yra leistina tik tai, kas nustatyta įstatyme. Tai reiškia, kad visas įrodinėjimo procesas griežtai saistomas teisinėmis taisyklėmis, pagal kurias sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais ir ar ja galima grįsti teismo nuosprendį. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tie duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka bei surinkti teisėtais būdais.

35. Apskųstųjų teismo nuosprendžių turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų An.U., Ar.U., A.V., R.M., J.A., S.P., juridinių asmenų UAB „N.G.“ ir UAB „A.“ kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė ne tik pačių nuteistųjų ar jų įgaliotų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktais, kita rašytine bylos medžiaga, bet ir duomenimis, surinktais atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, taikytą tam tikriems abonementiniams numeriams laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. liepos 17 d.

36. Slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu galiojusioje BPK 162 straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse įtvirtintas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje minimo straipsnio redakcijoje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, o jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

37. Iš aptartų teisės normų turinio akivaizdu, kad vienoje baudžiamojoje byloje gauti duomenys, įskaitant ir pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) įstatymą surinkti, gali būti panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik esant arba aukštesniojo prokuroro nutarimui, arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarčiai. Taigi, apeliantai yra teisūs, skunduose tvirtindami, kad baudžiamojo proceso įstatymas draudžia be įstatymo leidėjo numatyto leidimo naudoti taikant operatyvinės veiklos metodus surinktus duomenis ir jais remtis baudžiamojoje byloje. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-49-677/2017). Tačiau, nagrinėjamu atveju, priešingai, negu skunduose nurodo nuteistieji ir jų gynėjai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje spręsdamas klausimą dėl operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų leistinumo ir teisėtumo, turėjo vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BPK 162 straipsnyje, pagal kurias, kaip minėta, vienoje baudžiamojoje byloje taikant operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) metodus surinkti duomenys gali būti panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik esant arba aukštesniojo prokuroro nutarimui, arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarčiai.

38. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo“, baigus ikiteisminį tyrimą dėl dalies Ar.U., An.U., S.P., taip pat A.V., J.A., R.M. ir juridinio asmens – UAB ,,N.G.“ galimai padarytų nusikalstamų veikų, iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-10021-10, siekiant, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, taip pat užtikrinta įtariamųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., juridinio asmens UAB „N.G.“ teisė į kuo greitesnį procesą, išskirtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10015-14, t. y. dėl laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., juridinio asmens UAB „N.G.“ galimai padarytų nusikalstamų veikų: Ar.U. – numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, An.U. – BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, S.P. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, A.V. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, J.A. – BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, R.M. – BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir juridinio asmens UAB „N.G.“ – BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (b. b. A, t. 1, b. l. 1–3, 33–34; b. b. B, t. 1, b. l. 54–56).

39. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-10021-10 atskyrus dalį įtarimų, pareikštų pagal nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius, ir suformavus atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10015-14, gali susidaryti regimybė, kad tokiu būdu buvo suformuotos dvi tarpusavyje nesusijusios baudžiamosios bylos: baudžiamoji byla, kurios procesinis Nr. 1-06-1-10021-2010-5, ir baudžiamoji byla, kurios procesinis Nr. 1-06-1-10015-2014-2. Tokį klaidingą įspūdį gali formuoti ir bylos duomenys, kad dėl Ar.U., An.U. ir S.P. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo priimti du teismo nuosprendžiai: Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis, kuriuos apeliantai nagrinėjamu atveju ir ginčija. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U., An.U. ir S.P. nuteisti už tai, kad jie nuo 2005 m rugsėjo 19 iki 2010 m. lapkričio 29 d. susibūrę į organizuotą grupę, klastojo dokumentus, sukčiavo apskaičiuojant ir sumokant pelno mokestį, savinosi svetimas pinigines lėšas, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas, vadovaudami įmonėms, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, apgaulingai tvarkė UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, organizavo piktnaudžiavimą ir turto išvaistymą (b. b. A, t. 61, b. l. 1–131), o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jie nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d. pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas (b. b. B, t. 68, b. l. 44–89). Tačiau paminėtų teismo baigiamųjų aktų turinio analizė paneigia aptartos regimybės egzistavimą ir neabejotinai pagrindžia, kad atskirais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra tarpusavyje susijusios, jas padarė tie patys asmenys, iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, veikdami tapačiais nusikalstamais veiksmais, skiriasi tik kai kurie nusikalstamu būdu gautų pinigų panaudojimo būdai, kurie abiejose bylose įrodinėjami tais pačiais duomenimis, įskaitant ir gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus vienoje ir toje pačioje operatyvinio sekimo byloje Nr. MP-3-001-09, turint operatyvinės informacijos apie UAB „N.G.“ akcininkų ir administracijos darbuotojų galimai daromas nusikalstamas veikas finansų sistemai. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) objektu iki tol, kol buvo nustatyti nusikalstamų veikų požymiai ir 2010 m. liepos 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-10021-10, iš kurio ir išskirta dalis medžiagos į atskirą ikiteisminį tyrimą, kuriame būtent ir buvo gauti operatyviniai duomenys, kad galimai UAB „N.G. kuri užsiima naftos produktų ekspedijavimu geležinkeliais iš Rusijos į Vakarus per Klaipėdos uostą, naudojant AB „K.N.“ turimą infrastruktūrą ir kraunant produkciją į tanklaivius, pagrindinis akcininkas Ar.U. vėliausiai nuo 2006 m. atlieka fiktyvias operacijas naudojant JAV bendroves „W“ ir nuo 2009 m. birželio 4 d. – „G.“, kurios banko sąskaitą Latvijoje nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. kovo 28 d. valdė S.P., UAB „N.G.“ darbuotoja, Ar.U. asmeninių reikalų patikėtinė, vykdanti pastarojo nurodymus. Nuo 2008 m. kovo „W“ banko sąskaita atidaryta Šveicarijoje. „W“ ir „G.“ buvo įsteigtos turint tikslą. atliekant fiktyvias operacijas ir klastojant dokumentus, pasisavinti UAB „N.G.“ pinigus, juos pervedant į nurodytų bendrovių banko sąskaitas Šveicarijos banke, o vėliau juos legalizuoti, imituojant užsienio kompanijų investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą. Taip pat šiame tyrime buvo gauti duomenys, kad galimai UAB „N.G.“ klientai į Ar.U. užsienio kompanijų sąskaitas sumoka papildomus pinigus už suteiktas išimtines teises perkrauti vakuuminį gazolį (VGO) per AB „K.N.“, kurie neapskaitomi UAB „N.G.“ buhalterijoje ir nuo jų nemokami mokesčiai. Be to, remiantis operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad Ar.U., turėdamas tikslą legalizuoti nusikalstamos veikos metu gautus pinigus, Šveicarijoje įsteigė „Ar.“, kuri investuodama pinigus į Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą, imituoja užsienio investuotoją. Tokiu būdu iš UAB „N.G.“ pasisavinti ir kitais būdais gauti pinigai vėliau naudojami galimai perkant įvairų nekilnojamąjį turtą, įmones, pavyzdžiui, UAB „A.“, taip pat savo reikmėms. Ar.U. galimai padeda An.U. ir kiti asmenys (b. b. A, t. 1, b. l. 33–34).

40. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad BPK 162 straipsnyje numatytas reikalavimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, sprendžia, jog apygardos teismas tinkamai aiškino BPK 162 straipsnio nuostatas ir šio baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nes aukštesniojo prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimo dėl tokio pobūdžio duomenų naudojimo išskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10015-14, kaip to reikalauja BPK 162 straipsnis, konkrečiu atveju nereikėjo. Aptarti operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) duomenys buvo gauti atliekant vieną ir tą patį sankcionuotą tyrimą, kuris tik vėliau dėl pirmiau išdėstytų priežasčių buvo išskirtas į du ikiteisminius tyrimus, į dvi atskiras baudžiamąsias bylas, kurios apeliacinės instancijos teisme vėl buvo sujungtos į vieną baudžiamąją bylą, kaip ir tyrimo pradžioje. Todėl, kitaip, negu skunduose apeliantai laikosi pozicijos, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai informaciją, gautą atliekant sankcionuotus techninių priemonių naudojimo specialia tvarka veiksmus prieš Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M. dėl jų galimai daromų nusikalstamų veikų, pripažino įrodymais. Šie duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimus ir kartu su kitais bylos įrodymais, patikrintais BPK nustatyta tvarka, pagrindžia nuteistiesiems pareikštus kaltinimus.

Dėl operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų teisėtumo

41. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį, įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, tačiau ir kitų įstatymų nustatyta tvarka surinkti duomenys.

42. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dalis joje esančių duomenų yra gauti pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, kuris iki 2013 m. sausio 1 d. reglamentavo slaptų informacijos rinkimo priemonių sistemą. Šie duomenys buvo gauti taikant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą tam tikriems abonementiniams numeriams laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. liepos 17 d. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą pakeitė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas.

43. Neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nustatė, kad teisinis pagrindas atlikti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų ir (ar) Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų motyvuotos nutartys (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o faktinis pagrindas – tai tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

44. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad slaptą nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V. ir R.M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius sankcionavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, l. e. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, priimdami 2007 m. gruodžio 29 d., 2008 m. kovo 28 d., 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 21 d., 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. liepos 8 d., 2009 m. rugpjūčio 14 d., 2009 m. rugpjūčio 21 d., 2009 m. spalio 7 d. bei 2010 m. balandžio 16 d. nutartis „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (b. b. A, t. 1, b. l. 191–193; b. b. A, t. 64, b. l. 164, 195, 196; b. b. B, t. 3, b. l. 31–32, 36, 37, 39, 40, 43, 44, 46, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 63). Iš šių nutarčių turinio matyti, kad jos priimtos remiantis operatyvinės bylos duomenimis, kurie buvo kartu pateikti su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo teikimais apie Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V. ir R.M. galimai daromus nusikaltimus: sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, kyšininkavimą bei dalyvavimą kituose nusikaltimuose. Iš tiesų, šiose nutartyse, kaip skunduose apeliantai teisingai atkreipia dėmesį, Vilniaus apygardos teismas, sankcionuodamas slaptą nuteistųjų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, neįvardijo konkrečių baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžia atlikti teikimuose prašomus neviešo pobūdžio veiksmus. Nutartyse Vilniaus apygardos teismas apsiribojo bendresnio pobūdžio informacija apie galimai daromas nuteistųjų nusikalstamas veikas. Tačiau tai nereiškia, kad konkrečiu atveju faktinis pagrindas sankcionuoti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą neegzistavo, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis tokie veiksmai buvo sankcionuoti, yra neteisėtos, o remiantis jomis surinkti duomenys nepagrįstai pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjo sprendimas skirti neviešo pobūdžio priemones yra valinis veiksmas, paremtas pateikta specialiųjų subjektų medžiaga. Tokia nutartis yra riboto naudojimo, nėra skundžiama, todėl reikalavimas nutartyse nurodyti konkretų faktinį pagrindą sankcionuojant operatyvinės veikos priemonių panaudojimą, negali būti laikomas privalomu, jei yra pateikti duomenys operatyvinio tyrimo medžiagoje. Informacijai, priskirtinai operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindui, nėra keliami tokie reikalavimai kaip pranešimui apie nusikaltimą, kuris yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Informacija apie nusikalstamas veikas, kurių pagrindu pradedamas operatyvinis tyrimas, gali būti bendresnio pobūdžio, nes operatyvinis tyrimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminio tyrimo pradėjimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-202/2013).

45. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo nutartyse nenurodydamas konkrečių baudžiamajame įstatyme numatytų nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V., R.M. galimai daromų nusikaltimų, nenukrypo nuo veikų padarymo metu buvusios kasacinio teismo praktikos, kurioje suformuluoti ne tokie aukšti standartai operatyvinių veiksmų sankcionavimui pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, lyginant su teismų praktika pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, pagal kurias operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-15-697/2018).

46. Nagrinėjamu atveju operatyvine informacija apie UAB „N.G.“ ir jos atsakingų asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas disponavo du operatyvinės veiklos subjektai: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba šiuos duomenis valdė nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. spalio 1 d., o nuo 2008 m. spalio 1 d. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje (2010 m. liepos 20 d.) – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius, kuriam šią informaciją pagal kompetenciją perdavė tikrinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi 2003 m. lapkričio 28 d. susitarimo Nr. 5.8-01-277 „Dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo“ (toliau – Susitarimas) 3.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad šalys, besilaikydamos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, operatyvinės veiklos metu gautą informaciją apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas finansams, kitas nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčiais, socialinio draudimo įmokomis, pinigų plovimu, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu operatyvinio padalinio vadovo sprendimu perduoda pagal kompetenciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniams (t. 73, b. l. 109–113).

47. Operatyvinei informacijai esant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos žinioje, dėl techninių priemonių taikymo specialia tvarka pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnį buvo kreiptasi du kartus, t. y. 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. kovo 28 d.: 2007 m. gruodžio 29 d. prašant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su teikimais leisti naudoti technines priemones specialia tvarka dėl Ar.U. bei J.A. galimai daromų nusikalstamų veikų (b. b. B, t. 3, b. l. 66, 67), o 2008 m. kovo 28 d. – dėl J.A. naudojamo telefono abonento slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo pratęsimo sankcionavimo (b. b. A, t. 64, b. l. 190–191; b. b. B, t. 3, b. l. 67).

48. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, kreipdamasis į Generalinį prokurorą dėl Ar.U. ir J.A. telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d., 2007 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 3S-841 „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje yra atliekamas operatyvinis tyrimas dėl J.A. ir Ar.U. galimo tarpininkavimo kyšininkaujant, papirkinėjimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo stambiu mastu, t. y. jų galimai daromų nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis, yra susipažinę su operatyvinės veiklos metodais, todėl, siekiant surinkti papildomus Ar.U. ir J.A. galimai daromų nusikaltimų įrodymus, būtina vykdyti technines priemones specialia tvarka (b. b. B, t. 3, b. l. 66). Iš esmės tais pačiais argumentais l. e. p. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Pirmosios valdybos viršininkas grindė ir 2008 m. kovo 28 d. raštą Nr. 3S-01-206 „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka“, kuriame prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pratęsti leidimą atlikti J.A. naudojamo telefono abonento slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą (b. b. B, t. 3, b. l. 67).

49. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2007 m. gruodžio 29 d. su teikimais dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismo pirmininką nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje yra gauta informacijos, jog J.A. ir Ar.U. galėjo tarpininkauti kyšininkaujant, papirkti siekdamas asmeninės naudos ir tuo padaryti didelės žalos valstybei bei finansų tvarkai. Teikimuose prokuroro pavaduotojas pažymėjo, kad nors yra gauta duomenų apie J.A. ir Ar.U. galimai daromus nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Įprastiniais operatyvinės veiklos metodais gauti J.A. ir Ar.U. kaltės įrodymų nepavyko, nes jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Todėl, siekiant nustatyti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, jų vykdymo mechanizmą, papildomai nustatyti jų ryšius, būtina vykdyti J.A. ir Ar.U. naudojamų telefonų abonentų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d. (b. b. A, t. 64, b. l. 189–190).

50. Panašius duomenis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas bei Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė ir vėlesniuose teikimuose dėl Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V. bei R.M. naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo sankcionavimo ar tokios sankcijos pratęsimo (b. b. A, t. 64, b. l. 190–191, 199, 200, 201; b. b. A, t. 65, b. l. 1–2, 4–5, 7–8, 13–14, 17–18, 21, 25, 26, 27–28, 29–30, 33–34, 39–40, 41–42, 43–44, 47, 48, 49; b. b. B, t. 3, b. l. 50, 67).

51. Kaip minėta, nutartyse nurodyti konkretų faktinį pagrindą sankcionuojant operatyvinės veikos priemonių panaudojimą, nebuvo privalu, jeigu tokie duomenys yra operatyvinio tyrimo medžiagoje. Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad Vilniaus apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl neviešo pobūdžio priemonių šioje byloje taikymo, priešingai, negu skunduose apeliantai siekia įtikinti bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį teismą, buvo pateikti duomenys apie Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V., R.M. galimai daromus nusikaltimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus apygardos teismas, sankcionuodamas nuteistųjų pokalbių pasiklausymą, ne vieną kartą vertino Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raštuose Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimuose Vilniaus apygardos teismui paminėtą informaciją ir prie jų pridėtą operatyvinio tyrimo medžiagą.

52. Pavyzdžiui, iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. vasario 9 d. teikimo matyti, kad kreipiantis į Vilniaus apygardos teismo pirmininką dėl Ar.U. naudojamų abonentinių telefono numerių slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. buvo pateikti operatyvinio sekimo byloje gauti duomenys apie Ar.U. ir jo bendrininkų galimai daromas nusikalstamas veikas: 2008 m. spalio 1 d. raštas Nr. 3S-01-577, 2009 m. sausio 21 d. pažyma Nr. 11vs-13(KF), 2009 m. vasario 5 d. pažyma Nr. 11vs-57(KF), kuriais remiantis nustatyta, jog Ar.U. su kitais bendrininkais valdo UAB „N.G.“, kuri atlieka fiktyvias ūkines finansines operacijas. UAB „N.G.“ perveda pinigus į užsienio šalių banką, tačiau neaiškus nei pavedimo pagrindas, nei tolimesnis lėšų panaudojimas (b. l. A, t. 64, b. l. 199, 200, 201; t. 65, b. l. 1–2). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Pirmosios valdybos viršininkas 2008 m. spalio 1 d. rašte Nr. 3S-01-577 „Dėl operatyvinės veiklos metu gautos informacijos perdavimo“ teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gauta operatyvinė informacija, jog Ar.U. ir kiti asmenys galimai daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 ir 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. UAB „N.G.“ galimai mažina pelną, dalį pajamų pervesdama į Ar.U. ar jo aplinkos žmonių valdomas užsienio kampanijas (tarp jų ir ribotos atsakomybės) už realiai neegzistuojančias prekes ar paslaugas, tokiu būdu galimai klastodama bendrovės buhalterinius dokumentus bei valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą bei į valstybės biudžetą nesumokėdama dalies mokesčių. Tam neprieštarauja ir dėl UAB „N.G.“ veiklos išslaptintose 2009 m. sausio 21 d. pažymoje Nr. 11vs-13(KF) ir 2009 m. vasario 5 d. pažymoje Nr. 11vs-57(KF) pateikti duomenys, kad galimai UAB „N.G.“, kuri užsiima naftos produktų ekspedijavimu geležinkeliais iš Rusijos į Vakarus per Klaipėdos uostą, naudojant AB „K.N.“ turimą infrastruktūrą ir kraunant produkciją į tanklaivius, direktorius An.U. vėliausiai nuo 2006 m. atlieka fiktyvias operacijas naudojant JAV bendrovę „W“, kurią tiesiogiai valdo jo brolis Ar.U., kurios banko sąskaitą Latvijoje iki 2008 m. kovo 28 d. valdė S.P., UAB „N.G.“ darbuotoja, ir kuri naudojama pinigams pasisavinti per Šveicarijos banką. Taip UAB „N.G.“ galimai atlieka fiktyvias operacijas, stambiu mastu pasisavina turtą, išvengia pelno ir dividendų mokesčio, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą ir pan., už tai baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnyje ir kt.

53. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo „Dėl priemonių atlikimo“ Nr. 11VS-341(KF) matyti, kad taikant Ar.U. telefoninių ryšių kontrolę buvo gauta duomenų, kad Ar.U. sutuoktinės I. U. tėvas A.V., dirbantis Šiaulių banke Klaipėdos filiale, dažnai susitinka su Ar.U. ir galimai patarinėja verslo reikalais, organizuoja ryšius su AB „K.N.“ vadovybe, siekdami išvengti AB „K.N.“ nenaudingo kontakto su UAB „N.G.“ (b. b. A, t. 64, b. l. 209–210). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. rugpjūčio 21 d. teikime dėl A.V. slapto telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės bei fiksavimo sankcionavimo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. nurodė, kad operatyvinio sekimo byloje gauti duomenys, jog A.V. padeda savo žentui Ar.U. vykdyti galimai nusikalstamą veiką UAB „N.G.“ ir kitų asmenų vardais, galimai dalyvauja organizuojant fiktyvias ūkines finansines operacijas. Už šią A.V. bei jo bendrininkų veiklą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnį, BK 222 straipsnį, BK 220 straipsnio 1 dalį (b. b. A, t. 65, b. l. 25).

54. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojo 2009 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 11vs-379(KF) matyti, kad buvo gauti operatyviniai duomenys, jog Ar.U. galimai organizuoja palankias sąlygas AB “K.N.“ vadovybės gretose, siekdamas išskirtinėmis sąlygomis užimti rinkos dalį. Tikėtina, kad AB „K.N.“ generalinis direktorius J.A., marketingo direktorius R.M. bei galimai kai kurie kiti darbuotojai gauna iš Ar.U. atlygį už galimybę perkrauti savo klientų krovinius per AB “K.N.“ ir konkurentų neįleidimą į rinką, t. y. už rinkos monopolizavimą, o taip galimai Ar.U. atsiranda galimybė iš klientų imti papildomus mokesčius, nes rinkoje klientų daugiau, negu AB “K.N.“ pajėgumas. Pinigus, kuriuos potencialiai turėtų užsidirbti AB “K.N.“, pasisavina Ar.U.. Todėl tikslinga tęsti telefonų kontrolę, be kitų asmenų, prieš Ar.U., An.U. ir S.P. (b. b. A, t. 64, b. l. 211–212).

55. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojo 2010 m. balandžio 9 d. pažymoje „Dėl atliktų operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo rezultatų“ konstatuota, kad atliekant operatyvinį tyrimą buvo gauta duomenų, jog Ar.U., susitikdamas su klientais, dažnai kviečia AB „K.N.“ komercijos direktorių R.M., kuris galimai iš nelegalių pinigų gauna savo procentą, todėl visais atvejais stengiasi išlaikyti išskirtines teises UAB „N.G.“, nors realiai visą verslą galėtų tvarkyti AB “K.N.“ be jokių tarpininkų. Taip pat, atliekant telefoninių pokalbių pasiklausymą, buvo išaiškinta, kad su J.A. visus verslo reikalus sprendžia Ar.U. uošvis A.V., kuris yra Šiaulių banko Klaipėdos filialo vadovas ir seniai pažįsta J.A.. Už palankias verslo sąlygas UAB „N.G.“ Ar.U. per savo uošvį galimai nuolat moka J.A. tam tikrą pinigų sumą. Esant šiems duomenims, būtina atlikti minėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę (b. b. A, t. 64, b. l. 213–214).

56. Taigi, ištirti bylos faktiniai duomenys neabejotinai paneigia apeliantų argumentus, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyse „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ aptartos nuteistųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra nustatytos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimuose, kurie parengti pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo arba jo įgalioto vadovo pavaduotojo pateiktus duomenis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, konkrečiai įvardytos nuteistųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos, ir nurodyta, kad nuteistieji galimai padarė ne tik BK 203 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnyje numatytas veikas, tačiau ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. veikas, kurios yra Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto sąraše ir kurios sudaro operatyvinio tyrimo pagrindą.

57. Nepagrįsti ir apeliantų skundų argumentai, kad slapti operatyviniai veiksmai prieš nuteistuosius buvo vykdomi nepagrįstai ilgai, pažeidžiant proporcingumo principą. Kaip minėta pirmiau, šioje baudžiamojoje byloje slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas tam tikriems abonementiniams numeriams buvo taikomas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. liepos 17 d.

58. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka metu galiojusiame Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje nebuvo numatytas maksimalus tokių priemonių taikymo terminas ir kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo jomis gali būti siekiama. Tai nereiškia, kad tokie veiksmai galėjo tęstis neribotą laiką, nes, kaip teisingai teigia Ar. ir An. U. gynėjas skunde, neviešo pobūdžio operatyviniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek reikia visiškai atskleisti nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus dėl jų padarymo, išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, jog būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad tuo atveju, jei atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme ši nuostata nėra įtvirtinta. Tačiau, nepaisant to, jeigu įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant neviešo pobūdžio veiksmus buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.). Taigi, neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir šiais veiksmais siekiamus tikslus.

59. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2007 m. gruodžio 29 d. su teikimais dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Ar.U. ir J.A. naudojamų telefonų abonentų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d. (b. b. A, t. 64, b. l. 189–190), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2008 m. kovo 28 d. – dėl J.A. naudojamo telefono abonento slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo pratęsimo sankcionavimo nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. (b. b. A, t. 64, b. l. 190–191; b. b. B, t. 3, b. l. 67), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. vasario 9 d. – dėl Ar.U. naudojamų abonentinių telefonų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. (b. b. A, t. 64, b. l. 199, 200, 201; b. b. A, t. 65, b. l. 1–2), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. vasario 19 d. – dėl S.P. naudojamo abonentinio telefono slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 4–5), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. kovo 3 d. – dėl An.U. naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat šio asmens pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. birželio 4 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 7–8), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. liepos 3 d. – dėl An.U. naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat šio asmens pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m spalio 8 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 7–8), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. liepos 3 d. – dėl Ar.U. naudojamų abonentinių telefonų techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 17–18), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. liepos 3 d. – dėl S.P. naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat šio asmens pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m spalio 8 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 13–14), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. rugpjūčio 14 d. – dėl R.M. naudojamo abonentinio telefono techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 21); Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. rugpjūčio 21 d. – dėl Ar.U. naudojamo abonentinio telefono techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 26); Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. rugpjūčio 21 d. – dėl A.V. slapto telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės bei fiksavimo sankcionavimo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 25), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. spalio 6 d. – dėl Ar.U., An.U., S.P. naudojamų abonentinių telefonų techninių priemonių panaudojimo, taip pat šių asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka sankcionavimo nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. sausio 9 d. (b. b. A, t. 65, b. l. 27–28, 29–30, 33–34), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. spalio 6 d. – dėl An.U., naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat šio asmens pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m sausio 9 d. (b. l. A, t. 65, b. l. 29–30), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2010 m. balandžio 15 d. – dėl Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V. ir R.M. naudojamų telefono abonentų slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat šių asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės bei fiksavimo, panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2010 m. balandžio17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. (b. b. B, t. 3, b. l. 50; b. b. A, t. 65, b. l. 39–40, 41–42, 43–44, 47, 48, 49).

60. Aptarti duomenys paneigia Ar.U. gynėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistųjų pokalbių buvo klausomasi be pertraukos 3 (trejus) metus. Ar.U. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d., nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (papildomam telefono numeriui), nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. sausio 9 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d., t. y. su pertraukomis iš viso 18 mėnesių. Ar.U. pokalbių nebuvo klausomasi nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2009 m. vasario 9 d., taip pat 2009 m. gegužę, birželį ir iki liepos 8 d. bei nuo 2010 m. sausio 9 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. An.U. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. birželio 4 d., nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. sausio 9 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. – 12 mėnesių. An.U. pokalbių nebuvo klausomasi nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2009 m. liepos 8 d. bei nuo 2010 m. sausio 9 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. S.P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. gegužės 23 d., nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. sausio 9 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. – 12 mėnesių. S.P. pokalbių slapta nebuvo klausomasi nuo 2009 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. liepos 8 d. ir nuo 2010 m. sausio 9 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. J.A. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d., nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. – 9 mėnesius. Byloje nėra duomenų, kad J.A. pokalbių būtų klausomasi nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. A.V. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. – 6 mėnesius. A.V. pokalbių nebuvo klausomasi nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. R.M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. – 6 mėnesius. Byloje nėra duomenų, kad R.M. pokalbių būtų klausomasi nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. balandžio 17 d.

61. Iš byloje esančių išslaptintų pažymų dėl UAB „N.G.“ veiklos bei atliktų operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo rezultatų matyti, kad taikant neviešo pobūdžio veiksmus buvo nustatyta, jog Ar.U. realiai valdo JAV bendrovę „W“, kuri naudojama pinigams, gautiems iš naftos produktų ekspedijavimo (imituojant laivų frachtavimą ar klientų paiešką už komisinį mokestį), pasisavinti per Šveicarijos banką. Jam padeda brolis An.U. ir S.P.. S.P. yra JAV bendrovės „W“ sąskaitos Šveicarijos banke nominali valdytoja, kuri be UAB „N.G.“ dirba ir UAB „A.“, kurios steigėja ir akcininkė yra Ar.U. sutuoktinė I. U., o ši bendrovė įsteigta, turint tikslą legalizuoti Ar.U. pasisavintus pinigus. Ar.U. verslo planus derina su uošviu – A.V., Šiaulių banko Klaipėdos filialo vadovu, kuris pažįsta daug turtingų (duomenys neskelbtini) gyventojų ir kuris visus verslo reikalus sprendžia su J.A.. Susitikimuose su tiekėjais iš Rusijos dalyvauja tik Ar.U. ir R.M., dirbantis AB „K.N.“ komercijos direktoriumi, kuris galimai dalyvauja sudarant išskirtines sąlygas UAB „N.G.“ pinigams iš šios įmonės pasisavinti arba pasisavintų pinigų dalybų bei legalizavimo procese, o iš UAB „N.G.“ pasisavinti pinigai vėliau galimai naudojami AB „K.N.“ darbuotojams papirkti ir pan. (b. b. A, t. 65, b. l. 200–214). Taigi, nors operatyvinio sekimo byloje ir buvo gaunami duomenys apie nuteistųjų galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau pareigūnai, siekė išsiaiškinti ir patikslinti stebimas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos vykdymo mechanizmo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto naudojimo, fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų surašymo, nuteistųjų tarpusavio ryšių bei atskleisti kitus galimai nusikaltimų padaryme dalyvaujančius asmenis. Atliktų operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų chronologija ir jų metu gauti duomenys bei jų reikšmė neabejotinai leidžia tvirtinti, kad tyrimas vyko teisėtai, kryptingai, jį tęsiant buvo siekiama nustatyti vis naujas teisiškai reikšmingas neaiškias aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis. Būtent dėl atliekamo veiksmingo ir efektyvaus operatyvinio tyrimo, aiškinantis pirminę informaciją dėl Ar.U., An.U. ir S.P. veiksmų, galimai pažeidžiant turto patikėjimo ar disponavimo, taip pat mokesčių sumokėjimo tvarkas, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų, turto legalizavimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, kyšininkavimu, kuriomis remiantis ir buvo pareikšti įtarimai nuteistiesiems.

62. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad aptartais operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmais buvo siekiama dirbtinai pasunkinti operatyvinio sekimo metu stebimų asmenų baudžiamąją atsakomybę (kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką). Ilgesnį laiką tęsiant operatyvinį tyrimą (kriminalinę žvalgybą) prieš Ar.U., buvo siekiama išsiaiškinti ne trumpą laiką galimai organizuotai veikiančių asmenų grupę, jos veiksmų schemą ir su tuo susijusius asmenis. Todėl, įvertinus daromų nusikalstamų veikų pobūdį (finansinio ir korupcinio pobūdžio veikos), trukmę, nusikaltusių asmenų skaičių, viešo intereso apsaugos užtikrinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų prieš nuteistuosius trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus. Tai, kad operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo, vykdyto prieš Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A. ir R.M., trukmė pateisinama, pagrindžia ir byloje nustatyta aplinkybė, jog Ar.U. su šeima daugiausia gyvenant (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžtant tik vasaromis, nebuvo galimybės kontroliuoti jo pokalbius, todėl apie galimai nusikalstamus sumanymus ir kitą operatyviniam darbui būtiną informaciją buvo galima sužinoti tik klausant kitus UAB „N.G.“ darbuotojus. Išvadoms dėl pokalbių klausymosi tikslingumo neprieštarauja ir faktiniai bylos duomenys, kad prieš nuteistuosius neviešo pobūdžio veiksmai buvo atliekami su pertraukomis, pavyzdžiui, kaip minėta anksčiau, Ar.U. pokalbių nebuvo pasiklausoma nuo 2009 m. gegužės iki 2009 m. liepos 8 d., nes šiuo laiku Baltarusijos gamyklos žymiai sumažino išvežamos naftos produktų kiekius, todėl jo pokalbių buvo pradėta klausytis tik nuo 2009 m. liepos 8 d., kai padidėjo naftos apyvarta (b. b. A, t. 64, b. l. 204–205; b. b. B, t. 3, b. l. 35).

63. Skunduose apeliantai taip pat be pagrindo abejoja 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumu ir leistinumu bei deklaratyviai tvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai negalėjo surašyti šių protokolų. Anot apeliantų, juos surašyti turėjo neviešo pobūdžio veiksmus atlikę Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, todėl 2008 m. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

64. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymo nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Taigi, iš aptartos teisės normos turinio matyti, kad joje įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nustatęs, jog konkretų protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo gali surašyti tik operatyvinę informaciją surinkęs operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektas. Vadinasi, nėra draudžiama protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašyti tam operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektui, kuris tuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą tam tikroje baudžiamojoje byloje. Kaip nustatyta anksčiau, išties, šioje baudžiamojoje byloje operatyvine informacija apie UAB „N.G.“ ir jos atsakingų darbuotojų galimai daromas nusikalstamas veikas finansams disponavo du operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius, kuriam 2008 m. spalio 1 d. ir buvo perduota operatyvinė informacija pagal kompetenciją, vadovaujantis Susitarimo 3.2 punktu, nes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba netiria informacijos apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas finansams. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba tiria informaciją tik apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai arba nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija (Susitarimo 3.6 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šio Susitarimo nuostatos būtų pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio Susitarimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Skunduose ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai taip pat neišsakė jokių argumentų dėl Susitarimo galimo prieštaravimo paminėtiems teisės aktams ar kad protokolo turinys neatitinka jų pačių pokalbių turinio. Todėl nėra jokių teisinių prielaidų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ar.U., An.U., S.P., J.A., A.V. ir R.M. kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų grindė 2008 m. sausio 7 d.–2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. sausio 4 d.–2008 m. gegužės 6 d. laikotarpiu užfiksuotais telefoniniais pokalbiais.

65. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad protokolai apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę yra laikoma informacija gauta teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2011), kurią bylą nagrinėjantis teismas BPK numatytais veiksmais patikrina, ar ji atitinka Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo jiems nustatytus reikalavimus bei ar gali būti pripažinta turinčia įrodomąją reikšmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-504/2010).

66. Teisėjų kolegija, patikrinusi nurodytų protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo atitiktį įstatymo reikalavimais, nenustatė esminių šių dokumentų surašymo trūkumų. Jų forma ir turinys atitinka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose (b. b. A, t. 1, b. l. 111–125; b. b. B, t. 2, b., b. l. 28–31, 51–65). 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo yra surašyti tinkamo operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjekto ir pasirašyti juos surašiusio pareigūno. Prie šių protokolų esančios pokalbių suvestinės taip pat yra pasirašytos jas sudariusių pareigūnų bei vertėjo, tuo atveju, kai pokalbiai buvo fiksuoti užsienio kalba, pastarąjį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisingą vertimą (b. l. B, t. 2, b. l. 3– 4, 54–75, 126–200; t. 3, b. l. 1–29). Aplinkybė, kad kai kurias pokalbių suvestines prie protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo šioje byloje surašė ir išvertė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojas, vyriausiasis tyrėjas, L.K., pati savaime nepaneigia pokalbių suvestinėse užfiksuotos informacijos teisingumo ir įrodomosios vertės.

67. Bylą nagrinėjant instancine tvarka, protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuota informacija buvo patikrinta įstatyme nustatytais proceso veiksmais: operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) subjektų 2008 m. sausio 7 d.–2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. sausio 4 d.–2008 m. gegužės 6 d. laikotarpiu užfiksuoti pokalbiai perklausyti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, o juos surašęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojas, vyriausiasis tyrėjas, L.K. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. b. A, t. 49, b. l. 52–53, 54–55, 86, 87, t. 74, b. l. 134–146).

68. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas L.K. patvirtino, kad jis protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užrašė tik tai, kas buvo gauta atliekant neviešo pobūdžio veiksmus ir bylai buvo reikšminga. Šie duomenys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriui perduoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 4-01-2745 „Dėl medžiagos prijungimo prie bylos“, kuris buvo pateiktas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui. Iš šio rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriui siunčiami Ar.U. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-10021-10, t. y. dvi kompaktines plokšteles (CD-1-090-10) Nr. S8-06-114 ir (CD-1-091-10) S8-06-115 (t. 73, b. l. 108). Pridėtų kompaktinių plokštelių numeriai sutampa su nurodytais 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodytais numeriais. Būdami susipažinę su laikmenų turiniu nuteistieji ir jų gynėjai dėl protokoluose užfiksuotų pokalbių tikslumo apeliacinės instancijos teisme jokių abejonių neišsakė ir papildomo jų tyrimo neprašė.

69. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas L.K. nurodė, kad prie 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo yra pridėti ne tie patys diskai (kompaktinės plokštelės), kurie buvo gauti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos. Tai yra įrašytų pokalbių kopijos diskuose, kurių numeriai: Nr. CD109010 ir Nr. CD109110 (t. 74, b. l. 134–146). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų pareigūno asmeninį suinteresuotumą nepagrįstai kaltinti nuteistuosius sunkių nusikaltimų padarymu. Patys nuteistieji neginčija protokoluose fiksuotų pokalbių turinio. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais bylos duomenimis, kurie neprieštarauja kitiems objektyviems bylos faktiniams duomenims. Liudytojas L.K. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo pokalbius apibendrino, remdamasis ilgalaikiu tyrimu, ir padarė išvadas dėl nuteistųjų veiksmų, pokalbius vertindamas viso tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo dėstomos išvados teismui nėra privalomos, nes teismas pats juose fiksuotus pokalbius vertina atskirai ir visų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste.

70. Protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotų duomenų gavimo teisėtumo nepaneigia ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti objektyvūs duomenys. Dėl informacijos, gautos atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, išslaptinimo ir perdavimo Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. (25)-51-343 (RN) „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (t. 74, b. l. 157). Kaip nustatyta pirmiau, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius nuo 2008 m. spalio 1 d. pradėjo disponuoti operatyvine informacija apie UAB „N.G.“ ir jos atsakingų asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, kai pastaroji buvo perduoda pagal kompetenciją vadovaujantis institucijų Susitarimu. Todėl Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyrius kreipdamasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. (25)-51-343 (RN) „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ pagrįstai pateikė nuorodą į 2008 m. spalio 1 d. raštą Nr. 3S-01-577, kuriuo remiantis aptariama operatyvinė informacija jam ir buvo perduota. Be to, kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. liepos 20 d. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriui pradėjus ikiteisminį tyrimą, iškilo pagrįsta būtinybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos 17 straipsniu, kreiptis į pirminį operatyvinės veiklos subjektą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą – su prašymu CD laikmenoje išsaugoti, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, surinktus duomenis ir juos išslaptinti, kad šie galėtų būti panaudoti baudžiamajame procese. Tokie Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus veiksmai atitinka aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą.

71. Esant nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunduose keliamos abejonės dėl operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismo atliktas protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo apeliantai, neturi. Operatyvinių veiksmų atlikimo 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. protokoluose esantys duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, jie patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais proceso veiksmais ir tinkamai išnagrinėti.

72. Teisėjų kolegija nepritaria ir skundų argumentams, kad šią baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjęs apygardos teismas nepagrįstai nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P. kaltę grindė Ar.U. ir advokato E. B. telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais atliekant slaptus veiksmus, todėl pokalbis, kuris vyko tarp Ar.U. ir advokato E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, negali būti panaudotas kaip įrodymas baudžiamojoje byloje.

73. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose draudžiama advokato ir jo kliento duomenis panaudoti kaip įrodymus, susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija, konkrečiu atveju negali būti taikomos, nes šioje baudžiamojoje byloje analizuojamos procesinės prievartos priemonės prieš E. B., kaip advokatą, nebuvo taikomos. Pokalbis tarp Ar.U. ir advokato E. B. užfiksuotas, nes, kaip nustatyta pirmiau, nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2008 m. kovo 29 d., nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (papildomam telefono numeriui), nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. sausio 9 d. ir nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. teisėtai buvo atliekama Ar.U. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai turint operatyvinės informacijos apie UAB „N.G.“ ir jos atsakingų asmenų galimai vykdomas nusikalstamas veikas finansams.

74. Antra, galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti tik profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies; BPK 154 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 statymo 1 dalyje numatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Antai, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių, kad Ar.U. su advokatu E. B., kaip teigia skunde gynėjas, būtų sieję kokie nors sutartiniai teisinės pagalbos santykiai.

75. Iš liudytoju byloje apklausto A. K. parodymų baudžiamojo proceso metu matyti, kad advokatas E. B. bylai teisingai išspręsti aktualiu laikotarpiu atstovavo ne Ar.U., o UAB „K.T.“, kuri statė „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrą. Advokatas E. B. taip pat rengė sutartį su „Ar.“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro, esančio (duomenys neskelbtini), valdančios bendrovės akcijų (pagal bylos duomenis UAB „A.“) įsigijimo, tokios įmonės steigimo, taip pat bendravo su Nordea banku, iš kurio A. K., siekdamas pabaigti „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro statybą, skolino pinigus (b. b. A, t. 3, b. l. 7–8, 9–10; t. 48, b. l. 173–181).

76. Teisme Ar.U. nurodė, kad „Ar.“ neva buvo įsteigta investicinei veiklai vystyti ir lygiomis dalimis priklausė D. E., D. P. ir N. T. (po 32 procentus akcijų, o Ar.U. – 4 procentai akcijų už projektų paiešką, suderinimą ir kitų klausimų išsprendimą). „Ar.“ į „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro statybą investavo kompanijų „W“ ir „G.“ teisėtai uždirbtus pinigus, t. y. už pastarųjų UAB „N.G.“ suteiktas atstovavimo paslaugas. Nuteistasis, atstovaudamas kompanijai „Ar.“, vykdė derybas su Nordea banko atstovais dėl UAB „K.T.“ statomo verslo centro, esančio (duomenys neskelbtini), finansavimo (b. b. A. t. 57, b. l. 18–30; b. b. B, t. 67, b. l. 149–151). Tačiau tokie Ar.U. parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims, neabejotinai patvirtinantiems, kad „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro savininku buvo ne tik A. K., tačiau ir Ar.U., kuris, kaip rodo slaptai užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp Ar.U. ir advokato E. B., vengė viešumo ir nenorėjo būti identifikuotas, kaip tikrasis steigėjas „T.“, naudojamos legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, gautas iš tariamai teisėtos naftos ekspedijavimo veiklos. „Ar.“ imitavo užsienio investuotoją, investuojantį lėšas į Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą (b. b. A, t. 1, b. l. 58–70; b. b. B, t. 2, b. l. 1–5, 7–27).

77. Taigi, nenustačius, kad baudžiamojoje byloje nuteistąjį Ar.U. ir advokatą E. B. būtų sieję sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat jog advokatas E. B. laikotarpiu, kai buvo atliekamai slapti sankcionuoti veiksmai, būtų gynęs Ar.U., kaip įtariamąjį ar kaltinamąjį, slaptus veiksmus atliekant ne prieš E. B., o Ar.U., pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad šioje byloje, kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, buvo pažeistos E. B., kaip advokato, veiklos garantijos bei advokato ir kliento susižinojimo slaptumas, numatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje. Tiriamu atveju advokato E. B. pokalbis su nuteistuoju Ar.U. buvo užfiksuotas Ar.U. bendraujant su advokatu, kaip su būsimo verslo partnerio, A. K., atstovu, o tokiems santykiams įstatymo leidėjo numatytas advokato imunitetas netaikomas. Kaip minėta, advokatams taikomas imunitetas užtikrina tik draudimą kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-239-303/2016, Nr. 2K-33-303/2018, 2K-7-76-719/2021 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-487/2022 ir Nr. 1A-28-579/2023; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. kovo 15 d. ir kt. nutarimai; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03; Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 627 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas; 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 117–118 punktai; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 37717/05, 155–156 punktai).

78. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje naudodamas kaip įrodymą prieš Ar.U. tarp jo ir advokato E. B. slapta užfiksuotą pokalbį, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies taikymo klaidos nepadarė ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos dėl draudimo kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą.

Dėl An.U. nuteisimo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), Ar.U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnį 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 24 straipsnį 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), S.P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 24 straipsnį 6 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), An.U. nuteisimo Klaipėdos apygardos teismo 2021m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, Ar.U. ir S.P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) bei dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

79. Kaip nustatyta pirmiau, baudžiamojoje byloje baigiant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-10021-10 dėl dalies Ar.U., An.U. ir S.P. veikų, siekiant, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, užtikrinta įtariamųjų (šiuo metu nuteistųjų) teisė į kuo greitesnį procesą, iš vienos baudžiamosios bylos Generalinės prokuratūros nutarimu buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10015-14 dėl nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. nuteistųjų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje. Užbaigus du atskirus ikiteisminius tyrimus ir perdavus teismui dvi baudžiamąsias bylas su dviem kaltinamaisiais aktais, pirmąja instancija buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose dviem atskirais nuosprendžiais An.U. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o Ar.U. ir S.P. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Dėl abiejų Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžių yra paduoti apeliaciniai skundai.

80. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatė, kad Ar.U., An.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, imitavo naftos produktų ekspedijavimo veiklą, pagal kurią UAB „N.G.“ neva iš užsienio bendrovių „W“ ir „G.“ pirko laivų fraktavimo, klientų ir krovinių paieškos už komisinį mokestį, rinkos tyrimų ir kitas paslaugas, bei laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d., panaudodami suklastotas nurodytų užsienio bendrovių vardu išrašytas sąskaitas faktūras, darbų priėmimo- perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras, iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos už realiai neįvykusias ūkines operacijas pervesdavo pinigus į „W“ ir „G.“ sąskaitas ir tokiu būdu pasisavino An.U. patikėtus 7 110 464,32 Eur, priklausančius UAB „N.G.“. Po to, Ar.U. ir S.P., siekdami įteisinti šių piniginių lėšų pasisavinimą, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. šias nusikalstamu būdu gautas lėšas legalizavo, su jomis atlikdami įvairias finansines operacijos, sudarydami sandorius bei naudodami jas ūkinėje veikloje, t. y. dalį pinigų S.P. išgryninant ir perduodant Ar.U. grynais, kitą dalį iš Ar.U. valdomų užsienio bendrovių „W“ ir „G.“ bankų sąskaitų pervedant į „E.G.“ sąskaitą Šveicarijos banke „Coutts Bank von Ernst“ (toliau – ir RBS „Coutts“), fiktyvios „F.L.“ sąskaitą Latvijos banke AS „Rietumu bank“, „V.V.“(R.M. AB „K.N.“ komercijos direktoriaus) sąskaitą, esančią RBS Couts Bank Ltd padalinyje, Ženevoje, Šveicarijoje, kaip paskolas D. J. (UAB „N.G.“ komercijos direktoriui), Ar.U., I. U., UAB “A.“, UAB „K.T.“, UAB „M.V.“, UAB „A.L.“ ir kt. Taip veikdami pasisavino An.U. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „N.G.“ turtą – 7 110 464,32 Eur – ir šią sumą legalizavo.

81. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatė, kad Ar.U., An.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, imitavo naftos produktų ekspedijavimo veiklą, pagal kurią UAB „N.G.“ neva iš užsienio bendrovių „W“ ir „G.“ pirko laivų fraktavimo, klientų ir krovinių paieškos už komisinį mokestį, rinkos tyrimų ir kitas paslaugas, bei nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d., panaudojant suklastotas nurodytų užsienio bendrovių vardu išrašytas sąskaitas faktūras, pasisavino didelės vertės – 5 635 409,07 Eur svetimą, priklausantį UAB „N.G.“, didelės vertės turtą. Ar.U. ir S.P., siekdami įteisinti šių piniginių lėšų pasisavinimą, nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. dalį nusikalstamu būdu įgytų lėšų – 5 153 200,98 Eur legalizavo, su jomis atlikdami įvairias finansines operacijas, sudarydami sandorius bei naudodami jas ūkinėje veikloje, t. y. Ar.U. ir S.P. pervedant pinigus iš „W“ banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“ į Ar.U. valdomas šios bendrovės ir iš „G.“ sąskaitos Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“, į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomų bendrovių „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. ir S. Z. valdomų bendrovių „G.C.“ sąskaitą banke „Ūkio bankas“, nenustatytų asmenų valdomų įmonių „A.E.“, „(H.L.)“, „I.M.“ sąskaitas bankuose, taip pat iš „W“ ir „G.“ bankų sąskaitų į „E.G.“ sąskaitą Šveicarijos banke RBS „Coutts“, fiktyvios „F.L.“ sąskaitą Latvijos banke AS „Rietumu bank“, UAB „K.T.“ sąskaitą banke už neva UAB “A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Taip veikdami nuteistieji An.U., Ar.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „N.G.“ turtą – 5 635 409,07 Eur, o Ar.U. ir S.P. žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 5 153 200,98 Eur legalizavo.

82. Skunduose nuteistieji ir jų gynėjai nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisės normų reikalavimus, neišsamiai, šališkai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl nepagrįstai nustatė, kad tarp UAB ,,N.G.“ ir užsienio bendrovių „W“, „G.“ sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymą taikymą ir nepagrįstą veiksmų kriminalizavimą bei neteisėtų nuosprendžių priėmimą.

83. Teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame teismo baigiamajame akte: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-28-489/2016 ir kt.). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

84. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais bei apeliacinių skundų argumentais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi surinktus faktinius bylos duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad, priešingai, negu skunduose tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis nustatė nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Apygardos teismas vertino ne tik An.U., Ar.U. ir S.P. kaltinančius, bet ir juos teisinančius įrodymus. Teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, kad nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus teismas pagrindė posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies pačių nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., liudytojų A. K., D. Č., A. D., J. D., G. V. ir kitų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kratų, apžiūrų, poėmių, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, užsienio valstybių teisėsaugos institucijos pateikta informacija, specialistų išvadomis bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos vertino atskirai ir kitų įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas abiejose bylose įrodymus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas, kad An.U. veiksmai, veikiant organizuota grupe, sudaro nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, o Ar.U. ir S.P. – BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad nuteistieji šiuos nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal minėtas teisės normas, netinkamai nurodė bendrininkavimą reglamentuojančias BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, vietoje BK 25 straipsnio 3 dalies. Todėl ši teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje ir 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje vertindamas bylos įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistiesiems pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimties, nes kai kurie nurodymai pervesti pinigines lėšas dubliuojasi su 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, ir neteisingai nustatytos pasisavinto bei legalizuoto turto vertės, nes abiejuose nuosprendžiuose padarytos skaičiavimo klaidos, todėl 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis ir 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis keistini ir dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

85. BK 183 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą <...>, o BK 216 straipsnio 1 dalyje – tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

86. Turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, o tiesioginė tyčia nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog jis savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Būtinasis nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis yra tikslas – ketinimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

87. Baudžiamojo proceso metu An.U., Ar.U. ir S.P. neatskleidė savo nusikalstamų veiksmų tyčios turinio. Jie nepripažino kaltinimuose inkriminuojamų aplinkybių ir nuosekliai tvirtino, kad jokių nusikaltimų nepadarė. An.U. ir Ar.U. tvirtino, kad bendrovės „W“ ir „G.“ realiai teikė UAB ,,N.G.“ sutartyje numatytas klientų paieškos paslaugas, už kurias joms buvo pervedami pinigai iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos, o S.P. aiškino, kad ji nežinojo, kad iš UAB ,,N.G.“ pervedamos lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu. Tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pačių kaltininkų prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-198-693-2016, Nr. 2K-127-689-2020 ir kt.). Taigi, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo (nuteistojo) parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

88. Skunduose nuteistieji Ar.U., An.U., S.P. ir jų gynėjai neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad UAB “N.G.“ 2005–2010 metais ekspedijavo savo klientų naftos produktus iš Rusijos Federacijos per Klaipėdos uostą, panaudojant AB „K.N.“ turimą krovinių perkrovimo infrastruktūrą, ir už tai UAB ,,N.G.“ iš savo klientų gaudavo pinigines lėšas. Tačiau jie tvirtina, kad iš gautų lėšų už suradimą klientų, siekiančių savo naftos produktų krovinius gabenti per AB ,,K.N.“ terminalą, UAB ,,N.G.“ savo tarpininkams „W“, „G.“ mokėdavo komisinį mokestį. Už šias paslaugas UAB „N.G.“ iš savo sąskaitos pervesdavo pinigus, remdamasi su „W“ ir „G.“ sudarytomis atstovavimo sutartimis, susitarimais prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais ir jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Visi naftos produktų ekspedijavimo sandoriai, sudaryti tarp UAB „N.G.“ ir „W“ bei „G.“, buvo realūs, nes klientų paieškos paslaugas šios bendrovės teikė ir už tai gavo sutartą teisėtą atlygį. „W“ ir „G.“ teisėto atlygio dalis buvo investuojama, pervedant į „E.G.“, „A.G.“, „Ar.“ sąskaitas, „F.L.“ sąskaitą Latvijos banke AS „Rietumu bank“, „V.V.“ sąskaitą, kaip paskolos D. J., Ar.U., I. U., UAB “A.“, UAB „K.T.“ už UAB “A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, UAB „M.V.“, UAB „A.L.“, taip pat į A. V. (A. V.) sąskaitą, Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomų bendrovių „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. ir S. Z. valdomų bendrovių „G.C.“ sąskaitą banke „Ūkio bankas“, nenustatytų asmenų valdomų įmonių „A.E.“, „(H.L.)“, „I.M.“ sąskaitas bankuose, UAB “N.G.“ sąskaitą banke SEB ir pan. Taigi, nuteistieji jokių UAB „N.G.“ piniginių lėšų nepasisavino ir jų vėliau nelegalizavo. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia kiti bylos faktiniai duomenys ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės.

89. Byloje nustatyta, kad UAB „N.G.“ direktorius An.U., atstovaudamas įmonę, 2005 m. sausio 5 d. pasirašė atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsienio bendrove „W“ Šia sutartimi UAB „N.G.“ paskyrė „W“ generaliniu atstovu ir suteikė jai teisę teikti tarpininkavimo paslaugas, vykdyti krovinių paiešką, derinti krovinių kiekius, kainas, komisinį užmokestį už sutartą krovinį bei du kartus per metus surašyti atliktų darbų aktus (b. b. B, t. 34, b. l. 29–31). Tokio pat pobūdžio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasirašė 2009 m. kovo 31 d. su „G.“, kurią UAB „N.G.“ paskyrė generaliniu atstovu ir pavedė jai vykdyti visų įgaliotojo teikiamų ekspedijavimo paslaugų pardavimą įgaliotojo vardu ir lėšomis (b. b. B, t. 34, b. l. 32–40, 41–50). Kaip matyti iš UAB „N.G.“ 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su „W“ ir 2009 m. kovo 31 d. atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su kompanija „G.“, jos buvo pasirašytos: „W“ atveju – W. J., o „G.“ atveju – P. H. (P. H.). Taigi, remiantis šiomis sutartimis, UAB „N.G.“ iš „W“ ir „G.“ neva pirko nematerialiąsias tarpininkavimo ir klientų paieškos paslaugas, surašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo pervestos piniginės lėšos į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas, esančias Šveicarijos ir Latvijos bankuose, tačiau minėtų dokumentų surašymas pats savaime nepatvirtina, jog šios įmonės realiai teikė UAB „N.G.“ tarpininkavimo paslaugas, dėl kurių šalys susitarė, o UAB “N.G.“ atsirado pareiga mokėti už suteiktas paslaugas.

90. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių pagrindu. Vadinasi, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pripažįstami teisėtais tik kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių padarinių, o ne nusikalstamų tikslų. Taigi, pagrindinis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti, panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

91. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas (kasacinės nutartys Nr. e3K-3-266-1075/2022; Nr. 2K-104-1073/2020 ir kt.). Anot kasacinio teismo, siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai vykdė atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-337/2008, Nr. e3K-3-110-916/2020 ir kt.).

92. Bylą nagrinėjant teisme Ar.U. neigė buvęs tikruoju „W“ bei „G.“ vadovu. Jis paaiškino, kad apie 2004 m. pažįstamas D. E. (D. E.) jam pasiūlė verslo modelį, pagal kurį klientų ekspedijavimo paslaugų ieškotų ne UAB „N.G.“, o jis (D. E.). Su D. E. susitarė, kad Ar.U. nustatys kainą, kurią klientas privalo sumokėti UAB „N.G.“ už suteiktas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas, o jeigu šiam ar jo atstovams pavyktų tiesiogiai su klientu suderinti didesnę kainą, negu Ar.U. būtų nustatyta, tai skirtumas ir priklausytų D. E. kaip komisinis atlyginimas. Anot Ar.U., šiam susitarimui įgyvendinti buvo pasitelkta anksčiau įsteigta bendrovė „W“, su kuria UAB „N.G.“ sudarė atstovavimo sutartį. Šios įmonės įgaliotu asmeniu tapo Ar.U., taip pat S.P. buvo laikinai suteikta teisė atstovauti „W“ bei valdyti pastarosios sąskaitas. Vykdant šią veiklą, D. E., D. P., N. T. surado daug stambių klientų (pvz., „L.“, „S.“, „B.F.“ ir kt.), todėl prie atstovavimo sutarties buvo sudaryti priedai, kuriuose buvo aptartos mokėtinos sumos kaip komisinis atlyginimas. Atstovai suderindavo su UAB „N.G.“ (t. y. konkrečiai su Ar.U.) suteiktų paslaugų apimtis ir mokėtinų komisinių dydį, po to išrašydavo ir atsiųsdavo sąskaitą, kuri būdavo apmokama pavedimu. Vėliau, D. E. prašymu Šveicarijoje buvo įsteigta bendrovė „G.“, kuriai buvo perleistos visos „W“ teisės bei pareigos pagal tą patį verslo modelį, ir kurią akcijų pirkimo 2009 m. vasario 27 d. sutartimis jis pardavė D. E. ir D. P., o jis (Ar.U.) liko formaliu bendrovės valdytoju ir piniginių lėšų administratoriumi. Taip pat Ar.U. nurodė, kad bendrovė „Ar.“ Šveicarijoje jo vardu buvo įsteigta investicinei veiklai, nes su D. E. buvo susitarę, jog pusę iš UAB „N.G.“ uždirbtų pajamų (50 procentų) jis su partneriais disponuos savarankiškai, o kita dalis – bus skirta investicinei veiklai. Nuteistasis 2008 m. liepos 10 d. sutartimi 96 procentus bendrovės „Ar.“ akcijų perleido D. P., N. T. bei D. E. lygiomis dalimis, taip pat buvo sudaryta pavedimo sutartis dėl investicinės veiklos bei išduotas bendrasis įgaliojimas veiklai vykdyti, o jam (Ar.U.) liko 4 procentai „Ar.“ akcijų už atliekamą darbą, t. y. už projektų paiešką, suderinimą ir kitų klausimų sprendimą (b. b. A, t. 56, b. l. 83–91; t. 57, b. l. 18–32; t. 73, b. l. 143–154). Tačiau Ar.U. parodymus, kad atstovavimo sutartys ir papildomi susitarimai (priedai) prie jų buvo tikri, ekonomiškai naudingi UAB „N.G.“ ir sudaryti siekiant teisėtų tikslų, t. y. sėkmingai vykdyti UAB „N.G.“ sutartinius naftos produktų ekspeditoriaus įsipareigojimus pagal 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų sutartį Nr. 12-12-2005 bei jos vėlesnius pakeitimus, sudarytus su AB „K.N.“, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys apie „W“, „G.“ ir „Ar.“ tikruosius savininkus, banko sąskaitų valdytojus ir „Ar.“ investicijas.

93. Iš Šveicarijos Konfederacijos federalinio teisingumo ir policijos departamento pateiktų duomenų matyti, kad Ar.U. 2007 m. liepos 3 d.–2007 m. liepos 10 d. laikotarpiu pateikė prašymą atidaryti banko sąskaitą Šveicarijos RBS „Coutts“ banke. Parašo pavyzdžio kortelėje, priklausančio ir nepriklausančio JAV gyventojo turto ir pajamų, iš kurių JAV išskaičiuojami mokesčiai, deklaraciją, generalinio įkeitimo ir perdavimo dokumentą, sutartį dėl kreditų su užstatu pasirašė Ar.U. „W“ įgaliotasis atstovas (b. b. A, t. 27, b. l. 44–47, 64–67, 68–76, 77–78; b. b. B, t. 13, b. l. 124–132, 133–136, 152–156, 157–165, 166–176), kuriam nuo 2007 m. liepos 10 d. suteikta prieiga prie atidarytos banko el. banko ir autentifikavimo priemonių (b. b. B, t. 13, b. l. 137–144, 145–152). Banko RBS „Coutts“ kliento sąskaitos savininko tapatybės nustatymo dokumente nurodyta, kad būtent Ar.U. pateikė asmens dokumentą – LR piliečio pasą kaip vienintelis su „W“ susijusio turto savininkas (b. b. A, t. 27, b. l. 99–100; b. b. B, t. 13, b. l. 177–178, 179). Ar.U. „W“ akcininkų „E.(duomenys neskelbtini)“ ir „W.F.“ direktorių 2007 m. birželio 1 d. susirinkimo sprendimu suteikta teisė atidaryti bendrovės sąskaitas banke RBS „Coutts“ ir įgaliojimas visame pasaulyje vesti derybas su banku, bendrovės vardu pasirašyti dokumentus, reikalingus sąskaitoms atidaryti ir valdyti banke RBS „Coutts“ atidarytas bendrovės sąskaitas (b. b. B, t. 13, b. l. 182–183). „W“ akcininkų direktorių 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Ar.U. įgaliotas vienasmeniškai pasirašyti „W“ banko sąskaitos atidarymo ir valdymo dokumentus banke BNP „Paribas“ (b. b. B, t. 17, b. l. 94). Banko BNP „Paribas“ atliktoje kliento profilio analizėje nurodyta, kad „W“ valdo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2006 m. lapkričio 14 d., bendrovės veiklos pobūdis – tarpininkavimas naftos produktų prekybos srityje, prekybos partneriai: „B.F.“, „V.T.“, „S.V.“, S.H. ir kiti, lėšų kilmė pradinio esminio įnašo atveju – Ar.U. parduota bunkeriavimo bendrovė įmonei „O.W.“, klientą rekomendavo M.H., įmonės teisių perėmėjas – Ar.U. (b. b. B, t. 17, b. l. 162–164), jis dviejų banko sąskaitų Nr. 86162-3, atidarytos „E.G.“ vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN (duomenys neskelbtini)), atidarytos „W“ vardu, turėtojas (b. b. B, t. 17, b. l. 165–173). Nurodymus atlikti pavedimus iš „W“ bankinės sąskaitos 85351/1N, esančios banke BNP „Paribas“, Latvijoje, pasirašė Ar.U. (b. b. A, t. 33, b. l. 146, 147, 149, 155, 156, 158, 160, 163, 164, 171–174, 176,195). Mokėjimo pavedimai iš banke RBS „Coutts“ esančios „W“ einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad 2008 m. balandžio 16 d. buvo pervesti 308 400 Eur į „G.C.“ sąskaitą, 2008 m. birželio 2 d. – 359 800 Eur į „G.C.“ sąskaitą, 2008 m. rugsėjo 10 d. – 205 621,92 Eur į „G.C.“ sąskaitą“, 2008 m. spalio 10 d. – 307 500 Eur į „F.L.“ sąskaitą, 2008 m. spalio 20 d. – 51 250 Eur į „F.L.“ sąskaitą, 2009 m. sausio 12 d. – 205 823,32 Eur į „F.L.“ sąskaitą, 2009 m. birželio 8 d. – 108 000 Eur į Ar. sąskaitą, 2009 m. gegužės 5 d. – 205 800 Eur į „F.L.“ sąskaitą, 2009 m. rugsėjo 16 d. – 68 000 Eur į „W“ sąskaitą ir 2009 m. birželio 16 d. – 154 350 Eur į „F.L.“ sąskaitą, pasirašyti Ar.U. (b. b. A, t. 28 b. l. 1–10, 12–19, 21–25, 27–28, 30–32, 34, 36–39, 41, 43, 45, 47–48, 50–51, 53–54, 58–60, 62–65, 67–89; b. b. B, t. 14, b. l. 70–200). Mokėjimo nurodymai (orderiai) bankui dėl tarptautinių pervedimų iš „W“ banko sąskaitos į „F.L.“, „P.I.“, „J.A.“ sąskaitas surašyti ir pasirašyti Ar.U. (b. b. B, t. 14, b. l. 89–112).

94. Prašymą atidaryti „G.“ einamąją sąskaitą banke RBS „Coutts“ 2009 m. kovo 23 d. pasirašė bendrovės kontaktinis asmuo Ar.U., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 29, b. l. 5–8; b. b. B, t. 16, b. l. 5–8). „G.“ patvirtinime bankui nurodyta, kad turto tikrasis savininkas Ar.U., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 16, b. l. 9). Generalinį susitarimą dėl įkeitimo 2009 m. balandžio 29 d. pasirašė „G.“ atstovas Ar.U. (b. b. B, t. 16, b. l. 10–17). Ar.U. 2009 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. išduotos mokėjimo kortelės „Visa Gold“ susietos su „G.“ banko debetine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 16, b. l. 18–19, 37–39, 41–43), o 2009 m. kovo 25 d. išduotas įgaliojimas suteikė teisę Ar.U. veikti „G.“ vardu ir interesais, atidaryti, valdyti ir uždaryti kompanijos sąskaitas banke ir atlikti kitus veiksmus bendrovės vardu (b. b. B, t. 16, b. l. 20). „G.“ atstovo parašo pavyzdžio kortelėje 2009 m. balandžio 9 d. pasirašė Ar.U. kaip juridinio asmens banko sąskaitų valdytojas (b. b. A, t. 29, b. l. 33–36; b. b. B, t. 16, b. l. 32–33). Mokėjimo nurodymai (orderiai) pervesti pinigus iš „G.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS „Coutts“, Ciuriche, į „E.G.“, „W, Ar. sąskaitas bankuose ir į bendrovės „V.C.“, aptarnaujančios Ar.U. Visa kortelę, sąskaitą banke, surašyti ir pasirašyti Ar.U. (b. b. A, t. 29, b. l. 53–54, 56–57, 60–69, 62–65, 68–71; b. b. B, t. 16, b. l. 48–70). Taip pat Ar.U. nurodė bankui RBS „Coutts“ pervesti 1 450 000 Eur iš Ar. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „K.T.“ sąskaitą banke (b. b. B, t. 17, b. l. 13).

95. RBS ,,Coutts“ bankui 2007 m. liepos 9 d. pateiktame prašyme atidaryti „E.G.“ einamąją sąskaitą Ar.U. taip pat nurodytas kaip kontaktinis asmuo (b. b. A, t. 30, b. l. 88–94). Jis pasirašė „E.G.“ parašų pavyzdžių kortelėje (b. b. A, t. 30, b. l. 95–98) bei nurodymus atlikti bankinius pavedimus iš „E.G.“ bankinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) JAV doleriais ir (duomenys neskelbtini) eurais (b. b. A, t. 30, b. l. 187, 190, 195, 198, t. 31, b. l. 3–16), tarp jų nurodymą iš „E.G.“ sąskaitos, esančios RBC „Coutts“ banke, atlikti 122 000 Eur ir 595 000 Eur pavedimus į UAB „M.T.“ (b. b. A, t. 31, b. l. 37–40). Liudytojas G. V. parodė, kad jis į Ar.U. kreipėsi dėl paskolos, tačiau pastarasis atsisakė, nurodydamas, kad UAB „N.G.“ neturi galimybių, ir pažadėjo surasti finansuotoją. Po mėnesio Ar.U. pateikė liudytojui paskolos sutartį, pagal kurią „E.G.“ suteikė UAB „M.T.“ 717 000 Eur paskolą, tačiau UAB „M.T.“ dėl finansinių sunkumų paskolos su palūkanomis negrąžino. UAB „N.G.“ iš „E.G.“ perėmė reikalavimo teisę ir padavė UAB „M.T.“ į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo (b. b. A, t. 3, b. l. 114–116, 123–130). Aptariama sąskaita Ar.U. 2010 m. lapkričio 25 d. pranešimu, t. y. po 2010 m. liepos 19 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, buvo uždaryta (b. b. A, t. 30, b. l. 179–180).

96. Banko BNP „Paribas“ atliktoje kliento „E.G.“ profilio analizėje nurodyta, kad bendrovė valdo sąskaitą, atidarytą 2007 m. spalio 25 d., bendrovės veiklos pobūdis – tarpininkavimas naftos produktų prekybos srityje, prekybos partneriai: „C.X.“, „„C““, „B.F.“, „V.T.“ ir kiti, lėšų kilmė pradinio esminio įnašo atveju – Ar.U. parduota bunkeriavimo bendrovė įmonei „O.W.“. Klientą rekomendavo M.H.. Klientas atsiuntė atstovą Ar.U., bendrovės teisių perėmėjas fizinis asmuo Ar.U. (b. b. B, t. 19, b. l. 51–56). „E.G.“ patvirtino, kad jos turto tikrasis savininkas ir 100 proc. akcijų turėtojas Ar.U., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 34, b. l. 79–86; b. b. B, t. 19, b. l. 56–58). „E.G.“ 2007 m. liepos 27 d. prašymą atidaryti einamąją sąskaitą BNP „Paribas“ banke pasirašė Ar.U. (b. b. A, t. 33, b. l. 102, 104; b. b. B, t. 20, b. l. 7–14). „E.G.“ atstovo parašo pavyzdžio kortelėje 2009 m. liepos 9 d. pasirašė Ar.U. kaip juridinio asmens banko sąskaitų valdytojas (b. b. A, t. 30, b. l. 95–98; b. b. B, t. 20, b. l. 15–18). Elektroninio banko 2010 m. vasario 3 d. sutartimi bankas suteikė „E.G.“ sąskaitos valdytojui Ar.U. prieigą prie elektroninio banko ir autentifikavimo priemones (b. b. B, t. 20 , b. l. 99–100), nurodymus pervesti pinigus iš „E.G.“ banko sąskaitos, esančios BNP „Paribas“, pasirašė Ar.U. (b. b. A, t. 29, b. l. 103, t. 31, b. l. 84; b. b. B, t. 20, b. l. 107–108, 110–112, 115, 118–119, 122–125).

97. Bylos duomenys tvirtina ir tai, kad Ar.U. 2007 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą bankui RBS „Coutts“ atidaryti asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 32, b. l. 70–71; b. b. B, t. 15, b. l. 69–73). Bankas RBS „Coutts“ 2010 m. vasario 3 d. sutartimi suteikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui Ar.U. prieigą prie el. banko ir autentifikavimo priemonės (b. b. B, t. 15, b. l. 77–79, t. 16, b. l. 26–33). Bankas RBS „Coutts“ susiejo sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su Ar.U. ir I. U. naudojama Visa Gold card kortele (b. b. A, t. 32, b. l. 88, 96–98; b. b. B, t. 15, b. l. 92). Ar.U. bankui RBS ,,Coutts“ 2007 m. gegužės 16 d., t. y. tą pačią dieną, kurią jis pateikė prašymą atidaryti asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), pateikė ir prašymą atidaryti „A.G.“ einamąją sąskaitą (b. b. A, t. 31, b. l. 90–97). Parašo pavyzdžio kortelę, nutarimą, pagrindų susitarimą, priklausančio ir nepriklausančio JAV turto ir pajamų, iš kurių JAV išskaičiuojami mokesčiai, deklaraciją, jis pasirašė kaip A.G. atstovas ir faktinis turto savininkas (b. b. A, t. 31, b. l. 98–101, 102–105, 106–113, 114–121, 126–127). Ar.U., kaip „A.G.“ atstovas, patvirtindamas savo tapatybę, pateikė bankui savo pasą (b. b. A, t. 31, b. l. 130), 2007 m. rugpjūčio 6 d. „A.G.“ bendrovės susirinkimo protokolą, kuriais Ar.U. įgaliojamas atidaryti sąskaitą banke bei ją valdyti (b. b. A, t. 31, b. l. 134–137, 178–183), 2005 m. lapkričio 23 d., 2006 m. rugpjūčio 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. „A.G.“ įgaliojimus, kuriais Ar.U. paskiriamas „A.G.“ įgaliotuoju asmeniu, veikiančiu bendrovės vardu, atliekančiu ir vykdančiu visose pasaulio vietose bet kokius veiksmus ir dalykus (b. b. A, t. 31, b. l. 168–171, 172–175, 192–197). Nurodymus atlikti pavedimus iš „A.G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS ,,Coutts“, pasirašė Ar.U. (b. b. A, t. 31, b. l. 128–129, t. 32, b. l. 21–23).

98. Iš Šveicarijos Konfederacijos federalinio teisingumo ir policijos departamento pateiktų duomenų taip pat matyti, kad „Ar.“, buvo įsteigta Ciuriche. Šiai bendrovei akcijų sertifikatas išduotas 2008 m. balandžio 28 d. (b. b. B, t. 16, b. l. 136–137), įstatai įregistruoti 2008 m. gegužės 10 d. (pirminiai įstatai įregistruoti 1983 m. gegužės 27 d.) (b. b. B, t. 16, b. l. 149–151), o 2008 m. spalio 15 d. Ar.U. suteikti įgaliojimai veikti „Ar.“ vardu ir interesais, t. y. atidaryti, valdyti ir uždaryti įmonės sąskaitas banke bei atlikti kitus veiksmus jos vardu (b. b. B, t. 16, b. l. 141–145). Ar.U., veikdamas „Ar.“ vardu, 2008 m. spalio 17 d. pateikė prašymą bankui RBS „Coutts“ atidaryti einamąją sąskaitą ir patvirtino, kad jis yra tikrasis bendrovės turto savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 29, b. l. 119–122; b. b. B, t.16, b. l. 118–121, 122). Veikdamas „Ar.“ vardu Ar.U. pasirašė 2008 m. spalio 17 d. generalinį susitarimą dėl kredito draudimo (b. b. B, t. 16, b. l. 123–126), 2009 m. rugpjūčio 5 d. kliento bendrąjį įgaliojimą (b. b. B, t. 16, b. l. 128–130), o 2010 m. vasario 3 d. elektroninio banko sutartimi bankas RBS „Coutts“ suteikė jam prieigą prie el. banko ir autentifikavimo priemones (b. b. B, t. 16 t, b. l. 152–154). „Ar.“ atstovo parašo pavyzdžio kortelėje pasirašė taip pat Ar.U., kaip juridinio asmens banko sąskaitų valdytojas (b. b. A, t. 29, b. l. 159–160; b. b. B, t. 16, b. l. 155–157, 158–161). Pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad visi mokėjimų nurodymai (orderiai) pervesti pinigus iš kompanijos „Ar.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS „Coutts“, Ciuriche, į UAB „A.L.“, UAB „K.T.“, UAB „A.“, „V. V.“, kuri buvo įsteigta 3 256 726,85 Eur ir 175 549 USD dydžio kyšiui priimti už R.M. palankų veikimą UAB „N.G.“ interesais (dėl to teisėjų kolegija plačiau pasisakys vėliau), Ar.U. ir A.V. sąskaitas bankuose taip pat buvo surašyti ir pasirašyti Ar.U. (b. b. A, t. 29, b. l. 163–168, t. 30, b. l. 1–8, 10–13; b. b. B, t. 16, b. l. 162–200).

99. Iš Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų duomenų matyti, kad „W“ atstovu su parašo teise nuo sąskaitos AS „Regionala investicijų banka“ atidarymo dienos buvo S.P., kurios paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 5, b. l. 88–150; b. b. B., t. 7, b. l. 19–24). „W“ atstovo parašo ir atspaudo pavyzdžių kortelėje pasirašė S.P., kuri pateikė bendrovės atspaudo pavyzdžius ir prašė juos laikyti privalomais atliekant sąskaitoje (-ose) operacijas (b. b. B, t. 7, b. l. 25–26). Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartį Nr. JP/NK-1576 2007 m. sausio 4 d. pasirašė ir čekių knygelę užsakė S.P. (b. b. B, t. 7, b. l. 28–30). Prašymą išduoti čekių knygelę pasirašė S.P., kuriai 2007 m. sausio 4 d. išduota „W“ pinigų čekių knygelė (b. b. B, t. 7, b. l. 31–32). Banko paslaugų teikimo internetu 2007 m. sausio 4 d. sutartį Nr. JP/IB-1361, kaip „W“ atstovė, pasirašė S.P., jai išduota plastikinė kortelė su kodais, elektroninis prietaisas, generuojantis vieną kartą naudojamus slaptažodžius, skirtus prisijunti prie el. banko, kliento duomenų autorizavimo (pasirašymo elektroniniu parašu), kliento atpažinimo priemonė (slaptažodis), bendrovės verifikacijos priemonė – digipass Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 7, b. l. 33–40, 48–50). Tikrojo naudos gavėjo identifikavimo kortelėje S.P. nurodė, kad tikrasis kliento – „W“ – banko sąskaitoje esančių lėšų gavėjas yra ji pati (b, b. B, t. 7, b. l. 51–53). S.P. savo parašu 2007 m. sausio 4 d. patvirtino „W“ akcininkų / dalininkų sąrašą (b. b. B, t. 7, b. l. 54 – 56), o 2005 m. birželio 6 d., 2006 m. gegužės 18 d., 2007 m. gegužės 7 d. S.P. išduoti įgaliojimai, kuriuose nurodyta, kad ji yra tikras ir įgaliotas „W“ asmuo, turintis teisę vykdyti bet kokius veiksmus bendrovės vardu (b. b. B, t. 7, b. l. 60–66, 95–97, 106–107, 153–157, 158–162). Sutartyje dėl atstovo paslaugų teikimo ir atstovo žalos atlyginimo nurodyta, kad 2004 m. birželio 9 d. „W“ atstovai „W.F.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš vienos pusės ir S.P. iš kitos pusės susitarė, kad S.P. yra galutinė „W“ savininkė ir naudos gavėja (b. b. B, t. 7, b. l. 105). Juridinio asmens (ne rezidento) anketą 2006 m. gruodžio 7 d. užpildė „W“ atstovė S.P., kurioje nurodė, kad bendrovės nuosavų lėšų kilmės šaltinis yra tikrojo naudos gavėjo S.P. asmeninės santaupos, bendrovėje yra tik vienas darbuotojas; bendrovė naudojama komercinei veiklai, pagrindinės veiklos rūšys – ekspedijavimo paslaugos ir prekyba, asmenys, turintys parašo teisę, – S.P., apyvarta – 3 000 000 USD ir 5 000 000 Eur; pagrindiniai partneriai UAB „N.G.“, „V.T.“, „B.F.“, „J.A. SA“, „W“ yra generalinis UAB „N.G.“ agentas Rusijoje ir Kinijoje (b. b. B, t. 7, b. l. 109–116). Juridinio asmens atsiskaitomosios sąskaitos atidarymo ir aptarnavimo sutartyje nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. „W“ atstovė S.P. atidarė sąskaitą banke AB „Rietumu banka“, pateikė parašo ir atspaudo pavyzdžius bei prašė juos laikyti privalomais atliekant sąskaitoje (-ose) operacijas (b. b. B, t. 7, b. l. 138–141, 142–143). Banko sąskaitos naudojimosi nuotolinio aptarnavimo sistemomis 2006 m. kovo 14 d. sutartyje, kurią pasirašė S.P., nurodyta, kad „W“ atstovė S.P. įgaliota naudotis visomis banke AS „Rietumu banka“ atidarytomis bendrovės sąskaitomis nuotolinio aptarnavimo sistemomis, bankas sutartyje nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jai išsiuntė skaitmeninį sertifikatą (b. b. B, t. 7, b. l. 144–148), o (duomenys neskelbtini) adreso, iš kurio buvo jungtasi prie „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atidarė S.P. Latvijos banke AS „Rietumu banka“, administratorius yra (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 8, b.1. 1), šiuo IP adresu nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. kovo 28 d. naudojosi UAB „Al“ (b. b. B, t. 8, b. l. 17), kurios vardu išrašytas 2007 m. birželio 15 d.–2010 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitas faktūras pirkėjui UAB „N.G.“ pasirašė S.P. (b. b. B, t. 8, b. l. 18–33).

100. Visi aptarti duomenys paneigia Ar.U. aiškinimus, kad jis neva buvo tik formalus „W“ ir „G.“ valdytojas bei piniginių lėšų administratorius. W. J., pasirašęs atstovavimo sutartį „W“ vardu, buvo vienos iš „W“ steigėjų – „(duomenys neskelbtini)“ – kontaktinis asmuo, o P. H. buvo „G.“ stebėtojų tarybos narys, tačiau byloje nėra duomenų, kad juos veikti „W“ ir „G.“ interesais įgaliojo Ar.U. minėti D. P., N. T. ir (ar) D. E.. Byloje taip pat nėra duomenų apie E. V. (E. V.) ((duomenys neskelbtini) atstovo) ir S. G. (S. G.) („W.F.“ atstovo), kurie 2007 m gegužės 7 d. pasirašė generalinį įgaliojimą, Ar.U. suteikusį teisę veikti „W“ vardu, valdyti tvarkyti ir vykdyti visus bendrovės verslo reikalus, valdyti vieną ar daugiau bendrovės sąskaitų banke, įsigyti turtą ir jį valdyti savo nuožiūra, ryšius su D. E., D. P. ir N. T.. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad būtent D. E. suteikė Ar.U. generalinį įgaliojimą veikti „W“ vardu. Kaip nustatyta pirmiau, banke BNP „Paribas“ „W“ vardu atidarydamas sąskaitą Ar.U. nurodė, kad šios įmonės turto tikrasis savininkas yra jis pats, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šios įmonės veikla yra prekyba naftos produktais, tarpininkavimas ir siuntimas, kontaktinio asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai siųsti UAB “N.G.“, (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 33, b. l. 11–13, 91–98, 101, 103; b. b. B, t. 17, b. l. 78–83, b. l. 85–91). Taigi, Šveicarijos Konfederacijos federalinio teisingumo ir policijos departamento bei Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad pats Ar.U. be jokių tarpininkų rūpinosi užsienio valstybėse registruotų lengvatinio apmokestinimo bendrovių „W“, „G.“, „Ar.“ ir „E.G.“ banko sąskaitų atidarymu Šveicarijos bei Latvijos bankuose. Jis koordinavo piniginių lėšų pervedimus iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ sąskaitas, o iš šių bendrovių sąskaitų į „E.G.“, „Ar.“, „G.C.“, „F.L.“, „P.I.“ ir kt. banko sąskaitas. Ar.U. Šveicarijos bankams RBS „Coutts“ ir BNP „Paribas“ deklaravo, kad yra tikrasis bendrovių „W“ ir „G.“ naudos gavėjas, veikiantis jų vardu ir interesais, pasirašė mokėjimo nurodymus bankams BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“ dėl piniginių lėšų pervedimo iš bendrovių „W“ ir „G.“ sąskaitų šiuose bankuose į jo paties valdomų bendrovių „E.G.“ ir „Ar.“ sąskaitas bankuose, fiktyvios kompanijos „F.L.“ sąskaitą banke AS „Rietumu bank“ bei UAB „K.T.“ sąskaitą sumokėti už UAB „A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Ar.U. padėjo S.P., kuri atidarė „W“ vardu banko sąskaitas Latvijos Respublikos bankuose AS „R. B.“ ir AS „Regionala investiciju banka“. Atidarydama banko sąskaitas S.P. nurodė, kad ji yra galutinė „W“ savininkė ir naudos gavėja, o bendrovės nuosavų lėšų kilmės šaltinis yra jos asmeninės santaupos. S.P. valdė „W“ banko sąskaitas, davė nurodymus Šveicarijos RBS ,,Coutts“ ir BNP „Paribas“ bankams dėl pavedimų darymo. Iš „W.“ banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“ piniginiai pavedimai į šios bendrovės ir „G.“ sąskaitas Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“, RBS „Coutts“, taip pat į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. valdomos „G.C.“ sąskaitą banke Ūkio banke, nenustatytų asmenų valdomų „A.E.“, „H.E.“ „I.M.“ sąskaitas bankuose, buvo atliekami naudojantis S.P. išduotais elektroninio banko naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis.

101. Aptartus duomenis papildo bylos duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones bei atlikus specialius tyrimus. Iš jų matyti, kad S.P. mobilaus ryšio telefono kontaktų knygelėje buvo rasti abonentai, pavadinti „Bankas Rigos (duomenys neskelbtini)“ ir „R. S. nuo A.G.“ (b. b. B, t. 44, b. l. 159–160). Ar.U. mobilaus ryšio telefone rastos trys fotonuotraukos, kuriose nufotografuota 2006 m. kovo 30 d. „W“ paskolos sutartis su I. U. (b. b. B, t. 44, b. l. 162–165), ir jo naudojamame automobilyje „Moserati“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB “N.G.“, rasta 2010 m. birželio 1 d. 1 000 000 Eur paskolos sutartis Nr. ART-URB/10-06-01, sudaryta tarp UAB „A.“ ir Ar.U., bei minėtame mobiliajame telefone nufotografuota 2006 m. kovo 30 d. kredito sutartis tarp „W“ ir I. U. dėl 567 500 Eur paskolos suteikimo“ (b. b. A, t. 2, b. l. 23–78; b. b. B, t. 3, b. l. 86–87).

102. Atlikus kratų metu paimtų kompiuterių tyrimus, Ar.U. kompiuteriuose buvo rastos atstovavimo sutartys, „G.“ vardu išrašytos 2010 m. balandžio 30 d. ir 2010 m. gegužės 31 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (367 491,66 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (392 158,67 Eur) pagal suteiktų paslaugų aktus (b. b. B, t. 34, b. l. 26, 27, 115); elektroniniai laiškai, siųsti iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodomas A. mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Parex“, esančio Latvijoje, fakso Nr. (duomenys neskelbtini); elektroniniai laiškai, gauti į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuriais siunčiamos tarptautinių mokėjimo pavedimų kopijos, tarp jų ir pavedimas kompanijai „V. C.“ už kompanijos „E.G.“ dalyvavimą seminare (b. b. B, t. 35 , b. l. 130–145), elektroniniai laiškai siųsti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), kuriais S.P. persiunčiami dokumentų, pildomų, atidarant sąskaitą banke BNP „Paribas“, vertimas (b. b. B, t. 35, b. l. 153–180); informacija, susijusi su UAB „K.T.“, UAB “N.G.“, „E.G.”, „Ar.“, Ar.U., An.U., H.; informacija, kad buvo naudojamasi elektroniniu paštu per interneto prieigą iš pašto dėžučių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susirašinėjama su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiškai iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), susiję su Ar.U., An.U., N.F., „G.“, dokumento ruošinys (2009 m. kovo 31 d. priedas Nr. 5 prie sutarties Nr. NG-09/03-31-1), susijęs su bendrovėmis „G.“, UAB „N.G.“, „E.G.”, kiti duomenys, susiję su „W“ (b. b. A, t. 17, b. l. 6–154; b. b. A, t. 17, b. l. 23–25; b. b. B, t. 42, b. l. 6–110), tarp jų: 2008 m. spalio 17 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 tarp UAB „N.G.“ ir „Ar.“ tekstas (b. b. B, t. 42, b. l. 23–25), Lycos elektroninio pašto pirmojo puslapio vaizdas, atidarytas (duomenys neskelbtini) paštas su gautų laiškų sąrašu (b. b. B, t. 42, b. l. 63–64), atidarytas (duomenys neskelbtini) paštas su gautų laiškų sąrašu, elektroninės bankininkystės banke RBS „Coutts“ puslapis (b. b. B, t. 42 , b. l. 69–88), sutarties tarp UAB „N.G.“ ir „G.“ priedo Nr. 5 dėl komisinio mokesčio dydžio už tarpininkavimą tekstas (b. b. A, t. 17, b. l. 89; b. b. B, t. 42, b. l. 89).

103. S.P. kompiuteriuose rastos pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), keli ruošiniai su UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais, T. dokumentai, laikini internetiniai failai, susiję su elektroninio banko naudotoja I. U., nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. UAB “A.“ banko sąskaitos išrašas, kurio mokėtojo / gavėjo pozicijoje nurodyta Ar.; S.P. ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. kovo 5 d. elektroninis laiškas Ar.U. ((duomenys neskelbtini)). Laiške S.P. klausė: „labas rytas (duomenys neskelbtini), kur turėčiau išsiųsti šį dokumentą, man reikalingi parašai“; Ar.U. atsakė: „D. K. mirė, vietoj jo ateis kitas „T.“ direktorius“ (kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „A.“ akcininke buvo „Ar.“; „Ar.“ turėjo 92 proc. UAB „A.“ akcijų, o 8 proc. akcijų priklausė I. U.; UAB „A.“ žemės sklypą, spaustuvę ir automobilį BMW X6 neva įsigijo už „Ar.“ suteiktą 1 000 000 JAV dolerių paskolą; paskola suteikta 2008 m. spalio 15 d. su 0 proc. metinių palūkanų norma, t. y. tą pačią dieną, kai Ar.U. suteikti įgaliojimai veikti „Ar.“ vardu ir interesais) (b. b. A, t. 3, b. l. 85–97; t. 18, b. l. 55; b. b. B, t. 37, b. l. 59); Ar.U. ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. gegužės 24 d. elektroninis laiškas S.P. ((duomenys neskelbtini)). Laiške rašoma: „Gerbiama (duomenys neskelbtini), pridedu Ar. sertifikatą ir naująjį valdybos stebėtoją. Linkėjimai, W. M.“ (b. b. B, t. 37, b. l. 61–62); V. Č. ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. kovo 25 d. elektroninis laiškas S.P. ((duomenys neskelbtini) ). Laiške V. Č. rašė: „Siunčiu papildytą protokolą. Man reikės su parašais. Kartu su laišku siunčiamas dokumentas – UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. kovo 23 d. protokolas Nr. AS10/03/23-1, kuriame nurodyti susirinkime dalyvavę akcininkai: J. K., turintis 92 proc. akcijų (nors pagal Ar.U. teiktą informaciją šis asmuo jau buvo miręs) ir I. U., turinti 8 proc. akcijų (b. b. A, t. 18, b. l. 59–61; b. b. B, t. 37, b. l. 63–69); S.P. ir L. B. elektroninis susirašinėjimas, kuriame į L. B. persiųstą sutarties dėl prekybos naftos produktais tekstą S.P. įrašė „W“ rekvizitus (b. b. A, t. 25, b. l. 1–6); „W“ sąskaitos faktūros PDF formatu (b. b. B, t. 37, b. l. 84–89, 163–181); UAB „N.G.“ direktoriaus An.U. ((duomenys neskelbtini)) susirašinėjimo elektroniniais laiškais su verslo partnerių „(duomenys neskelbtini)“, „C.“ atstovais A. L. (A. L.) ir O. T. (b. b. B, t. 39, b. l. 34–41, 46–47), (duomenys neskelbtini) klientų vadybininkės elektroninis laiškas UAB „N.G.“ ((duomenys neskelbtini)), kad bendrovei suteiktas naujas IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 39, b. l. 152) ir šiuo adresu klientas buvo prisijungęs prie „W“ daugiavaliutės sąskaitos, esančios AB „Rietumu banka“, atidarytos 2006 m. gruodžio 7 d. ir uždarytos 2008 m. kovo 28 d. (b. b. B, t. 6, b. l. 175–176); laiškai, susiję su UAB „N.G.“, „(duomenys neskelbtini)“, Ar. ((duomenys neskelbtini)), UAB “A.“ ir jos akcininke I. U., Ar.U., An.U., S.P., E. B., I. V. (UAB T.M.), UAB „A.L.“, laiškai, susiję su asmenimis A, A. S., „Ar.“; 2010 m. balandžio 30 d. UAB “A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija; informacija, susijusi su „W“ ir banku BNP „Paribas“; trys jpg formato failų, susijusių su UAB „N.G.“ ir „W“, fragmentai (b. b. B, t. 43, b. l. 147–153, t. 44, b. l. 1–105); .doc tipo failai su ruošiniais „W“: 2008 m. balandžio 11 d. nurodymas pervesti pinigus iš banko BNP „Paribas“ į „W“ sąskaitą banke RBS „Coutts“ banke (b. b. B, t. 44, b. l. 8–17), 2010 m. kovo 23 d. UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas be dalyvavusių asmenų parašų (b. b. B, t. 43, b. l. 45–46), elektroninis Ar.U., S.P. ir Šveicarijos banko RBS „Coutts“ atstovės A. S. susirašinėjimas dėl kompanijos „A.G.“ atstovų parašų gavimo (b. b. B, t. 44, b. l. 92–95).

104. An.U. kompiuteriuose rasta informacijos, kad elektroniniu paštu per interneto prieigą buvo jungiamasi prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), tarp siuntėjų laiškų yra N. B., S. M., Ar.U., B. A., E. N., A. S. (banko vadybininkė), R. I., H. S., B.-A. A., S. R., D. J. ir kt., laiškų temų pavadinimuose minimos kompanijos „N.F.“, „W“, „Ar.“, „A.T.“; UAB „M.T.“, sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „N.G.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), bei „B.F.“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), banko RBS „Coutts“ dokumentai; be kitų pokatalogių, pokatalogis „Naftos produktų perkrovimas“, turintis pakatalogius vardais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 20, b. l. 69–200, t. 21, b. l. 1–198; b. b. B, t. 37, b. l. 2–22); informacijos, kad per interneto prieigą naudotasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pašto dėžutėmis, buvo įrašyta mobiliojo telefono Backup kopija, kurios darymo data ir mobiliojo telefono rekvizitai: 2009 m. rugsėjo 17 d., Ar.U. iPhone 3GS (duomenys neskelbtini), kurį Ar.U. nurodė Šveicarijos bankų RBS „Courts“ ir BNP „Paribas“ darbuotojams, atidarydamas „G.“, „W“ ir „E.G.“ banko sąskaitas (b. b. A, t. 18, b. l. 123–198; b. b. B, t. 16, b. l. 5–8, 122; t. 17, b. l. 78–83); taip pat rasta duomenų, susijusių su: I. S. BNP „Paribas“ ((duomenys neskelbtini)); S; H. S.; A. B.; G. V.; A. K.; E. B.; J.A.; An.U.; R. U.; S.; L. K.; V. C.; S. M.; A.; I.; N.; K., tarp SMS žinučių yra elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), atsiųstas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) persiunčiamas pašto adresas (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siunčiamų ir gaunamų laiškų fragmentai, patvirtinantys, kad šiame kompiuteryje naudotasi (duomenys neskelbtini) pašto dėžute, „W“ vardu gaunami ir siunčiami elektroniniai laiškai; An.U. ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. birželio 5 d. elektroninis laiškas Ar.U. ((duomenys neskelbtini)), kuriame jis rašė: „laba diena, žiūrėkite pridėta“ Kartu su laišku siunčiamas prisegtukas pavadinimu „pavedimų išrašai“. Ar.U. atsakė: „ačiū, gal gali atsiųsti skenuotas „G.“ sąskaitas NG už visus 2010 metus“ (b. b. B, t. 41, b. l. 34); „G.“ 2009 m. lapkričio 2 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „N.G.“ pagal atliktų darbų aktus apmokėti 331 791,36 Eur (b. b. B, t. 41, b. l. 18), „G.“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „N.G.“ pagal atliktų darbų aktus apmokėti 125 446,04 Eur (b. b. B, t. 41, b. l. 20), „G.“ 2010 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „N.G.“ pagal atliktų darbų aktus apmokėti 367 491,66 Eur (b. b. B, t. 41, b. l. 32), „G.“ 2010 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „N.G.“ pagal atliktų darbų aktus apmokėti 392 158,67 Eur (b. b. B, t. 41, b. l. 33).

105. Iš kratos, atliktos bendrovės SIA „R.G.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad buvo rasta bendrovių „F.L.“, registruotos Naujojoje Zelandijoje, „N. L.“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „B.R.“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „S.U.“, registruotos Panamos Respublikoje, „N.O.“, registruotos Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Jungtinėje Karalystėje, „M.O.“, registruotos Belize, Centrinėje Amerikoje, „V. G.“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „I.L.“, registruotos Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Jungtinėje Karalystėje, „E. H.“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „C.O.“, registruotos Belize, Centrinėje Amerikoje, „B. A.“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „M. L..“, registruotos Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „K. A.“, registruotos Panamos Respublikoje, „B. L.“, registruotos Šiaurės Airijoje, „R.O.“, registracijos vieta nežinoma, „D. F. S.A.“, registruota Panamos Respublikoje, „R.I.“, registruota Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „T.E.“, registracijos vieta nežinoma, „U. L.“, registruota Mergelių salose, Didžiojoje Britanijoje, „O.F.“, registruota Belize, Centrinėje Amerikoje, „E.I.“, registruota Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Jungtinėje Karalystėje, ir „G.C.“ antspaudai, dokumentai ir sąskaitų valdymo įrankiai (b. b. B, t. 30, b. l. 70–78, 96–102).

106. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus tyrėjo T.K. 2011 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/5-2-3 matyti, kad atlikus „G.C.“ banko sąskaitų ir prisijungimo prie sąskaitų IP adresų analizę, nustatyta, jog šią įmonę 2010–2011 metais valdė A. H.. Jos banko sąskaitos buvo naudojamos pinigams legalizuoti (b. b. B, t. 31, b. l. 1). Iš Naujosios Zelandijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija tvirtina, kad „F.L.“ buvo fiktyvi „S.H.“ įmonė, sukurta nežinomų asmenų. Duomenų, jog Latvijos Respublikos pilietis A. F. (A. F.) būtų kokios nors bendrovės, registruotos Naujojoje Zelandijoje, direktoriumi, akcininku ar valdytoju, negauta (b. b. B, t. 31, b. l. 47). Iš Naujosios Zelandijos policijos žvalgybos pateiktos ataskaitos matyti, kad „F.L.“, įsteigta 2007 m. lapkričio 15 d., Naujojoje Zelandijoje. Direktorius C. K., adresas (duomenys neskelbtini), P. V., V. Akcininkas „V.L.“, registruota Oklende, Naujojoje Zelandijoje. Bendrovės statusas panaikintas 2011 m. liepos 18 d.. „F.L.“ ir kitomis įmonėmis, registruotomis įvairiose pasaulio vietose, galimai naudojosi Latvijos pilietis A. F. pinigams plauti (b. b. B, t. 31, b. l. 57–60).

107. Iš Latvijos Respublikos saugumo policijos Tyrimų skyriaus pareigūnų atliktos apklausos protokolų matyti, kad įtariamasis A. F. parodė, jog bendrovės „F.C.”, “G.C.” ir „K.M.“ priklauso Rusijos piliečiams, tačiau bendrovė SIA „R.G.“ turėjo teisę šių įmonių vardu paruošti pinigų pervedimo dokumentus, sutartis ir pan. Tai jis darė asmenų iš Rusijos, kurių tapatybes apklausos metu atskleisti atsisakė, nurodymu. Bendrovei „F.C.“ oficialiai atstovavo liudytojo sesuo M. M., o „K.M..“ – jo draugas D. S. (D. S.). A. F. (SIA „R.G.“ vadovas) ir S. Z. (S. Z.) (SIA „R.G.“ vykdomasis direktorius) konsultuodavo nurodytų bendrovių atstovus įvairiais verslo, finansų valdymo ir prekybos klausimais. Apie asmenį, vardu A. H., jis girdėjo iš draugo S. Z., kurio nurodymu ir atlikdavo pavedimus iš „F.C.“ banko sąskaitos į įvairių bendrovių sąskaitas. „F.C.“, „K.M.“ ir „G.C.“ banko sąskaitas elektroninės bankininkystės įrankiais valdė minėti asmenys iš Rusijos bendrovės R.G.“ biuro. Elektroninės bankininkystės įrankiai buvo saugomi A. F. biure ir paimti 2012 m. atliktos kratos metu (b. b. B, t. 31, b. l. 118–122, 123–124).

108. S. Z. apklausos protokolas patvirtina, kad „F.C.”, “G.C.” ir „K.M.“ veiklą tvarkė jis ir A. F. bendrovės „R.G.“ patalpose. „F.C.“ oficialiai atstovavo A. F. sesuo M. M., „K.M..“ – jo draugas A. M., „G.C.“ – pažįstamas D. S., o jis su A. F. konsultuodavo bendrovių atstovus įvairiais verslo, finansų valdymo ir prekybos klausimais. Įmonės verslo santykius palaikė su įvairiomis Rusijos Federacijos įmonėmis. „F.C.“, „K.M..“ ir „G.C.“ sąskaitas banke atidarė šių atstovai. Įmonių apyvarta buvo didelė, nes į jų banko sąskaitas buvo pervedamos didelės pinigų sumos eurais ir JAV doleriais. A. H. pažįsta, jis prašė S. Z. tarpininkauti pervedant pinigus bankų sąskaitose, klausė, ar jis turi draugų, kuriems reikalingi grynieji pinigai. Pagal A. H. pasiūlymą, asmenys už grynuosius pinigus turėjo atlikti mokėjimo pavedimus į pastarojo nurodytas banko sąskaitas. S. Z. pažinojo keletą verslininkų, kuriems reikėjo grynųjų pinigų. Nuo 2010 m. iki 2011 m. jis ne kartą susitiko su A. H., kuris jam perduodavo paketą su pinigais (eurais arba JAV doleriais) ir nurodydavo įmonę, į kurios banko sąskaitą reikia pervesti tam tikrą pinigų sumą. Iš A. H. gautus pinigus S. Z. perduodavo asmenims, kurie vertėsi naftos produktų prekyba. Jiems liudytojas nurodydavo konkrečią pinigų sumą pervesti į „F.C.“, „K.M..“ ar „G.C.“ banko sąskaitas. Dažniausiai atsiskaitymas įvykdavo per vieną dieną. Vienu mokėjimo pavedimu pervesdavo nuo 50 000 iki 100 000 JAV dolerių arba eurų į „F.C.“, „K.M..“ ar „G.C.“ banko sąskaitas. Tam, kad pavedimai nesukeltų įtarimų, S. Z., kaskart gavęs iš A. H. grynųjų pinigų sumą, organizuodavo pinigų pervedimus vis iš kitos įmonės banko sąskaitos. Tokiu būdu į A. H. nurodytų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas buvo pervesta į kiekvieną apie 400 000 Eur ir apie 60 000 JAV dolerių. Iš „H. G.“, „G. I.“ ir „M. L.“ S. Z. minėtos „F.C.“, „K.M..“ ar „G.C.“ neįvykusių ūkinių operacijų pagrindu kiekviena iš jų gavo maždaug po 400 000 Eur ir apie 60 000 JAV dolerių. Siekiant pateisinti atliktus mokėjimo pavedimus, „F.C.“, „K.M..“ ar „G.C.“ vardu buvo išrašomi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (b. b. B, t. 32, b. l. 35–39, 41–44).

109. Bylą nagrinėjant instancine tvarka Ar.U. neigė, kad jis pažįsta A. F., ir tvirtino, jog nežino, už kokias paslaugas į „F.L.“ sąskaitą jis ne kartą pervedė dideles pinigų sumas. Anot nuteistojo, jis disponavo tik 50 procentų D. E. priklausančių piniginių lėšų, kita dalimi D. E. disponavo savo nuožiūra, o Ar.U. nesigilindamas vykdė pastarojo nurodymus. Tačiau Ar.U. parodymų, kad jis disponavo tik dalimi D. E. lėšų, nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas 50 procentų pajamų, gautų iš tariamos naftos produktų ekspedijavimo veiklos, būtų pervedęs D. E.. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir bylos faktiniai duomenys, susiję su piniginių lėšų judėjimu iš UAB “N.G.“ į „W“ ir „G.“ bei iš šių bendrovių į „E.G.“, „Ar.“, „G.C.“, „F.L.“, „P.I.“ ir kt. banko sąskaitas. Priešingai, bylos faktiniai duomenys, susiję su piniginių lėšų judėjimu iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“, iš šių bendrovių į „E.G.“, „Ar.“, „G.C.“, „F.L.“, „P.I.“ ir kt. banko sąskaitas, leidžia teigti, kad Ar.U. savo nuožiūra valdė visas pinigines lėšas, gautas iš UAB ,,N.G.“ už tariamą „W“ ir „G.“ tarpininkavimą ir asmeniškai sprendė dėl jų tolimesnio paskirstymo. Tuo tarpu, Ar.U. aiškinimą, kad jis nepažinojo A. F., paneigia byloje surinkti faktiniai duomenys. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 22 d. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolų A. F. neatpažino nuteistųjų Ar.U. ir S.P. pagal jų nuotraukas (b. b. B, t. 32, b. l. 144–149), tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šie asmenys bendravo tarpusavyje, keitėsi informacija elektroninių ryšių priemonėmis ir naudojosi A. H., S. Z. bei A. F. paslaugomis, legalizuojant ir išgryninant per „W“ ir ,,G.“ pasisavintus UAB ,,N.G.“ pinigus. Kaip matyti iš S.P. mobiliojo ryšio telefono, paimto atliekant kratą jos gyvenamojoje vietoje, tyrimo, telefono atmintyje buvo išsaugotas abonento, pavadinto „R. S. nuo A.“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini)“ (b. b. B, t. 44, b. l. 159–160), o An.U. kompiuteryje rastas išsaugotas kontakto, pavadinto „A.“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 40 b. l. 2–178, t. 41, b. l. 1–177) sutampa su A. F. ir S. Z. policijos pareigūnams apklausų metu nurodytais kontaktais – telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 31, b. l. 116–117, 118–121; t. 66, b. l. 107–108). Kad Ar.U. palaikė ilgalaikius ryšius su A. F. patvirtina ne tik tai, kad kratos, atliktos 2012 m. gegužės 10 d. A. F. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta UAB „N.G.“ konsultanto Ar.U. vizitinė kortelė (b. b. B, t. 30, b. l. 124–126), tačiau ir jų pokalbiai: 2008 m. sausio 18 d. pokalbio metu (duomenys neskelbtini) informavo Ar.U., kad pirmadienį jam skambino (duomenys neskelbtini) ir jie ketina susitikti. Ar.U. klausė: „gal jau pamatėte?“. (duomenys neskelbtini) atsakė: „seniai viskas tvarkoje“. Ar.U. klausė: „jeigu dar penkiasdešimt europinių?“. (duomenys neskelbtini) atsakė: „aš pasistengsiu“. Ar.U.: „pirmadieniui“, (duomenys neskelbtini): „gerai“. Ar.U.: „tada pirmadienį ryte (duomenys neskelbtini) viską padarys“; 2010 m. birželio 22 d. pokalbio metu Ar.U. informavo (duomenys neskelbtini), kad jis turi 500 tūkstančių tonų mazuto užsakymą į Ameriką, todėl jam reikia A.: „man tanklaivį paruošti ir maždaug 200 tūkstančių, taip pasirašyta sutartis šviesių produktų į Vokietiją“. (duomenys neskelbtini) atsakė: „Sekantį nukreipsiu į Vokietiją. Galiu kitą savaitę“. Ar.U. klausė: „man svarbu žinoti, kada bus tanklaiviai“; (duomenys neskelbtini) atsakė: „taip, taip, nes į Vokietiją aš išsiųsiu vienu laivu“; 2010 m. birželio 24 d. pokalbio metu (duomenys neskelbtini) informavo Ar.U., kad viską nusiuntė. Ar.U. klausė: „dokumentus žiūrėjai, nežiūrėjai“. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad kol kas nežiūrėjo, bet ketvirtadienį dalį jau bus paruošęs. Ar.U. klausė: „ar tai reiškia, krovinys bus paruoštas kažkur pirmadienį – antradienį“; 2010 m. birželio 28 d. Šveicarijos banko „RBS „Coutts“ vadybininkai informavo Ar.U., kad patvirtino du mokėjimus, vienas mokėjimas yra iš „W.“ (duomenys neskelbtini) į „F.L.“, o kitas 289 620 iš „Ar.“ bendrovei UAB „A.L.“. Ar.U. patvirtino, kad teisingai, tai yra du pavedimai, kuriuos norėtų įvykdyti; 2010 m. birželio 28 d. Ar.U. skambino (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu informavo, kad iš A. gavo tik vieną sąskaitą, o kitos negavo. (duomenys neskelbtini) klausė, ar Ar.U. gavo į Ameriką, ar į Vokietiją. Ar.U. patvirtino, kad į Vokietiją. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad tuoj bus ir į Ameriką, patikrins ir tuoj pat persiųs. Ar.U. klausė: „jeigu krovinio kėlimas, ar turėtumėm?“. (duomenys neskelbtini) atsakė: „aš manau, kad aš tau tą galiu pakrauti šią savaitę, tu turi omeny ketvirtadienį“. Ar.U.: „planuojame pasirašyti sutartį dėl didelių kiekių naftos produktų, ir kažkur maždaug 500 milijonų tonų. Metinė sutartis. Ar yra tokia galimybė?“ (duomenys neskelbtini)atsakė: „taip, be problemų“. Ar.U.: „Supratau. Kol kas nėra aišku, va dabar einam pasirašyti sutartį, ir, jeigu sutartis bus pasirašyta, tada aš prišoksiu iki tavęs“; 2010 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) skambino Ar.U. ir pokalbio metu sakė: „aš rytoj būsiu pasiruošęs pilnai išsiųsti“. Ar.U. klausia: „Pilnai viską?“ (duomenys neskelbtini) atsakė: „taip, taip, aš galėsiu apie pietus išsiųsti“ (b. b. B, t. 2, b. l. 1–5, 7–27, 28–50). Šiuos duomenis papildo liudytojo J. D. parodymai, kad jis, nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. gegužės dirbdamas UAB “N.G.“ vairuotoju, kelis kartus vežė S.P. ir kartą Ar.U. į Rygą. Ar.U. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (šis telefono numeris, kaip minėta, buvo nurodytas Ar.U. atidarant banko sąskaitas Šveicarijos bankuose) su juo (A. F. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) tarėsi dėl pinigų pervedimų eurais, konspiruotai valiutą įvardydami – Vokietija, ar JAV doleriais ar Amerika, taip pat dėl pervedimo datų ir sumų (50 europinių, 200 tūkstančių mazuto, 500 tūkstančių mazuto). Kad pokalbiuose buvo kalbama būtent apie pinigų pervedimus, pagrindžia ir „W“ bei „G.“ banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog pokalbiuose nurodytą dieną, pvz. 2008 m. sausio 21 d. iš „W“ banko sąskaitos buvo pervesti 51 550 Eur į „G.C.“ sąskaitą, esančią banke „Ūkio bankas“, Vilniuje; 2010 m. birželio 28 d. iš „W“ sąskaitos buvo pervesti 205 800 Eur į „F.L.“ sąskaitą, o 2010 m. birželio 30 d. atliktas 512 500 Eur mokėjimas į „F.L.“ sąskaitą ir pan. (b. b. B, t. 6, b. l. 100–131; t. 22, b. l. 184–188; t. 32, b. l. 87).

110. Iš AB bankas „Snoras“ pateiktos informacijos matyti, kad „P.I.“ įregistruota 2005 m. lapkričio 18 d. Mergelių salose. Pirmasis direktorius – D. V. (D. V.) (b. b. B, t. 12, b. l. 29–30). Kortelės „Cirrus“ gavimo pareiškime nurodyta, kad „P.I.“, registruotos 2005 m. lapkričio 18 d. Mergelių salose, veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Direktorius D. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Prašymą išduoti kortelę D. V. pasirašė 2006 m. kovo 9 d., pateikęs asmens dokumentą – Rusijos Federacijos piliečio pasą (b. b. B, t. 12, b. l. 43–46). „P.I.“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ Vilniaus filiale buvo atidaryta 2006 m. kovo 21 d. Rusijos Federacijos piliečio D. V. prašymu. Atidarydamas sąskaitą, jis nurodė, kad „P.I.“, registruotos 2005 m. lapkričio 18 d., Mergelių salose, veiklos vykdymo adresas yra (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Jam išduota mokėjimo kortelė „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikta teisė valdyti bendrovės banko sąskaitą internetu (b. b. B, t. 12, b. l. 28–61). „J.A..“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“ Vilniaus filiale atidaryta 2006 m. kovo 20 d. to paties Rusijos Federacijos piliečio D. V. prašymu. Atidarydamas sąskaitą, jis bankui pateikė „J.A..“ direktorių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 13 d. bendrąjį prašymą veikti įmonės vardu ir interesais. Prašyme išduoti banko mokėjimo kortelę D. V. nurodė, kad „J.A.“, registruotos 2006 m. sausį, Panamos Respublikoje, veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), direktorius pats D. V., kuriam išduota mokėjimo kortelė „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos valdymo internetu instrumentai (b. b. B, t. 12, b. l. 62–89). „W. N. S.A.“ banko sąskaita NR. banko filiale atidaryta 2006 m. kovo 21 d. irgi D. V. prašymu. Atidarydamas sąskaitą, jis pateikė bankui „W. N. S.A.“, registruotos Panamos Respublikoje, direktorių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir D. B. 2006 m. sausio 17 d. bendrąjį įgaliojimą veikti įmonės vardu. Tą pačią dieną D. V. pasirašė susitarimą su banku dėl „W. N.“ banko sąskaitos valdymo naudojantis sąskaitų tvarkymo internetu sistema (b. b. B, t. 12, b. l. 114–131). Banko „Snoras“ Tarptautinio verslo departamento dokumentų administravimo skyriaus ekspertė I. V. patvirtino, kad klientas D. V. pasirašė ekspertės akivaizdoje (b. b. B, t. 12, b. l. 126). Tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo registro pateiktų duomenų, 2006 m. kovo 20 ir 21 dienomis D. V. Lietuvos Respublikoje nesilankė. Jis Lietuvoje buvo nuo 2006 m. kovo 8 ir 2006 m. kovo 11 d. (b. b. B, t. 11, b. l. 184–187). Taigi, D. V. galėjo pasirašyti prašymą išduoti „P.I.“ „Cirrus“ mokėjimo kortelę. Tam neprieštarauja ir paties D. V. parodymai, kad jis 2006 m. ir 2007 m. lankėsi Lietuvoje ir susitiko su A. L., kuris prašė tapti bendrovės, užsiimančios kuro pervežimu iš Rusijos į Lietuvą, atstovu Rusijoje. Jie kartu vyko į banką Vilniuje ir pasirašė banko dokumentuose, tačiau nepagrindžia, jog jis „P.I.“, „J.A..“ bei „W.N.“ atstovavo, naudojosi jų banko sąskaitomis. Byloje nėra duomenų, kad jis turėjo šių bendrovių dokumentų, antspaudų ir įgaliojimų ir mokėjimo kortelių, gyveno ir yra susijęs su adresais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 11, b. l. 144–152). Liudytoju apklausiamas A. L. patvirtino, kad A. V. 2006 m. paprašė jo surasti Rusijoje gyvenantį žmogų, kuris sutiktų atidaryti savo vardu įmonę. 2006 m. vasarį–kovą, Vilniuje, jis susitiko su Rusijos Federacijos piliečiu, vardu (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo į banką „Snoras“. Banke juos pasitiko A. V.. Už pagalbą ji A. L. perdavė 200 JAV dolerių, kuriuos jis atidavė (duomenys neskelbtini) (b. b. B. t. 11, b. l. 157–158). Liudytoja A. R. (ikiteisminio tyrimo metu pavardė (duomenys neskelbtini)) parodė, kad A. L. buvo atvykęs į banką „Snoras“ atidaryti sąskaitą įmonės vardu, tačiau sąskaitą atidarė kita banko darbuotoja. Bendrovių „J.A.“, „W.N.“ ir „P.I.“ banko sąskaitų dokumentų ji su Rusijos piliečiu D. V. nepildė (b. b. B, t., 29, b. l. 107–114, 166–183; t. 30, b. l. 3–33; t. 61, b. l. 174–186; t. 66, b. l. 134–163).

111. Iš „P.I.“, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2006 m. kovo 24 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 20 000 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją pagal sutartį 06/03/03; 2006 m. kovo 27 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 68 974,44 USD, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją; 2006 m. kovo 28 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 4 500 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją pagal sutartį 06/03/03-1; 2006 m. balandžio 4 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 49 950 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją pagal sąskaitą Nr. 06/03/03-1; 2006 m. balandžio 25 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis – siuntėjo mokestis pagal sąskaitą 06/04/20/1; 2006 m. gegužės 11 d. iš „W.N.“ sąskaitos gauti 10 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pervedimas; 2006 m. gegužės 16 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 32 000 Eur, mokėjimo paskirtis – už transporto paslaugas pagal sutartį 06/05/02/1; 2006 m. liepos 13 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 121 000 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją pagal sutartį 06/06/13-1; 2006 m. spalio 2 d. iš „W“ banko sąskaitos gauti 12 000 Eur, mokėjimo paskirtis – už krovinio ekspedijavimą pagal sutartį 06/05/05/5; 2006 m. liepos 13 d. iš „P.I.“ sąskaitos pervesti 50 000 Eur į „J.A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Snoras“, Vilniuje (b. b. B, t. 11, b. l. 166–172). Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. panaudojant AB bankas „Snoras“ „P.I.“ išduotą mokėjimo kortelę „Cyrrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyti asmenys išgrynino pinigus bankomatuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 166–179). Iš „J.A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007 m. sausio 4 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš „W“ banko sąskaitos gauti 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultaciją; 2007 m. sausio 6 d. iš „J.A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 38 298,9 Eur į „W. N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Snoras“; 2007 m. sausio 6 d. iš „J.A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 11 000 Eur į „W. N. S.A“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Snoras“ (b. b. B, t. 12, b. l. 4–6), 2007 m. sausio 25 d. iš „W. N.“ sąskaitos pervesti 30 000 Eur į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Regionala investiciju Banka“ (b. b. B, t. 12, b. l. 4–6). Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 30 d. iš „W. N.“ ir „J.A.“ sąskaitų panaudojant mokėjimo korteles „Cyrrus“ pinigai išgryninti bankomatuose Vilniuje ir Klaipėdoje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 12, b. l. 9–23). Byloje nenustatyti asmenys, kurie konkrečiai valdė bendrovių „J.A.“, „W.N.“ ir „P.I.“ banko sąskaitas, davė nurodymus pervesti lėšas ir jas išgryninti, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šie asmenys vykdė Ar.U. ir (ar) S.P. nurodymus, nes, kaip nustatyta pirmiau, iš „W.“ banko sąskaitų į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. valdomos „G.C.“ sąskaitą banke Ūkio banke, buvo atliekami naudojantis S.P. išduotais elektroninio banko naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, o mokėjimo nurodymai dėl tarptautinių pervedimų iš „W“ banko sąskaitos į „F.L.“, „P.I.“, „J.A.“ sąskaitas surašyti ir pasirašyti Ar.U.. Ar.U. ir (ar) S.P. naudojosi A. H., S. Z. bei A. F. paslaugomis, todėl neabejotina, jog jie nurodymus dėl piniginių lėšų pervedimo ir išgryninimo byloje nenustatytiems asmenims davė per šiuos asmenis.

112. Taigi, visi aptarti faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir patvirtina Ar.U., An.U. bei S.P. inkriminuotų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį nusikaltimų padarymo aplinkybes bei pirmosios instancijos padarytas išvadas, kad nagrinėjamu atveju tikruoju ir vieninteliu bendrovių „W“, „G.“, „E.G.“, „Ar.“, „Ar.“ ir UAB „A.“ steigėju bei valdytoju buvo pats Ar.U., kuris bendrininkaudamas su An.U. ir S.P., naudojosi šių bendrovių sąskaitomis, pasisavinant UAB ,,N.G.“ didelės vertės turtą bei jį legalizuojant. UAB „N.G.“ klientų, siekiančių gabenti krovinius per AB ,,K.N.“ terminalą, paieškos ir jų krovinių ekspedijavimo teisiniuose santykiuose D. E., D. P. ir N. T., kaip bendrovių „W“ ir ,,G.“ savininkai ir (ar) valdytojai, realiai nedalyvavo. Tam neprieštarauja R.M. veiksmai, susiję su naftos produktų tiekėjų, kurie kreipėsi tiesiogiai į AB „K.N.“, nukreipimu į UAB „N.G.“, S.P. juridinio asmens (ne rezidento) anketoje 2006 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus beveik 2 (dvejiems) metams po atstovavimo sutarties su „W“ sudarymo, nurodyta informacija, kad „W“ yra tik vienas darbuotojas, liudytojo A. A. parodymai, kad jo įmonei PĮ „G.N.“ „W“ atstovas Ar.U. pasiūlė įsigyti apie 100 tonų dyzelino, kurį reikėjo atsiimti AB „K.N.“ terminale (b. b. B. t. 8, b. l. 67; t. 66, b. l. 84–88), bei bylos faktiniai duomenys, jog rašytiniai dokumentai, susiję su nurodytų atstovavimo sutarčių vykdymu, buvo gaunami faksu, elektroniniu paštu, paštu, per kurjerį arba atnešami direktoriaus An.U., kuriuos jis gaudavo per Ar.U., tačiau juose nebuvo nurodyti D. E., D. P. ir N. T., kaip siuntėjų, asmens duomenys ar telefonų numeriai. Taikant BPK numatytus prievartos priemones, renkant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, negauta jokių faktinių duomenų apie Ar.U. kontaktinius ar nuotolinius susitikimus su tariamais UAB ,,N.G.“ ekspedijavimo tarpininkais, kaip „W“, „G.“ savininkais ar atstovais, D. E., D. P. ir N. T. ar jų pokalbius su Ar. ir An. U. apie keitimąsi su jais dokumentais ar informacija apie galimus naujus UAB ,,N.G.“ klientus. Elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai (su advokatu E. B., A. K., S.P., I. T., A. F., (duomenys neskelbtini) ir kitais), kuriuose Ar.U. vartoja įvardžius aš, mano, man, bylos duomenys, susiję su 3 256 726,85 Eur ir 175 549 USD vertės kyšio davimu, pervedant pinigus iš ,,G.“ sąskaitos R.M. už AB ,,K.N.“ priimamus palankius UAB „N.G.“ sprendimus, taip pat rodo, jog Ar.U. veikė be jokių tarpininkų. Byloje liudytojais apklausti UAB „N.G.“ darbuotojai vieningai nurodė, kad jie su „W“ ir „G.“ atstovais nėra bendravę ir jų UAB “N.G.“ buveinėje 2005–2010 metų laikotarpiu nematė. Liudytoja apklausta UAB „N.G.“ administratorė R. L. teisme teigė, kad ji nežino, kas atstovavo bendrovėms „W“ ir „G.“, jų atstovų ji nematė (b. b. B, t. 5, b. l. 161–162; t. 66, b. l. 55–59). Tai, kad su „W“ ir „G.“ atstovais nebendravo, patvirtino ir liudytojomis apklaustos UAB „N.G.“ finansininkės O. A. ir T. K. (b. b. B, t. 5, b. l. 158–160; t. 66, b. l. 84–88). Liudytoju apklaustas E. M., UAB „N.G.“ vadybininkas, ekspedijavimo specialistas, tiesiogiai bendravęs su UAB „N.G.“ klientais telefonu, faksu ir elektroniniu paštu, taip pat parodė, kad užsienio bendrovės „W“ ir „G.“ jam nėra žinomos ir su jų atstovais jam neteko bendrauti (b. b. B, t. 5, b. l. 154–155; t. 66, b. l. 92–95). Todėl kratos UAB „N.G.“ patalpose rastame stacionariame kompiuteryje „iMAC 20/2.4GHz/1GB/320GB, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), D. E., kaip nurodo skunde nuteistųjų Ar. ir An. U. gynėjas, jokių dokumentų palikti negalėjo ir nepaliko, nes, kaip neginčytinai liudija atlikti nuteistųjų kompiuteriuose rastos informacijos specialūs tyrimai, visus dokumentus (sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir pan.), būtinus tariamoms ekspedijavimo paslaugoms įteisinti, juos pasirašydamas pagamino nuteistasis An.U. (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau), vykdydamas nurodymus Ar.U., kuris visus klausimus, susijusius su tariamu ofšoriniu verslu, derino su teisininkais, o dokumentus, susijusius su ,,G.“ ir „W“, pasirašė ne D. E., D. P. ir N. T., bet kiti asmenys, kurių sąsajos su pastaraisiais bylos duomenimis nepasitvirtino. Kaip matyti iš 2010 m. liepos 22 dienos Ar.U. pokalbio su S.P., jis įspėjo pastarąją, kad telefonu nieko negalima kalbėti, nes ministras davė nurodymą juos sekti (b. b. A, t. 1, b. l. 87). Atlikus kratų metu paimtų Ar.U., An.U. ir S.P. kompiuterių specialius tyrimus, pasitvirtino, kad iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. kratų šioje byloje atlikimo) kai kurie ten buvę duomenys buvo modifikuoti. Iš 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB “N.G.“ direktoriaus An.U. pokalbio su UAB „A.V.“ specialistu R. G., prižiūrėjusiu UAB „N.G.“ kompiuterinius tinklus, matyti, kad jis prašė perinstaliuoti jo iMAC kompiuterį. An.U. reikiamus duomenis jau pernešė į serverį, tačiau reikėtų ištrinti pašto susirašinėjimus. Vėliau, UAB „A.V.“ kompiuterių specialistas R. G. skambino An.U. ir pranešė, kad jis jau yra jo kabinete, reikia tik slaptažodžio. An.U. padiktavo slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“. Slaptažodis tiko. Tada R. G. klausė, kur yra diskai, tačiau An.U. į šį klausimą neatsakė, nurodydamas, kad neužilgo grįš (b. b. A, t. 1, b. l. 87). Apklausiamas liudytoju R. G. patvirtino, kad jis An.U. prašymu jo kompiuteryje panaikino visą buvusią informaciją (b. b. B, t. 66, b. l. 84–88).

113. Taigi, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK numatytais būdais surinkti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „N.G.“ sutartinius įsipareigojimus su AB ,,K.N.“ vykdė, pasitelkdama vien tik savo turimus žmogiškuosius išteklius, ir jų pakako prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Už klientų paiešką buvo atsakingas pats nuteistasis Ar.U., kuris kartu su An.U. surado reikiamus klientus, įskaitant tris pagrindinius vakuuminio gazolio tiekėjus („L.“, „S.“, „B.F.“) bei kitų naftos produktų tiekėjus krovinių ekspedijavimo paslaugoms per AB „K.N.“ teikti. Liudytojas E. M., kuris UAB ,,N.G.“ dirbo UAB „N.G.“ vadybininku, ekspedijavimo specialistu, parodė, kad klientų paieška buvo UAB ,,N.G.“ „vadovų įdirbis“, jis nežino tokių aplinkybių, kad klientų būtų ieškoję kiti asmenys (b. b. B, t. 5, 154–155; t. 66, b. l. 92–95). Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, buvo užfiksuoti duomenys, kad pats Ar.U. asmeniškai bendravo su „S.“ atstovu I. T. ir rūpinosi, jog „S.“ per AB “K.N.“ perkrautų maksimalų galimą naftos produktų kiekį. Ši bendrovė žadėjo Ar.U. mokėti didesniais tarifais, nes jis (Ar.U.) dabar turi išskirtinę sutartį su AB „K.N.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo 5 metams (b. b. B, t. 2, b. l. 57). Nors duodamas parodymus Ar.U. teigė, kad An.U. buvo atsakingas tik už įmonės administracinius klausimus ir nebendravo nei su klientais, nei partneriais, nei su AB „K.N.“ (b. b. A, t. 57, b. l. 18-30), tačiau šiuos Ar.U. parodymus paneigia, taikant procesines prievartos priemones, gauti duomenys, jog UAB „N.G.“ generalinis direktorius An.U., nedalyvaujat tarpininkų „W“ ir „G.“ atstovams, pats tiesiogiai, bendravo su potencialiais UAB “N.G.“ klientais, pavyzdžiui, bendrovių „Ma“, „Si“ ir „C“ atstovais, bei derino su jais sutarčių sąlygas (b. b. A, t. 22, b. l. 84–104, 115–144; b. b. B, t. 39, b. l. 34–41). Šie duomenys sutampa su liudytojo E. M. parodymais, kad klientų paiešką vykdė UAB ,,N.G.“ vadovai. Anot nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo, UAB „N.G.“ darbuotojai su naftos produktus teikiančiomis įmonėmis bendravo tiesiogiai tik po to, kai jos, tarpininkaujant „W“ ir „G.“ atstovams, sutikdavo sudaryti naftos produktų ekspedijavimo sutartis su UAB „N.G. tačiau šių gynėjo deklaratyvių argumentų nepagrindžia jokie objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) konstatuota, kad, jei ūkinės operacijos realiai įvyko, UAB „N.G.“ 2005–2010 metais apskaitoje užregistravo ir apskaitė ūkines operacijas, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Ekspertai vertino tyrimui pateiktas UAB ,,N.G.“ sutartis su „W“ ir „G.“, darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir šiuos dokumentus gretino su rezultatu, kad AB ,,K.N.“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti naftos produktų kiekiai buvo realiai perkrauti terminale. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad „W“ ir „G.“ išrašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras UAB „N.G.“ apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, savaime neįrodo, kad „W“ ir „G.“ realiai suteikė UAB „N.G.“ sutartyse nurodytas klientų, krovinių paieškos paslaugas. Ekspertų vertinta aplinkybė, kad UAB ,,N.G.“ turėjo klientų, kurių naftos produktų kroviniai buvo perkraunami AB ,,K.N.“ terminale, o krovinių kiekiai, kuriuos klientai pagal sudarytas sutartis perdavė ekspedijavimui UAB ,,N.G. sutampa su krovinių kiekiais, kuriuos UAB ,,N.G.“ perdavė į ,,K.N.“ terminalą perkrauti, nepatvirtina aplinkybės, jog asmenis, kurių krovinius UAB ,,N.G.“ pateikė, surado ne pats Ar.U., o kiti asmenys, atstovaudami „W“ ir „G.“. Todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) išdėstyta išvada yra nepakankama pagrįsti, kad ūkinės operacijos tarp UAB „N.G.“ ir bendrovių „W“ bei „G.“ realiai įvyko. UAB „N.G.“ finansininkė T. K. parodė, kad ji girdėjo, jog „W“ surasdavo klientus, kurie norėtų pasinaudoti UAB „N.G.“ paslaugomis (b. b. B, t. 5, 163–164; t. 66, b. l. 84–88), tačiau savo žinių šaltinio nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojos, dirbusios finansininke, parodymai gali būti siejami su tuo, kad UAB ,,N.G.“ finansininkėms buvo pateikiami atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei sąskaitos faktūros, kuriuose buvo nurodyta kaip UAB „N.G.“ tarpininko „W“ rekvizitai, nes pati liudytoja su „W“ atstovais nebendravo ir jų UAB „N.G.“ buveinėje nematė (b. b. B, t. 5, 163–164; t. 66, b. l. 84–88). Tokie liudytojos parodymai yra išvestiniai iš dokumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino suklastotais. Tai tik faktiniais duomenimis nepagrįstos prielaidos, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas, tačiau jos vertintinos kitų bylos įrodymų kontekste. Skunde Ar.U. ir An.U. gynėjas teisingai pažymi, kad „W“ ir „G.“ tariamai suteiktos klientų ir krovinių paieškos paslaugos neturi materialios išliekamosios išraiškos, tačiau tai nereiškia, jog realų tokių paslaugų suteikimą neįmanoma pagrįsti faktiniais duomenimis. UAB „N.G.“ teikė analogiškas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas AB „K.N.“ ir dėl to šioje byloje nekyla pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju naftos produktai buvo pervežami geležinkeliais per Lietuvos Respublikos teritoriją, kaupiami AB „K.N.“ rezervuaruose, vėliau iš jų perkraunami į tanklaivius, užfiksuojant tokio pakrovimo faktą bei krovinio kiekį tanklaivio pakrovimo dokumentuose, tačiau vien tai savaime nepatvirtina realaus UAB „N.G.“ tarpininkų, kaip „W“ ir „G.“ atstovų (išskyrus patį Ar.U.) dalyvavimo šiame procese. Tokių aplinkybių nepagrindžia ir pačių atstovavimo sutarčių bei susitarimų prie jų pasirašymo aplinkybės. Kaip matyti iš UAB „N.G.“ su „W“ sudarytos 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir su „G.“ 2009 m. kovo 31 d. sudarytos atstovavimo sutarties Nr. NG-09/03-31/1, jos buvo pasirašytos ne kurio nors vieno iš nuteistojo Ar.U. nurodytų asmenų: D. P., N. T. ar D. E.. Šias sutartis, kaip minėta, pasirašė visai kiti „W“ ir „G.“ įgaliotieji atstovai: „W“ atveju – W. J., o „G.“ atveju – P. H. (P. H.) (b. b. B. t. 34, b. l. 29–31, 32–40, 41–50), kurių pavardės nurodytos ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Be to, nors teigiama, kad D. P., N. T. ar D. E. neva, kaip „W“ ir „G.“ atstovai ir savininkai ieškojo klientų ir krovinių UAB ,,N.G.“, tačiau pastarieji patys to nedarė, jie įpareigojo Ar.U. tvarkyti visus šių bendrovių finansinius reikalus ir faktiškai disponuoti jų pinigais, juos investuojant į nekilnojamąjį turtą, padedant kaip indėlius ir pan. Taigi, D. P., N. T. ar D. E. susieti su „W“ ir „G.“ sutarčių sudarymu nėra jokių teisinių prielaidų. Be to, byloje esantys dokumentai, susiję su D. P., tvirtina, kad jis tik nuo 1992 m. iki 1995 m. dalyvavo ribotos atsakomybės bendrovių (L.L.C.) ,,M.N.“, ,,K.N.“ ir ,,V.E.“ veikloje, kuri visai nebuvo susijusi su naftos produktų gabenimo verslu (b. b. B, t. 67, b. l. 92–98). Tuo tarpu, duomenų apie jo veiklą 2005–2010 m. teismui 2021 m. pateiktuose dokumentuose iš viso nėra.

114. Šioje byloje iki tol, kol buvo nustatyti nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai ir 2010 m. liepos 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. liepos 17 d. su pertraukomis buvo atliekami neviešo pobūdžio veiksmai: pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė bei fiksavimas, panaudojant technines priemones specialia tvarka, tačiau per netrumpą šių veiksmų taikymo laikotarpį nebuvo užfiksuotas nė vienas pokalbis tarp Ar.U. ir UAB „N.G.“ tariamų verslo partnerių: D. E., D. P. ir N. T. arba „W“ bei „G.“ įgaliotų atstovų W. J. ir P. H.. Ar.U. pateiktame N. T. rašytiniame liudijime nurodyta, kad D. E. palaikė nuolatinį ryšį su Ar.U., kuris atstovavo UAB ,,N.G.“, ir visi klausimai su juo buvo aptariami derybų metu (b. b. B, t. 67, b. l. 102–105), tačiau toks aiškinimas nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Ar.U. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad susitikęs su D. E. buvo kelis kartus, palaikė su juo ryšį elektroniniu paštu (t. 73, b. l. 143–154), tačiau jokių jų derybas ar verslo aptarimus patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą taip pat buvo taikyta daugybė procesinių prievartos priemonių, tačiau duomenų apie paminėtų asmenų, kaip tarpininkų, realų dalyvavimą UAB ,,N.G.“ klientų paieškoje taip pat neužfiksuota. Pavyzdžiui, byloje buvo atlikti Ar.U. automobilyje kratos metu paimtame kompiuteryje „Apple A/237“ rasto failo „Ekspedijavimo schema.doc bei UAB „N.G.“ klientų elektroninių pašto adresų ir faksų numerių lentelėje esančių duomenų tyrimai, tačiau informacijos apie tarpininkų kontaktus ir atliktus veiksmus nenustatyta (b. b. A, t. 21, b. l. 134; b. b. B, t. 36, b. l. 103). Taip pat buvo atlikta An.U. mobiliojo ryšio telefono apžiūra, tačiau telefono kontaktų knygelėje įrašų, kurie būtų susiję su „W“ ar „G.“ atstovais, išskyrus patį Ar.U., nerasta (b. b. B, t. 44, b. l. 161).

115. Kaip minėta, byloje liudytojais apklausti UAB „N.G.“ darbuotojai R. L., O. A., T. K. ir E. M. nuosekliai tvirtino, kad jie su „W“ ir „G.“ atstovais nėra bendravę ir jų UAB „N.G.“ buveinėje 2005–2010 metų laikotarpiu niekada nematė. Šių liudytojų parodymus papildo pačių nuteistųjų An.U. bei S.P. parodymai teisme, kad jie asmeniškai su „W“ ir „G.“ atstovais nebendravo ir nebuvo susitikę. Nuteistųjų An.U. ir S.P. teigimu, neva Ar.U. palaikė tiesioginius ryšius su „W“ bei „G.“ bendrovių atstovais (b. b. A, t. 57, b. l. 18–30). Ar.U. parodė, kad jis asmeniškai tarpininkavo sudarant sutartis su D. E., D. P. ir N. T.. Anot Ar.U., šie asmenys turėjo didelės patirties naftos produktų versle ir ryšių Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, bet naftos verslas yra pavojingas, todėl jie, norėdami išlikti nevieši, įgaliojo nuteistąjį veikti „W“ ir „G.“ interesais (b. b. A, t. 57, b. l. 18–30). Tačiau šie Ar.U. parodymai, įvertinus juos atskirai ir visų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, yra neįtikinantys, nes juos paneigia pirmiau aptarti įrodymai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis Ar.U., ikiteisminio bylos tyrimo metu jam pareiškus įtarimus, žinodamas, kokios aplinkybės inkriminuojamos įtarime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atsisakė duoti parodymus apie jį teisinančius duomenis ir net neužsiminė apie D. E., D. P. ir N. T., kaip „W“ ir „G.“ atstovų, tarpininkavimą surandant krovinius. Tokia nuteistojo pozicija, vertinant jo asmenybės gynybiškumą bylą nagrinėjant teisme, kelia pagrįstas abejones, kad D. E., D. P. ir N. T., kaip bendrovių „W“ ir „G.“ savininkai ar valdytojai, realiai teikė UAB ,,N.G.“ klientų, siekiančių savo krovinius perkrauti per AB ,,K.N.“ terminalą, paieškos paslaugas. Nors bendroves „W“ ir „G.“ įsteigti ir tvarkyti visas šių bendrovių dideles pinigų sumas neva buvo įgaliotas Ar.U., tačiau šių bendrovių vardu sutartyse, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose pasirašinėjo visai kiti, anksčiau nurodyti asmenys, apie kurių sąsajas su D. E., D. P. ir N. T. jokie bylos duomenys nepatvirtina. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal Europos tyrimo orderį buvo siekta apklausti liudytojais abu asmenis: D. P. ir N. T., tačiau gauti duomenys, kad N. T. apklausti nėra galimybės, nes jis yra išvykęs į nežinomą gyvenamąją vietą (t. 70, b. l. 145), o pagal Europos tyrimo orderį apklaustas D. P. patvirtino, kad bendroves „W“ ir ,,G.“ įkūrė (duomenys neskelbtini). Jose buvo kaupiami pinigai už suteiktas paslaugas – klientų suradimą UAB ,,N.G.“. Didžioji dalis pinigų priklausė (duomenys neskelbtini), kuris ir sprendė, kur juos panaudoti. Liudytojas nežinojo, kas buvo šių bendrovių vadovai, nes (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už visas procedūras. su (duomenys neskelbtini)tvarkė visų bendrovių dokumentus, todėl liudytojui sutarčių ir jų priedų detalės nebuvo žinomos. Jis negalėjo tvarkyti bendrovių „W“ ir ,,G.“ sąskaitų ar spręsti pinigų paskirstymo / pervedinėjimo klausimų. Atlygį už surastus klientus D. P. mokėdavo (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojas nurodė, kad jis tik formaliai gal būt ir pasirašė bendrovių akcijų perleidimo sutartyse, tačiau realiai jis jokių įmonių akcininku nebuvo ir jose jokių pareigų neužėmė (t. 70, b. l. 141–145).

116. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, praėjus ne vieneriems metams po įtarimų pareiškimo nuteistiesiems, 2021 m. Ar.U. pateikė N. T., (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d., atsakant į Ar.U. gynėjo klausimus, surašytą liudijimą (b. b. B, t. 67, b. l. 102–106). Iš šio dokumento turinio matyti, kad N. T. detaliai patvirtino Ar.U. nurodytas aplinkybes apie tai, kad D. E., D. P. ir N. T. NVS šalyse ieškodavo klientų, kurie norėtų pasinaudoti naftos produktų ekspedijavimo paslaugomis, o suradę juos siųsdavo Ar.U., kuris surastiems klientams teikdavo konkrečias logistikos paslaugas, gabenant naftos produktus. Jei D. E., D. P. ir N. T. su klientu pavykdavo sutarti didesnes kainas, negu nurodė Ar.U., tai toks skirtumas būdavo jų uždarbis, kuris sudarydavo 1–2 Eur už naftos produktų toną. Jie nenorėjo, kad bendrovė ,,N.G.“ už atliktą darbą jiems mokėtų kaip fiziniams asmenims, nes naftos verslas buvo pavojingas, o jie norėjo apsaugoti savo asmens duomenis. Todėl Ar.U. įsipareigojo imtis visų biurokratinių klausimų, susijusių su įmonių įsteigimu ir D. E., D. P. ir N. T. gautų pinigų investavimu. Dėl to buvo įsteigta bendrovė „W“ ir tarp jos ir UAB ,,N.G.“ sudaryta atstovavimo sutartis. D. E., D. P. ir N. T. ieškojo UAB ,,N.G.“ klientų ir juos siuntė Ar.U., o tada sudarydavo priedus prie sutarties, aptardavo komisinius, o UAB ,,N.G.“, juos sumokėdavo. Visų bendradarbiavimas nutrūko 2010 m., nes D. E. pranešė, kad Ar.U. kilo problemos su teisėsaugos institucijomis (b. b. B, t. 67, b. l. 23–24).

117. Teisėjų kolegija, vertindama Ar.U. gynėjo atliktos N. T. apklausos metu nurodytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad jos detaliai sutampa su Ar.U. nurodytomis aplinkybėmis, kad D. E., D. P. ir N. T. ieškojo UAB ,,N.G.“ klientų ir juos siuntė Ar.U., o tada aptardavo komisinius, kurie buvo 1–2 Eur/t ir surašydavo priedus prie sutarties, sudarytos tarp „W“ ir ,,G.“ su UAB ,,N.G.“. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ar.U. paaiškino, jog jo vadovaujamai bendrovei UAB ,,N.G.“ norimos gauti pajamos už vieną naftos produktų perkrautą toną atmetus išlaidas, sudarė 0,60 Eur/t, o pelnas tik 0,20 Eur/t (b. B, t. 67, b. l. 72), N. T. aiškinimas, kad jiems buvo mokamas 1–2 Eur mokestis už kiekvieną perkrautą toną, kelia abejones neva sudaryto sandorio tarp UAB ,,N.G.“, „W“ bei ,,G.“ realumu, nes UAB ,,N.G. teikusios klientams visas ekspedijavimo paslaugas, įvardytas 5 kartus mažesnis atlygis, nei tik suradusio klientą asmens. Verslo prasme tokios aplinkybės yra tiesiog nelogiškos, neatitinka nuteistojo Ar.U. turimos verslo patirties kriterijaus. Be to, N. T. liudijime nurodytos tikslios aplinkybės apie derybas, priedų prie sutarties surašymą. Lyginant jas su pagal Europos tyrimo orderį apklausto D. P. parodymais, kad tik (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) tvarkė visų bendrovių dokumentus, todėl liudytojui sutarčių ir jų priedų detalės nebuvo žinomos, sudaro prielaidas abejoti, ar liudijime surašytos aplinkybės atitinka tikrovę. Liudytojas D. P. patvirtino, kad jis realiai jokių bendrovių akcijų pirkime ar pardavime realiai niekada nedalyvavo, o Ar.U. teismui pateiktas akcijų perleidimo sutartis pasirašė tik formaliai, paprašytas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Taigi, šio liudytojo parodymai paneigia tiek Ar.U. parodymuose, tiek N. T. liudijime nurodytas aplinkybes, kad bendrovę ,,G.“ 2009 m. vasario 27 d. Ar.U. pardavė D. P. ir D. E. (kiekvienam po 50 procentų), taip pat kad 2008 m. liepos 10 d. „T.“ akcijas jis perleido D. E., D. P. ir N. T.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad akcijų perleidimas yra fiksuojamas viešuose registruose, kurie prieinami tretiesiems asmenims, todėl nuteistojo Ar.U., liudytojo D. P. nurodytos aplinkybės, jog bendrovės „W“ ir ,,G.“ buvo įkurtos ne siekiant pasisavinti UAB ,,N.G.“ pinigus, o nuslėpti D. E., D. P. ir N. T. asmens duomenis, pripažįstamos neįtikinančiomis. Kaip minėta šiame nuosprendyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl objektyvių priežasčių N. T. nepavyko apklausti, todėl jo apklausos liudijime nurodytų aplinkybių objektyvumo ir teisingumo patikrinti nėra galimybės. Taigi, šis liudijimas negali būti pripažintas kaip objektyvus nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P. nekaltumą patvirtinantis įrodymas, todėl teisėjų kolegija jį vertina tiek, kiek jis padeda susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl nuteistųjų parodymų teisingumo bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje esantis mirties liudijimas tvirtina, kad Rusijos pilietis D. E. 2013 m. sausio 22 d. mirė, nes buvo nužudytas (b. b. A, t. 64, b. l. 1–8), tačiau nėra pagrindo spręsti, jog šis įvykis buvo susijęs su nagrinėjama byla. Pagal Ar.U. parodymus, D. E. buvo pagrindinis „W“ ir ,,G.“ bendrovių savininkas ir jų gaunamų pinigų valdytojas. Liudytojas D. P. patvirtino, kad 2010 m. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog (duomenys neskelbtini) turi problemų su teisėsauga, todėl jų bendradarbiavimas su juo nutrūko. Kaip tvirtina bylos duomenys, Ar.U. valdomų bendrovių, kurias jis pristato kaip faktiškai priklausančias D. E., sąskaitose inkriminuotu laikotarpiu cirkuliavo didelės pinigų sumos, tačiau visus 3 (trejus) metus iki mirties D. E., būdamas verslininku, įkūrusiu ne vieną ribotos atskaitomybės bendrovę (b. b. A, t. 64, b. l. 1–8), žinodamas apie jo didelės vertės turtui kilusią grėsmę, į Lietuvos teisėsaugos institucijas nesikreipė ir jokių pretenzijų Ar.U. nepareiškė. Toks jo neveikimas, siekiant atgauti neva teisėtai uždirtus pinigus, kelia pagrįstas abejones Ar.U. parodymų, kad ne organizuotos grupės nariai, o D. E., D. P. ir N. T. buvo tikrieji iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas pervestų pinigų gavėjai, patikimumu. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu Ar.U. apie galintį patvirtinti jo nekaltumą D. E. neva vykdytą teisėto verslo modelį, net neužsiminė, t. y. neteikė save teisinančių įrodymų.

118. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) matyti, kad bendrovė „W“ 2005–2009 metais už nurodytų klientų krovinius UAB „N.G.“ išrašė 9 582 769,65 Eur sąskaitas faktūras o „G.“ 2009–2010 metais – 4 694 759,11 Eur sąskaitas faktūras, iš viso už 14 277 528,760 Eur (t. 72, b. l. 7–91). Taigi, beveik 3 (trejų) metų laikotarpis buvo visiškai pakankamas pateikti ilgalaikius verslo, generavusio labai dideles pajamas ir didelį pelną, santykius patvirtinančius patikimus duomenis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, bet tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ar.U. pateikė 2008 m. liepos 10 d. akcijų perleidimo sutartis, pagal kurią Ar.U. perleido D. P., N. T. bei D. E. investicinės bendrovės „Ar.“ akcijas (lygiomis dalimis po 32 procentus akcijų kiekvienam), o pastarieji tą pačią dieną įgaliojo Ar.U. tvarkyti visą šios bendrovės turtą, jį investuojant į bet kokius objektus, tinkamus investicijoms, atlikti visus su bendrovės veikla susijusius veiksmus, bei 2009 m. vasario 27 d. akcijų pirkimo sutartis, pagal kurias Ar.U. pardavė D. E. ir D. P. bendrovės „G.“ akcijas (kiekvienam po 50 procentų) (b. b. B, t. 67, b. l. 107–112, 113–118, 125–136, 136-151). Byloje nėra duomenų, kad šios sutartys įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismo būtų pripažintos negaliojančiomis, tačiau atsižvelgus į šių dokumentų pateikimo teismui laiką bei pirmiau aptartas jų surašymo ir pasirašymo aplinkybes, kad dokumentuose D. P. pasirašė tik formaliai, jokių civilinių teisių ir pareigų sukurti nesiekė, nesant objektyvių šių sandorių realumą patvirtinančių duomenų, jie negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais D. P., N. T. bei D. E. realų dalyvavimą bendrovių „W“ ir „G.“ veikloje, susijusioje su klientų, siekiančių savo krovinius perkrauti AB „K.N.“ terminale, paieška, nes kiti bylos duomenys tai paneigia. Jie patvirtina, kad ne D. E., D. P. ir N. T., o Ar.U., bendrininkaudamas su nuteistaisiais An.U. ir S.P., turėdami nusikalstamą sumanymą pasisavinti UAB „N.G.“ didelės vertės turtą ir jį vėliau legalizuoti, užsienio lengvatinio tarifo zonose įsteigė realios veiklos nevykdžiusias bendroves „W“ ir „G.“, kurios buvo naudojamos UAB ,,N.G.“ pinigams pasisavinti. Vėliau iš šių bendrovių sąskaitų pinigai buvo pervedami į su Ar.U. susijusių kitų bendrovių sąskaitas, imituojant investicijas, paskolų suteikimą savo aplinkos asmenims arba pinigai buvo išgryninami per užsienio valstybėse tam įsteigtas įmones. Netgi darant prielaidą, kad Ar.U. iš UAB ,,N.G.“ pasisavintus ir išgrynintus pinigus galėjo naudojo atsiskaitymams su D. E. už neva jo pritrauktus klientus, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo spręsti, kad šis asmuo veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip „W“ ir „G.“ tikrasis savininkas, nes tai paneigia pirmiau aptartų objektyvių duomenų visuma.

119. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad Ar.U., būdamas patyręs verslininkas ir visus su ofšoriniu verslu susijusius klausimus derinęs su profesionalais, puikiai žinojo ir suvokė, kad UAB „N.G.“ sudarius fiktyvias atstovavimo sutartis su „W“, įsteigta 2004 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini), ir „G.“, įsteigta 2009 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) (b. b. B, t. 67, b. l. 107–112, 113–118), dėl duomenų apie šių įmonių tikruosius savininkus, vadovus ir finansus konfidencialumo įprastomis priemonėmis pasiekti šią informaciją iš esmės taps neįmanoma. Nuteistasis Ar.U. tiriamų įvykių metu buvo ne tik vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, kurio pagrindinis interesas yra pelninga bei sėkminga bendrovės veikla, bet ir de facto UAB “N.G.“ vadovas, nes UAB „N.G.“ vardu sprendė bendrovės veiklai strategiškai svarbius klausimus (dėl UAB „N.G.“ išimtinių galimybių naftos produktus perkrauti naudojantis AB „K.N.“ pajėgumais; dėl didesnės, negu 250 MGL (3 256 726,85 Eur ir 175 549 USD), vertės kyšio davimo R.M. už veikimą UAB „N.G.“ interesais, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus; dėl į „W“ ir G.“ pervestinų piniginių lėšų dydžio ir tolimesnio pinigų paskirstymo jo nurodytais adresais bei jų išgryninimo, dėl investicijų į verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ statybą ir pan.). Nors de jure UAB „N.G.“ vadovu buvo An.U., tačiau jis vykdė savo brolio Ar.U. nurodymus, gamindamas netikrus dokumentus, klastodamas tikrus dokumentus ir juos apskaitydamas UAB ,,N.G.“ buhalterinėje apskaitoje. Šias aplinkybes patvirtina ir An.U. paaiškinimai, kad suderintus atstovavimo sutarčių su „W.“ ir G.“, susitarimų (priedų) prie jų tekstus jam pasirašyti teikė Ar.U., taip pat bylos duomenys, jog An.U. ir S.P. atsiskaitydavo Ar.U. dėl jo duotų pavedimų vykdymo. S.P., vykdydama Ar.U. nurodymus, banke prisistatė kaip vienintelė „W“ pinigų savininkė, vienintelė darbuotoja ir iš „W“ sąskaitos, esančios Latvijos banke, ne tik pati išgrynino, grynais pastarajam perdavė apie 100 000 Eur, bet ir dideles pinigų sumas pervedė į kitų, susijusių su Ar.U. juridinių asmenų sąskaitas. Nuteistieji Ar.U. ir S.P. negalėjo teismui nurodyti, kokiu tikslu tokia didelė pinigų suma buvo išgryninta, taip pat nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti UAB „N.G.“ ūkinėje veikloje. Situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja ir kitas asmuo, yra galimos ir teismų praktikoje nustatomos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tam tikras bylos faktines aplinkybes, pagal atitinkamą straipsnį atsakomybėn traukiami abu vadovai kaip bendrininkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-137-697/2019, Nr. 2K-118-489/2022 ir kt.). Taigi, UAB „N.G.“ pasirašius pirmiau aptartus fiktyvius sandorius dėl naftos produktų krovinių ekspedijavimui reikalingų klientų paieškos su užsienio įmonėmis „W“ bei „G.“, kurias de facto įsteigė ir valdė pats Ar.U. ir tam tikrą laiką jo nurodymu S.P. („W“), nuteistųjų bendrais veiksmais buvo sukurta fiktyvi teisinė situacija, kai nuteistieji, siekdami neteisėtai pasipelnyti UAB „N.G.“ sąskaita, įteisino fiktyvias klientų paieškos ir konsultavimo paslaugų teikimo ūkines operacijas, neva „W“ bei „G.“ už komisinį mokestį teikiamas UAB ,,N.G.“. Tokiu būdu, nuteistieji, imitavę išlaidas, sumažino UAB „N.G.“ sumokėtiną pelno mokestį valstybei, o de jure vadovo An.U. nurodymu patikėtus UAB ,,N.G.“ pinigus pervesdami į „W“ bei „G.“ sąskaitas, nuteistieji An.U., Ar.U. ir S.P. pasisavino UAB ,,N.G.“ didelės vertės turtą. Šios išvados nepaneigia anksčiau aptarti faktiniai bylos duomenys, kad atstovavimo sutartys ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti „W“ atveju – W. J., „G.“ atveju – P. H., o iš UAB „N.G.“ pusės – de jure vadovo An.U. (b. b. B. t. 34, b. l. 29–31, 32–40, 41–50), nes šie dokumentai neatspindėjo realių ūkinių operacijų, t. y. yra fiktyvūs. Nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kaip nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. pasidalino nusikalstamu būdu gautus pinigus, tačiau tai neturi įtakos jų nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui. Visi organizuotos grupės bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir bendrai atsako už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

120. Skunduose teisingai pažymima, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia sudaryti sutarčių su ofšorinės verslo įstaigos organizacinį ir juridinį statusą turinčiomis užsienio bendrovėmis. Ofšorinis verslas yra legali verslo forma, tačiau, kaip žinia, ofšorinė veikla dėl informacijos apie verslo savininkus ir vadovus apsunkinto prieinamumo dažnai naudojama kaip priedangos priemonė pinigams pasisavinti ar išplauti. Būtent tai konkrečiu atveju ir pasitvirtino.

121. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. gegužės 3 d.) pinigų plovimas apibrėžiamas kaip turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų. Taigi, pinigų plovimas – tai nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Šio proceso esmė yra įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų nusikalstamą kilmę. Pinigų plovimas gali pasireikšti įvairiomis finansinių operacijų schemomis, tačiau paprastai procesas vyksta trimis etapais: 1) pinigų įnešimu: asmuo, siekiantis „išplauti“ pinigus, pirmiausiai juos sąlyginai mažomis sumomis įneša į oficialią finansinę instituciją (pvz., indėlio forma banke); 2) pinigų išskaidymu: šis etapas apima pinigų pervedimus naudojantis kuo įvairesnėmis priemonėmis, kad būtų kuo sunkiau atsekti pirminį pinigų šaltinį. Šiame etape gali būti vykdomi pavedimai tarp to paties asmens sąskaitų skirtinguose bankuose, pavedimai į kito asmens sąskaitas toje pačioje ar kitoje šalyje, pinigų įnešimai ir išgryninimai, valiutos keitimai ir pan., 3) pinigo įliejimu į apyvartą (integravimas): šiame etape pinigai, jau legalia forma, yra įliejami į ekonomiką. Paprastai atsiskaitant su verslo įmonėmis už tikras ar tariamas prekes, paslaugas, įsigyjant turtą ir pan. Dažnai pinigai pervedami į tam tikros įmonės, su kuria susijęs „pinigų plovėjas“, sąskaitą. Vėliau pinigai išimami iš verslo, pvz., nusiperkant iš „pinigų plovėjo“ didelės vertės turtą arba įsigyjant bevertį turtą, tačiau nurodant didelę jo vertę.

122. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tipinė nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo schema. Pagal šią schemą nuteistieji, pažeisdami UAB „N.G.“ turto, kuris buvo An.U. patikėtas jo einamų generalinio direktoriaus pareigų pagrindu, valdymo tvarką, An.U. veikiant su vieninteliu šios bendrovės akcininku Ar.U., realiai valdžiusiu bendrovę, bei šios bendrovės darbuotoja S.P., inkriminuotu laikotarpiu iš UAB „N.G.“ ūkinės veiklos gautas pinigines lėšas pervedinėjo į specialiai tam įkurtų „W“ ir „G.“ bendrovių banko sąskaitas, esančias Šveicarijos RBS „Coutts“ ir BNP „Paribas“ bei Latvijos Respublikos AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“ bankuose. Banko sąskaitas valdė pats Ar.U. ir jo pavedimu jo asmeninė padėjėja S.P. – UAB „N.G.“ Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovė. Nuteistieji netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu imitavo, kad pinigai yra mokami už norinčių perkrauti naftos produktus per AB ,,K.N.“ terminalą klientų paieškos paslaugas, teikiamas „W“ ir „G.“, nors realiai jokios dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos nevyko. UAB „N.G.“ piniginėms lėšoms patekus „W“ ir „G.“ banko sąskaitas, t. y. iš teisėto valdymo perėjus į neteisėtą nusikaltimo bendrininkų UAB „N.G.“ turto valdymą, buvo atliekamos įvairios finansinės operacijos. Gautos pinigų sumos pervedamos į su Ar.U. susijusių užsienio ir Lietuvos įmonių sąskaitas: „E.G.“, „A.G.“, „Ar.“, kurių vadovu buvo pats Ar.U., fiktyviai įmonei „F.L.“, taip pat „V.V.“ atstovui R.M., A. V., teikiant paskolas D. J., Ar.U., I. U., UAB “A.“, mokant UAB „K.T.“ už UAB “A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, UAB „M.V.“, UAB „A.L.“, taip pat Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytoms, tačiau nenustatytų asmenų valdomoms bendrovėms „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“, Latvijos piliečio A. F. ir S. Z. valdomoms bendrovėms „G.C.“, nenustatytų asmenų valdomoms įmonėms „A.L., „(H.L.)“, „I.M.“, „G.C.“, dalį pinigų padedant kaip indėlius banke, dalį pinigų S.P. išgryninant bei perduodant Ar.U. grynais, kitą dalį pinigų nenustatytiems asmenims išgryninant, ir tokiu būdu pasisavintas UAB „N.G.“ pinigines lėšas įliejant į teisėtą apyvartą.

123. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, kad nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P., pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, susitarė daryti sunkius nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, bei, turėdami tikslą legalizuoti neteisėtai pasisavintą didelės vertės svetimą – UAB „N.G.“ priklausantį – turtą – pinigines lėšas, imitavo naftos produktų ekspedijavimo per „W“ ir „G.“ veiklą. Vykdydami nusikalstamą susitarimą, kiekvienas iš nuteistųjų asmeniškai ir kartu tarpusavyje laikotarpiais nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. ir nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d. atliko tam tikrus bendram nusikalstamam sumanymui pasiekti būtinus veiksmus. An.U. ir S.P. vykdė nusikalstamų veikų bendrininko – organizatoriaus ir koordinatoriaus – Ar.U. nurodymus. An.U. ir S.P. atliko aktyvius Ar.U. nurodytus veiksmus. Savinantis svetimą – UAB „N.G.“ priklausantį turtą bei legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą, buvo pasitelkti ir byloje nenustatyti asmenys, į kurių valdomų lengvatinio apmokestinimo bendrovių bankų sąskaitas buvo pervestos piniginės lėšos, kurių dalį vėliau nenustatyti asmenys išgrynindavo bankomatuose.

124. Pirmiau ištirti bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad Ar.U., be to, kad buvo UAB “N.G.“ akcininkas ir konsultantas, jis de facto vadovavo UAB “N.G.“ ir valdė „W“, „G.“, „Ar.“, nors formaliai jos direktoriumi iš pradžių buvo D. K., vėliau W. M., „A.G.“, „E.G.“, taip pat UAB „A.“ (jos akcininkė „T.“ ir I. U.), kurios pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis buvo naudojamos nuslėpti nuteistųjų daromiems nusikaltimams. Jis valdė šių bendrovių sąskaitas, organizavo tariamų sandorių tarp bendrovių „W“ ir „G.“ bei UAB „N.G. atstovaujamos An.U., sudarymą dėl tariamų klientų paieškos ir konsultavimo paslaugų už komisinį mokestį teikimo, taip pat pagaminimą „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų, neva pagrindžiančių šių paslaugų suteikimą. Teikė Šveicarijos bankams BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“ nurodymus dėl pinigų pervedimo iš valdomų „W“ ir „G.“ sąskaitų į valdomos įmonės „E.G.“ sąskaitą Šveicarijos banke RBS „Coutts“, fiktyvios kompanijos „F.L.“ sąskaitą Latvijos banke AS „Rietumu bank“, „V.V.“ (R.M.) sąskaitą bei UAB „K.T.“ sąskaitą banke už UAB „A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatoriumi, An.U., UAB “N.G.“ generaliniam direktoriui, jis nurodė suklastoti UAB „N.G.“ atstovavimo sutartis su bendrovėmis „W“ ir „G.“, vėliau susitarimus (priedus) prie sutarčių, sąskaitas faktūras lydinčius dokumentus, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus bei suklastotus dokumentus įtraukti į UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą, o S.P., UAB „N.G.“ Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovei, asmeninei padėjėjai, UAB „A.“ vykdančiajai direktorei, kaip įgaliotai „W“ atstovei, – šios bendrovės vardu atidaryti sąskaitas Latvijos Respublikos bankuose AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“, jas valdyti, išimti iš sąskaitos tam tikro dydžio pinigų sumas ir pastarąsias jam perduoti grynaisiais, taip pat duoti nurodymus Šveicarijos RBS ,,Coutts“ ir BNP „Paribas“ bankams dėl pavedimų darymo. S.P., valdydama „W“ banko sąskaitas, dalį pinigų iš sąskaitų paėmė ir perdavė Ar.U. grynaisiais (bylos duomenimis S.P. Ar.U. grynais perdavė apie 96 615 Eur), o dalį pervedė į Ar.U. valdomų užsienio bendrovių bankų sąskaitas, taip pat A. V. ir D. J.. Iš liudytojo A. V. (A. V.) parodymų matyti, kad jis konsultavo Ar.U. dėl skrydžių į Afriką (b. b. B, t. 66, b. l. 40–51, 114–117). Iš AS „Rietuma banka“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „N.G.“ 2006 m. balandžio 12 d. pervedė 103 737,71 Eur į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AS „Rietuma banka“. S.P. dalį iš šių pervestų pinigų – 29 100 Eur – 2006 m. balandžio 17d. pervedė kaip paskolą UAB „N.G.“ komercijos direktoriui D. J. (b. b. A, t. 4, b. l. 2–109). Latvijos teisėsaugos institucijų pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad iš UAB „N.G.“ 2006 m. liepos 4 d. buvo pervestas 126 219 Eur į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AS „Rietuma banka“. S.P. dalį iš šių pervestų pinigų – 5 222 Eur – 2006 m. liepos 11 d. nurodė pervesti kaip atlyginimą už konsultacijas A. V. į jo sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“ (b. b. A, t. 4, b. l. 2–109). Be to, S.P., vykdydama Ar.U. nurodymus, iš „W“ banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ bei AS „Regionala investiciju banka“ pervedė pinigus į Ar.U. valdomas šios bendrovės ir „G.“ sąskaitas Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“, taip pat į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas kompanijų „P.I.“, „J.A.“ W.N.“ sąskaitas Snoro banke, Latvijos piliečio A. F. ir S. Z. valdomos kompanijos „G.C.“ sąskaitą Ūkio banke, nenustatytų asmenų valdomų kompanijų „A.L. „(H.L.)“, „I.M.“ sąskaitas bankuose bei UAB „N.G.“ sąskaitą banke SEB, iš kurių dalis nenustatytų asmenų buvo išgryninti Lietuvos ir Vokietijos bankomatuose. Ar.U. dalį pinigų iš „W“ sąskaitos paėmė grynaisiais, o dalį pervedė į savo valdomų užsienio įmonių bankų sąskaitas, iš kurių buvo atlikti pervedimai kaip paskolos sau, I. U., UAB „A.“, UAB „K.T.“, UAB „M.T.“, UAB „A.L.“. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, 2008 m. sausio 15 d. buvo užfiksuotas Ar.U. pokalbis su „N.F.“ atstovu vardu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurio metu Ar.U. H. išreiškė norą įkurti tokios teisinės formos juridinį asmenį, kurio tikruosius savininkus būtų sunku nustatyti, nes jis ruošiasi vykdyti verslo restruktūrizaciją ir naujai įsteigtai įmonei perduoti valdyti visą savo verslą. (duomenys neskelbtini) prašė Ar.U. elektroniniame laiške pateikti daugiau informacijos apie būsimos bendrovės veiklą ir teigė, kad geriausias sprendimas tokį juridinį asmenį steigti Šveicarijoje, tačiau jam Ar.U. pažymėjo, kad jis nenori rašyti ir papildomai nurodė, jog šis juridinis asmuo būtų visų bendrovių akcininkas. Tada (duomenys neskelbtini) atsakė, kad tokiu atveju pakaks paprasto „holdingo“, kuomet įmonė turi sertifikatą, tačiau niekas nežino, kas yra jos savininkas (b. b. B, t. 2, b. l. 47–50).

125. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ar.U. ketinimai įsteigti „holdingo“ tipo bendrovę, t. y. kontroliuojančią bendrovę, kurios neva pagrindinė veikla investicijos į kitus verslus, apie kurią jie 2008 m. sausio 15 d. kalbėjo su „N.F.“ atstovu (duomenys neskelbtini), buvo realizuoti. Tai patvirtina byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai bei faktiniai duomenys, gauti vadovaujantis tarptautiniais susitarimais dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių baudžiamosiose bylose. Iš liudytojo A. D. parodymų matyti, kad UAB „A.L.“ turėjo finansinių sunkumų, todėl nusprendė parduoti kreditorinį reikalavimą, kaip liudytojas manė, UAB „N.G. nes liudytojo atstovas derybas vedė su UAB „N.G.“ direktoriumi An.U.. Tačiau 2010 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu liudytojas gavo Šveicarijos kompanijos „Ar.“ pažymėjimo kopiją, o 2010 m. liepos 2 d. – kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. PN/AL-AR/16/06-22 bei jos priedus, pasirašytus V. M. vardu. Pagal šią sutartį iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. UAB „A.L.“ iš „Ar.“ gavo du bankinius pavedimus 289 620,01 Eur ir 57 924 Eur (b. b. B, t. 5, b. l. 189–196, 197–198; t. 48, b. l. 173–181). Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis 2008 m. pabaigoje kreipėsi į UAB „N.G.“ akcininką Ar.U., prašydamas finansuoti nekilnojamojo turto – verslo centro „(duomenys neskelbtini)“ – vystymo projektą. Ar.U. sutiko tarpininkauti derybose su Šveicarijos įmone „Ar.“ dėl investicijų į šį projektą. Kadangi piniginių lėšų reikėjo neatidėliotinai, todėl liudytojas susitarė su Ar.U., kad užsienio investuotojas atliks išankstinius mokėjimus, o UAB „K.T.“ pastatą perduos valdyti naujai įsteigtai įmonei (bylos duomenimis UAB „A.“), kurios 40 proc. akcijų priklausys užsienio investuotojai – „Ar.“, o 60 proc. – UAB „K.T.“. Bankas „Nordea“ naujo investuotojo atsiradimui neprieštaravo (b. b. B, t. 48, b. l. 173–181).

126. Kaip minėta, „Ar.“ buvo įsteigta Ciuriche, o 2008 m. spalio 15 d. Ar.U. suteikti įgaliojimai veikti „Ar.“ vardu ir interesais, t. y. atidaryti, valdyti ir uždaryti įmonės sąskaitas banke bei atlikti kitus veiksmus jos vardu, visi mokėjimų nurodymai (orderiai) pervesti pinigus iš „Ar.“ į UAB „A.L.“, UAB „K.T.“, UAB „A.“ ir „V. V.“ surašyti bei pasirašyti Ar.U. (b. b. A, t. 29, b. l. 163–168, t. 30, b. l. 1–8, 10–13; b. b. B, t. 16, b. l. 162–200). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pasiūlytu būdu ne D. E., o Ar.U. įsteigė „Ar.“, kuri apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis buvo naudojama ne investicinei veiklai, o pinigams, gautiems iš „W“ ir „G.“ tariamos naftos produktų ekspedijavimo veiklos, legalizuoti, imituojant užsienio investuotoją. Kad Ar.U. vengė viešumo ir nenorėjo būti identifikuotas, kaip tikrasis steigėjas „T.“, naudojamos legalizuoti nusikalstamu būdu iš „W“ ir „G.“ gautoms lėšoms už tariamai teisėtą naftos ekspedijavimo veiklą, patvirtina ir anksčiau ištirti slaptai užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp Ar.U. ir advokato E. B., o taip pat liudytojo A. K. ir nuteistosios S.P., kurių metu aptariamos „Ar.“ investicijos į „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), statybą (b. b. A, t. 1, b. l. 58–70; b. b. B, t. 2, b. l. 1–5, 7–27). Iš 2009 m. balandžio 6 d.–2009 m. rugsėjo 4 d. pokalbių matyti, kad E. B. informavo Ar.U., jog „Nordea“ bankas, svarstantis paskolos suteikimą „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro statybai, pageidauja papildomos informacijos apie UAB “A.“ ir „Ar.“ savininkus, ir klausė, ar Ar.U. galėtų surašyti vieno sakinio raštą, kuriame būtų nurodyta, kad jis yra „galutinis kažkoks tai akcininkas, savininkas ar naudos gavėjas“. E. B. nurodė, kad jis ne kartą su tokiomis įmonėmis yra taip daręs, neatskleidžiant „visos gudrios schemos apie tikrą padėtį ir formalius ryšius“, o tik parašant vieną sakinį, ir tai daugeliu atveju išsprendžia visas problemas. Ar.U. klausė, ar reikėtų parašyti, kad sandorio arba naudos gavėjas yra Ar.U.. E. B. tai patvirtinus, Ar.U. paaiškino, kad taip yra per daug pavojinga, nes tokio rašto palikimas Lietuvoje jam sukels didelį diskomfortą, nes jis visą laiką galvos, ar tai niekur „neišlįs“. Bet jeigu Ar.U. paminėtų Šveicarų kompanijos pavadinimą ir tai, kad šitos kompanijos naudos gavėjas yra jis, tai tiesioginio susiejimo su tomis kompanijomis kaip ir nebūtų. Toks Ar.U. su A. K. pokalbis patvirtina, kad Ar.U. siekė nuslėpti, kad būtent jis yra UAB „A.“ ir „Ar.“ naudos gavėjas. UAB “A.“ steigėja ir akcininke buvo Ar.U. buvusi sutuoktinė I. U.. Vėliau, Ar.U. pranešė S.P., kad vienas iš dviejų bokštų yra jo, arba, kitaip sakant, 40 procentų viso komplekso priklauso jam. S.P. atsakė, kad „fantastika“. Ar.U. pastebėjo, kad visiems kitiems reikia sakyti, jog jie nuomojasi patalpas, nes kol kas „popierių“ nepasirašė, bet tai tik techninis dalykas – UAB „A.“ bus savininkė. Dar vėliau, Ar.U. telefonu informavo A. K., kad „milijonas eurų pajudėjo į jo pusę“ (b. b. B, t. 2, b. l. 1–5, 7–27). Šiuose pokalbiuose užfiksuotai informacijai neprieštarauja pirmiau aptarti liudytojo A. K. parodymai, taip pat liudytojo D. Č., „Nordea“ banko Verslo klientų skyriaus vadovo, parodymai, kad jis su kolege 2009 m. pavasarį lankėsi UAB „N.G.“ biure ir kalbėjosi su Ar.U. bei suprato, jog būtent jis, o ne „Ar.“, investuos į UAB „ K.T.“ vystomą projektą (b. b. A, t. 48, b. l. 65–69), taip pat rašytiniai bylos įrodymai, kad „Nordea“ banke buvo gauti „Ar.“ ir Ar.U. pareiškimai, jog „Ar.“ valdo UAB „A.“, o nekilnojamojo turto finansavimo sandorio, vykdomo tarp UAB ,,K.T.“ ir UAB „A.“, įgyvendinimo naudos gavėjas yra Ar.U. (b. b. A, t. 3, b. l. 4–6; b. b. B, t. 5, b. l. 67–70) bei UAB „K.T.“ sąskaitų bankuose „Danske“, „Nordea“ ir „Swedbank“ išrašai, kad 2009 m. sausio 13 d. mokėtojas „T.“ iš banko RBS „Coutts“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė išankstinį 1 450 000 Eur dydžio mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 30, b. l. 26–27, 55; b. b. B, t. 5, b. l. 84), 2009 m. birželio 8 d. – 1 450 023,04 Eur dydžio mokėjimą (b. b. A, t. 30, b. l. 20–21, 56), 2009 m. rugsėjo 7 d. iš Ar. banko sąskaitos į UAB „K.T.“ sąskaitą buvo įskaityta 999 942 Eur, 2009 m. spalio 29 d. į UAB „K.T.“ sąskaitą įplaukė 400 033,17 Eur iš „Ar.“ sąskaitos, esančios Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (b. b. A, t. 30, b. l. 7–9, 56), 2009 m. lapkričio 16 d. iš „T.“ sąskaitos, esančios RBS „Coutts“, UAB „K.T.“ buvo pervesti 50 664,71 Eur už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 30, b. l. 5–6, 56), 2009 m. gruodžio 14 d. – 106 344,40 Eur (b. b. A, t. 30, b. l. 3–4, 56), 2010 m. gegužės 7 d. – 200 024,83 Eur (b. b. A, t. 29, b. l. 179–180, t. 30, b. l. 102), o 2010 m. liepos 6 d. iš „T.“ sąskaitos, esančios RBS „Coutts“, – buvo pervesta 10 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą, esančią „Nordea“ banke, bei 40 000 Eur į „Danske“ banke esančią sąskaitą už pastatą, adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 29, b. l. 171–172, 173–174, t. 30, b. l. 68). Taigi, nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. neabejotinai bendrai dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, o Ar.U. ir S.P. ir nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padaryme bei įgyvendino šių veikų objektyviuosius požymius.

127. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad An.U. nežinojo, jog UAB ,,N.G.“ su ,,G.“ ir „W“, sudarytos sutartys yra fiktyvios, o atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai neatspindi realių ūkinių operacijų, ir kad nuteistoji S.P. nežinojo, jog ,,G.“ ir „W“ turtas gautas nusikalstamu būdu, bei abu nesuprato, kad veikia organizuotoje grupėje. Pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys ir nustatytos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės tai paneigia.

128. BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nors apeliantai neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad jie negalėjo būti padaryti be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Nors apie rengimąsi ir jo pobūdį nuteistieji parodymų nedavė, tačiau anksčiau ištirti duomenys tvirtina, kad rengimasis buvo ir tęsėsi tam tikrą laiką. Kita vertus, svetimo turto pasisavinimo būdas ir tolimesni jo valdymo veiksmai rodo, kad inkriminuotas veikas padaryti reikėjo ne tik paruošiamųjų veiksmų, bet ir specialių žinių, kurių buvo ieškoma konsultuojantis su teisininkais. Nusikaltimams padaryti buvo įsteigtos ribotos atskaitomybės ūkinės veiklos nevykdančios užsienio kompanijos ,,G.“ ir „W“, reikalingos ūkinėms operacijoms imituoti, klastojami ir naudojami buhalterinės apskaitos dokumentai, jie apskaitomi UAB ,,N.G.“ buhalterinėje apskaitoje, o iš ūkinės veiklos UAB ,,N.G.“ gautos piniginės lėšos neteisėtai pervedamos į minėtų bendrovių sąskaitas, atidaromos kitų bendrovių sąskaitos užsienio valstybių bankuose ir taip į šias sąskaitas pervesti pinigai įvedami į teisėtą apyvartą. Be kruopštaus pasiruošimo padaryti tokio pobūdžio nusikaltimus nebuvo įmanoma. Tam nepakako vien tik nuteistųjų nusikalstamų pastangų, nes nusikalstamų veiksmų įgyvendinimo procese buvo pasitelkiami ir kiti užsienyje gyvenantys asmenys, tam įsteigtos bendrovės, kurios panaudotos nusikalstamų veiksmų realizavime, siekiant nusikalstamo rezultato. Aptartos aplinkybės rodo, kad ilgą laiką tebesitęsiančios nusikalstamos veikos buvo detaliai suplanuotos, o tai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija viršija 6 metus laisvės atėmimo ir neviršija 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo. Taigi, abu iš padarytų nusikaltimų (BK 183 straipsnio 2 dalis ir BK 216 straipsnio 1 dalis) yra sunkūs, nes įstatymų sankcijose už jų padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 6 (šešerius) metus. Be to, nuteistieji bendrininkaudami padarė net kelis tyčinius nusikaltimus. O tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

129. BK 25 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495; toliau tekste bus kalbama apie šią redakciją), apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu. Nagrinėjamoje byloje kiekvienas iš nuteistųjų atliko jiems iš anksto nustatytus veiksmus, kurie buvo tarpusavyje susiję ir reikalingi pinigų pasisavinimo ir jų legalizavimo modeliui įgyvendinti.

130. Kaip anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju Ar.U. rūpinosi įvairiose užsienio valstybėse registruotų lengvatinio apmokestinimo bendrovių „W“, „G.“, „Ar.“ ir „E.G.“ steigimu, šių bendrovių vardu banko sąskaitų atidarymu Šveicarijos ir Latvijos bankuose. Jis užtikrino, kad piniginių lėšų pervedimas iš UAB „N.G.“ būtų pateisintas buhalterinės apskaitos dokumentais, koordinavo piniginių lėšų pervedimus iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ sąskaitas, o iš šių bendrovių sąskaitų į „E.G.“, „Ar.“, „G.C.“, „F.L.“, „P.I.“ ir kt. banko sąskaitas. Ar.U. Šveicarijos bankams RBS „Coutts“ ir BNP „Paribas“ deklaravo, kad yra tikrasis bendrovių „W“ ir „G.“ naudos gavėjas, veikiantis jų vardu ir interesais. Jis pasirašė mokėjimo nurodymus bankams BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“ dėl piniginių lėšų pervedimo iš bendrovių „W“ ir „G.“ sąskaitų šiuose bankuose į jo valdomų bendrovių „E.G.“ ir „Ar.“ sąskaitas bankuose, fiktyvios kompanijos „F.L.“ sąskaitą banke AS „Rietumu bank“ bei UAB „K.T.“ sąskaitą sumokėti už UAB „A.“ įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Jis žinojo, kad „W“ ir „G.“ UAB „N.G.“ neteikia jokių tarpininkavimo paslaugų, susijusių su naftos krovinių paieška, buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos fiktyvios ūkinės operacijos, o pinigai iš UAB „N.G.“ sąskaitos pasisavinami.

131. An.U., UAB „N.G.“ eidamas direktoriaus pareigas ir vykdydamas šios bendrovės vienintelio akcininko Ar.U. nurodymus, tyčia gamino netikrus UAB „N.G.“ dokumentus, susijusius su tariamų tarpininkavimo paslaugų teikimu, ir davė nurodymus UAB “N.G.“ finansininkams juos įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, kad galėtų atlikti pinigų pervedimus į Ar.U. ir S.P. valdomų įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitas, esančias Šveicarijos ir Latvijos bankuose. An.U., kuriam dėl einamų pareigų buvo patikėtas UAB „N.G.“ turtas, atstovaudamas UAB “N.G. dėl „W“ ir „G.“ tarpininkavimo paslaugų teikimo pasirašė sutartis su S.P., kuri faktiškai dirbo UAB „N.G.“ Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadove, ir savo broliu Ar.U., kuris buvo UAB „N.G.“ akcininkas ir konsultantas bei pats valdė abiejų „W“ ir „G.“ bendroves ir jų sąskaitas. An.U., būdamas UAB ,,N.G.“ direktoriumi, nuosekliai tvirtino, kad su jokiais „W“ ir „G.“ atstovais nebendravo ir susitikęs nebuvo, nepateikė komunikavimą dėl klientų paieškos ar jų suradimo patvirtinančių duomenų. Duomenų, kurie patvirtintų, kad „W“ ir „G.“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo surašyti ir finansinės operacijos įvykdytos remiantis realiai įvykusiomis ūkinėmis operacijomis, nebuvo rasta ir atlikus kompiuterių specialius tyrimus. Kaip matyti iš šiuos tyrimus atlikus surašytų specialistų išvadų, tiriamuose kompiuteriuose rasta duomenų, kad UAB „N.G.“ buvo ne kartą audituojama (2006, 2007, 2009 metais) ir įspėta, jog bendrovė labai rizikuoja pripažindama leistinais atskaitymais „W“ atliktas paslaugas, neturėdama įrodančių dokumentų, nes lengvatinio tarifo zonoje įregistruota įmonė – „W“, suteikusi nematerialias paslaugas, yra rizikos objektas, todėl rekomenduojama tokias nematerialias tarpininkavimo paslaugų sąnaudas pagrįsti ne tik formaliais dokumentais, bet ir kitais įrodymais – susirašinėjimais elektroniniu paštu su paslaugas teikiančios įmonės atstovais, kitais tarpininkavimo veiklos turinį pagrindžiančiais dokumentais, pvz., komandiruočių į susitikimus su paslaugas teikiančios įmonės atstovais, reprezentacijos aktais ir pan., t. y. įrodymais, nurodytais Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakyme Nr. 528, tačiau bendrovė sistemingai auditoriams tokių duomenų neteikė (b. b. A, t. 18, b. l. 123–198; t. 19, b. l. 1–199; t. 20, b. l. 1–200; t. 21, b. l. 21–198; t. 22, b. l. 1–198). Tam neprieštarauja ir T. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2006–2007 m. auditorė V. S. reikalavo, kad direktorius An.U. pateiktų dokumentus, susijusius su „W“ (b. b. A, t. 3, b. l. 43–44).

132. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad sutartis ir jos pagrindu pasirašytas darbų atlikimo priėmimo–perdavimo aktas yra pakankami dokumentai sąskaitai faktūrai išrašyti ir ūkinei operacijai apmokėti. Kiti dokumentai, patvirtinantys ūkinės operacijos realumą, buhalterinėje apskaitoje nėra privalomi, tačiau, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką (suradimas klientų, siekiančių gabenamus krovinius perkrauti AB ,,K.N.“ terminale), šias paslaugas galėtų patvirtinti susirašinėjimai, rodantys dėl to klausimo vykusį šalių bendravimą, komandiruočių, ataskaitų dokumentai, taip pat paslaugos teikėjo komunikaciją su klientais patvirtinantys duomenys (t. 72, b. l. 139–155). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. gegužės 15 d. buvo pateikti 2007 m. vasario 8 d., 2007 m. rugsėjo 4 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. vasario 25 d. ir du 2008 m. gegužės 16 d. įsakymai dėl konsultanto Ar.U. komandiruočių, kurių tikslas susitikimai su „W.“, „C.“, „S.“, „B.I.“, B.F..“, ir jas patvirtinantys dokumentai (skrydžių bilietai, viešbučių sąskaitos) (t. 73, b. l. 181–210). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,N.G.“ patalpose 2010 m. rugsėjo 8 d. atlikus dokumentų poėmius, dokumentų, kurie patvirtintų nurodytas Ar.U. komandiruotes, „W“ ir „G.“ sutartinų įsipareigojimų vykdymą, nebuvo rasta, jie nebuvo pateikiami ir jų reikalavusiems auditoriams, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. b. A, t. 2, b. l. 108–112), o apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nėra informatyvūs ir kelia pagrįstas abejones, ar susiję su klientų, siekiančių gabenti naftos produktus, paieškos rezultatu, gautu realiai vykdant tarp UAB ,,N.G.“, „W“ bei „G.“ surašytas sutartis, nes tai paneigia kiti anksčiau aptarti faktiniai duomenys. Tarp UAB ,,N.G. „W“ bei „G.“ surašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai rodo, kad An.U. šiuos aktus pasirašė, patvirtindamas paslaugos priėmimo faktą, tačiau apklausiamas bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu savo pasirašytų dokumentų turinio detalizuoti negalėjo ir jokių ūkinių operacijų realumą patvirtinančių duomenų nepateikė. Ūkinių operacijų realumą patvirtinančių duomenų nebuvo rasta ir tiriant pas Ar.U. rastus „W“ ir „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Vertindama šiuos faktinius duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad jie papildo vienas kitą ir patvirtina, jog sudarytos atstovavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), susitarimai (priedai) prie jų ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo surašyti ir naudojami buhalterinėje apskaitoje ne siekiant sukurti civilinius teisinius santykius, o formaliai „pridengti“ UAB ,,N.G.“ didelės vertės piniginių lėšų pasisavinimą bei jų legalizavimą. An.U. pats pasirašinėjo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, neturėdamas jokių paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų, asmenų, kurių darbus priėmė, niekada nematė ir su jais nebendravo. Taigi, jis, būdamas UAB ,,N.G.“ vadovas, neabejotinai žinojo, kad „W“ ir „G.“ už komisinį mokestį UAB „N.G.“ neteikia jokių tarpininkavimo paslaugų, nes su potencialiais klientais dėl naftos produktų ekspedijavimo bendravo tiek jis pats, tiek Ar.U.. Todėl jis suprato, kad į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą įtraukia dokumentus, pagrindžiančius neįvykusias ūkines operacijas, ir dėl to bus iškreipta bendrovės tikroji ūkinė, komercinė, finansinė būklė, o nepagrįstai padidinus UAB „N.G.“ išlaidas, bus sumažinta šios bendrovės prievolė sumokėti valstybei didelės vertės pelno mokesčio dalį, tačiau pervedant pinigus į „W“, „G.“ sąskaitas, didelės vertės UAB ,,N.G.“ turtas bus pasisavintas, ir norėjo taip veikti. Taigi, jis, bendrininkaudamas su S.P. ir Ar.U., pasisavino dėl einamų pareigų jam patikėtą UAB ,,N.G.“ didelės vertės turtą, veikdamas tiesiogine tyčia.

133. S.P., vykdydama Ar.U. nurodymus, „W“ vardu atidarė sąskaitas Latvijos Respublikos bankuose AS „R. B.“, AS „Regionala investiciju banka“ ir nurodė, kad šioje bendrovėje yra tik vienas darbuotojas, jog ji yra galutinė „W“ savininkė ir naudos gavėja, o bendrovės nuosavų lėšų kilmės šaltinis yra jos asmeninės santaupos. Taigi, ji puikiai suprato, kad bendrovė, kurios lėšas ji valdo, nevykdo jokios realios ūkinės veiklos ir neteikia paslaugų, todėl pinigai iš UAB ,,N.G.“ į „W“ banko sąskaitą pervedami už realiai nevykstančias ūkines operacijas ir taip yra pasisavinami. Ji, vykdydama Ar.U. nurodymus, dalyvavo UAB ,,N.G.“ didelės vertės turto pasisavinimo procese ir savo veiksmais siekė kilusių padarinių. S.P. valdė į „W“ banko sąskaitas įplaukiančius pinigus, juos grynino, perduodavo Ar.U.. Be to, ji davė nurodymus Šveicarijos RBS ,,Coutts“ ir BNP „Paribas“ bankams dėl pavedimų darymo. Iš W. banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“ piniginiai pavedimai į šios bendrovės ir „G.“ sąskaitas Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“, RBS „Coutts“, taip pat į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. valdomos „G.C.“ sąskaitą banke Ūkio banke, nenustatytų asmenų valdomų „A.E.“, „H.E.“ „I.M.“ sąskaitas bankuose buvo atliekami naudojantis S.P. išduotais elektroninio banko naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Taigi, nuteistoji be jokios abejonės žinojo, kad į jos valdomos bendrovės sąskaitas pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu ir, juos įvesdama į teisėtą apyvartą, legalizavo.

134. Tai, kad Ar.U., An.U. ir S.P. bendrininkaudami suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, veikė organizuotai, pagrindžia ir anksčiau aptartas jų tarpusavio bei su kitais asmenimis konspiruotas bendravimas. Ar.U. nuogąstavo, kad gali būti pasiklausoma nuteistųjų telefoninių pokalbių, jog informacija, kad jis yra tikrasis investuotojas į „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrą, gali tapti vieša. Kaip minėta, iš 2010 m. liepos 22 dienos Ar.U. pokalbio su S.P. matyti, kad Ar.U. ją įspėjo, jog telefonu nieko negalima kalbėti, nes ministras davė nurodymą juos sekti. Iš 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „N.G.“ direktoriaus An.U. pokalbio su UAB „A.V.“ specialistu R. G., prižiūrėjusiu UAB „N.G.“ kompiuterinius tinklus, matyti, kad jis prašė perinstaliuoti jo iMAC kompiuterį. An.U. tvirtino, kad reikiamus duomenis jau pernešė į serverį, tačiau reikėtų ištrinti pašto susirašinėjimus. Vėliau, UAB „A.V.“ kompiuterių specialistas R. G. skambino An.U. ir pranešė, kad jis jau yra jo kabinete, reikia tik slaptažodžio. An.U. padiktavo slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“. Slaptažodis tiko. Tada R. G. klausė, kur yra diskai, tačiau An.U. į šį klausimą telefonu neatsakė, nurodydamas, kad neužilgo grįš (b. b. A, t. 1, b. l. 87). Apklausiamas liudytoju R. G. patvirtino, kad jis An.U. kompiuteryje panaikino visą buvusią informaciją. Taigi, visos išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P. parodymus, kad juos siejo išimtinai darbiniai teisiniai santykiai. Jos vienareikšmiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistieji puikiai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jog veikas daro organizuota grupe, ir savo vaidmenis joje. Veikdami teisėtai jie neturėjo jokio pagrindo nuogąstauti dėl tam tikros informacijos tapimo viešai prieinama, vengti ryšių elektroniniais tinklais bei, juolab, naikinti kompiuteriuose esančią informaciją ir pan. An.U. ir S.P., vykdydami Ar.U. nurodymus ir atlikdami tik jiems priskirtas užduotis organizuotoje grupėje, neabejotinai suprato, kad jie realizuoja bendrai iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą. Nors konkrečiu atveju S.P. veiksmai jai inkriminuotose veikose tęsėsi trumpesnį laiko tarpą, tačiau ji puikiai suvokė, kad veikia bendrai su An.U. ir Ar.U. jai inkriminuotų nusikaltimų padaryme, ir siekė bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. S.P., dirbdama UAB ,,N.G.“ nebuvo pavaldi Ar.U., tačiau besąlygiškai klausė jo nurodymų: valdė užsienio įmonių sąskaitas, darė pavedimus, bendravo su Šveicarijos bankų atstovais, nors šie veiksmai nebuvo susiję su jos darbo funkcijomis UAB „N.G.“. Jos atliekamų veiksmų pobūdis, konspiruotas bendravimas ir kitos aptartos aplinkybės rodo, kad pastaroji pagal savo gyvenimišką patirtį, ir neturėdama aukštojo išsilavinimo, puikiai suprato jai pavestų ir jos atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina ir jos kompiuteryje rastas „C.H.“ ir „W“ sutarties tekstas (b. b. A, t. 25, b. l. 35–43), „S.M.“ raštas UAB „N.G.“, kad 377 277,36 Eur, pervesti iš „„C““, laikytini „S.M.“ skolos UAB „N.G.“ padengimu, elektroninis susirašinėjimas derinant dyzelino pirkimą iš „N. P.“ „W“ vardu (b. b. A, t. 25, b. l. 53–61), An.U. atsiųstas 2005 m. atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp „W“ ir UAB „N.G.“ tekstas, iš advokatės G. M. gauta pataisyta sutartis (failo pavadinimas „N.G.“ pavedimo sutartis.doc“) (b. b. A, t. 25, b. l. 70–79), neviešo pobūdžio metu užfiksuoti Ar.U. pokalbiai su Šveicarijos banko BNP „Paribas“ vadybininke I. S. ir S.P., kurių metu Ar.U. nurodė, kad pavedimus daro „pas jį ofise mergaitė, o jis pasirašo“, tuomet vadybininkė pabrėžė, jog nuolatos neteisingai nurodomas sąskaitos numeris, vėliau Ar.U., piktai kalbėdamas su S.P., priekaištavo jai, kad ji „sukėlė gaisrus“, nes buvo liepęs daryti vienaip, o ji padarė kitaip, ir pastebėjo, jeigu ji neatsimena, ką daryti, tai tuomet užsirašo ant popieriaus, bei pačios S.P. pokalbis su Ar.U., kurio metu ji tvirtino, kad „iš abiejų vietų ji jau nurašė“ (b. b. B., t. 2, b. l. 28–31), o tai, ką ji nurašė, pagrindžia AS „Regionala investiciju banka“ esančios „W“ banko sąskaitos, kurią Ar.U. nurodymu atidarė ir valdė būtent S.P., išrašas, jog į N.F. buvo padaryti du tam tiko dydžio pervedimai: 240 000 Eur ir 300 000 Eur kaip paskolos pagal 2008 m. sausio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2007/1 (b. b. A, t. 4, 73–106). Kalbėdama su Ar.U. S.P. vengė įvardinti savo atliktus veiksmus, ją į Rygą atvežusį vairuotoją palikdavo atokiau nuo banko įstaigos. Byloje liudytoju apklaustas J. D. patvirtino, kad jis Rygoje sustodavo automobilių aikštelėje ir S.P. laukdavo joje, o kur S.P. eidavo, jis nežino (b. b. B, t. 5, b. l. 63–64; 66, b. l. 92–95).

135. Taigi, Ar.U., An.U. ir S.P. bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo mechanizmas, atliktų nusikalstamų veiksmų pasiskirstymas ir atlikimo trukmė, pasisavinto ir legalizuoto turto apimtis, ilgalaikiai, artimi, giminyste ir aukštu patikimumu grįsti santykiai rodo, kad nuteistuosius siejo nusikalstami veiksmai, kurių organizuotumas buvo akivaizdžiai aukštesnio lygio, negu paprastos bendrininkų grupės, nors BK183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius realizavo Ar.U., An.U. ir S.P., o nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius realizavo Ar.U. ir S.P.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. jiems inkriminuotas veikas padarė organizuota grupe. Kvalifikuodamas An.U., Ar.U. ir S.P. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas specialiųjų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje kvalifikuodamas Ar.U. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, o S.P. veiksmus – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, o An.U. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė BK bendrosios dalies bendrininkavimą reglamentuojantį įstatymą. BK 183 straipsnis ir 216 straipsnis nenumato veiksmus kvalifikuojančio požymio – nusikaltimo padarymo organizuota grupe. Todėl konstatavus šį požymį, kvalifikuojant nuteistųjų veikas pagal BK 183 straipsnį ir BK 216 straipsnį turėjo būti nurodytos ne BK 24 straipsnio tam tikros dalys, o BK 25 straipsnio 3 dalis (nusikaltimo padarymas organizuota grupe). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad nusikaltimus (turto pasisavinimą ir legalizavimą) apeliantai padarė organizuota grupe, tuo tarpu, kvalifikuojant veikas nurodė lengvesnę – sudėtinę – bendrininkavimo formą, kurioje Ar.U. organizatorius, An.U. vykdytojas, o S.P. padėjėja. Kaip minėta, organizuotoje grupėje visi bendrininkai yra nusikaltimo vykdytojai ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai, net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai, nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio tam tikra dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-255/2013, Nr. 2K-140/2014, Nr. 2K-257-719/2017 ir kt.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokurorė pateikė pakeistą kaltinimą, kuriame minėtus Ar.U., An.U. ir S.P. veiksmus prašė kvalifikuoti, kaip ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, su nuoroda ne į BK 24 straipsnio tam tikrą dalį, o į BK 25 straipsnio 3 dalį. Nors prokuroro skundo dėl BK bendrosios dalies įstatymo taikymo nėra, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ar.U., An.U., S.P. organizuota grupė, kaip bendrininkavimo forma, yra nustatyta ir motyvuota. Dėl jos nuteistieji pasisakė pirmosios instancijos teisme, skunduose ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistųjų gynyba, pakeitus nuorodą iš BK 24 straipsnio į BK 25 straipsnio 3 dalį, būtų pažeista, o teisinė padėtis pasunkinta daugiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, juolab, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje tų pačių nusikaltimų (BK 183 straipsnio 2 dalis, BK 216 straipsnio 1 dalis) kiti veiksmai kvalifikuoti taikant BK 25 straipsnio 3 dalį, galiojusią nusikaltimų padarymo metu.

136. Nepagrįstas nuteistojo An.U. gynėjo skundo argumentas, kad An.U. nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektas, nes svetimas UAB ,,N.G.“ turtas jam nebuvo patikėtas ar nebuvo jo žinioje. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad BK 183 straipsnyje numatyto turto pasisavinimo nusikaltimo atveju kaltininkui dėl svetimo turto valdymo įgaliojimai gali būti suteikiami ne tik specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu, tačiau ir einamų pareigų pagrindu (kasacinės nutartys Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-91-1073/2019 ir kt.). Iš 2004 m. spalio 6 d. darbo sutarties Nr. DS/NG-1 matyti, kad An.U. ėjo UAB „N.G.“ direktoriaus pareigas (b. b. B, t. 45, b. l. 49–52). Taigi, An.U. įgaliojimai valdyti UAB ,,N.G.“ turtą buvo suteikti einamų pareigų – UAB “N.G.“ direktoriaus – pagrindu. Būtent dėl einamų pareigų An.U. turėjo teisę duoti valdingus nurodymus UAB “N.G.“ atsakingiems asmenims į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti sąskaitas faktūras bei atlikti mokėjimo pavedimus į kitų asmenų banko sąskaitas. Byloje liudytojomis apklaustos UAB „N.G.“ finansininkės O. A. ir T. K. parodė, kad su kitais dokumentais jos gaudavo ir užsienio įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras. Pastarąsias įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą kaip „ekspedijavimo sąnaudas“. Sąskaitas faktūras perduodavo generalinis direktorius An.U. arba administratorė R. L.. O. A. ir T. K. paprastai pirmiau gaudavo faksimilines sąskaitas faktūras, o vėliau – jų originalus. Joms direktorius An.U. nurodydavo, kada ir pagal kokias sąskaitas faktūras atlikti mokėjimus. Liudytoja R. L. patvirtino, kad „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras gaudavo įvairiais būdais: faksu, elektroniniu laišku, paštu, per kurjerį arba atnešdavo direktorius An.U., kiti bendrovės darbuotojai. Šių liudytojų parodymams neprieštarauja ir paties An.U. paaiškinimai, kad nurodytų bendrovių sąskaitas faktūras jis gaudavo paštu, per kurjerį ar per Ar.U.. Nuteistasis, gavęs aptariamų bendrovių sąskaitas faktūras, UAB „N.G.“ finansininkėms nurodydavo jas apmokėti. Šie faktiniai duomenys rodo, kad pasinaudodamas savo įgaliojimais An.U. realiai duodavo nurodymus apie jo veiksmų nusikalstamą pobūdį nežinantiems darbuotojams, ir taip iš UAB ,, N.G.“ sąskaitos į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas, esančias Latvijos bei Šveicarijos bankuose, pervesdavo dideles pinigų sumas už realiai nevykstančias ūkines operacijas.

137. Nors An.U. ėjo UAB „N.G.“ direktoriaus pareigas, tačiau šios jo užimamos pareigos UAB „N.G.“ valdyme nesuteikė jam turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti šios įmonės turtu kaip nuosavu, nes uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens vadovo ir dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2014). Taigi, An.U., kaip UAB „N.G.“ generalinis direktorius, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl UAB „N.G.“ turto ir duodamas neteisėtus nurodymus finansininkams į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti suklastotas sąskaitas faktūras, neva patvirtinančias realias ūkines operacijas, taip pat pervesti jo nurodytas pinigų sumas į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas už nesuteiktas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas, akivaizdžiai pažeidė jam patikėto turto valdymo sąlygas ir, bendrininkaudamas su savo broliu Ar.U. ir S.P., tyčia pasisavino UAB ,,N.G.“ didelės vertės turtą.

138. An.U. kaltės dėl patikėto svetimo UAB „N.G.“ turto pasisavinimo nepaneigia skundo argumentai, kad neva An.U. niekada savo nuožiūra nedisponavo iš UAB “N.G.“ į „W“ ir „G.“ pervestomis piniginėmis lėšomis ir jam nebuvo žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis vėliau su iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas pervestomis lėšomis buvo atliekamos įvairios finansinės operacijos, sudaromi sandoriai bei jos naudojamos kitų juridinių ir (ar) fizinių asmenų ūkinėje veikloje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tolesni veiksmai su svetimu turtu po jo pasisavinimo veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį įtakos neturi, nes svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, bei (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-169-976/2022 ir kt.). Be to, konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad An.U. veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe su Ar.U. ir S.P. ir savo veiksmais įgyvendino visų bendrininkų sumanymą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant) ir iš jų ne visiems turtas buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį, 25 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-117-697/2021 ir kt.). Taigi, nuo to momento, kai piniginės lėšos An.U. nurodymu buvo pervestos į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas, kurias ir jose buvusius pinigus valdė Ar.U. ir jo nurodymu S.P., UAB ,,N.G.“ didelės vertės turto pasisavinimas buvo baigtas, nes iš teisėto An.U. valdymo perėjo į neteisėtą organizuotos grupės narių valdymą. Ar.U. pasirašė mokėjimo nurodymus Šveicarijos bankams BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“ dėl lėšų pervedimo iš bendrovių „W“ ir „G.“ sąskaitų šiuose bankuose į jo paties valdomų bendrovių „E.G.“ ir „Ar.“ sąskaitas bankuose, fiktyvios kompanijos „F.L.“ sąskaitą banke AS „Rietumu bank“, „V.V.“(R.M.) sąskaitą banke RBS „Coutts“, buvo atlikti pavedimai kaip paskolos sau, I. U., UAB “A.“, UAB „K.T.“, UAB „M.T.“, UAB „A.L.“; dalis lėšų, pervestų „W“, grynaisiais buvo perduoti S.P., kuri, vykdydama Ar.U. nurodymus, iš „W“ banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ bei AS „Regionala investiciju banka“ pervedė pinigus į Ar.U. valdomas šios bendrovės ir „G.“ sąskaitas Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“ ir RBS „Coutts“, kaip paskolą D. J., taip pat į A. V. sąskaitą banke „Snoras“, Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas kompanijų „P.I.“, „J.A.“, „W.N.“ sąskaitas Snoro banke, Latvijos piliečio A. F. ir S. Z. valdomos kompanijos „G.C.“ sąskaitą Ūkio banke, nenustatytų asmenų valdomų kompanijų „A.L., „I.M.“ sąskaitas bankuose bei UAB „N.G.“ sąskaitą banke SEB. Taigi, An.U., Ar.U. ir S.P. su didelės vertės UAB ,,N.G.“ turtu galėjo elgtis ir elgėsi savo nuožiūra.

Dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, kartotinumo ir dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principo pažeidimo

139. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d nuosprendyje Ar.U., An.U. ir S.P. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį bei vertino kaip kartotinius nusikaltimus. Skunduose apeliantai tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu išskiriant vieną ikiteisminį tyrimą į du atskirus procesus bei nuteistųjų An.U., Ar.U. ir S.P. nusikalstamus veiksmus vertinant kaip du kartotinius nusikaltimus, o vėliau juos nuteisiant du kartus už tuos pačius veiksmus, buvo nepagrįstai apsunkinta jų teisinė padėtis, pažeista teisė į gynybą bei non bis in idem principas. Šie nuteistųjų ir jų gynėjų argumentai iš dalies pagrįsti.

140. Kaip nustatyta pirmiau, siekiant užtikrinti Ar.U., An.U. ir S.P. teisę į kuo greitesnį procesą, iš vienos baudžiamosios bylos buvo išskirta dalis ikiteisminio tyrimo dėl nuteistųjų galimai padarytų turto pasisavinimo, pasisavinto turto legalizavimo nusikaltimų ir, užbaigus du atskirus ikiteisminius tyrimus, buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose jie nuteisti dviem atskirais šioje byloje apeliacine tvarka skundžiamais nuosprendžiais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį. Skundžiamų teismo baigiamųjų aktų turinio analizė leidžia pagrįstai teigti, kad Ar.U., An.U. ir S.P. dviem atskirais nuosprendžiais yra nuteisti už nusikalstamus veiksmus, padarytus iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d., pagal tą patį nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Veiksmai padaryti veikiant toje pačioje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius užduotimis, juos sieja vieninga tyčia, kurią patvirtina iš esmės tie patys faktiniai duomenys, nagrinėti abiejose baudžiamosiose bylose.

141. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-37-689/2018 Nr. 2K-177-788/2019 ir kt.).

142. Taigi, nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti Ar.U., An.U., S.P. ir kitų įtariamųjų (šiuo metu nuteistųjų) teisę į kiek įmanoma greitesnį nusikalstamos veikos atskleidimą, iš vienos baudžiamosios bylos išskyrus dalį šių nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, sudarančių BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą vieną veiką ir BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną nusikalstamą veiką, susiklostė tokia teisinė situacija, kad atskirais nuosprendžiais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį nuteisus Ar.U., An.U. ir S.P. už tarpusavyje labai susijusius, iš esmės padarytus tuo pačiu laikotarpiu, siejamus vieninga tyčia nusikalstamus veiksmus, įrodinėjamus tais pačiais bylos faktiniais duomenimis, tik papildomai inkriminuojant besitęsiančių svetimo turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimo atvejus, buvo pažeistos nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklės, nustatytos BK 63 straipsnio 10 dalyje, o tai nesuderinama su baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamomis nuteistųjų teisėmis į tinkamą įstatymo taikymą ir teisingą nubaudimą, reglamentuojamą BPK 1 straipsnio 1 dalyje ir kituose teisės aktuose.

143. Akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytas Ar.U., An.U. ir S.P. padarytų turto pasisavinimo ir Ar.U. bei S.P. nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo veiksmų laikotarpis apima Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje šiems nuteistiesiems pagal tuos pačius baudžiamuosius įstatymus kvalifikuotų veiksmų padarymo laiką. Veikos, už kurias jie nuteisti atskirais nuosprendžiais, iš esmės yra tapačios, padarytos tuo pačiu būdu, turint tą patį tikslą. Visas nusikalstamas veikas jungia vieninga (bendra) iš anksto susiformavusi tyčia, nukreipta į An.U. patikėtų UAB „N.G.“ lėšų pavertimą nuosavu Ar.U. vadovaujamos organizuotos grupės turtu, kad vėliau su juo būtų galima atlikti įvairias finansines operacijos, sudaryti sandorius bei naudoti jas ūkinėje veikloje, taip sukuriant regimybę, jog jos gautos iš teisėtos naftos produktų ekspedijavimo veiklos. Visos veikos padarytos naudojant tą patį mechanizmą: tarp bendrovių UAB ,,N.G.“, „W“ bei „G.“ buvo surašytos fiktyvios paslaugų teikimo sutartys, remiantis jomis surašomi fiktyvūs atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai ir sąskaitos faktūros, kurios naudojamos ir pinigų pervedimams iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos į „W“ bei „G.“ sąskaitas pagrįsti. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U., An.U. ir S.P. nuteisti ir už kitus, negu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatyti, piniginių lėšų pervedimus, tačiau jie buvo grindžiami tomis pačiomis suklastotomis sąskaitomis faktūromis: 1) 2005 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 2006 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2006 m. gegužės 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 2007 m. lapkričio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 5) 2007 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 7) 2008 m. gegužės 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 8) 2008 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 9) 2008 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 10) 2008 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 11) 2008 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 12) 2008 m. spalio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 13) 2008 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 14) 2009 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 15) 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 16) 2009 m. lapkričio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 17) 2010 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18) 2010 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Ar.U. ir S.P. iš UAB ,,N.G.“ į „W“ bei „G.“ sąskaitas pervestas ir taip, žinomai nusikalstamu būdu pasisavintas UAB ,,N.G.“ pinigines lėšas, toliau pervesdavo su Ar.U. susijusiems fiziniams bei juridiniams asmenims, padėdavo kaip „W“ ir „G.“ indėlius, naudojo ūkinėje finansinėje veikloje bei išgrynindavo, ir tokiu būdu tokiomis pačiomis aplinkybėmis legalizavo. Taigi, Ar.U., An.U. ir S.P. dviem nuosprendžiais nuteisti už tarpusavyje labai susijusius besitęsiančius nusikalstamus veiksmus, kuriuos apėmė vieninga tyčia.

144. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje Ar.U., An.U. ir S.P. inkriminuoti veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o Ar.U. ir S.P. dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, turi visus tęstinių nuskalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei sudaro vieną BK 183 straipsnyje 2 dalyje ir vieną BK 216 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl teisėjų kolegija, Ar.U., An.U. ir S.P. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje kvalifikuotus: Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), o S.P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 24 straipsnio 6 dalį 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje kvalifikuotus: Ar.U. ir S.P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), An.U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), perkvalifikuoja: Ar.U. ir S.P. į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), An.U. – į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) ir vertina, kad, veikdami organizuota grupe, nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. padarė vieną didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, o Ar.U. ir S.P. – vieną žinomai nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis – dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Neteisingą nusikaltimo padarymo aplinkybių nustatymą pirmosios instancijos teisme nulėmė ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstas dalies to paties nusikaltimo nusikalstamų veiksmų atskyrimas į atskirą bylą.

145. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuojami tie patys pinigų pervedimai iš UAB ,,N.G.“ į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas, kaip ir 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, t. y. inkriminuojamos antrą kartą tos pačios UAB ,,N.G.“ nuteistųjų pasisavintos pinigų sumos. Taigi, skunduose apeliantai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiui, kuriame antrą kartą inkriminuojami tų pačių piniginių lėšų pervedimai iš UAB ,,N.G.“ banko sąskaitos į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas, nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. būtų antrą kartą nubausti už tuos pačius veiksmus, o tokia situacija negalima, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai draudžia asmenį antrą kartą bausti už tuos pačius nusikalstamus veiksmus. Todėl iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių šalinami nuteistiesiems pakartotinai inkriminuoti pinigų pervedimai pagal: 2006 m. balandžio 12 d. pavedimą, kurio suma 103 737,71 Eur, 2006 m. liepos 4 d. pavedimą, kurio suma 126 219 Eur, 2007 m. lapkričio 27 d. pavedimą, kurio suma 150 000 Eur, 2008 m. sausio 3 d. pavedimą, kurio suma 294 425,86 Eur, 2008 m. sausio 22 d. pavedimą, kurio suma 370 591,76 Eur, 2008 m. gegužės 29 d. pavedimą, kurio suma 400 118,37 Eur, 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą, kurio suma 805 705,23 Eur, 2008 m. spalio 7 d. pavedimą, kurio suma 703 151,11 Eur, 2009 m. sausio 5 d. pavedimą, kurio suma 297 154,52 Eur, 2009 m rugsėjo 8 d. pavedimą, kurio suma 129 977,01 Eur, 2009 m. lapkričio 10 d. pavedimą, kurio suma 331 791,36 Eur, 2010 m. gegužės 4 d. pavedimą, kurio suma 367 491,66 Eur, ir 2010 m. birželio 4 d. pavedimą, kurio suma 392 158,67 Eur, t. y. iš viso 4 472 522,26 Eur, bei šia suma mažinama pasisavinto turto vertė.

146. Iš 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio matyti ir tai, kad teismas nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir S.P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminavo 5 635 409,07 Eur vertės UAB ,,N.G.“ turto pasisavinimą, o pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 5 153 200,98 Eur turto legalizavimą. Tačiau, vertinant nuteistiesiems inkriminuotus pinigų pervedimus, matyti, kad buvo padarytos skaičiavimo klaidos sudedant iš UAB ,,N.G.“ į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas pervestas pinigų sumas ir nustatant bendrą pasisavinto turto vertę. 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatytą pasisavintą pinigų sumą, įskaitant jau 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje inkriminuotus, tačiau 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje pasikartojančius pervedimus, kuriuos teisėjų kolegija šalina, sudarė ne 5 635 409,07 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 7 779 222,60 Eur. Be to, UAB ,,N.G.“ banko sąskaitos išrašas tvirtina, kad 2006 m. vasario 6 d. iš UAB ,,N.G.“ į „W“ sąskaitą nuteistiesiems pervedus 113 608,78 Eur, netrukus iš šios sumos 54 322,88 Eur buvo grąžinti atgal į UAB ,,N.G.“ sąskaitą, todėl ši suma šalinama iš pasisavinto UAB ,,N.G.“ turto – piniginių lėšų – sumos (7779222,60-54322,88=7724899,72). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas realiai pasisavintų pinigų sumą, 4 472 522,26 Eur, t. y. pinigų sumą, kurią sudaro pinigų pervedimai jau inkriminuoti 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, atima iš 7 724 899,72 Eur sumos ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir S.P. nustatytą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį pasisavinto didelės vertės turto – piniginių lėšų – sumą mažina iki 3 252 377,60 Eur (7724899,86-4472522,26). Taigi, teisėjų kolegija nustato, kad Ar.U., An.U. ir S.P. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje inkriminuotomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį aplinkybėmis pasisavino didelės 3 252 377,60 Eur (3306700,48-54322,88) vertės UAB ,,N.G.“ turtą.

147. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir S.P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminavo 7 110 464,32 Eur vertės UAB ,,N.G.“ turto pasisavinimą bei konstatavo, kad tokią pačią sumą nuteistieji legalizavo. Tačiau iš nuteistiesiems inkriminuotų pervedimų matyti, kad, sudedant atskirais pavedimais pervestas sumas, buvo padarytos skaičiavimo klaidos, nustatant bendrą pasisavinto ir legalizuoto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skaičiuojant pagal inkriminuotus atskirus pinigų pervedimus iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas pasisavinto turto suma yra 9 154 426,49 Eur. Taigi, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatyta pasisavintų pinigų suma yra 2 043 962,17 Eur (9154426,49 Eur-7110464,32) mažesnė, negu inkriminuota realiai pervestų iš UAB ,,N.G.“ sąskaitos į „W“ ir ,,G.“ sąskaitas, pinigų suma. Teisėjų kolegija nustatė, kad Ar.U., An.U. ir S.P. realiai pasisavino didesnę pinigų sumą, negu minėtame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas. Šioje dalyje nėra prokuroro apeliacinio skundo. Pasunkinti nuteistųjų padėtį apeliacinės instancijos teismas negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertina dviem nuosprendžiais nustatytas to paties nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes. Kaip jau minėta, 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, vertinant nuteistiesiems inkriminuotas realiai iš UAB ,,N.G.“ į bendrovių „W“ ir ,,G.“ banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas, pasisavinto turto vertė pasitvirtino 3 252 377,60 Eur sumai, t. y. apeliacinės instancijos teisme ji nustatyta 2 383 031,47 Eur (5635409,07-3252377,60) mažesnė. Taigi, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatyta bendra pasisavinta pinigų suma sudaro 12 745 873,39 Eur (5635409,07+7110464,32), o teisėjų kolegija dėl anksčiau išdėstytų argumentų, 339 069,30 Eur (12745873,39-12406804,09) mažina pasisavinto UAB ,,N.G.“ turto bendrą vertę iki 12 406 804,09 Eur (3252377,60+9154426,49), o tai nuteistųjų teisinę padėtį švelnina.

148. Dar teisėjų kolegija nustatė, kad teismas, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatydamas legalizuoto turto vertę 7 110 464,32 Eur, neatsižvelgė, jog dalis iš UAB „N.G.“ pasisavintų lėšų iš karto, jų nelegalizavus, buvo panaudota kitai nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jos buvo pervestos kaip kyšis į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V. V.“ sąskaitą už jo palankų veikimą UAB „N.G.“ interesais. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pavedimus: 2008 m. lapkričio 10 d. pervedimą, kurio suma 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pavedimą, kurio suma 500 000 Eur, iš viso 1 000 000 Eur pervedimą į „V. V.“ sąskaitą pripažino turto legalizavimu. Lėšas pervedus į „V. V.“ sąskaitą, nusikalstamu būdu gautas turtas nebuvo įteisintas. Jis buvo panaudotas kitai nusikalstamai veikai padaryti. Todėl teisėjų kolegija 1 000 000 Eur suma mažina legalizuoto turto vertę. Be to, nustatydamas bendrą legalizuoto turto vertę pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidų, nes vertinant bendrovių „W“ ir ,,G.“ sąskaitose su iš UAB ,,N.G.“ gautais pinigais vykusias teismo nustatytas finansines operacijas ir iš šių bendrovių sąskaitų kitiems asmenims pervedamas pinigų sumas, jų bendrą sumą sudaro 6 857 554,31 Eur, o ne, kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, 7 110 464,32 Eur suma. Atėmus jau minėtą 1 000 000 Eur, galutinę legalizuoto turto vertę sudaro 5 857 554,31 Eur suma. Todėl teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytą legalizuoto turto vertę mažina iki 5 857 554,31 Eur sumos.

149. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, vertindamas nuteistiesiems inkriminuotas bendrovių „W“ ir ,,G.“ sąskaitose vykusias finansines operacijas su iš UAB ,,N.G.“ pervestomis piniginėmis lėšomis ir jų pervedimus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei inkriminuotas pinigines lėšas sudėdamas, padarė klaidų, todėl nepagrįstai nustatė, jog Ar.U. ir S.P. legalizuoto turto vertę sudaro 5 153 200,98 Eur, o ne 5 184 903,86 Eur suma. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nuteistieji Ar.U. ir S.P. pasisavino mažesnės vertės UAB ,,N.G.“ turtą, negu legalizavo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog Ar.U. ir S.P. legalizavo iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus, nes, vertinant abiejuose nuosprendžiuose nustatytas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasitvirtinusias sumas, bendra pasisavinto turto vertė yra didesnė, negu legalizuota. Nors bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pasitvirtino, kad Ar.U. ir S.P. legalizavo didesnę pinigų sumą, negu teismas nustatė 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, šioje dalyje prokuroro apeliacinio skundo nėra ir pasunkinti nuteistųjų padėtį apeliacinės instancijos teismas negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis), tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vertina dviem nuosprendžiais nustatytas to paties nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes.

150. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje ir 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje inkriminuojant tuos pačius pinigų pervedimus: 2006 m. balandžio 12 d. pavedimą, kurio suma 103 737,71 Eur, 2006 m. liepos 4 d. pavedimą, kurio suma 126 219 Eur, 2007 m. lapkričio 27 d. pavedimą, kurio suma 150 000 Eur, 2008 m. sausio 3 d. pavedimą, kurio suma 294 425,86 Eur, 2008 m. sausio 22 d. pavedimą, kurio suma 370 591,76 Eur, 2008 m. gegužės 29 d. pavedimą, kurios 400 118,37 Eur, 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą, kurio suma 805 705,23 Eur, 2008 m. spalio 7 d. pavedimą, kurio suma 703 151,11 Eur, 2009 m. sausio 5 d. pavedimą, kurio suma 297 154,52 Eur, 2009 m rugsėjo 8 d. pavedimą, kurio suma 129 977,01 Eur, 2009 m. lapkričio 10 d. pavedimą, kurio suma 331 791,36 Eur, 2010 m. gegužės 4 d. pavedimą, kurio suma 367 491,66 Eur, 2010 m. birželio 4 d. pavedimą, kurio suma 392 158,67 Eur, t. y. iš viso 4 472 522,26 Eur, buvo inkriminuotos ne tos pačios, o papildomos kitos šio pasisavinto turto dalies, kuri inkriminuota 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, legalizavimo aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija, nustatydama nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, vertina abiem nuosprendžiais nustatytas finansines operacijas ir pervedimus, atliktus „W“ ir ,,G.“ banko sąskaitose su pasisavintu turtu, ir konstatuoja, kad 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje nustatyta bendra legalizuoto turto vertė sudaro 12 263 665,30 Eur (7110464,32+5153200,98), o bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pasitvirtino, jog nusikalstamu būdu gauto turto – piniginių lėšų – legalizuota suma yra 11 042 458,17 Eur, t. y. 1 221 207,13 Eur mažesnė, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo dviem minėtais nuosprendžiais. Todėl teisėjų kolegija nuteistiesiems Ar.U. ir S.P. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį inkriminuotą legalizuoto turto bendrą 12 263 665,30 Eur vertę mažina iki 11 042 458,17 Eur (5857554,31+5184903,86) ir taip nuteistųjų teisinę padėtį švelnina.

151. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai pasitvirtino šios Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais nustatytos tęstinio turto pasisavinimo ir jo legalizavimo padarymo aplinkybės, t. y. kad Ar.U. nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, vadovaudamas organizuotai grupei, susidedančiai iš jo paties, UAB „N.G.“ generalinio direktoriaus An.U. ir UAB “N.G.“ skyriaus vadovės S.P., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas bendrovei, žinodamas, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB “N.G.“ neteikė, nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo: UAB “N.G.“ ir „W“ 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties priedus Nr.1-25; UAB „N.G.“ ir „G.“ 2009 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartį Nr. NG-09/03-31/1, šios sutarties priedus Nr. 1-5. Taip pat Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. klastoti, kuris suklastojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos UAB „N.G.“ atliko naftos produktų ekspedijavimą neva tarpininkaujant „W“ ar „G.“, organizavo „W“ ir „G.“ sąskaitų faktūrų klastojimą, pagal kurias neva „W“ ir „G.“ teikia UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kitas paslaugas. Taip pat Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti, o An.U. įtraukė šias „W“ ir „G.“ suklastotas sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, žinodamas, kad jos suklastotos, ir suorganizavo, kad už tariamai atliktas paslaugas būtų atlikti mokėjimo nurodymai į S.P. valdomos „W“ sąskaitas AS „R. B.“ ir AS „Regionala investiciju banka“ bei Ar.U. valdomų „W“ sąskaitas bankuose BNP ,,Paribas“ bei RBS ,,Coutts“, „G.“ sąskaitas banke RBS ,,Coutts“. Ar.U. pasinaudojus jo paties valdomų bendrovių „E.G.“, „A.G.“, „Ar.“ banko sąskaitomis bankuose BNP ,,Paribas“ bei RBS ,,Coutts“, Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. patikėtą didelės 12 406 804,09 Eur (9154426,49+3252377,60) vertės UAB ,,N.G.“ turtą, o Ar.U. ir S.P. žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės 11 042 458,17 Eur (5857554,31+5184903,86) vertės turtą legalizavo, iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „G.“ sąskaitų šiuos pinigus, pervesdami į kitų, su Ar.U. susijusių juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas, juos išgrynindami bei padėdami kaip indėlius, o būtent:

151.1 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. liepos 20 d. „W“ sąskaitos faktūros klastojimą Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 438,25 Eur ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą bei Ar.U. nurodžius 2005 m. rugsėjo 19 d. UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervesti 36 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 20 000 Eur grynaisiais pinigais, pagal 2005 m. spalio 18 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti S.P. 15 665 Eur, kuri paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 35 665 Eur grynaisiais pinigais, perdavė Ar.U.. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 36 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, juos išgrynino ir tokiu būdu legalizavo 35 665 Eur (20000+15665).

151.2 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o Ar.U. suorganizavus 2005 m. gruodžio 30 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 166 513,58 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2005 m. gruodžio 19 d. pervesti 56 572,72 Eur bei 2005 m. gruodžio 30 d. pervesti 54 097,17 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusiai „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gruodžio 23 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 31 160 Eur grynaisiais pinigais, pagal 2006 m. sausio 9 d. nurodymą AS „R. B.“ išduoti 29 790 Eur, kuri paėmusi iš „W“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 60 950 Eur grynaisiais pinigais, perdavė Ar.U.. Taip pat An.U. nurodė UAB „N.G.“ finansininkams 2006 m. vasario 6 d. iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervesti 113 608,78 Eur į S.P. valdomą įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“. S.P. Ar.U. nurodymu iš įmonės „W“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 867,91 Eur į įmonės „H. L.“ banko sąskaitą. Įmonei „E.C.“ į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 45 295,67 Eur sumą, S.P. Ar.U. nurodymu 2006 m. vasario 21 d. iš „W“ banko sąskaitos sugrąžino 54 322,88 Eur į UAB „N.G.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 23 d. S.P. iš įmonės „W“ banko sąskaitos pervedė 20 000 Eur ir 2006 m. kovo 27 d. pervedė 4 500 Eur į įmonės „P.I. LTD“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. kovo 24 d. iš „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „P.I.“ mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytam asmeniui pervedus 8 040 Eur, tą pačią dieną kitu mokėjimo nurodymu pervedus 4 020 Eur, 2006 m. kovo 25 d. pervedus 7 690 Eur, 2006 m. kovo 27 d. pervedus 4 400 Eur, tyrimo metu nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2006 m. kovo 28 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdos mieste, 13 kartų įvairiomis sumomis nuo 100 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 24 150 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje buvusį UAB „N.G.“ didelės – 169 955,79 Eur (56572,72+54097,17+59 285,90(113608,78–54322,88)) – vertės turtą – pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, atliko pavedimus į „P.I. LTD“ ir „H. L.“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 135 317,91 Eur (60950+49867,91+20000+4500).

151.3 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. vasario 28 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 210 096,82 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 12 d. pervesti 103 737,71 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 29 100 Eur, 2006 m. balandžio 17 d. pervedė kaip paskolą UAB “N.G.“ komercijos direktoriui D. J. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Taip pat S.P., valdžiusi „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2006 m. balandžio 24 d. dalį pervestų pinigų – 50 000 Eur – pervedė į įmonės „P.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. balandžio 28 d. iš įmonės „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 10 000 Eur, 2006 m. gegužės 9 d. pervedus 20 000 Eur ir 2006 m. gegužės 12 d. pervedus 15 740 Eur, nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. gegužės 14 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdos mieste, panaudodamas įmonės „P.I.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), sumomis nuo 200 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 45 740 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 103 737,71 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 79 100 Eur (29100+50000).

151.4 Ar.U. nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti Kinijos Liaudies Respublikoje ir įsipareigoja už tai pervesti 600 000 Eur avansą, o An.U. iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. balandžio 26 d. pervedus 553 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, nurodant, kad pinigai pervedami pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirminiuose UAB „N.G.“ apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nėra, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Ar.U. nurodymą, 2006 m. balandžio 28 d. nurodė AS „R. B.“ iš „W“ sąskaitos pervesti 567 000 Eur (su pinigų likučiu – 14 000 Eur, kurie pervesti iš UAB „N.G.“ pagal 2006 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą) į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Hansa bank“, kaip 567 500 Eur paskolą I. U. pagal paskolos sutartį Nr. WZ 2006/04-01. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 553 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, 567 000 Eur (su pinigų likučiu – 14 000 Eur, kurie pervesti iš UAB “N.G.“ pagal 2006 m. balandžio 12 d. pavedimą) legalizavo.

151.5 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2006 m. gegužės 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 262 551,26 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB “N.G.“ apskaitą, An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkams 2006 m. gegužės 11 d. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedus 137 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „R. B.“, S.P., valdžiusi šią įmonės „W“ banko sąskaitą, Ar.U. nurodymu 2006 m. gegužės 12 d. dalį pervestų pinigų – 114 517,46 Eur – pervedė į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, 2006 m. gegužės 15 d. kitą dalį pervestų pinigų – 32 000 Eur (kartu su likučiu iš 2006 m. balandžio 14 d. UAB „N.G.“ pervedimo) – pervedė į „P.I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2006 m. gegužės 16 d. iš „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 20 000 Eur ir 2006 m. birželio 19 d. pervedus 11 100 Eur, nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „P.I. LTD“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. gegužės 22 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. ir Naujojo Sodo g., Klaipėdos mieste, sumomis nuo 150 Eur iki 2 000 Eur išgrynino 31 100 Eur. Taip pat An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2006 m. liepos 4 d. pervesti 126 219 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „R. B.“, S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą, Ar.U. nurodymu 2006 m. liepos 4 d. dalį pervestų pinigų – 121 100 Eur – pervedė į įmonės „P.I. LTD“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, o kitą dalį – 5 222 Eur, 2006 m. liepos 11 d. nurodžiusi kaip atlyginimą už konsultacijas A. V. (A. V.) pervedė į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“. Iš įmonės „P.I.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šios įmonės mokėjimo kortelės „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 13 d. pervedus 50 000 Eur, 2006 m. liepos 28 d. pervedus 19 000 Eur, 2006 m. rugpjūčio 8 d. pervedus 550 Eur, 2006 m. rugpjūčio 25 d. pervedus 436 Eur, nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „P.I.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d., AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdos mieste, įvairia valiuta išgrynino 69 986 Eur. 2006 m. liepos 13 d. iš įmonės „P.I. LTD“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 50 000 Eur į įmonės „J.A..“ banko AB „Snoras“ mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo (asmenys), panaudodamas įmonės „J.A..“ mokėjimo korteles „Cirrus“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2006 m. rugpjūčio 12 d. AB banko „Snoras“ bankomatuose, esančiuose Taikos pr., Liepų g. bei Naujojo Sodo g., Klaipėdos mieste, įvairia valiuta išgrynino į mokėjimo kortelių sąskaitas pervestus pinigus, kurių bendra suma 50 000 Eur. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 263 219 Eur (126219+137000) – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „P.I.“ sąskaitą ir, siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „(H.L.)“ sąskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. atliko finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais, po to išgrynino ir taip legalizavo 272 839,46 Eur (kartu su likučiu iš 2006 m. balandžio 14 d. UAB „N.G.“ pervedimo; 5222+114517,46+32000+121100).

151.6 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2006 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 232 654,38 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2006 m. gruodžio 15 d. pervedė 221 359,80 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke AB „Regionala I. B.“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 4 d. dalį lėšų – 50 000 Eur – pervedė į įmonės „J.A..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. 2007 m. sausio 6 d. iš įmonės „J.A..“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės „W. N. S.A.“ sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 38 298,90 Eur. 2007 m. sausio 25 d. dalis pervestų pinigų – 30 000 Eur – buvo grąžinti į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke AB „Regionala I. B.“. 2007 m. sausio 6 d. iš įmonės „J.A..“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 11 000 Eur į įmonės „W.N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d. panaudojant įmonės „W. N. S.A.“ mokėjimo kortelę „Cirrus“, susietą su šios įmonės banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Drezdene ir Fohenštrause, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvo išgryninti 12 880,25 Eur; 2007 m. gegužės 7 d. iš A. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Regionala I. B.“, pervesti 4 000 Eur, 2007 m. gruodžio 18 d. pervesti 5 000 Eur, 2007 m. gruodžio 24 d. – 5 000 Eur ir 2008 m. sausio 8 d. pervesti 5 000 Eur. UAB „N.G.“ finansininkams 2006 m. gruodžio 15 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedus 221 359,80 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, S.P., valdžiusi šią sąskaitą, 2007 m. sausio 7 d. dalį pervestų pinigų – 99 233 Eur – pervedė į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, o kitą dalį – 71 526,20 Eur – konvertavo į 92 340,32 JAV dolerio ir Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 18 d. pervedė 99 000 JAV dolerių į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. (A. F.) buvo naudojama į sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Taip pat An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. sausio 23 d. iš bendrovės banko sąskaitos atsiskaitymui pagal įmonės „W“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pervedė 150 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 25 d. pervedė 154 950 Eur į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 371 359,80 Eur (221359,80+150000) – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, atliko mokėjimo nurodymus į įmonių „J.A..“ ir „G.C.“ banko sąskaitas ir, siekdami dalį šių nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų įteisinti, atliko mokėjimo nurodymą į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, t. y. atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 370 759,20 Eur (50000+99233+71526,20+150000).

151.7 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti „W“ 2006 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 196 799,93 Eur, į UAB „N.G.“ apskaitą. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkai 2007 m. sausio 29 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 190 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. sausio 31 d. pervedė 195 700 Eur į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 190 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, jas pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. su pinigais atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 190 000 Eur.

151.8 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. vasario 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. WA-07-02, kurios suma 390 566,36 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. vasario 21 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 240 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. kovo 5 d. dalį pervestų pinigų – 103 100 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, 2007 m. kovo 7 d. kitą dalį – 137 771 Eur – konvertavo į JAV dolerius ir 102 800 JAV dolerių pervedė į „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 240 000 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „G.C.“ sąskaitą, t. y. atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 240 000 Eur.

151.9 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 394 263,04 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. balandžio 3 d. iš UAB „N.G.“ banko sąskaitos pervedė 394 263,04 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. balandžio 4 d. dalį pervestų pinigų – 308 700 Eur – pervedė į „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. S.P., Ar.U. nurodymu, 2007 m. balandžio 13 d. sąskaitoje konvertavo 10 661,78 Eur, 527 Eur ir 390,11 Eur į JAV dolerius, o 2007 m. balandžio 26 d. pervedė 80 000 Eur į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 394 263,04 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, pervedė 308 700 Eur į įmonės „G.C.“ banko sąskaitą, prieš tai konvertavę dalį lėšų iš Eur į JAV dolerius, taip pat siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį – 80 000 Eur – pervedė į įmonės „(H.L.)“ banko sąskaitą, t. y. atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 388 700 Eur (308700+80000).

151.10 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 219 635,31 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. spalio 11 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 219 635,31 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. spalio 29 d. dalį pervestų pinigų – 206 000 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama pervestiems pinigams išgryninti. S.P. Ar.U. nurodymu 2007 m. spalio 12 d. pervedė 10 199,15 Eur į UAB “N.G.“ banko sąskaitą sumokėti už suteiktas ekspedijavimo paslaugas įmonei „W“ ir 2007 m. spalio 12 d. pervedė 2 589,62 Eur į įmonės „A.E.“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 219 635,31 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, 2007 m. spalio 29 d. pervedė 206 000 Eur į „G.C..“ banko sąskaitą, taip pat siekdami įteisinti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, atliko lėšų pervedimus į įmonių „(H.L.)“, „A.E.“ ir UAB „N.G.“ banko sąskaitas, t. y. atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 218 788,77 Eur (206000+2589,62+10199,15).

151.11 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2007 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 69 457,53 Eur, ir 2007 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 172 552,32 Eur. An.U. nurodymu UAB “N.G.“ finansininkai 2007 m. spalio 31 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 242 009,85 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. lapkričio 14 d. dalį pervestų pinigų – 92 700 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. S.P. Ar.U. nurodymu iš įmonės „W“ banko sąskaitos 2007 m. lapkričio 8 d. pervedė 2 447,07 Eur į įmonės „I.M.“ banko sąskaitą, 2007 m. lapkričio 14 d. pervedė 145 369,19 Eur į įmonės „H. L.“ banko sąskaitą. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 242 009,85 Eur (172552,32+69457,53) – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų lėšų dalį, atliko 92 700 Eur mokėjimo nurodymą į įmonės „G.C..“ banko sąskaitą, siekdami įteisinti kitą nusikalstamu būdų įgytų piniginių lėšų dalį, atliko mokėjimo nurodymus į įmonių „(H.L.)“ ir „I.M.“ banko sąskaitas, t. y. atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 240 516,26 Eur (92700+2447,07+145369,19).

151.12 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 13, Nr. 04, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. lapkričio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 477,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2007 m. lapkričio 27 d. nurodymą pervesti 150 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 62 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą, 2007 m. lapkričio 27 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pradinį kapitalą pagal akcininkų susitarimą HOL 07/11. Taip pat An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2007 m. lapkričio 28 d. pervedė 181 477,86 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“. S.P., valdžiusi įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2007 m. lapkričio 29 d. pervedė 30 900 Eur, 2007 m. gruodžio 3 d. pervedė 202 910 Eur ir 2007 m. gruodžio 13 d. pervedė 36 085 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 331 477,86 Eur (150000+181477,86) – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, pervedė jas į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. su šiais pinigais atliko finansines operacijas ir taip legalizavo 331 895 Eur (62000+30900+202910+36085).

151.13 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 17, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 14, Nr. 08, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 3 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 425,86 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 3 d. nurodymą pervesti 294 425,86 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 240 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 15 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1. Taip pat S.P., valdžiusi „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu 2008 m. sausio 21 d. pervedė 51 500 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 294 425,86 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, pervedė į įmonės „G.C..“ sąskaitą, t. y. atliko su šiais pinigais finansinę operaciją ir taip legalizavo 291 500 Eur (240000+51 500).

151.14 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, Nr. 13, Nr. 17, Nr. 18, o Ar.U. suorganizavus 2007 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 591,76 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. sausio 22 d. nurodymą pervesti 370 591,76 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Regionala investiciju banka“, o S.P., valdžiusi „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iš šių pervestų pinigų, t. y. 300 000 Eur, pagal Ar.U. nurodymą 2008 m. sausio 24 d. pervedė į „N.F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskolą pagal 2008 m. sausio 2 d. sutartį 2007/1. Taip pat S.P., valdžiusi „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Ar.U. nurodymu, 2008 m. vasario 27 d. dalį pinigų – 70 591,76 Eur – pervedė į įmonės „G.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės –370 591,76 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, nurodė jas pervesti į įmonės „G.C.“ sąskaitą, atliko su pinigais finansinę operaciją ir taip legalizavo 370 591,76 Eur (300000+70591,76).

151.15 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą kompanijos „W“ 2008 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 423 130,81 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2008 m. balandžio 3 d. iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 423 130,81 Eur į kompanijos „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke BNP „Paribas“, Ciuriche. Ar.U., valdžiusio kompanijos „W“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodymu iš šios sąskaitos 2008 m. balandžio 7 d. pervesti 420 031,80 Eur į kitą „W“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, o iš šios Ar.U. valdomos sąskaitos 2008 m. balandžio 16 d. buvo pervesti 308 400 Eur į „G.C..“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestų pinigų išgryninimui. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 423 130,81 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami įteisinti šias pinigines lėšas atliko su jais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 420 031,80 Eur.

151.16 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. balandžio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 378 437,78 Eur klastojimą ir nurodžius UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB “N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. balandžio 28 d. nurodymą pervesti 378 437,78 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BNP ,,Paribas“ banke, Ciuriche, o Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 5 d. pinigus, t. y. 370 021,68 Eur, – iš šios sąskaitos pervedė į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, 2008 m. gegužės 7 d. Ar.U., valdžiusiam šią „W“ sąskaitą, dalį šių pinigų, t. y. 87 000 Eur, pervedė į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ar.U., valdydamas „A.G.“ sąskaitą, tą pačią dieną šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui šią pinigų sumą 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 9 d. šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 13 d. nurodė pervesti 100 000 Eur, tarp kurių buvo ir 87 000 Eur, kurie buvo pervesti iš UAB „N.G.“ į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios 2009 m. sausio 13 d. nurodė pervesti pinigus (iš viso 1 450 000 Eur, tarp kurių yra ir 87 000 Eur iš UAB „N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 000 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės –378 437,78 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami įteisinti šias pinigines lėšas atliko su jais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 370 021,68 Eur.

151.17 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gegužės 7 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 118,37 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. gegužės 29 d. nurodymą pervesti 400 118,37 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios banko sąskaitos 2008 m. birželio 2 d. buvo pervesti 359 821,59 Eur į įmonės „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti, o 2008 m. liepos 9 d. Ar.U. nurodė „W“ sąskaitos likutį, t. y. 40 467,70 Eur, kartu su 2008 m. liepos 9 d. gautais 139 619,22 Eur, kurie buvo konvertuoti iš „W“ JAV dolerių sąskaitos, bendra suma – 180 000 Eur, pervesti į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke RBS ,,Coutts“. Tą pačią dieną Ar.U. nurodė šiuos pinigus padėti kaip terminuotą indėlį Nr. 119945, o pasibaigus terminui 452 000 Eur sumą, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB „N.G.“, 2008 m. lapkričio 10 d. padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui – 2009 m. sausio 9 d. šią pinigų sumą padėjo kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui, 2009 m. sausio 13 d. šią pinigų sumą padėjus kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus šiam terminui, pagal Ar.U. 2009 m. birželio 8 d. nurodymą, pinigus pervedė (iš viso 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir 40 467,70 Eur iš UAB „N.G.“) į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios Ar.U., valdydamas „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną nurodė atlikti 1 450 023,04 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, kaip antrąjį išankstinį mokėjimą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 400 118,37 Eur vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami juos įteisinti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 400 289,29 Eur (359821,59+40467,70).

151.18 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. birželio 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 509 562,32 Eur ir 2008 m. liepos 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 269 142,91 Eur klastojimus bei nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. nurodymą pervesti 805 705,23 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. 2008 m. rugsėjo 5 d. Ar.U. nurodė, kad 806 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 16 d. pagal Ar.U. nurodymą, dalis iš šio terminuoto indėlio lėšų, t. y. 596 600 Eur, buvo pervesti į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, o Ar.U., valdydamas „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, 2008 m. rugsėjo 16 d. nurodė atlikti 595 022,03 Eur mokėjimo nurodymą į UAB „M.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip paskolą pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį, o pagal 2010 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį „E.G.“, t. y. perleidus reikalavimo teisę UAB „N.G.“, už perleidžiamas reikalavimo teises atlyginimą sumokant „E.G.“ po išieškojimo. Be to, Ar.U., valdžiusio kompanijos „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2008 m. rugsėjo 10 d. iš šios sąskaitos buvo pervesti 205 621,92 Eur į kompanijos „G.C..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Ūkio bankas, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 805 705,23 Eur vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami juos įteisinti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 802 221,92 Eur (205621,92+596600).

151.19 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. rugpjūčio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 246 372,95 Eur, 2008 m. rugsėjo 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 254 106,12 Eur ir 2008 m. spalio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 202 672,04 Eur klastojimus ir nurodžius An.U. įtraukti šias „W“ sąskaitas faktūras į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. spalio 7 d. nurodymą pervesti 703 151,11 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. 2008 m. spalio 9 d., Ar.U. nurodžius, 638 000 Eur padedami kaip terminuotas indėlis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. lapkričio 10 d. grąžinus atgal į sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą, 500 000 Eur buvo pervesti į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Taip pat Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš pastarosios sąskaitos 2008 m. spalio 10 d. buvo pervesti 307 522,71 Eur, o 2008 m. spalio 20 d. – 51 272,92 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2008 m. spalio 20 d. Ar.U. likusius įmonės „W“ sąskaitoje pinigus padėjo kaip terminuotus indėlius. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 703 151,11 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 358 795,63 Eur (307522,71+51 272,92).

151.20 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 24, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 10, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. lapkričio 8 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 455 187,03 Eur klastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2008 m. lapkričio 28 d. nurodymą pervesti 455 187,03 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. 2008 m. gruodžio 4 d. šie pervesti pinigai bei 45 443,15 Eur likutis, likęs iš 2008 m. spalio 7 d. atlikto 703 151,11 Eur mokėjimo nurodymo, esant iš viso 500 630,18 Eur likučiui, 2008 m. gruodžio 4 d. pagal Ar.U. nurodymą 500 000 Eur buvo pervedami į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. tik pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 455 187,03 Eur – vertės pinigines lėšas.

151.21 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 297 154,52 Eur suklastojimą, Ar.U. nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 297 154,52 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. 2009 m. sausio 7 d. Ar.U. nurodė dalį šių pervestų pinigų, t. y. 297 023,20 Eur, padėti kaip terminuotą indėlį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 7 d. pagal Ar.U. nurodymą dalį pinigų, t. y. 21 400 Eur, grąžinus iš terminuoto indėlio, 2009 m. sausio 9 d. pagal Ar.U. nurodymą pervedami į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pinigai pagal Ar.U. 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervedami į I. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitymas už UAB “A.“ 92 procentus akcijų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „Ar.“. Tuo tarpu pervestų iš UAB „N.G.“ ir padėtų kaip terminuoto indėlio Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis, t. y. 275 623,20 Eur, kurio pasibaigus terminuotam indėliui Nr. (duomenys neskelbtini) bendra suma sudarė 945 307,51 Eur, grąžinti į „W“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Ar.U. 2009 m. sausio 13 d. nurodymą pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios Ar.U., valdžiusiam „Ar.“ sąskaitą, tą pačią dieną buvo atliktas 1 450 000 Eur, tarp kurių buvo ir 275 623,20 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“, mokėjimo nurodymas į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu, iš pastarosios sąskaitos 2009 m. sausio 12 d. buvo pervesti 205 823,32 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Likusius įmonės „W“ sąskaitoje pinigus Ar.U. padėjo kaip terminuotus indėlius. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB “N.G.“ didelės – 297 154,52 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti atliko su jais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 502 846,52 Eur (21400+205823,32+275623,20).

151.22 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2008 m. gruodžio 31 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 405 210,16 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervesti 405 210,16 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. 2009 m. sausio 13 d. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, kurios 2009 m. sausio 12 d. likutis buvo 405 948,41 Eur, ir kurią 2009 m. sausio 13 d. papildžius pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso sudarė 945 307,51 Eur, bei į šią „W“ sąskaitą pervedus 100 000 Eur iš „A.G.“ sąskaitos, „W“ sąskaitos likutis po šių operacijų sudarė 1 451 255,92 Eur. Iš jų 1 450 000 Eur pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kur pinigai, tarp kurių buvo ir 405 210,16 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“ pagal 2009 m. sausio 13 d. Ar.U. nurodymą, buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ 2009 m. sausio 12 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 405 210,16 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti atliko su jais finansines operacijas ir tokiu būdu 405 210,16 Eur legalizavo.

151.23 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. vasario 2 d. „W“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 267 078,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „W“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. vasario 11 d. nurodymą pervesti 267 078,04 Eur į „W“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. Ar.U., valdžiusiam „W“ sąskaitą, 2009 m. vasario 20 d. nurodžius pervesti iš „W“ sąskaitos į „A.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)0, esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, 268 333,96, Eur, iš kurių 267 078,04 Eur buvo pervesti iš UAB “N.G. kurios „A.G.“ sąskaitos likutis 2009 m. vasario 20 d., dienos pabaigoje, buvo 269 657,86 Eur, tačiau 2009 m. balandžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. buvo papildyta pasibaigusiais terminuotais indėliais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamomis sumomis, t. y. 354 765 Eur ir 328 452,23 Eur. 2009 m. birželio 8 d. Ar.U. nurodžius į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, buvo pervesti 705 000 Eur, tarp kurių buvo ir minėti 267 078,04 Eur pervesti iš UAB „N.G. o iš „Ar.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 450 023,03 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 267 078,04 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti atliko su jais finansines operacijas ir tokiu būdu 267 078,04 Eur legalizavo.

151.24 Ar.U. nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą įmonės „W“ 2009 m. balandžio 1 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 195 058,56 Eur, ir įmonės „G.“ 2009 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 246 274,43 Eur, bei 2009 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma 352 882,04 Eur. An.U. nurodymu UAB „N.G.“ finansininkai 2009 m. gegužės 26 d. iš bendrovės sąskaitos banke pervedė 195 058,56 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche, ir 2009 m. birželio 4 d. pervedė 599 156,47 Eur į įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2009 m. birželio 8 d. iš šios sąskaitos buvo pervesti 108 000 Eur į įmonės „Ar.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).20, esančią banke RBS „Coutts“. Ar.U., valdžiusio įmonės „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, nurodymu 2009 m rugsėjo 16 d. iš šios sąskaitos buvo pervesti 68 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, kurioje 2009 m. birželio 9 d. buvo 87 252,28 Eur likutis iš UAB „N.G.“ 2009 m. gegužės 28 d. pervestų 195 058,56 Eur. Ar.U. iš „W“ banko sąskaitos nurodė pervesti 154 373,24 Eur į „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Ar.U. 2009 m. birželio 16 d. iš įmonės „G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS „Coutts“, pervedė 370 000 Eur į Ar.U. valdomą įmonės „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, kurioje šie pinigai buvo įskaityti 2009 m. birželio 8 d. 637 000 Eur mokėjimo nurodymu į įmonės „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“. 2009 m. birželio 13 d. Ar.U. iš įmonės „Ar.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Nordea Bank F. P.“ Lietuvos skyriuje, pagal UAB „K.T.“ 2009 m. birželio 8 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pervedė 1 450 023,03 Eur, tarp kurių yra ir 370 000 Eur bei 108 000 Eur, gauti iš UAB „N.G.“. 2009 m. liepos 21 d. Ar.U. nurodymu iš įmonės „G.“ banko sąskaitos (po 599 156,47 Eur mokėjimo nurodymo iš UAB „N.G.) buvo pervesti 161 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2009 m. liepos 21 d. buvo pervesti 205 823 Eur (tarp kurių yra ir 161 000 Eur, pervesti iš UAB “N.G.“) į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 794 215,03 Eur (195058,56+599156,47) – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį, pervedė 315 373,24 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą ir, siekdami įteisinti piniginių lėšų dalį, pervedė 478 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atliko su pinigais finansines operacijas ir taip legalizavo 793 373,24 Eur (370000+108000+161000+154373,24).

151.25 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. rugpjūčio 3 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 709,25 Eur ir 2009 m. rugsėjo 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 125 446,04 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. nurodymą pervesti 129 977,01 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, o pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą, dalis pinigų, t. y. 18 935,88 Eur, buvo pervesti į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Taip pat Ar.U. nurodymu iš įmonės „G.“ sąskaitos 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo pervesti 100 000 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš šios sąskaitos buvo pervesti 102 923,07 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 129 977,01 EUR – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 118 935,88 Eur (100000 +18935,88).

151.26 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. spalio 1 d. Nr. 09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. spalio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 239 624,50 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. spalio 26 d. nurodymą pervesti 239 624,50 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. spalio 26 d. nurodymą, 249 000 Eur iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pinigai, t. y. 400 033,17 Eur, tarp kurių buvo ir 239 624,50 Eur, pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ banko sąskaitą, 2009 m. spalio 29 d. nurodymą, pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 239 624,50 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 239 624,50 Eur.

151.27 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. lapkričio 2 d. Nr. 09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. lapkričio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 331 791,36 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. lapkričio 10 d. nurodymą pervesti 331 791,36 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą, dalį šių pervestų pinigų, t. y. 50 000 Eur, buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pinigai – 50 664,71 Eur, tarp kurių buvo ir 50 000 Eur pervestų iš UAB „N.G. pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą, buvo pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodymą kita UAB „N.G.“ pervestų pinigų suma, t. y. 166 450 Eur, buvo pervesta į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą buvo pervesti 166 445,48 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, o pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Ar.U. nurodymą, iš valdžiusio „G.“ sąskaitos, buvo pervesti 19 695,50 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos buvo skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Taip pat Ar.U., valdžiusio šios įmonės banko sąskaitą, nurodymu 2009 m. lapkričio 19 d. buvo pervesti 102 900 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, ir tą pačią dieną Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu iš minėtos sąskaitos buvo pervesti 102 933,16 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 331 791,36 EUR – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 339 045,50 Eur (50000+19695,50+102900+166 450).

151.28 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 1 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 370 258,77 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2009 m. gruodžio 10 d. nurodymą pervesti 370 258,77 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche. Tuo tarpu pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalį šių pervestų pinigų, t. y. 106 300 Eur, pervedus į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią RBS ,,Coutts“ banke, iš kurios pagal Ar.U. 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą 106 344,40 Eur, tarp kurių buvo ir 106 300 Eur, pervestų iš UAB „N.G. pervesta į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 21 d. nurodymą dalis iš UAB „N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 135 88,84 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Be to, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodymą dalis iš UAB „N.G.“ pervestų pinigų, t. y. 200 000 Eur, buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą, buvo pervesti 192 515,64 Eur į AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V. V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 370 258,77 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 319 888,84 Eur (106300+13588,84+200000).

151.29 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2009 m. gruodžio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 091,96 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. sausio 5 d. nurodymą pervesti 439 091,96 Eur į „G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS Coutts, Ciuriche, pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. sausio 22 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 14 590,96 Eur, buvo pervesta į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 439 091,96 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo – 14 590,96 Eur.

151.30 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. sausio 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 446 469,92 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. vasario 10 d. nurodymą pervesti 446 469,92 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, kurios sąskaitos likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 158 253,90 Eur, pervestų 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „N.G.“, 2010 m. vasario 12 d., dienos pabaigoje, sudarė 604 704,89 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. vasario 16 d. nurodymą dalis šių pervestų pinigų, t. y. 499 000 Eur, iš šios „G.“ sąskaitos buvo pervesta į „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pagal 2010 m. vasario 16 d. Ar.U. nurodymą buvo pervesta 500 000 Eur, tarp kurių buvo ir 499 000 Eur iš UAB “N.G.“, į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip mokėjimas pagal paskolos sutartį. Taip pat pagal Ar.U. 2010 m. vasario 19 d. nurodymą iš „G.“ sąskaitos buvo pervesta 25 239,08 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 446 469,92 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo – 524 239,08 Eur (499000+25239,08).

151.31 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. vasario 26 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 291 692,09 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. kovo 2 d. nurodymą pervesti 291 692,09 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, kurios likutis kartu su pinigų likučiu, t. y. 75 350,24 Eur, kurie 2010 m. vasario 10 d. buvo pervesti iš UAB “N.G.“, 2010 m. kovo 2 d., dienos pabaigoje, sudarė 367 023,76 Eur. Pagal Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą buvo pervesta 81 000 Eur į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 5 d. nurodymą 80 000 Eur buvo pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Taip pat pagal Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, 2010 m. kovo 18 d. nurodymą buvo pervesta 43 208,32 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias UAB „N.G.“ didelės – 291 692,09 Eur – vertės pinigines lėšas. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 81 000 Eur.

151.32 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. kovo 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 394 043,90 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. balandžio 2 d. nurodymą pervesti 394 043,90 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. balandžio 21 d. nurodymą, buvo pervesta 1 371,76 Eur į ,,V.C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios piniginės lėšos skirtos kreditinės kortelės „VISA Gold“, priklausančios Ar.U. ir I. U., sąskaitai papildyti. Taip pat, 2010 m. balandžio 2 d. atlikus 394 043,90 Eur mokėjimo nurodymą iš UAB „N.G.“ į „G.“ sąskaitą, pagal Ar.U. nurodymą, 2010 m. balandžio 20 d. buvo pervesta 233 000 Eur į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, iš kurios pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą, buvo pervesta 232 720,88 Eur į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančias lėšas 394 043,90 Eur. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 234 371,76 Eur (1 371,76+233000).

151.33 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 367 491,66 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 367 491,66 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, kurios likutis 2010 m. gegužės 6 d. pabaigoje buvo 431 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą 200 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 6 d. nurodymą į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 000 Eur, o pagal Ar.U., valdžiusio „Ar.“ sąskaitą, 2010 m. gegužės 7 d. nurodymą šie 200 000 Eur pervesti į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstinis mokėjimas už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat „G.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke RBS ,,Coutts“, Ciuriche, 2010 m. gegužės 27 d. dienos pabaigoje, esant 154 472,46 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, 2010 m. birželio 3 d. nurodymą, buvo pervesti į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą, iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur buvo pervesti į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola, kurių dalis naudojama UAB “A.“ mokesčiams, paslaugoms bei atlyginimams sumokėti, bei UAB “A.“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke 100 000 Lt padėjo kaip terminuotą indėlį. Taip pat iš į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 367 491,66 Eur, dalį pinigų, t. y. 10 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 20 d. nurodymą pervesti į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Tuo tarpu kita dalis pinigų, t. y. 67 000 Eur, pagal Ar.U. 2010 m. gegužės 27 d. nurodymą buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“, iš kurios pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą, tos pačios dienos nurodymą buvo pervesta iš viso 213 726,23 Eur (iš jų 67 000 Eur pervesti iš UAB “N.G.“) į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. valdomą „V.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS ,,Coutts“. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančius 367 491,66 Eur. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 327 000 Eur (200000+50000+10000+67000).

151.34 An.U. suklastojus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, o Ar.U. suorganizavus 2010 m. gegužės 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 392 158,67 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB „N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. birželio 4 d. nurodymą pervesti 392 158,67 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą 289 620,01 Eur buvo pervesta į „W“ sąskaitą NR., esančią banke RBS „Coutts“, iš kurios pagal Ar.U. 2010 m. birželio 28 d. nurodymą, į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 289 620,01 Eur, ir tą pačią dieną pagal Ar.U. nurodymą iš šios „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 289 655,88 Eur (tarp kurių buvo ir 289 620,01 Eur, pervesti iš UAB „N.G.“), į UAB „A.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, kaip mokėjimas pagal 2010 m. birželio 22 d. sutartį PN/AL-AR/10/06-22, pagal kurią „Ar.“ už 1 500 000 Lt įsigijo 2 907 844,17 Lt reikalavimo teisę iš UAB „P.N.“. Taip pat Ar.U., valdžiusio „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche, nurodymu, 2010 m. birželio 28 d. buvo pervesti 205 800 Eur į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche. Ar.U., valdžiusio įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymu 2010 m. birželio 28 d. buvo pervesti 205 800 Eur į įmonės „F.L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Rietumu banka“, kuri Latvijos Respublikos piliečio A. F. buvo naudojama į šią sąskaitą pervestiems pinigams išgryninti. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančius 392 158,67 Eur. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 495 420,01 Eur (289620,01+205800).

151.35 Ar.U. suorganizavus 2010 m. birželio 8 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 181 850,22 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. gegužės 4 d. nurodymą pervesti 181 850,22 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche, pagal Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymą 50 000 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“. Pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „W“ sąskaitos buvo pervesti 50 000 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 10 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea banke, bei buvo pervesta 40 000 Eur į UAB „K.T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Danske Bank Lietuvos skyriuje, kaip išankstiniai mokėjimai už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „K.T.“ išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po Ar.U. 2010 m. liepos 6 d. nurodymo pervesti 50 000 Eur į „W“ sąskaitą, „G.“ sąskaitoje likus 132 869,61 Eur, pagal 2010 m. liepos 21 d. Ar.U. nurodymą 132 300 Eur buvo pervesti į „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, iš kurios pagal Ar.U. nurodymą buvo pervesta 70 300 Eur į „Ar.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal tos pačios dienos Ar.U. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos buvo pervesta 70 300 Eur į Ar.U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paskola pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančius 181 850,22 Eur. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 182 300 Eur (50000+132 300).

151.36 Ar.U. suorganizavus 2010 m. liepos 31 d. „G.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 113 289,97 Eur suklastojimą ir nurodžius An.U. įtraukti šią „G.“ sąskaitą faktūrą į UAB „N.G.“ apskaitą, An.U. nurodžius UAB „N.G.“ finansininkams iš UAB “N.G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą pervesti 113 289,97 Eur į „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, Ciuriche. Pagal Ar.U. 2010 m. lapkričio 29 d. nurodymą 113 500 Eur buvo pervesti iš „G.“ sąskaitos į „E.G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“, o pagal 2010 m. lapkričio 26 d. Ar.U., valdžiusio „E.G.“ sąskaitą, nurodymą buvo pervesta 110 000 Eur į asmeninę Ar.U. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią RBS „Coutts“ banke. Tokiu būdu Ar.U., An.U. ir S.P. pasisavino An.U. žinioje esančius 113 289,97 Eur. Ar.U. ir S.P., žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, atliko su pinigais finansines operacijas ir tokiu būdu legalizavo 113 500 Eur.

152. Taigi, nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, iš viso pasisavino didelės vertės 12 406 804,09 Eur (9154 426,49+3252377,60) (lėšos, pervestos iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ banko sąskaitas), An.U. žinioje buvusį UAB „N.G.“ turtą – pinigines lėšas bei žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės – 11 042 458,17 Eur (5857554,31+5184903,86) – turtą – pinigines lėšas – legalizavo (lėšos, pervestos iš „W“ ar „G.“ į šių bendrovių sąskaitas, esančias kituose bankuose, bei į kitų ofšorinių bendrovių banko sąskaitas, į asmeninę Ar.U. sąskaitą, išgrynintos ir pan.). Šie An.U., Ar.U. bei S.P. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, o Ar.U. bei S.P. dar ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, nes turi visus objektyviuosius ir subjektyviuosius šių nusikaltimų požymius.

153. Nuteistieji ir jų gynėjai pagrįstai nurodo, kad byloje susiklosčiusi teisinė situacija neabejotinai sukėlė grėsmę pažeisti non bis in idem principą, nes įsiteisėjus pirmajam nuosprendžiui už dalį tęstinio nusikaltimo epizodų, toliau persekiojant ir teisiant už tą patį nusikaltimą sudarančias kitas veikas būtų konstatuotas non bis in idem principo pažeidimas, kuris nagrinėjamos bylos kontekste būtų įžvelgiamas dar ir dėl to, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, Ar.U., An.U. ir S.P. nustatant nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, buvo antrą kartą inkriminuoti tie patys veiksmai, susiję su patikėto UAB ,,N.G.“ didelės vertės turto pasisavinimu, kuriuos teisėjų kolegija iš šiame nuosprendyje nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalino. Tačiau apeliantai nepagrįstai mano, kad paraleliai vykstant atskiriems baudžiamiesiems procesams konkrečiu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

154. Draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą“. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą pasakyta, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.; kasacinės nutartys Nr. 2K-171-976/2021, Nr. 2K-172-719/2022 ir kt.).

155. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas ir teismų formuojama praktika draudžia pradėti baudžiamąjį procesą bei leidžia pradėtą nutraukti tik tada, kai yra įsiteisėjęs prieš asmenį priimtas teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo ar teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tam neprieštarauja ir formuojamoje teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad draudžiama pakartotinai vykdyti procesą, užbaigtą įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu sprendimu ir kurio atžvilgiu jau nebegalimos jokios tolesnės įprastos teisinės gynybos priemonės (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, 2001 m. spalio 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją; kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008 ir kt.). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. balandžio 15 d. priimant nuosprendį Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis nebuvo įgijęs res judicata galios, o byloje nesant paminėtų kompetentingų institucijų sprendimo, nėra ir aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo kontekste. Todėl apeliantų prašymas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl priimto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992)

156. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis vadovavo juridiniams asmenims „W“, „E.G.“, „A.G.“, „G.“, „Ar.“ ir UAB “A.“, naudojamiems neteisėtai – nusikalstamai veiklai nuslėpti, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2010 m. lapkričio 26 d. įgijęs teisę atstovauti „W“, „E.G.“, „A.G.“ ir „G.“ atidarant jų vardu sąskaitas ir faktiškai valdant šias įmones, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „N.G.“ skyriaus vadove S.P., pavedęs jai, kaip įgaliotai „W“ atstovei, sąskaitų Latvijos Respublikos bankuose AS „R. B.“ ir AS „Regionala investiciju banka“ atidarymą ir bankinių operacijų pagal jo nurodymus atlikimą, bankinių pavedimų atlikimą pagal jo pasirašytus nurodymus iš „W“ sąskaitų, esančių bankuose RBS „Coutts“ bei BNP „Paribas“ Šveicarijoje, panaudojęs „W“, „E.G.“, „A.G.“, „G.“, „Ar.“ sąskaitas atliekant finansines operacijas, turėdamas tikslą organizuoti svetimų didelės vertės An.U. žinioje buvusių UAB „N.G.“ piniginių lėšų pasisavinimą bei šias pasisavintas lėšas legalizuoti, 2008 m. spalio 7 d. organizavo UAB „A.“ įsteigimą, paskiriant administracijos vadove sutuoktinę I. U., o vykdomąja direktore – S.P., 2008 m. gruodžio 1 d. „W“ sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurios suma 297 154,52 Eur, suklastojimą, pagal kurią UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos 2009 m. sausio 5 d. pervedė 297 154,52 Eur į „W“ sąskaitą banke RBS „Coutts“, o pagal Ar.U. nurodymą 2009 m. sausio 7 d. dalis pinigų – 21 400 Eur pervesti į jo valdomos „Ar.“ sąskaitą RBS „Coutts“ banke, iš kurios pagal Ar.U. 2009 m. sausio 8 d. nurodymą pervesti į I. U. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymas už UAB „A.“ 92 proc. akcijų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „Ar.“. Taip pat Ar.U. netiesiogiai būnant UAB „A.“ akcininku ir suorganizavus 2010 m. balandžio 30 d. „G.“ sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), kurios suma 367 491,66 Eur, suklastojimą, UAB „N.G.“ finansininkai iš UAB „N.G.“ sąskaitos 2010 m. gegužės 4 d. pervedė 367 491,66 Eur į Ar.U. valdomą „G.“ sąskaitą banke RBS „Coutts“, Ciuriche, iš kurios dalis pinigų – 50 000 Eur – pervesti į Ar.U. valdomą „W“ sąskaitą. Šie 50 000 Eur 2010 m. birželio 3 d. pervesti į Ar.U. valdomą „Ar.“ sąskaitą. Pagal Ar.U. 2010 m. birželio 3 d. nurodymą iš „Ar.“ sąskaitos 50 000 Eur pervesti į UAB „A.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kaip akcininko paskola. Dalis pinigų buvo naudojami UAB “A.“ mokesčiams, paslaugoms ir atlyginimams sumokėti, kita dalis – UAB “A.“ 2010 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke 100 000 Lt padedami kaip terminuotas indėlis. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. liepos 6 d. į UAB „K.T.“ per Ar.U. valdomą „Ar.“ sąskaitą, kaip išankstiniai mokėjimai, skirti pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybai, buvo pervesti 1 848 771,30 Eur (6 383 437,54 Lt ), taip legalizuojant pasisavintas iš UAB „N.G.“ lėšas.

157. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

158. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti tai, ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent po tokio juridinio asmens priedanga vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti tie patys ir skirtingi asmenys. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo. Tokiu atveju pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako faktinis juridinio asmens vadovas, o formalus vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą darant BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (pvz., kaip padėjėjas). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (kasacinės nutartys Nr. 2K-304-895/2018, Nr. 2K-143-976/2019 ir kt.).

159. Skunde Ar. ir An. U. gynėjas tvirtina, kad Ar.U. nepadarė jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, argumentuodamas, jog nuteistasis neva investavo teisėtais būdais uždirbtas „W“ ir „G.“ lėšas. Anksčiau šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma bei jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės tokius gynėjo argumentus neabejotinai paneigia ir patvirtina, kad nuteistasis Ar.U. de fakto vadovavo „W“, „G.“, „E.G.“, „Ar.“, „Ar.“ ir UAB „A.“ (šios įmonės administracijos direktore buvo jo sutuoktinė I. U., o vykdančiosios direktorės pareigas ėjo – nuteistoji S.P.), kurios buvo naudojamos jo paties organizuotiems turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimams daryti. „W“, „G.“, „E.G.“, „Ar.“, „Ar.“ ir UAB “A.“ banko sąskaitose buvo laikomos iš UAB „N.G.“ neteisėtai pasisavintos piniginės lėšos, gautos už neva „W“ ir „G.“ suteiktas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas, kurios vėliau, imituojant įvairias finansines operacijas, įskaitant tariamas investicijas, buvo įlietos į teisėtą apyvartą. Taigi, Ar.U. inkriminuotos finansinės operacijos buvo atliekamos ne su teisėtais būdais uždirbtomis, kaip siekia įtikinti skunde apeliantai, o su nusikalstamu būdu gautomis, iš UAB „N.G.“ pasisavintomis piniginėmis lėšomis, kurios, bendrininkaujant Ar.U., S.P. ir An.U., buvo neteisėtai užvaldytos pagamintų netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu sudarant regimybę, kad bendrovė atsiskaito už tariamai teisėtai įsigytas ir realiai jai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Kaip konstatuota pirmiau, „W“ ir „G.“ UAB „N.G.“ jokių paslaugų neteikė, todėl nepagrįstai pagal netikras sąskaitas faktūras, Ar.U. vadovaujant, An.U. nurodymu į „W“ ir „G.“ sąskaitas buvo pervesta iš viso net 12 406 804,09 Eur, o iš šių įmonių sąskaitų, esančių Latvijos ir Šveicarijos bankuose, S.P. arba Ar.U. nurodymu pinigai buvo pervedami į kitas bendroves, įskaitant „E.G.“, „Ar.“, „Ar.“ ir UAB „A.“, kurioms, kaip ir „W“ bei „G.“, de fakto vadovavo pats Ar.U., kuris neabejotinai suprato, kad savo vadovaujamas įmones naudoja nusikalstamai veiklai nuslėpti ir to savo veiksmais siekė. Taigi jis šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatyti Ar.U. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

160. Kaip matyti iš Ar.U. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis šį nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe su S.P., tačiau ji 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu dėl šio nusikaltimo padarymo nėra nuteista, todėl veikimas su ja bendrininkų grupe iš Ar.U. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių šalinamas.

Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) (dėl atstovavimo sutarčių su „W“, „G.“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314 (dėl atstovavimo sutarčių su „W“, „G.“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314 (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), S.P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233)

161. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, An.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, S.P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad Ar.U., būdamas UAB „N.G.“ akcininkas ir realiai vadovaudamas įmonei, žinodamas, kad jo įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteiks, nurodė UAB „N.G.“ generaliniam direktoriui An.U. suklastoti, o An.U. suklastojo (veikdami organizuota grupe): 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedus, 2009 m. kovo 31 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį perleidimo „G.“; atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti jai Kinijos Liaudies Respublikoje, 2009 m. kovo 31 d. atstovimo sutartį Nr. (duomenys nesklebtini), šios sutarties priedus 2009 m. kovo 31 d. Nr. 1, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 2, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 3, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 4, 2009 m. kovo 31 d. Nr. 5. Ar.U. organizavo „W“ sąskaitų faktūrų, pagal kurias neva „W“ teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas, suklastojimą, „G.“ sąskaitų faktūrų, pagal kurias neva G. teikė UAB „N.G.“ ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų ir kt. paslaugas suklastojimą, o An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymus, įtraukė šias aiškiai suklastotas sąskaitas faktūras į UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies tapo negalima nustatyti šios bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m. ir 2010 m. sausį–liepą. Remiantis suklastotomis „W“ ir „G.“ sąskaitomis faktūromis pervedus pinigines lėšas į „W“ ir „G.“ sąskaitas (panaudojant suklastotus dokumentus), UAB „N.G.“ buvo padaryta didelė 7 110 464,32 Eur (24 551 011,20 Lt) žala. An.U., vykdydamas Ar.U. nurodymus, žinodamas, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, nurodė bendrovės finansininkams šias žinomai suklastotas „W“ ir „G.“ sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, o kartu ir į UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m. ir 2010 m. sausio–liepos. leidžiamus atskaitymus ir, padidinus sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną paslaugų pirkimais iš „W“ ir „G.“ iš viso už 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) apgaule sumažino mokėtiną pelno mokestį 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt). An.U., žinodamas, kad 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose yra nurodyti žinomai melagingi duomenis, suorganizavo UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijų su įrašytais neteisingais duomenimis pateikimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – mokesčių administratorius). Taip Ar.U., An.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. apgaule UAB „N.G.“ naudai panaikino prievolę sumokėti didelės vertė 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) pelno mokestį, o Ar.U. ir An.U., veikdami organizuota grupe, panaudoję suklastotus dokumentus, valstybei padarė didelę – 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) turtinę žalą, nes į valstybės biudžetą buvo sumokėta 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) mažiau pelno mokesčio.

162. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, atstovaujama direktoriaus An.U., veikiančio bendrovės naudai ir interesais, organizuota grupe kartu su Ar.U. ir S.P., Ar.U. nurodymu, suklastojo tikrus dokumentus bei nurodė juos įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu joje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas (ekspedijavimo paslaugų tiekimą per Lietuvos Respublikos teritoriją) pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, kuriais remiantis 14 277 528,76 Eur buvo padidinti leidžiami atskaitymai, mažinantys apmokestinamąjį pelną, todėl valstybė patyrė žalą, nes apgaule į valstybės biudžetą buvo sumokėta 2 300 908,82 Eur (7 944 578 Lt) mažiau pelno mokesčio.

163. Kaip jau minėta, nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kad UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuotos realios tarp UAB ,,N.G. „W“ bei „G.“ vykusios ūkinės operacijos. Tai paneigia pirmiau aptarti faktiniai duomenys, pagal kuriuos šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp UAB „N.G. „W“ ir „G.“ sudaryti naftos produktų ekspedijavimo sandoriai fiktyvūs, o susitarimai (priedai) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei sąskaitos faktūros suklastoti. Taigi, į UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotus dokumentus, o remiantis suklastotomis sąskaitomis faktūromis, įrašius į pelno mokesčio deklaracijas melagingus duomenis ir jas pateikus mokesčių administratoriui, suklastoti dokumentai buvo panaudoti.

164. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties 2005 m. vasario 9 d. priedas Nr. 1, 2005 m. kovo 9 d. priedas Nr. 2, 2005 m. spalio 3 d. priedai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, 2006 m. birželio 22 d. priedas Nr. 7, 2006 m. spalio 2 d. priedas Nr. 8, 2006 m. gruodžio 1 d. priedas Nr. 9, 2006 m. gruodžio 29 d. priedas Nr. 10, 2006 m. gruodžio 29 d. priedas Nr. 11, 2007 m. vasario 20 d. priedas Nr. 12, 2007 m. balandžio 27 d. priedas Nr. 13, 2007 m. balandžio 25 d. priedas Nr. 14, 2007 m. birželio 8 d. priedas Nr. 15, 2007 m. birželio 29 d. priedas Nr. 16, 2007 m. rugpjūčio 30 d. priedas Nr. 17, 2007 m. rugpjūčio 31 d. priedas Nr. 18, 2007 m. rugsėjo 10 d. priedas Nr. 19, 2007 m. spalio 4 d. priedas Nr. 20, 2007 m. lapkričio 14 d. priedas Nr. 21, 2007 m. gruodžio 29 d. priedas Nr. 22, 2008 m. kovo 17 d. priedas Nr. 23, 2008 m. liepos 1 d. priedas Nr. 24, 2008 m. spalio 1 d. priedas Nr. 25, 2009 m. kovo 31 d. susitarimas dėl teisų ir pareigų pagal 2005 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį perleidimo „G.“, šios sutarties priedai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai: 2005 m. liepos 14 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 30 d. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 1 pagal sutarties priedą Nr. 3 ir Nr. 4, 2006 m liepos 3 d. Nr. 2 pagal sutarties priedą Nr. 3 ir Nr. 4, 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 4 pagal sutarties priedą Nr. 7, 2006 m. spalio 2 d. Nr. 5 pagal sutarties priedą Nr. 7, 2006 m. lapkričio 2 d. Nr. 6 pagal sutarties priedą Nr. 3 ir Nr. 4, Nr. 7, 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 7 pagal sutarties priedą Nr. 3 ir Nr. 4, Nr. 8, 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 8 pagal sutarties priedą Nr. 9 ir Nr. 8, 2007 m. sausio 2 d. Nr. 8 pagal sutarties priedą Nr. 8 ir Nr. 9, 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedą Nr. 10 ir Nr. 9, Nr. 8, Nr. 3, 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. 07/11 pagal sutarties priedus Nr.14, Nr. 8, Nr. 18, Nr. 16, Nr. 17, 2007 m. vasario 1 d. Nr. 07/1 pagal sutarties priedus Nr. 9, Nr. 8, Nr. 10, 2007 m. kovo 1 d. Nr. 07/2 pagal sutarties priedus Nr. 10, Nr. 8, Nr. 3, Nr. 4, 2007 m. balandžio 2 d. Nr. 07/3 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 8, 2007 m. gegužės 2 d. Nr. 07/4 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 10, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 12, 2007 m. birželio 1 d. Nr. 07/5 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 13, 2007 m. liepos 2 d. Nr. 07/6 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 15, 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 07/7 pagal sutarties priedus Nr. 14, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. 07/8 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 14, Nr. 3, 2007 m. spalio 1 d. Nr. 07/9 pagal sutarties priedus Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 07/10 pagal sutarties priedus Nr. 20, Nr. 19, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 16, Nr. 13, Nr. 8, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. sausio 2 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr. 18, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. vasario 1 d. Nr. 08/01 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 21, 2008 m. kovo 3 d. Nr. 07/12 pagal sutarties priedus Nr.17, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 22, 2008 m. balandžio 1 d. Nr. 08/03 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, 2008 m. gegužės 6 d. Nr. 08/04 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, Nr. 22, Nr. 23, 2008 m. birželio 2 d. Nr. 08/05 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 22, 2008 m. liepos 1 d. Nr. 08/06 pagal sutarties priedus Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 08/07 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 3, Nr. 16, Nr. 14, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 08/08 pagal sutarties priedus Nr. 16, Nr. 24, Nr. 14, 2008 m. spalio 1 d. Nr. 08/09 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 3, Nr. 24, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2008-11-04 Nr. 08/10 pagal sutarties priedus Nr. 24, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 10, Nr. 4, Nr. 3, 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. 08/11 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 3, Nr. 4, 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 08/12 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2009 m. vasario 2 d. Nr.09/1 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 4, 2009 m. kovo 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 16, Nr. 14, Nr. 4, 2009 m. balandžio 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 25, Nr. 14, Nr. 16, 2009 m. gegužės 4 d. Nr. 09/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 1, Nr. 3, 2009 m. birželio 2 d. Nr. 09/2 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 09/3 pagal sutarties priedus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 1, 2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. 09/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 4, Nr.5, 2009 m. spalio 1 d. Nr.09/6 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, 2009m. lapkričio 2 d. Nr.09/7 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 09/8 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09/9 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. sausio 31 d. Nr. 10/1 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. vasario 26 d. Nr. 10/2 pagal sutarties priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. kovo 31 d. Nr. 10/3 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 10/4 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 10/5 pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 2006 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „N.G.“ įgalioja „W“ atstovauti ją Kinijos Liaudies Respublikoje, „W“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2005 m. liepos 20 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 37 438,25 Eur, 2005 m. gruodžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 166 513,58 Eur, 2006 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 210 096,82 Eur, 2006 m. balandžio 26 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 262 551,26 Eur, 2006 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 12 668,33 Eur, 2006 m. rugsėjo 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 3 115,19 Eur, 2006 m. spalio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 5 059,68 Eur, 2006 m. lapkričio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 68 519,01 Eur, 2006 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sumos 232 654,38 Eur ir 150 000 Eur, 2006 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 3 643,04 Eur, 2006 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 196 799,93 Eur, 2007 m. vasario 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 390 566,36 Eur, 2007 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 357 077,73 Eur, 2007 m. balandžio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 394 263,04 Eur, 2007 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 393 284,42 Eur, 2007 m. gegužės 5 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 4 765,22 Eur, 2007 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 226 692,84 Eur, 2007 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 219 635,31 Eur, 2007 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 219 635,31 Eur, 2007 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 172 552,32 Eur, 2007 m. spalio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 69 457,53 Eur, 2007 m. lapkričio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 331 477,86 Eur, 2007 m. gruodžio 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 294 425,86 Eur, 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 370 591,76 Eur, 2008 m. kovo 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 423 130,81 Eur, 2008 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 378 437,78 Eur, 2008 m. gegužės 7 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 400 118,37 Eur, 2008 m. birželio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 509 662,32 Eur, 2008 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 296 142,91 Eur, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 246 372,95 Eur, 2008 m. spalio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 202 672,04 Eur, 2008 m. lapkričio 8 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 455 187,03 Eur, 2008 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 297 154,52 Eur, 2008 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurios suma 405 210,16 Eur, 2009 m. vasario 2 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurios suma 267 078,04 Eur, 2009 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 215 688,47 Eur, 2009 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 195 058,56 Eur, „G.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2009 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 246 274,43 Eur, 2009 m. birželio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 352 888,04 Eur, 2009 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 181 684,33 Eur, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 220 709,25 Eur, 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 125 446,04 Eur, 2009 m. lapkričio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 331 791,36 Eur, 2009 m. spalio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 239 624,50 Eur, 2009 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 370 258,77 Eur, 2009 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 439 091,96 Eur, 2010 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 446 469,92 Eur, 2010 m. vasario 26 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 291 692,09 Eur, 2010 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 394 043,90 Eur, 2010 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 367 491,66 Eur, 2010 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 392 158,67 Eur, 2010 m. birželio 8 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 181 850,22 Eur, 2010 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 113 289,97 Eur, bei 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijos yra dokumentai, atitinkantys suklastoto dokumento požymius, ir sudaro BK 300 straipsnyje įvirtinto nusikaltimo dalyką.

165. Pagal BK 300 straipsnį, jame numatyto nusikaltimo dalyku pripažįstami tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Taigi, pagrindinė dokumento funkcija – patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, jie gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, tačiau svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-227-976/2021 ir kt.). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis Nr. 2K-205-699/2016), taip pat žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi, dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-1073/2018). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Taigi, tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019).

166. Iš apskųstojo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio matyti, kad visus pirmiau aptartus dokumentus (atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir pelno mokesčio deklaracijas) teismas laikė suklastotais dokumentais, neišskirdamas jų suklastojimo būdo. Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė 2023 m. lapkričio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą ir kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, aprašydama Ar.U. ir An.U. inkriminuotų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, faktines aplinkybes, nurodė, kad jie, veikdami organizuota grupe, kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir suklastojo tikrus – sąskaitas faktūras ir pelno mokesčio deklaracijas (t. 75, b. l. 3–59). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, apibūdinančiais (ne)tikrą dokumentą, mano, kad analizuojamu atveju prokurorė minėtame prašyme teisingai nurodo, jog atstovavimo sutartys, susitarimai (priedai) prie jų ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai yra netikri dokumentai, nes jie tik pagal formą panašūs į tikrus, tačiau juose įrašyta iš esmės tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad UAB „N.G.“ iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „G.“ pirko naftos produktų ekspedijavimo paslaugas bei pastarąsias priėmė iš „W“ bei „G.“ ir dėl to tarp UAB „N.G. „W“ ir „G.“ susiklostė teisiniai klientų paieškos (tarpininkavimo) santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad netikri dokumentai buvo surašyti ne siekiant sukurti šalių civilines teises ir pareigas, o sudaryti sąlygas nuteistiesiems pasisavinti didelės vertės UAB ,,N.G.“ turtą bei, į pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, išvengti reikiamo dydžio pelno mokesčio sumokėjimo. Šį tikslą patvirtina nustatyti šių dokumentų panaudojimo būdai. Sąskaitos faktūros atspindėjo realias finansines operacijas, tačiau jose ir 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijose nuteistieji nurodė duomenis, įtvirtinančius tikrovėje nebūtus faktus apie tai, jog UAB „N.G.“ dėl pirkimų iš „W“ ir „G.“ turėjo sąnaudų, mažinančių leidžiamus atsiskaitymus, nors realiai jokios ūkinės operacijos nevyko. Taigi, šie tikri dokumentai buvo suklastoti.

167. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, taip pat sąskaitas faktūras Ar.U. nurodymu surašė pats An.U., tačiau tai nereiškia, jog jis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju An.U. su Ar.U. veikė bendrai pasiskirstę vaidmenimis. An.U. vykdė savo bendrininko, de facto UAB „N.G.“ vadovo Ar.U. nurodymus ir, savo parašu bei UAB „N.G.“ antspaudu patvirtinęs jo pateiktas fiktyvias atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, davė nurodymus, apie veiksmų nusikalstamą pobūdį nežinojusiems UAB „N.G.“ finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir „G.“ bei „W“ vardu išrašytas suklastotas sąskaitas faktūras įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą. Taigi, jis ne tik dalyvavo pagaminant netikrus ir klastojant tikrus dokumentus, tačiau pateikdamas UAB „N.G.“ finansininkams žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus, o Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – žinomai suklastotas 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijas, realizavo dokumentų klastojimo nusikaltimo objektyviąją pusę, t. y. taip pagamino netikrus dokumentus, intelektualiai suklastojo tikrus dokumentus, ir juos panaudojo. Tai patvirtina An.U. paaiškinimai teisme, kad suderintus atstovavimo sutarčių ir susitarimų (priedų) prie jų tekstus jam pasirašyti teikė Ar.U. (b. b. A, t. 57, b. l. 18–30), taip pat bylos faktiniai duomenys, jog atlikus Ar.U., An.U. ir S.P. kompiuterių specialius tyrimus, juose rasta nepasirašytų dokumentų tekstų, kurie buvo derinami su teisininkais, ir jų ruošinių, pavyzdžiui, su „W“ direktorės J. R. parašų klišėmis (b. b. A, t. 17, b. l. 162–199), bei byloje liudytojomis apklaustų O. A. ir T. K. parodymai, kad „W.“ ir „G.“ sąskaitas faktūras joms perduodavo generalinis direktorius An.U., kuris nurodydavo, kada ir pagal kokias sąskaitas faktūras atlikti mokėjimus. Šių aplinkybių An.U. ir Ar.U. neneigia. Taigi, An.U., nurodydamas UAB „N.G.“ finansininkams, nežinantiems apie veiksmų nusikalstamą pobūdį, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti realių ūkinių operacijų neatspindinčius dokumentus bei netikrų ir tikrų suklastotų dokumentų pagrindu surašytas pelno mokesčio deklaracijas pateikti mokesčių administratoriui, bendrininkavo ne tik netikrų dokumentų pagaminime, tikrų dokumentų suklastojime, bet ir jų panaudojime.

168. Tačiau, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti vien tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet būtina nustatyt ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo, nes BK 300 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą <...> panaudojo, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala. Be to, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių padarinių, ir tai atliko sąmoningai – norėjo taip veikti, bei suprato, jog dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems kilti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-47-895/2016, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2022 ir kt.). Didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią (ne)turtinę žalą, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra tiesioginiai nuostoliai, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos. Teisės doktrinoje ir formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais žala yra didelė, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, taip pat kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 250 MGL dydį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1706) (kasacinės nutartys Nr. 2K-107-746/2015, Nr. 2K-175-303/2018 ir kt.).

169. Nors tariamų sandorių teisinių padarinių klausimas pirmiausiai yra civilinės teisės reguliavimo sritis ir civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, tačiau nagrinėjamu atveju fiktyvių sandorių atskleidimas ir jais pažeistų valstybės bei juridinio asmens UAB „N.G.“ teisių atkūrimas tapo galimas tik taikant baudžiamojo proceso priemones ir kitai teisės šakai būdingos teisinės priemonės nebūtų pakankamos šiam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokiais sandoriais ir jais lydinčiais dokumentais buvo pasikėsinta į BK 300 straipsnio siekiamus gėrius, t. y. dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Be to, šių sandorių ir juos lydinčių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas yra neatsiejamas nuo kitų nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P. padarytų UAB „N.G.“ turto pasisavinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo veikų sukeltų padarinių bei mokesčių vengimo. Fiktyviais sandoriais, susitarimais (priedais) prie jų, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, sąskaitomis faktūromis nuteistieji siekė UAB „N.G.“ sąskaita neteisėtai gauti didelę turtinę naudą organizuotos grupės nariams. An.U., Ar.U. ir UAB „N.G.“ tyčios kryptingumą rodo ir jų siekis išvengti prievolės sumokėti didelės vertės pelno mokestį valstybei, nes į UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m. ir 2010 m. sausio–liepos leidžiamus atskaitymus, didinančius sąnaudas ir mažinančius apmokestinamąjį pelną jie įtraukė realiai nevykusias pirkimų iš „W“ ir „G.“ paslaugas, iš viso už 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt). Remiantis šiais melagingais duomenimis, suklastojus UAB ,,N.G.“ pelno mokesčio deklaracijas ir jas pateikus mokesčių administratoriui, 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) buvo sumažintas valstybei mokėtinas pelno mokestis ir taip jai padaryta didelė žalą. Taigi, klastojant UAB ,,N.G.“ atstovavimo sutartis su „G.“, „W“, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, UAB ,,N.G.“ pelno mokesčio deklaracijas ir suklastotus dokumentus panaudojant, buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistųjų priešingais teisei veiksmais.

170. An.U. ėjo UAB „N.G.“ generalinio direktoriaus pareigas ir būtent dėl einamų pareigų turėjo teisę veikti bendrovės vardu: pasirašyti tariamas atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, duoti valdingus nurodymus UAB „N.G.“ atsakingiems asmenims į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotas sąskaitas faktūras bei remiantis jomis atlikti mokėjimo pavedimus iš UAB “N.G.“ banko sąskaitos į bendrovių „W“ ir „G.“ banko sąskaitas, esančias Latvijos bei Šveicarijos bankuose. Ar.U., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų suklastojimą, jų panaudojimą, o An.U., „N.G.“ vardu pasirašydamas fiktyvias atstovavimo sutartis, susitarimus (priedus) prie jų, priėmimo–perdavimo aktus, neabejotinai suvokė, jog tokiu būdu pagamina netikrus dokumentus, kad juos ir suklastotas sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, pagal juos į „W“ ir „G.“ sąskaitas bus nepagrįstai pervedamos UAB ,,N.G.“ priklausančios didelės pinigų sumos, kurios nurodomos kaip ūkinėmis operacijomis pagrįstos išlaidos, nors realiai šios ūkinės operacijos nevyko. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad „W“ ir „G.“ UAB „N.G.“ už komisinį mokestį neteikė jokių tarpininkavimo paslaugų. Taigi, An.U. ir Ar.U. neabejotinai žinojo ir suprato, kad į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, bus atliktos nepagrįstos finansinės operacijos, taip bus pasisavintas didelės vertės UAB „N.G.“ turtas, iškreipta tikroji bendrovės ūkinė, komercinė, finansinė būklė, duomenys apie turtą, išnyks galimybė nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, o suklastotas sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų pelno mokesčio deklaracijas, remiantis jomis bus išvengta prievolės sumokėti didelės vertės – 2 300 908,83 Eur – pelno mokestį į valstybės biudžetą, tokiu būdu UAB ,,N.G.“ ir valstybei bus padaryta didelė turtinė žala ir savo veiksmais to siekė. Todėl, pirmosios instancijos teismas, teisiškai vertindamas Ar.U., An.U. ir UAB ,,N.G.“ veiksmus dėl deklaracijų klastojimo ir jų panaudojimo pagrįstai jiems inkriminavo didelės žalos požymį ir jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

171. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar dėl nuteistųjų veiksmų kilo kokie nors teisiniai padariniai, buvo atlikti keli UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir surašytos kelios specialisto išvados, atitinkančios BPK 90 straipsnio reikalavimus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/126 „Dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. UAB „N.G.“ įformino paslaugų pirkimą iš „W“ ir „G.“ iš viso už 14 277 528,76 Eur. Šioje išvadoje, atsižvelgus į užduotyje nurodytą informaciją, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė, nurodyta, jog UAB „N.G.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. „W“ ir „G.“ UAB „N.G.“ jokių paslaugų nesuteikė. Išrašytose sąskaitose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai nevyko, išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo operacijos turinio, todėl „W“ ir „G.“ įformintos sąskaitos pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir atsisakyta jose nurodytas neįvykusias paslaugas priskirti UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m. ir 2010 m. sausio–liepos leidžiamiems atskaitymams. Kadangi Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų pelno mokesčio deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 metų įmonės veiklos pelną, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. sausio–liepos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „N.G.“ paskaičiuota papildomai į valstybės biudžetą sumokėti 1 813 579,99 Eur (6 261 929 Lt) pelno mokesčio už 2005–2009 metus, apmokestinamąjį pelną apmokestinant 15 proc. mokesčio tarifu (b. b. B, t. 45, b. l. 29–42). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/233 „Dėl papildomo UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB “N.G.“, 2010 m. apskaitydama sąnaudose 2 186 996,43 Eur (7 551 261,28 Lt) išlaidų pagal „G.“ įformintas sąskaitas, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai už 2010 m. mokestinį laikotarpį pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotą apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 2 186 996,43 Eur (7 551 261,28 Lt) bei į biudžetą nesumokėjo už 2010 m. 328 049,60 Eur (1 132 689,64 Lt (15 proc.)) pelno mokesčio, taip pat patikslintas ir apskaičiuotas papildomas mokėtinas 159 279, 27 Eur (549 959,47 Lt (20 proc.) pelno mokestis už 2009 m. (b. b. B, t. 47, b. l. 1–4). Taigi, remiantis abejose išvadose nustatytomis aplinkybėmis, UAB „N.G.“ 2005–2010 m. laikotarpiu sumokėjo 2 300 908,83 Eur (1 813 579,99+328 049,60+159 279,27) mažiau pelno mokesčio, nepagrįstai 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) padidindama leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną, pagal juridinės galios neturinčius, suklastotus dokumentus.

172. Aptartas specialisto išvadas surašiusi Kristina Laurinavičienė apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo tiriami įrodymai dėl galimai nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, duotas išvadas patvirtino ir nurodė, kad jas teikė remdamasi užduotyje suformuluota sąlyga, jog užsienio įmonės „W“ ir „G.“ paslaugų UAB „N.G.“ neteikė. Ji padarė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „N.G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas pagal „W“ ir „G.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, kurių turinys neatitinka tikrovės, todėl būtent dėl šių sąskaitų įtraukimo į apskaitą negalima nustatyti UAB „N.G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. b. A, t. 57, b. l. 138–143). Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. užduoties atlikti objektų tyrimą bei pateikti išvadą matyti, kad joje iš anksto buvo nurodyta, jog „W“ ir „G.“ jokių ekspedijavimo, klientų ir krovinių paieškos, rinkos tyrimų paslaugų UAB „N.G.“ neteikė, o sąskaitos faktūros, kurios neva pagrindžia tokių paslaugų suteikimą, yra suklastotos (b. b. B, t. 45, b. l. 1–2). Tačiau vien tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/126 „Dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ yra pateikta atsižvelgus į aptartą sąlygą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ji, kaip nurodo skunde nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjas, yra neteisinga, o apygardos teismas nepagrįstai nuteistųjų kaltę grindė joje nustatytomis aplinkybėmis. Specialistė Kristina Laurinavičienė, atsižvelgdama į užduotyje pateiktą sąlygą, kad bendrovė į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas pagal „W“ ir „G.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, vertino, ar UAB „N.G.“, tvarkydama buhalterinę apskaitą laikėsi įstatymų reikalavimų, jeigu padarė įstatymų pažeidimų, tai, ar galima (visiškai ar iš dalies) nustatyti bendrovės veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, rezultatus arba įvertinti turtą, ar teisingai bendrovė apskaičiavo mokesčius valstybei, ar padarė žalos valstybei. Specialistė netyrė, ar aptariamos ūkinės operacijos iš tiesų (ne)įvyko, nes tai nepriskiriama jos kompetencijai. Taigi, pateiktus UAB „N.G.“ buhalterinius dokumentus specialistė tyrė, juos vertindama užduotyje nurodytos sąlygos kontekste, kad dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos nevyko. Kadangi netyrė ūkinių operacijų pagrįstumo, todėl jos išvados yra tik sąlyginės.

173. Teisėjų kolegija pažymi, kad, ar byloje pakanka įrodymų vienam ar kitam faktui (šiuo atveju ūkinėms operacijoms) pagrįsti, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pateikta specialisto (eksperto) išvada teismui tėra vienas iš įrodymų, tirtinų ir vertintinų visų bylos įrodymų kontekste. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų nepatikimumo, jeigu aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, yra patikimai nustatytos kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-155-976/2021). Šioje byloje teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota informacija, jog sandoriai tarp „W“, „G.“ ir UAB „N.G.“ įvyko, neatitinka tikrovės. Pirmiau šiame nuosprendyje aptarti faktiniai bylos duomenys, kurių teisėjų kolegija nekartoja, neabejotinai patvirtina, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ neteikė. „W“ ir „G.“ sąskaitos faktūros buvo naudojamos iš UAB „N.G.“ į šių bendrovių sąskaitas nepagrįstai pervestoms lėšoms pasisavinti ir jomis disponuoti. UAB „N.G.“ pagal „W“ ir „G.“ vardu išrašytus dokumentus nepagrindė sąnaudų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji realiai patyrė šiuose dokumentuose nurodytas ūkinėmis operacijomis pagrįstas išlaidas. Tarp UAB „N.G.“, „W“ ir „G.“ buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai, todėl jais remiantis surašytos sąskaitos faktūros BK 300 straipsnio taikymo kontekste laikytinos suklastotais dokumentais. Suklastota sąskaita faktūra negali sukurti pareigos ją apmokėti iš vienos pusės ir iš kitos sandorio šalies pusės reikalauti apmokėjimo, nes iš neteisės teisė nekyla. Teisme apklausta specialistė Kristina Laurinavičienė patvirtino pateiktas išvadas. Kitais, anksčiau aptartais įrodymais patvirtinus aplinkybę, kad „W“ ir „G.“ jokių paslaugų neteikė, specialisto išvadose pateikti skaičiavimai neprieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-2575(21)11-913(22), kuris surašytas apeliacinės instancijos teismui paskyrus ir atlikus komisinę apskaitos ir finansų ekspertizę dėl UAB “N.G.“ ir AB „K.N.“ veiklos, pateiktoms išvadoms, kurios buvo duotos neatsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu suformuluotos užduoties sąlygą, jog „W“ ir „G.“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė. Ekspertizės akte konstatuota, kad jeigu ūkinės operacijos tarp UAB „N.G.“ ir „W“ ir „G.“ 2005–2010 m. įvyko, tai UAB „N.G.“ 2005–2010 m. apskaitoje užregistravo ir apskaitė šias operacijas laikydamasi teisės aktų reikalavimų, taip pat jeigu ūkinės operacijos tarp UAB „N.G.“, „W“ ir „G.“ 2005–2010 m. įvyko, tai UAB „N.G.“ 2005–2010 m. teisingai apskaičiavo ir sumokėjo pelno mokestį (t. 72, b. l. 7-91). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertizės aktą kartu su ekspertu Mariumi Barkausku surašiusi ekspertė Audrona Spiečiūtė duotą išvadą patvirtino ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu ūkinės operacijos tarp UAB „N.G.“, „W“ ir „G.“ nebuvo realios, siekiant apskaičiuoti UAB „N.G.“ nesumokėto pelno mokesčio dydį, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus surašytomis specialisto išvadomis (t. 72, b. l. 139–155), pagal kurias UAB „N.G.“ 2005–2010 m. laikotarpiu nesumokėtas pelno mokestis sudaro 2 300 908,83 Eur (t. 73, b. l. 1–9).

174. Taigi, analizuojamu atveju nustatyti UAB „N.G.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, remiantis vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, buvo neįmanoma, todėl kilo BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-308-697/2016 ir kt.). An.U., būdamas de jure bendrovės vadovu, o Ar.U., būdamas de facto bendrovės vadovu bei akcininku, aktyviai dalyvaudami UAB „N.G.“ valdyme, neabejotinai žinojo apie vadovo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sąmoningai šių pareigų nevykdė, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių jie norėjo. Kaip liudija objektyvūs bylos faktiniai duomenys, pagaminus netikrus ir suklastojus tikrus dokumentus bei juos įtraukus į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, buhalterinėje apskaitoje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas (ekspedijavimo paslaugų tiekimą per Lietuvos Respublikos teritoriją) pagal juridinės galios neturinčius dokumentus iš UAB „N.G.“ sąskaitų į „W“ ir „G.“ sąskaitas pervesdami pinigus nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis pasisavino didelės vertės UAB „N.G.“ priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nustatyta UAB ,,N.G.“ padaryta turtinė žala akivaizdžiai viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 250 MGL dydį, kuris nusikalstamų veiksmų padarymo metu sudarė 9 415 Eur (250 MGLx37,66 Eur). UAB „N.G.“ patirtos turtinės žalos dydis viršija ir 400 MGL (20 000 Eur (400 MGLx50 Eur) dydį, kuris pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 190 straipsnio pakeitimams atitinka didelės turtinės žalos kriterijų.

175. Iš kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis, matyti, kad perdavus bylą į teismą, nuteistiesiems buvo inkriminuota, jog jie, pasisavindami didelės vertės – 5 441 800,57 Eur turtą – UAB „N.G.“ padarė tokio pat dydžio didelę turtinę žalą. Vėliau, 2016 m. rugsėjo 8 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, Ar.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo inkriminuota UAB „N.G.“ padaryta didelė 7 110 464,32 Eur dydžio žala, o An.U. liko ta pati 5 441 800,57 Eur dydžio žala, nurodant, kad žalą nuteistieji padarė veikdami organizuotoje grupėje. Taigi, kaip pagrįstai skunde pažymi Ar. ir An. U. gynėjas, tiek kaltinamajame akte, tiek 2017 m. gruodžio 27 d. teismo nuosprendyje nustatant nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį, buvo padaryta ne tik skaičiavimo bet ir apsirikimo klaidų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl to buvo iš esmės suvaržytos nuteistųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kaltinamajame akte ir minėtame prašyme pakeisti kaltinimą aprašant Ar.U. ir An.U. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs kaltinamųjų veiksmai, jų apimtis ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti vienodai. Nuteistųjų veiksmus kvalifikuojantis požymis – didelės turtinės žalos padarymas buvo inkriminuotas abiem nuteistiesiems, o jo dydis (7 110 464,32 Eur ar 5 441 800,57 Eur) atitiko ir atitinka BK 190 straipsnyje numatytą didelės turtinės žalos kriterijų, todėl veiksmų kvalifikavimui įtakos neturėjo. Be to, abu nuteistieji Ar.U. ir An.U. buvo kaltinami ir nuteisti, kad, veikdami organizuota grupe su S.P., pasisavino An.U. patikėtą didelės 7 110 464,32 Eur vertės UAB ,,N.G.“ turtą, o žalos padarymas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo siejamas būtent su šio turto pasisavinimu. Todėl An.U. neturėjo pagrindo manyti, kad klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas jis padarė mažesnę turtinę žalą UAB ,,N.G.“, negu Ar.U.. Akivaizdu, kad vadovaujantis BPK 219 straipsnyje kaltinamajam aktui keliamais reikalavimais, tiek kaltinimas, tiek ir jo pakeitimas, nustatant nusikaltimo padarymo aplinkybes, turi būti tikslus, tačiau konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje Ar.U. ir An.U. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nustatydamas, kad abu nuteistieji, veikdami organizuota grupe, UAB ,,N.G.“ padarė didelę – 7 110 464,32 Eur turtinę žalą, esmingai pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą ar į teisingą procesą ar pasunkino jų teisinę padėtį labiau, negu buvo inkriminuota kaltinimuose.

176. Ar.U. ir An.U. gynėjas skunde taip pat teigia, kad pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu inkriminuota 7 110 464,32 Eur žala neatitinka sumos, kuri gaunama sudėjus sumas, nurodytas penkiasdešimt penkiose sąskaitose faktūrose. Iš tiesų, gynėjas teisingai pastebi, kad sudėjus penkiasdešimt penkiose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas susidaro 14 277 5285,76 Eur suma. Už tokią sumą UAB “N.G.“ 2005–2010 m. apskaitos registre „Pirkimų dokumentai“ buvo užregistruota pirkimų iš „W“ ir „G.“ pagal penkiasdešimt penkias netikras sąskaitas faktūras. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ne visos penkiasdešimt penkios suklastotos sąskaitos faktūros, kurios buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo nurodytos atliekant pavedimus. Pavedimai iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ buvo atlikti pagal (keturiasdešimt dvi sąskaitas faktūras ir vieną sąskaitą faktūrą, kuri nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje (2006 m. balandžio 26 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. iš viso pagal keturiasdešimt tris sąskaitas faktūras. Pagal šias sąskaitas faktūras bendrai per abu nuosprendžius pasisavinto UAB „N.G.“ priklausančio turto suma sudaro 12 406 804,09 Eur, t. y. pagal 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pasisavinto turto suma yra 9 154 426,49 Eur, o pagal 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį – 3 252 377,60 Eur. Taigi, byloje nesant duomenų, kad pavedimai į Ar.U. ir S.P. realiai valdomas užsienio bendroves buvo atlikti pagal visas 55 (penkiasdešimt penkias) sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog dėl netikrų dokumentų (sąskaitų faktūrų) panaudojimo UAB „N.G.“ patyrė 14 277 5285,76 Eur dydžio žalą. Kaip nustatyta pirmiau, UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal 55 (penkiasdešimt penkias) suklastotas sąskaitas faktūras, nepagrįstai net 14 277 528,76 Eur buvo padidinti leidžiami atskaitymai, mažinantys apmokestinamąjį pelną, todėl į valstybės biudžetą buvo sumokėta 2 300 908,83 Eur mažiau pelno mokesčio. Akivaizdu, kad 14 277 528,76 Eur suma aktuali sprendžiant tik dėl valstybei padarytos žalos dydžio, o ne dėl juridinio asmens patirtos žalos dydžio, nes į pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis apie UAB „N.G.“ patirtas sąnaudas, buvo sumažintas mokėtino mokesčio dydis ir tokiu būdu išvengta prievolės valstybei sumokėti didelės vertės pelno mokesčio dalį. Tuo tarpu, nustatant juridinio asmens UAB ,,N.G.“ patirtos žalos dydį, aktualios yra ne suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, o pagal pastarąsias realiai padaryti pinigų pervedimai, nes tik be teisėto pagrindo atlikus pinigų pervedimus į „W“ ir „G.“ sąskaitas, juridiniam asmeniui UAB ,,N.G.“ priklausantis turtas iš teisėto jo valdymo perėjo į neteisėtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje sprendė, kad panaudojant suklastotus dokumentus UAB „N.G.“ patyrė didelę turtinę žalą, atitinkančią pasisavinto turto vertę. Nors apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje nustatė, kad nuteistųjų pasisavintas UAB „N.G.“ turtas buvo didesnės, negu 7 110 464,32 Eur vertės, kaip konstatavo apygardos teismas, ir sudarė 9 154 426,49 Eur, tačiau, nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasunkinti nuteistųjų Ar.U. ir An.U. padėtį, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį inkriminuojant didesnės žalos UAB ,,N.G.“ padarymą (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

177. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Ar.U. ir An.U. veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apygardos teismas nuosprendyje nustatė, kad šiuos nusikaltimus nuteistieji padarė, veikdami organizuota grupe, tačiau Ar.U. nusikalstamus veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavo su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, o An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį be nuorodos, taip netinkamai taikydamas BK bendrosios dalies bendrininkavimą reglamentuojančias nuostatas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyse ir BK 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, pripažinus, kad nusikaltimus padarė organizuota grupe veikę asmenys, skiriant bausmę, gali būti vertinamas kiekvieno grupės nario veiksmų pavojingumas, pasisakoma apie kiekvieno jų veiksmų pobūdį ir vaidmenį, tačiau kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus nesiremiama BK 24 straipsniu, nes visi organizuotos grupės bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais. Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai, net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai, nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio tam tikra dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis. Taigi, Ar.U. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, turėtų būti perkvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o An.U. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje dalyvavimą organizuotoje grupėje šiems nuteistiesiems inkriminavo ir šią aplinkybę pagrįstai įvertino, kaip jų atsakomybę sunkinančią, o nuteistieji ir jų gynėjai dėl to pasisakė apeliaciniuose skunduose. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio nėra prokuroro skundo, sprendžia, jog tokiu atveju keisdama nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą pagal sunkesnį įstatymą, peržengtų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų ribas. Todėl nuosprendžio dalis, kurioje Ar.U. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nekeičiama.

178. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U., An.U. ir S.P., taip pat juridinis asmuo UAB „N.G.“ nuteisti už tai, kad UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje pagal suklastotus dokumentus fiksavę realiai nevykusias ūkines operacijas, UAB „N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose nurodė žinomai melagingus duomenis apie paslaugų pirkimą iš „W“ ir „G.“ už 14 277 528,76 Eur ir šia suma padidino leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną. Po to, šias suklastotas deklaracijas pateikė mokesčių administratoriui ir į valstybės biudžetą sumokėjo 2 300 908,83 Eur mažiau pelno mokesčio, taip valstybei padarydami didelę turtinę žalą. Šiuos nuteistųjų veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip idealiąją BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį bei Ar.U. nuteisė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, S.P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o juridinį asmenį UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su Ar. ir An. U. gynėjo skundo argumentais, kad, netgi nustačius nuteistųjų tyčią, į pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis apie pelną, išvengti tam tikros dalies mokesčio valstybei sumokėjimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyti nuteistųjų veiksmai sudaro ne sukčiavimo, o BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

179. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ar. ir An. U. bei juridinis asmuo UAB „N.G.“, veikdami organizuota grupe, apgaule UAB „N.G.“ naudai panaikino prievolę sumokėti didelės vertės pelno mokestį, t. y. sukčiavo. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos ar juridinio asmens UAB „N.G.“ naudai būtų suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto. Taigi, siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę Ar.U., An.U. ir juridinio asmens UAB „N.G.“ veikoje nebuvo nustatytas teikiant pelno mokesčio deklaracijas.

180. Nors mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai), tačiau teisės sistemoje mokestinėms prievolėms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016). Teisingas mokesčių, įskaitant pelno mokestį, apskaičiavimas ir mokėjimas yra būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, tačiau tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausiai laikytini priešingais finansų sistemai, o ne nuosavybei, turtinėms teisėms ir (ar) turtiniams interesams. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taip pat ir tam tikrų mokesčių nesumokėjimas nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus, susijusius su neteisingų duomenų į UAB „N.G.“ 2005–2010 m. pelno mokesčio deklaracijas įrašymu ir pateikimu mokesčių administratoriui, kvalifikavęs kaip turtinį sukčiavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią pelno mokesčio teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės asmeniui susigrąžinti jo dalį ar įgyti kitaip kokią nors kompensaciją iš valstybės biudžeto, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra galimybė grobti valstybės lėšas (kasacinė nutartis Nr. 2K-149-719/2022).

181. Pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Todėl nuteistųjų Ar.U., kaip de facto vadovo, ir An.U., kaip de jure vadovo, bendri veiksmai, susiję su UAB „N.G.“ 2005–2010 m. pelno mokesčio deklaracijose nurodytais žinomai neteisingais duomenimis apie patirtas 14 277 528,76 Eur išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, taip pat deklaracijų pateikimu elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą mokesčių administratoriui, taip sumažinat 2 300 908,83 Eur į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną pelno mokestį, nevertintinas kaip sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme. Tokie veiksmai atitinka BK 220 straipsnio 1 dalies požymius. Ši išvada neprieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, kad žinomai neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas yra vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (kasacinė nutartis Nr. 2K-46-699/2018).

182. Taigi, teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, nekartodama anksčiau išdėstytų motyvų dėl Ar.U. ir An.U. veiksmų, susijusių su inkriminuotos organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos, kvalifikavimo, su apeliacinės instancijos teismo procesinėmis galimybėmis ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas įstatymo taikymo klaidas, nesant prokuroro skundo, konstatuoja, kad Ar.U. veika, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoja į BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), An.U. – iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), juridinio asmens UAB „N.G.“ – iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (BK 220 straipsnio 3 dalis).

183. Kaip jau minėta, nuteistųjų Ar.U. ir An.U. veiksmai, susiję su ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimu ir panaudojimu, jas pateikiant mokesčių administratoriui, pagal sutaptį buvo kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant didelės turtinės žalos padarymą valstybei, nes UAB ,,N.G.“ dėl nustatytų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 2 300 908,83 Eur pelno mokesčio. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir kilusių padarinių neapima. Ji laikoma baigta nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento. Todėl Ar.U. ir An.U. veiksmai pagal nusikaltimų sutaptį sudaro ne tik BK 220 straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, numatytų nusikaltimų sutaptį.

184. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistiesiems nebuvo pranešta apie tai, kad jų aptarti nusikalstami veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegija mano, jog tokiu būdu nebuvo pažeista nuteistųjų teisė į gynybą, nes nėra pagrindo spręsti, kad nuteistųjų gynyba dėl to būtų buvusi kitokia. Skunde Ar.U. ir An.U. gynėjas ginčijo BK 300 straipsnio 3 dalies taikymą, motyvuodamas, kad nuteistieji jokių netikrų dokumentų negamino, tikrų neklastojo ir jų nepanaudojo, o, nesutikdamas su nuteistųjų nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, skunde kėlė klausimą dėl jų veiksmų, susijusių su neteisingu duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymu, teisinio vertinimo pagal BK 220 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmus, susijusius su UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimu ir panaudojimo organizavimu, kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašant šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, buvo nurodyti iš esmės visi BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nesunkaus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, dėl kurių tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai pasisakė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinė nutartis Nr. 2K-194-719/2023) pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą.

185. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „N.G.“ naudai buvo panaikinta prievolė sumokėti didelės vertės pelno mokestį nuteista ir S.P., kaip organizuotos grupės, susidedančios iš jos, An.U. ir Ar.U., narė. Nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu neigė padariusi kokius nors nusikalstamus veiksmus. Iš jai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad ji buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad vykdydama Ar.U. nurodymus, 2005 m. rugpjūčio 8 d. banke AS „Rietumu banka“, kaip „W“ įgaliota atstovė, pagal 2005 m. birželio 6 d. generalinį įgaliojimą, pasirašė juridinio asmens atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo ir aptarnavimo sutartį, užpildė parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelėje, pasirašė naudojimosi nuotolinio aptarnavimo sistemomis sutartis, gavo internetinės bankininkystės kodus, 2007 m. sausio 4 d. AS „Regionala investiciju banka“, kaip „W“ įgaliota atstovė, pagal 2006 m. gegužės 18 d. generalinį įgaliojimą, pasirašė atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo aptarnavimo sutartį Nr. JP/NK-1576, užpildė parašų ir atspaudo pavyzdžių kortelę, prašymą išduoti čekių knygelę Nr. 87212-D, pasirašė banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr. JP/IB-1361, gavo internetinės bankininkystės verifikacijos priemonę, pasirašė tikrojo naudos gavėjo indentifikavimo kortelę, Ar.U. nurodymu valdydama „W.“ bankines sąskaitas bankuose AS „Rietumu banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“, spausdino ir siuntė prašymus RBS „Coutts“ ir BNP „Paribas“ bankams dėl pavedimų darymo iš „W“, „G.“, „Ar.“, „E.G.“ bankinių sąskaitų, žinodama, kad Ar.U. įsigytos bei realiai valdomos bendrovės „W“ ir „G(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų UAB „N.G.“ nesuteikė. Tačiau šie skundžiamame nuosprendyje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodyti veiksmai atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje ar BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų, o BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius, dėl kurių buvimo S.P. veiksmuose teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pirmiau pasisakė. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje S.P. nebuvo pareikšti kaltinimai ir ji nenuteista dėl dalyvavimo kartu su Ar.U. bei An.U. pagaminant netikrus dokumentus, klastojant tikrus dokumentus ar juos panaudojant. Taigi pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje nenustatė jokių S.P. veiksmų, kuriais ji būtų prisidėjusi prie bendrininkų nuteistųjų Ar.U. ir An.U. veiksmų realizuojant objektyviuosius BK 182 straipsnio 2 dalyje ar BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Nors teismas jos veiksmus kvalifikavo kaip vykdytojos, tačiau nenurodė kaip tai pasireiškė. Skundžiamame 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad S.P. buvo UAB ,,N.G.“ darbuotoja ir kad pas ją buvo rasta suklastotų kitų dokumentų, susijusių su UAB ,,N.G.“ turto pasisavinimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, yra nepakankamos pagrįsti jos dalyvavimą ir deklaracijos klastojime bei suklastotos deklaracijos pateikime valstybiniam mokesčių administratoriui, turint tikslą UAB ,,N.G.“ naudai išvengti 2 300 908,83 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Kitų tai patvirtinančių faktinių duomenų nagrinėjamoje byloje taip pat nėra, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nors pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad ji, dirbdama UAB ,,N.G.“ turėjo žinoti, kad nepagrįstos išlaidos bus įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu, siekiant išvengti mokesčių, bus pateikta tikrovės neatitinkanti deklaracija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepakankama pagrįsti, jog nuteistosios tyčia apėmė ir UAB ,,N.G.“ mokesčių valstybei išvengimą. Todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje S.P. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikinama ir S.P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinama, neįrodžius, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme ( BPK 329 straipsnio 1 punktas).

186. S.P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinus, nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ iš kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šalinama aplinkybė, kad An.U. ir Ar.U. veikė organizuota grupe su S.P., ir nustatomos šios BK 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo aplinkybės, t. y.: An.U., UAB „N.G.“ generalinis direktorius, veikdamas UAB „N.G.“ interesais ir naudai, vykdydamas Ar.U., UAB „N.G.“ akcininko ir de facto vadovo, nurodymus, siekdamas UAB „N.G.“ naudai išvengti 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) dydžio pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nurodė UAB „N.G.“ finansininkams, nežinojusiems, kad realiai „W“ ir „G.“ paslaugų UAB “N.G.“ nesuteikė, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotas sąskaitas faktūras, o jų duomenis įskaityti kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, bei suklastotų dokumentų pagrindu užpildyti pelno mokesčio deklaracijas už 2005–2010 metus. T. K. ir O. A., nežinodamas, kad realiai „W“ ir „G.“ nepardavė UAB „N.G.“ paslaugų, įtraukė jas į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, bei UAB “N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ iš viso nurodė 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) mažesnį apmokestinamąjį pelną, o 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ iš viso nurodė 2 300 908,83 (7 944 578 Lt) mažesnį mokėtiną pelno mokestį. An.U. nurodžius T. K. ir O. A. minėtas suklastotas pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams, UAB „N.G.“ vyr. buhalterės T. K. ir O. A. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2005 m. elektroniniu būdu pateikė 2007 m. balandžio 27 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2006 m. elektroniniu būdu pateikė 2009 m. liepos 14 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2007 m. elektroniniu būdu pateikė 2009 m. gegužės 28 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2008 m. elektroniniu būdu pateikė 2009 m. kovo 27 d. suklastotą patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, už 2009 m. elektroniniu būdu pateikė 2010 m. spalio 28 d. suklastotą pelno mokesčio deklaraciją, už 2010 m. elektroniniu būdu pateikė 2011 m. birželio 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu Ar.U. ir An.U., veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. UAB „N.G.“ naudai išvengė prievolės sumokėti 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) pelno mokesčio ir tokiu būdu padarė didelę turtinę žalą valstybei.

187. Nepagrįstas Ar.U. ir An.U. gynėjo skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuteistiesiems pareikštus kaltinimus yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

188. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje (2011 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. X-1291). Šio straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 (aštuoneri) metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, kiekvienu konkrečiu atveju ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.

189. Baudžiamojoje byloje nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu pripažintos tęstinėmis, tuo tarpu nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo trunkamojo pobūdžio. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011).

190. Iš nuteistiesiems inkriminuotų veikų matyti, kad paskutinė suklastota pelno mokesčio deklaracija už 2010 m. elektroniniu būdu buvo pateikta 2011 m. birželio 13 d. Vadinasi, nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, buvo baigta 2011 m. birželio 13 d., kai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta paskutinė suklastota pelno mokesčio deklaracija už inkriminuotą laikotarpį. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 (aštuoneri) metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. skaičiuotinas nuo 2011 m. birželio 13 d. ir jis būtų suėjęs 2019 m. birželio 13 d., tačiau 2017 m. gruodžio 27 d. dėl šio nusikaltimo padarymo buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl tenkinti Ar.U. ir An.U. gynėjo prašymą nutraukti šią baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra jokio pagrindo.

Dėl juridinio asmens UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), o juridinio asmens UAB „A.“ – pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1 992)

191. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas direktoriaus An.U., veikiančio bendrovės naudai ir interesais, organizuota grupe kartu su Ar.U. ir S.P., Ar.U. nurodymu suklastojo dokumentus bei nurodė juos įtraukti į UAB „N.G.“ buhalterinę apskaitą, kurioje fiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas (ekspedijavimo paslaugų tiekimą), kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „N.G.“ 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. sausio–liepos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Remiantis suklastotais dokumentais, UAB ,,N.G.“ pelno mokesčio deklaracijose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie mažesnį 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) mokėtiną pelno mokestį ir jas pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus darbuotojams, į valstybės biudžetą UAB ,,N.G.“ sumokėjo 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) mažiau pelno mokesčio, ir taip valstybei padarė didelę turtinę žalą.

192. Tuo pačiu 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas vykdomosios direktorės S.P., veikiančios bendrovės vardu, naudai ir interesais, organizuota grupe kartu su Ar.U. ir An.U., legalizavo nusikalstamu būdu įgytas, UAB „N.G.“ priklausančias, pinigines lėšas – 50 000 Eur (172 640 Lt), kurios buvo pasisavintos iš UAB „N.G.“, pervedant jas į Ar.U. valdomos „G.“ banko sąskaitą, esančią RBS „Coutts“, vėliau iš šios sąskaitos – į „W“ sąskaitą, iš pastarosios – į „Ar.“ sąskaitą, o iš jos – į UAB „A.“ sąskaitą, kaip akcininko paskola, kurios dalį S.P., kaip UAB „A.“ vykdančioji direktorė, naudojo bendrovės mokesčiams, paslaugoms ir atlyginimams mokėti, o kitą dalį – 28 962 Eur (100 000 Lt) – ji padėjo kaip terminuotą indėlį.

193. Skunde juridinių asmenų UAB „A.“ ir UAB „N.G.“ gynėjas, nesutikdamas su jų nuteisimu pagal aptartas baudžiamojo įstatymo normas, prašo UAB „N.G.“ ir UAB “A.“ išteisinti, motyvuodamas tuo, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, o An.U. ir S.P. jiems inkriminuotų veikų nepadarė, todėl, jo manymu, nėra teisinių prielaidų juridinių asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti. Be to, tvirtina, kad juridiniai asmenys dėl fizinių asmenų veiksmų naudos neturėjo. Tokie gynėjo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

194. Pagal formuojama kasacinio bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas yra išvestinė (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-258-222/2018, Nr. 2K-168-594/2023 ir kt.). BK 20 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) įtvirtinta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, ir jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas galima tik tuo atveju, jei yra konstatuota, kad nusikalstama veika yra padaryta juridinio asmens naudai arba interesais. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama turtinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai turtiniai) juridinio asmens siekiai. „Intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-620-677/2015, Nr. 2K-7-30-788/2017 ir kt.).

195. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad An.U. ir S.P. be kitų veikų taip pat padarė jiems inkriminuotas veikas: An.U. numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, o S.P. – numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje. An.U., kaip UAB „N.G.“ generalinis direktorius atstovavo šiam juridiniam asmeniui, priiminėjo sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliavo juridinio asmens veiklą, todėl puikiai žinojo, kad „W“ ir „G.“ neteikia UAB „N.G.“ tarpininkavimo paslaugų už komisinį mokestį, tačiau klastojo dokumentus, juose nurodydamas neįvykusias ūkines operacijas. Juos apskaitydamas UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje padidino bendrovės turėtas neapmokestinamąsias išlaidas. Jis suprato, kad tokiu būdu bus iškreipta tikroji ūkinė, komercinė, finansinė būklė, duomenys apie turtą, iš dalies išnyks galimybė nustatyti bendrovės veiklos rezultatus ir taip, remiantis suklastotais dokumentais į pelno mokesčio deklaracijas įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis ir jas pateikus mokesčių administratoriui, bus išvengta 2 300 908,83 Eur pelno mokesčio sumokėjimo ir, duodamas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytus nurodymus UAB ,,N.G.“ finansininkams, to siekė. Taigi, An.U. neabejotinai veikė UAB ,,N.G.“, naudai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 5-1/126 „Dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (b. b. B, t. 45, b. l. 29–42), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/233 „Dėl papildomo UAB “N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, kurias papildo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2575(21)11-913(22) (t. 72, b. l. 7-91) ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, neabejotinai patvirtina, kad dėl inkriminuotų veiksmų UAB ,,N.G.‘ išvengė didelės 2 300 908,83 Eur dalies pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, padarydama jai didelę turtinę žalą.

196. S.P., dalyvaudama UAB „N.G.“ turto pasisavinime ir jo legalizavime, žinodama UAB „A.“ įsteigimo aplinkybes ir vykdydama Ar.U. nurodymus, puikiai suvokė su UAB „N.G.“ piniginėmis lėšomis atliekamų operacijų nusikalstamą pobūdį. Į UAB „A.“ pervedus iš UAB „N.G.“ pasisavintas lėšas (50 000 Eur), jas panaudodama bendrovės ūkinėje veikloje, taip jas įvedė į teisėtą apyvartą. Tokiu būdu žinomai nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo legalizuotos, o juridinis asmuo UAB „A.“ priėmė padarytos jo naudai nusikalstamos veikos rezultatus.

197. An.U. ir S.P., ėję vadovaujančių direktorių pareigas paminėtuose juridiniuose asmenyse ir darydami jiems inkriminuotas veikas, veikė kaip juridiniai asmenys, kurie neabejotinai buvo suinteresuoti nusikalstamų veiksmų sukuriamais padariniais. Todėl nustačius visų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumą, teisėjų kolegija daro išvada, kad apygardos teismas UAB ,,N.G.“ veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o UAB „A.“ nusikalstamus veiksmus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nors gynėjas skunduose pagrįstai atkreipia dėmesį, kad dėl neteisėtų Ar.U., An.U. ir S.P. bendrų veiksmų UAB „N.G.“ neteko didelės vertės savo turto, tačiau tai savaime nepaneigia, šio juridinio asmens atsakomybės už jo naudai padarytus nusikalstamus veiksmus ir dėl jų valstybei kilusius padarinius.

198. Kaip matyti iš UAB ,,N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nustatytų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybių, teismas inkriminavo , kad An.U. dokumentus klastojo ir naudojo, apgaulingai tvarkė UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą, veikdamas organizuota grupe ne tik su Ar.U., bet ir su S.P.. Ši nuteistoji pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį šiuo nuosprendžiu nėra nuteista. Todėl veikimas organizuota grupe su S.P. šalinamas iš UAB ,,N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytų šių nusikaltimų padarymo aplinkybių.

199. Be to, kaip matyti iš UAB „A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių, teismas nustatė, kad S.P. šį nusikaltimą padarė, veikdama organizuota grupe su An.U.. Kadangi An.U. dėl šio nusikaltimo padarymo nėra nuteistas, su juo veikimas organizuota grupe iš UAB „A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių šalinamas.

Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų

200. Nuteistųjų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamųjų aktų surašymo ir apskųstųjų teismo nuosprendžių priėmimo metu galiojo: BK 183 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233, BK 203 straipsnio 2 dalies 2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992, BK 216 straipsnio 1 dalies 2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992, BK 220 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314, BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314, BK 300 straipsnio 3 dalies 2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314. Vykstant baudžiamajam procesui, BK 183, 203, 216, 220 ir 222 straipsniai, vadovaujantis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios redakcija Nr. XIV-1925, įsigaliojusia nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti. Todėl apeliacinės instancijos teismui atsiranda pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistųjų teisinės padėties aspektu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija proceso dalyviams apie tai pranešė ir pastarieji turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai įsigaliojusių įstatymų taikymo.

201. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-10-628/2023 ir kt.).

202. Nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 183 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, kuri šio straipsnio 2 dalyje numatė atsakomybę už didelės vertės (viršijančios 250 MGL) svetimo turto pasisavinimą. Ši veika buvo baudžiama laisvės atėmimu iki 10 (dešimties) metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 400 MGL, bet neviršijančios 900 MGL) vertės turto pasisavinimą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 (šešerių) metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už labai didelės vertės (viršijančios 900 MGL) turto pasisavinimą, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 8 (aštuonerių) metų. Taigi, ankstesnis teisinis reguliavimas numatė mažesnę didelės vertės turto minimalią ribą ir sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 (dešimties) metų. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų pasisavinto turto vertė viršija 900 MGL sumą, todėl jų veiksmai atitinka ne BK 183 straipsnio 2 dalies, o 3 dalies sudėtį. Naujoje BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje įstatymų leidėjui įtvirtinus naujas bausmės rūšis, sumažinus maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą ir pakėlus pasisavinto turto vertės minimalią ribą, naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų An.U., Ar.U. ir S.P. tęstiniai nusikalstami veiksmai iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) perkvalifikuotini į BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

203. BK 203 straipsnio 2 dalies 2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992 nustatė atsakomybę už įsteigimą ar vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Ši veika buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 (dviejų) metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 203 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė ne tik už įsteigimą ar vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, tačiau numatytas ir naujas alternatyvus veiksmas – įsigijimas juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, o sankcijoje įtvirtintos naujos papildomos alternatyvios bausmės: viešieji darbai bei laisvės apribojimas. Taigi, įstatymų leidėjui įtvirtinus naujas švelnesnes bausmės rūšis, laikytina, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo Ar.U. nusikalstami veiksmai iš BK 203 straipsnio 2 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) perkvalifikuotini į BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

204. BK 216 straipsnio 1 dalies 2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992 nustatė atsakomybę už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar gauto turto legalizavimą. Ši veika buvo baudžiama laisvės atėmimu iki 7 (septynerių) metų. Nuo 2014 m. sausio 8 d. įsigaliojusi BK 216 straipsnio 1 dalis ne tik papildyta papildomais alternatyviais požymiais bei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, tačiau numatyta ir nauja alternatyvi bausmė – bauda. Taigi, įstatymų leidėjui įtvirtinus naują švelnesnės bausmės rūšį, laikytina, kad nuo 2014 m. sausio 8 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų Ar.U. ir S.P. tęstiniai nusikalstami veiksmai iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) perkvalifikuotini į BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), o UAB „A.“ iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – į BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija).

205. BK 220 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314 numatė atsakomybę tam, kas, kas siekdamas išvengti mokesčių į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši veika buvo baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 (trijų) metų ir laikyta nesunkiu nusikaltimu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 220 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už vengimą mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL, ir įtvirtintos šios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta griežtesnė atsakomybė už labai didelės vertės, viršijančios 900 MGL, mokesčių vengimą arba dalyvavimą organizuotoje grupėje išvengiant pastarųjų, ir nustatytos bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Nagrinėjamu atveju, veikiant organizuota grupe, buvo išvengta sumokėti 2 300 908,83 Eur dydžio pelno mokesčio. Tokia suma viršija 900 MGL. Taigi, naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija akivaizdžiai sunkintų nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, nes būtų laikoma ne nesunkiu, bet sunkiu nusikaltimu, už kurį be baudos numatyta ir griežtesnė ilgalaikė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, todėl pasikeitęs baudžiamasis įstatymas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, negali būti taikomas nuteistiesiems An.U., Ar.U. ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“. Taip pat aptariamu atveju atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcijos priėmimo BK 220 straipsnis ne kartą buvo keičiamas: 2011 m. birželio 21 d., 2015 m. birželio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymais, tačiau šios tarpinės baudžiamojo įstatymo redakcijos taip pat sunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, todėl ir jos negali būti jiems taikomos.

206. BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314 nustatė atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų ir laikyta apysunkiu nusikaltimu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai atsirado ne tik naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo, taip pat naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau įtvirtinta ir nauja bausmės rūšis: laisvės apribojimas. Taigi, įstatymų leidėjui įtvirtinus naują alternatyvią bausmės rūšį, laikytina, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, nuteistųjų Ar.U. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) perkvalifikuotini į BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), An.U. nusikalstami veiksmai iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) perkvalifikuotini į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o juridinio asmens UAB „N.G.“ – iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) – į BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteistųjų J.A. ir R.M. pripažinimo valstybės tarnautojams prilyginamais asmenimis

207. Nepagrįsti nuteistojo J.A. gynėjo advokato Roberto Skėrio ir nuteistojo R.M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinių skundų argumentai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistieji J.A. ir R.M. negali būti pripažinti valstybės tarnautojams prilyginamais asmenimis, todėl J.A. neatitinka BK 228 straipsnyje, o R.M. neatitinka BK 225 straipsnyje numatytos specialaus subjekto (valstybės tarnautojui prilyginamo asmens) sąvokos, įtvirtintos BK 230 straipsnyje.

208. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio baudžiamojo įstatymo 3 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

209. Valstybės tarnautojui prilyginamų pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį.

210. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį atitinkamų įgaliojimų turėjimo požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis.

211. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju, būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginami asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015).

212. Iš byloje esančios Darbo sutarties Nr. 2096 matyti, kad J.A. į AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas priimtas 2002 m. vasario 8 d. (b. b. A, t. 8, b. l. 82–84). 2010 m. gegužės 5 d. AB „K.N.“ valdyba patenkino generalinio direktoriaus J.A. atsistatydinimo prašymą ir atšaukė generalinį direktorių iš užimamų pareigų. Taigi J.A. laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 8 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. ėjo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas ir turėjo teisę veikti bendrovės vardu. Nuteistojo J.A. teisė veikti AB „K.N.“ vardu šioje byloje pasireiškė pasirašant Sutartį Nr. 12-12-2005, sudarytą su UAB „N.G.“, bei šios Sutarties pakeitimus, pasirašant raštus, skirtus įmonėms, kuriais buvo sprendžiami bendradarbiavimo su jomis klausimai, priimant sprendimus atsisakyti bendradarbiauti su į AB „K.N.“ besikreipusiomis bendrovėmis bei pasirašant kreditines AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo atsisakoma reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas. Taigi J.A. inkriminuotu laikotarpiu neabejotinai atitiko BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės tarnautojui prilyginamo asmens statusui pripažinti būtinus formaliuosius požymius. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar asmuo atitinka valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoką BK 230 straipsnio 3 dalies prasme taip pat turi būti įvertinama ir tai, ar asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad J.A. vadovaujamas pareigas ėjo bendrovėje, žinomoje, kaip vienoje iš didžiausių Lietuvos naftos terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Šios bendrovės didžioji dalis akcijų priklauso valstybei – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Taigi J.A. vadovavo ir sprendimus priėmė bendrovės vardu, kurios viena iš savininkių yra Lietuvos Respublikos valstybė. J.A., veikdamas priešingai Lietuvos Respublikos valstybei strategiškai svarbios AB „K.N.“ interesais, neabejotinai pažeidė viešąjį interesą, savo funkcijas atlikti tinkamai, teisėtai ir nešališkai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J.A. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje valstybės tarnautojui prilyginamo asmens numatytus požymius.

213. Nuteistojo R.M. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad R.M. AB ,,K.N.“ eitos pareigos nesuteikė jam įgaliojimų ir teisės veikti bendrovės vardu. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. R.M. AB „K.N.“ ėjo vadovaujamas komercijos direktoriaus pareigas, suteikusias jam administracinius įgaliojimus, padedančius užtikrinti juridinio asmens savarankišką, pelningą veiklą. Iš AB “K.N.“2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. AB „K.N.“ pareiginių nuostatų matyti, kad R.M. dalyvavo bendrovės veiklos strategijos svarstyme bei planavime, krovos kvotų klientams tvirtinime, koordinavimo bei kontroliavo darbą su klientais, tokiu būdu spręsdamas klausimus, susijusius su AB „K.N.“ ir trečiųjų asmenų santykiais. Nustatant, ar asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir ar jis gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui, tikslinga atsižvelgti ir į visą įmonės, kurios darbuotojo papirkimo klausimas nagrinėjamas konkrečioje byloje, veiklą apskritai. Iš AB “K.N.“ įstatų matyti, kad pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo, naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų bei kitų įrenginių funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, bendrovės klientams teikti paslaugas, taip pat vykdyti kitokią veiklą, turint tikslą užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesus (b. b A, t. 8, b. l. 38–50). Kaip jau minėta, didžiausia bendrovės akcijų dalis priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, todėl akivaizdu, kad visuomenė neabejotinai turi interesą, jog bendrovės darbuotojai, iš jų ir komercijos direktorius R.M., dėl turimų įgaliojimų galėjęs daryti įtaką AB „K.N.“ sprendimų priėmimui, savo pareigas ir funkcijas atliktų patikimai, kokybiškai, nešališkai bei efektyviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios teismas, pripažindamas, kad R.M. nagrinėjamu atveju laikytinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), A.V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), J.A. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), juridinio asmens UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (AB “K.N.“ padarant 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą) ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

214. Pirmosios instancijos teismas pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus Ar.U., A.V., J.A. bei juridinį asmenį UAB „N.G.“ nuteisė už tai, kad juridinis asmuo UAB „N.G. atstovaujamas direktoriaus An.U., nekontroliavo ir neprižiūrėjo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, kuris, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. veikęs su jo paties organizuota grupe, nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. padedant A.V. organizavo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Ar.U., siekdamas sudaryti išskirtines UAB „N.G.“ sutartis su AB „K.N.“, paprašė A.V. paveikti AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., kad šis priimtų AB “K.N.“ vardu sprendimus ir atliktų veiksmus, palankius UAB „N.G. bei teiktų konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informaciją, kurią Ar.U. realizuodavo UAB “N.G.“ naudai. A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A. AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ veiksmus, skatinančius Ar.U. nusikalstamų tikslų įgyvendinimą, taip pat A.V. suderino su generaliniu direktoriumi J.A. „N.G.“ dokumentų, kuriais remiantis būtų priimami AB “K.N.“ sprendimai, atitinkantys Ar.U., atstovaujančio UAB „N.G.“ interesams, tekstus, o J.A. dėl nusikalstamos Ar.U. ir A.V. įtakos ir prašymų, veikdamas priešingai AB „K.N.“ komercinės ūkinės veiklos interesais, 2005 m. spalio 28 d. su UAB „N.G.“ pasirašė 2005 m. gruodžio 21 d. Sutarties Nr. 12‑12-2005 pakeitimą Nr. 1, papildantį Sutartį 5.10 punktu, kuriuo tik UAB „N.G.“ buvo suteikta išskirtinė teisė vakuuminio gazolio perkrovimui per AB “K.N.“ terminalą visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui, tokiu būdu atimant AB “K.N.“ galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su vakuuminio gazolio tiekėjais bei reguliuoti vakuuminio gazolio perkrovimo įkainius priklausomai nuo rinkoje susidariusios padėties.

215. Taip pat J.A., 2008 m. sausio 5–7 d. gavęs įmonės „T.M.“ 2007 m. gruodžio 18 d. pasiūlymą Nr. 021/4283 sudaryti su šia įmone naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. suderinus su Ar.U. atsakymo teksto turinį, pasirašė R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. (6.2)A6-26, kuriuo atsisakė tenkinti įmonės „T.M.“ prašymą, todėl ši įmonė buvo priversta sudaryti per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų perkrovimo sutartį su UAB „N.G.“.

216. Taip pat J.A., pagal Ar.U. prašymą suderinęs su A.V. Sutarties papildymo pasirašymą, 2008 m. vasario 14 d. pasirašė su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 1.2 punktas, numatant, kad AB „K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB „N.G.“ teisę vakuuminio gazolio perkrovimui per AB “K.N.“ terminalą, todėl AB “K.N.“ neteko galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais bei operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, taip pat priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G. būdama tik tarpininkė, monopolizavo vakuuminio gazolio perkrovimą per AB “K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikė UAB “N.G.“ naudai pakeltus naftos produktų perpylimo įkainius.

217. J.A., 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. su A.V. suderinęs būsimą Sutarties papildymo pasirašymą, 2008 m. kovo 7 d. su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašė Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t mazuto perkrovimui ir neleido įmonėms „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtinus UAB „N.G.“ ir jos klientei įmonei „S.“, taip pat atsisakė sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą naftos produktus perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

218. Dėl to AB „K.N.“, 2006–2010 m. suteikus UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir taikius tik UAB „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą. AB „K.N.“, 2008–2010 m. rezervavusi vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą, AB „K.N.“, 2008–2010 m. rezervavusi mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą, t. y. iš viso AB „K.N.“ dėl to patyrė didelę 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą, o UAB „N.G.“ AB “K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą.

219. Nuteistojo J.A. gynėjas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde tvirtina, kad J.A., sudarydamas 2005 m. gruodžio 21 d. sutartį Nr. 12-12-2005 ir pasirašydamas jos pakeitimus, veikė AB ,,K.N.“ interesais, siekė ne išskirtinių teisių UAB ,,N.G. o, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pelningai. Jis neturėjo tikslo kitiems tiekėjams uždrausti pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo paslaugomis. Tai, kad kai kurių tiekėjų paraiškos buvo atmestos, negali būti vertinama kaip konkurencijos ribojimas. Terminalo pajėgumai nebuvo „užšaldomi“ ar rezervuojami. Jie buvo optimaliai naudojami visų klientų kroviniams perkrauti. Tai, kad J.A. AB „K.N.“ vardu sudarė sandorį su UAB ,,N.G. vėliau pasirašė 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 5, nesudaro pagrindo tokius nuteistojo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, nes jais buvo siekiama užtikrinti ne tik vakuuminio gazolio „cheminės sudėties“ nekintamumą, bet ir vakuuminio gazolio tiekimo nepertraukiamumą ir kontrolę, tokiu būdu norint išvengti galimų teisinių ginčų, nuostolių bei paskirstyti riziką.

220. Nuteisto juridinio asmens UAB „N.G.“ atstovas advokatas Julius Petrulionis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juridinį asmenį UAB „N.G.“ pripažino kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, nes bylos duomenys nepagrindžia būtinojo šio nusikaltimo požymio, t. y. kad dėl inkriminuotų veiksmų AB “K.N.“ patyrė didelę 20 279 052,98 Eur žalą, o UAB „N.G.“ gavo atitinkamo dydžio naudą. AB „K.N.“ žalos dydis buvo nustatytas tik pagal 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą, kurią parengė FNTT specialistė Kristina Laurinavičienė. Ši specialisto išvada yra akivaizdžiai neteisinga, nepagrįsta ir pateikta pagal ydingai užduotus klausimus. Specialistė pirmosios instancijos teisme parodė, kad nustatė galimai negautų papildomų pajamų, o ne žalos dydį. Be to, 2005 m. gruodžio 21 d. Sutartis Nr. 12‑12‑2005 bei jos papildymai nebuvo pripažinti negaliojančiais.

221. Nuteistasis A.V. ir jo gynėjas Ramūnas Girevičius apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A.V. suprato 2005 m. gruodžio 21 d. sutarties neteisėtumą, norėjo prisidėti prie šios neteisėtos sutarties pakeitimų ir taip skatinti piktnaudžiavimą.

222. Nuteistojo Ar.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde teigia, kad AB „K.N.“ patirtos žalos dydis dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo nustatytas remiantis specialistės Kristinos Laurinavičienės parengta specialisto išvada Nr. 5-1/166, kurioje pateikti nepagrįsti ir deklaratyvūs skaičiavimai. AB “K.N.“ visiems klientams nustatė vienodus tarifus, todėl ir UAB „N.G.“ neturėjo jokio išskirtinumo ar privilegijų. AB „K.N.“ optimaliai naudojo savo gamybinius pajėgumus, stipriai viršijo savo galimybes ir jokios žalos nepatyrė. Ginčas dėl AB „K.N.“ galimai patirtų nuostolių pirmiausia laikytinas civilinio pobūdžio ginču.

223. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skundų argumentai pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J.A. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija), A.V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), juridinį asmenį UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nesilaikė pareigos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagal įstatymą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

224. Nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies nuteistųjų Ar.U., J.A., A.V. parodymais, J.A. ir A.V. telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad A.V. su J.A. derino klausimus dėl krovos kiekių, kalbėjo apie konkrečių įmonių siekius dėl naftos produktų krovų; taip pat A.V. ir Ar.U. telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, jog Ar.U. prašė A.V. suderinti klausimus su J.A. dėl klientų krovinių kiekių, raštų ir atsakymų į juos parengimo; Ar.U. iš klientų gautų žinučių peradresavimu A.V., kurių turinys, apygardos teismo vertinimu, patvirtina A.V. įtaką bendraujant su J.A. ir Ar.U. prašymų vykdymą; liudytojų S. Z., G. V. parodymais, kad tai, kokios kokybės naftos produktai (vakuuminis gazolis) tiekiami iš gamyklos, yra fiksuojama pačios gamyklos teikiamuose sertifikatuose; dokumentais, susijusiais su UAB „N.G.“ įsipareigotais ir nepatiektais naftos produktų kiekiais bei kitų įmonių pasiūlymais, duomenimis dėl galimo AB “K.N.“ pelno su kitais klientais sudarius tiesiogines sutartis; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. 5-1/166, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei AB “K.N.“ 2006–2010 m. rugpjūčio mėn. būtų sudariusi tiesiogines sutartis dėl vakuuminio gazolio perkrovimo su užsienio įmonėmis ir būtų krovusi vakuuminį gazolį, taikydama didesnį krovos tarifą, negu buvo nustatytas UAB „N.G. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo gauti 42 970 124,11 Lt papildomų pajamų, tačiau jų negavo dėl krovos tarifo skirtumo dėl Sutarties Nr. 2005-12-21 pakeitimo Nr. 1. Priėmus Sutarties pakeitimą Nr. 5, dėl to, kad UAB „N.G.“ 2008–2010 m. šiltuoju metų laiku (gegužės–spalio mėn.) nepatiekė perkrovimui iš viso 924 620 t vakuuminio gazolio, kuriam AB “K.N.“ buvo rezervavusi savo terminalo pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar UAB „N.G.“ naftos produktus patieks ar ne, AB “K.N.“ užtikrinus kiekvieną mėnesį 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą UAB ,,N.G.“, 2008–2010 m. šiltuoju metų laiku (gegužės–spalio mėn.) dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų negavo 14 044 977,8 Lt papildomų pajamų. Pagal Sutarties pakeitimą Nr. 6 AB „K.N.“, užtikrinusi kiekvieną mėnesį 100 tūkst. t mazuto M-100 perkrovimo kvotą, o UAB ,,N.G.“ nepatiekus perkrovimui 783 730 t mazuto M-100, AB ,,K.N.“ 2008–2010 m. šiltuoju metų laiku (gegužės–spalio mėnesiais) negavo 13 004 412,26 Lt papildomų pajamų dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų. Taigi, AB ,,K.N.“, neišnaudodama terminalo pajėgumų, kuriuos buvo rezervavusi UAB ,,N.G.“ kroviniams, patyrė nuostolių, nes negalėjo sudaryti sutarčių su kitais klientais ir perkrauti jų krovinius.

225. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinių skundų argumentais, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą paskyrusi du ekspertinius tyrimus, posėdyje apklaususi ekspertus bei liudytojus, surinkusi daugybę papildomų įrodymų ir juos ištyrusi, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų nepakanka pagrįsti, jog nuteistieji J.A., Ar.U., A.V. ir juridinis asmuo UAB „N.G.“ padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikaltimą.

226. BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto piktnaudžiavimo objektyvioji pusė iš esmės pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos veiklos tikslai, tvarka, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas. Formalus laikymasis nustatytų taisyklių, reglamentuojančių subjekto tarnybinę veiklą, nepašalina galimybės veikti priešingai tarnybos interesams, savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už viešuosius. Paprastai piktnaudžiavimas pasireiškia tarnybinės padėties panaudojimu ar pasinaudojimu ja priešingais nei tarnybos interesais, neteisėtai gaunant naudos pačiam kaltininkui arba suteikiant galimybę gauti kitiems turtinės naudos vadovaujamos įstaigos ar bendrovės sąskaita, pavyzdžiui, suteikiant kitiems asmenims lengvatų ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė dažniausiai apibūdinama tiesiogine tyčia (kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, t. y. supranta, kad pažeidžia tarnybą reglamentuojančius įsakymus, kitus teisės aktus, supranta, kad taip panaudodamas savo tarnybinę padėtį ar ja pasinaudodamas veikia priešingai tarnybos interesams, numato, kad dėl tokios veikos neišvengiamai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai ar juridiniam arba fiziniam asmeniui bus padaryta didelė žala. Jis suvokia savo neteisėtos, pavojingos veikos pobūdį ir tokių padarinių siekia). Taip pat galima ir netiesioginė tyčia, kai kaltininkas padarinių nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

227. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, J.A., eidamas AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pasirašė 2004 m. gruodžio 22 d. AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarytą paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutartį Nr. 12-12-2005, kuria UAB „N.G.“ įsipareigojo tiekti, o AB “K.N.“ priimti saugoti ir išsiųsti (perkrauti) mazutą M-40, mazutą M-100, technologinius degalus E-4, dyzelinius degalus S-0.05, dyzelinius degalus S-0.2, dyzelinius degalus S-0,035, dyzelinius degalus S-0,005, laivyno mazutą F-5, vakuuminį gazolį, benzinus, reaktyvinių variklių degalus Jet A-1, žalią naftą, dujų kondensatą ir orimulsiją iki 600 tūkst. t iki 2005 m. gruodžio 31 d. (b. b. A, t. 8, b. l. 109–126). Taigi tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie iš abiejų pusių buvo nukreipti į pelno, priklausančio nuo abiejų bendrovių sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir perkraunamų krovinių kiekio, siekį. AB ,,K.N.“ įstatai patvirtina, kad pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo, naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų bei kitų įrenginių funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, bendrovės klientams teikti paslaugas, taip pat vykdyti kitokią veiklą, turint tikslą užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesus. Bendrovė vykdo ūkinę veiklą, kurios viena iš veiklos rūšių yra naftos ir naftos produktų perkrovimas (b. b. A, t. 8, b. l. 38–50). Iš 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575 (21)11-913 (22) ir eksperto Mariaus Barkausko paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad minėtos Sutarties galiojimo metu UAB „N.G.“ buvo viena pagrindinių AB „K.N.“ klienčių, nes jos tiekiami perkrovimui kroviniai AB ,,K.N.“ generavo apie ketvirtadalį gaunamų pajamų (t. 73, b. l. 5). Taigi pačios Sutarties sudarymas iš esmės atitiko AB ,,K.N.“ veiklos esmę ir interesus.

228. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad tarp UAB „N.G.“ ir AB ,,K.N.“ susiklosčiusiuose verslo teisiniuose santykiuose dalyvaudavo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. bičiulis A.V., kuris, pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su J.A., siekė UAB „N.G.“ užtikrinti palankiausias ir didžiausią pelną jo žentui Ar.U. priklausančiai UAB ,,N.G.“ galinčias sugeneruoti verslo sąlygas. Ar.U., žinodamas, kad jo uošvį A.V. su J.A. sieja draugiški santykiai, UAB “N.G.“ interesus užtikrinančius klausimus, susijusius su Sutarties vykdymu, aptardavo su A.V., kurio prašydavo kai kuriuos klausimus suderinti su J.A., ir, kaip patvirtina J.A. ir A.V. telefoninių pokalbių analizė, pastarasis taip kartais darydavo (b. b. A, t. 57, b. l. 32–33, 63–64). Iš Ar.U. ir A.V. telefoninių pokalbių, užfiksuotų 2008 m. sausio 10 d., 2008 m. sausio 11 d., 2008 m. sausio 22 d. (13.38.57–13.40.57 val.), 2008 m. sausio 22 d. (14.52.00–14.53.03 val.), 2008 m. sausio 22 d. (18.38.07–18.39.42 val.), 2008 m. sausio 28 d., 2009 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d. (13.55.58–13.58.40 val.) turinio matyti, kad Ar.U. su A.V. aptardavo klausimus dėl naftos produktų krovos kiekių, AB „K.N.“ galimybės priimti krovinius, kitų klientų ketinimus bendradarbiauti su AB „K.N.“, o tada A.V. pažadėdavo šiais klausimais pasikalbėti su J.A.. Kaip pagrįstai nustatyta nagrinėjamoje byloje, Ar.U. AB “K.N.“ palankių sprendimų UAB „N.G.“ siekė ne tik pasinaudodamas A.V. ryšiais su AB “K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A., bet ir per kitą asmenį, t. y. per bendrovės komercijos direktorių R.M., kuris dėl savo AB „K.N.“ einamų pareigų specifikos neabejotinai galėjo daryti įtaką J.A. sprendimų dėl UAB „N.G.“ suteikiamų verslo sąlygų bei Sutarties Nr. 12‑12‑2005 pakeitimų priėmimui. Pagal AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, numatytus 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, komercijos direktoriaus pareigos apima dalyvavimą tvirtinant perkrovimui priimamų naftos produktų kiekių (apimčių) planus bei svarstant ir planuojant bendrovės veiklos strategiją, bendrovės atstovavimą santykiuose su verslo partneriais; dalyvavimą sudarant bendrovės krovos perspektyvinius planus; bendrovės turto, teritorijos, konfidencialios informacijos, komercinių ir technologinių paslapčių apsaugos koordinavimą; dalyvavimą planuojant ir nustatant bendrovės kainodaros politiką ir strategiją (2004 m. birželio 14 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 4–13 straipsniai, 15 straipsnis, 23.1 straipsnis, 23.3 straipsnis) (b. b. A, t. 44, b. l. 67–68). Šios nuostatos iš esmės perkeltos ir į AB “K.N.“ generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P1-65 patvirtintus Komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus (b. b. A, t. 44, b. l. 65–66). Taigi R.M., be kita ko, esant atsakingam už bendrovės komercinės veiklos analizavimą bei darbo su klientais kontroliavimą, sutarčių vykdymą, nuo jo pozicijos dėl sutartinų įsipareigojimų naudingumo AB ,,K.N.“, neabejotinai priklausė ir J.A. apsisprendimas sutartis bei jų pakeitimus tvirtinti ar ne, o R.M. šia savo tarnybine padėtimi naudojosi. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. papildomos pokalbių suvestinės prie 2014 m. gegužės 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. nuo 18.54.14 val. iki 18.55.19 val. vykusio pokalbio metu Ar.U. informavo R.M., jog pasikonsultavo su juristais bei konsultantais ir norėtų raštą atnešti rytojaus dieną, kadangi juos spaudžia klientai, todėl norima greičiau pradėti procesą. R.M. patvirtino: „Gerai, supratau <...>, jeigu toks noras yra, tai manau taip ir padarysim“ (b. b. A, t. 57, b. l. 83). 2008 m. kovo 5 d. pokalbio, vykusio nuo 18.09.40 val. iki 18.11.02 val., metu Ar.U. paskambino R.M. ir informavo: „Aš peržiūrėjau tą sutartį, pasižiūrėjo mūsų juristai, viskas puikiai tinka mums, žinoma, tai nepatenkins mūsų visų poreikių, bet tinka viskas puikiai.“ R.M. atsakė, kad įsipareigojo tiek, kiek gali, o jei bus geresnė situacija, tai galės būti perkraunama ir daugiau. Ar.U. ir R.M. susitarė, kad sutartis bus „paleidžiama“ rytojaus dieną. Aptariamo pokalbio metu R.M. pakvietė Ar.U. susitikti, kad būtų aptariami tolesni planai dėl srautų nesusikirtimo (b. b. A, t. 57, b. l. 86), o bylos rašytiniai dokumentai tvirtina, kad Ar.U. už R.M. palankumą UAB „N.G.“ į pastarojo atidarytą sąskaitą, esančią Šveicarijos banke, pervedinėjo dideles pinigų sumas (b. b. A, t. 50, b. l. 112–115, 127–130, 134). Nors byloje esančios R.M. pokalbių su Ar.U. ir kitais UAB „N.G.“ darbuotojais išklotinės bei kita rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina nuteistojo R.M. siekį iš savanaudiškų paskatų užtikrinti UAB „N.G.“ palankias sudarytos Sutarties pakeitimo ir vykdymo sąlygas, tačiau šie duomenys nėra pakankami pagrįsti, kad R.M., būdamas valstybės tarnautojas, už teisėtą ir neteisėtą veikimą bei neveikimą, siekdamas gauti neteisėtą atlygį ir jį gaudamas, bendrininkavo su J.A.. Taigi R.M. ir J.A. tyčia, priimant sprendimus, susijusius su sutartinių įsipareigojimų tarp AB ,,K.N.“ ir UAB ,,N.G.“ priėmimu, nebuvo bendra. Vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl J.A. nepagrįstai inkriminavo R.M. veiksmus, kuriuos jis padarė realizuodamas savanaudiškus ketinimus.

229. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Ar.U. su R.M., o A.V. su J.A. siejo ryšiai, turėję įtakos J.A. ir R.M. priimamiems UAB „N.G.“ palankiems sprendimams, tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarytą Sutartį Nr. 12-12-2005 bei vėlesnius jos pakeitimus AB “K.N.“ generalinis direktorius J.A. pasirašė tyčia, veikdamas UAB ,,N.G.“ interesais, AB “K.N.“ interesų sąskaita, numatydamas ar galėdamas numatyti, kad dėl to AB “K.N.“ ar valstybei bus padaryta reali didelė turtinė žala.

230. BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, privalu ne tik greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bet ir užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, asmenį pripažįstant kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą dėl jo kaltės. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu, padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

231. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad J.A. ir R.M. siejo tas pats nusikalstamas sumanymas ir kad jie bendrininkavo atlikdami inkriminuotus veiksmus. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J.A. veikos aplinkybes, neturėjo pagrindo jam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį inkriminuoti R.M. padarytų veiksmų. Nors abu šie nuteistieji AB ,,K.N.“ ėjo vadovaujamas pareigas ir buvo atsakingi už šios bendrovės pelningą veiklą, tačiau generalinio direktoriaus veiksmai daugeliu atvejų priklausydavo nuo jam pateiktos informacijos apie tam tikrų sprendimų priėmimo tikslingumą ir pelningumą AB ,,K.N.“. Kaip jau minėta, R.M., kaip šios bendrovės komercijos direktorius, buvo tiesiogiai atsakingas už sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą, bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus. Taigi jis neabejotinai valdė informaciją, reikalingą J.A. inkriminuotų sprendimų priėmimui, todėl, nenustačius šių nuteistųjų bendrininkavimo siekiant to paties nusikalstamo tikslo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų kaltės turinį ir inkriminuotų veiksmų pavojingumą baudžiamosios atsakomybės prasme. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pirmiau aptartus Ar.U., A.V., R.M. pokalbius, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

232. Kaip jau minėta, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija) atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

233. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K‑189‑1073/2019, Nr. 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodinėtina didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio.

234. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotas didelės turtinės žalos padarymas AB ,,K.N.“. Inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti padarytą žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos); taip pat konkretizuoti, kas – valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo – ją realiai patyrė ir kokio dydžio ši turtinė žala yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-594/2022).

235. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamą BK straipsnį, tarp jų ir tai, jog buvo padaryta didelė žala, kuri turi būti reali. Teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą turi tuomet, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Taigi didelės turtinės žalos padarymas turi būti pagrįstas ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais, o konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai patvirtintų, kad didelė turtinė žala yra reali. Be to, kai nustatoma, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, būtina įvertinti ir tai, jog organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas komerciniuose santykiuose reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, kad šis vykdys veiklą taip, jog vystomas verslas suteiktų abipusę naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenimis nepasitvirtino, kad nuteistiesiems pagal BK 228 straipsnio 1 dalį inkriminuotais veiksmais AB ,,K.N.“ buvo padaryta didelė reali turtinė žala.

Dėl AB ,,K.N.“ 2004 m. gruodžio 22 d. sutarties Nr. 12-12-2005 su UAB „N.G.“ 2005 m. gruodžio 21 d pakeitimo Nr. 1, papildžiusio Sutartį 5.10 punktu, UAB „N.G.“ suteikiant išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, 2008 m. vasario 14 d. pakeitimo Nr. 5, palikusio UAB „N.G.“ galioti išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, bei UAB „N.G.“ fiksuotų vakuuminio gazolio perkrovimo tarifų nustatymo, dėl jų skirtumo AB „K.N.“ padarant 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) dydžio žalą

236. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „N.G.“ buvo viena iš reikšmingiausių AB “K.N.“ klienčių ne tik dėl terminale perkraunamų naftos produktų kiekių ir AB “K.N.“ gaunamų pajamų, bet ir dėl nuteistojo A.V. bei per jį ir Ar.U. su J.A. turimų asmeninio pobūdžio ryšių, kurie neabejotinai galėjo daryti įtaką AB ,,K.N.“ sprendimų, palankių UAB “N.G.“, priėmimui. Šis santykis, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis buvo peržengęs baudžiamosios atsakomybės ribą.

237. Kaip minėta, nuteistiesiems inkriminuota, kad Ar.U., padedant A.V., organizavo J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o J.A. tarnybine padėtimi piktnaudžiavo, vykdydamas Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., t. y. J.A. 2005 m. spalio 28 d. pasirašė 2004 m. gruodžio 22 d. Sutarties Nr. 12‑12-2005 pakeitimą Nr. 1, kuriuo buvo papildytas krovos sutarties 5.10 punktas, UAB „N.G.“ suteikiant išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB “K.N.“ terminalą, o vėliau pagal Ar.U. prašymą, A.V. su J.A. suderinus būsimos Sutarties papildymo pasirašymą, 2008 m. vasario 14 d. pasirašė Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo numatyta, kad UAB „N.G.“ paliekama galioti išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį iki 2012 m. gruodžio 31 d. Dėl to AB „K.N.“ 2006–2010 m. suteikusi UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir taikiusi tik UAB „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą.

238. Byloje nustatyta, kad J.A. inkriminuotos veikos padarymo metu ėjo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas ir pagal jam suteiktus įgaliojimus turėjo teisę šios bendrovės vardu pasirašyti sudaromas sutartis ir jų pakeitimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas inkriminuotų veiksmų pavojingumą, turėjo ne tik konstatuoti, kad jie yra priešingi AB ,,K.N.“ interesams, nes buvo padaryta didelė turtinė žala, bet ir savo išvadą pagrįsti objektyviais bylos duomenimis, kuriuos reikėjo vertinti ne tik kiekvieną atskirai, bet ir kitų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas to nepadarė ir taip pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

239. Iš UAB „N.G.“ 2005 m. spalio 28 d. rašto Nr. NG-SD05-10/28-1 matyti, kad UAB “N.G.“ direktorius An.U. kreipėsi į AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A., prašydamas suteikti UAB „N.G.“ išskirtinę teisę bet kokio vakuuminio gazolio kaupimui ir perkrovimui. Prašyme nurodyta, kad, be šios sąlygos, tolesnės derybos su Rusijos naftos įmone dėl vakuuminio gazolio pritraukimo į AB “K.N.“ negalimos. Be to, dėl vakuuminio gazolio specifiškumo, kurio cheminės sudėties parametrai turi įtaką šio produkto kainai, šio naftos produkto maišymas su kitais vakuuminiais gazoliais taip pat negalimas (b. b. A, t. 8, b. l. 127).

240. 2004 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 12-12-2005 pakeitimu Nr. 1 papildyta 5.10 punktu, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog 2005 m. užsakovas vienintelis tiekė perkrovimui vakuuminį gazolį į vykdytojo terminalą bei, siekiant užtikrinti šio krovinio kiekio ir kokybės išsaugojimą, vykdytojas suteikia užsakovui išskirtinę teisę vakuuminio gazolio perkrovimui šios sutarties galiojimo laikotarpiu. Nurodyta, kad šios teisės gali būti atsisakyta šalims tai suderinus raštu (b. b. A, t. 8, b. l. 128–129). 2008 m. vasario 14 d. pasirašytame Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitime Nr. 5, Sutartis papildyta 1.2 punktu, kuriame numatyta, kad, siekiant užtikrinti vakuuminio gazolio kiekio ir kokybės išsaugojimą, AB „K.N.“ palieka galioti UAB „N.G.“ išskirtinę teisę vakuuminio gazolio perkrovimui šios Sutarties galiojimo laikotarpiu bei pakartota nuostata, jog šios teisės gali būti atsisakyta dvišaliu raštišku susitarimu (b. b. A, t. 8, b. l. 135–136).

241. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta atlikti ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) pažymėta, kad, lyginant AB „K.N.“ su kitomis įmonėmis sudarytas sutartis, Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimas Nr. 1, kuriuo buvo papildytas krovos sutarties 5.10 punktas, UAB „N.G.“ suteikiant išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB “K.N.“ terminalą, buvo išskirtinis (t. 72, b. l. 50), tačiau tuo atveju, jei išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį UAB „N.G.“ buvo suteikta remiantis vakuuminio gazolio perkrovimo technologiniais reikalavimais ir AB “K.N.“ neturėjo galimybės išplėsti gamybinių pajėgumų taip, kad būtų galima perkrauti kelių tiekėjų gazolius tuo pačiu metu, tai tokia situacija ekonominėje literatūroje vadinama natūralia monopolija. Technologija yra susijusi su didelėmis nuolatinėmis sąnaudomis (naujų geležinkelių linijų, talpyklų, vamzdynų statyba ir priežiūra, užtikrinant tiekiamų gazolių nesimaišymą). Esant natūralios monopolijos sąlygoms, išskirtinės teisės perkrauti vakuuminį gazolį UAB „N.G.“ suteikimas gali būti vertinamas kaip ekonomiškai pagrįstas (t. 72, b. l. 60). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant J.A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbu įvertinti, ar byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis, veikdamas pagal AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų pagrindu suteiktus įgaliojimus ir pasirašydamas Sutarties pakeitimus bei taip UAB „N.G.“ suteikdamas išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį ir numatė ar realiai galėjo numatyti, jog dėl to jo vadovaujamai bendrovei ar net valstybei bus padaryta didelė turtinė žala.

242. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepaneigtas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad J.A., 2005 m. spalio 28 d. pasirašydamas Sutarties Nr. 12‑12‑2005 pakeitimą Nr. 1, kuriuo buvo papildytas krovos sutarties 5.10 punktas, suteikiantis UAB „N.G.“ išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, o vėliau, 2008 m. vasario 14 d., pasirašydamas Sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriuo ši teisė UAB „N.G.“ palikta galioti, neturėjo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei veikti priešingai AB “K.N.“ interesams.

243. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka, nuteistasis J.A. aiškino, kad jis, eidamas bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, su UAB „N.G.“ sudarydamas 2004 m. gruodžio 22 d. sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, veikė AB ,,K.N.“ interesais, nes ėmėsi visų veiksmų, jog AB “K.N.“ veiktų pelningai. Nuteistojo teigimu, prieš jį bendrovei vadovaujant kitam direktoriui, AB „K.N.“ turėjo 16 mln. Lt nuostolių, o vadovaujant J.A., jau po metų bendrovė dirbo pelningai. Pažymėjo, kad jo vadovavimo bendrovei pradžioje buvo atvejis, kai jis vyko į Londono arbitražo teismą dėl sugadinto vakuuminio gazolio krovinio. J.A. pasiekė, kad būtų sudaryta taikos sutartis ir AB “K.N.“ nemokėtų baudos už kliento naftos produkto kokybės sugadinimą. J.A. parvykus iš Londono, bendrovėje buvo sprendžiama, kaip AB „K.N.“ turėtų vykdyti veiklą ateityje, kad tokių kokybės sugadinimų daugiau nebūtų. J.A. paaiškino, kad vakuuminis gazolis yra specifinis produktas, kurio kokybinė sudėtis yra vanadis. Jei nėra keturios tūkstantosios ar penkios tūkstantosios vanadžio sudėties produkte, tai mažėja jo kokybė ir kaina. Išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė UAB „N.G.“ buvo suteikta dėl to, kad ji pritrauktų kuo daugiau per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų vakuuminio gazolio krovinių, o AB “K.N.“ dėl vakuuminio gazolio kokybės nesulauktų pretenzijų ir bendrovei nekiltų pareiga atlyginti dėl sugadinto produkto atsiradusius nuostolius. J.A. pažymėjo, kad kiekviena įmonė, kuri gamino vakuuminį gazolį, turėjo skirtingus parametrus, todėl vakuuminis gazolis, jei jo kokybės parametrai skyrėsi, negalėjo būti maišomas. UAB „N.G.“ klientai per aštuonerius bendradarbiavimo metus jokių pretenzijų dėl vakuuminio gazolio kokybės nepareiškė. Tai, anot J.A., parodo, kad Sutartis veikė sėkmingai (b. b. A, t. 57, b. l. 15–16; t. 74, b. l. 93–94). Taigi nuteistasis J.A. neigė suvokęs savo veiksmų pavojingumą AB ,,K.N.“ interesams, tvirtino siekęs savo vadovaujamai bendrovei naudos. Kaip žinia, kaltininko tyčios turinys įrodinėjamas ne vien jo parodymais, tačiau vertinant ir kitus bylos faktinius duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ar.U. aiškino, kad jis siekė, jog su AB “K.N.“ būtų sudaryta sutartis, suteikianti išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, kad būtų užtikrinta vakuuminio gazolio kokybė. Ar.U. žinojo, kad AB “K.N.“ neturės techninių pajėgumų užtikrinti, jog klientų kroviniai su skirtingais vakuuminio gazolio parametrais būtų kraunami į atskiras talpas. Todėl jis perkrovimui ieškojo klientų, kurių kroviniai pagal vakuuminio gazolio kokybės parametrus būtų panašūs ir, juos maišant, būtų galima pilti į vieną talpą, iš klientų nesulaukiant pretenzijų (b. b. A, t. 57, b. l. 24). Tokį nuteistųjų J.A. ir Ar.U. aiškinimą patvirtina bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo E. M., UAB „N.G.“ ėjusio Logistikos skyriaus specialisto pareigas, paaiškinimai, kad perpilant vakuuminį gazolį svarbu išlaikyti vakuuminio gazolio chemines savybes ir parametrus. Todėl, žinant, kokios charakteristikos krovinys atgabenamas, buvo ruošiamasi: atliekami laboratoriniai tyrimai ir atskiriami krovinių srautai (b. b. A, t. 48, b. l. 67). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka, liudytojas G. V., AB “K.N.“ einantis terminalo direktoriaus pareigas, patvirtino, kad kraunant naftos produktus, jų maišymas galimas tik tuo atveju, jei tokia sąlyga numatyta sutartyje. Kraunant naftos produktus, buvo svarbu išlaikyti jų kokybinę charakteristiką. UAB ,,N.G.“ buvo įspėta, kad negali būti atvežamas vakuuminis gazolis iš kelių gamyklų su skirtingais sieros rodikliais. Bendrovėje veikė analitinė laboratorija, kurioje visą laiką buvo imami mėginiai ir tiriama vakuuminio gazolio kokybė, naudojantis tais pačiais vamzdynais (b. b. A, t. 48, b. l. 178; t. 73, b. l. 20–21). Tai, kad AB “K.N.“ turėjo stebėti kraunamo vakuuminio gazolio kokybę ir buvo atsakinga už šio naftos produkto kokybės išsaugojimą, patvirtina ir liudytojo R. K., einančio AB “K.N.“ krovos proceso Valdymo skyriaus vadovo pareigas, parodymai, kad paprastai vieno kliento produktas kraunamas į vieną talpyklą ir naudojamas vienoje linijoje. Pilant kito kliento tą patį produktą gali nukentėti jo kokybė, nes vakuuminis gazolis yra gana konkretus produktas, turintis parametrus nuo–iki. Klientai nori išsivežti tuos produktus, kuriuos jie atsivežė. Todėl buvo stengiamasi krauti vieną produktą viena linija vienoje talpoje. Skirtingų klientų produkcija gali būti talpinama į vieną talpą tik gavus abiejų klientų sutikimą (t. 72, b. l. 143). Liudytojas S. Z., nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. dirbęs AB „K.N.“ komercijos direktoriumi, paaiškino, kad būtent AB “K.N.“ visada yra atsakinga klientui už kokybę, nes produkto kokybė priklauso nuo bendrovės personalo darbo. Liudytojas patvirtino, kad AB “K.N.“ yra buvęs toks atvejis, kai bendrovė gavo mažai sieros turintį vakuuminį gazolį ir jį sugadino. Nors jis yra brangesnis rinkoje, tačiau labai sunku išsaugoti jo kokybę (t. 72, b. l. 146–149). Aptarti nuteistųjų J.A., Ar.U. ir liudytojų parodymai patvirtina vakuuminio gazolio, kaip naftos produkto, išskirtinumą, kurį, perkrautą iš dviejų skirtingų gamyklų, kai jis yra skirtingų cheminių savybių, sumaišius būtų nepataisomai sugadinama jo kokybė.

244. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentas, kad UAB ,,N.G.“ prie vakuuminio gazolio kokybės užtikrinimo neprisidėjo, nes tai paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Tiekiamų ir perkraunamų naftos produktų krovinių kokybė aiškiai apibrėžta AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarytoje Sutartyje. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad jos tiekiamo krovinio kokybė turi atitikti galiojančius standartus ir technines sąlygas, o būtent vakuuminio gazolio – TU 38.1011304-90. Sutarties 5 straipsnio 4.1 punkte, be kitų pareigų, numatytas AB “K.N.“ įpareigojimas išsaugoti naftos produkto kiekį ir kokybę neperžengiant galiojančių techninių sąlygų ir standartų ribų (b. b. A, t. 8, b. l. 109–126). Šie faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir patvirtina, kad nors pati AB ,,K.N.“ buvo atsakinga už perkraunamo vakuuminio gazolio kokybę, tačiau UAB ,,N.G.“ tiekdama perkrovimui savo klientų vakuuminį gazolį, prieš tai atskyrusi krovinių srautus pagal galimus maišyti kokybinius standartus, sudarė geresnes sąlygas krovinio perkrovimo metu naudojant tas pačias talpas užtikrinti nekomplikuotą vakuuminio gazolio kokybinio standarto išlaikymą.

245. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas patvirtino, kad tuo atveju, jei technologija reikalauja išskirti vakuuminį gazolį, tuomet išskirtinės teisės į jo krovą suteikimas UAB ,,N.G.“ yra pateisinamas, tačiau jei techninius parametrus galima užtikrinti, pavyzdžiui, naudojant papildomas terminalo talpyklas, tuomet nėra ekonominio pagrindo teigti, kad ta išskirtinė teisė UAB „N.G.“ perkrauti vakuuminį gazolį buvo suteikta pagrįstai (t. 73, b. l. 151–154). Objektyvūs bylos faktiniai duomenys tvirtina, kad AB “K.N.“ Sutarties su UAB „N.G.“ galiojimo laikotarpiu neturėjo galimybės naudoti papildomas laisvas talpyklas vakuuminio gazolio perkrovimui. Nuteistasis R.M. parodė, kad tokiu atveju, jei būtų buvę du klientai, vežę vakuuminį gazolį, tada būtų reikėję iškrovai naudoti antrą estakadą, taip sumažinant mazuto krovą. Pažymėjo, kad estakados drenavimas užtrunka nuo 4 iki 6 val., o jei vakuuminį gazolį vežtų du klientai ir jų vežamo vakuuminio gazolio kokybė skirtųsi, tuomet reikėtų du kartus per parą išdrenuoti estakadą, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ praėjus 24 val. nuo cisterninio vagono atvykimo konstatuoja prastovas (t. 74, b. l. 99). Byloje nėra tokį nuteistojo R.M. aiškinimą paneigiančių duomenų. Akivaizdu, kad terminalo talpyklų, skirtų kitų naftos produktų krovimui, panaudojimas vakuuminiam gazoliui krauti tiek prieš vakuuminio gazolio krovimą, tiek po to, atitinkamai paruošiant talpyklas, būtų pareikalavęs ne tik papildomų žmogiškųjų, bet ir finansinių išteklių, taip pat turėjęs įtakos perkraunamo mazuto kiekiui, taip pat neatmestina, jog būtų nulėmęs dar didesnį prastovų susidarymą terminale, būtų didėjusios ir naftos produktų perkrovimo sąnaudos. Taigi AB “K.N.“ fiziškai neturėjo galimybės perkrauti kelių tiekėjų skirtingos kokybės vakuuminį gazolį be papildomų sąnaudų. Nors civilinės ieškovės AB ,,K.N.“ atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė duomenis, kad UAB ,,N.G.“ sutikdavo, jog būtų maišomas skirtingų gamyklų vakuuminis gazolis, tačiau, esant Ar.U. aiškinimui, kad jie derindavo tiekiamus krovai krovinių srautus pagal kokybės standartą, šie duomenys nepaneigia pirmiau aptartų duomenų, jog AB “K.N.“ buvo naudingiau krauti vieno kliento tiekiamą vakuuminį gazolį, ir tas klientas šiuo atveju buvo UAB „N.G.“.

246. Tai, kad UAB „N.G.“ privalėjo užtikrinti tiekiamo vakuuminio gazolio kokybę ir išlaikyti nepakitusią šio naftos produkto cheminę sudėtį, patvirtina ir UAB „N.G.“ su klientais sudarytose sutartyse numatytos sąlygos. Iš UAB „N.G.“ ir UAB „Po“ 2006 m. spalio 2 d. sudarytos sutarties Nr. NG 06/10-02-1 matyti, kad UAB „N.G. suteikdama UAB „Po“ vakuuminio gazolio priėmimo ir išsiuntimo paslaugas, įsipareigojo išlaikyti jo kiekį ir kokybę pagal galiojančius standartus ir technines sąlygas bei užtikrinti UAB „Po“ krovinio segregaciją. Sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad UAB „Po“ tankerinės partijos kaupimo procese naudojami tie patys rezervuarai kaip ir kitų klientų tokio paties pavadinimo ir kokybės tankerinės partijos kaupimo procese (b. b. A, t. 10, b. l. 64–71). UAB „N.G.“ ir „S.“ 2007 m. birželio 29 d. sudarytoje sutartyje, kuria „S.“ įsipareigojo tiekti, o UAB „N.G.“ – organizuoti vagonų ir cisternų tranzitą per Lietuvą bei priimti, saugoti ir išsiųsti, be kitų produktų, ir vakuuminį gazolį, įsipareigojant išsaugoti kiekį ir kokybę laikantis galiojančių techninių sąlygų ir standartų. Šalys susitarė, kad „S.“ krovinio siuntos kaupimui bus naudojami tie patys rezervuarai kaip ir kito kliento tokio paties pavadinimo ir kokybės krovinio kaupimui (iš tos pačios NPG) (b. b. A, t. 10, b. l. 100–113). Taigi tai buvo viena iš esminių UAB “N.G.“ su klientais sudaromų sutarčių sąlygų, savaime įpareigojanti UAB ,,N.G.“ užtikrinti vakuuminio gazolio kokybę. Akivaizdu, kad tiek AB ,,K.N.“, tiek UAB ,,N.G.“ buvo suinteresuotos krovinio kokybės išlaikymu ir kiekviena savo pastangomis to siekė.

247. Taigi šie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės paneigia apygardos teismo išvadą, kad išskirtinės teisės tiekti vakuuminį gazolį suteikimas UAB „N.G.“ negali būti siejamas su vakuuminio gazolio kokybės užtikrinimu ir veikimu AB ,,K.N.“ interesais. Be to, akivaizdu, kad AB „K.N.“, siekdama veiklą vykdyti pelningai, privalėjo užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę bei būti konkurencinga kitoms Baltijos regione naftos produktų krovą vykdančioms įmonėms, todėl buvo suinteresuota pritraukti kuo daugiau krovinių. Liudytojas G. V. patvirtino, kad Sutarties su UAB „N.G.“ galiojimo laikotarpiu buvo stebimas krovinių persiorientavimas į naujus statomus Rusijos Primorsko uostus. Rusija ėmėsi visokių veiksmų, kad nukreiptų krovinius iš Baltijos terminalų į savo uostus. Todėl buvo galima numanyti, kad krovinių gausa gali sumažėti. Tuo metu augo Rygos ir Talino terminalų konkurencija, dėl to buvo jaučiamas AB “K.N.“ krovos apimčių sumažėjimas. Konkurencija buvo didelė, todėl buvo svarbu priimti strategiškai svarbius sprendimus, galinčius pritraukti ne tik naujų tiekėjų, bet ir išlaikyti svarbius pagal krovinių kiekį klientus, tokius kaip UAB „N.G. suteikiant jiems išskirtinę teisę vakuuminio gazolio krovimui, užtikrinant perkraunamo produkto kokybę (t. 73, b. l. 20–21). Nuteistasis R.M. aiškino, kad per jo darbo AB „K.N.“ praktiką nė vienas klientas nesiūlė perkrauti didesnio kiekio vakuuminio gazolio, nei vežė UAB “N.G.“ (t. 74, b. l. 181–182). Jo aiškinimas objektyviais bylos duomenimis nepaneigtas, o 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11‑2575 (21) 11‑913 (22) tai patvirtina (t. 72, b. l. 65). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų faktinių duomenų matyti, kad išskirtinės teisės krauti vakuuminį gazolį UAB „N.G.“ suteikimas galėjo būti siejamas su AB “K.N.“ jau generuojančios nemažą pelną klientės UAB ,,N.G.“ išsaugojimu, užtikrinant vakuuminio gazolio tiekimo nepertraukiamumą ištisus metus (tiek šaltuoju, tiek ir šiltuoju sezonais) ir šio naftos produkto kokybę pagal Sutartyje numatytus standartus. Taigi šiuo aspektu, kaip nuteistieji teigia savo apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo tvirtinti, kad J.A., pasirašydamas 2004 m. gruodžio 22 d. sutarties 2005 m. gruodžio 12 d. pakeitimą Nr. 1, o vėliau pakeitimą Nr. 5, tyčia veikė priešingai AB ,,K.N.“ interesams.

248. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/166 nurodyta, kad, suteikiant UAB „N.G.“ išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB „K.N.“ terminalą, UAB „N.G.“ pagal Sutartį turėjo pritraukti krovinių srautus į terminalą, tačiau AB “K.N.“ turi komercijos padalinį, o klientų žiemos metu ir taip yra gerokai daugiau, nei leidžia terminalo krovos galimybės. Pasinaudodama šia Sutartimi suteikta išimtine teise, UAB „N.G.“ ekspedijavo vakuuminį gazolį trims užsienio įmonėms, kurios tarpusavyje nekonkuravo, nes gavo produktus iš skirtingų gamyklų ir eliminavo iš AB “K.N.“ klientų sąrašų dideles įmonės. Kadangi išskirtinę teisę suteikianti sutartis iš esmės leido UAB „N.G.“ monopolizuoti vakuuminio gazolio krovinių krovos rinką Lietuvoje, UAB „N.G. būdama tik tarpininkė tarp AB “K.N.“ ir vakuuminio gazolio eksportuotojų, įgavo galimybę taikyti didesnius ekspedijavimo įkainius, o AB “K.N.“ negalėjo ne tik tiesiogiai dirbti su vakuuminio gazolio eksportuotojais, bet ir visiškai išnaudoti terminalo galingumų, nes privalėjo rezervuoti Sutartyje Nr. 12-12-2005 ir jos prieduose numatytas kvotas UAB „N.G. nepriklausomai nuo to, ar UAB “N.G.“ produktus patieks ar ne (b. b. A, t. 8, b. l. 4–20). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Kristina Laurinavičienė patvirtino, kad tokią išvadą ji davė remdamasi ikiteisminio tyrimo tyrėjo pateikta sąlyga, jog AB ,,K.N.“ pati galėjo tiesiogiai susirasti klientus, ekspedijuoti jų krovinius ir krauti juos tokiu tarifu, kokį sutartyse su savo klientais buvo pasitvirtinusi UAB ,,N.G.“, ir taip gauti daug didesnį pelną (b. b. A, t. 57, b. l. 141–143). Apygardos teismas, vertindamas 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/166, neatsižvelgė į tai, kad specialistei užduotyje buvo pateikta sąlyga, kuria remdamasi ji atliko byloje esančiais objektyviais duomenimis nepagrįstus skaičiavimus, nes tokia sąlyga iš viso nebuvo tirta. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje įrodymų pakankamumo taip pat nevertino.

249. Iš aptartų duomenų bei byloje esančių su Sutarties pakeitimų sudarymu susijusių dokumentų (b. b. A, t. 8, b. l. 127) analizės matyti, kad UAB „N.G.“ išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį buvo suteikta, siekiant užtikrinti vakuuminio gazolio ne tik kokybės išsaugojimą, bet ir nenutrūkstamą šio produkto tiekimą. Be to, Sutarties pakeitime Nr. 1, kuriuo Sutartis papildyta 5.10 punktu, nurodyta, kad išskirtinės teisės perkrauti vakuuminį gazolį gali būti atsisakyta šalims tai suderinus raštu. Tai rodo, kad išskirtinės teisės perkrauti vakuuminį gazolį suteikimas UAB „N.G.“, AB “K.N.“ teisės pasirinkti klientus plačiąja prasme neribojo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas AB „K.N.“ valdymo organų – bendrovės valdyba, visuotinis akcininkų susirinkimas ar stebėtojų taryba – iki AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pasikeitimo ir po to, kai buvo persvarstoma bendrovės veiklos strategija, priimtų sutarties pakeitimų nekvestionavo ir kreipimosi į UAB „N.G.“ dėl suteiktos išskirtinės teisės perkrauti vakuuminį gazolį panaikinimo neinicijavo. Ir vėliau, kai AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ Sutartis jau nebuvo vykdoma, AB „K.N.“ terminale vakuuminį gazolį krovė tik vienas klientas, nors jam išskirtinė krovos teisė oficialiai ir nebuvo suteikta. Ši nustatyta aplinkybė neprieštarauja tam, kad tokia AB ,,K.N.“ verslo politika, didėjant Baltijos regiono ir kitų valstybių terminalų krovos konkurencijai, Sutarties veikimo laikotarpiu atitiko AB ,,K.N.“ interesus („Wood Mackenzie“ ataskaita; b. b. A, t. 56, b. l. 41–46, 47–52).

250. Iš valdybos posėdžio 2003 m. vasario 12 d. protokolu Nr. J3-2 patvirtinto AB “K.N.“ valdybos darbo reglamento matyti, kad 2.2 punkte numatytas vienas iš valdybos uždavinių – analizavimas ir aprobavimas bendrovės administracijos ir auditoriaus pateiktos medžiagos apie bendrovės sandorius, kuriuos pagal valdybos nutarimus administracijos vadovas turi derinti su valdyba (b. b. A, t. 8, b. l. 48–54). Taigi viena iš AB „K.N.“ valdybos funkcijų, įtvirtintų darbo reglamente, galiojusiame AB “K.N.“ Sutarties su UAB „N.G.“ sudarymo metu, buvo ir bendrovės sudaromų sandorių tvirtinimas bei pritarimas tokiems sandoriams. Nuteistasis J.A. patvirtino, kad pagal nustatytą AB “K.N.“ tvarką visi rengiami dokumentai buvo vizuojami visų skyrių vadovų, juristo ir tik tada teikiami svarstyti ir atnešami jam pasirašyti. Niekada, nesant kurio nors atsakingo darbuotojo vizos, jis nepasirašė nei įsakymų, nei sutarčių. Metų pabaigoje visos sutartys buvo atiduodamos nepriklausomiems auditoriams, o vėliau perduodamos bendrovės valdybai. Valdyba sutartis peržiūrėdavo ir tuomet su pastabomis arba be jų perduodavo stebėtojų tarybai. Vėliau jos buvo vertinamos ministerijoje, perduodamos svarstyti akcininkų susirinkime (t. 69, b. l. 80–81). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R.M. taip pat aiškino, kad, vadovaujantis galiojusiomis bendrovės administracijos darbo reglamento nuostatomis, visas rengiamas krovos sutartis ar jų pakeitimus, prieš jas pasirašant, peržiūrėdavo, įvertindavo, suderindavo ir vizuodavo tuo metu bendrovėje dirbusi teisininkė. Su atsakingais darbuotojais suderinus sutarties tekstą ir jiems ją vizavus, pasirašyti sutartį turėdavo teisę tik generalinis direktorius, o jo nesant – jį oficialiai pavaduojantis darbuotojas. Dažniausiai vadovą pavaduodavo gamybos direktorius. Kiekvienais metais galiojančių krovos sutarčių ir jų pakeitimų kopijos buvo pateikiamos bendrovę audituojančiai įmonei, kuri šias sutartis taip pat vertindavo. Audito išvados būdavo teikiamos bendrovės valdybai. Nuteistojo R.M. teigimu, jokių neigiamų pastabų dėl galiojusių krovos sutarčių, tarp jų ir sudarytų su UAB „N.G.“, nebuvo gauta nei iš auditorių, nei iš bendrovės valdybos. Pagal bendrovės valdybos darbo reglamento 26 punktą būtent valdyba turėjo teisę reikalauti bendrovės administracijos nutraukti ar pakeisti bet kurią krovos sutartį, kuri neatitiko AB “K.N.“ interesų (t. 74, b. l. 176). Be to, minimos Sutarties 10.5 punkte buvo įtvirtinta, kad ,,Vykdytoja“, t. y. AB ,,K.N.“, turi teisę pakeisti Sutarties priede Nr. 1 numatytas sąlygas (sudaryti naujos redakcijos priedą Nr. 1). Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad, pasirašant Sutarties pakeitimą Nr. 1, Sutartį papildant 5.10 punktu, UAB „N.G.“ suteikusiu išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, o vėliau Sutarties pakeitimu Nr. 5 suteiktą išskirtinę teisę palikus galioti, šie sprendimai buvo priimti, nesilaikant bendrovėje patvirtintų sutarčių sudarymo procedūrų. Nors formalus teisės aktų laikymasis priimant sprendimus savaime nepaneigia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymio, tačiau, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, ši aplinkybė turi būti vertinama kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad J.A. pakeitimus pasirašė realiai galėdamas numatyti, jog AB ,,K.N.“ bus padaryta didelė turtinė žala, kontekste. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į tai neatsižvelgė.

251. Iš AB „K.N.“ 2010 m. liepos 13 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. J3-7 matyti, kad jo metu, svarstant bendrovės veiklos strategijos klausimus, buvo svarstoma, ar Sutartis Nr. 12‑12-2005, kurios pakeitime Nr. 1 buvo įtvirtinta išskirtinė teisė UAB “N.G.“ krauti vakuuminį gazolį, nepažeidžia konkurencijos teisės normų. Teisininkams parengus išvadą, buvo siūloma inicijuoti diskusiją su UAB „N.G.“ dėl Sutarties sąlygų keitimo (t. 73, b. l. 122–123). Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba 2010 m. rugpjūčio mėnesį atliko preliminarią Sutarties analizę, kuria remdamasi padarė išvadą, kad Sutarties 5.10 punktas, kuriuo UAB „N.G.“, kaip vienintelei perkrovimui tiekiančiai vakuuminį gazolį, AB „K.N.“ suteikė išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo teisę, bei Sutarties 1.2 punktas (Sutartis šiuo punktu papildyta 2008 m. vasario 14 d. pakeitimu Nr. 5), kuriuo UAB „N.G.“ palikta išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė Sutarties galiojimo laikotarpiu (pagal Sutarties 1.1 punktą paslaugų teikimas numatytas iki 2012 m. gruodžio 31 d.), gali būti vertinami kaip įtvirtinantys neleistiną konkurencijos ribojimą, draudžiamą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, t. y. kaip įtvirtinantys draudžiamą vertikalų susitarimą. Tokia preliminari išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad išimtinio tiekimo įsipareigojimas, pagal kurį UAB „N.G.“ suteikiama išimtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė, apriboja kitų ūkio subjektų galimybes pasinaudoti AB “K.N.“ teikiamomis paslaugomis, taip rinkai gali būti daromas neigiamas (antikonkurencinis) poveikis, įtvirtinantis draudžiamą vertikalų susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, kad Sutarties 5.10 punktu, kuriuo UAB „N.G.“, kaip vienintelei perkrovimui tiekiančiai vakuuminį gazolį, AB “K.N.“ suteikė išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo teisę, bei Sutarties 1.2 punktu, kuriuo ją pratęsė (Sutartis šiuo punktu papildyta 2008 m. vasario 14 d. pakeitimu Nr. 5), taip eliminuojant galimybę kitiems ūkio subjektams tiekti perkrovimui vakuuminį gazolį, AB “K.N.“ pažeidė konkurencijos teisės normas, tačiau vien tokio pažeidimo nustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, jog išskirtinės teisės UAB „N.G.“ suteikimas buvo nusikalstamas, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad taip Lietuvos Respublikos ekonomikai buvo padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala.

252. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad net ir po to, kai J.A. buvo atleistas iš AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigų, o bendrovės valdyba jau svarstė klausimą dėl Sutartyje Nr. 12-12-2005 numatytų sąlygų keitimo bei jos nutraukimo, AB “K.N.“ nors Sutartyje su nauju klientu nebeįtvirtino išskirtinės vakuuminio gazolio tiekimo perkrovimui teisės, tačiau ir toliau laikėsi vieno kliento tiekiamo vakuuminio gazolio krovimo politikos (b. b. A, t. 56, b. l. 157–161). Iš AB “K.N.“ 2016 m. liepos 18 d. rašto Nr. (4. 6)A 6-818 matyti, kad 2011–2014 m. per AB „K.N.“ terminalą vakuuminį gazolį gabeno šie klientai: 2011–2013 m. įmonė „S.“, 2014 m. – įmonė „L.S.“, o vėliau vakuuminio gazolio krova per AB ,,Klaipėdos naftos“ terminalą iš viso nebebuvo vykdoma (t. 56, b. l. 157–161). Ekspertizės akte Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) pažymėta, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. AB „K.N.“ ir įmonė „S.“ sudarė Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos produktų perpylimu, sutartį Nr. J4-11-13-09-2010. Nors sutarties forma (šablonas) buvo panaši į ankstesnių sutarčių, tačiau joje buvo numatytos papildomos sąlygos: 1) Sutarties 1.1 punkte nurodomas konkretus naftos produktas ir fiksuojamas minimalus perkraunamas kiekis, kurį AB “K.N.“ įsipareigoja perkrauti, o „S.“ įsipareigoja atkrauti sutartų krovinių kiekius. Didesni krovinio kiekiai gali būti perkraunami, tik jei AB „K.N.“ turi tam techninių galimybių ir šalys dėl to atskirai susitarė šioje sutartyje nustatyta tvarka. 5.12 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti 50 proc. krovinio perkrovimo paslaugos vertės už kiekvieną neperkrauto krovinio toną. Ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad inkriminuotu laikotarpiu AB “K.N.“ sutartys su kitomis įmonėmis skyrėsi nežymiai, turėjo panašų šabloną, tik kai kuriose sutartyse buvo parašytas papildomas sakinys, jog nėra numatytas įsipareigojimas perkrauti maksimalų naftos produktų kiekį, o kitose apie tai nebuvo užsiminta. Tik po 2010 m. buvo parengtas naujas sutarties šablonas (su „S.“). Toje sutartyje buvo numatyta, kad klientas tiekia konkretų naftos produktų kiekį ir, jei tokio kiekio nepatiekia, yra numatytos sankcijos (t. 73, b. l. 151–152). Taigi, nors iš vėliau AB “K.N.“ sudarytos sutarties dėl vakuuminio gazolio krovos turinio matyti, kad joje buvo numatytas „krauk arba mokėk“ principas, kuris neabejotinai turėjo įtakos už terminale perkrautą arba neperkrautą vakuuminį gazolį gaunamoms pajamoms, tačiau iš esmės bendrovėje ir toliau buvo taikoma vakuuminio gazolio, tiekiamo vieno kliento, krovos politika. Tai patvirtina ir 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) išvada, kad iš AB “K.N.“ vakuuminio gazolio krovimo paslauga buvo parduodama tik 2 klientėms: UAB “N.G.“ ir „S.“ Iki 2010 m. rugsėjo 13 d. perkrovimo paslaugos buvo suteikiamos tik bendrovei „N.G.“, o nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. – tik įmonei „S.“. Laikotarpio, kad vakuuminis gazolis vienu metu būtų perkraunamas kelių klientų iš karto, nėra (t. 72, b. l. 56). Taigi tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kuriuo nors laikotarpiu, net ir po to, kai buvo svarstoma, kad Sutartis Nr. 12-12-2005 ir jos vėlesni pakeitimai galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, per AB „K.N.“ terminalą vakuuminį gazolį vienu laikotarpiu būtų gabenę keli klientai, byloje nėra. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas perkrauti tik vieno kliento tiekiamą vakuuminį gazolį neatitiko AB ,,K.N.“ intereso perkrauti kuo daugiau krovinių ir už tai gauti iš savo tiesioginės veiklos kuo didesnį pelną.

253. Be to, iš AB ,,K.N.“ 2016 m. liepos 18 d. rašto Nr. (4.6)A6-818 dėl informacijos pateikimo matyti, kad AB „K.N.“ 2011–2014 m. iš įmonės „S.“ už vakuuminio gazolio perkrovimą gautų pajamų per nurodytą laikotarpį 793 038 Eur sudarė įsipareigojimų neįvykdymo mokesčiai (sutartų krovos kiekių neįvykdymo kompensavimas „krauk arba mokėk“ principu) (b. b. A, t. 56, b. l. 157–161). Tai rodo, kad ir kita klientė – įmonė „S.“ – nesugebėjo AB ,,K.N.“ patiekti perkrovimui vakuuminio gazolio sutartyje numatyto net ir minimalaus įsipareigoto kiekio už 1 586 076 Eur (793 038 Eur x 2). Taigi minėta įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl vakuuminio gazolio krovos, o tai neprieštarauja tam, kad įsipareigojimų įvykdymas ar neįvykdymas priklausė ne vien nuo užsakovo valios, bet ir nuo daugelio kitų aplinkybių, apie kurias teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

254. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2010 m. naftos produktų krovos sutartyse (ne tik su UAB ,,N.G.“, bet ir su kitais klientais) nė vienai iš sutarties šalių nebuvo numatytas įsipareigojimas mokėti baudas už nepristatytus sutartus naftos produktų kiekius (b. b. A, t. 56, b. l. 157–161). Ši nauja sutarties sąlyga, be abejonės, krovos neįvykdymo kompensavimo laikotarpiu užtikrino sutartyje numatytas pajamas, nors kroviniai ir nebuvo perkrauti, tačiau ji nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokios sąlygos įrašymas į AB ,,K.N.“ su UAB ,,N.G.“ sudarytą sutartį ilguoju jos vykdymo laikotarpiu būtų užtikrinęs AB ,,K.N.“ terminalo krovą visu jos pajėgumu tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonais. Nuo 2011 m., vakuuminio gazolio tiekėjai įmonei „S.“ pritaikius „krauk arba mokėk“ sąlygą, vakuuminio gazolio krova per AB ,,K.N.“ terminalą mažėjo, o vėliau ir visai nutrūko (t. 56, b. l. 157–161). Taigi pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės neprieštarauja nuteistųjų J.A. ir Ar.U. parodymams, kad UAB ,,N.G.“ suteikiant išimtinę vakuuminio gazolio krovos teisę, buvo siekiama ne tik šio naftos produkto kokybės išsaugojimo, nes nuo to priklausė sutarčių tinkamo vykdymo užtikrinimas, vengiant nuostolių už galimą perkraunamo vakuuminio gazolio kokybės sugadinimą, bet ir UAB ,,N.G.“ klientų krovinių pritraukimo į AB ,,K.N.“ terminalą užtikrinimo, nuo kurio priklausė abiejų bendrovių siekiamas tikslas – gauti kuo didesnes pajamas.

255. Aplinkybė, kad kitos įmonės domėjosi galimybe perkrauti naftos produktus AB “K.N.“ terminale, neleidžia pagrįstai spręsti, kad sutartys su tomis įmonėmis, UAB „N.G.“ išskirtinės teisės nesuteikus, būtų buvę sudarytos, o užklausose nurodyti preliminarūs krovinių perkrovimo skaičiai būtų buvę įvykdyti ir AB “K.N.“ dėl minėtų įmonių galimai patiektų krovinių būtų gavusi didesnį pelną. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kokiomis sąlygomis AB “K.N.“ būtų turėjusi galimybę sudaryti sutartis su naftos produktus krauti per terminalą norą išreiškusiomis įmonėmis, kokį kiekį vakuuminio gazolio per mėnesį įmonės realiai būtų galėjusios perkrauti, ar šios įmonės būtų tiekusios krovinius ir šiltuoju metų laiku, kokie tarifai joms būtų buvę taikomi ir ar šie sutartiniai santykiai galėjo būti ilgalaikiai, užtikrinantys ne tik vakuuminio gazolio krovą ištisus metus, bet ir jo kokybę. Todėl nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nepriėmus Sutarties pakeitimų Nr. 1, Nr. 5 AB “K.N.“ už vakuuminio gazolio, tiekiamo kitų įmonių, krovą būtų gavusi daugiau pajamų, negu gavo būdama sutartiniuose santykiuose su UAB ,,N.G.“.

256. Kaip jau minėta, vykdant bet kokią piniginę naudą teikiančią veiklą, organizuojant verslą, svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Vadinasi, tikimasi, jog verslo partneris imsis tik tokių veiksmų, kurie suteiks naudą abiem šalims. Ekonominės rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Kaip jau buvo aptarta, inkriminuotu laiku vyko konkurencija tarp Baltijos šalių terminalų, UAB ,,N.G.“ perkraunamų per AB ,,K.N.“ terminalą krovinių, tarp jų ir vakuuminio gazolio, skaičius augo (t. 72, b. l. 37). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nepaneigia apeliacinių skundų argumentų, jog J.A. minėtus Sutarties pakeitimus pasirašė ne veikdamas išimtinai UAB „N.G.“ interesais, tačiau laikydamasis jo vadovaujamos bendrovės politikos – užtikrinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę ir vakuuminio gazolio nenutrūkstamą krovą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad J.A., eidamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pasirašydamas Sutarties pakeitimą Nr. 1, papildantį Sutartį 5.10 punktu, kuriuo tik UAB “N.G.“ suteikė išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį per AB “K.N.“ terminalą visu šios Sutarties galiojimo laikotarpiu, bei pasirašydamas Sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriuo pakeistas Sutarties 1.2 punktas, kuriame numatyta, kad AB “K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB „N.G.“ teisę perkrauti vakuuminį gazolį per terminalą, veikė priešingai AB “K.N.“ interesams.

257. Kaip jau minėta, atribojant civilinius teisinius santykius ir svarstant dėl veiksmų pavojingumo, svarbus kriterijus yra realios didelės žalos padarymas. Taigi būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų ir didelės žalos atsiradimo bei tai, kad žala yra reali.

258. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad AB „K.N.“, taikiusi tik UAB “N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl taikyto krovos tarifo (ekspedijavimo) kainų skirtumo negavo 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) papildomų pajamų, todėl patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) dydžio turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apygardos teismo išvada yra nepagrįsta.

259. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra tiesioginiai nuostoliai, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos.

260. Iš byloje esančios AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarytos Sutarties Nr. 12‑12‑2005 matyti, kad naftos produktų krovos tarifai numatyti Sutarties priede Nr. 1, priklausomai nuo bendro perkrauto naftos produktų kiekio, neišskiriant pagal rūšis, buvo taikomi visiems klientams. Vakuuminio gazolio krovos kaina iki 600 tūkst. t yra 5,80 Eur/mt, 600–900 tūkst. t – 5,70 Eur/mt, daugiau 900 tūkst. t – 5,60 Eur/mt, naftos produktų, patiektų iš M.Z. (nepriklausomai nuo perkrauto kiekio), – 4,75 Eur/mt (b. b. A, t. 8, b. l. 125). Sutarties Nr. 12-12-2005 6.2 punkte numatyta, kad AB “K.N.“ turi teisę keisti krovos tarifą apie tai raštu įspėjusi UAB „N.G.“ prieš 30 kalendorinių dienų (b. b. A, t. 8, b. l. 117).

261. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J.A. parodė, kad klientams taikomi tarifai buvo aptariami AB „K.N.“ administracijos posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo gamybos direktorius, komercijos direktorius, finansų direktorius bei juristas. Jie apsitardavo, kokie tarifai yra naudingesni bei konkurencingi, palyginti su kitų respublikų terminalais. Visų klausimų sprendimas būdavo fiksuojamas protokoluose. Tarifus apskaičiuodavo finansininkai, komercijos direktorius, gamybininkai. Pats J.A. skaičiavimų neatlikdavo. Tarifus metų pabaigoje nutarimu tvirtino AB “K.N.“ valdyba. Kiekvienais metais tarifai būdavo patvirtinami kitiems metams. Nuteistojo J.A. teigimu, tarifai nebuvo didinami vien dėl to, kad klientai krovinių neperkeltų į kitus terminalus. Jis siekė AB “K.N.“ ne vienadienio pelno, o kad bendrovė pelningai dirbtų visus metus. J.A. įsitikinimu, nustatyti tarifai buvo komerciškai pagrįsti, konkurencingi, todėl jų kelti nebuvo galimybės. Nors UAB „N.G.“ pati savo klientams taikė didesnius tarifus, nei savo klientams taikė AB ,,K.N.“, tačiau jie tokie buvo dėl jų teikiamų paslaugų specifikos (b. b. A, t. 57, b. l. 16; t. 68, b. l. 183). Nuteistasis R.M. dėl UAB „N.G.“ taikytų fiksuotų tarifų bei jų dydžio paaiškino, kad tranzitinių krovinių (mazuto ir vakuuminio gazolio) tarifai nebuvo fiksuoti, o buvo nustatyti pagal šiltąjį ir šaltąjį metų sezonus. Iki 2010 m. vidurio visiems terminalo klientams (išskyrus AB „O.L.“) galiojo vienoda krovos tarifų sistema. AB “K.N.“ taikyti tarifai nebuvo keliami dėl to, kad nebūtų pabloginta terminalo padėtis rinkoje. Jei tarifai buvo didinami, tai jie buvo didinami visiems klientams vienodai. Individualių tarifų nebuvo (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40; b. b. A, t. 57, b. l. 11–12). Ekspertizės akte Nr. 11‑2575 (21) 11-913 (22) nustatyta, kad AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutartyje Nr. 12-12-2005 nurodyti krovos tarifai atitiko AB “K.N.“ valdybos sprendimais patvirtintus tarifus kitiems bendrovės klientams. Vakuuminį gazolį perkrovė tik UAB „N.G.“. Kitų naftos produktų krovos tarifai taikyti UAB „N.G.“ buvo didesni už vidutinius (išskyrus 2008 m. mazuto perkrovimo tarifą), taip pat buvo didesni už AB „O.L.“ taikytus krovos tarifus (t. 72, b. l. 65, 66). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertas Marius Barkauskas teismo posėdyje patvirtino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog AB ,,K.N.“ UAB ,,N.G.“ taikyti tarifai, lyginant juos su taikytais kitiems klientams, buvo išskirtiniai (t. 73, b. l. 162).

262. Pagal bendrovės valdybos 2003 m. vasario 12 d. posėdžio protokolu Nr. 13.2 patvirtinto AB “K.N.“ valdybos reglamento 2 dalies „Valdybos funkcijos ir uždaviniai“ 2.1.7 punktą bendrovės valdyba, be kitų klausimų, svarsto ir tvirtina bendrovės naftos produktų perkrovimo kainos tarifus (b. b. A, t. 8, b. l. 51–57). Iš AB “K.N.“ 2016 m. balandžio 12 d. rašto Nr. (4.6)A6-399 matyti, kad 2002–2010 m. laikotarpiu AB “K.N.“ administracija einamųjų metų pabaigoje pateikdavo valdybai krovos tarifų politikos nustatymo metodą, pagal kurį valdyba krovos tarifus tvirtindavo ateinantiems metams. Sudarydama krovos sutartis, papildymus ir pakeitimus AB “K.N.“ administracija buvo įpareigota vadovautis valdybos patvirtintais produktų krovos tarifais (b. b. A, t. 56, b. l. 165–172). Iš AB “K.N.“ valdybos posėdžių, vykusių 2005–2010 m., protokolų analizės matyti, kad AB “K.N.“ valdyba pritarė administracijos siūlymui ir patvirtino krovos tarifų apskaičiavimo schemą 2005 m., taip pat ir 4,75 Eur/t tarifą „M.Z.“ kroviniams, nepriklausomai nuo perkrauto kiekio. Nors valdyba patvirtino šiuos tarifus iki 2005 m. gruodžio 31 d., AB „K.N.“ administracija 2005 m. rugsėjį kreipėsi su prašymu, kad valdyba patvirtintų mažesnius naftos produktų krovos tarifus kitiems klientams (išskyrus AB “M.N.“). Administracijos nuomone, sumažinus tarifus, sumažėtų bendros naftos produktų transportavimo sąnaudos ir terminalas taptų konkurencingas, nes tuo metu tranzitiniai naftos kroviniai dėl didelių transportavimo sąnaudų nevežami. Nurodė, kad sumažintus tarifus būtų tikslinga taikyti iki 2006 m. pabaigos, nes bendrovės klientams būtina žinoti ateinančių metų įkainius. Buvo pasiūlyti šie įkainiai: išsiųstiems iš „M.Z.“ gamyklos – 4,00 Eur/t, išsiųstiems iš kitų geležinkelio stočių – 4,50 Eur/t. Sumažinus tarifus, bendros tranzito sąnaudos siunčiant krovinius iš „M.Z.“ į bendrovės terminalą būtų apie 0,40 Eur/t mažesnės, nei siunčiant juos į Ventspilį, o kitiems tranzitinių krovinių siuntėjams – 0,21 Eur/t mažesnės už Ventspilyje taikomą mazuto krovos tarifą (t. 68, b. l. 192–193). Valdyba šiuos tarifus patvirtino ir jų per 2006–2007 m. laikotarpį nekeitė. Tam, kad buvo siekiama taikyti konkurencingus ir galinčius užtikrinti nuolatines pajamas tarifus, neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2005 m. vasario 3 d. raštas „Dėl naftos ir naftos produktų vežimo geležinkelių transportu tarifų“, iš kurio matyti, jog šį klausimą apsvarsčius Tranzito komiteto posėdyje buvo siūlomas sprendimas, įvertinant 2005 m. gegužės 26 d. Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų bei susisiekimo ministrų susitikimo metu pasirašyto vyriausybinio susitarimo dėl Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo „2K“ nuostatas bei siekiant padidinti Klaipėdos uosto konkurencines galimybes, sumažinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas tiek, kad bendros gabenimo per Klaipėdos uostą sąnaudos atitiktų konkuruojančių maršrutų lygį (t. 71, b. l. 70, 102).

263. Iš AB “K.N.“ 2008 m. lapkričio 28 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. J3-7 matyti, kad bendrovės administracija pateikė valdybai naują krovos tarifų schemą, atsižvelgusi į žymų energetinių išteklių (dujų, elektros) kainų augimą bei krovos savikainos didėjimą. AB “K.N.“ krovos tarifų schemoje 2009 m. nurodyta, jog tiekiant krovinius geležinkelio vagonais taikytinas: laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. skystajam kurui, mazutui, tepalinei alyvai, naftai – 4,65 Eur/mt, likusiu laikotarpiu – 5,05 Eur/mt, vakuuminiam gazoliui laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. – 4,40 Eur/mt, likusiu laikotarpiu 5,30 Eur/mt, o tiekiant krovinius laivais: visu laikotarpiu 4,40 Eur/mt (t. 68, b. l. 194–195). Iš AB “K.N.“ valdybos 2009 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolo Nr. J3-8 matyti, kad buvo svarstomas krovos tarifų taikymas 2010 m. Bendrovės administracija informavo valdybą, kad įmonės klientams taikoma bendrovės valdybos patvirtinta krovos tarifų schema, kurią siūloma taikyti ir 2010 m. Posėdžio metu valdybos pirmininkas A. B. prašė pateikti motyvus dėl lankstesnės tarifų sistemos (išskyrus AB „O.L.“) taikymo priklausomai nuo krovos apimties, taip pat atlikti klientų analizę, įvertinant jų potencialą (t. 71, b. l. 2–4). Taigi krovos tarifų dydis buvo nustatomas bendrovės administracijos iniciatyva, bet AB „K.N.“ valdybos nutarimu. Nuteistasis R.M. patvirtino, kad AB “K.N.“ valdybai siūlomos tarifų didinimo ribos buvo skaičiuojamos analizuojant ir atsižvelgiant į daugelio veiksnių visumą: į numatomą gamybinių energetinių sąnaudų augimą, darbuotojų atlyginimus, mokesčius, veiklos rentabilumo didinimą, numatomus krovos ir pajamų planus, bendrovės stabilumo užtikrinimą ir panašiai (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40). Aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad AB “K.N.“ administracija, siūlydama naftos produktų krovos tarifus klientams, atlikdavo klientų potencialo analizę, rinkos tyrimą ir įvertindavo naftos produktų krovos apimtis bei vykdomos veiklos sąnaudų augimą. Iš aptartų valdybos posėdžių protokolų analizės matyti, kad visiems AB „K.N.“ klientams, išskyrus AB „O.L.“, buvo taikoma bendra tarifų nustatymo taktika neišskiriant UAB „N.G.“. Tai patvirtina 2009 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (4.31)A11-32 „Dėl krovos tarifų taikymo 2010 m.“, iš kurio matyti, kad AB “K.N.“ klientams taikomi vakuuminio gazolio krovos tarifai (išskyrus AB „O.L.“) nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. 4,40 Eur/mt, likusiu laikotarpiu – 5,30 Eur/mt. Rašte pažymėta, kad ši krovos tarifų sistema įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d. ir galiojo iki bendrovės valdybos pakeitimo. Šie duomenys leidžia spręsti, kad galiojanti tarifų politika (tarifas buvo nustatomas konkrečiai naftos produkto rūšiai bendrai visiems klientams, o jo pokytis priklausė nuo iš anksto nustatyto perkrautino krovinio kiekio bei pastovaus konkretaus kliento potencialo) sudarė sąlygas pritraukti ir išlaikyti krovinių srautus bei užtikrinti maksimalų projektinį terminalo apkrovimą. Todėl AB “K.N.“ administracija siūlė nekeisti ir 2010 m. palikti galioti esamą krovos tarifų sistemą (išskyrus AB „O.L.“, kurios krovos potencialas buvo didžiausias) (t. 71, b. l. 30–32). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad valdyba, tvirtindama naftos produktų krovos tarifus, atlikdavo administracijos teikiamų siūlymų vertinimą. L. V. K. G., AB „K.N.“ valdybos pirmininko pareigas ėjęs nuo 2004 m. iki 2009 m. liepos 1 d., patvirtino, kad nustatant tarifus buvo atsižvelgiama į konkurencinę aplinką. Bendrovės valdyba, svarstydama veiklos rezultatus, domėdavosi, kokia AB “K.N.“ konkurencinė padėtis kitų konkuruojančių terminalų atžvilgiu ir ar negali padidinti tarifų, kad gautų didesnį pelną. Bendrovė iš stebėtojų tarybos pretenzijų dėl AB “K.N.“ atžvilgiu priimtų nenaudingų sprendimų taip pat negavo (b. b. A, t. 68, b. l. 179A–184). Taigi šie faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir patvirtina apeliacinių skundų argumentus, kad tarifai AB ,,K.N.“ taikomi UAB ,,N.G.“ naftos produktų, tarp jų ir vakuuminio gazolio, perkrovimui nebuvo išskirtinai mažesni, negu taikomi kitiems AB ,,K.N.“ klientams.

264. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nustatydamas, kad nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala, rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. 5-1/166, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei AB “K.N.“ nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. būtų sudariusi tiesiogines sutartis dėl vakuuminio gazolio perkrovimo su užsienio įmonėmis ir būtų krovusi vakuuminį gazolį su didesniu krovos tarifu, t. y. tokiu, kokį taikė UAB „N.G.“ savo klientams, AB „K.N.“ nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo gauti 42 970 142,11 Lt papildomų pajamų (b. b. A, t. 8, b. l. 3–20).

265. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11 1040 (18) nurodyta, kad nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. AB “K.N.“ pagal 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytą Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos produktų perkrovimu, sutartį Nr. 12-12-2005 ir priimtus vėlesnius jos pakeitimus taikė UAB „N.G.“ naftos produktų perkrovimo tarifus nuo 4 Eur iki 5,30 Eur. Pagal UAB „N.G.“ dokumentus perkrovimo tarifai užsienio įmonėms buvo nuo 6,32 Eur iki 9,22 Eur. Dėl AB “K.N.“ taikomų mažesnių, negu UAB ,,N.G.“ taikomų savo klientams, tarifų susidarė 12 445 008,14 Eur skirtumas, kuris galėjo būti AB „K.N.“ pajamomis. Dėl šių negautų pajamų AB “K.N.“ galėjo patirti nuostolių (t. 63, b. l. 141–152). 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu ekspertas Jurijus Vinikovas paaiškino, kad įvertinus tai, jog AB „K.N.“ vakuuminį gazolį krovė ne tiesiogiai, o per tarpininkę – UAB „N.G.“ o UAB „N.G.“ savo klientams taikė didesnius tarifus, jis nusprendė, kad AB „K.N.“ ir UAB “N.G.“ taikytų tarifų skirtumas yra laikytinas negautomis pajamomis. Pasak eksperto, AB ,,K.N.“ galėjo taikyti ir didesnius tarifus, bet jų netaikė, todėl pajamų negavo. Ekspertas patvirtino, kad jis taip pat netyrė, ar AB ,,K.N.“ UAB ,,N.G.“ taikė mažesnius tarifus, negu taikė kitoms įmonėms (t. 69, b. l. 18–23). Taigi iš ekspertizės akto Nr. 11 1040 (18) matyti, kad ekspertas Jurijus Vinikovas skaičiavo dviejų bendrovių – AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ – taikomų kainų už jų teikiamas skirtingas paslaugas skirtumą, kurį įvertino kaip AB “K.N.“ galimai negautas pajamas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme specialistas Artūras Kapitanovas pirmiau aptartas išvadas paneigė ir paaiškino, kad AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ yra skirtinga ūkine veikla užsiimančios bendrovės, todėl nėra pagrindo laikyti, jog nustatyti taikomų tarifų skirtumai yra objektyvus kriterijus negautoms pajamoms apskaičiuoti. UAB ,,N.G.“ paslaugas klientams teikė platesne apimtimi. Į jas įėjo ir krovos paslauga, geležinkelių bei muitinės mokesčiai ir kt. Todėl UAB ,,N.G.“ kaina už vieną naftos produktų toną turėjo ir buvo didesnė, palyginti su AB ,,K.N.“, kuri užsiėmė tik naftos produktų perkrovimu (t. 64, b. l. 17–22; t. 69, b. l. 23–24).

266. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11‑2575 (21) 11-913 (22) pažymėta, kad UAB „N.G.“ apskaitos politikoje, patvirtintoje direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. NG-VĮ/108/12-30/2, įtvirtinta, kad UAB „N.G.“ paslaugų teikimo sąnaudos apima: krovinių perkrovimo sąnaudas; krovinių ekspedijavimo sąnaudas; nuosavų patalpų sąnaudas (t. 72, b. l. 28). Taigi UAB „N.G.“ iš esmės AB “K.N.“ teikė ekspeditoriaus paslaugas, todėl natūralu, kad siekė iš savo veiklos gauti pelną, kurį ir sudarė minėtas AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ savo klientams taikytų tarifų skirtumas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ar.U. paaiškino, kad AB “K.N.“ už ekspedijavimą mokėjo apytikriai 4,5 Eur, o klientams buvo nustatytas apie 12 Eur tarifas. 4,5 Eur buvo AB „K.N.“ dalis, 6,5 ar 7 Eur buvo geležinkelio paslaugų kaina, kurią reikėjo sumokėti, ir 0,6 Eur – UAB “N.G.“ marža, iš kurių 0,4 Eur buvo skiriama išlaidoms, o 0,2 Eur – pelnui. Likusi dalis buvo skiriama komisiniams už klientų paiešką (b. b. A, t. 57, b. l. 24). Nors byloje nepasitvirtino, kad įmonės „G(duomenys neskelbtini)“ ir „W.“ ieškojo UAB „N.G.“ klientų, tačiau tai nepaneigia Ar.U. aiškinimo, kad bendrovė galėjo turėti išlaidų, susijusių ir su klientų paieška.

267. Nuteistojo R.M. teigimu, siekiant užtikrinti ilgalaikes, nuolatines krovos apimtis bei bendrovės veiklos stabilumą, o ne trumpalaikį efektą, būtų buvę nelogiška ir netgi pavojinga kardinaliai kelti tranzitinių krovinių tarifus tiek mazutui, tiek vakuuminiam gazoliui dėl terminalų konkurencijos. 2010 m. pakeitus vakuuminio gazolio krovos sąlygas – labai padidinus krovos tarifus, nuolatinis vakuuminio gazolio srautas per AB „K.N.“ pradėjo mažėti, o 2014 m. iš viso nutrūko. R.M. aiškino, kad 2008 m. pagal AB “K.N.“ valdybos nurodymą tarptautinė naftos sektoriuje besispecializuojanti konsultacinė įmonė „Wood Mackenzie“ atliko tyrimą ir pateikė ataskaitą „Naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ perspektyvų įvertinimas“, kurioje buvo teigiamai įvertintas administracijos sprendimas diferencijuoti tamsių naftos produktų krovos tarifus pagal šiltąjį ir šaltąjį sezonus. R.M. teigimu, po 2010 m., kai buvo labai padidinti krovos tarifai ir pritaikytas „krauk arba mokėk“ sutarties modelis, AB “K.N.“ faktiškai sugeneravo prastesnį pajamų rezultatą, t. y. jos gautos metinės pajamos už vakuuminio gazolio krovą nė vienais metais nesiekė 2008–2009 m. vidurkio, o nuo 2013 m. drastiškai krito (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40; b. b. A, t. 57, b. l. 11–12). Nėra tokį nuteistojo R.M. aiškinimą paneigiančių objektyvių faktinių duomenų. Iš 2010 m. gruodžio 17 d. AB “K.N.“ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad, sprendžiant dėl 2011 m. minimalių krovos tarifų tvirtinimo, jie nustatyti faktiškai egzistuojančiomis rinkos kainomis. Bendrovės administracijos siūlymu, valdyba patvirtino minimalius taikytinus naftos produktų krovos tarifus 2011 m.: mazutai bei panašūs produktai – vasaros laikotarpiu 4,65 Eur/t, žiemos laikotarpiu – 5,25 Eur/t; vakuuminis gazolis – vasaros laikotarpiu – 6,85 Eur/t, žiemos laikotarpiu – 7,75 Eur/t (t. 71, b. l. 48–52). Iš bylos medžiagos matyti, kad vakuuminio gazolio krova sudarė: 2008 m. – 1 546 tūkst. t, 2009 m. – 1 186 tūkst. t, 2010 m. iki rugpjūčio mėn. – 825 tūkst. t, o nuo 2011 m. stebimas vakuuminio gazolio krovos kritimas: 2011 m. – 748 tūkst. t, 2012 m. – 552 tūkst. t, 2013 m. – 489 tūkst. t, 2014 m. – 62 tūkst. t (perkrauta paskutinė siunta) (b. b. A, t. 14, b. l. 5). Taigi, nors po AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ Sutarties nutraukimo buvo nustatyti didesni paslaugų tarifai, tačiau AB „K.N.“ terminale perkraunamų naftos produktų kiekiai mažėjo.

268. Kaip jau minėta, AB “K.N.“ klientams taikomi tarifai, tarp jų nustatyti ir vakuuminio gazolio krovai, buvo nustatomi atlikus rinkos tyrimą, įvertinus būtinybę išlaikyti klientus bei pritraukti daugiau krovinių inkriminuotu laikotarpiu, o svarstant tarifus 2009 m., AB “K.N.“ administracija, įvertinusi būtent šias aplinkybes bei nuolatinę ir didėjančią vakuuminio gazolio krovą, jo chemines savybes, jau siūlė krovos tarifus didinti. Tai rodo, kad AB “K.N.“ administracija siekė nustatyti lanksčius tarifus, užtikrinančius ilgalaikę bendradarbiavimo su klientais perspektyvą, nesuteikiant bendroje tarifų sistemoje UAB “N.G.“ išskirtinės, niekuo nepagrįstos padėties. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad po inkriminuoto laikotarpio įmonei „S.“ iš tiesų buvo taikomi didesni tarifai, tačiau iš esmės su šia kliente buvo sudaryta specifinė sutartis. 2010 m. lapkričio 11 d. AB “K.N.“ generalinio direktoriaus R. M. rašte Nr. (4.5)A6-566 dėl papildomų duomenų pateikimo nurodyta, kad vykstant sutarties su UAB “N.G.“ nutraukimo procesui, bendrovė sudarė tiesioginę vakuuminio gazolio krovos sutartį su krovinio savininke įmone „S.“. Sutartyje su įmone „S.“ vakuuminio gazolio krovos tarifas yra 2,45 Eur/t didesnis, nei nustatytas UAB “N.G.“ krovos sutartyje, taip pat numatytas 1 200–1 400 tūkst. t minimalus vakuuminio gazolio kiekis. Sutartyje su „S.“ yra numatytos finansinės kompensacijos tuo atveju, jeigu klientė nevykdytų įsipareigojimų (pateikti sutartyje numatytus minimalius krovos kiekius perkrovai), klientė įsipareigoja sumokėti AB “K.N.“ 50 proc. krovinio perkrovimo paslaugos vertės už kiekvieną neperkrautą krovinio toną (b. b. A, t. 14, b. l. 74–76). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas S. Z., nuo 2010 m. iki 2014 m. dirbęs AB „K.N.“ komercijos direktoriumi, aiškino, kad bendrovėje atlikus teisinį sutarčių auditą buvo nustatyta, jog tarifai, kuriuos AB “K.N.“ gali gauti (lyginant su UAB N.G.“ nustatytais savo klientams) yra apie 40 proc. didesni, nei užfiksuoti AB ,,K.N.“ ir UAB “N.G.“ Sutartyje. Todėl buvo vedamos derybos ir sudaryta sutartis su įmone „S.“. Padidinus tarifus apie 40 proc., UAB „K.N.“ per pirmus metus uždirbo apie 10 milijonų litų daugiau, nes sutartyje taip pat buvo įtvirtinta „krauk arba mokėk“ sąlyga. „S.“ neįvykdžius savo įsipareigojimų AB “K.N.“ už 2010–2011 m. pagal sutartį gavo apie pusantro milijono litų netesybų (b. b. A, t. 48, b. l. 175–178). Taigi, kaip jau minėta, AB „K.N.“ sutartys, sudarytos su UAB „N.G.“ bei vėliau „S.“, skyrėsi esminėmis sąlygomis, į vėlesniąją sutartį įtraukiant „krauk arba mokėk“ principą. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad toks AB „K.N.“ veiklos vystymo modelis būtų buvęs efektyvus inkriminuotu laikotarpiu, Sutarties Nr. 12‑12-2005 sudarymo su UAB „N.G.“ metu. Akivaizdu, kad AB “K.N.“ dar tik pradėjus vykdyti vakuuminio gazolio krovą, siekiant visa apimtimi išnaudoti terminalo pajėgumus bei pritraukti kuo daugiau krovinių ne tik šaltuoju, bet ir šiltuoju metų sezonais, privalėjo klientams pasiūlyti konkurencingas ir abiejų bendrovių interesus tenkinančias sąlygas. Svarbu pažymėti, kad AB „K.N.“ „krauk arba mokėk“ modelio iki sutarties su „S.“ sudarymo netaikė nė vienam klientui, o tarifai UAB „N.G.“ nebuvo išskirtiniai. Be to, byloje nepaneigtas nuteistojo R.M. aiškinimas, kad AB „K.N.“ pasirinkta ūkinės veiklos politika, tarifus nustatant visiems AB ,,K.N.“ klientams, iš esmės buvo lankstesnė, nes AB “K.N.“ terminalas nebuvo varžomas jokių finansinių įsipareigojimų dėl Sutarties pakeitimuose numatytų krovos kvotų nevykdymo ir galėjo bet kada pristabdyti UAB „N.G.“ krovinių srautą, jei pradėdavo kauptis kitų klientų naftos kroviniai (t. 74, b. l. 100).

269. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad AB ,,K.N.“ buvo suteikusi UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo teisę, todėl galima prielaida, kad tarifas ekonominiu požiūriu galėjo būti taip pat išskirtinis, tačiau jis buvo tvirtinamas bendra tvarka šiai naftos produkto rūšiai, todėl atsakyti, ar jis buvo ne per mažas, nėra galimybės (t. 73, b. l. 162). Kaip jau minėta, AB “K.N.“ egzistavo nusistovėjusi tarifų tvirtinimo tvarka ir tarifus, įvertinusi visas reikšmingas sąlygas, tvirtindavo bendrovės valdyba. Nagrinėjamoje byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „N.G.“ buvo nustatyti mažesni tarifai nei kitiems AB “K.N.“ klientams. Sutarties vykdymo metu AB „K.N.“ valdyba, tvirtindama tarifus, nekėlė klausimų dėl tarifų neatitikties rinkos sąlygoms. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad J.A. tyčiniais veiksmais UAB „N.G.“ buvo nustatyti išskirtiniai ir AB “K.N.“ išorinių santykių su klientais politikos neatitikę, ekonomiškai nepagrįsti tarifai. Juolab kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „N.G.“ tarifai buvo nustatyti, be kitų aplinkybių, įvertinus ir bendrovės teikiamų paslaugų apimtį (ekspedijavimo paslaugas). Tai, kad AB „K.N.“ valdybos patvirtinti ir naftos produktų perkrovimui taikomi tarifai buvo konkurencingi bei patrauklūs klientams, rodo inkriminuotu laikotarpiu per AB ,,Klaipėdos naftos“ terminalą perkrauto vakuuminio gazolio kiekiai, kurie buvo akivaizdžiai didesni, negu vėliau sutartį sudarius su kita įmone, kuriai buvo nustatyti didesni tarifai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų tarifų ekonominį naudingumą AB ,,K.N.“ lemia ne tik nustatyto tarifo dydis, bet ir tiekiamų perkrauti krovinių apyvarta ir jos ilgalaikiškumo galimybės, esant nustatytam tarifui. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, AB ,,K.N.“ nustačius didesnį vakuuminio gazolio krovos tarifą, šio produkto perkrovimas labai sumažėjo, o paskui ir visai nutrūko, ir tai neprieštarauja tam, kad AB ,,K.N.“ terminalas tapo mažiau patrauklus klientams.

270. Taigi nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino, kad dėl nuteistųjų veiksmų AB ,,K.N.“ UAB ,,N.G.“ naudai buvo taikoma tarifų sistema, prieštaraujanti AB ,,K.N.“ interesams. Todėl nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuota turtinė žala buvo apskaičiuota remiantis ne ta pačia veikla užsiimančių bendrovių savo klientams taikomų tarifų skirtumu, akivaizdžiai neatitinkančiu realios žalos vertinimo kriterijaus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad dėl AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ savo klientams taikyto vakuuminio gazolio krovos tarifų skirtumų nuteistųjų tyčiniais veiksmais AB “K.N.“ buvo padaryta 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) didelė reali turtinė žala.

271. Nepasitvirtinus, kad nuteistiesiems šiais inkriminuotais veiksmais, inicijuojant ir pasirašant Sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 5, buvo padaryti tyčia juridinio asmens UAB “N.G.“ naudai, veikiant AB ,,K.N.“ sąskaita, ir prieštaravo šios bendrovės interesams bei kad dėl jų AB ,,K.N.“ buvo padaryta 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) didelė reali turtinė žala, teisėjų kolegija sprendžia, kad juridinio asmens UAB ,,N.G.“, Ar.U., A.V. ir J.A. šiuose veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Dėl AB ,,K.N.“ su UAB „N.G.“ 2004 m. gruodžio 22 d. sutarties Nr. 12‑12‑2005 2008 m. vasario 14 d. pakeitimo Nr. 5, kuriuo Sutartis papildyta 3.1.1 punktu, kur AB “K.N.“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį tvirtinti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, ir 2008 m. kovo 7 d. pakeitimo Nr. 6, kuriuo Sutartis papildyta 3.1.2 punktu, kur AB “K.N.“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį tvirtinti 100 tūkst. t mazuto perkrovimo kvotą UAB ,,N.G.“

272. Nuteistiesiems juridiniam asmeniui UAB „N.G. Ar.U., A.V. ir J.A. inkriminuota, kad J.A. pagal Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V. dėl Sutarties papildymų pasirašymo, 2008 m. vasario 14 d. su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašė Sutarties Nr. 12‑12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo AB „K.N.“ įsipareigojo UAB „N.G.“ kiekvieną mėnesį privalomai rezervuoti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo pajėgumus, todėl AB „K.N.“, 2008–2010 m. rezervavusi vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą, o 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. laikotarpiu pagal Ar.U. per A.V. perduotą prašymą, R.M. parengus AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, J.A. 2008 m. kovo 7 d. su UAB “N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašė Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl Sutarties papildymo 3.1.2 punktu, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo pajėgumus 100 tūkst. t mazuto perkrovimui. AB „K.N.“ juos rezervavus, o UAB „N.G.“ nepatiekus rezervuoto mazuto M-100 kiekio, AB “K.N.“ dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą.

273. Pagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog terminalo pajėgumai buvo realiai rezervuoti UAB „N.G.“ kroviniams, net jei ši bendrovė numatyto naftos produktų (vakuuminio gazolio ir mazuto) kiekio nepatiekdavo, todėl AB “K.N.“ buvo padaryta 7 834 044,85 Eur (27 049 390,06 Lt) (4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) + 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt)) dydžio žala.

274. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtuose Sutarties pakeitimuose AB ,,K.N.“ įsipareigojo tvirtinti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą ir 100 tūkst. t mazuto perkrovimo kvotą UAB ,,N.G.“, o ne rezervuoti AB ,,K.N.“ pajėgumus šio kiekio naftos produktų perkrovimui. Nors esant įsipareigojimui tvirtinti perkrovimo kvotą, galima daryti prielaidą, kad AB ,,K.N.“ šiam kiekiui ir rezervavo savo pajėgumus, tačiau ši aplinkybė, grindžiant ja kaltinimą, turi būti patvirtinta objektyviais bylos duomenimis.

275. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka, nuteistasis J.A. aiškino, kad terminalo pajėgumai UAB „N.G.“, nepriklausomai nuo to, ar bendrovė Sutartyje numatytą naftos produktų kiekį patiekdavo ar ne, nebuvo rezervuojami. AB ,,K.N.“ su UAB “N.G.“ sudaryta Sutartis ir jos pakeitimai, tvirtinti kiekvieną mėnesį 150 tūkst. t vakuuminio gazolio ir 100 tūkst. t mazuto, AB „K.N.“ rezervuoti terminalo pajėgumus UAB „N.G.“ neįpareigojo. Klientai naftos produktų perkrovimui teikdavo paraiškas iki kiekvieno mėnesio 20 d., o AB “K.N.“ iki kiekvieno mėnesio 25 d. duodavo raštišką atsakymą, kiek galės naftos produktų perkrauti. Paraiškos buvo tvirtinamos priimant optimalų sprendimą, įvertinus oro sąlygas bei laisvas talpas. Nuteistasis J.A. parodė, kad AB “M.N.“ buvo prioritetinė klientė, o UAB “N.G.“ krovinių buvo perkraunama tiek, kiek AB “K.N.“ sugebėdavo (b. b. A, t. 57, b. l. 14; t. 74, b. l. 93–94). Taigi nuteistasis J.A. patvirtino, kad AB “K.N.“, įvertinusi visų galinčių turėti įtakos perkraunamų naftos produktų kiekiui aplinkybių visumą, ateinančio mėnesio naftos produktų krovos planus numatydavo taip, kad terminale būtų perkrauta kuo daugiau naftos produktų krovinių. Tai patvirtina ir nuteistojo R.M. aiškinimas, kad terminalo administracija visada stengėsi kuo geriau išnaudoti technologinę įrangą, siekdama kuo didesnio krovos rezultato (b. b. A, t. 57, b. l. 5). Iš liudytojo G. V. parodymų matyti, kad tuo atveju, jei sumažėdavo vakuuminio gazolio srautai, kelią, prieš tai gerai išvalius visą sistemą, buvo bandoma pritaikyti mazutinėms cisternoms. Liudytojas pažymėjo, kad tai nebuvo dažnas reiškinys, nes pakako vakuuminio gazolio. Ypač šaltuoju metų laiku pasiūlymai buvo gaunami iš įvairių tiekėjų, tačiau nebuvo galimybės priimti nė vieno 100 tūkst. t krovinio (t. 73, b. l. 6). Nuteistųjų J.A., R.M. bei liudytojo G. V. aiškinimą, kad AB „K.N.“ dėjo pastangas, jog kuo optimaliau būtų išnaudoti terminalo pajėgumai, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22), iš kurio matyti, kad iš tiesų terminale buvo stebimas naftos produktų krovos augimas. 2005–2010 m. laikotarpiu UAB „N.G.“ perkraunamo vakuuminio gazolio apimtis nuosekliai augo, nors atskirų mėnesių perkraunami vakuuminio gazolio kiekiai svyravo. Vidutiniškai daugiausia vakuuminio gazolio buvo perkraunama spalio–gruodžio mėn. (daugiau kaip 100 tūkst. t), mažiausiai perkraunama šiltuoju metų laiku: birželio–rugsėjo mėn. (40 tūkst.–60 tūkst. t). Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras AB “K.N.“ perkrovė UAB „N.G.“ tiekiamą vakuuminį gazolį: 2005 m. – 62,45 tūkst. t, 2006 m. – 437,97 tūkst. t, 2007 m. – 811,83 tūkst. t, 2008 m. – 1 575,7 tūkst. t, 2009 m. – 1 186,3 tūkst. t, 2010 m. – 832, 34 tūkst. t. Iš viso AB “K.N.“ perkrovė mazuto: 2005 m. – 2 322 314 t, 2006 m. – 2 439 754 t, 2007 m. – 3 667 553 t, 2008 m. – 3 939 272 t, 2009 m. – 3 165 730 t, o 2010 m. sausio–rugpjūčio mėn. – 1 983 015 t (t. 72, b. l. 55, 62). Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad terminalo pajėgumų naudojimas nebuvo tolygus visus metus ir šiltuoju metų laiku terminale buvo stebimas naftos produktų krovos sumažėjimas. Tai patvirtina ir AB “K.N.“ 2010 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (4.5)A6-566 nurodyti duomenys, kad naftos produktų verslas yra sezoninis ir, jei šaltuoju metų laiku įmanoma per pakankamai trumpą laiką rasti krovinių (nors ir ne visais atvejais), tai šiltuoju metų laiku tai sunku padaryti (t. 14, b. l. 74–76). Naftos produktų sezoniškumas didelę įtaką turėjo ir vakuuminio gazolio krovai. Liudytojas R. K. patvirtino, kad visi naftos produktai turi tam tikrą sezoniškumą arba krovos paklausą rinkoje – taip yra ir su vakuuminiu gazoliu. Didžiausia krova terminale yra šaltuoju metų laiku, nes ir šio produkto paklausa būna didžiausia (t. 72, b. l. 143). Nuteistasis Ar.U. parodė, kad šiltuoju metų laiku UAB “N.G.“ neperkrovė Sutartyje su AB “K.N.“ numatyto maksimalaus vakuuminio gazolio kiekio, nes kartais, kai dėl visiško terminalo apkrovimo šaltuoju metų laiku nebuvo patvirtinamos visos klientų paraiškos, krovinio savininkai turėdavo nukreipti dalį savo krovinių į kitus uostus. Tada ir vasaros metu jie savo krovinius proporcingai turėdavo nukreipti į kitus uostus. Pavyzdžiui, jei klientas žiemą teikdavo prašymą krauti 100 tūkst. t, bet gaudavo patvirtinimą 50 tūkst. t, likusius 50 tūkst. t jis nukreipdavo kažkur kitur. Taigi atitinkamai ir vasarą klientas planuodavo krovinį išskirstyti po kitus terminalus, nes vasarą jų visur trūko. Buvo ir tokių atvejų, kai klientai šiltuoju sezonu naudodavosi palankesnėse jiems kryptyse esančiais terminalais (t. 74, b. l. 182–183). Šį nuteistojo Ar.U. aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų nėra. Liudytojas G. V. taip pat parodė, kad vasaros metu buvo stebimas visų naftos produktų krovos sumažėjimas. Kadangi Rusija būdavo pagrindinė tiekėja, tuo metu didelę dalį produktų iki Sankt Peterburgo plukdydavo upėmis, sumažėdavo terminalo srovė. Kita vertus, šaltuoju metų laiku kelias niekada nestovėdavo (t. 73, b. l. 6). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas patvirtino, kad vykdydamos veiklą tiek AB “K.N.“, tiek UAB „N.G.“ buvo suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną. Todėl darant prielaidą, kad UAB ,,N.G.“ siekė tik rezervuoti AB “K.N.“ terminalo pajėgumus, tačiau nekrauti naftos produktų, tai tokie veiksmai ekonominės naudos nebūtų davę nė vienai iš sutartį sudariusių bendrovių (t. 73, b. l. 5). Taigi akivaizdu, kad tiek AB “K.N.“, tiek UAB „N.G.“ buvo suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną joms palankiausiomis sąlygomis ir dėjo pastangas, kad perkraunamų krovinių srautai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiais terminale nesumažėtų, o perkraunamų naftos produktų kiekiai galėjo svyruoti ir dėl objektyvių, su ūkine rizika susijusių priežasčių, kurias lėmė ir išoriniai veiksniai: suplanuotas ir ritmingas geležinkelio darbas, turimų įrenginių ir saugyklų techninės charakteristikos, laivų eismas, oro sąlygos, technologiniai remontai, darbuotojų atostogos, nenumatyti gedimai, pasikeitusi produkto paklausa rinkoje, jo temperatūra ir kt. (t. 72, b. l. 58). Byloje nėra duomenų, kurie tai paneigtų ir patvirtintų, kad būtent dėl to, jog AB “K.N.“ UAB “N.G.“ suteikė išskirtinę teisę krauti vakuuminį gazolį ir 2008 m. įsipareigojo tvirtinti perkrovimo kvotą 150 tūkst. t vakuuminio gazolio ir 100 tūkst. t – mazuto, terminalo galingumai liko neišnaudoti, perkraunant UAB ,,N.G.“ ar kitų bendrovių tiekiamus naftos produktus. Juolab kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog neretai buvo ir tokių atvejų, kai AB “K.N.“ UAB „N.G.“ paraiškų, teikiamų dėl ateinančio mėnesio naftos produktų krovos, nepatvirtindavo. Ekspertinio tyrimo Nr. 11‑2575 (21) 11‑913 (22) metu konstatuota, kad dalis UAB ,,N.G.“ pateiktų paraiškų perkrauti vakuuminį gazolį ar mazutą buvo nepatvirtintos dėl užimtų gamybinių pajėgumų arba prašoma tikslinti paraiškas, papildomai derinti konkrečius krovimo grafikus pagal atskiras dienas. Būdavo tokių atvejų, kai paraiškos buvo tvirtinamos iš dalies (t. 72, b. l. 37). Be to, ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad paraiška nebuvo vienintelis planavimo dokumentas, nes buvo vertinamos konkrečios dienos ir tai, koks krovinys atvyksta, o tuomet terminalo užimtumas buvo planuojamas detaliau (t. 73, b. l. 3). Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, jog rezervavus terminalo pajėgumus, tačiau jų nepanaudojus dėl UAB „N.G.“ krovinių nepatiekimo, inkriminuotu laiku AB “K.N.“ nepriimdavo kitų įmonių tiekiamų krovinių. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) matyti, kad nustačius, jog AB “K.N.“ terminalo pajėgumai sudarė 7,1 mln. t per metus, tai vidutiniškai jie nebuvo panaudojami 2005–2007 m. (išskyrus 2005 m. sausio, kovo, lapkričio mėn., 2006 m. kovo mėn.) ir buvo visiškai panaudojami 2008–2010 m. (išskyrus 2008 m. rugpjūčio, spalio mėn., 2009 m. balandžio, rugpjūčio, spalio mėn., 2010 m. vasario, rugpjūčio, rugsėjo mėn.) (t. 72, b. l. 37, 87). Tam neprieštarauja 2009 m. lapkričio 11 d. AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. raštas Nr. (4.31)A11‑31 valdybai, iš kurio matyti, kad bendrovė per 2009 m. devynis mėnesius perpylė 5,54 mln. t naftos produktų, tai 78 proc. visos planuotos metinės krovos. Uždirbo 31,2 mln. Lt pelną prieš mokesčius ir 2,6 karto viršijo 2009 m. planuotą pelną prieš mokesčius (11,9 mln. Lt). 2009 m. devynių mėnesių naftos produktų krovos intensyvumas 4 proc. viršijo terminalo projektinį pajėgumą (vidutiniškai per mėnesį perpilta 616 tūkst. t, terminalo projektinis pajėgumas – po 592 tūkst. t per mėnesį. 2008 m. bendrovė perpylė 8,2 mln. t naftos produktų ir 15 proc. viršijo terminalo projektinį pajėgumą (7,1 mln. t). Rašte paaiškinta, kad 2009 m. devynių mėnesių naftos produktų krovai įtakos turėjo metų pradžioje (žiemą) sumažėjęs mazuto srautas iš Baltarusijos ir Rusijos naftos produktų gamyklų, Baltarusijos vyriausybei siekiant sukaupti mazuto atsargas šalies vidaus rinkai bei pasaulinėje rinkoje smukusi naftos produktų paklausa (t. 71, b. l. 8–9). Šie duomenys nurodyti ir 2009 m. rugsėjo 30 d. parengtame 2009 m. devynių mėnesių aiškinamajame rašte (t. 71, b. l. 21–26). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad AB „K.N.“ administracija siekė, jog terminalo pajėgumai būtų išnaudoti visa apimtimi ir nors šiltasis sezonas išsiskirdavo bendru naftos produktų krovos sumažėjimu, tačiau, vertinant metinius naftos produktų krovos rezultatus, buvo atvejų, kai terminalo projektinis pajėgumas buvo viršytas. Tai, kad terminalas veikė, siekiant kuo efektyviau išnaudoti jo pajėgumus, patvirtina AB “K.N.“ 2008 m. balandžio 24 d. gamybos direktoriaus G. V. raštas Nr. (8.10)O6-198 UAB „N.G.“, kuriame atsisakoma papildomą talpyklą skirti mazuto kaupimui iš Riazanės NPG įmonei „T.H.“ dėl terminalo užimtumo (b. b. A, t. 14, b. l. 128). Taigi, nepaisant Sutartyje numatyto įsipareigojimo tvirtinti vakuuminio gazolio ir mazuto perkrovimo kvotą, kiekvieną mėnesį naftos produktų krovos buvo derinamos individualiai ir esant galimybei AB ,,K.N.“ pajėgumai galėjo būti užpildomi to paties kliento kitais kroviniais ar kitų tiekėjų kroviniais. Tam neprieštarauja ir AB “K.N.“ su UAB „N.G.“ Sutarties pakeitime Nr. 6 numatyta sąlyga, kad, atsižvelgiant į „Užsakovo“ raštišką prašymą, mazuto M-100 garantuota perkrovimo kvota gali būti padidinta atitinkamu kiekiu sumažinus Sutartyje garantuotą vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą (b. b. A, t. 8, b. l. 137).

276. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ekspertas Marius Barkauskas paaiškino, kad UAB ,,N.G.“ buvo labai svarbi klientė AB ,,K.N.“, kadangi UAB ,,N.G.“ sugeneravo AB ,,K.N.“ nemažas pajamas ir, vertinant pelno ir nuostolių ataskaitas, ši klientė bendrovei buvo pelninga ir uždirbo pelno. UAB ,,N.G.“ perkraunamas mazutas sudarė 37 proc. viso pelno, o vakuuminis gazolis – 8 proc. AB ,,K.N.“ buvo suinteresuota, kad UAB „N.G.“ jai tiektų kuo daugiau naftos produktų. Naftos produktų krovimas bet kuriuo atveju abiem bendrovėms nešė pelną ir pajamas (t. 73, b. l. 5). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „N.G.“ interesams atstovavę Ar.U. ir A.V. buvo suinteresuoti Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimo Nr. 6 pasirašymu ir būtent jie inicijavo Sutarties Nr. 12‑12‑2005 papildymą 3.1.2 punktu. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. papildomos pokalbių suvestinės prie 2014 m. gegužės 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. vykusio telefoninio pokalbio metu A.V. pasiteiravo, ar nukeliavo koks nors raštas (AB “K.N.“). Ar.U. informavo A.V., kad jis buvo susitikęs su kaimynu, kuris paruoš idėją, ir kad sureaguoti į raštą bus sudėtinga, nes jie yra užsivertę Mažeikių klausimais. A.V. nurodė: „Prašyk kokį šimtą; nes vis tiek nubrauks kokį 10, <...> gali ir daugiau prašyti“ (b. b. A, t. 57, b. l. 82). Iš Ar.U. pokalbio turinio analizės matyti, kad iš tiesų Ar.U. su A.V. tarėsi, dėl kokio konkretaus terminalo galingumų kiekio rezervavimo krauti mazutą M-100 kreiptis į AB “K.N.“. Nors Ar.U. su A.V. aptarė norimą pasitvirtinti mazuto M-100 perkrovimo kvotą, tačiau A.V., nežinodamas, kokį sprendimą priims AB “K.N.“, tokio kvotos dydžio negarantavo: „Vis tiek nubrauks kokį 10.“ Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A.V. aiškino, kad jis J.A. dėl Sutarties ir jos pakeitimų pasirašymo įtakos nedarė ir jo sprendimų nepaveikė. Priimant 2008 m. vasario 27 d. Sutarties pakeitimą Nr. 6, juristai įsivėlė į ilgalaikius ginčus. A.V., prašomas Ar.U., perskaitė Sutartį ir pasiūlė keletą neesminių, redakcinių pataisymų. Pasiūlymai UAB „N.G.“ ir AB “K.N.“ tiko, jie Sutartį pasirašė ir toliau su ja dirbo. A.V. manymu, Sutarties pakeitimai suteikė stabilumą ir galimybę planuoti bei formuoti krovinių srautus į Lietuvą ilgesnei perspektyvai. Taip pat tapo įrankiu klientams dirbti ne tik žiemos, bet ir vasaros laikotarpiu. Todėl šalys nenustatė finansinių įsipareigojimų dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, o ir toliau dirbo konkurencingomis sąlygomis (b. b. A, t. 57, b. l. 18). Iš tiesų iš Sutarties analizės matyti, kad nors joje buvo numatyti abiejų Sutarties šalių įsipareigojimai dėl naftos produktų krovos kiekio, tačiau atsakomybė už šių sąlygų pažeidimą nebuvo numatyta ir nė vienai iš šalių nebuvo taikoma. Ir tai neprieštarauja tam, jog AB ,,K.N.“ be finansinės grėsmės galėjo perkrauti ir kitų klientų krovinius ir užpildyti terminalo pajėgumus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ekspertas Marius Barkauskas patvirtino, kad, sprendžiant klausimą dėl AB “K.N.“ padarytos žalos, svarbu įvertinti tai, kad AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ Sutartyje nenumačius minimalaus vakuuminio gazolio ir mazuto kiekio, kurį įsipareigojo UAB „N.G.“ patiekti, o AB “K.N.“ perkrauti, AB „K.N.“ nekilo pareiga kiekvieną mėnesį perkrauti UAB „N.G.“ tiekiamą 100 tūkst. t mazuto M-100 bei 150 tūkst. t vakuuminio gazolio. Jeigu nėra pareigos perkrauti nustatytą kiekį naftos produktų, tai dėl tam tikro nepatiekto šių naftos produktų kiekio žala neatsiranda (t. 73, b. l. 25). Tam neprieštarauja nuteistojo R.M. paaiškinimai, kad Sutartyje numatytas mazuto M-100 ir vakuuminio gazolio kiekis, kurį įsipareigojo tvirtinti AB “K.N.“, tik apibrėžė Sutarties vykdymo ribas, bet nebuvo rodiklis, jog tą krovinį klientas patieks. Klientas neturėjo įsipareigojimo būtinai patiekti tiek krovinių, kiek patvirtinta, o AB „K.N.“ neturėjo įsipareigojimo rezervuoti pajėgumus ir perkrauti patvirtintą kiekį naftos produktų. Buvo nustatomi bendri metiniai krovos planai, kuriuos patvirtindavo valdyba, ir juos buvo stengiamasi surinkti iš įvairių klientų (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40). Nėra tokį nuteistojo R.M. aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų.

277. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog AB „K.N.“, 2008–2010 m. rezervavus vakuuminio gazolio ir mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB „K.N.“ buvo padaryta 7 834 044,85 Eur (27 049 390,06 Lt) (4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) + 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt)) dydžio turtinė žala, nepagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2010 m. gruodžio 10 d. Nr. 5-1/166 specialisto išvada, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, AB „K.N.“ medžiagą bei UAB „N.G.“ dokumentus nustatyta, jog UAB „N.G.“ 2008–2010 m. šiltuoju laikotarpiu (gegužės–spalio mėn.) nepatiekė iš viso 924 620 t. vakuuminio gazolio, kuriam AB „K.N.“ buvo rezervavusi savo pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar UAB „N.G.“ naftos produktus patieks ar ne. AB “K.N.“ užtikrinusi kiekvieną mėnesį 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, 2008–2010 m. šiltuoju laikotarpiu (gegužės–spalio mėn.) negavo 14 044 977,80 Lt (4 067 706,73 Eur) papildomų pajamų. Be to, UAB „N.G.“ 2008–2010 m. šiltuoju laikotarpiu (gegužės–spalio mėnesiais) nepatiekė iš viso 783 730 t mazuto M‑100, kuriam AB “K.N.“ buvo rezervavusi savo pajėgumus. AB „K.N.“ užtikrinusi kiekvieną mėnesį 100 tūkst. t mazuto M-100 perkrovimo kvotą, dėl to 2008–2010 m. šiltuoju laikotarpiu (gegužės–spalio mėnesiais) negavo 13 004 412,26 Lt papildomų pajamų. AB “K.N.“, neišnaudodama terminalo techninių galimybių, užtikrinusi 2008 m. kovo 7 d. sutarties pakeitimą Nr. 6, sutarties 3.1.2 punkto vykdymą, patyrė nuostolių (b. b. A, t. 8, b. l. 4–21).

278. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos yra laikomos žala (turtine). Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai planuojama gauti pinigų suma, kurią jis realiai būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑35/2011, Nr. 2K‑152‑303/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad AB ,,K.N.“ negautos 7 834 044,85 Eur (27 049 390,06 Lt) (4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) + 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt)) pajamos atitinka realios turtinės žalos kriterijų, į pirmiau nurodytas visas vertinimui svarbias aplinkybes neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstą išvadą.

279. Iš 2010 m. rugsėjo 28 d. užduoties atlikti objektų tyrimą bei pateikti specialisto išvadą Nr. 04/06-7-1890 matyti, kad joje nurodyta, jog AB „K.N.“ turi komercijos padalinį, klientų žiemos metu yra daug daugiau, nei leidžia terminalo galimybės, todėl AB “K.N.“, UAB „N.G.“, suteikdama išskirtinę teisę krauti vakuuminį gazolį, prarado galimybę tiesiogiai dirbti su vakuuminio gazolio eksportuotojais bei negalėjo išnaudoti terminalo galingumų, nes privalėjo rezervuoti Sutartyje Nr. 12-12-2005 ir jos prieduose numatytas kvotas UAB „N.G.“, nepriklausomai nuo to, ar UAB „N.G.“ naftos produktus patieks ar ne (b. b. A, t. 8, b. l. 1–2). Taigi ikiteisminio tyrimo metu užduotis specialistei buvo suformuluota, iš anksto konstatuojant, kad AB “K.N.“, suteikdama išskirtinę vakuuminio gazolio krovimo teisę ir kiekvieną mėnesį UAB “N.G.“ rezervuodama 150 tūkst. t vakuuminio gazolio bei 100 tūkst. t mazuto perkrovimo kvotą, šia apimtimi neišnaudojo terminalo galingumų ir dėl to negavo pajamų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, specialistė Kristina Laurinavičienė patvirtino, kad ji, atlikdama specialųjį tyrimą, kaip nustatytą faktą vertino tyrėjo užduotyje pateiktus duomenis, jog nesudariusi Sutarties Nr. 12-12-2005 AB „K.N.“ būtų perkrovusi kitų klientų tiekiamą vakuuminį gazolį ir taip maksimaliai būtų išnaudojusi terminalo pajėgumus. Ji netikrino užduotyje pateiktos sąlygos pagrįstumo, netyrė ir jos nekvestionavo. Specialistė paaiškino, kad ji analizavo ikiteisminio tyrimo metu jai pateiktus duomenis, jog terminalas inkriminuotu laikotarpiu šiltojo sezono metu dirbo ne visu pajėgumu. Ji netyrė terminalo pajėgumų išnaudojimo šaltuoju laikotarpiu. Remdamasi turimais duomenimis ji apskaičiavo AB “K.N.“ dėl su UAB „N.G.“ sudarytos Sutarties Nr. 12-12-2005 ir jos pakeitimų negautas papildomas pajamas, kurias įvertino kaip nuostolius. Specialistė nusprendė, kad, jei terminalas būtų buvęs apkrautas visa apimtimi, dirbęs visu pajėgumu, galimai būtų turėjęs daugiau klientų ir būtų galėjęs gauti daugiau pajamų, tačiau negalėjo to padaryti dėl UAB „N.G.“ suteiktos išskirtinės teisės krauti vakuuminį gazolį ir terminalo pajėgumų rezervavimo. Negavusi šių pajamų, AB ,,K.N.“ patyrė nuostolių (b. b. A. t. 57, b. l. 141–143). Taigi specialistė Kristina Laurinavičienė išvadą teikė neištyrusi bendrų vakuuminio gazolio ir mazuto metinių krovos apimčių, neatlikusi paraiškų krauti vakuuminį gazolį ir mazutą tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti paraiškas analizės, taip pat neįvertinusi AB “K.N.“ galimybių pačiai susirasti klientus ir sudaryti tiesiogines sutartis su vakuuminio gazolio eksportuotojais realumo, tokių sutarčių galimų sąlygų (tarifų, tiektinų naftos produktų kiekių šiltuoju ir šaltuoju sezonais) bei to, ar inkriminuotu laikotarpiu kiti klientai perkrovė visus pagal patvirtintas paraiškas numatytus krovinių kiekius, o tai irgi galėjo turėti įtaką terminalo pajėgumų išnaudojimui krovinių krovai arba ne.

280. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-1040 (18) nurodyta, kad 2005 m. spalio 28–2010 m. gegužės 5 d. laikotarpiu UAB „N.G.“, vykdant 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytą Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos produktų perkrovimu, Sutartį Nr. 12-12-2005 ir padarytus vėlesnius jos pakeitimus, pateikė ne visą patvirtintą naftos produktų kiekį perkrovimui ir todėl AB “K.N.“, neperkrovusi 924 620 t vakuuminio gazolio, negavo 4 067 706,73 Eur pajamų, o dėl neperkrauto 783 730 t mazuto M-100 negavo 3 766 338,12 Eur pajamų (b. b. A, t. 63, b. l. 141–161). 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu ekspertas Jurijus Vinikovas aiškino, kad AB „K.N.“ dėl su UAB „N.G.“ sudarytos Sutarties ir jos pakeitimų negavo papildomų pajamų, kurias galima priskirti prie bendrovės turėtų nuostolių (t. 69, b. l. 18–23). Ekspertas patvirtino, kad jis, kaip ir specialistė Kristina Laurinavičienė, teikė iš esmės sąlyginę išvadą. Jis priežasčių, kodėl UAB „N.G.“ nepateikė, o AB „K.N.“ neperkrovė Sutartyje numatyto maksimalaus mazuto ir vakuuminio gazolio kiekio, netyrė. Taigi specialistė Kristina Laurinavičienė ir ekspertas Jurijus Vinikovas jiems pateiktus dokumentus vertino ikiteisminio tyrimo užduotyje pateiktos nepatikrintos ir netirtos informacijos kontekste, ir tai lėmė jų išvadų tikėtinumą.

281. Iš 2020 m. sausio 7 d. specialisto Artūro Kapitanovo konsultacinės išvados matyti, kad specialistas, įvertinęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2010 m. gruodžio 10 d. Nr. 5-1/166 specialisto išvadoje tirtus duomenis, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1040 (18) bei 2011 m. vasario 1 d. Valstybės kontrolės nuomonę Nr. S-(20-1.8)-195, darė išvadą, jog AB “K.N.“ dėl Sutarties Nr. 12‑12‑2005 galimai negautos pajamos negali būti prilyginamos bendrovės nuostoliams. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Todėl nustačius, kad galimai nepatiektas Sutartyje numatytas naftos produktų kiekis, galima konstatuoti, jog bendrovė negavo tam tikro pelno, tačiau pajamų negavimas negali būti prilyginamas nuostoliams, nes pajamų negavimas savaime negeneruoja sąnaudų (t. 64, b. l. 17–22; t. 69, b. l. 23–24). Ši specialisto Artūro Kapitanovo konsultacinė išvada iš esmės neprieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575 (21) 11-913 (22) išvadoms, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11‑1040 (18) daroma tik prielaida, jog 2008–2010 m. UAB „N.G.“ turėjo patiekti Sutartyje numatytą maksimalų naftos produktų kiekį – 150 tūkst. t vakuuminio gazolio ir 100 tūkst. t mazuto per mėnesį, o atitinkamai nepatiektas naftos produktų kiekis dauginamas iš Sutartyje numatytų krovos tarifų ir apskaičiuojamos papildomai negautos AB “K.N.“ pajamos – 27 049 390,06 Lt (14 044 977,80 Lt dėl vakuuminio gazolio + 13 004 412,26 Lt dėl mazuto) arba 7 834 044,85 Eur. Ekspertizės akte Nr. 11‑2575 (21) 11-913 (22) akcentuojama, kad 2004 m. gruodžio 22 d. Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos produktų perkrovimu, sutartyje Nr. 12-12-2005 nebuvo nustatyti privalomai patiektini naftos produktų kiekiai, todėl papildomos AB „K.N.“ pajamos taip pat nenustatytinos (t. 72, b. l. 69). Šie faktiniai duomenys tvirtina, kad nuteistiesiems inkriminuojama AB ,,K.N.“ padaryta didelė žala, susijusi su terminalo rezervuotų pajėgumų neišnaudojimu ir negautomis pajamomis, yra siejama ne su pagrįstomis, realiomis ir įrodytomis bei neišvengiamomis pajamomis, o tik tikėtinomis pajamomis, nes Sutartyje numatyta maksimali krova buvo galima tik esant palankioms šio verslo veiklos aplinkybėms, kurias lėmė ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs veiksniai, kurie nagrinėjamoje byloje, reiškiant kaltinimus, nebuvo tiriami ir vertinami. Be to, kaip jau minėta, Sutartyje nė vienai iš šalių nebuvo numatyta atsakomybė už Sutartyje numatyto vakuuminio gazolio ir mazuto kiekio nerezervavimą ar neperkrovimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad AB “K.N.“ buvo įsipareigojusi tvirtinti perkrovimo kvotą iki 150 tūkst. t vakuuminio gazolio ir 100 tūkst. t mazuto UAB „N.G.“, tačiau tai nereiškė, jog ji negalėjo terminalo pajėgumų išnaudoti kitų įmonių naftos produktams krauti. Tam neprieštarauja AB „K.N.“ 2010 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (4.5)A6-566 dėl papildomų duomenų pateikimo, iš kurio matyti, kad bendrovės administracija dėl terminalui, neišnaudojant terminalo pajėgumų, padarytos žalos, nurodė, kad žalą, kurią patyrė AB “K.N.“ dėl to, kad dalis terminalo pajėgumų buvo rezervuoti UAB „N.G.“, nustatyti sudėtinga, nes nėra duomenų apie tuo metu buvusią alternatyvią pasiūlą krovai (b. b. A, t. 14, b. l. 74–76). Taigi visi šie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės papildo vienas kitą ir patvirtina, kad specialisto išvadoje Nr. 04/06-7-1890 ir ekspertizės akte Nr. 11‑1040 (18) apskaičiuotos negautos pajamos neatitinka realios žalos, numatytos BK 228 straipsnyje, kriterijų.

282. Esant aptartų bylos faktinių duomenų visetui, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog J.A. 2008 m. vasario 14 d. pasirašius Sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriuo AB „K.N.“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį tvirtinti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, AB „K.N.“ realiai rezervavo terminalo pajėgumus patvirtintam UAB „N.G.“ mazuto ir vakuuminio gazolio perkrovimui, ir jų kitiems kroviniams perkrauti neišnaudojo. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistieji siekė inkriminuotais veiksmais padaryti didelę turtinę žalą AB ,,K.N.“ ar galėjo realiai numatyti, kad UAB „N.G.“ nepatieks 924 620 t vakuuminio gazolio bei 783 730 t mazuto, todėl terminalo pajėgumai bus nepanaudoti kitų įmonių naftos produktams krauti, dėl to AB “K.N.“ bus padaryta didelė 7 834 044,85 Eur (27 049 390,06 Lt) (4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) + 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt)) turtinė žala. Byloje nustatyta, kad UAB ,,N.G.“, esant patvirtintoms paraiškoms, šiltuoju metų laiku terminalui nepatiekė perkrauti 924 620 t vakuuminio gazolio ir 783 730 t mazuto M-100, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama, dėl kokių priežasčių taip nutiko, nes abiejų šalių tikslas buvo perkrauti kuo daugiau krovinių. Šiuo metu, praėjus daug laiko nuo įvykių, surinkti tai patvirtinančius duomenis apeliacinės instancijos teismas jau neturi galimybės. Be to, byloje esantys pirmiau aptarti faktiniai duomenys (t. 72, b. l. 42–45, 47) neabejotinai patvirtina, jog būdavo atvejų, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, kad ne tik UAB ,,N.G.“, bet ir kitiems klientams nepavykdavo perkrauti paraiškose patvirtinto naftos produktų kiekio. Tai dažniausiai įvykdavo dėl objektyvių priežasčių, kurios paneigia tyčinį jų veiksmų pobūdį. Nesant objektyvių duomenų, kad nuteistieji inicijuodami Sutarties pakeitimų pasirašymą ir juos pasirašydami siekė žalos ar bent galėjo realiai numatyti, jog jie tokio kiekio krovinių nepatieks perkrovimui, o terminalo pajėgumai realiai nebus išnaudoti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai buvo padaryti tyčia, peržengė civilinės atsakomybės ribą ir kad būtent dėl jų tyčinių veiksmų AB ,,K.N.“ buvo padaryta didelė reali turtinė žala. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinio asmens UAB ,,N.G.“, Ar.U., A.V. ir J.A. veiksmuose (pasirašant Sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriuo AB „K.N.“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį tvirtinti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, ir Nr. 6, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį tvirtinti 100 tūkst. t mazuto perkrovimo kvotą), nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Dėl AB „K.N.“ atsisakymo sudaryti tiesioginę sutartį su įmone „T.M.“

283. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi 2008 m. sausio 5–7 d. laikotarpiu vykdydamas Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., ir siekdamas, kad UAB „N.G.“ nuolat gautų per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų kvotų didžiąją dalį, todėl norinčią pasinaudoti AB „K.N.“ paslaugomis įmonę ,,P.“ privertė sudaryti sutartį su UAB „N.G.“, t. y. 2007 m. gruodžio 18 d. AB “K.N.“ gavus įmonės „T.M.“ pasiūlymą Nr. 021/4283 sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį, R.M. suderinus su Ar.U. atsakymo teksto turinį ir parengus atsakymą įmonei „T.M.“, kuriuo atsisakyta sudaryti naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį, J.A. šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. (6.2)A6-26 pasirašė ir taip „T.M.“ privertė sudaryti sutartį su UAB „N.G.“ dėl per AB „K.N.“ terminalą naftos produktų perkrovimo.

284. Nuteistojo J.A. gynėjas neginčija, kad toks raštas, adresuotas „T.M.“, buvo pasirašytas, tačiau neigia, jog jis prieštaravo AB ,,K.N.“ interesams. Tvirtina, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J.A. vykdė per A.V. perduodamus Ar.U. prašymus, pasirašė 2008 m. sausio 7 d. raštą Nr. (6.2)A6-26 „T.M.“ tyčia, siekdamas, jog „T.M.“ sudarytų sutartį su UAB „N.G.“ dėl per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų krovos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys šio skundo argumentų nepaneigia.

285. AB „K.N.“ buvo gautas įmonės „T.M.“ 2007 m. gruodžio 18 d. pasiūlymas Nr. 021/4283 AB „K.N.“ sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį. 2008 m. sausio 7 d. rašte Nr. (6.2)A6-26 „T.M.“, kurį pasirašė J.A., AB „K.N.“ iš tiesų atsisakė sudaryti sutartį su „T.M.“ jų kreipimesi prašomu laikotarpiu ir pažymėjo, kad AB „K.N.“ UAB „N.G.“ suteikė išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį. Ši teisė buvo suteikta, siekiant išsaugoti krovinio kokybę, optimizuoti tiekimą iš kelių naftos perdirbimo įmonių ir eksportuoti formuojant kombinuotas tanklaivių partijas. Terminalas dirba visu pajėgumu. Siekiant užtikrinti ritmingą terminalo veikimą ne tik žiemą, bet ir vasarą, perkrovimai planuojami iš anksto. Šiuo metu nėra galimybės patenkinti apie 50 proc. pasiūlymų (krovinių kvotų), gautų iš nuolatinių klientų, kurie terminalus aprūpina kroviniais ištisus metus, todėl prioritetas teikiamas tų gamyklų, kurios nuolat tiekia naftos produktus, srautams. AB “K.N.“ generalinis direktorius rašte patvirtino, kad ateityje bendrovė mielai apsvarstys galimybę sudaryti sutartį su „T.M.“ dėl mazuto M-100 perkrovimo bei kvotų paskirstymo su sąlyga, jog klientas garantuos nuolatinį mazuto M-100 tiekimą ištisus metus (b. b. A, t. 14, b. l. 107). Byloje nėra rašte nurodomą informaciją paneigiančių objektyvių duomenų. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2575(21) 11-913 (22), analizuojant 2007 m. ir 2008 m. tik UAB ,,N.G.“ pateiktas AB ,,K.N.“ vakuuminio gazolio ir mazuto M-100 paraiškas, matyti, jog terminale perkraunamų krovinių skaičius stipriai augo. Dalis paraiškų perkrauti vakuuminį gazolį ar mazutą nebuvo patvirtintos AB ,,K.N.“ nurodant, kad paraiška nebus patvirtinta dėl užimtų gamybinių pajėgumų (t. 72, b. l. 37).

286. Nuteistasis J.A. parodė, kad AB „K.N.“ atsisakė bendradarbiauti su pasiūlymus terminale krauti naftos produktus teikusiomis kitomis bendrovėmis dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl Ar.U. ar A.V. prašymų. Be to, nurodė, kad A.V. negalėjo daryti įtakos jo sprendimams, nes visi verslo klausimai buvo sprendžiami kolegialiai su už konkrečią AB „K.N.“ veiklos sritį atsakingais bendrovės direktoriais (b. b. A, t. 57, b. l. 15). Nuteistasis R.M. tvirtino, kad AB “K.N.“ nuo kitų įmonių neslėpė fakto apie su UAB „N.G.“ sudarytą Sutartį, suteikusią bendrovei išskirtinę teisę krauti vakuuminį gazolį. Tai buvo normali ir pasiteisinusi praktika, nes vakuuminio gazolio krovos kiekiai buvo labai dideli ir reikėjo užtikrinti jo kokybę (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40). Tai, kad dėl UAB „N.G.“ šaltuoju laikotarpiu tiekiamo vakuuminio gazolio terminalas buvo visa apimtimi apkrautas, patvirtina ir liudytojo G. V. aiškinimas, kad 2006–2009 m. laikotarpiu buvo didžiulis vakuuminio gazolio krovinių srautas. Vienais metais buvo perkrauta 1,5 mln. tonų vakuuminio gazolio (t. 72, b. l. 143). Tam neprieštarauja AB „K.N. 2008 m. sausio 14 d. raštas Nr. (8.10)O6-12 UAB „N.G.“ dėl VGO priėmimo ir perkrovimo, kuriame nurodyta, kad 2008 m. sausio mėn. nėra galimybės perkrauti papildomo VGO kiekio iš N.V. ir S.N. (b. b. A, t. 14, b. l. 113). Esant šiems duomenims, vertinant minėto rašto turinį, nėra pagrindo spręsti, kad J.A., pasirašydamas šį raštą, veikė priešingai AB “K.N.“ interesams.

287. Iš byloje esančios 2016 m. gruodžio 9 d. pokalbių suvestinės prie 2014 m. gegužės 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. sausio 9 d. nuo 19.40.26 val. iki 19.52.48 val. vykusio pokalbio metu Ar.U. R.M. pranešė, kad įmonė „T.M.“ pakartotinai kreipsis į AB „K.N.“ ir jai reikia atsakyti. R.M. patvirtino, kad parengs atsakymą: „Supratau. Kaip mes tada kalbėjom“ (b. b. A, t. 57 b. l. 36–41). Šio pokalbio turinys neabejotinai pagrindžia nuteistojo R.M. bendravimą su Ar.U. dėl kitų klientų galimybių perkrauti turimus krovinius, pasinaudojant AB ,,K.N.“ terminalu, bei R.M. palankumą UAB „N.G.“, tačiau negali būti vertinamas kaip įrodymas pagrindžiantis, kad J.A. 2008 m. sausio 7 d. rašte Nr. (6.2)A6-26 „T.M.“ tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas, kad ši įmonė perkrautų savo krovinius per AB ,,K.N.“ terminalą, sudarydama sutartį dėl perkrovos su UAB ,,N.G.“. Byloje nėra užfiksuotų Ar.U. pokalbių su A.V., kurių metu Ar.U. pastarojo būtų prašęs J.A. perduoti „T.M.“ skirto rašto turinį. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad A.V. tokio pobūdžio prašymus perdavė J.A. ar kad R.M. su J.A. būtų taręsi, pateikiant minėtą raštą „T.M.“, veikti priešingai AB ,,K.N.“ interesams ir užtikrinti UAB ,,N.G.“ perkaunamų krovinių srautą. Kad minėtas raštas neprieštaravo AB ,,K.N.“ interesams, patvirtina ekspertinio tyrimo Nr. 11‑2575(21) 11-913 (22) duomenys, jog dėl terminalo apkrovos šaltuoju metų laiku nebuvo tvirtinamos visos ir UAB ,,N.G.“ paraiškos (t. 72, b. l. 37, 38). AB “K.N.“, suteikusi išskirtinę vakuuminio gazolio krovos teisę UAB “N.G.“, įsipareigojo tiesiogiai su kitomis įmonėmis, norinčiomis perkrauti vakuuminį gazolį, sutarčių dėl jo krovos nesudaryti, tačiau Sutarties Nr. 12-12-2005 turinys parodo, jog AB „K.N.“ administracija ir valdyba pagal jų kompetenciją turėjo galimybę šį įsipareigojimą bet kada atšaukti, jei jis taptų AB ,,K.N.“ nebenaudingas (t. 8, b. l. 128). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad AB ,,K.N.“ negalėjo tiesiogiai dirbti su kitais vakuuminio gazolio eksportuotojais. Nagrinėjamoje byloje nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad dėl išskirtinės teisės suteikimo UAB “N.G.“ AB ,,K.N.“ buvo padaryta reali turtinė žala, nėra pagrindo spręsti, kad, J.A. veiksmai, netenkinant 2007 m. gruodžio 18 d. įmonės „T.M.“ prašymo pagal pasiūlymą Nr. 021/4283 su šia įmone sudaryti tiesioginę sutartį dėl vakuuminio gazolio krovos, buvo nusikalstami ir prieštaravo AB ,,K.N.“ interesams. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė „T.M.“ jau nuo 2005 m. lapkričio 1 d. su UAB ,,N.G.“ buvo sudariusi sutartį Nr. TBH-0821/05, pagal kurią UAB ,,N.G.“ šiai įmonei teikė vakuuminio gazolio priėmimo ir išsiuntimo paslaugas bei vykdė krovinio perkrovimo per AB ,,K.N.“ terminalą paslaugas (b. b. A, t. 10, b. l. 1–24). Tai paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą aplinkybę, kad J.A., bendrininkaudamas su Ar.U. ir A.V., pasirašydamas 2008 m. sausio 7 d. raštą Nr. (6.2)A6-26 „T.M.“, privertė šią įmonę perkrauti vakuuminį gazolį, naudojantis UAB ,,N.G.“ paslaugomis. Iš tiesų pagal įmonės „T.M.“ 2005 m. lapkričio 1 d. su UAB ,,N.G.“ sudarytą sutartį Nr. TBH‑0821/05 įmonė „T.M.“ UAB ,,N.G.“ už krovinio perkrovimą mokėjo daug didesniu tarifu, nei AB „K.N.“ buvo nustačiusi savo klientams, todėl tiesioginis perkrovimas šiai bendrovei buvo palankesnis, tačiau nėra pagrindo pagrįstam manymui, kad įmonė „T.M.“ būtų galėjusi užtikrinti šio naftos produkto krovą ne mažesnę, negu užtikrino UAB ,,N.G.“ ištisus metus. Šią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/166 pateiktais duomenimis apie UAB ,,N.G.“ ir įmonės „T.M.“ aktualiu laikotarpiu, t. y. 2008–2009 m., per AB ,,K.N.“ terminalą perkrauto vakuuminio gazolio kiekį, iš UAB ,,N.G.“ bendro perkrauto vakuuminio gazolio kiekio atimant pagal sutartį Nr. TBH-0821/05 įmonės „T.M.“ perkrovimui patiektą vakuuminį gazolį (t. 8, b. l. 9–10).

288. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J.A., pasirašydamas R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. (6.2)A6-26 „T.M.“, vykdė Ar.U. per A.V. perduodamus prašymus ir taip padarė BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus.

Dėl sprendimo neleisti įmonėms „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo teikiamomis paslaugomis

289. Nuteistiesiems juridiniam asmeniui UAB „N.G.“, Ar.U., A.V., J.A. inkriminuota, kad nors UAB „N.G.“ AB „K.N.“ nepatiekė krovinių, kiek buvo rezervuota terminalo pajėgumų, o J.A., vykdydamas per A.V. perduodamus Ar.U. prašymus, neleido įmonėms „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti AB „K.N.“ terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB „N.G.“ ir jos klientei įmonei „S.“, taip pat atsisakė sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, todėl AB “K.N.“ buvo padaryta turtinė žala.

290. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis, sutinka su nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog J.A., veikiant AB “K.N.“ vardu ir nesudarant naftos produktų krovos sutarčių su įmonėmis „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“, buvo pažeisti AB „K.N.“ interesai. Aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad AB “K.N.“ administracija siekė, jog terminalo galingumai būtų išnaudojami tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiais (b. b. A, t. 14, b. l. 3–16; t. 72, b. l. 37, 47).

291. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis J.A. aiškino, kad Ar.U. ir A.V. nedarė jam spaudimo, jog AB ,,K.N.“ nesudarytų sutarčių su kitais klientais (b. b. A, t. 57, b. l. 16–17). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A.V. įmonių „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“ neprisiminė, aiškino, kad jis poveikio dėl verslo santykių su šiomis įmonėmis J.A. nedarė. Jis iš paties J.A. girdėjo, kad įmonių atstovai pas jį lankėsi, prašė sudaryti sutartis, žadėdami krauti krovinius, tačiau šiltuoju metų sezonu krovinių nežadėjo, juos krauti norėdavo tik šaltuoju metų sezonu, todėl AB “K.N.“ pirmenybę teikdavo tiems klientams, kurie krovinius veždavo visus metus (b. b. A, t. 57, b. l. 20). Nuteistasis R.M. patvirtino, kad klientai kreipdavosi į bendrovę dėl galimybės terminale krauti naftos produktus, tačiau vien kliento domėjimasis galimybe krauti krovinius savaime nereiškė, jog krovinys bus nedelsiant atvežtas. Kroviniai iš Tatarstano buvo vežami apie mėnesį. Reikėdavo gauti patvirtinimus iš gamyklų, susirinkti cisternų parką. Todėl, jei AB „K.N.“ būtų priėmusi bent 10 tūkst. t mazuto krovinį iš Tatarstano, tai būtų turėjusi atsisakyti bent 80 tūkst. t naftos produktų, tiekiamų iš M.Z., kurie buvo greičiau perkraunami dėl savo savybių, o tai būtų labai sumažinę bendrą AB ,,K.N.“ krovą. Be to, krovinių iš Tatarstano perkrovimo savikaina būtų buvusi daug didesnė nei iš M.Z. gamyklos, todėl tai būtų turėję įtakos bendrovės pajamoms. Nuteistasis R.M. paaiškino, kad jis įmonės „L.O.“ siūlymo terminale krauti naftos produktus neprisimena. Tuo atveju, jei toks pasiūlymas AB “K.N.“ buvo realus, tačiau krovinio buvo atsisakyta, vadinasi, tam buvo atitinkamos gamybinės ir technologinės priežastys: tiekimo terminai, krovinio kokybės parametrai, pageidaujamas sukaupti tanklaivio partijos dydis ar panašiai. Dėl įmonės „No“ R.M. paaiškino, kad jis 2009 m. lapkričio 11 d. 15.35 val. su tiekėju vykusio pokalbio metu jam paaiškino, jog egzistuoja daug problemų: didelis bendras mazuto srautas, įtempti grafikai, būtinybė suderinti su kitais tiekėjais dėl mazuto maišymo ir panašiai. Nuteistojo R.M. manymu, „No“ pageidaujamą naftos produktų kiekį būtų pavykę perkrauti tuo atveju, jei terminalas būtų sumažinęs kitus „S.“ prieš tai jau patvirtintus mazuto kiekius. Jis asmeniškai neturėjo teisės spręsti, kokių krovinių atsisakyti, o kokių ne (b. b. A, t. 56, b. l. 26–40, t. 74, b. l. 179–182). Nėra tokį nuteistojo R.M. aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad R.M. 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (6.2) A8-1128 informavo UAB „L.I.“ komercijos direktorių, jog patvirtinti perkrovos planai 2007 m. pradžiai, todėl negalima priimti perkrovimui siūlomo krovinio (b. b. A, t. 14, b. l. 36). 2007 m. vasario 7 d. raštu Nr. (6.2) A8-136 AB “K.N.“ informavo UAB „N. S.“ direktorių, kad bendrovė dirba visu pajėgumu, todėl neturi galimybės priimti perkrovimui papildomą kiekį siūlomų naftos produktų, o teikiamas pasiūlymas gali būti svarstomas ne anksčiau kaip balandžio mėnesį (b. b. A, t. 14, b. l. 34). 2008 m. vasario 22 d. R.M. rašte A.R. atstovui A. Č. nurodyta, kad terminalas yra visiškai apkrautas ir artimiausiu metu nebus galimybės priimti krovai siūlomo mazuto F-5 bei aviacinio žibalo (b. b. A, t. 14, b. l. 25, 26). Iš AB „K.N.“ 2009 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. (6.4) A8‑411 matyti, kad R.M. informavo BUAB „O.(duomenys neskelbtini)“ Krovinių vežimo geležinkeliais skyriaus pagrindinę specialistę T. J. Ž., jog terminalas visiškai apkrautas, dirba išnaudodamas visas technines galimybes, todėl nėra galimybės priimti siūlomus mazuto M-100 kiekius (b. b. A, t. 14, b. l. 17, 18). Taigi AB “K.N.“ atsisakydavo įmonių pasiūlymų krauti naftos produktus tais atvejais, kai terminalo pajėgumai buvo išnaudoti. Įmonių pasiūlymai buvo analizuojami ir vertinami, sprendžiant dėl realios galimybės bendradarbiauti su krovinius norinčiomis tiekti įmonėmis. Tai patvirtina ir 2008 m. balandžio 11 d. nuo 13.45.48 val. iki 13.51.12 val. vykęs J.A. ir R.M. pokalbis, iš kurio analizės matyti, kad buvo aptariama galimybė perkrauti įmonės „Be N.“ krovinius. R.M. tarėsi su J.A. dėl būtinybės informuoti įmonę „Be N.“, jog AB “K.N.“ yra suteikusi išskirtinę teisę krauti vakuuminį gazolį kitai bendrovei. J.A. pritarė R.M., kad reikia informuoti įmonę dėl kitai bendrovei suteiktos išskirtinės teisės ir pasiteiravo apie galimybę maišyti vakuuminį gazolį, tiekiamą iš Novopolocko. R.M. nurodė, kad tokios galimybės jokiu būdu nėra, todėl reikėtų ieškoti atskiros talpos, nes nė viena iš įmonių neleistų vakuuminį gazolį maišyti. J.A. sutiko, kad apie tai reikėtų taktiškai informuoti įmonę „Be N.“ (b. b. A, t. 57, b. l. 70–71). Aptartas pokalbis patvirtina, kad J.A. ieškojo galimybių perkrauti kitų įmonių siūlomus naftos produktus ir atsakingai vertino įmonių atstovų išreikštą norą bendradarbiauti su AB “K.N.“. Tačiau, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, bendrovė naujų klientų tiekiamų naftos produktų priimti neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių – šaltuoju metų laikotarpiu visa apimtimi išnaudotų terminalo galingumų (b. b. A, t. 14, b. l. 3–16; t. 72, b. l. 37, 47) ir galimybės maišyti vakuuminį gazolį nebuvimo, siekiant užtikrinti jo kokybę. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiltuoju metų laikotarpiu, kai buvo fiksuotas UAB ,,N.G.“ patvirtintų paraiškų dėl krovinių perkrovimo neįvykdymas, kitų klientų paraiškos dėl krovos kvotos suteikimo būtų buvusios nepagrįstai atmestos. Tokių kvotų į AB „K.N.“ besikreipusioms įmonėms nenustačius, pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „K.N.“ šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB „N.G.“, yra nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog J.A., pasirašydamas raštus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti sutartis su įmonėmis „T.M.“, „No“, „L.O.“, „Be N.“, veikė priešingai AB ,,K.N.“ interesams, nes terminalo galingumus rezervuodamas ne šioms įmonėms, o UAB “N.G.“, padarė žalą AB “K.N.“.

292. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias nuostatas pažeidė.

293. Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tyčia. Taigi bylos įrodymų turi būti pakankamai, kad būtų pagrįsta, jog didelė turtinė žala buvo reali ir padaryta tyčiniais nuteistųjų veiksmais. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad UAB „N.G.“ nuteistieji J.A., Ar.U. ir A.V. siekė, jog AB “K.N.“ neišnaudotų visų terminalo pajėgumų ir patirtų nuostolių, nes bet kokiu atveju nuo terminale perkraunamų krovinių kiekio ir jo užimtumo, priklausė ne tik AB “K.N.“, bet ir UAB „N.G.“ pelnas.

294. Teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visete, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, jog juridinis asmuo UAB „N.G.“, atstovaujamas direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. veikusio su jo paties organizuota grupe, nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, padedant A.V., organizavo AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to AB ,,K.N.“ patyrė didelę, t. y. 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt), turtinę žalą. Byloje neįrodžius piktnaudžiavimo objektyviojo požymio – AB ,,K.N.“ realios didelės turtinės žalos padarymo – bei subjektyviosios pusės – J.A., Ar.U., A.V. ir UAB ,,N.G.“ tyčios, darant nustatytus veiksmus, veikti priešingai AB “K.N.“ interesams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytuose šių nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis naikinama ir juridinis asmuo UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), A.V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinami, nes nepakanka duomenų pagrįsti, kad jie padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), A.V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), J.A. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dėl juridinio asmens UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija), BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

295. Pirmosios instancijos teismas Ar.U., A.V., J.A., juridinį asmenį UAB „N.G.“ nuteisė už tai, kad juridinis asmuo UAB „N.G.“, atstovaujamas direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, o Ar.U. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas su jo paties organizuota bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., padedant A.V., organizavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB “K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei, veikdamas per A.V., organizavo AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. patikėto AB “K.N.“ didelės vertės turto – 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) – iššvaistymą, o J.A., padedant A.V., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei iššvaistė jam patikėtą didelės vertės AB ,,K.N.“ turtą, t. y. Ar.U. paprašė A.V. paveikti J.A. dėl UAB „N.G.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, susijusių su vagonų prastovomis, anuliavimo, A.V. perdavė J.A. Ar.U. nusikalstamus prašymus, kuriuos J.A. vykdė: J.A. 2007 m. spalio 5 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėn. bei įpareigojo R.M. anuliuoti UAB “N.G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras iš viso už 1 719 034,23 Lt sumą, bei 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. ir 2008 m. bei anuliuoti išrašytas sąskaitas, kurias anuliavo 2008 m. rugsėjo 30 d., pasirašydamas kreditines PVM sąskaitas faktūras iš viso už 330 220,49 Lt. Taigi juridinis asmuo UAB „N.G.“, atstovaujamas direktoriaus An.U., nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., kuris organizavo J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei J.A. patikėtų AB “K.N.“ didelės vertės turto – 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) – iššvaistymą, A.V. padėjo J.A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei išvaistyti AB “K.N.“ didelės vertės turtą, o J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei išvaistė jam patikėtą AB “K.N.“ didelės vertės 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) turtą, todėl AB “K.N.“ patyrė didelę 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) žalą.

296. Nuteistojo Ar.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde teigia, kad Ar.U. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėčių. Pažymi, kad nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais veiksmais Ar.U. organizavo AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. piktnaudžiavimą. Vien tai, kad vieno asmens prašymu atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks asmuo veikė kaip organizatorius. Ar.U. A.V. nedavė jokių nurodymų dėl PVM sąskaitų faktūrų už vagonų prastovas, susidariusias 2007–2008 metais, panaikinimo.

297. Nuteistasis A.V. ir jo gynėjas Ramūnas Girevičius apeliaciniame skunde tvirtina, kad A.V. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje. Apeliantų manymu, skundžiamame nuosprendyje neatskleistas A.V. veiksmų, kaip padėjimo, turinys. A.V. ir J.A. epizodiniai susitikimai neturėjo įtakos AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ veiklos pokyčiams ar tęstinumui. Byloje nėra nustatyta, kada ir kokio turinio Ar.U. prašymus ir nurodymus A.V. perdavė J.A..

298. Nuteistojo UAB „N.G.“ atstovas advokatas Julius Petrulionis apeliaciniame skunde teigia, kad juridinis asmuo UAB „N.G.“ nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, nes juridinis asmuo iš fizinių asmenų veikų jokios konkrečios naudos neturėjo ir nebuvo suinteresuotas tokiomis veikomis bei jų sukuriamais padariniais. AB “K.N.“ negautos pajamos nėra ir negali būti laikomos UAB „N.G.“ nauda.

299. Nuteistojo J.A. gynėjas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde tvirtina, kad J.A. nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje. Jis tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir svetimo AB „K.N.“ priklausančio turto – 604 505,18 Eur – neiššvaistė. Priešingai, J.A. priimami sprendimai geriausiai atitiko tuomečius AB „K.N.“ interesus, todėl jo veiksmai, inicijuojant kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą UAB „N.G.“, negali būti laikomi piktavališkais ar nesutampančiais su bendrovės interesais.

300. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ar.U. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo A.V. ir jo gynėjo Ramūno Girevičiaus apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai iš dalies pagrįsti.

301. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

302. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia pavojinga veika; pavojingais padariniais – didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K‑7‑84‑489/2018, Nr. 2K-241-942/2022).

303. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas valstybės tarnyboje nebūna padaromas kaltininkui neturint jokių tikslų, paskatų ar motyvų ir jį padaręs kaltininkas paprastai sulaukia neturtinio pobūdžio satisfakcijos (pvz., gerų santykių palaikymo, neapibrėžto pažado atsidėkoti ateityje, geranoriškumo ir pan.). Negyvenimiška ir teismų praktikoje nesutinkama tokia hipotetinė situacija, kad veiksnus valstybės tarnautojas, atsidūręs tarnyboje, šiaip be jokio prašymo, motyvo, priežasties, asmeninio intereso nuspręstų tyčia jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams. Pati šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Tai paprastai būna neteisėto piktnaudžiavimo užsakovų interesais kaltininko vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas ar nepanaudojimas jiems reikalingam tikslui ar naudai pasiekti, dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).

304. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

305. Kasacinės instancijos teismo praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-149-303/2019, Nr. 2K-254-895/2020, Nr. 2K-64-1073/2022). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑325‑895/2018, Nr. 2K-340-693/2018, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-113-697/2022).

306. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nuteistųjų juridinio asmens UAB „N.G.“, Ar.U., A.V. veiksmus kvalifikavo pagal BK specialiosios dalies baudžiamuosius įstatymus, t. y. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau pagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad apygardos teismas, vertindamas nuteistųjų veiksmus ir nustatydamas nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, neteisingai nusprendė, jog, prašydami J.A. inicijuoti ir pritarti kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymui UAB „N.G.“ naudai, Ar.U. veikė kaip organizatorius, o A.V. – kaip padėjėjas, todėl juridinio asmens UAB „N.G.“, Ar.U. veiksmus kvalifikuodamas su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, o A.V. veiksmus – su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, netinkamai taikė BK bendrosios dalies baudžiamąjį įstatymą.

307. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 1, 2 dalys).

308. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. BK 24 straipsnio 4 dalyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata nurodo baigtinį alternatyvių veikų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016).

309. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ir priemones, pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš tokios veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Iš įstatyme nurodytų padėjimo būdų ir formų matyti, kad padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavęs ketinimas padaryti atitinkamą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2004). Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi padėjėjas savo veiksmais prisideda būtent prie vykdytojo, o ne prie organizatoriaus nusikalstamų veiksmų.

310. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-303/2020).

311. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, taikant BK 24 straipsnio 5 dalį, vykdytojo kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumą, susitarimą bei bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma.

312. Kaip jau minėta, Ar.U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, juridinio asmens UAB „N.G.“ direktoriui An.U. neprižiūrint ir nekontroliuojant, organizavo J.A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei svetimo turto išvaistymą, o A.V. nuteistas už tai, jog jis padėjo J.A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą. Kaip jau minėta, nusikaltimo organizatoriaus veiksmai pasireiškia asmens aktyvia organizacine veikla, suvienijant ir nukreipiant bendrininkų pastangas įgyvendinti pastarojo sukurtus nusikalstamos veiklos įvykdymo planus. Padėjėjo nusikalstami veiksmai apima konkrečius veiksmus teikiant reikalingą pagalbą, be kurios nusikaltimo padarymas taptų apsunkintas: duodant patarimus, teikiant priemones, šalinant kliūtis. Aptarti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad Ar.U., nors UAB „N.G.“ ėjo konsultanto pareigas, tačiau, būdamas pagrindinis bendrovės akcininkas, buvo suinteresuotas kuo sėkmingesne ir pelningesne įmonės veikla. Todėl jis, žinodamas, kad jo žmonos tėvas A.V. palaiko gerus santykius su J.A., kad AB „K.N.“ yra banko, kurio padaliniui vadovauja A.V., klientė, veikdamas bendrai su A.V., per pastarąjį perduodamas prašymus, lenkė J.A. priimti UAB „N.G.“ naudingus sprendimus ir sudaryti palankias sąlygas bendrovei, siekdamas ne tik išskirtinės vakuuminio gazolio perkrovimo teisės ir UAB „N.G.“ palankesnių krovos sąlygų, bet ir už susidariusias dėl pačios bendrovės kaltės vagonų prastovas UAB „N.G.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų anuliavimo. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad Ar.U. UAB „N.G.“ palankių sprendimų priėmimo siekė ne tik bendrais veiksmais su A.V., pasinaudodamas pastarojo turima įtaka J.A., bet ir per AB „K.N.“ komercijos direktorių R.M., kuris buvo suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu dėl jam pažadėto ir mokamo neteisėto atlygio, kuris priklausė nuo šios bendrovės gaunamo pelno. Aptarti Ar.U. veiksmai rodo, kad jis veikė tikslingai, apgalvotai, žinodamas apie A.V. galimą įtaką J.A., siekė, jog AB „K.N.“ generalinis direktorius priimtų ne J.A. vadovaujamai bendrovei, o išimtinai UAB “N.G.“ naudingus sprendimus, prieštaraujančius AB ,,K.N.“ interesams. Taigi jis, bendrais veiksmais su A.V. lenkdamas, sukurstė J.A. 2007 m. spalio 5 d. vykusio bendrovės administracijos posėdžio metu inicijuoti ir palaikyti sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėn., anuliuojant UAB „N.G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Po to, kai J.A., tenkindamas Ar.U. ir A.V. prašymus, išvaistė AB “K.N.“ turtinę teisę išsiieškoti iš UAB „N.G.“ baudas už cisterninių vagonų prastovas už 2007 m. sausio–vasario mėn., Ar.U. ir A.V., siekdami, kad UAB „N.G.“ už cisterninių vagonų prastovas, susidariusias 2007–2008 m., iš viso nemokėtų, tęsdami nusikalstamus veiksmus, per A.V. įtikino J.A. ir vėl priimti išimtinai UAB „N.G.“ naudingą sprendimą – J.A. 2008 m. liepos 21 d. vykusio administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti mokesčio už 2007 ir 2008 m. atsiradusias prastovas, už kurias buvo atsakinga UAB “N.G.“, ir pasirašė kreditines AB “K.N.“ PVM sąskaitas faktūras. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent bendri Ar.U. ir A.V. veiksmai lėmė J.A. apsisprendimą nusikalsti, veikiant ne savo ilgus metus vadovaujamos bendrovės, tačiau UAB „N.G.“ naudai AB ,,K.N.“ sąskaita. Nuteistųjų Ar.U. ir A.V. veiksmai buvo nevienkartiniai, tikslingi ir kryptingi, išreiškiant konkretų reikalavimą J.A., kad būtų anuliuotos UAB „N.G.“ skirtos baudos, ir tai tapo pagrindine paskata pastarajam priimti AB „K.N.“ žalą padariusius sprendimus – tyčia imtis AB „K.N.“ nuostolingų veiksmų, jog UAB „N.G.“ būtų teikiamos palankesnės nei kitiems klientams sąlygos ir bendrovė išvengtų prievolės sumokėti 603 130,04 Eur AB „K.N.“. Ar.U., pokalbių metu suderinęs su A.V. UAB „N.G.“ poziciją dėl bendrovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, prašė A.V. paveikti J.A., jog šis anuliuotų bendrovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, suprasdamas, kad AB „K.N.“ dėl to patirs didelių nuostolių. A.V., palaikydamas artimus santykius su J.A. ir suprasdamas, kad pastarasis yra suinteresuotas kuo palankesniais AB Šiaulių banko pasiūlymais, prašė J.A., jog pastarasis anuliuotų UAB „N.G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu, juridinio asmens UAB „N.G.“ direktoriui An.U. neprižiūrint ir nekontroliuojant Ar.U., Ar.U. ir A.V. bendrais veiksmais, suprasdami, kad PVM sąskaitos faktūros UAB „N.G.“ išrašytos pagrįstai, veikdami išimtinai UAB „N.G.“ interesais, būdami J.A. padarytų nusikaltimų iniciatoriais, prašydami, jog pastarasis inicijuotų UAB „N.G.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų anuliavimą, išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras, lenkė J.A. nusikalsti – piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi išvaistyti svetimą AB „K.N.“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę – išsiieškoti baudas, susidariusias už cisterninių vagonų prastovas, taip padarant didelę turtinę žalą AB ,,K.N.“.

313. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi sudėtį, yra pažymėjęs, kad jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Ar.U., bendrais veiksmais su A.V., lenkė J.A. nusikalsti ne už jam siūlomą atlygį ar galimą asmeninę kitokią naudą, bet pasinaudodami A.V. ir J.A. artimais santykiais, turima jam įtaka ir pastarojo autoritetu. Byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad J.A., būdamas sukurstytas, veikė išimtinai UAB „N.G.“ interesais už tai gaudamas asmeninės turtinės naudos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ar.U. ir A.V. veiksmai neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, sudėties požymių. Tačiau šių nuteistųjų veiksmai buvo pavojingi, sistemingi, nukreipti į neteisėtą naudos gavimą AB “K.N.“ sąskaita, nulėmę J.A. veiksmų nusikalstamą pobūdį. Nustatytos nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės patvirtina Ar.U. ir A.V., kaip kurstytojų, o J.A., kaip šių nusikaltimų vykdytojo, veiksmų bendrumą, siekiant to paties nusikalstamų veiksmų rezultato – AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinės teisės iššvaistymo, neatlygintinai panaikinant ją UAB ,,N.G.“ naudai, bei didelės turtinės žalos padarymo.

314. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Ar.U. nusikalto, veikdamas su savo paties organizuota grupe, tačiau nuteistųjų juridinio asmens UAB „N.G.“, A.V., J.A. veiksmuose organizuotos grupės požymių nenustatė, o kitų asmenų, su kuriais šių nusikaltimų metu Ar.U. būtų bendrininkavęs, taip pat nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija Ar.U. veikimą organizuota grupe iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių šalina kaip neįrodytą, nustatydama, kad J.A., Ar.U. ir A.V. nusikalto veikdami bendrai. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas už šiuos nusikaltimus bausmes, nusprendė, kad nuteistieji J.A. ir A.V. juos padarė veikdami bendrininkų grupe, tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Padarant šiuos nusikaltimus dalyvavo vienas vykdytojas ir du kurstytojai, todėl jų veiksmai buvo padaryti veikiant kartu, paprasto bendrininkavimo forma. Todėl veikimas bendrininkų grupe Ar.U., A.V., J.A. darant nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, šalinamas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytas.

315. Pagrįstas Ar.U. gynėjo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, sudėdamas AB „K.N.“ 2007 m. rugsėjo 30 d. bei 2008 m. rugsėjo 30 d. UAB „N.G.“ išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų sumas bei nustatydamas galutinę 2007–2008 m. išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų sumą, ir tai lėmė neteisingą padarytos 2 087 235, 49 Lt (604 505,18 Eur) vertės turtinės žalos nustatymą.

316. Iš 2007 m. spalio 5 d. administracijos posėdžio protokolo ir kreditinių sąskaitų faktūrų matyti, kad posėdžio metu J.A., Ar.U. ir A.V. paveikus, inicijavo kreditinių sąskaitų išrašymą: (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 863,18 Lt sumą. Sudėjus sąskaitose nurodytas sumas iš viso susidaro ne 1 719 034,23 Lt, o 1 719 853,78 Lt suma. Be to, iš 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ administracijos posėdžio protokolo ir kreditinių sąskaitų matyti, kad posėdžio metu J.A., Ar.U. ir A.V. paveikus, inicijavo kreditinių sąskaitų išrašymą: (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą(duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą, (duomenys neskelbtini), už bendrą sumą 21 185,28 Lt, (duomenys neskelbtini) už bendrą sumą – 10 787,38 Lt. Sudėjus sąskaitose nurodytas sumas, iš viso susidaro ne 330 220,49 Lt, o 362 633,63 Lt suma. Sudėjus 2007 m. spalio 5 d. AB “K.N.“ administracijos posėdžio metu bei 2008 m. liepos 21 d. administracijos posėdžio metu J.A. iniciatyva išrašytų kreditinių PVM sąskaitų sumas (1 719 853,78 Lt + 362 633,63 Lt), bendra suma yra ne pirmosios instancijos nuosprendyje nustatyti 2 087 235, 49 Lt (604 505,18 Eur), o 2 082 487,41 Lt, o tai atitinka 603 130,04 Eur, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis tikslintina.

317. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nustatė, kad J.A. išvaistė jam patikėtą ne įstatyme numatytą didelės vertės turinę teisę, o didelės vertės AB “K.N.“ turtą. Iš AB “Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „K.N.“ 2007 m. rugsėjo 24 d. krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties Nr. Š-3/SV-579, pakeistos 2007 m. gruodžio 11 d. susitarimu dėl 2007 m. rugsėjo 24 d. krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties Nr. Š-3/SV-579 pakeitimo Nr. SV-630, 5.2 punktų matyti, kad sutartyje numatyta AB “K.N.“ pareiga sumokėti mokesčius už pakrautų vagonų stovėjimą ir sulaikymą Klaipėdos geležinkelio stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, t. y. cisterninių vagonų prastovas, atsiradusias dėl AB “K.N.“ klientų kaltės (b. b. A, t. 15, b. l. 1–7, 13–14). Taigi AB „K.N.“ AB “Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už geležinkelio paslaugas ir už cisterninių vagonų prastovas už 603 130,04 Eur sumą apmokėjo laikydamasi minėtos sutarties sąlygų, todėl apmokėdama AB “Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras AB „K.N.“ turto neišvaistė, nes jį panaudojo bendrovės interesams, vykdydama sutartyje numatytus įsipareigojimus. AB “K.N.“, apmokėjusi AB “Lietuvos geležinkeliai“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir nustačiusi, dėl kurio jos kliento kaltės prastovos susidarė, įgijo turtinę teisę šias pinigų sumas išsireikalauti iš už tai atsakingų asmenų. AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytos Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutarties Nr. 12-12-2005 5.2 punkte įtvirtinta UAB „N.G.“ pareiga atlyginti AB „K.N.“ išlaidas, susijusias su cisterninių vagonų prastovomis. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad AB ,,K.N.“ šios sutarties pagrindu įgijo didelės vertės turtinę teisę iš UAB ,,N.G.“ išsireikalauti dėl šios bendrovės kaltės prarastas lėšas. J.A., būdamas AB ,,K.N.“ generalinis direktorius ir valdydamas šią turtinę teisę patikėjimo teise, Ar.U. ir A.V. bendrais veiksmais palenktas veikti UAB ,,N.G.“ interesais, nesilaikė turtinės teisės disponavimo AB ,,K.N.“ interesais principo, taip pažeidė šios teisės patikėjimo sąlygas ir nepagrįstai tyčia neatlygintinai atsisakė šios didelės 603 130,04 Eur vertės AB ,,K.N.“ turtinės teisės UAB ,,N.G.“ naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J.A. veiksmai, išrašant kreditines sąskaitas UAB „N.G.“, atitinka ne jam patikėto didelės 603 130,04 Eur vertės AB „K.N.“ turto išvaistymą, tačiau didelės vertės AB “K.N.“ turtinės teisės išvaistymą, taip jai padarant didelę 603 130,04 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių duomenų nevertino, netyrė jų sąsajumo su nustatytais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir visa tai lėmė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

318. Be to, įvertinus tai, kad J.A. veiksmai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir turimais AB “K.N.“ generalinio direktoriaus įgaliojimais, iššvaistant AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę išsireikalauti iš UAB ,,N.G.“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą, nesusiję su 2001 m. vasario 6 d. AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimu, numatytu 2.12 straipsnyje „su tarnybomis ruošti organizacines-technines priemones ūkiniam mechanizmui tobulinti, gamybos rezervams išaiškinti ir panaudoti“ ir 2.14 straipsnyje „tobulinti gamybos organizavimą, ruošti pasiūlymus, kaip pakelti darbo našumą ir gamybos efektyvumą, kaip padidinti bendrovės ūkinį savarankiškumą“, šių reikalavimų pažeidimai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų šių nusikaltimų padarymo aplinkybių šalinami kaip neįrodyti.

319. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje nuteistiesiems J.A., Ar.U., A.V. ir juridiniam asmeniui UAB ,,N.G.“ pranešė apie galimybę pasitarimų kambaryje svarstyti dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, pagal kurį jie nuteisti skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, pakeitimo.

320. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, aiškinant reikalavimus, keliamus kaltinimo keitimui, vertinamas ne tik taisyklių, nurodytų BPK 255, 256 straipsniuose, laikymasis, bet ir faktinių aplinkybių koregavimo, tikslinimo, naujų aplinkybių įtraukimo ar pašalinimo iš kaltinimo poveikis kaltinamojo gynybai. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

321. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-243-697/2020). Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis ir tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020).

322. Įspėjus nuteistuosius dėl galimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos veikos padarymo aplinkybių pakeitimo ir bendrininkavimo vaidmenų galimo pakeitimo, bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka, nuteistiesiems bei jų gynėjams suteikiant teisę pasiruošti gynybai. Po pertraukos nuteistieji turėjo galimybę pasisakyti dėl aplinkybių, apie kurias buvo pranešta. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinimo pakeitimas nesudaro pagrindo griežtinti nuteistiesiems paskirtų bausmių, nesunkina jų teisinės padėties. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų juridinio asmens UAB „N.G.“, Ar.U., A.V. ir J.A. teisė į gynybą buvo užtikrinta.

323. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas turi būti aiškus, suprantamas, logiškas ir nedviprasmiškas, išdėstant tik su nusikalstama veika susijusias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos būdą, vietą, laiką, padarinius ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 dalis), atskleidžiančias subjektyviuosius ir objektyviuosius inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šios aplinkybės turi atsispindėti ir nuosprendyje, o teismo padarytos išvados dėl jų buvimo ar nebuvimo turi būti pagrįstos objektyviais, nekeliančiais abejonių duomenimis.

324. Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas šių nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija pritaria nuteistųjų J.A. ir R.M. gynėjų argumentams, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog R.M. 2007 m. rugsėjo 30 d. AB „K.N.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras išrašė J.A. nurodymu. Abu nuteistieji tokių aplinkybių nenurodė, o kitų jas patvirtinančių duomenų nėra. Taigi galima daryti tik prielaidą, kad iki 2007 m spalio 5 d. AB “K.N.“ administracijos posėdžio metu J.A., eidamas AB ,,K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, galėjo R.M. duoti nurodymą išrašyti PVM kreditines sąskaitas faktūras, tačiau, vertinant tuo metu R.M. dėl AB ,,K.N.“ eitų komercijos direktoriaus pareigų turimus įgaliojimus ir jo santykius su Ar.U., neatmestina, jog kreditines PVM sąskaitas faktūras R.M. galėjo išrašyti ir be J.A. nurodymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, jog J.A., piktnaudžiaudamas tarnyba ir iššvaistydamas jam patikėtą AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę, įpareigojo R.M. UAB ,,N.G.“ 2007 m. rugsėjo 30 d. išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija šią aplinkybę iš pirmosios instancijos nuosprendyje pagal BK 228 straipsnyje 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų teismo nustatytų aplinkybių šalina kaip neįrodytą.

325. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį keičia: Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoja pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, A.V. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoja pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir šiems nuteistiesiems bei juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ ir J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 184 straipsnio 2 dalį nustato tokias šių nusikaltimų padarymo aplinkybes:

325.1. Juridiniam asmeniui UAB „N.G.“, atstovaujamai An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., todėl Ar.U. ir A.V., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai nenustatytose vietose sukurstė AB „K.N.“ generalinį direktorių J.A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB ,,N.G.“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą, o J.A., eidamas AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas ir patikėjimo teise valdydamas šios bendrovės turtą ir turtines teises, būdamas sukurstytas nusikalsti, veikdamas priešingai savo vadovaujamos bendrovės interesais UAB „N.G.“ naudai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė AB ,,K.N.“ didelės 603 130,04 Eur vertės turtinę teisę, todėl AB ,,K.N.“ patyrė didelę 603 130,04 Eur turtinę žalą:

325.2. AB „K.N.“ 2007 m. sausio–vasario mėn. UAB „N.G.“ dėl suderintų krovinių patiekimo į terminalą ir išvežimo iš terminalo grafikų nesilaikymo, krovinio patiekimo techniškai netvarkinguose vagonuose 2007 m. balandžio 20 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą (iš viso už 3 706 554,64 Lt sumą).

325.3. AB “Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusių 2007 m. sausio–vasario mėn. prastovų gabenant krovinius, kurių gavėja AB „K.N.“, suteikus 50 proc. nuolaidą ir išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą AB “K.N.“, bendrovė 2007 m. liepos 20 d. UAB „N.G.“ išrašė kreditines PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 80 756,09 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 52 004,85 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 2 179 690,55 Lt sumą (iš viso už 3 706 554,64 Lt sumą).

325.4. AB „K.N.“, perskaičiavusi prastovų sumas po AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos lengvatos, išrašė UAB „N.G.“ naujas debetines PVM sąskaitas faktūras dėl prastovų 2007 m. sausio–vasario mėn.: (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 863,18 Lt sumą (iš viso už 1 719 853,78 Lt sumą).

325.5. Be to, Ar.U. inicijavo UAB „N.G.“ 2007 m. spalio 4 d. rašto Nr. NG-SD-07-10/04-5 AB “K.N.“ surašymą, kuriame nurodyta, kad AB “K.N.“ nuostolius dėl vagonų prastovų turi pripažinti ne UAB „N.G. o UAB “N.G.“ klientai, t. y. įmonės „B.F.“ ir „S.M.“, kurios šių nuostolių nepripažįsta. Paskui Ar.U., veikdamas per A.V., o A.V. tiesiogiai prašydamas lenkė J.A., kad jis, dėl savo AB “K.N.“ einamų generalinio direktoriaus pareigų galėdamas paveikti AB “K.N.“ sprendimų priėmimą, piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir turimais AB “K.N.“ generalinio direktoriaus įgaliojimais, numatytais 2001 m. vasario 6 d. AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1 straipsnyje, t. y. „savo kompetencijos ribose savarankiškai spręsti bendrovės komercinės-ūkinės veiklos ir administracijos darbo klausimus“, vykdytų Ar.U. ir A.V. nusikalstamus prašymus ir taip UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, o AB “K.N.“ patirtų nuostolius. J.A., būdamas paveiktas nusikalsti, sutiko anuliuoti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išrašant UAB „N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras ir 2007 m. spalio 5 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėn. pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, (duomenys neskelbtini)už bendrą 39 543,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 863,18 Lt sumą, t. y. iš viso išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB ,,N.G.“ naudai panaikino AB „K.N.“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB ,,N.G.“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 1 719 853,78 Lt sumą.

325.6. Tęsdami nusikalstamus veiksmus Ar.U. ir A.V., veikdami bendrai, Ar.U. paprašius A.V., A.V. lenkė J.A., kad jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, inicijuotų sprendimą, jog UAB “N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su cisterninių vagonų prastovomis 2007–2008 m. J.A., vykdydamas Ar.U. ir A.V. nusikalstamus prašymus, 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu inicijavo ir palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ mokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007–2008 m. ir anuliuoti išrašytas sąskaitas, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. J.A. pats pasirašė kreditines AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą(duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 185,28 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 10 787,38 Lt sumą, t. y. iš viso 2008 m. rugsėjo 30 d. išrašant kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB ,,N.G.“ naudai panaikino AB „K.N.“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB ,,N.G.“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 362 633,63 Lt sumą.

325.7. Tokiu būdu iš viso 2007 ir 2008 m. AB “K.N.“ atsisakius iš UAB “N.G.“ reikalavimo sumokėti už cisterninių vagonų prastovas bei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2 082 487,41 Lt sumą, Ar.U. ir A.V. sukursčius, J.A., eidamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 4 dalį, būdamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakingas už bendrovės komercinius ūkinius veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvų bendrovės veiklos procesą, bendrovės finansinių išteklių valdymą, <...> visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimų įgyvendinimą, pagal 2004 m. gegužės 21 d. AB “K.N.“ įstatų 61 straipsnį privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal įstatų 66.1 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų (pagal įstatų 2.1 straipsnį užtikrinti produktyvų ir efektyvų bendrovės valdomo naftos terminalo funkcionavimą, racionaliai naudoti bendrovės turtą, bendrovės klientams teikti paslaugas) įgyvendinimą, neįvykdė: 2001 m. vasario 6 d. AB “K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, numatytų: 1) 2.9 straipsnyje „organizuoti bendrovės gamybinę-ūkinę veiklą vadovaujantis rinkos ekonomikos dėsniais ir metodais bei patvirtintais finansiniais planais ir normatyvais“; 2) 2.11 straipsnyje „užtikrinti, kad bendrovės padaliniuose būtų taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai ir dėl to pasiekiami aukšti darbo rezultatai, gerinama perkrovimo kokybė“; 3) 2.13 straipsnyje „kontroliuoti, kaip panaudojami materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai“; neįvykdė 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinto AB „K.N.“ administracijos darbo reglamento 9 straipsnyje numatytų uždavinių – „organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti šios veiklos pelningumą, tinkamą bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą“; neįvykdė AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu, numatytų: 1) 8.5 straipsnyje „organizuoti efektyvią, saugią, pelningą bendrovės veiklą ir kitų jos tikslų įgyvendinimą“; 2) 8.15 straipsnyje „kontroliuoti, kaip bendrovės padaliniuose taupomos medžiagos, žaliavos, finansiniai ir darbo resursai užtikrinant aukštus gamybinius, ekonominius rodiklius“; 3) 9 straipsnyje „būdamas atsakingu už bendrovės komercinės, ūkinės veiklos rezultatus, ritmingą ir efektyvią bendrovės veiklą, finansinių išteklių valdymą,<...>, visuotinių akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimų įgyvendinimą“. Taigi, atstovaudamas AB „K.N.“, tačiau veikdamas priešingai šios bendrovės ūkinės komercinės veiklos interesams J.A., vykdydamas Ar.U. prašymus, perduodamus per A.V., kad UAB „N.G.“ išvengtų mokėjimų už papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, būdamas palenktas 2007 m. spalio 5 d. AB „K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu, inicijuodamas ir palaikydamas sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 m. sausio–vasario mėn. bei 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu, inicijuodamas ir palaikydamas sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas, susidariusias 2007 ir 2008 metais, veikdamas UAB ,,N.G.“ naudai, anuliavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išrašydamas kreditines PVM sąskaitas faktūras, iš viso už bendrą 2 082 487,41 Lt sumą, kurią AB „K.N.“ jau buvo sumokėjusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ už UAB “N.G.“ ekspedijuojamų kovinių prastovas ir su jomis susijusias išlaidas. Jos susidarė dėl to, kad UAB ,,N.G.“ nesilaikė suderinto krovinių patiekimo į terminalą ir išvežimo iš terminalo grafikų, krovinius patiekė techniškai netvarkinguose vagonuose. Šiais veiksmais juridiniam asmeniui UAB „N.G.“, atstovaujamam An.U., nekontroliuojant ir neprižiūrint UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., Ar.U. ir A.V., veikdami bendrai, sukurstė J.A. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi iššvaistyti AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę, o J.A., būdamas sukurstytas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir išvaistė jam patikėtą AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB ,,N.G.“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą ir taip AB ,,K.N.“ padarė didelę 603 130,04 Eur vertės turtinę žalą.

326. Nepagrįsti nuteistojo J.A. gynėjo, nuteistojo juridinio asmens UAB „N.G.“ gynėjo, nuteistojo Ar.U. gynėjo bei nuteistojo A.V. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų juridinio asmens UAB „N.G.“, J.A., Ar.U., A.V. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėties.

327. Apeliantai neginčija, kad AB ,,K.N.“ administracijos posėdžių metu priėmė sprendimus ir atleido UAB ,,N.G.“ nuo pareigos sumokėti 603 130,04 Eur už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas. Ar.U. ir A.V. aiškino, kad jie veikė UAB ,,N.G.“ sutartinių įsipareigojimų pagrindu ir J.A. nusikalsti nekurstė, o J.A. parodė, kad jis veikė AB ,,K.N.“ interesais, siekdamas išlaikyti klientus ir į terminalą pritraukti kuo daugiau krovinių. Šie nuteistųjų argumentai nepagrįsti.

328. Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose duoti nuteistųjų paaiškinimai, liudytojų parodymai bei nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB “K.N.“ nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu buvo ambicingai veiklą vykdžiusi bendrovė, siekusi užsitikrinti lyderiaujančią ir konkurencingą poziciją regione, vykdant naftos produktų krovą. J.A., eidamas AB „K.N.“ generalinio direktoriaus pareigas, privalėjo imtis visų veiksmų, padedančių išsaugoti bei pagerinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, išlaikyti tiek esamus klientus, tiek pritraukti naujų, garantuoti bendrovės pelno augimą. Taigi, be terminalo užimtumo visa apimtimi bei jo kokybiško veikimo užtikrinimo, taip pat labai svarbu buvo išvengti nuostolių, susijusių su mokėjimais už papildomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas už cisterninių vagonų prastovas, AB „K.N.“ atsirandančias dėl klientų kaltės, imantis būtinų veiksmų, jog ne dėl AB „K.N.“ kaltės kilusius nuostolius atlygintų už tai atsakingos įmonės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis J.A. savo kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės 603 130,04 Eur žalos padarymo nepripažino. Jis aiškino, kad, vadovaudamas AB “K.N.“, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, veikė išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais. Kreditinės PVM sąskaitos faktūros, iš esmės panaikinusios UAB “N.G.“ pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl cisterninių vagonų prastovų, buvo išrašytos pagrįstai, siekiant užtikrinti AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ tolesnį sėkmingą bendradarbiavimą. Nuteistasis J.A., aiškindamas prastovų, už kurias AB „Lietuvos geležinkeliai“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras AB „K.N.“, priežastis, tvirtino, kad jos atsirado ir dėl AB „K.N.“ darbuotojų sprendimų, pasirenkant, kuria eilės tvarka iškrauti į terminalą atvežtus ir jame jau esančius krovinius. J.A. teigimu, UAB “N.G.“ padėtis dėl krovinių krovimo eilės buvo kebli, nes jos kroviniai iš Rusijos atvykdavo užšalę, todėl buvo iškraunami jau po kitų į terminalą atvykusių krovinių. Nuteistasis J.A. tvirtino, kad tokia buvo AB “K.N.“ darbo specifika – pirmiau buvo kraunami atvežti šilti kroviniai, o šaltesni – palaikomi. Todėl UAB “N.G.“ nesant atsakingai už susidariusias prastovas, kreditinės PVM sąskaitos faktūros bendrovei buvo išrašytos pagrįstai (b. b. A, t. 57, b. l. 14–16; t. 74, b. l. 93–96). Nors tai, kad prastovos susidarydavo ne dėl UAB “N.G.“ kaltės, o jas nulemdavo būtent AB “K.N.“ ir AB “Lietuvos geležinkeliai“ sprendimai, kuriuos krovinius išpylimui priimti pirmesnius, o kuriuos – statyti į atšakas, taip pasirenkant iškrauti šiltesnius krovinius, o esančius prastovose paliekant dar ilgiau stovėti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino ir liudytojas E. M., ėjęs UAB “N.G.“ Logistikos skyriaus specialisto pareigas (b. b. A, t. 48, b. l. 65–67), tačiau tokį liudytojo E. M. ir nuteistojo J.A. aiškinimą, jog UAB “N.G.“ kroviniai visuomet būdavo nukreipiami į eilės galą, todėl susidarydavo prastovos, kurioms UAB „N.G.“ negalėjo daryti įtakos, paneigia bylos faktiniai duomenys. Liudytojas G. V., dirbęs AB “K.N.“ terminalo direktoriumi, patvirtino, kad terminalo veikloje vienas iš svarbiausių veiksnių buvo cisterninių vagonų atvežimas į terminalą AB “K.N.“ klientų suderintu laiku. Liudytojas pažymėjo, kad pasitaikydavo atvejų, kai, atvykus cisterniniams vagonams su šaltesniu, nei planuota, tamsiuoju naftos produktu, jo išpylimo estakadose laikas pailgėdavo, todėl pradėdavo kauptis cisterniniai vagonai Klaipėdos, o kartais ir kitose Lietuvos geležinkelio stotyse, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėdavo skaičiuoti mokestį už cisterninių vagonų prastovas, tačiau tai buvo tik viena iš prastovų susidarymo priežasčių. Cisterniniai vagonai terminale kaupėsi dėl tanklaivių, skirtų vieno ar kito kliento talpyklose sukauptam tamsiajam naftos produktui išvežti, vėlavimo, atšaukimo, grafikų keitimo, neatvykimo ar suplanuotų į tanklaivį pakrauti produkto apimčių pakeitimo, todėl laiku nebuvo laisvų talpyklų kitiems produktams kaupti, o atvykę cisterniniai vagonai su produktu neišvengiamai stovėdavo šaltyje. Liudytojas G. V. patvirtino, kad AB “K.N.“ imdavosi visų reikalingų veiksmų, jog išvengtų prastovų susidarymo, o prastovoms neišvengiamai susidarius, dėjo pastangas, kad jos kuo labiau sutrumpėtų. Terminale susidarius sudėtingai situacijai, AB „K.N.“ krovinių srautus reguliuodavo paskelbdama Konvenciją, t. y. stabdydama krovinių patekimą į Lietuvos Respubliką. Konvencija buvo skelbiama tuo atveju, kai AB „K.N.“ matydavo, kad geležinkelio cisterninių vagonų sankaupos Lietuvoje jau artėja prie kritinės ribos ir nestabdžius krovinių gali susidaryti didelės prastovos ir atsirasti finansinių nuostolių. Todėl buvo surašomas oficialus raštas vežėjai – bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, o bendrovė informuodavo Rusijos ar Baltarusijos geležinkelių įmones nevežti ir nekrauti krovinių iš tų gamyklų, kurias nurodydavo AB “K.N.“. Konvencija buvo kraštutinė priemonė, kurios AB “K.N.“ imdavosi, siekdama sureguliuoti krovinių srautus. Liudytojas G. V. patvirtino, kad susidarius būtent tokiai situacijai, t. y. paskelbus Konvenciją, krovos prioritetas galėjo būti teikiamas šiltesniems kroviniams, kuriuos galima išpilti greičiau (t. 73, b. l. 19–20). Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, kad šiltesni kroviniai iškrovimui buvo pasirenkami tik išimtiniais atvejais, terminale susidarius ypatingoms situacijoms, ir tai nebuvo įprasta AB “K.N.“ praktika. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo AB “K.N.“ Krovos proceso Valdymo skyriaus vadovo R. K. aiškinimas, kad susidarius prastovoms, visada buvo stengiamasi išpilti ilgiau stovėjusį produktą, jog prastovos dar labiau nedidėtų. Liudytojo teigimu, teoriškai buvo galimybė, kad, trūkstant perkraunamo kiekio, terminale galėjo būti priimtas sprendimas krauti lengviau kraunamą krovinį, tačiau taip elgtis būtų netikslinga, nes ilgiau stovinčioje cisternoje esančio produkto temperatūra dar labiau krinta, todėl jo išpylimas dar labiau pasunkėja (t. 72, b. l. 141–146). Tam neprieštarauja AB “K.N.“ Operatyvinio valdymo skyriaus viršininko A. M. 2008 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (8.10)O6-208 AB “Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelio stoties viršininkui A. D., iš kurio matyti, jog AB “K.N.“ prašė išpylimui į estakadas cisternas vežti atvykimo į Lietuvą ir Klaipėdos stotį eiliškumo tvarka, t. y. pirmiausia vežti seniausiai atvykusias cisternas (b. b. A, t. 14, b. l. 141). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad AB „K.N.“, ne, kaip nurodo apeliantai, pirmiausia kraudavo šiltesnius krovinius, taip dar labiau apsunkindama šaltesnių krovinių iškrovimą ir pailgindama susidariusių prastovų laiką, bet, priešingai, imdavosi visų būtinų priemonių, jog cisterninių vagonų prastovos neatsirastų, o susidarius išimtinei situacijai, siekdama ją kuo greičiau išspręsti, netgi paskelbdavo Konvenciją. Bendrovė taip pat kontroliuodavo krovinių srautus, atlikdavo situacijos analizę bei informuodavo UAB „N.G.“ apie būtinumą atvežti ar išvežti krovinius iki tam tikro termino. Kad taip buvo inkriminuotu laikotarpiu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. AB „K.N.“ gamybos direktorius, pavaduojantis generalinį direktorių, G. V. UAB “N.G.“ 2008 m. sausio 14 d. rašte Nr. (8.8) A8-16 nurodė, kad dėl suderinto tanklaivio vėlavimo, talpos, skirtos VGO iš Saratovo, buvo užpildytos NPG kaupimui, dėl to nebuvo galima laiku išpilti atvykstančių cisternų su VGO. Todėl Lietuvoje susikaupė neišpiltos cisternos su VGO ir bendrovė patiria nuostolių dėl neišpiltų cisternų prastovų. Rašte prašoma ateityje užtikrinti tanklaivių pateikimą laiku sukauptam kroviniui išvežti ir taip užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą (b. b. A, t. 15, b. l. 106). Iš AB “K.N.“ 2008 m. vasario 4 d. rašto Nr. (8.10)O6-55 UAB „N.G.“ direktoriui An.U. matyti, kad AB „K.N.“ gamybos direktorius G. V. informavo, jog UAB “N.G.“ nesilaiko sutartinių įsipareigojimų: tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“ išvežta 12 397 t mazuto vietoj planuotų 30 000 t, 2008 m. sausio 29 d. tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“ išvežus 16 305 t mazuto iš Maskvos NPG, talpose liko 13 379 t mazuto. Į tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ iš 2008 m. vasario 2–3 dienomis planuoto perkrauti mazuto talpose liko 12 531 t seniai sukaupto mazuto iš Riazanės NPG. Atsižvelgdama į tai, AB „K.N.“ informavo UAB „N.G. jog dėl talpų stokos terminalas turės galimybę sukaupti tik iki 30 000 t mazuto iš Maskvos NPG (b. b. A, t. 15, b. l. 23). Iš AB “K.N.“ 2008 m. kovo 27 d. Operatyvinio valdymo skyriaus viršininko A. M. rašto Nr. (8.10)O6-143 UAB “N.G.“ direktoriui An.U. matyti, kad bendrovės derino vakuuminio gazolio išvežimo aplinkybes. AB “K.N.“ Operatyvinio skyriaus viršininkas A. M. informavo, kad tanklaivio pakrovimui numatant datą 2008 m. balandžio 7–9 dienomis gali būti neišvengiamos neišpiltų cisternų prastovos, todėl prašė UAB “N.G.“ generalinio direktoriaus rasti galimybę nominuoti tanklaivį vakuuminio gazolio iš N.V. ir OAO „S.L.“ išvežimui iki 2008 m. balandžio 4 d. ar 5 d. (b. b. A, t. 15, b. l. 24). Tai, jog AB “K.N.“ prašė UAB “N.G.“ imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kuo anksčiau išvežti kaupiami naftos produktai, nurodyta ir UAB “K.N.“ gamybos direktoriaus G. V. 2008 m. kovo 31 d. rašte dėl mazuto kaupimo ir išvežimo UAB “N.G.“ direktoriui An.U. (b. b. A, t. 15, b. l. 26). Iš AB “K.N.“ gamybos direktoriaus G. V. 2008 m. balandžio 7 d. rašto Nr. (8.10)O6-166 UAB “N.G.“ matyti, kad UAB „N.G.“ nepateikė jokių duomenų dėl planuojamo susikaupusių cisternų su perkraunamu vakuuminiu gazoliu išvežimo iš N.V. ir iš OAO „S.L.“, cisternos ir toliau kaupėsi (b. b. A, t. 15, b. l. 27). Iš 2008 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (8.10)O6-182 UAB “N.G.“ direktoriui An.U. matyti, jog AB “K.N.“ gamybos direktorius G. V. prašė rasti galimybę kuo skubiau išvežti sukauptą vakuuminį gazolį iš S.N. įmonei „T.H.“ (b. b. A, t. 14, b. l. 118). AB “K.N.“ 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (8.10)O6-209 UAB „N.G.“ direktorius informuojamas, kad nesilaikoma iš anksto suderinto mazuto krovimo grafiko, pradeda kauptis neišpiltos cisternos su mazutu, todėl prašoma imtis reikiamų priemonių tinkamam suderintų grafikų vykdymui (b. b. A, t. 14, b. l. 131). AB “K.N.“ 2008 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (8.10) O6-216 UAB „N.G.“ nurodė, kad bendrovė nesilaiko iš anksto suderinto mazuto išvežimo grafiko, tanklaivis nenominuotas, todėl trūksta talpyklų normaliam krovos procesui užtikrinti. AB “K.N.“ gamybos direktorius G. V. prašė UAB “N.G.“ direktoriaus pateikti informaciją apie planuojamą išvežti sukauptą mazutą M-100 iš OAO “Na“ įmonei „B.F.“ (b. b. A, t. 14, b. l. 132). AB “K.N.“ gamybos direktorius, pavaduojantis generalinį direktorių, G. V. 2008 m. gegužės 15 d. rašte UAB “N.G.“ dar kartą priminė, kad terminale sukaupta 9 846 t mazuto M-100 iš OAO „Be N.“ įmonei „B.F..“ AB „K.N.“ atsakymo į 2008 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (8.10) O6-216 apie planuojamą išvežti sukauptą mazutą negavo, todėl dar kartą prašė informuoti, kada planuojama išvežti sukauptą mazutą (b. b. A, t. 14, b. l. 134). Liudytojas G. V. paaiškino, kad bendrovių susirašinėjimas buvo įprasta bendravimo su klientais forma, siekiant atkreipti kliento dėmesį į terminale susidariusią krovos situaciją, iškilusias problemas ir galimus padarinius, siekiant apsaugoti bendrovę nuo gresiančių nuostolių bei paskatinti klientą ateityje dėti daugiau pastangų, išvengiant panašių situacijų (t. 72, b. l. 17–23). Aptartų raštų turinys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad UAB “N.G.“ krovinių prastovas nulemdavo ne išimtinai AB “K.N.“ sudarytas krovinių iškrovimo eiliškumas, o nesuderinti krovinių srautai, kuriuos AB “K.N.“ stengdavosi reguliuoti nuolat bendraudama su UAB “N.G.“ ir iš anksto informuodama apie galimas prastovas, kilsiančią pareigą už jas atlyginti bei prašydama imtis veiksmų, užtikrinančių talpyklų atlaisvinimą ir krovinių iškrovimą iš anksto suderintais terminais.

329. Vis dėlto AB „K.N.“ net ir nuolat kontroliuojant krovinių srautus terminale, kreipiantis į UAB „N.G.“ išreiškiant reikalavimą, kad kroviniai būtų pristatyti, o vėliau iš terminalo išvežti iš anksto suderintu grafiku, t. y. laikantis įsipareigojimų, nepavykdavo išvengti situacijų, kai dėl UAB ,,N.G.“ kaltės susidarydavo cisterninių vagonų prastovos, trikdančios tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek AB “K.N.“ terminalo darbą, dėl to AB “K.N.“ kildavo pareiga apmokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nepagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „N.G.“ nebuvo atsakinga už laiku ir tinkamą geležinkelio vagonų pristatymą į terminalą, todėl negalėjo daryti įtakos šiam procesui. Kaip jau minėta, iš AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytos Paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutarties Nr. 12-12-2005 turinio matyti, kad joje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta UAB “N.G.“ pareiga pristatyti ir išvežti krovinį šalių suderintu laiku, numatant galimybę krovinius tiekti ne pagal grafiką, o tik esant raštiškam AB “K.N.“ sutikimui (Sutarties 3.3 punktas). Taigi ši nuostata UAB “N.G.“ neabejotinai buvo žinoma, kaip ir Sutarties 5.2 punkte įtvirtinta pareiga atlyginti AB “K.N.“ išlaidas, susijusias su cisterninių vagonų prastovomis. Be to, Sutartyje numatyta, kad UAB “N.G.“ neginčijamai turi apmokėti AB “K.N.“ sąskaitą už techniškai netvarkingų cisterninių vagonų priežiūrą: 21 Eur už kiekvieną cisterninį vagoną. 2008 m. sausio 1 d. pakeitime Nr. 4, pasirašytame 2007 m. lapkričio 14 d., numatyta, kad UAB “N.G.“ neginčijamai turi apmokėti AB „K.N.“ sąskaitą už techniškai netvarkingų cisterninių vagonų priežiūrą: 47 Eur už kiekvieną cisterninį vagoną (b. b. A, t. 8, b. l. 109–126). Taigi AB “K.N.“ su UAB “N.G.“ sudarytoje Sutartyje aiškiai įtvirtinta UAB “N.G.“ pareiga atlyginti AB “K.N.“ patirtus nuostolius, atsiradusius dėl techniškai netvarkingų cisterninių vagonų priežiūros, suderinto krovinių pristatymo ir išvežimo grafiko nesilaikymo bei cisterninių vagonų prastovų.

330. Nepagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad gavus AB “Lietuvos geležinkeliai“ PVM sąskaitas faktūras už susidariusias prastovas, nesigilinant į jų susidarymo priežastis, pareiga apmokėti PVM sąskaitas faktūras savaime buvo perkeliama AB „K.N.“ klientams, t. y. UAB „N.G.“. Šį skundo argumentą paneigia liudytojo G. V. parodymai, kad visais atvejais buvo nustatomos prastovų susidarymo priežastys. Liudytojas patvirtino, kad šaltuoju metų laiku, kai terminalas buvo itin užimtas, tiek jis, tiek Operatyvinio valdymo skyriaus darbuotojai prastovų susidarymo priežastims skyrė ypatingą dėmesį: atlikdavo prastovų analizę ir įvardydavo jų susidarymo priežastis dar besikaupiant vagonams, t. y. nelaukiant iš AB “Lietuvos geležinkeliai“ ataskaitų dėl prastovų (t. 72, b. l. 17–23). Taigi tyrimas dėl prastovų susidarymo priežasčių buvo pradedamas dar iki PVM sąskaitų faktūrų iš AB “Lietuvos geležinkeliai“ gavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo atveju, kai AB “K.N.“ terminale susidarydavo cisterninių vagonų prastovos, jos buvo fiksuojamos Prastovų analizės lentelėse, nurodant klientus, dėl kurių krovinių susidarė prastovos, cisterninių vagonų turinį, jų kiekį, atvykimo laiką ir laiką, kada krovinys buvo perduotas išpylimui, dėl susidariusios prastovos mokėtiną sumą bei prastovos susidarymo priežastį (techniškai netvarkingas cisterninis vagonas; talpų nebuvimas; neišpylimas laiku, siekiant išsaugoti produkto kokybę; krovinio atvežimas be suderinimo; raštiškų įsipareigojimų kraunant ir išvežant krovinį nesilaikymas ir kt.), pažymint, kokia mokėtina suma už susidariusias prastovas perkeliama už tai atsakingiems klientams (b. b. A, t. 16, b. l. 9–16, 85–86, 90–92, 94–95, 101, 109–112, 116–118, 124–125). Liudytojas G. V. patvirtino, kad jis pirmiausia susipažindavo su jam pateikta prastovų analize, prireikus turimus duomenis aptardavo su Operatyvinio valdymo skyriaus vadovu, išsiaiškindavo su prastovų atsiradimu susijusias detales ir tik tuomet nurodydavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras būtent tiems klientams, dėl kurių kaltės cisterniniai vagonai prastovėjo, nurodydamas ir konkrečią mokėtiną sumą. AB “K.N.“ Apskaitos skyrius, vadovaudamasis būtent jo nuorodomis prastovų analizės dokumentuose, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras klientams (t. 72, b. l. 17–23). Taigi aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad, inkriminuotu laiku fiksuojant cisterninių vagonų prastovas, buvo atliekama išsami prastovų susidarymo analizė, siekiant nustatyti jų atsiradimo priežastis, prievolę sumokėti už susidariusias prastovas prisiimant AB “K.N.“ arba perkeliant bendrovės klientams (šiuo atveju UAB „N.G.“). Tai patvirtina ir eksperto Mariaus Barkausko paaiškinimas apeliacinės instancijos teisme, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindas AB „K.N.“ klientams – bendrovės atlikta prastovų analizė. Nors dažnesniais atvejais AB ,,K.N.“, atlikusi prastovų analizę, vertindavo, kad tai klientų kaltė, tačiau tokia išvada buvo pagrįsta nustatant ir nurodant priežastis: nesilaikoma grafiko, krovinys buvo atvežtas ne laiku, dar neiškrovus ankstesnio krovinio, nebuvo pristatytas tanklaivis. Tai, kad AB “K.N.“ mokesčių už prastovas atlyginimo AB “Lietuvos geležinkeliai“ savaime savo klientams neperkeldavo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog buvo atvejų, kai bendrovė, įvertinusi prastovų susidarymo priežastis ir nustačiusi, kokios priežastys lėmė šias prastovas, pavyzdžiui, geležinkelio stoties didelis apkrovimas, priimdavo sprendimą AB “Lietuvos geležinkeliai“ sąskaitų šia sumos dalimi neapmokėti (b. b. A, t. 16, b. l. 116–118). Tam, kad AB “K.N.“ prastovų susidarymo priežastis nustatydavo objektyviai, jas užfiksuodavo Prastovų analizės lentelėse bei jas įvertinusi priimdavo sprendimą – PVM sąskaitas faktūras dėl susidariusių prastovų išrašyti tik dėl to atsakingiems klientams, tarp jų ir UAB ,,N.G.“, neprieštarauja ir AB “K.N.“ 2016 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (4.6)A6‑399 dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog geležinkelių cisterninių vagonų kaupimąsi stotyje galėjo lemti tanklaivių vėlavimai, atšaukimai, grafikų pozicijų keitimai, cisterninių vagonų iškrovimo grafikų nesilaikymas, didesnių, nei suderinta, dienos normų išsiuntimas iš gamyklų, traukinių vėlavimas, šaltesnių, nei įprasta, tamsiųjų naftos produktų atvežimas, sukauptos terminale produkcijos išvežimas tanklaiviais ne laiku. Pagal sutartį su AB “Lietuvos geležinkeliai“, traukiniui atvykus į Klaipėdos stoties Pauosčio kelyną ir apie tai oficialiai pranešus, AB “K.N.“ nesumokėdavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 24 valandas. Po 24 valandų už kiekvieną negrąžintą cisterną AB „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuodavo prastovų mokestį už kiekvieną kitą valandą. Sąskaitas už vagonų prastovas AB “Lietuvos geležinkeliai“ pateikdavo AB „K.N.“ kaip krovinio gavėjai. Operatyvaus valdymo skyrius atlikdavo tų prastovų analizę konkrečiam laikotarpiui ir nurodydavo jų susidarymo priežastis. Bendrovės Gamybos departamento vadovas, susipažinęs su jam pateikta prastovų analize, prireikus aptaręs su Operatyvaus valdymo skyriaus vadovu arba išsiaiškinęs tų prastovų detales, nurodydavo išrašyti sąskaitas tiems klientams (tarp jų ir UAB ,,N.G.“), dėl kurių kaltės prastovėjo cisterniniai vagonai, kartu nurodydamas konkrečias sumokėtinas sumas. AB “K.N.“ Apskaitos skyrius, vadovaudamasis šiomis nuorodomis prastovų analizių dokumentuose, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras klientams apmokėti (b. b. A, t. 56, b. l. 165–172).

331. Nepagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas, nesant tam pagrindo, nusprendė, jog vagonų prastovos, už kurias AB “K.N.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „N.G.“, visais atvejais susidarė dėl šios bendrovės kaltės. Kaip jau minėta, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad, susidarius cisterninių vagonų prastovoms, sprendimas išrašyti PVM sąskaitas faktūras klientei UAB ,,N.G.“ buvo priimamas tik nustačius prastovų susidarymo priežastis bei identifikavus, kad už jų atsiradimą atsakinga ši bendrovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo atveju, kai AB „K.N.“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras UAB “N.G.“, ši bendrovė perkeldavo pareigą sumokėti už prastovas savo klientams (2007 m. balandžio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 1 302 663,28 Lt sumą įmonei „S.M.“; 2007 m. balandžio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 91 439,87 Lt sumą įmonei „T.H.“; 2007 m. rugsėjo 27 d. įmonei „B.F.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už bendrą 317 551,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 205 656,46 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 411 312,97 Lt sumą, NG07 Nr. 0270 už bendrą 334 191,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 257 070,97 Lt sumą; 2007 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 23 469,20 Lt sumą įmonei „C.“; 2007 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 595 Lt sumą įmonei „I.T.“, 2007 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 529 Lt sumą įmonei „E.S.“; įmonei „C.“ 2007 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 21 753 Lt sumą, 2008 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 649,13 Lt sumą; 2008 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už bendrą 324,56 Lt sumą įmonei „S.“), taip pripažindama išrašytų sąskaitų pagrįstumą. Tai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagrįstai, patvirtina ir ta aplinkybė, jog UAB “N.G.“ klientai jiems išrašytas sąskaitas apmokėdavo (UAB “N.G.“ iš įmonės „S.M.“ 2007 m. birželio 18 d. gavo 130 261,84 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), iš įmonės „T.H.“ 2007 m. birželio 22 d. gavo 172 195,97 Lt mokėjimo nurodymą pagal 2007 m. balandžio 27 d. sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įmonė „B.F.“ 2007 m. spalio 24 d. atliko 317 551,22 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ bankinę sąskaitą, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą faktūrą 2007 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini), įmonė „C.“ 2007 m. gruodžio 28 d. atliko 1 480 240,88 Lt mokėjimo nurodymą į UAB ,,N.G.“ sąskaitą, atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už vagonų prastovas, įmonė „E.S.“ 2008 m. sausio 11 d. atliko 90 696,25 Lt mokėjimo nurodymą į UAB “N.G.“ sąskaitą, atsiskaitydama ir pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), įmonė „C.“ 2008 m. vasario 1 d. atliko 608 729,85 Lt mokėjimo nurodymą į UAB „N.G.“ sąskaitą, atsiskaitydama ir pagal 2007 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už techniškai netvarkingus vagonus, įmonė „C.“ 2008 m. birželio 18 d. atliko 516 438,40 Lt mokėjimo nurodymą, atsiskaitydama ir pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), įmonė „S.“ 2008 m. gegužės 23 d. atliko 350 428,12 Lt mokėjimo nurodymą, atsiskaitydama ir pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)). Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose Ar.U. patvirtino, kad iš tiesų dalis klientų apmokėjo sąskaitas, išrašytas už susidariusias prastovas, tačiau tai UAB “N.G.“ laikė kaip garantą tuo atveju, jei derybos su AB „K.N.“ nebūtų pavykusios. Nors Ar.U. aiškino, kad, pavykus susitarti su AB „K.N.“, apmokėtomis sąskaitomis būtų daromos užskaitos už tolesnes paslaugas, tačiau nepatvirtino, jog tokia suma buvo užskaityta (b. b. A, t. 57, b. l. 24). Byloje nėra jokių tokį nuteistojo Ar.U. aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors nuteistasis J.A. aiškino, kad jis apie tai, jog UAB „N.G.“ išrašė sąskaitas faktūras savo klientams, perkeldama pareigą atlyginti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas paslaugas, susijusias su vagonų prastovomis, nežinojo. Priimant sprendimą dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų anuliavimo, buvo laikomasi pozicijos, kad praradus klientą bus prarandama ir perspektyva dėl potencialių krovinių, jog išrašant kreditines sąskaitas UAB “N.G.“ buvo norima išsaugoti krovinius, kuriuos pritraukė būtent UAB “N.G.“ (b. b. A, t. 57, b. l. 14–16; t. 74, b. l. 93–96), tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistojo J.A. aiškinimą, atsižvelgusi į pastarojo tiek turimą darbinę patirtį, tiek asmenines savybes, vertina kaip nelogišką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J.A. buvo ilgametis, didelę patirtį turintis AB “K.N.“ vadovas, pasižymintis puikiomis strateginėmis savybėmis bei gebantis numatyti konkrečių pasirinktų ir bendrovės veikloje taikomų verslo modelių įgyvendinimo rezultatus, todėl UAB „N.G.“ kreipusis dėl bendrovės pareigos apmokėti PVM sąskaitas faktūras panaikinimo, jis privalėjo ieškoti kuo ekonomiškesnio ir AB “K.N.“ palankesnio šio klausimo išsprendimo būdo, tačiau šiuo atveju to nepadarė, veikdamas UAB ,,N.G.“ naudai.

332. Iš UAB “N.G.“ direktoriaus An.U. 2007 m. spalio 4 d. rašto Nr. NG‑SD07‑10/04-5 matyti, kad jis kreipėsi į AB “K.N.“ generalinį direktorių J.A. ir nurodė, jog 2007 m. sausio mėnesio klimatinės oro sąlygos sukūrė nenugalimos jėgos situaciją, dėl kurios buvo sutrikdytas Klaipėdos jūrų uosto darbas, todėl susidarė krovinių prastovos ir tiek UAB “N.G.“, tiek įmonės „B. F.“, „S.M.“ turėjo didelių nuostolių. Rašte pažymėjo, kad AB “K.N.“, siekdama apsaugoti savo interesus, išsakė ketinimus pareikšti pretenzijas dėl krovinių prastovų atlygio ar reikalavimą kitu būdu kompensuoti galimai patirtus nuostolius. Apie šias aplinkybes UAB “N.G.“ informavo įmones „B. F.“, „S.M.“. Įmonių atstovų reakcija į susidariusią situaciją buvo neigiama. Susitikimų metu įmonių atstovai UAB „N.G.“ informavo, kad AB “K.N.“ galimai patirti nuostoliai nebus pripažinti (b. b. A, t. 15, b. l. 81). Taigi iš minėto UAB “N.G.“ rašto matyti, kad bendrovė neginčijo susidariusių prastovų fakto, tačiau net ir po to, kai AB “K.N.“ perskaičiavo mokesčius bei, įvertinusi ir dėl oro sąlygų AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktą lengvatą, juos stipriai sumažino, nuteistieji Ar.U. ir A.V. vis tiek siekė išvengti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, deklaruodami, jog dėl to nepasitenkinimą reiškia jų klientai. Pažymėtina, kad UAB „N.G.“ direktorius An.U. rašte Nr. NG-SD07-10/04-5 nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog PVM sąskaitos faktūros UAB “N.G.“ buvo išrašytos nepagrįstai ar UAB „N.G.“ klientai dėl jiems perkeltų mokesčių apmokėjimo reiškė ketinimą nutraukti bendradarbiavimą su bendrove. Byloje nėra ir nuteistojo A.V. aiškinimą patvirtinančių duomenų, kad UAB „N.G.“ dėl susidariusios situacijos išreiškė ketinimą savo neva pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad UAB “N.G.“ PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą perkeldavo savo klientams, kurie sąskaitas faktūras, laikydamiesi sudarytų sutarčių sąlygų, apmokėdavo. Tačiau tiek UAB “N.G.“ direktorius An.U., tiek tiesiogiai su AB „K.N.“ bendradarbiavęs ir bendrovėje konsultanto pareigas ėjęs Ar.U. tokių duomenų, kad krovinių savininkai apmoka jiems perkeliamas sąskaitas faktūras, nenurodė, o priešingai – imitavo aptartą situaciją, jog dėl AB “K.N.“ UAB “N.G.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bus prarandami klientai, todėl abi bendrovės patirs nuostolių. Vis dėlto net ir tuo atveju, jei UAB “N.G.“ klientai su kai kuriomis jiems UAB “N.G.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nesutiko, tai niekaip nešalino bendrovės pareigos, įtvirtintos UAB “N.G.“ ir AB “K.N.“ 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytos sutarties Nr. 12-12-2005 5.9 punkte, kad UAB „N.G.“ AB “K.N.“ atlygina visas išlaidas, susijusias su cisterninių vagonų prastovomis. Kad nagrinėjamoje byloje prastovos, dėl kurių buvo išrašytos sąskaitos faktūros, atsirado dėl UAB “N.G.“ kaltės, patvirtina pirmiau aptartų prastovų analizės duomenų turinys, eksperto išvados ir pateikti paaiškinimai, kurių kiti objektyvūs bylos duomenys nepaneigia.

333. Nors UAB „N.G.“ 2008 m. sausio 8 d. rašte Nr. NG-SD/08-01/8-3 tvirtino, kad bendrovės direktorius An.U. kreipėsi į AB „K.N.“, nesutikdamas su jo bendrovei AB “K.N.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, ir nurodė, jog UAB “N.G.“ nebuvo raštiškai informuota apie konkrečių cisterninių vagonų prastovas bei priežastis (b. b. A, t. 14, b. l. 109), tačiau tokį rašto turinį paneigia bylos faktiniai duomenys. AB “K.N.“ gamybos direktorius G. V. 2008 m. sausio 11 d. rašte Nr. (8.8)08-12 nurodė, kad AB “K.N.“ 2007 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (8.8) A8‑1307 tiksliai informavo ir išdėstė faktus, jog dėl ne laiku išvežto mazuto terminalas patirs nuostolius už cisterninių vagonų prastovas, o UAB “N.G.“ rašte Nr. NG‑SD/07‑11/23‑3 įsipareigojo apmokėti patirtus nuostolius už ne laiku išvežtą mazutą, todėl prašė apmokėti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes cisterninių vagonų prastovos susidarė ne dėl AB “K.N.“ kaltės (b. b. A, t. 14, b. l. 108). Iš AB “K.N.“ 2007 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (8.8)A8-1307 matyti, kad UAB “N.G.“ iš tiesų buvo informuota, jog dėl pavėluoto UAB “N.G.“ sukaupto mazuto išvežimo Klaipėdos geležinkelio stotyje prastovėjo 91 cisterninis vagonas, todėl bendrovei bus pateikta sąskaita dėl vagonų prastovų (b. b. A, t. 14, b. l. 156). UAB “N.G.“ 2007 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. NG-SD/07-11/23-3 įsipareigojo sumokėti už vagonų prastovas dėl klientės įmonės „C.“ krovinio mazuto M-100 išvežimą ne laiku (b. b. A, t. 14, b. l. 157). Taigi, nors UAB „N.G.“ direktorius An.U. 2008 m. sausio 8 d. rašte NG-SD/08-01/8-3 išreiškė oficialų nesutikimą su sąskaitų faktūrų išrašymu bendrovei, tačiau tokio nesutikimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, juolab kad UAB „N.G.“ jau buvo pripažinusi pareigą apmokėti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutiko tai padaryti ir gavo iš savo klientų nuostolių dėl prastovų atlyginimą.

334. Nors nuteistojo J.A. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad UAB „N.G.“ sąskaitas savo klientams pateikė, siekdama užsitikrint depozitą bei sumokėjimo garantą dėl galimų nuostolių išvengimo ateityje, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių UAB “N.G.“ savo klientams išrašytų PVM sąskaitų faktūrų analizės, bendrovės PVM sąskaitų faktūrų išrašymas klientams sutapdavo su jų gavimu iš AB “K.N.“, PVM sąskaitos faktūros klientams buvo išrašomos analogiškomis sumomis. Tai, kad AB “K.N.“ sąskaitas faktūras už susidariusias prastovas UAB “N.G.“ išrašė pagrįstai, patvirtina ir byloje esančios AB „K.N.“ buhalterijos sudarytos lentelės. Už 2007 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį AB “K.N.“ savo klientėms įmonėms – SIA „Be“, AS „Ni“, AB “M.N.“, UAB „Po“ – už prastovas išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 721 378,93 Lt su 0 proc. PVM tarifu bei 249 794,05 Lt su 18 proc. PVM tarifu, iš viso už 971 172,98 Lt, iš kurių 919 784,82 Lt buvo apmokėta, neapmokėta suma – 51 388,16 Lt. Taigi, kiti AB „K.N.“ klientai, kuriems buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, su jiems išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis sutiko ir didžiąją jų dalį jau buvo apmokėję. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad AB „K.N.“ klientai dėl jiems išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrovei reiškė kokias nors pretenzijas. Tai, kad kiti AB “K.N.“ klientai pripažindavo pareigą atlyginti nuostolius, susijusius su susidariusiomis cisterninių vagonų prastovomis, neprieštarauja tam, kad AB ,,K.N.“ ir UAB “N.G.“ prastovų analizė atitiko tikrąsias prastovų atsiradimo priežastis. AB ,,K.N.“ už 2007 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį buvo išrašytos UAB “N.G.“ PVM sąskaitos faktūros už 3 611 873,18 Lt su 0 proc. PVM tarifu bei 94 681,39 Lt su 18 proc. PVM tarifu, iš viso už 3 706 554,64 Lt. Tačiau UAB “N.G.“ šių sąskaitų, skirtingai nei pirmiau aptartos AB “K.N.“ klientės įmonės, neapmokėjo (b. b. A, t. 16, b. l. 75), nesutikimo AB “K.N.“ neva dėl neteisingai iš jos reikalaujamų baudų nereiškė ir AB “K.N.“ dėl UAB “N.G.“ kaltės atsiradusių nuostolių neatlygino. Tai rodo, kad Ar.U. ir jo žmonos tėvas A.V. puikiai suprato, jog darydami įtaką A.V. bičiuliui – AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. – gali išvengti UAB “N.G.“ prievolės – sumokėti baudas – vykdymo. Jie taip pat puikiai žinojo, kad UAB „N.G.“ atleidimas nuo baudų sumokėjimo bendrovei „K.N.“ būtų ekonomiškai nepagrįstas, o J.A. veiksmai, atleidžiant nuo visų baudų mokėjimo, prieštarautų AB “K.N.“ interesams. Tačiau jie, naudodamiesi artimais A.V. santykiais su J.A., prašydami priimti AB ,,K.N.“ nuostolingus sprendimus – atleisti nuo baudų mokėjimo, pastarąjį tyčia kurstė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir veikti išskirtinai UAB “N.G.“ naudai, savo vadovaujamos AB ,,K.N.“ sąskaita, taip padarant jai didelę turtinę žalą.

335. Nuteistojo J.A. gynėjas skunde tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tirti meteorologiniai klimatinių oro sąlygų duomenys. Gynėjo teigimu, nustačius, kad nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu 2007 m. sausio mėnesį klimatinės oro sąlygos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sukūrė nenugalimos jėgos situaciją, UAB „N.G.“ atsakomybė už vagonų prastovas ir vakuuminio gazolio iškrovimo vėlavimus negalėtų kilti. Sutiktina su nuteistojo J.A. gynėjo skundo argumentu, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog 2007 m. sausio–vasario mėn. klimatinės oro sąlygos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste buvo sudėtingos ir neabejotinai turėjo įtaką Klaipėdos uosto funkcionavimui. Tačiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad AB “K.N.“, išrašydama galutines PVM sąskaitas faktūras UAB “N.G.“ už vagonų prastovas, atsiradusias 2007 m. sausio–vasario mėn., į šią situaciją neabejotinai atsižvelgė. Iš AB “Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 2-1240 matyti, kad AB “Lietuvos geležinkeliai“, įvertinusi būtent 2007 m. sausio–vasario mėn. blogas oro sąlygas, turėjusias įtaką sutrikusiai Klaipėdos uosto veiklai, suskaičiuotiems mokesčiams už vagonų naudojimą ir privačių vagonų buvimą pakelinių stočių viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose nuo 2007 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d., taikė 0,5 koeficientą (b. b. A, t. 16, b. l. 42), t. y. dėl susidariusių prastovų apskaičiuotiems mokesčiams suteikė 50 proc. nuolaidą. Atsižvelgdama į tai AB „K.N.“ anuliavo 2007 m. balandžio 20 d. UAB „N.G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už 1 302 663,28 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 8 075 609 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 52 004,85 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 91 439,87 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 2 179 690,55 Lt sumą. Anuliavusi minėtas PVM sąskaitas faktūras, AB „K.N.“ perskaičiavo prastovų sumas po suteiktos AB “Lietuvos geležinkeliai“ lengvatos ir išrašė UAB „N.G.“ naujas debetines PVM sąskaitas faktūras dėl prastovų 2007 m. sausio–vasario mėnesiais. Taigi UAB „N.G.“ naujos debetinės sąskaitos buvo išrašytos, įvertinus ir tai, kad cisterninių vagonų prastovoms susidaryti galėjo turėti įtakos ir nepalankios meteorologinės oro sąlygos. Kaip jau minėta, AB “Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 2-1240 informavo, jog 0,5 koeficientą taikys visiems nuo 2007 m. sausio 1 d. iki vasario 28 d. AB “K.N.“ apskaičiuotiems mokesčiams. Taigi AB “Lietuvos geležinkeliai“ nuolaidą AB „K.N.“ suteikė nediferencijuodama, dėl kokių klientų krovinių buvo fiksuojamos prastovos. Iš byloje esančios Prastovų analizės lentelės už 2007 m. sausio–vasario mėn. matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo nustatytos šių AB „Klaipėda nafta“ klientų tiekiamų cisterninių vagonų prastovos: AB „M.N.“, UAB „Po“, „Bn“, „Ni“, UAB „N.G.“ (b. b. A, t. 16, b. l. 9–16), tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog po AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos nuolaidos AB “K.N.“ anuliavo ir kitiems klientams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išrašydama naujas PVM sąskaitas faktūras, proporcingas AB “Lietuvos geležinkeliai“ pritaikytos bendros nuolaidos dydžiui. Be to, iš byloje esančių Prastovų analizės lentelėse užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistiesiems inkriminuotu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, nors ir esant nepalankioms oro sąlygoms, Klaipėdos uosto veikla nebuvo sustabdyta: AB „K.N.“ terminalas priimdavo klientų krovinius, o cisterninių vagonų prastovos buvo vėl fiksuojamos, nustačius konkrečias prastovų susidarymo priežastis, tarp jų ir nesusijusias su meteorologinėmis oro sąlygomis (dėl techniškai netvarkingų vagonų, suderinto grafiko kraunant ir išvežant krovinį nesilaikymo) (b. b. A, t. 16, b. l. 9–16). Aptarti bylos faktiniai duomenys paneigia nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad UAB “N.G.“ atsakomybė už 2007 m. sausio–vasario mėnesiais susidariusias prastovas nekilo ir AB „K.N.“ PVM sąskaitas faktūras už cisterninių vagonų prastovas UAB “N.G.“ išrašė nepagrįstai.

336. Kaip jau minėta, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl 2007 m. sausio–vasario mėn. susidariusių prastovų suteikus 50 proc. nuolaidą, AB “K.N.“ anuliavo UAB “N.G.“ 2007 m. balandžio 20 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir 2007 m. gegužės 3 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu sprendė klausimą dėl prastovų sumų po AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos lengvatos perskaičiavimo. Iš AB “K.N.“ bendrovės administracijos 2007 m. gegužės 3 d. posėdžio protokolo Nr. A2.1-17 matyti, kad posėdžio metu nutarta, atsižvelgiant į AB “Lietuvos geležinkeliai“ pakoreguotas cisterninių vagonų prastovų sumas (50 proc.), iki 2007 m. gegužės 10 d. atitinkamai perskaičiuoti mokėtinas sumas, jas atskirai išskaidant pagal naftos perdirbimo gamyklas. Atsakingi asmenys: G. V., L. S., J. B. (b. b. A, t. 15, b. l. 20–21). AB “K.N.“, perskaičiavusi prastovų sumas po suteiktos lengvatos, iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusės 2007 m. gegužės 16 d. ir 2007 m. gegužės 21 d. išrašė naujas debetines PVM sąskaitas faktūras UAB „N.G.“: (duomenys neskelbtini) už 33 504,60 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 939 372,50 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 38 040,88 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 41 228,81 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 39 543,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už 86 318 Lt sumą, kurių bendra suma – 1 719 034,23 Lt ir kurios turėjo būti apmokėtos iki 2007 m. gegužės 28 d. Dėl šių veiksmų kaltinimai nuteistiesiems J.A., Ar.U. ir A.V. nepareikšti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11‑2575 (21) 11‑913 (22) pažymėta, kad sprendimas nereikalauti iš UAB “N.G.“ piniginių lėšų už 2007 m. sausio–vasario mėn. vagonų prastovas buvo iš dalies ekonomiškai pagrįstas, bet ta dalimi, kuria AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumažino mokestį už prastovas (t. 72, b. l. 91). Vis dėlto, nors AB “K.N.“ ir priėmė UAB „N.G.“ palankų sprendimą – perskaičiavo prastovų sumas po suteiktos lengvatos ir toliau informavo bendrovę apie terminale esančią padėtį, prašydama, kad UAB “N.G.“ imtųsi būtinų veiksmų, jog cisterninių vagonų prastovos nesusidarytų, o tuo atveju, kai prastovų neišvengiamai atsirasdavo, pagrįstai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, tačiau UAB „N.G.“ akcininko Ar.U. tokia situacija netenkino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis Ar.U. aiškino, kad jis, eidamas UAB “N.G.“ konsultanto pareigas, apimančias verslo strategijos kūrimą, bendravimą su partneriais bei sutarčių derinimą, krovinių užtikrinimą, veikdamas kartu su A.V., J.A. piktnaudžiavimo ir jam patikėto AB “K.N.“ didelės vertės 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) turtinės teisės iššvaistymo neorganizavo ir nekurstė. Visi AB “K.N.“ sprendimai buvo priimti savarankiškai, laikantis visų keliamų reikalavimų. Jis niekada nei J.A., nei kuriam nors kitam AB “K.N.“ darbuotojui nenurodė, kokį sprendimą priimti, taip pat neprašė A.V., kad pastarasis neteisėtais būdais paveiktų J.A., jog jis veiktų ne AB “K.N.“, o UAB „N.G.“ interesais. A.V. J.A. neigiamos įtakos nedarė. Jis su A.V. aptardavo verslo klausimus. Jiems besikalbant Ar.U. kildavo naujų minčių. Nors A.V. jam duodavo patarimų, tačiau jis A.V. neprašė, kad jo samprotavimai verslo klausimais būtų perduodami tretiesiems asmenims, ir to nenorėjo (b. b. A, t. 57, b. l. 20–28). Tai, kad Ar.U. neprašė jo paveikti J.A., jog pastarasis priimtų išimtinai UAB “N.G.“ palankius sprendimus dėl kreditinių PVM sąskaitų faktūrų bendrovei išrašymo, o jis su J.A. UAB „N.G.“ klausimais bendraudavo, Ar.U. verslo reikalais išvykus į užsienį, kai pastarasis paprašydavo pasiteirauti J.A., ar prašomas krovinių kiekis patvirtintas, ar gali būti sumažintas vienas krovinys, o padidintas kitas ir pan., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino ir nuteistasis A.V. (b. b. A, t. 57, b. l. 18–20). Nuteistųjų Ar.U. ir A.V. aiškinimą, kad jie nelenkė J.A. veikti išimtinai UAB “N.G.“ interesais ir išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB „N.G.“, paneigia bylos faktiniai duomenys. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad tiesiogiai su J.A. dėl klausimų, susijusių su AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ verslo santykiais, bendravo ne UAB „N.G.“ akcininkas Ar.U. ar bendrovės direktorius An.U., o būtent A.V.. Nuteistasis J.A. patvirtino, kad jis asmeniškai su Ar.U. nebendravo, ir pas jį, kaip pas generalinį AB “K.N.“ direktorių, papulti į kabinetą buvo sunku. Visi turėjo kreiptis į tuos, į kuriuos kreiptis priklausydavo pagal pareigybinius nuostatus: į direktorių komercijai, gamybos direktorių. Jį su A.V. siejo tik geri santykiai, jie iki šiol bendrauja. AB “K.N.“ AB Šiaulių banke laikė didelių sumų indėlius, įdedamus vieno ar dvejų mėnesių laikotarpiui. Būtent AB “K.N.“ indėlių padėjimo klausimus J.A. aptardavo su A.V.. Prieš tai finansų direktorė skambindavo į AB Šiaulių banką, kitus bankus ir teiraudavosi, kokius procentus bankai gali pasiūlyti. Tuomet J.A., turėdamas ataskaitą, skambindavo bankams, tikėdamasis iš AB Šiaulių banko geriausio pasiūlymo. Taigi tiek jis, tiek bendrovės finansininkai bendraudavo su bankais, kad už pinigus, laikomus banke, būtų gaunami kuo didesni procentai. Pinigus AB “K.N.“ laikė tuose bankuose, kurie siūlė geresnius procentus (b. b. A, t. 57, b. l. 14–15). Taigi J.A. aiškino, kad jis su A.V. aptardavo AB „K.N.“ klausimus, susijusius tik su bendrovės indėlių saugojimu. Nuteistasis A.V. patvirtino, kad jis inkriminuotu laikotarpiu buvo Šiaulių banko Vakarų regiono vadovas ir kuravo visus svarbius klientus, tarp jų ir AB „K.N.“. A.V. teigimu, J.A. buvo reiklus ne tik savo darbuotojams, bet ir jam, kaip banko vadovui, – įvedė tvarką, kad A.V. kiekvieno mėnesio pradžioje jam primintų, jog J.A. atsineštų ataskaitas, kiek bendrovė tą dieną turi laisvų lėšų, kiek jų gali padėti į depozitą, kiek sudaryta sutarčių ir kada jos baigiasi, kas bus daroma su laisvais pinigais ir kt. Tokios J.A. pastangos nenuėjo veltui – AB “K.N.“ uždirbo ne vieną milijoną ir turėjo finansinį pelną (b. b. A, t. 57, b. l. 19).

337. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti J.A. ir A.V. telefoniniai pokalbiai apie J.A. A.V. turimas pateikti „ataskaitėles“ yra susiję būtent su AB “K.N.“ indėlių padėjimu į AB Šiaulių banką. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. papildomos pokalbių suvestinės prie 2014 m. gegužės 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A.V. 2008 m. sausio 4 d. pokalbio, vykusio nuo 8.59.38 val. iki 9.03.59 val., metu J.A. nurodė, kad visi metai praėjo, o pastarasis vis nepateikia ataskaitų. J.A. patvirtino, kad ataskaitos bus, svarbiausiai, jog būtų kam jas pateikti (b. b. A, t. 57, b. l. 32–33). 2009 m. gegužės 6 d. A.V. ir J.A. telefoninio pokalbio, vykusio laikotarpiu nuo 10.56.04 val. iki 10.58.40 val., metu A.V. pakvietė J.A. užsukti su „ataskaitėlėmis“ ir suderino vizito laiką (b. b. A, t. 57, b. l. 71–72). 2009 m. rugsėjo 2 d. pokalbio, vykusio nuo 14.34.43 val. iki 14.35.15 val., metu A.V. skambino J.A., klausdamas, ar pastarasis užsuks su „ataskaitėle“. J.A. patvirtino, kad į darbo pabaigą užsuks (b. b. A, t. 57, b. l. 101–102). Advokatas Ramūnas Girevičius 2023 m. sausio 12 d. rašte, pateiktame Lietuvos apeliaciniam teismui, tvirtino, kad būtent po užfiksuotų J.A. ir A.V. telefoninių pokalbių AB Šiaulių banke buvo padedamas klientės AB “K.N.“ indėlis (t. 72, b. l. 128–129). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia situacija, kai banko valdytojas, pats turėdamas visus duomenis apie kliento sąskaitas ir jose laikomus bendrovės pinigus, skambintų klientui ir prašytų pateikti ataskaitas apie jų galimą panaudojimą, nėra logiška. Juolab, kaip jau minėta, J.A. aiškino, kad jis pats buvo suinteresuotas, jog bendrovė iš bankuose laikomų indėlių gautų kuo didesnį pelną. Šiuo klausimu rūpinosi ir AB “K.N.“ finansininkai. Tiek jis, tiek bendrovės darbuotojai nuolat bendradarbiaudavo su bankų atstovais, stebėdami situaciją dėl bankų geriausių pasiūlymų. Todėl teisėjų kolegija A.V. aiškinimą, kad J.A. jam buvo nurodęs priminti, jog pastarasis turi pateikti ataskaitas, susijusias su bendrovės indėliais, vertina kaip nepagrįstą. Priešingai, byloje esantys telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad A.V. su J.A. sprendė konkrečius, specifinius AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ verslo klausimus, susijusius ne tik su krovinių kiekių patvirtinimu, bet ir kitais AB „K.N.“ sprendimais dėl UAB „N.G.“ veiklos apimčių terminale, nepriklausomai nuo to, ar Ar.U. tuo metu buvo Lietuvoje ar, kaip tvirtino A.V., darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį ir dėl to jis pastarajam neva atstovavo. O būtent 2008 m. sausio 10 d. Ar.U. pokalbio su A.V. metu Ar.U. kreipėsi į A.V., informuodamas jį apie gandus, kad V. P. įmonė dar šį mėnesį įsipareigojo perkrauti per Klaipėdą jų krovinį, ir išreiškė nepasitenkinimą, jei toks krovinys būtų priimtas, nes UAB „N.G.“ turi ką vežti ir krauti. A.V. patvirtino, kad jis išsiaiškins situaciją: „Na aš sužinosiu, pas mane vat vakare bus“ (b. b. A, t. 57, b. l. 41–45). Iš minėto pokalbio turinio analizės matyti, kad A.V. nurodė, kad vakare susitiks su J.A., su kuriuo jis nuolatos sprendė Ar.U. nurodomus klausimus. Taigi A.V. pažadėjo Ar.U., kad jis išsiaiškins su J.A. dėl ketinimų priimti naftos produktus iš V. P. įmonės. Iš 2008 m. sausio 11 d. Ar.U. ir A.V. pokalbio, vykusio nuo 13.06.24 val. iki 13.16.55 val., išklotinės matyti, kad A.V. aiškino, jog buvo susitikęs su J.A., kuris patvirtino apie UAB “N.G.“ krovinio krovimą, ir nurodė, kad krovinio iš V. P. nepriims: „<...> dėl (duomenys neskelbtini) tai sako – ne. <...> aš jį išvariau ir jokių šnekų neturiu“ (b. b. A, t. 57, b. l. 45–48). Iš 2008 m. sausio 17 d. Ar.U. pokalbio su A.V., vykusio nuo 17.50.13 val. iki 17.54.36 val., matyti, kad A.V. nurodė Ar.U., jog jam reikėtų susitarti, šnektelėti su „kaimynu“ (R.M.), kad raštai yra nereikalingi ir kad vadui reikėtų pateikti nuomonę, jog dvi dienos nėra tiek vertos, kad reikėtų kelti tokį „škandalą“ (b. b. A, t. 57, b. l. 50–51). 2008 m. sausio 22 d. vykusių telefoninių pokalbių metu Ar.U. A.V. prašė terminalo galingumų rezervavimą suderinti su J.A., planuojamų perkrauti naftos produktų kiekius įvardydami „verslo planu“: „<...> verslo planą svarstėm, ten lygtai buvo kalbėta, kad nuo dvidešimt septintos iki penkioliktos turėtų būti keturiasdešimt trys“, tai A.V. ir darė: „<...> vadas sako, kad šitą klausimą svarstėm“; „Galima skambinti vadui ir derinti šitą klausimą“ (2008 m. sausio 22 d. 13.38.57–13.40.57 val. pokalbis; 2008 m. sausio 22 d. 14.52.00–14.53.03 val. pokalbis; 2008 m. sausio 22 d. 18.38.07–18.39.42 val. pokalbis; 2008 m. sausio 22 d. 18.42.05–18.43.10 val. pokalbis; 2008 m. sausio 22 d. 18.44.47–18.46.47 val. pokalbis) (b. b. A, t. 57, b. l. 51–52, 52, 53, 53–54, 54). A.V. tarpininkavimo veiksmus patvirtina ir Ar.U. bei A.V. telefoninis pokalbis, vykęs 2008 m. sausio 28 d. laikotarpiu nuo 20.43.15 val. iki 20.45.24 val., kurio metu A.V., būdamas kartu su J.A., Ar.U. prašė išsiaiškinti, koks krovinys laukia krovos ir kokia yra jo temperatūra, bei nurodė, iki kada šią informaciją reikia pateikti J.A.: „Tai vot vadas linksi galva, taip apie devintą tad jam paskambinti reikės, aš paskambinsiu...“ (b. b. A, t. 57, b. l. 61–62). 2008 m. kovo 5 d. pokalbio, vykusio nuo 11.58.03 val. iki 11.59.13 val., metu A.V. teiravosi Ar.U., kaip pastarasis vertina Sutarties pakeitimo tekstą. Ar.U. patvirtino, kad labai gerai. A.V. sakė, kad jis jau domėjosi, ar J.A. pasirašė Sutarties pakeitimą: „Nes vakar buvau susitikęs su vadu, tai šnekėjom, sakau, ar pasirašei, sako – nedavė man dar, bet viskas aptarta yra, kai tik atneš, aš ir pasirašysiu, sako“ (b. b. A, t. 57, b. l. 84). 2008 m. kovo 7 d. pokalbio, vykusio nuo 16.47.42 val. iki 16.54.48 val., metu A.V. su Ar.U. aptarė rašto, skirto AB “K.N.“ dėl išrašytų sąskaitų, turinį, kuriame turėtų būti nurodomi duomenys, kad krovinių dislokavimas nuo UAB “N.G.“ nepriklauso. Bendrovė procese sprendžiant, kurie kroviniai bus iškraunami pirmieji, nedalyvauja (b. b. A, t. 57, b. l. 89–90). Ar.U. pokalbio su A.V., vykusio 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuo 13.55.58 val. iki 13.58.40 val., metu A.V. informavo Ar.U., kad jis buvo susitikęs su J.A., derino Sutarties pakeitimo tekstą, taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl UAB „N.G.“ perkraunamų naftos produktų ribojimo: „<...> tavo pageidavimai <...> didinti apimtis – sutikti palankiai. Labai gerai, sako. Tai belieka dabar sakau dėl tų limitų, kad mum netaškytum“ (b. b. A, t. 57, b. l. 79–80). 2009 m. rugpjūčio 19 d. telefoninio Ar.U. ir A.V. pokalbio, vykusio 14.35.39 val., metu Ar.U. informavo A.V., kad jis gavo informacijos (iš R.M.) apie J.A. ketinimus pasirašyti sutartį su įmone „L.O.“, ir išreiškė savo nepasitenkinimą: „Tai yra, kaip pasakyt, na toks paradoksas, neužtenka man, kad senam klientui, kad aptarnauti viską, dar kažkokius papildomus.“ A.V. pažada šį klausimą išspręsti (su J.A.): „Gerai, pabandysiu susirišti. Jei dar neišskridęs – pasišnekėsim“ (b. b. A, t. 57, b. l. 78–79). Iš 2009 m. rugpjūčio 27 d. A.V. telefoninių pokalbių su J.A., o vėliau su Ar.U. išklotinių matyti, kad A.V. su J.A. aiškinosi, kad bauda dėl krovinio išsiliejimo nebūtų išrašyta UAB „N.G.“ ir įtikinėjo J.A. to nedaryti: „Tai sako [J.A.] dabar jeigu bauda, tai taviem reik išstatyti. Aš sakau – palauk, prie ko čia, jis tik ekspeditorius ir tiek žinių, krovinį perdavei ir vsė dėla, toliau popieriai, prie ko čia“ (b. b. A, t. 57, b. l. 97–99). 2009 m. rugsėjo 4 d. telefoninio pokalbio, vykusio nuo 15.17.15 val. iki 15.19.45 val., matyti, kad Ar.U. skambino A.V. ir pranešė, jog AB “K.N.“ neduoda patvirtinimo atvažiuojančiam kroviniui. A.V. patvirtino, kad bandys kalbėtis (su J.A.) (b. b. A, t. 57, b. l. 104). 2009 m. rugsėjo 1 d. telefoninio pokalbio, vykusio nuo 18.39.54 val. iki 18.46.11 val., metu A.V. skambino Ar.U. ir klausė: „Ar ten pajudėjo tas?“. Ar.U. nurodė, kad bus sprendžiama rytoj. A.V. į tai atsakė: „<...> rytoj jis pas mane turi pasirodyti su ataskaita už praeitą mėnesį, <...> sudėsim visus taškus visai.“ Ar.U. reiškė nepasitenkinimą dėl galimos baudos: „Ta bauda <...> juk ir ne „K.N.“ ją išstato, o aplinkos apsaugos, tai truputėlį nelabai suvokiu aš“ (b. b. A, t. 57, b. l. 99–100). 2009 m. rugsėjo 4 d. nuo 15.17.15 val. iki 15.19.45 val. trukusio Ar.U. su A.V. pokalbio metu Ar.U. išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad AB „K.N.“ nedavė patvirtinimo UAB „N.G.“ kroviniui. A.V. pažadėjo pasikalbėti su J.A.: „<...> jeigu man jį [J.A.] pavyks pagauti tai būtinai šnektelėsiu <...> ir vėlai vakare pabandysiu“ (b. b. A, t. 57, b. l. 104). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. sausio 4 d. specialisto išvados Nr. 11‑2622(11) matyti, kad, ištyrus kompiuterį, kuriuo anksčiau naudojosi Ar.U., tarp laisvų sričių informacijos (klasteriai (duomenys neskelbtini)) yra Ar.U. telefono (duomenys neskelbtini) siunčiamos ir gaunamos žinutės: 2009 m. liepos 29 d. 12.52.19 val. iš abonento (duomenys neskelbtini), priklausančio O. O., įmonės „B(duomenys neskelbtini)“, UAB „N.G.“ klientės, atstovui, yra SMS žinutė rusų kalba: ,,(duomenys neskelbtini), laba diena. „G.“ per (duomenys neskelbtini) ketina pasirašyti sutartį su KN. Geriau, kad tai neįvyktų. Dėkui (duomenys neskelbtini).“ 2009 m. liepos 29 d. 1.04.33 val. ši SMS žinutė iš Ar.U. abonento persiunčiama į abonentą (duomenys neskelbtini), priklausantį A.V. (b. b. A, t. 18, b. l. 191). Nors apeliantai aiškino, kad šis SMS pranešimas A.V. galėjo būti išsiųstas per klaidą, tačiau teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ar.U. ir A.V., kalbėdami telefonu, laikėsi konspiracijos, neįvardydami, jog kalbasi apie J.A.. 2008 m. sausio 14 d. nuo 8.50.46 val. iki 8.55.01 val. vykusio pokalbio metu Ar.U. J.A. įvardijo taip: „Mūsų vienas bendras pažįstamas.“ A.V. toliau tęsti pokalbio telefonu nenorėjo ir prašė Ar.U. susitikti: „Ir beje aš penktadienį kalbėjau <...> su tuo žmogum, kurį tu paminėjai. <...> Tai reikėtų irgi biški šnektelėt“ (b. b. A, t. 57, b. l. 48–50). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimo būdas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistieji suvokė, jog aptaria neteisėtą įtaką J.A. ir norėjo tokius savo pokalbius užmaskuoti. Iš 2008 m. sausio 15 d. pokalbio, vykusio nuo 16.14.26 val. iki 16.22.02 val., turinio matyti, kad A.V. pranešė J.A., jog UAB „N.G.“ buvo gautas G. (V.) pasirašytas raštas, kad dėl ne laiku išvežto sukaupto mazuto iš Maskvos terminalas patirs didžiulius nuostolius, cisterninių vagonų prastovas, ir tai sutrukdys suteikti paslaugas kitiems terminalo klientams, pvz., įmonei „G.T.“, ir išreiškė nepasitenkinimą minėto rašto turiniu: „Eik tu į darbą greičiau, be tavęs velnias ten gaunasi; garantuotai (rašto) tu negalėjai matyt, tu nebūtum praleidęs; (duomenys neskelbtini), klausyk, tai čia šitą raštą dedu į šoną ir sakau gyvenkime draugiškai, kadangi nėra laiko, reikia krovinius vežti, perkrauti, mano klientų prastovos dvi dienos yra niekniekis, palyginus su chebrytės klientais, kurie prastovi po mėnesį; aš negaliu viso mėnesio pelną atiduoti, tai ką aš ten, ant nulio man klientas dirbs, jūs pasiutot, iš ko man nupirkti kitą, tai man vėl reikia krovinį pirkti.“ J.A. pritarė A.V. išreikštam nepasitenkinimui: „Supratau, nebekomentuok, <...>. Tai ne mano raštas <...> kai būsiu rytoj darbe pabandysiu išsiaiškinti“ (b. b. A, t. 57, b. l. 87–88). Aptarto pokalbio turinys patvirtina Ar.U. bei A.V. turėtą įtaką J.A.. A.V., veikdamas bendrai su Ar.U., J.A. poveikį darė ne tik prašymais išspręsti situaciją dėl prastovų, bet ir pasinaudodamas tuo, kad AB “K.N.“ buvo AB Šiaulių banko klientė: „Bankas pradės pirštu vedžioti šitą raštą, kiekvieną žodį ir ant kiekvieno žodžio kontrargumentų galiu krūvą prikrauti.“ Nuteistasis A.V. patvirtino, kad telefoninių pokalbių metu jis su J.A. aptarė situaciją dėl cisterninių vagonų prastovų, tačiau aiškino, jog į J.A. kreipėsi po to, kai Ar.U. jam sakė, kad AB “K.N.“ dėl nežinomų priežasčių ignoruoja prašymus dėl krovų, nekrauna jų krovinių ir dar prašo už tai susimokėti. Kadangi UAB “N.G.“ galėjo įrodyti, kad stovi tik jos kroviniai, A.V. pasiūlė nesutikti su apmokėjimu, nusiųsti AB „K.N.“ raštą ir pasiūlyti ginčą spręsti įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant AB “K.N.“ ieškinį už patirtus nuostolius dėl vagonų prastovų. AB „K.N.“ atšaukus savo sąskaitas, UAB “N.G.“ taip pat atsisakė reikšti ieškinį atlyginti nuostolius dėl vagonų prastovų (b. b. A, t. 57, b. l. 18–19). Tačiau tokį aiškinimą paneigia pirmiau aptarti faktiniai duomenys (b. b. A, t. 16, b. l. 9–16, 85–86, 90–92, 94–95, 101, 109–112, 116–118, 124–125), patvirtinantys, kad PVM sąskaitos faktūros už vagonų prastovas buvo išrašytos pagrįstai. Juos paneigiančių duomenų byloje nėra, o pagal pirmiau aptartos ekspertizės išvadas UAB „N.G.“ pati tai pripažino, išrašydama savo klientams PVM sąskaitas faktūras ir priimdama jų apmokėjimą, nors pati UAB „N.G.“ baudų nebuvo mokėjusi. Tam neprieštarauja ir J.A. su A.V. 2008 m. gegužės 8 d. nuo 15.55.27 val. iki 16.05.19 val. vykęs pokalbis, kurio metu J.A. informavo A.V., kokiu pagrindu AB „Lietuvos geležinkeliai“ už susidariusias prastovas skiria baudas, ir nurodė, kad prastovos susidaro dėl UAB „N.G.“ kaltės: „<...> buvo patvirtinta po vieną sąstatą, pavarė po du ir jau yra <...> iki 8, rytoj – 9, bus išsivežę viso mėnesio, pabrėžiu – viso mėnesio patvirtintą limitą, tai mes negalime už visą mėnesį išpilti per 9 dienas. Mes ne prieš, kad jie veža, bet jiems patvirtina po vieną sąstatą, varo po du. Kada reikės susirasti kaltininką, nesusirasim, o geležinkeliai, matai, iš karto tokį skaičiuoja ir t. t., tuo labiau kad šiandieną nėra tokia tragiška situacija <...> norėjau ten tam tavo berniukui, kur už durų su (duomenys neskelbtini) kavą gera (Ar.U.) <...> ne tik kavą gerti, bet ir prastovas mokėti.“ A.V., suprasdamas, kad prastovos susidarė dėl UAB „N.G.“ kaltės, tam neprieštaravo: „Tai gal dabar ir atėjo prastovas susimokėt“ (b. b. A, t. 57, b. l. 184–186). Taigi, aptartų telefoninių pokalbių ir žinučių analizė patvirtina, kad Ar.U., siekdamas užtikrinti AB „K.N.“ palankių sprendimų UAB “N.G.“ priėmimą, pirmiausia kreipdavosi į A.V., informuodavo klausimais, svarbiais UAB „N.G.“, ir apie AB „K.N.“ reikiamus priimti sprendimus, o A.V. Ar.U. poziciją bei prašymą dėl konkrečios situacijos sprendimo perduodavo J.A.. Taigi A.V. buvo Ar.U. ir J.A. tarpininkas, taip pat lenkęs J.A. veikti UAB “N.G.“ interesais, o nagrinėjamu atveju – anuliuoti UAB „N.G.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už susidariusias cisterninių vagonų prastovas, o J.A. dėl Ar.U. ir A.V. daromos įtakos priėmė išimtinai UAB „N.G.“ naudingus sprendimus dėl bendrovei už susidariusias cisterninių vagonų prastovas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų anuliavimo.

338. Iš byloje esančios 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. tiekėjo istorijos matyti, kad AB “K.N.“ už vagonų, kuriuos ekspedijavo UAB „N.G. prastovas 2007 m. lapkričio–gruodžio mėn. ir 2008 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo: laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pateikta apmokėti sąskaitų už 15 516 952,73 Lt. Apmokėta 15 509 301,41 Lt. Liko neapmokėta laikotarpio pabaigoje gauta PVM sąskaita faktūra (b. b. A, t. 16, b. l. 138–139). Taigi akivaizdu, kad AB “K.N.“, atsiskaičiusi su AB “Lietuvos geležinkeliai“, patyrė išlaidų dėl savo klientės UAB ,,N.G.“ krovinių prastovų, tačiau Sutarties su UAB ,,N.G.“ pagrindu įgijo turtinę teisę į 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą. Bendrovės generalinis direktorius J.A. privalėjo imtis visų priemonių, kad ši didelės vertės turtinė teisė būtų panaudojama AB ,,K.N.“ interesais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepadarė, nes lenkiamas Ar.U. ir A.V. tenkino jų prašymus, inicijavo ir pritarė sprendimų, naudingų išimtinai UAB „N.G. priėmimui: 2007 m. spalio 5 d. ir 2008 m. liepos 21 d. vykusių administracijos posėdžių metu, būdamas posėdžių pirmininkas, inicijavo ir palaikė sprendimus panaikinti sąskaitose faktūrose UAB „N.G.“ reiškiamus reikalavimus sumokėti už cisterninių vagonų prastovas, išrašant kreditines sąskaitas faktūras. Nors nuteistojo J.A. gynėjas skunde tvirtina, kad J.A. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo šalina tai, jog sprendimai dėl atsisakymo reikalauti iš UAB “N.G.“ atlyginti susidariusius nuostolius buvo priimti ne J.A. asmeniškai, o AB “K.N.“ administracijos posėdžių metu, tačiau iš posėdžių protokolų matyti, kad šie sprendimai buvo priimami būtent J.A. iniciatyva, pateikiant šį klausimą svarstyti posėdžiuose. Nors AB “K.N.“ darbuotojai J.A. keliamais klausimais dėl kreditinių sąskaitų išrašymo UAB ,,N.G.“ sprendimų teisėtumo nekvestionavo, tačiau būtent J.A., kaip AB ,,K.N.“ generaliniam direktoriui, buvo patikėtas šios bendrovės ne tik turtas, bet ir turtinės teisės, kurias jis galėjo naudoti tik siekdamas naudos AB ,,K.N.“, tačiau konkrečiu atveju jis šį reikalavimą pažeidė. Nuteistasis R.M. aiškino, kad jis, kaip komercijos direktorius, neturėjo kompetencijos vertinti krovinių prastovų susidarymo priežasčių, o baudų už prastovas anuliavimui galėjo pritarti, siekdamas, jog AB “K.N.“ neprarastų klientų. Toks R.M. aiškinimas nepagrįstas, prieštarauja pirmiau aptartoms aplinkybėms. Be to, iš 2008 m. sausio 17 d. nuo 17.50.13 val. iki 17.54.36 val. vykusio Ar.U. ir A.V. pokalbio išklotinės matyti, kad Ar.U. su A.V. kalbėjo, jog reikia pasišnekėti su R.M., kad jis J.A. įtikintų, jog susidariusios prastovos nėra reikšmingos: „<...> tau reikėtų su kaimynu [R.M.] turbūt šnektelėt, kad vat yra tokie raštai, yra tokie bereikalingi čia rašinėjimai <...> ir, kad vadui [J.A.] reiktų pateikti nuomonę, kad tos dvi dienos <...> nėra jos tiek vertos, kad reikėtų tiek daug škandalo kelt“ (b. b. A, t. 57, b. l. 50–51). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R.M. už neteisėtą atlygį, gaunamą iš Ar.U., veikė UAB „N.G.“ interesais, todėl buvo materialiai suinteresuotas baudų UAB „N.G.“ panaikinimu. Tam neprieštarauja nustatyta aplinkybė, kad R.M. jau iki 2007 m. spalio 5 d. AB ,,K.N.“ administracijos posėdžio pats buvo išrašęs kreditines sąskaitas faktūras UAB ,,N.G. bei vėliau 2010 m. gegužės 4 d. nuo 10.43.10 val. iki 10.48.41 val. vykęs R.M. ir R. U. pokalbis, iš kurio matyti, kad R.M. buvo palankiai nusiteikęs dėl UAB „N.G.“ reikalavimo dėl susidariusių prastovų panaikinimo ir davė patarimus bendrovės darbuotojui R. U., kaip išvengti jų apmokėjimo: „<...> parašyk, kad vadovaujantis tai, kad yra tos trys paros, bet akcentą reikia sudėti visgi tai, kad pats klientas labai didelius nuostolius yra patyręs dėl nesavalaikio išpylimo sausio mėnesį, sausį–vasarį mėnesiais ir viskas; turim realiai apie (NŽ) galvoti, yra pagrindas tas, kad mes jiems pridarėm kiaulystės labai daug, per savo kaip sakant ir orą, bet kaip bebūtų jie žiaurius nuostolius turėjo, 30 000 laikyti ant ratų, o supranti ir plius jie į ateitį daro perspektyvas ir kuria planus su mumis dirbti, čia žinai kiršintis tikrai nereikia ir aš pritarsiu šitam laiškui.“ Taip pat R.M. į šį raštą dėl susidariusių prastovų patarė neįrašyti generalinio direktoriaus, o jį adresuoti jam, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 57, b. l. 93–94). Nuteistasis R.M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad būtent šios prastovos, apie kurias jis kalbėjo su R. U., nebuvo anuliuotos ir dėl jų anuliavimo kaltinimai nėra pareikšti. Tai, kad jis nurodė rašto nesiųsti J.A., buvo išsakyta spontaniškai, nes būtent tą dieną paaiškėjo, jog pastarasis yra atleidžiamas iš generalinio direktoriaus pareigų (b. b. A, t. 49, b. l. 56–73). Visgi aptariamo pokalbio turinys neprieštarauja tam, kad R.M. veikė UAB ,,N.G.“ naudai. Nors nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų pagrįsti, kad J.A. veikė bendrai su AB “K.N.“ komercijos direktoriumi, tačiau būtent generaliniam direktoriui buvo patikėta AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinė teisė, todėl jis turėjo užtikrinti, jog ji būtų valdoma pagal tai reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tačiau to nepadarė.

339. Nepagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas UAB „N.G.“ išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras, panaikinant pareigą UAB „N.G.“ atlyginti nuostolius, susidariusius dėl cisterninių vagonų prastovų per 2007–2008 m. laikotarpį, buvo ekonomiškai pagrįstas, nes taip buvo išsaugomi tiek geri santykiai su UAB „N.G.“, tiek su šios bendrovės klientais. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas aiškino, kad AB “K.N.“ kreditinių sąskaitų išrašymas UAB „N.G.“ galėtų būti vertinamas ne tik kaip išimtinai pajamų praradimas, bet ir kaip tapimas patrauklesne bendrove UAB „N.G.“ ir jos klientams. Tačiau tuometė situacijos analizė rodo, kad AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ turėjo susitarimą dėl išskirtinės teisės krauti vakuuminį gazolį. Be to, AB „K.N.“ visą AB „Lietuvos geležinkeliai“ 50 proc. jai suteiktą nuolaidą jau buvo perkėlusi vienai savo klientei, t. y. UAB ,,N.G.“, todėl vėl tai pačiai klientei suteikti tokias dideles nuolaidas, anuliuojant PVM sąskaitas faktūras ir taip iš bendrovės biudžeto prarandant reikšmingą didelės 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) vertės pinigų sumą, nebuvo jokio pagrindo. UAB „N.G.“ išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų jau neapėmė AB “Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos AB “K.N.“ lengvatos sumos, todėl atsisakymas išsireikalauti šią pinigų sumą ekonominiu požiūriu buvo nepagrįstas. Esant tokiems duomenims, J.A. argumentai, kad, nepanaikinus minimos AB ,,K.N.“ turtinės teisės, UAB ,,N.G.“ klientai būtų atsisakę savo krovinius nukreipti į Klaipėdos terminalą ar kad UAB ,,N.G.“ būtų nutraukusi jai labai palankiomis sąlygomis sudarytą ir vykdomą sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokio realaus faktinio pagrindo. Tai tik prielaida, kurią paneigia pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės apie UAB ,,N.G.“ suteiktą išskirtinę padėtį kitų AB ,,K.N.“ klientų atžvilgiu. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo J.A. inicijuotas kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymas UAB „N.G.“, t. y. didelės vertės turtinės teisės neatlygintinas atsisakymas UAB ,,N.G.“ naudai, AB „K.N.“ davė nors kokią apčiuopiamą turtinę ar neturtinę naudą. UAB „N.G.“ direktoriui oficialiai kreipiantis į AB “K.N.“ ir prašant išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaikinti jokia negauta nauda nebuvo žadama. Taigi aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys paneigia J.A. argumentus, kad jis veikė, siekdamas naudos AB ,,K.N.“, nes jo iniciatyva priimti sprendimai, t. y. išrašyti PVM kreditines sąskaitas faktūras UAB „N.G.“, AB ,,K.N.“ jokios ekonominės naudos nedavė ir buvo šiai bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi bei prieštaravo AB ,,K.N.“ ekonominiams ir finansiniams interesams. Manyti priešingai nebuvo jokio faktinio pagrindo. Taigi J.A., veikiamas Ar.U. ir A.V. neoficialių prašymų, peržengė bet kokios protingos ūkinės rizikos ribas, nes jo veiksmai buvo ekonomiškai nepagrįsti jokiais kriterijais.

340. J.A., būdamas AB „K.N.“ generalinis direktorius, turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus bei teisę veikti šios įmonės vardu, būdamas atsakingas už bendrovės pelningą ir efektyvų veiklos vystymą ir finansinius išteklius, savo srities profesionalas, turėdamas tiek ilgametę Lietuvos Respublikai strategiškai svarbaus objekto vadovo, tiek gyvenimišką patirtį, suprato, kad, naudodamasis tarnyba, veikia išimtinai UAB “N.G.“ naudai AB “K.N.“ sąskaita, priešingai jos interesams, ir šiai bendrovei dėl to bus padaryta turtinė žala, jis, veikdamas bendrai su Ar.U. ir A.V., tyčia išvaistydamas pagal 2004 m. gruodžio 22 d. sutartį Nr. 12-12-2005 AB ,,K.N.“ įgytą ir einamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę, AB „K.N.“ padarė didelę 603 130,04 Eur vertės realią turtinę žalą. Taigi nuteistieji Ar.U. ir A.V., veikdami kartu kaip kurstytojai, ir J.A., veikdamas kaip nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, vykdytojas, neabejotinai žinojo, kad J.A., inicijuodamas ir pritardamas AB ,,K.N.“ administracijos sprendimams išrašyti UAB ,,N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras, panaikins AB ,,K.N.“ didelės vertės turtinę teisę ir šiai bendrovei padarys didelę realią turtinę žalą, ir visi bendromis pastangomis to siekė. Taigi jie šiuos nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

341. Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

342. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020). Didelės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-263/2014, Nr. 2K‑361‑895/2016, Nr. 2K-104-696/2018, Nr. 2K-16-489/2021). Nuteistiesiems inkriminuotas turtinės žalos padarymas AB ,,K.N.‘‘. Kasacinėje praktikoje didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme paprastai siejama su žala, viršijančia BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytos didelės žalos dydį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1481) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020).

343. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad didelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

344. Esant šioms aplinkybėms, nustačiusi, kad J.A., Ar.U. ir A.V. tyčiniais veiksmais buvo iššvaistyta AB „K.N.“ 603 130,04 Eur (12 063 MGL) vertės turtinė teisė, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši turtinė teisė buvo didelės vertės ir kad ją iššvaistant AB “K.N.“ buvo padaryta didelė turtinė žala.

345. Nepagrįstas nuteistojo J.A. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad J.A. galėjo būti taikoma tik civilinė atsakomybė, nes jis, atstovaudamas AB “K.N.“, galimai netinkamai vykdė civilinio teisinio pobūdžio pareigas.

346. Pagal teismų praktiką patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto ar turtinės teisės tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-46-699/2018). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-241-942/2022).

347. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad J.A., bendrovės administracijos posėdžių metu inicijuodamas ir palaikydamas sprendimus išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB „N.G.“ priėmė ne rizikingą verslo sprendimą, tikėdamasis naudos AB „K.N.“, tačiau veikė nesąžiningai, ne savo vadovaujamos bendrovės, o jos klientės UAB „N.G.“ interesais, sąmoningai tyčia sudarydamas situaciją, jog būtų priimti AB „K.N.“ nuostolingi sprendimai. AB “K.N.“ 603 130,04 Eur turtinė žala padaryta bendrais J.A., Ar.U. ir A.V. nusikalstamais veiksmais, o ne, kaip tvirtina apeliantai, atsirado iš sutartinių teisinių santykių, nes kreditinės PVM sąskaitos faktūros UAB „N.G.“ naudai buvo išrašytos sukursčius J.A. nusikalsti ir tam nesant jokio objektyvaus, ūkine rizika pateisinamo pagrindo. Tam, kad bendrovės administracijos posėdžių metu būtų priimti UAB „N.G.“ naudingi sprendimai ir posėdyje dalyvavę asmenys pritartų jo teikiamam siūlymui, J.A., kaip AB „K.N.“ generalinis direktorius, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos UAB “N.G.“ savo vadovaujamos bendrovės sąskaita. Kaip jau aptarta pirmiau, AB “K.N.“ savo klientei UAB „N.G.“ buvo suteikusi daug privilegijų: išskirtinę vakuuminio gazolio krovos teisę, atsižvelgdama išskirtinai į UAB „N.G.“, o ne kitų klientų poreikius, sudarė jai sąlygas perkrauti kuo didesnį kiekį krovinių. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas Marius Barkauskas patvirtino, kad AB „K.N.“, iš AB “Lietuvos geležinkeliai“ gavusi 50 proc. nuolaidą už susidariusias prastovas mokėtinoms baudoms, jos nepaskirstė proporcingai visiems savo klientams, o jos didžiąją dalį perkėlė vienai klientei – UAB „N.G.“ (t. 73, b. l. 161). Iš pirmiau aptartų Ar.U. telefoninių pokalbių su A.V. matyti, kad nuteistieji neabejotinai suprato, jog UAB “N.G.“ yra suteiktos išskirtinės verslo sąlygos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jos šios bendrovės klientams buvo nepatrauklios ar nekonkurencingos. Tam neprieštarauja ir ta pirmiau paminėta aplinkybė, kad, UAB „N.G.“ išrašius PVM sąskaitas faktūras savo klientams, jie jas apmokėjo. Ekspertas Marius Barkauskas patvirtino, kad UAB „N.G.“ gavo didesnę nuolaidą, nei kad ją suteikė savo klientams. Ekspertas patvirtino, kad bendra AB „K.N.“ išrašytų sąskaitų faktūrų suma yra 5 060 413,45 Lt. UAB „N.G.“ išrašė savo klientams sąskaitas 700 000 Lt mažesnei sumai (t. 72, b. l. 76; t. 73, b. l. 161). Taigi nei nuteistieji Ar.U. ir A.V., nei J.A. neturėjo jokio pagrindo nuogąstavimams, kad dėl AB “K.N.“ jos klientei UAB „N.G.“ priskaičiuotų baudų sumų UAB “N.G.“ klientai ar net pati bendrovė gali pasirinkti kitą terminalą. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina pirmiau aptarti įrodymai, paneigia apeliantų skundų argumentus, kad, visiškai atleidžiant UAB „N.G.“ nuo baudų mokėjimo už 2007–2008 m., buvo siekiama naudos AB “K.N.“, siekiant užtikrinti krovinių srautą. Aptarti duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo J.A. nustatyti veiksmai, panaikinant AB „K.N.“ turtinę teisę iš UAB “N.G.“ išsireikalauti už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas už bendrą 603 130,04 Eur sumą, ir Ar.U. bei A.V. veiksmai, nulemiant J.A. veiksmų padarymą, pagal savo pavojingumą akivaizdžiai peraugo civilinės atsakomybės ribas ir atitinka ne civilinius teisinius santykius, o sudaro piktnaudžiavimo ir turtinės teisės išvaistymo sudėtį.

Dėl juridinio asmens UAB „N.G.“ atsakomybės

348. Nepagrįstas UAB ,,N.G.“ gynėjo skundo argumentas, kad juridinis asmuo UAB ,,N.G.“ nepagrįstai nuteistas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei pagal BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes juridinis asmuo dėl nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų negavo jokios naudos.

349. Kaip jau minėta, juridinis asmuo UAB „N.G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad atstovaujamas direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, o Ar.U. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas su jo paties organizuota bendrininkų grupe, padedant A.V., organizavo J.A., AB „K.N.“ generalinio direktoriaus, turėjusio atitinkamus administracinius įgaliojimus bei turėjusio teisę veikti šios įmonės vardu, valstybės tarnautojui prilyginto asmens, piktnaudžiavimą bei organizavo AB “K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. patikėtų AB „K.N.“ didelės vertės turto iššvaistymą UAB ,,N.G.“ naudai, dėl to AB „K.N.“ patyrė didelę turtinę žalą

350. BK 20 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

351. BK 20 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

352. Kasacinės instancijos teismo praktikoje juridinių asmenų baudžiamosiose bylose bene dažniausiai spręstas klausimas dėl fizinio asmens atitikties BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimams. Paprastai juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas kildavo, be kitų sąlygų, nustačius, kad nusikalstamą veiką padarė vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje einantis generalinis direktorius (direktorius), bendrovės gamybos direktorius, veikęs juridinio asmens vardu ir turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010, Nr. 2K-620-677/2015, Nr. 2K-9-303/2015, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K‑7-8-788/2018). Šiuo aspektu aktualu, kad vadovaujamos pareigos juridiniame asmenyje nustatomos atsižvelgiant į juridinio asmens valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, valdymo ypatumus ir pan. Tokios pareigos konstatuojamos visapusiškai įvertinus konkretaus fizinio asmens vaidmenį (teisinį ir faktinį) juridinio asmens veikloje. Atstovavimas juridiniam asmeniui, sprendimų priėmimas juridinio asmens vardu ir juridinio asmens veiklos kontroliavimas yra alternatyvios BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatyta.

353. Sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo darbuotojo ar įgalioto atstovo padarytą nusikalstamą veiką, jeigu tokia veika padaryta dėl vadovaujamas pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės, vertintinas tokios nepriežiūros (kontrolės trūkumo) pobūdis ir įtaka nusikalstamos veikos padarymui (pavyzdžiui, ar vadovaujamas pareigas einantis asmuo sąmoningai arba netgi piktybiškai nevykdė ar aplaidžiai vykdė jam pavestas priežiūros ir kontrolės funkcijas, ar tos funkcijos buvo įvykdytos nepakankamai rūpestingai ir ar tai galėjo lemti (ar net skatinti) nusikalstamos veikos padarymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo 2019 m. gegužės 21 d. apžvalga Nr. AB-49-1).

354. Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama turtinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai turtiniai) juridinio asmens siekiai. „Intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-277/2014, Nr. 2K‑620‑677/2015, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017).

355. Iš UAB „N.G.“ steigimo akto matyti, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. Ar.U. įsteigė UAB „N.G.“. Steigimo akto 4 straipsnio 4.2 punkte įtvirtinta, kad visas pasirašytas bendrovės akcijas įsigijo vienintelis bendrovės steigėjas Ar.U. (b. b. A, t. 8, b. l. 92–93). Iš 2004 m. spalio 6 d. darbo sutarties Nr. DS/NG-1 matyti, kad An.U. priimtas dirbti UAB „N.G.“ direktoriumi (b. b. A, t. 8, b. l. 100–103). Nuteistasis An.U. patvirtino, kad jis buvo UAB „N.G.“ vykdomasis direktorius. Jis, nuo 2004 m. spalio 6 d. juridiniame asmenyje UAB „N.G.“ pradėjęs eiti vadovaujamas pareigas, įgijo teisę ne tik atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bet ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taigi An.U. neabejotinai atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyto subjekto sąvoką.

356. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog An.U., nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu būdamas įmonės vadovas, atsakingas už įmonės administravimą bei veiksmingą bendrovės veiklą, privalėjo imtis visų veiksmų, kad užtikrintų, kad įmonės veikla būtų vystoma ne tik sėkmingai, bet ir, svarbiausia, teisėtai, t. y. kad įmonės darbuotojai, atlikdami savo pareigas, neviršytų savo įgaliojimų bei laikytųsi teisės aktų reikalavimų, tačiau to nepadarė. Jis nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ akcininko ir darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, veiksmų, dėl to Ar.U., veikdamas išimtinai UAB „N.G.“ interesais, bendrais su A.V. veiksmais sukurstė J.A. nusikalsti.

357. Nors UAB ,,N.G.“ gynėjas skunde nurodo, kad juridinis asmuo dėl nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų negavo jokios naudos, tačiau pirmiau aptarti faktiniai duomenys tai paneigia ir patvirtina, jog Ar.U. su A.V. sukurstė J.A., o J.A., būdamas palenktas priimti AB „K.N.“ nenaudingus sprendimus, panaikino UAB „N.G.“ pareigą AB „K.N.“ sumokėti 603 130,04 Eur už dėl UAB „N.G.“ kaltės susidariusias prastovas, nors UAB „N.G.“ klientai dalį šios pinigų sumos minėtai bendrovei sumokėjo. Taigi dėl aptartų nuteistųjų veiksmų UAB „N.G.“ ne tik išvengė didelės vertės turtinės prievolės AB „K.N.“ atlyginti dėl jos kaltės susidariusius nuostolius, bet ir gavo atitinkamo dydžio naudą ir iš savo klientų.

358. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad juridinio asmens UAB „N.G.“ veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 20 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

359. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ bendrovės veiksmus kvalifikavo su nuoroda į BK 24 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus tai, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, juridiniam asmeniui bendrininkavimo institutas šiuo atveju nėra taikomas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, todėl pripažinus tokį fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje bendrininkavimas gali būti inkriminuojamas ir juridiniam asmeniui. Kita vertus, bendrininkavimas pagal BK galimas, kai nusikalstamą veiką daro ne mažiau kaip du fiziniai asmenys, o juridinis asmuo negali būti tiesioginiu bendrininkavimo subjektu. Taigi praktikoje paprastai nėra nurodoma apie bendrininkų rūšį prie juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Esant šioms aplinkybėms, UAB “N.G.“ nusikalstami veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnio 5 dalį, t. y. pagal BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalį.

360. BK 184 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija numatė atsakomybę už didelės vertės (viršijančios 250 MGL) svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Ši veika buvo baudžiama laisvės atėmimu iki 7 (septynerių) metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 400 MGL, bet neviršijančios 900 MGL) vertės turto iššvaistymą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 (penkerių) metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už labai didelės vertės (viršijančios 900 MGL) turto iššvaistymą, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 7 (septynerių) metų. Taigi, ankstesnis teisinis reguliavimas numatė mažesnę didelės vertės turto minimalią ribą ir sankcijoje buvo nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 7 (septynerių) metų. Nagrinėjamoje byloje iššvaistytos turtinės teisės vertė viršija 900 MGL sumą. Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka ne BK 184 straipsnio 2 dalies, o 3 dalies sudėtį. Naujoje BK 184 straipsnio 3 dalies redakcijoje įstatymų leidėjui, be 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės, įtvirtinus naują bausmės rūšį – baudą, pakėlus iššvaistyto turto / turtinės teisės vertės minimalią ribą, naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), J.A. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), – pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistojo Ar.U. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), A.V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), R.M. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija)

361. Pirmosios instancijos teismas Ar.U., juridinį asmenį UAB „N.G.“ ir R.M. nuteisė už tai, kad Ar.U., atstovaudamas UAB „N.G.“ būdamas vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, UAB „N.G.“ vykdęs konsultanto pareigas, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. pasiūlė AB „K.N.“ komercijos direktoriui R.M. neteisėtą atlygį už vykdant įgaliojimus R.M. palankius UAB „N.G.“ veiksmus: AB “K.N.“ konfidencialios, tarnybinio pobūdžio informacijos teikimą Ar.U. bei įmonės „S.“ atstovui I. T., atsakymo „T.M.“, kuriuo atsisakoma su minėta įmone sudaryti naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, parengimą, UAB “N.G.“ dokumentų, skirtų AB “K.N.“, tekstų derinimą, atsisakymą sudaryti naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartis su kitais klientais, AB “K.N.“ ir UAB “N.G.“ Sutarties Nr. 12-12-2005 papildymo pakeitimu Nr. 6 teksto parengimą, 2008 m. liepos 21 d. vykusio AB “K.N.“ administracijos posėdžio metu sprendimo atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 m. bei anuliuoti išrašytas sąskaitas už 95 638,46 Eur palaikymą. Dėl to AB “K.N.“ buvo padaryta didelė žala – iš viso 17 407 553,22 Eur, o UAB “N.G.“ AB “K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą. R.M., sutikęs su Ar.U. pasiūlymu bei vykdydamas jų nusikalstamą susitarimą, kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V..“ atstovas, atidarė minėtos įmonės sąskaitą banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), į kurią Ar.U. iš įmonės „W“ sąskaitos 2008 m. spalio 6 d. nurodė pervesti 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. nurodė pervesti 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. nurodė pervesti 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. nurodė pervesti 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. nurodė pervesti 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodė pervesti 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodė pervesti 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. nurodė pervesti 175 549 JAV dolerius, 2010 m. kovo 1 d. nurodė pervesti 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. nurodė pervesti 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. nurodė pervesti 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. nurodė pervesti 399 368,38 Eur. Tokiu būdu Ar.U. valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui AB „K.N.“ komercijos direktoriui R.M. už pageidaujamą teisėtą veikimą, neteisėtą neveikimą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė, o R.M. priėmė didesnės nei 250 MGL –3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių – vertės kyšį.

362. Nuteistojo Ar.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniame skunde teigia, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ar.U. pakeičiant kaltinimą ir jam inkriminuojant naujos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10021-10 dėl nusikalstamos veikos buvo atliekamas neužtikrinant Ar.U. procesinių teisių apsaugos garantijų, t. y. jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl šio nusikaltimo, jis neturėjo galimybių teikti prašymus ir kt. Kaltinime nurodoma, kad Ar.U. nusikalto laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d., tačiau iš kaltinimo aprašomosios dalies matyti, jog Ar.U. inkriminuojami veiksmai, kurie buvo atlikti iki 2008 m. spalio 6 d. Nors kaltinime nurodoma, kad Ar.U. už kyšį prašė R.M. teikti konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informaciją, tačiau tokia informacija nėra identifikuojama ar įvardijama. Ar.U. kaltės dėl R.M. papirkimo nepatvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. Ar.U. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti dokumentai, t. y. lentelės su įvairiais skaičiavimais. Ar.U. nežinojo, kad R.M. yra „V.V..“ savininkas. Taigi, Ar.U. mokėjimo nurodymus į minėtą sąskaitą atliko ne už R.M. veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, o vykdydamas D. E. nurodymus.

363. Nuteistojo UAB „N.G.“ atstovas advokatas Julius Petrulionis apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „N.G.“ nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes kaltinamajame akte nurodyti fizinių asmenų nusikalstami veiksmai juridiniam asmeniui atsakomybės už nusikalstamą veiką neužtraukia. UAB “N.G.“ iš asmenų veikos, jei ji ir būtų pripažinta nusikalstama, visiškai jokios naudos negavo. Priešingai, UAB „N.G.“ galimai prarado savo turtą ir patyrė reikšmingo dydžio žalą.

364. Nuteistojo R.M. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentuotų išvadų ir įrodymų, pagrindžiančių R.M. kaltę, todėl buvo suvaržytos nuteistojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, kad R.M. neteisėtai teikė Ar.U. ir įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją. Nuteistojo R.M. pasirašytas AB “K.N.“ pirkimo komisijos reglamentas neturi nieko bendro su konfidencialia AB „K.N.“ informacija. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R.M. su Ar.U. derino atsakymo, skirto įmonei „T.M.“, turinį bei parengė atsakymą. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ar.U. prašymu R.M. parengė AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties Nr. 12‑12‑2005 pakeitimo Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo tekstą. Pažymi, kad sprendimas atsisakyti reikalavimo UAB “N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007–2008 m. buvo priimtas bendru AB „K.N.“ administracijos sutarimu. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, už kokį konkrečiai tariamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą R.M. buvo pervesti pinigai į jo valdomos įmonės „V.V.“ sąskaitą ir ar jie yra susiję su jo darbo funkcijomis AB “K.N.“. Į „V.V.“ sąskaitą pinigai buvo pervesti už tai, kad klientas D. E. buvo suvestas su potencialiais krovinio pirkėjais ir pardavėjais. Teigia, kad R.M. kaltės nepatvirtina ir kratos metu pas Ar.U. rastos lentelės, nes nebuvo nustatyta lentelėse esančių grafikų reikšmė ir paskirtis. R.M. nežinojo, kad į jam priklausančios įmonės sąskaitą pervedami pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Teigia, kad R.M. negali būti inkriminuota AB “K.N.“ patirta žala, nes skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas priežastinis ryšys tarp R.M. atliktų veiksmų ir AB „K.N.“ padarytos žalos. Taip pat tvirtina, kad R.M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nuteistasis nežinojo, jog iš „W“ sąskaitos į jo valdomą „V.V..“ sąskaitą pervedami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu.

365. Nepagrįstas nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, Ar.U. pripažindamas kaltu pagal pirmosios instancijos teisme pakeistą kaltinimą dėl R.M. papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis), netinkamai taikė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas ir taip pažeidė Ar.U. teisę į gynybą.

366. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 256 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

367. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos svarbios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt., individualizuojančios kaltinamojo padarytą veiką, sudarančios pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turinčios reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K‑262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-112-697/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikai kvalifikuoti, bausmei skirti ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑13/2006, Nr. 2K‑233/2008, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-282/2013, Nr. 2K-197/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K‑7-304-976/2016, Nr. 2K-8-696/2016). Taigi, toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu ir praplėtimu.

368. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti (b. b. A, t. 46, b. l. 4–143), kad Ar.U., be kitų nusikalstamų veikų, kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), R.M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad UAB „N.G.“, atstovaujama direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ darbuotojo Ar.U., vykdžiusio UAB „N.G.“ konsultanto pareigas, o Ar.U., vieninteliam UAB „N.G.“ akcininkui, veikusiam UAB „N.G.“ naudai ir interesais, kuris laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas jo paties organizuota bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., organizavo ir AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. piktnaudžiavimą, todėl, R.M. piktnaudžiaujant tarnyba, AB “K.N.“ patyrė didelę 59 774 579,30 Lt žalą, o UAB „N.G.“ AB “K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą. R.M. atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veikus: nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. sausio 7 d., vykdydamas Ar.U. nurodymus, su Ar.U. suderino įmonei „T.M.“ skirto atsakymo turinį bei parengė atsisakymo sudaryti naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą raštą, dėl to „T.M.“ buvo priversta sudaryti per AB “K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB „N.G.“. R.M. pagal Ar.U. prašymą parengė AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo Pakeitimu Nr. 6 tekstą, kuriuo AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t. mazuto perkrovimui. Taip pat R.M. pagal Ar.U. prašymus, bendrininkaudamas su A.V. ir J.A., neleido įmonėms „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB „N.G.“ ir jos klientei įmonei „S.“. Taip pat R.M. atsisakė sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą naftos produktus perkrovimui tiekė įmonė „S.“, nors UAB „N.G.“ neteikė jokių garantijų ir neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų AB “K.N.“, jei nepateiks viso sutarto naftos produktų kiekio. UAB „N.G.“ nepateikus rezervuoto terminalo galingumų kiekio, AB “K.N.“, 2008–2010 metais rezervavusi mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G. dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 13 004 412,26 Lt žalą. AB “K.N.“ su UAB „N.G.“ pasirašius Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 1.2 punktas, kuriame numatyta, kad AB “K.N.“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. palieka galioti išskirtinę UAB „N.G.“ teisę vakuuminio gazolio perkrovimui per AB “K.N.“ terminalą, todėl AB „K.N.“ neteko galimybės tiesiogiai sudaryti sutarčių su vakuuminio gazolio tiekėjais, taip pat ir operatyviai reguliuoti perkraunamo vakuuminio gazolio kiekius, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų tarifų nustatymo principų keitimą, o esant fiksuotoms AB “K.N.“ terminalo paslaugų kainoms, UAB „N.G.“ tik kaip tarpininkė monopolizavusi vakuuminio gazolio perkrovimą per AB „K.N.“ terminalą, įgijo teisę spręsti, kuriam ūkio subjektui suteikti teisę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo paslaugomis bei, šiam ūkio subjektui sudarius sutartis su UAB „N.G.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per AB “K.N.“ terminalą, taikyti UAB “N.G.“ naudai padidintus naftos produktų perpylimo įkainius. R.M. atsisakė, priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties, inicijuoti terminalo paslaugų strategijos ir tarifų nustatymo principų keitimą ir pagal Ar.U. prašymą teikė įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią bei tarnybinio pobūdžio informaciją apie AB „K.N.“ tvirtinamus naftos produktų perpylimo kiekius bei klientus, pageidaujančius pasinaudoti AB “K.N.“ teikiamomis paslaugomis. AB „K.N.“ 2008–2010 m. taikant tik UAB “N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir fiksuotą perkrovimo tarifą, AB „K.N.“ dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo patyrė 32 725 189,24 Lt žalą. J.A., kaip AB „K.N.“ generaliniam direktoriui, 2008 m. vasario 14 d. su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašius Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 5, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 3.1.1 punktas, kuriame numatyta, kad AB „K.N.“ įsipareigoja kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 150 tūkst. t. vakuuminio gazolio, o UAB „N.G.“ neteikiant jokių garantijų ir neturint jokių finansinių įsipareigojimų AB „K.N.“ nepateikus rezervuoto vakuuminio gazolio kiekio, o UAB „N.G.“ nepateikus rezervuotą perkrovimui vakuuminio gazolio kiekį, R.M. atsisakius priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusios padėties inicijuoti terminalo paslaugų strategijos ir tarifų nustatymo principų keitimą ir sudaryti vakuumino gazolio tiekimo per AB „K.N.“ terminalą sutartis su kitomis įmonėms užtikrinant planuojamą metinę krovą, o pagal Ar.U. prašymą teikdamas įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią bei tarnybinio pobūdžio informaciją apie AB “K.N.“ tvirtinamus naftos produktų perpylimo kiekius, teikus informaciją apie klientus, pageidaujančius pasinaudoti AB “K.N.“ teikiamomis paslaugomis ir bendrininkaujant su AB “K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A., neleidus įmonėms tiesiogiai pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis ir nukreipus jas pas tarpininkę UAB „N.G.“, AB “K.N.“, 2008–2010 m. rezervavusi vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 14 044 977,80 Lt žalą. Tokiais R.M. veiksmais piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi AB „K.N.“ patyrė 59 774 579,30 Lt žalą, o UAB „N.G.“ AB „K.N.“ sąskaita gavo atitinkamo dydžio naudą.

369. Būtent dėl šios, be kitų nusikaltimų, Ar.U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), UAB „N.G.“ nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei R.M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. b. A, t. 47, b. l. 39–41), taip apibrėždamas nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų bylos nagrinėjimo teisme ribas.

370. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016 m. rugsėjo 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis, nesibaigus įrodymų tyrimo stadijai, pateikė prašymą, kuriuo prašoma remiantis papildomai surinktais duomenimis pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis. R.M. inkriminuotą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija). Ar.U. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl R.M. piktnaudžiavimo organizavimo perkvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl R.M. piktnaudžiavimo organizavimo perkvalifikuoti pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (b. b. A, t. 49, b. l. 160–217). Prokurorė, grįsdama nuteistiesiems pareikšto kaltinimo keitimo būtinumą, pažymėjo, kad prokuratūroje, atliekant išskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 1-06-1-10021, buvo gauta papildoma medžiaga – Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijų atsakymai į teisinės pagalbos prašymą. Juose užfiksuoti duomenys apie Šveicarijoje atidarytas bankų sąskaitas ir jų faktinius valdytojus bei pinigų pervedimus iš Ar.U. valdomų įmonių sąskaitų į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą ir iš jos į kitas R.M. valdomas sąskaitas. Todėl kilo būtinybė Ar.U. ir R.M. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir jų veiksmus kvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus (b. b. A, t. 49, b. l. 140).

371. Palyginus pirminį ir vėliau pirmosios instancijos teisme prokurorės pakeistą kaltinimus, matyti, kad prokurorė prašyme pakeisti kaltinimą, be nuteistiesiems Ar.U., R.M. ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ jau inkriminuotų veiksmų ir faktinių aplinkybių apie R.M. veikimą UAB “N.G.“ naudai, papildomai inkriminavo, kad Ar.U., įgyvendindamas savo nusikalstamus tikslus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriui R.M. pasiūlė pusę faktinio UAB „N.G.“ pelno, gauto už naftos produktų, ekspedijuotų UAB „N.G.“ transportavimą per AB „K.N.“ terminalą, pinigus pervedant iš „W“ vardu atidarytos ir Ar.U. valdomos bankinės sąskaitos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) į R.M. valdomą užsienio įmonės banko sąskaitą, už tai prašant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. priimti tokius AB „K.N.“ vardu sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie būtų palankūs tik UAB „N.G.“, taip pat teikti jam konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją, atlikti UAB „N.G.“ dokumentų, skirtų AB „K.N.“, tekstų derinimą. R.M., sutikęs su Ar.U. pasiūlymu ir būdamas suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu, kurio dalis pagal susitarimą su Ar.U. jam turėjo būti sumokėta, vykdydamas Ar.U. prašymus, priešingus AB „K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, teisėtais veiksmais 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas už 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt), dėl to UAB „N.G.“ AB “K.N.“ sąskaita išvengė 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt) turtinės prievolės sumokėti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas. R.M., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su Ar.U., 2008 m. rugpjūčio 15 d. kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V..“ atstovas RBS „Couts Bank Ltd.“ padalinyje, Ženevoje, Šveicarijoje, atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankui nurodydamas, kad į šią sąskaitą bus pervedamas jo, kaip AB „K.N.“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje. Ar.U., valdydamas „W“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), iš įmonės „W“ sąskaitos į R.M. valdomą įmonės „V.V..“ sąskaitą 2008 m. spalio 6 d. nurodė pervesti 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. nurodė pervesti 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. nurodė pervesti 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. nurodė pervesti 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. nurodė pervesti 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodė pervesti 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodė pervesti 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. nurodė pervesti 175 549 JAV dolerius, 2010 m. kovo 1 d. nurodė pervesti 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. nurodė pervesti 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. nurodė pervesti 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. nurodė pervesti 399 368,38 Eur. Taigi, visais pirminiame kaltinime ir kaltinimo pakeitime inkriminuotais veiksmais Ar.U., būdamas vienintelis UAB „N.G.“ akcininkas, eidamas šios bendrovės konsultanto pareigas, veikdamas UAB ,,N.G.“ interesais, pasiūlė ir davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui R.M. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už UAB “N.G.“ naudai teisėtą veikimą, neteisėtą veikimą ir neteisėtą neveikimą, vykdant AB ,,K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, o R.M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, su šiuo pasiūlymu sutiko ir už teisėtą veikimą, neteisėtą veikimą ir neteisėtą neveikimą vykdydamas įgaliojimus savo naudai priėmė 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerius, t. y. didesnės negu 250 MGL vertės, kyšį.

372. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji norma (lot. lex generalis), kuri plačiausiai apima visus valstybės tarnybos panaudojimo savo interesais požymius. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą), kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017). Taigi, BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra bendra BK XXXIII skyriuje įtvirtintų tyčinių nusikalstamų veikų sudėčių atžvilgiu. Jei piktnaudžiavimo tarnyba asmens veiksmai turi specialių nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėties požymių, įtvirtintų BK XXXIII skyriuje (be kitų, ir kyšininkavimo bei papirkimo), jo veika turi būti kvalifikuojama pagal normų konkurencijos įveikimo taisykles pagal specialiąją normą (BK 225 ir 227 straipsniai).

373. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-1-10021 metu, vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymą, iš Šveicarijos Federacijos kompetentingų institucijų buvo gauta naujų duomenų, susijusių su nuteistiesiems Ar.U., An.U., S.P., UAB „N.G.“ bei R.M. pirmiau inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, t. y. apie An.U. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų suklastojimą, Ar.U. sąskaitų faktūrų klastojimo suorganizavimą, An.U. nurodymu šių sąskaitų faktūrų įtraukimą į UAB „N.G.“ apskaitą bei iš UAB „N.G.“ bankinės sąskaitos pinigų pervedimą į „W“ bankinę sąskaitą, iš kurios Ar.U. nurodymu dalis pinigų buvo pervedama į AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. atidarytą ir valdomą įmonės „V.V..“ sąskaitą. Šie duomenys sudarė pagrindą spręsti, kad nuteistojo Ar.U. nurodymu atliekamais mokėjimais į R.M. valdomą „V.V..“ sąskaitą už pastarojo palankumą UAB “N.G.“ ir veikimą išimtinai minėtos bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Ar.U. R.M. davė, o R.M. priėmė 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių vertės kyšį. Todėl prokurorė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstai teikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą ir veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jas papildant naujomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Ar.U. pinigų pervedimais į R.M. Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atidarytą ir valdomą „V.V..“ sąskaitą. Taigi, prokurorei pateikus papildomus įrodymus apie tai, kad Ar.U. prašymu R.M., vykdydamas įgaliojimus, veikė palankiai UAB “N.G.“ už neteisėtą atlygį, kurį jam pasiūlė ir davė Ar.U., ir šį atlygį priėmė, buvo inkriminuota, kad juridinio asmens UAB „N.G. Ar.U. R.M. piktnaudžiavimo tarnyba organizavimas turi papirkimo, o R.M. piktnaudžiavimas tarnyba turi kyšininkavimo požymių, tiesiogiai susijusių su jau inkriminuotais veiksmais. Tokiu būdu Ar.U., R.M. ir juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstami veiksmai, vadovaujantis normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis, pagrįstai kvalifikuoti pagal specialiąsias normas (BK 227 straipsnio 2 dalis, BK 225 straipsnio 3 dalis). Toks kaltinimo pakeitimas atitinka teismų praktiką ir BPK 256 straipsnio nuostatas.

374. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą, neįspėjęs apie tai gynybos, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2022). Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė, teikdama prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimo ir jų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, kiekvienam nuteistajam pateikė prašymo kopijas bei prašė bylos nagrinėjime daryti pertrauką. Teismas nutarė bylos nagrinėjime paskelbti pertrauką, kad proceso dalyviai galėtų susipažinti su prokurorės pateikta papildoma medžiaga ir pakeistais kaltinimais (b. b. A, t. 49, b. l. 140–141). Taigi, nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo suteikta pertrauka susipažinti su pakeistu kaltinimu ir pasiruošti gynybai. Priešingai nei skunde nurodo nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjas, pirmosios instancijos teismas ėmėsi tinkamų priemonių nuteistųjų teisei į gynybą bei teisingą teismo procesą užtikrinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji ir jų gynėjai savo poziciją dėl prokurorės prašymo kaltinime jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei jų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis išsakė 2016 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl prokurorės teikiamo prašymo pakeisti kaltinimą bei papildomų duomenų pridėjimo prie baudžiamosios bylos medžiagos, sakant baigiamąsias kalbas bei teikiant apeliacinius skundus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo Ar.U. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, Ar.U. pripažindamas kaltu pagal pirmosios instancijos teisme pakeistą kaltinimą dėl R.M. papirkimo, netinkamai taikė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas ir pažeidė Ar.U. teisę į gynybą, atmeta kaip nepagrįstą.

375. Nuteistojo Ar.U. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokurorė prašė pakeisti kaltinimą Ar.U. inkriminuojant ne J.A. ir R.M. piktnaudžiavimo organizavimą (kaip buvo pirminiame kaltinime), bet tik J.A. piktnaudžiavimo organizavimą. Gynėjo nuomone, nėra aišku, kelių asmenų piktnaudžiavimą organizavo Ar.U., nes skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje šis esminis kaltinimo aplinkybių pakeitimas neaptartas. Taip pat nuosprendyje neaptartas kaltinimo pakeitimas R.M. papildomai inkriminuojant BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytus alternatyvius veiksmus: neteisėtą veikimą ir neteisėtą neveikimą. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo, yra išaiškinęs, jog, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Taigi, ši norma suteikia teismui teisę, išnagrinėjus bylą ir nustačius tikrąsias faktines aplinkybes, konstatuoti jas nuosprendyje. Tai nereiškia, kad teismas, konstatavęs, jog jis pripažįsta įrodytomis pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes, privalo aptarti ir pirmesniame kaltinime (kaltinimuose) išdėstytas, tačiau neįrodytas teisme aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020). Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje plačiau neaptardamas, kodėl palieka kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes arba nustato pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes (BK 227 straipsnio 2 dalis, BK 225 straipsnio 3 dalis), baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

376. Vis dėlto iš 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymo pakeisti kaltinimą matyti, kad prokurorė prašė R.M. pareikštą kaltinimą papildyti ir faktinėmis aplinkybėmis, jog jis, siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, esančias „V.V..“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), melagingai nurodė, kad jie gauti iš teisėtos veiklos, bei valdydamas „V.V..“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas atliko su šiomis lėšomis finansines operacijas, t. y. iš „V.V..“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), į R.M. vardu 2008 m. rugpjūčio 15 d. atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodė pervesti: 2008 m. lapkričio 10 d. – 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. – 500 000 Eur, 2009 m. sausio 9 d. – 254 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 11 d. – 447 000 Eur, 2009 m. lapkričio 11 d. – 120 000 Eur, 2009 m. lapkričio 26 d. – 169 000 Eur, 2009 m. gruodžio 18 d. – 192 000 Eur, 2010 m. vasario 16 d. – 175 000 JAV dolerių, 2010 m. kovo 2 d. – 229 000 Eur, 2010 m. balandžio 22 d. – 230 000 Eur, 2010 m. gegužės 27 d. – 201 000 Eur, 2010 m. liepos 21 d. – 400 000 Eur, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – 5 194,31 Eur, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – 11,20 JAV dolerio, t. y. R.M. iš viso nurodė iš „V.V..“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 3 247 194,31 Eur ir 175 011,20 JAV dolerio. Taip pat, siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, kurios buvo pervestos iš „V.V..“ sąskaitos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R.M., valdydamas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), nurodė bankui 2008 m. lapkričio 11 d. pervesti 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. pervesti 500 000 Eur, 2009 m. sausio 14 d. pervesti 253 000 Eur, 2009 m. birželio 8 d. pervesti 405 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 11 d. pervesti 447 000 Eur, 2010 m. kovo 8 d. pervesti 2 000 000 Eur, 2010 m. birželio 25 d. pervesti 175 000 JAV dolerių į terminuotų indėlių sąskaitas, išsiėmęs iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais 2010 m. birželio 21 d. – 200 400 Eur, 2010 m. rugpjūčio 17 d. – 551 100 Eur, 2010 m. rugsėjo 8 d. – 20 100 Eur, 2010 m. rugsėjo 10 d. atlikęs 1 970 027,14 Eur mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), 2010 m. birželio 10 d. konvertavęs 495 307,33 Eur į 680 000 Šveicarijos frankų ir šias pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2010 m. spalio 4 d. panaudojęs įvairių vertybinių popierių prekyboje, t. y. melagingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir su šiais pinigais atliko finansines operacijas, sudarė sandorius bei naudojo juos komercinėje veikloje ir taip legalizavo 3 247 194,31 Eur ir 175 011,20 JAV dolerio. Prokurorė tokius R.M. nusikalstamus veiksmus prašė kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnį.

377. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti pakeisti laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑36/2010, Nr. 2K‑P‑1/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-441/2014, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K‑265‑693/2015, Nr. 2K-42-942/2016), tačiau privalo būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos (naujos) nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas ir (ar) dėl kurios byla nebuvo perduota į teismą su kaltinamuoju aktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai byla dėl konkrečių kaltinamųjų ir dėl konkrečių nusikalstamų veikų perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamas tik laikantis BPK 255 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo teisme ribų. Jeigu byloje pareiškiamas prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos (naujos) nusikalstamos veikos, dėl kurių byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos nusikalstamos veikos pareiškimą. Tokia situacija tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismuose yra negalima, kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia byloje surašytas kaltinamasis aktas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, R.M. pripažindamas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nes jį nuteisė dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo surašytas kaltinamasis aktas ir dėl kurios baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip jau minėta, duomenys apie tai, kad R.M. galėjo padaryti BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo gauti atliekant išskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 1-06-1-10021 (b. b. A, t. 50, t. 51, t. 52, t. 53, t. 54, t. 55), kuris, tuo metu, kai prokurorė kreipėsi į teismą dėl minėto ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pridėjimo prie baudžiamosios bylos Nr. 1‑46‑382/2017 medžiagos, dar nebuvo baigtas. R.M. nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis nebuvo apklaustas kaip įtariamasis (BPK 187 straipsnis). Nuteistasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negalėjo pateikti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 straipsnis). Taip buvo suvaržyta R.M. teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą bei kitos baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam garantuojamos teisės (pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu, suvaržiusiu įstatymo garantuotas R.M. teises (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas (byla nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio nėra pateikęs), bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar jos perdavimas prokurorui pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, todėl, nesant prokuroro skundo, yra negalimas.

378. BPK 329 straipsnio 4 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį BPK pažeidimą. Tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato apeliacinės instancijos teismo sprendimo, priimtino dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriame padaryti esminiai BPK pažeidimai, susiję būtent su BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų pažeidimais, kai asmuo išteisinamas ar pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis negalėjo būti išteisintas ar nuteistas pirmosios instancijos teisme ir negali būti nuteistas ar išteisintas priimant naują nuosprendį apeliacinės instancijos teisme. Tai laikytina baudžiamojo proceso reglamentavimo spraga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad su teisės spragų šalinimu yra susijęs teisės analogijos taikymas – tiesioginis Konstitucijos, taip pat atitinkamų tarptautinių sutarčių, teisės principų taikymas sprendžiant bylas. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra draudimo, esant teisiniam taikymo pagrindui, nesureglamentuotas procedūrines taikymo formas nustatyti taikant analogiško pobūdžio normas. Teisminis teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-697/2024).

379. BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.

380. Vadovaujantis BPK 327 straipsnio 1 punktu, nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, kai yra BK 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

381. BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto nuosprendžio priima nuosprendį panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

382. Vadovaudamasis BPK 327 straipsnio 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia, jeigu yra BK 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 3 dalyje, 147² straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

383. Taigi, nuosprendis ar jo dalis panaikinami ir byla nutraukiama, vadovaujantis BPK 327 straipsniu, esant konkretiems baudžiamajame įstatyme ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems atvejams. Kitų baudžiamosios bylos nutraukimo atvejų, įskaitant ir esminių pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų pažeidimų konstatavimą, BPK 327 straipsnyje nenumatyta. Vis dėlto įvertinus tai, kad kaltinamasis negali būti išteisintas ar pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios byla su kaltinamuoju aktu apskritai nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 327 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, yra nepakankamai išsamus ir nereglamentuoja minėtos procesinės situacijos, tai laikytina įstatymo spraga, kuri turi būti šalinama.

384. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, taikydama įstatymo analogiją –BPK 327 straipsnio bendrąsias nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, susijusį su bylos nagrinėjimo teisme ribų peržengimu, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl R.M. pripažinimo kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį naikinama ir R.M. baudžiamoji byla pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nutraukiama, nes apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo negali ištaisyti.

385. Nepagrįsti nuteistųjų Ar.U. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, R.M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo UAB „N.G.“ atstovo advokato Juliaus Petrulionio apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nėra faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog Ar.U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, juridinis asmuo UAB „N.G.“ – nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 3 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, o R.M. – nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje.

386. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, t. y. siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus.

387. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2014, Nr. 2K-260/2014, Nr. 2K‑176/2014, Nr. 2K-506-788/2015). Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, Nr. 2K-105/2014, Nr. 2K-541/2014, Nr. 2K-64-648/2015, Nr. 2K‑375‑895/2015, Nr. 2K-332-693/2018, Nr. 2K-88-303/2020).

388. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑540/2013, Nr. 2K-260/2014, Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016).

389. Už BK 225 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

390. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-221-942/2020).

391. Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-196-697/2018). Veikimas (neveikimas) vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas (neatlikimas) kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ar gali atlikti (neatlikti) vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387-677/2015, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus (BK 225 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad kyšio gavėjas veikia (neveikia) neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑266‑942/2015, Nr. 2K-55-489/2016, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K‑148‑788/2017, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K‑196-697/2018, Nr. 2K‑221‑942/2020).

392. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑207/2013, Nr. 2K-369/2013, Nr. 2K-390/2014, Nr. 2K-566/2014, Nr. 2K‑148‑788/2017, Nr. 2K-218-222/2017).

393. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus už neteisėtą atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K‑241‑693/2015, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K‑341‑942/2016, Nr. 2K-91-976/2017). Neteisėtas neveikimas tokiais atvejais suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑207/2013, Nr. 2K‑566/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas neveikimas, pavyzdžiui, konstatuojamas, jei kyšininkauta už administracinių nusižengimų nefiksavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑566/2014, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K‑98-697/2017). Kyšininkavimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kaip būtų pasibaigusi kyšį davusio asmens administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla, jei kaltininkas kyšį davusiam asmeniui būtų surašęs administracinio nusižengimo protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑178/2012, Nr. 2K-91-976/2017).

394. Pažymėtina, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑207/2013, Nr. 2K-390/2014, Nr. 2K-566/2014, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K‑390-895/2016).

395. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, jog gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑221-942/2020).

396. Pagal BK 225 straipsnį kyšininkavimas laikomas baigta nusikalstama veika nuo tada, kai kyšininkaujantis asmuo už pageidaujamą kyšio davėjo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus pažadėjo priimti kyšį, susitarė dėl jo priėmimo, reikalavo, provokavo jį duoti ar kyšį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K‑148‑788/2017, Nr. 2K‑218‑222/2017).

397. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis Ar.U. pripažino, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. atliko mokėjimo nurodymus iš įmonės „W“ į „V.V..“ sąskaitą, tačiau aiškino, jog jis R.M. kyšio nesiūlė, nedavė ir nesitarė dėl jokių R.M. veiksmų UAB „N.G.“ naudai už kyšį. Ar.U. tvirtino, kad nežinojo, jog „V.V.“ yra kaip nors susijusi su R.M.. Jis mokėjimo nurodymus į „V.V.“ sąskaitą atliko išimtinai D. E., su kuriuo susipažino 2004 metais, nurodymu. Pastarasis jam pasiūlė verslo modelį, pagal kurį klientų ekspedijavimo paslaugoms ieškojo ne UAB „N.G.“, bet jis pats, tam panaudodamas savo sukauptą patirtį, žinias ir plačius ryšius, turimus Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse esančiose naftos perdirbimo gamyklose. Vėliau D. E. pritraukė ir kitus savo verslo partnerius D. P. ir N. T.. Šie trys asmenys ne tik surado klientus, įtikino juos naudotis būtent UAB „N.G.“ paslaugomis, bet ir garantavo nuolatinį, didelį perkraunamų naftos produktų kiekį. Už tokias jų teikiamas paslaugas UAB „N.G.“ minėtiems asmenims mokėjo sąžiningą užmokestį. Ar.U. nustatydavo kainą, kurią klientas privalėjo sumokėti už UAB „N.G.“ suteiktas naftos produktų ekspedijavimo paslaugas, o tuo atveju, jei D. E., D. P. ir N. T. pavykdavo suderinti didesnę kainą, būtent tas skirtumas jiems ir priklausydavo kaip komisinis atlyginimas. Ar.U. su D. E. susitarė, kad 50 procentų UAB „N.G.“ uždirbtų pajamų jis su partneriais disponuos savarankiškai, o likusi dalis bus skirta investicinei veiklai. Visi mokėjimo nurodymai į „V.V..“ sąskaitas buvo atlikti būtent dėl minėto susitarimo (b. b. A, t. 56, b. l. 83–91). Taigi, Ar.U. aiškino, kad jis periodiškai mokėjimo nurodymus į „V.V..“ sąskaitą atliko, būdamas įsitikinęs, jog atsiskaito su savo kolega D. E., nieko nežinodamas apie tai, kad „V.V..“ sąskaita priklauso R.M.. Teisėjų kolegija tokį Ar.U. aiškinimą atmeta. kaip neįtikinantį. Nors tai, kad Ar.U. jam kyšio periodiškais mokėjimais į įmonės „V.V.“ sąskaitą nedavė, o jis jo nepriėmė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka aiškino ir nuteistasis R.M., tačiau tokį nuteistųjų R.M. bei Ar.U. aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. R.M. tvirtino, kad pinigus periodiškai į jam priklausančią „V.V..“ sąskaitą pervesdavo D. E. kaip verslininkui už jo teikiamas tarpininkavimo paslaugas, kurios pasireiškė informacijos apie naftos produktų pirkėjus, nesančius AB “K.N.“ klientais, suradimą. D. E. už tokios informacijos suteikimą jam, kaip tarpininkui, pasiūlė mokėti premiją nuo 5 iki 10 Eur už toną. Kadangi R.M. buvo įsitikinęs, kad, suteikdamas informaciją apie krovinio ieškančius pirkėjus, AB “K.N.“ interesų nepažeis, priėmė D. E. pasiūlymą. R.M. dėl bendradarbiavimo su D. susitarė žodžiu, rašytinės sutarties nesudarė. Jis su D. E. buvo susitikęs tik vieną kartą, susitikimas įvyko Sankt Peterburge. Susitikimo metu D. E. buvo dėkingas už naudingą komercinę informaciją ir su R.M. labai greitai atsiskaitė. Vėliau jie daug kartų bendravo telefonu, elektroniniu paštu, tačiau susitikę daugiau nebuvo. R.M. D. informaciją teikė vieną, du kartus per mėnesį. R.M. aiškino, kad jis aplinkybės, jog iš įmonės „W“ sąskaitos į jo įmonės „V.V.“ sąskaitą pinigus už D. E. suteiktas paslaugas perveda Ar.U., nežinojo. Nuteistasis teigia, kad jis niekaip negalėjo susieti įmonės „W“ su Ar.U.. Su juo apie bendradarbiavimą su D. E. nekalbėjo (b. b. A, t. 57, b. l. 9–12; t. 74, b. l. 98–99).

398. Priešingai nei apeliaciniuose skunduose tvirtina nuteistųjų Ar.U. ir R.M. gynėjai, nuteistųjų aiškinimą, kad Ar.U. nežinojo, jog „V.V..“ sąskaita priklauso R.M., o pastarasis buvo įsitikinęs, kad pinigus į Šveicarijos banke jam priklausančią sąskaitą už tarpininkavimą perveda D. E., paneigia 2010 m. rugpjūčio 17 d. Ar.U. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rastų ir paimtų duomenų lentelių, pavadintų „Tanklaivių judėjimas“, duomenys. Nors apeliantai tvirtina, kad lentelėse užfiksuoti duomenys nėra susiję su nuteistiesiems Ar.U. ir R.M. inkriminuojamu kyšio davimu ir priėmimu, tačiau atlikus lentelėse užfiksuotų duomenų bei įmonės „W“ pinigų pervedimų įmonei „V.V..“ analizę, matyti, kad Ar.U. lentelėje fiksavo R.M. per įmonės „W“ sąskaitą į „V.V..“ sąskaitą pervedamas pinigų sumas (b. b. A, t. 2, b. l. 17–20, 70–75). Lentelės grafoje „Pajamos“ nurodytas UAB „N.G.“ tarifas už ekspedijavimą. Grafoje „Išlaidos“ nurodytos tokios išlaidos: LG E/t – AB “Lietuvos geležinkeliai“, už suteiktas paslaugas, pervežant naftos produktus geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos teritoriją, KN E/t – AB “K.N.“ įkainiai už naftos perpumpavimą į tanklaivius (oficialios išlaidos). Toliau lentelėje pažymėtos išlaidos: „V“, „R“ ir „B“. Grafoje „Likutis“ apskaičiuota pinigų suma, kuri lieka iš gautų pajamų už ekspedijavimą, atėmus išlaidas, sumokėtas AB “Lietuvos geležinkeliai“, AB „K.N.“ ir asmenims „V“, „R“, „B“, o grafoje „K“, „D“, „GK“ ši suma iš grafos „Likutis“ dalijama pusiau (b. b. A, t. 2, b. l. 17–20, 70–75). Ar.U. pirmosios instancijos teisme pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad kratos metu rastų lentelių paskirtis – apskaičiuoti „W“ ir „G.“ mokėtinas sumas bei nustatyti, kuria dalimi D. E. su partneriais galėjo disponuoti savarankiškai, t. y. grafoje „V“ nurodyta UAB „N.G.“ pajamų dalis, skirta veiklos išlaidoms; grafoje „R“ nurodytas 0,8 Eur/t mokestis „Rusijai“, t. y. papildomos D. E. turėtos išlaidos pritraukiant krovinius prie UAB „N.G.“ ekspedijavimo paslaugų – šia dalimi pastarasis galėjo laisvai disponuoti. Grafoje „B“ nurodyta UAB „N.G.“ pajamų dalis kaip grynasis pelnas; grafoje „Likutis“ nurodytas „W“ ir „G.“ teoriškai mokėtas komisinis mokestis už klientų paiešką ir jų pritraukimą; „K“ yra koeficientas nuo grafoje „Likutis“ apskaičiuotos sumos, t. y. 50 proc.; grafoje „D“ – asmeniškai D. E. priklausanti suma, t. y. 50 proc. nuo mokėtino komisinio mokesčio „W“ ir „G.“ už klientų paiešką ir jų pritraukimą; „GK“ – Ar.U. gautinas komisinis mokestis už „W“ ir „G.“ lėšų investavimą. Ar.U. patikslino, kad galiausiai buvo nuspręsta, jog už „W“ ir „G.“ savininkų lėšų investavimą jis per atskirus susitarimus gaus 4 proc. investicine veikla užsiimančios „Ar.“ akcijų, todėl šioje grafoje nurodyta 0 proc. Grafoje „TOTAL“ nurodyta likutinė, investavimui liekanti suma. Ji yra tiksliai tokia pati, kaip ir apskaičiuota grafoje „D“, nes taikomas 50 proc. koeficientas (b. b. A, t. 56, b. l. 83–91; t. 73, b. l. 147–149). Nors nuteistasis Ar.U. aiškino, kad lentelių grafoje „D“ buvo fiksuojama ne R.M., bet D. E. pervedama pinigų suma, tačiau byloje esančios įmonės „W“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad būtent lentelės „D“ grafoje apskaičiuota pinigų suma, atitinkanti pinigų sumą, likusią iš gautų pajamų už ekspedijavimą atėmus išlaidas, buvo pervedama į R.M. valdomą „V.V..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst). Iš byloje esančių lentelių, rastų kratos pas Ar.U. gyvenamojoje vietoje metu, analizės matyti, kad UAB „N.G.“ 2009 m. rugsėjo mėnesį pusę pelno sudarė 122 640 Eur, o spalio mėnesio pabaigoje (2009 m. spalio 21 d.) į „V.V.“ banko sąskaitą buvo pervesta 122 661,32 Eur; 2009 m. lapkričio mėnesį pusė UAB „N.G.“ pelno sudarė 192 517 Eur, o 2009 m. gruodžio 14 d. 192 515,64 Eur buvo pervesti į „V.V.“ banko sąskaitą, 2010 m. sausio mėnesį pusė UAB „N.G.“ pelno sudarė 228 870 Eur, 2010 m. kovo 1 d. iš įmonės „W“ 228 526,20 Eur buvo pervesti į „V.V..“ banko sąskaitą, kovo mėnesį pusė UAB „N.G.“ pelno sudarė 213 727 Eur, į „V.V..“ banko sąskaitą 2010 m. gegužės 27 d. buvo pervesti 213 726, 23 Eur, gegužės mėnesį pusė UAB „N.G.“ pelno sudarė 199 474 Eur, balandžio mėnesį pusė pelno sudarė 199 895 Eur, o jų sumą atitinkanti pinigų suma – 399 368,38 Eur – į „V.V.“ banko sąskaitą pervesta 2010 m. liepos 21 d. (b. b. A, t. 51, b. l. 33–67). Šie pinigų pervedimai į „V.V.“ banko sąskaitą, esančią taip pat RBS „Coutts bank Ltd.“ padalinyje, buvo atlikti būtent pagal Ar.U., valdžiusio „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), rašytinius nurodymus (b. b. A, t. 51, b. l. 69). Iš byloje esančios R.M. valdomos „V.V..“ sąskaitos analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. pinigų pervedimai į šią sąskaitą buvo atliekami intensyviai – kartą per vieną arba du mėnesius, sumomis nuo 126 661,32 Eur iki 500 000 Eur (b. b. A, t. 50, b. l. 112–115, 127–130, 134). R.M. aiškino, kad tokios sumos naftos versle nebuvo reikšmingos. Nuteistasis R.M. teigia, kad jis informaciją teikė, o jam už tokią informaciją pagal žodinį susitarimą atlygį mokėjo „W“ atstovas verslininkas D. E.. Vis dėlto iš pirmiau aptartų objektyvių bylos faktinių duomenų matyti, kad D. E. neatliko jokių nuteistųjų Ar.U. ir R.M. deklaruojamų veiksmų. Kaip minėta, nuteistieji versiją apie D. E. tariamą UAB „N.G.“ klientų paiešką ir bendradarbiavimą su R.M. iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. D. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu apie nuteistųjų nurodomas aplinkybes nebuvo apklaustas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad D. E. 2013 m. sausio 22 d. mirė (t. 64, b. l. 4, 5). Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šį liudytoją apklausti galimybės jau nebuvo. Iš byloje esančios D. P. apklausos, atliktos Graikijos Respublikos Kozanio pirmosios instancijos teismo tyrėjo, protokolo matyti, kad D. P. į klausimą, kas jam žinoma apie lėšų iš „W“ sąskaitos pervedimą į „V.V..“ sąskaitą, aiškino, kad abiem įmonėms vadovavo D. E., todėl jis galėjo nurodyti pervesti lėšas iš vienos įmonės į kitą (t. 70, b. l. 140–145). Tokį D. P. aiškinimą dėl D. E. vadovavimo įmonėms „W“ bei „V.V..“ paneigia ne tik pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, bet ir paties nuteistojo R.M. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent jis valdė „V.V..“ sąskaitą, kurią naudojo savo lėšoms kaupti ir jomis disponuoti (nuosprendžio 397 p.). Advokatas Mindaugas Dūda taip pat pateikė rašytinius N. T., kuris tariamai dirbo kartu su D. E., atsakymus į advokato klausimus, kad jis iš D. E. sužinojo, jog yra galimybė gauti vertingos informacijos apie potencialius naftos produktų pirkėjus, kuriems skubiai reikėjo įsigyti naftos produktų. Tokią informaciją D. E. dažniausiai gaudavo elektroniniu paštu. Jei informacija būdavo naudinga, tada į įmonės „V.V..“ sąskaitą buvo pervedami pinigai – D. E. duodavo nurodymus Ar.U., o pastarasis iš „W“ sąskaitos atlikdavo lėšų pervedimus. Pervedimai į įmonės „V.V..“ sąskaitą buvo atliekami iš lėšų, kuriomis jis su D. E. ir D. P. disponavo savarankiškai, todėl jiems nereikėjo Ar.U. aiškinti šių lėšų pervedimų esmės ir juos su Ar.U. derinti (t. 64, b. l. 9–11, 12–15). Atkreiptinas dėmesys, kad N. T. rašytiniai paaiškinimai pateikti neišpildžius BPK 277 straipsnio nuostatų reikalavimų. Jo nurodytos aplinkybės negalėjo būti patikrintos užduodant klausimus teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso įstatymas asmens rašytinio paaiškinimo nereglamentuoja, todėl toks dokumentas nepripažintinas įrodymų šaltiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑95‑489/2018). Taigi, teisėjų kolegija rašytiniais N. T. paaiškinimais, kaip atskiru įrodymų šaltiniu, nesivadovauja, nes tokie duomenys negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Be to, kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuojant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą Ar.U. atžvilgiu buvo taikomi nuo 2007 m. gruodžio 29 d. (b. b. A, t. 63, b. l. 194). R.M. kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuojant slaptą R.M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat jo pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, naudojant priemones specialia tvarka, buvo pradėti taikyti 2009 m. rugpjūčio 18 d. (b. b. A, t. 1, b. l. 96). Tačiau jokių Ar.U. ar R.M. kontaktų su D. E. telefonu ar elektroniniu paštu arba duomenų, galinčių patvirtinti nuteistųjų deklaruojamą bendradarbiavimą su minėtu asmeniu, nebuvo užfiksuota.

399. Nuteistojo R.M. aiškinimą, kad jis pinigų pervedimus į jo valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą gavo už D. E. teikiamą informaciją apie potencialius krovinio pirkėjus, paneigia ir nuteistojo sąskaitos Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atidarymo aplinkybės. R.M. aiškino, kad jis sąskaitą Šveicarijos banke atidarė, nes 2008 m. vasarą viename iš renginių, susijusių su naftos produktais, prie jo priėjo RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) banko atstovė ir pasiūlė asmenines bankininkystės paslaugas, davė atsakingo asmens, tarpininkaujančio atidarant sąskaitas, vizitinę kortelę. R.M. nusprendė atsidaryti banko sąskaitą, todėl susisiekė su banko atstovės nurodytu asmeniu bei užpildė banko sąskaitai atidaryti reikalingą anketą. Jis šioje anketoje naudos gavėju nurodė save. R.M. teigimu, įsigyti juridinį asmenį „V.V.“ jam pasiūlė banke, jis su pasiūlymu sutiko (b. b. A, t. 57, b. l. 9–12). Iš byloje esančio prašymo atidaryti sąskaitą matyti, kad, R.M. į banką kreipusis 2008 m. rugpjūčio 15 d., sąskaita Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) „V.V..“ vardu atidaryta 2008 m rugsėjo 23 d. (b. b. A, t. 50, b. l. 24; b. b. A, t. 51, b. l. 87). Nors R.M. teigė, kad jis sąskaitą Šveicarijos banke atsidarė būtent banko RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) darbuotojos iniciatyva, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis sąskaitą atsidarė tikslingai, iš anksto žinodamas apie būsimus Ar.U. piniginių lėšų pervedimus. Iš byloje esančio „V.V..“ sąskaitos išrašo matyti, kad nepraėjus nė dviem savaitėms po sąskaitos banke atidarymo – 2008 m. spalio 6 d. – R.M. į ją iš „W“ gavo pirmąjį 253 719,55 Eur pervedimą. Be to, byloje esančioje 2008 m. rugsėjo 12 d. kliento pažinimo ataskaitoje pažymėta, kad R.M. nurodė, jog pajamas, laikomas banke, sudarys: atlyginimai ir premijos iš esamos ir ankstesnės profesinės veiklos AB “K.N.“ (b. b. A, t. 50, b. l. 96; b. b. A, t. 52, b. l. 4), tačiau iš byloje esančios „V.V..“ sąskaitos išrašo analizės matyti, kad sąskaita buvo naudojama išimtinai iš „W“ sąskaitos pinigams gauti ir gautiems pinigams pervesti į kitas R.M. priklausančias banko sąskaitas (b. b. A, t. 50, b. l. 112–115). R.M. aiškino, kad jis Šveicarijos bankui nurodė, jog jo lėšų šaltinis banke bus įvairios pajamos iš buvusios ir dabartinės jo veiklos. Tai, nuteistojo manymu, patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta doc. Dr. Antano Smetonos 2018 m. liepos 9 d. specialisto išvada „Dėl teksto supratimo“. Joje teigiama, kad negalima spręsti, jog Kliento pažinimo ataskaitoje nurodyta, kad į banko sąskaitą bus pervedamos lėšos, išimtinai gautos už darbą AB “K.N.“. Galima suprasti, kad lėšų šaltinis bus įvairios buvusios ir esamos tikrojo savininko veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada aptartų faktinių bylos duomenų kontekste nepatvirtina nuteistojo R.M. aiškinimo, kad jis sąskaitą minėtame banke atsidarė, neturėdamas išankstinio susitarimo su Ar.U. iš pastarojo, per įmonės „W.“ sąskaitą atliekant mokėjimus, gauti neteisėtą atlygį už jo, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, palankius UAB „N.G.“ veiksmus. Nors Kliento pažinimo ataskaitoje R.M. nurodė, kad šioje sąskaitoje bus lėšos iš buvusios ir esamos veiklos, tačiau kaip esamą veiklą sąskaitos savininkas nurodė tik komercijos direktoriaus pareigas AB „K.N.“. Taigi, jokios kitos darbinės veiklos jis nenurodė. Lėšų, gautų iš buvusių veiklų, nurodymas ataskaitoje tik išplėtė lėšų gavimo šaltinius ir sudarė sąlygas R.M. į atidarytą sąskaitą priimti neteisėtą atlygį, taip jis ir darė. Šiai išvadai neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad tame pačiame Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) buvo atidaryta ir įmonės „W“ sąskaita, kurios savininkas buvo būtent Ar.U. (b. b. A, t. 50, b. l. 146–152; b. b. A, t. 52, b. l. 54–61), kuris, kaip jau minėta, ir buvo „W“ vadovas bei veikė šios įmonės vardu (b. b. A, t. 33, b. l. 11–13, 91–98, 101, 103; b. b. B; t. 17, b. l. 78–83, b. l. 85–91). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad juridinis asmuo „V.V..“ įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 11 d. adresu: T. T., T. C., P.O. Box (duomenys neskelbtini) (b. b. A, t. 50, b. l. 45, 55, 56–59; b. b. A, t. 51, b. l. 89). Nors R.M. aiškino, kad jam įsigyti įmonę „V.V..“ pasiūlė banko atstovas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki R.M. tariamai iš Šveicarijos banko RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) atstovo gauto pasiūlymo ir tariamo D. E. kreipimosi į R.M. dėl bendradarbiavimo „W“ sudarė sandorį su „V.V..“. Iš 2008 m. birželio 12 d. susitarimo Nr. 1208 matyti, kad įmonė „V.V..“ sutiko „W“ teikti paslaugas, o pastaroji – jas priimti ir sumokėti už tokias paslaugas: stingimo temperatūros pažeminimo priedą CP-8310, H₂S depresinį priedą ASB-50 (b. b. A, t. 50, b. l. 140; b. b. A, t. 52, b. l. 50). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ar.U. atstovaujama įmonė „W“ su įmone „V.V..“ buvo susijusi dar iki tol, kol minėtą įmonę neva visiškai atsitiktinai įsigijo nuteistasis R.M..

400. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad tiek nuteistasis Ar.U., tiek R.M. neabejotinai žinojo, kas yra Šveicarijos banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) įmonių „W“ ir „V.V..“ vardu atidarytų sąskaitų valdytojai, ir šiomis sąskaitomis naudojosi įgyvendindami savo nusikalstamus sumanymus. Iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir užfiksuotų telefoninių Ar.U. ir R.M. pokalbių analizės matyti, kad Ar.U. ir R.M. siejo ne tik darbiniai, bet ir neoficialūs santykiai bei abipusis pasitikėjimas. Jie buvo artimi, glaudžiai bendravo, aptardavo ir asmeninius klausimus. Tai patvirtina byloje esanti 2008 m. sausio 5 d. (15.28.58–15.31.53 val.) Ar.U. ir R.M. pokalbio išklotinė, iš kurios matyti, kad jie bendravo familiariai: „Sveiks drauguži“, aptarė šeimines aplinkybes: „Dukrytę išlydžiu, tai širdį skauda“ (b. b. A, t. 57, b. l. 33–35). Šie faktiniai duomenys neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji, vienas kitu pasitikėdami, derino savo nusikalstamus veiksmus. Ar.U., pasinaudodamas palaikomais gerais asmeniniais santykiais su AB “K.N.“ komercijos direktoriumi R.M., kuris dėl pastarojo einamų pareigų disponavo Ar.U. naudinga informacija bei galėjo daryti įtaką AB „K.N.“ vadovybei, kad būtų priimti UAB “N.G.“ palankūs sprendimai, siekė kuo palankesnių verslo sąlygų UAB “N.G.“ ir už tai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. R.M. pasiūlė, o pastarasis sutiko už pusę UAB “N.G.“ pelno atitinkantį neteisėtą atlygį veikti palankiai UAB “N.G.“ interesais.

401. Nuteistojo R.M. veikimą UAB „N.G.“ naudai patvirtina objektyvių bylos faktinių duomenų visuma. Iš 2008 m. sausio 5 d. (15.28.58–15.31.53 val.) Ar.U. ir R.M. pokalbio išklotinės matyti, kad Ar.U. tiesiogiai su R.M. derino AB “K.N.“ galimas ilgalaikes sąlygas UAB “N.G.“ dėl jos transportuojamų naftos produktų krovos. R.M. nurodė: „<...> Tik tai paprasčiausiai reikia dabar susidėliot visų aplinkinių planus, kad paskui kojos nepakišt <...>. Tai gal tada kokį pirmadienį susitikim?“ „<...> dėl tų planelių <...> tada mes pasiderinsim.“ Į tai Ar.U. atsakė: „Paskui pirmadienį su tavim pasižiūrėsim, kokia yra iš tikrųjų realiai, o trečiadienį aš jau tada su savo pageidavimais ir pasiūlymais būsiu tenai.“ R.M. patvirtino: „<...> Gerai, tada pirmadienį mes taip apie <...> į antrą pusę dienos <...> susiskambinsim“ (b. b. A, t. 57, b. l. 33–35). Aptartas pokalbis patvirtina, kad pirmiausia Ar.U. galimas AB “K.N.“ teikiamų paslaugų sąlygas suderindavo su R.M. ir tik paskui, iš pastarojo gavęs reikalingą informaciją ir žinodamas vidinę bendrovės poziciją, oficialiai kreipdavosi į AB „K.N.“. Iš 2008 m. sausio 9 d. nuo 19.40.26 val. iki 19.52.48 val. vykusio Ar.U. ir R.M. pokalbio analizės matyti, kad R.M., veikdamas palankiai UAB „N.G.“ inicijavo ilgalaikių UAB „N.G.“ planų dėl naftos produktų krovos sudarymą: „<...> dabar aš tiktai galvoju kaip čia toliau, <...> nes reikia vis tiek dabar žiūrėt perspektyvą <...> atsižvelgiant į tuos visus Mažeikių padidėjimus. Reik kažką bandyt tada <...> susidėlioti, ką čia terminalas dar gali paimti. <...> Ir kol kas reikia tad tuos planus konkretesnius susidaryti. Gal jau daugiau ilgalaikius tokius, kad paskui nekiltų klausimų“ (b. b. A, t. 57, b. l. 36–41). Tai, kad R.M., veikdamas UAB „N.G.“ interesais, siekė palankių UAB „N.G.“ sprendimų priėmimo dėl UAB „N.G.“ ekspedijuojamų krovinių perkrovimo, juos derindamas su J.A., patvirtina Ar.U. ir R.M. 2008 m. sausio 29 d. pokalbis, vykęs nuo 09.54.39val. iki 09.55.29 val., iš kurio matyti, kad R.M. Ar.U. patvirtino: „Viskas patvirtinta. <...> su (duomenys neskelbtini) šnekėjau, jis jau gavo patvirtinimus. <...> ir dėl to Novopolocko, ir dėl Maskvos.“ Ar.U. paklausė, kaip dėl to reagavo J.A.: „Ar labai vadas?“ R.M. atsakė, kad „ne“ (b. b. A, t. 57, b. l. 62). R.M. demonstruojamą palankumą, sprendžiant UAB „N.G.“ klausimus, patvirtina ir Ar.U. su R.M. 2008 m. vasario 27 d. laikotarpiu nuo 18.54.14 val. iki 18.55.19 val. vykęs pokalbis, kurio metu Ar.U. informavo R.M., kad parengta paraiška dėl naftos produktų krovos, ir prašė ją kuo greičiau patvirtinti, nes juos spaudžia klientai, todėl svarbu kuo greičiau pradėti procesą. R.M. užtikrino, kad patvirtinti paraišką nebus jokių kliūčių: „Supratau, nu jeigu toks noras yra, tai manau taip ir padarysim“ (b. b. A, t. 57, b. l. 83). Iš 2009 m. spalio 26 d. R.M. su Ar.U. pokalbio, vykusio nuo 14.05.57 val. iki 14.09.46 val., matyti, kad R.M. iš anksto informavo Ar.U. apie padėtį terminale ir ketinimus tvirtinti naftos produktų perkrovimo paraiškas: „<...> Tai tik tiek ir norėjau, nes jeigu ten dar koks pokalbis bus, ar ką, kad žinotumėt vat. <...> Jau patvirtinimus skaitykit, davėm“ (b. b. A, t. 57, b. l. 121–123). Iš aptarto pokalbio analizės matyti, kad R.M. stengėsi sudaryti įspūdį, jog jis veikia Ar.U. ir UAB „N.G.“ naudai ir užtikrina kuo palankesnes bendradarbiavimo sąlygas, tenkindamas Ar.U. prašymus. Be to, iš Ar.U. ir R.M. 2008 m. kovo 27 d. nuo 10.12.10 val. iki 10.17.58 val. vykusio telefoninio pokalbio analizės matyti, kad Ar.U. R.M. informavo, kad klientė įmonė „S.“ pateiks didesnį kiekį naftos produktų krovinių perkrovimui – kvotos didės nuo 96 iki 116 tūkst. t. R.M., būdamas suinteresuotas, kad terminalo pajėgumai būtų patvirtinti būtent UAB „N.G.“ kliento naudai, Ar.U. nurodė į AB “K.N.“ iki antradienio, t. y. duomenų apie kito kliento ketinimą terminale perkrauti naftos produktų kvotas paaiškėjimo, kreiptis su raštu ir patikino, kad rašte nurodytos kvotos bus patvirtintos (b. b. A, t. 57, b. l. 68–70). Nors R.M. aiškino, kad jis vienašališkai sprendimo dėl kvotų tvirtinimo priimti negalėjo, tačiau iš minėto pokalbio analizės matyti, jog jis turėjo įtakos palankiems UAB ,,N.G.“ sprendimams priimti ir buvo užtikrintas, kad jie šiai bendrovei bus palankūs. Tai, kad R.M., veikdamas UAB „N.G.“ interesais, galėjo daryti poveikį AB „K.N.“ generaliniam direktoriui J.A., patvirtina R.M. 2009 m. rugsėjo 1 d. nuo 16.22.08 val. iki 16.24.17 val. vykęs pokalbis su UAB „N.G.“ direktoriumi An.U., kurio metu R.M. pažadėjo paveikti J.A., kad pirmiausia būtų perkraunami UAB „N.G.“ kroviniai: „Aš rytoj jau su (duomenys neskelbtini) tada šnekuosi tiesiai šviesiai, kad arba mes pasakom ne <...> neaišku dėl ko arba mes leidžiam, <...> rytoj 99 procentai mes pasistatysim juos“ (b. b. A, t. 57, b. l. 100–101). Apie šią situaciją R.M. su An.U. kalbėjosi ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nuo 09.21.45 val. iki 09.23.07 val. Šio pokalbio metu An.U. paprašė greičiau susisiekti su J.A. (b. b. A, t. 57, b. l. 101). Byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad 2010 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 11.26.32 val. iki 11.27.59 val. vykusio pokalbio metu R. U. su R.M. derino AB “K.N.“ adresuoto rašto turinį: „Žvilgtelsi tu, nu kaip ir keisti nieko, bet tavo nuomonė, ar nebus per aštrus ar ne.“ R.M. pažadėjo peržiūrėti raštą ir per pusvalandį perskambinti (b. b. A, t. 57, b. l. 95). 2010 m. gegužės 5 d. 11.45.12 val. R.M. perskambino R. U. ir patvirtino, kad teksto turinys tinkamas. Gavęs patvirtinimą, R. U. informavo, kad raštą siųs AB „K.N.“ administracijai (b. b. A, t. 57, b. l. 95). R.M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jis minėto rašto turinio nekoregavo ir to daryti neketino, tačiau ta aplinkybė, jog R.M. raštą pripažino tinkamu keliamam tikslui pasiekti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto jo suinteresuotumo palankių UAB ,,N.G.“ sprendimų priėmimu. R.M. veiksmai, UAB „N.G.“ darbuotoją konsultuojant dėl AB “K.N.“ skirto rašto turinio, rodo R.M. bendrovei išimtinį palankumą, užtikrinusį, kad, UAB „N.G.“ atstovams suteikus reikalingą informaciją ir sukoordinavus jų veiksmus, AB „K.N.“ priimtų UAB „N.G.“ palankius sprendimus. Tai, kad UAB „N.G.“ atstovai pirmiausia visus klausimus aptardavo su R.M. ir tik suderinę poziciją oficialiai kreipdavosi į AB „K.N.“, neprieštarauja ir pokalbio, vykusio 2010 m. gegužės 28 d. nuo 10.58.45 val. iki 11.03.28 val. metu, išklotinės analizė, iš kurios matyti, kad R. U. informavo R.M., kad klientės įmonės „B(duomenys neskelbtini)“, „S.“ neturi krovinių ir nurodė: „Va tiek norėjau tau <...>. Kad žinotum. Aš čia tau sakau kaip tokia situacija, o ką ten jau kalbėt saviškiam, tai aš nežinau, gal ne viską.“ Į tai R.M. atsakė: „Kol kas neneškim panikos“ (b. b. A, t. 57, b. l. 134–135). Tokia situacija UAB „N.G.“ sudarė privilegijuotas sąlygas AB “K.N.“ terminale, ir tą Ar.U. neabejotinai suprato. Tai patvirtina 2009 m. balandžio 8 d. nuo 19.35.05 val. iki 19.55.35 val. vykęs Ar.U. pokalbis su A.V., kurio metu Ar.U. pasakojo apie savo planuojamą susitikimą su UAB „N.G.“ klientais ir su A.V. derino pokalbio tekstą. A.V. patarė pasakyti klientams, kad jiems išlaikoma nekonkurencinė aplinka, kam Ar.U. pritarė: „Taip, tai aš jiems ir žadu pasakyt, <...> kad aš puikiai suprantu, kad aš jums atlieku ne tik ekspedijavimą, bet ir kitus klausimus“ (b. b. A, t. 57, b. l. 72–77). R.M. palankumą UAB „N.G.“ patvirtina ir jo su šios bendrovės darbuotoju R. U. 2009 m. spalio 23 d. nuo 16.09.55 val. iki 16.16.58 val. vykęs pokalbis, kurio metu R.M. išsakė poziciją, kad nesutiks perkrauti kliento krovinio, jei jis naftos produktus gabens ne per UAB „N.G.“, o per kitą ekspedijavimo paslaugas teikiančią bendrovę: „<...> Aš sakau jisai save per daug gudrus yra, kadangi jisai dabar turi du šaltinius ir jisai svarsto, supranti. Per ką jis lapkričio pradžioj krausis? Per „T.R.“ ar per jumis? Jeigu jis taip darys, tai tada mes iš viso čia nieko nebesusigaudysim, supranti, tada. Tada tą krovinį jis pradės formuot dar per dvi sutartis. Tada, ką jisai galvoja, kad nuo to partiją dar pasididins. Tada žaidimo nebus. Aš jam daviau, sakau, suprast, kad jeigu jisai tvarkingai dabar galvos, tai kaip tą atkrovimą dabar daryt, tai jam toliau tęst mes ir leisim gal tada dar ir gale mėnesio leisim pradėt kraut. <...> jo krovinio grafikas per „T.R.“ jau pas mus guli penkios dienos. O tai reiškias – jis nieko neduoda, ką jis lapkritį žada veikt. Nu tai va, jeigu jis taip žais, tai tada tegu – ne. Žinai, tada mus, sakau, yra vienareikšmiškai matomas užsivertimas su talpom, tada tegu ir nesvajoja apie šio mėnesio pabaigą. Tai va, dėl to viskas yra kol kas neigiama, o kitą savaitę žiūrėsim, kokie jo veiksmai bus“ (b. b. A, t. 57, b. l. 120–121). 2009 m. lapkričio 12 d. 15.58.39 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R.M. su I. T. aptarė naftos produktų krovos kiekius, kurie užkirstų galimybę naftos produktus perkrauti kitiems klientams, o užtikrintų pagrindinės UAB „N.G.“ klientės – įmonės „S.“ – tiekiamų naftos produktų krovą: „(duomenys neskelbtini), jūs galite su normaliais klientais, kurie normaliai dirba bendradarbiauti, o tie, kurie neaišku kas, aš manau, kad aš „No“ pridengsiu visą jūsų.“ R.M. patvirtino: „<...> todėl aš tau ir sakau, kad tu skaityk, kad suderinta, jeigu pas tave gruodį – 30, o 4 mėnesiai po 60 – tada mes išstumsime Maskvą“ (b. b. B, t. 2, b. l. 112–113). 2010 m. gegužės 25 d. 13.14.34 val. vykusio pokalbio metu R.M. informavo įmonės „S.“ vadovą I. T., kad jis turi laukti skambučio iš įmonės „G.Z.“ atstovo, kuris domėjosi dėl 16 tūkst. t. vakuuminio gazolio, tiekiamo iš Maskvos, krovos. R.M. pabrėžė, kad jis minėtam asmeniui paaiškino, jog pagrindinė tiekėja yra įmonė „S.“, todėl, siekiant užtikrinti produkto kokybę, klientas privalo tiesiogiai susisiekti su šios įmonės atstovais (b. b. B, t. 2, b. l. 116–117). Aptartų telefoninių pokalbių išklotinių analizė patvirtina, kad tiek Ar.U., tiek pagrindinės UAB “K.N.“ klientės „S.“ atstovas I. T. žinojo, jog R.M., eidamas komercijos direktoriaus pareigas AB „K.N.“, atstovauja ir UAB „N.G.“ interesams bei tuo naudojosi, užsitikrinant išskirtinę padėtį verslo santykiuose su AB “K.N.“. Tam neprieštarauja 2010 m. rugpjūčio 10 d. 20.01.23 val. Ar.U. ir I. T. telefoninio pokalbio išklotinė, iš kurios matyti, kad I. T. po to, kai pasikeitė AB „K.N.“ generalinis direktorius ir iš esmės buvo keičiama bendrovės veiklos strategija, domėjosi, ar R.M. vis dar veikia UAB “N.G.“ naudai: „<...> na (duomenys neskelbtini) apsisprendė dabar ar neapsisprendė nieko?“ Ar.U., tęsdamas pokalbį apie R.M., laikydamasis konspiracijos, nurodė R.M. įvardyti „R. U.“ ir tai pakartojo kelis kartus: „Pasakysim taip – U. R.“, ir patvirtino, kad „U. R. pas jį dirba, kaip ir dirbo, ir kaip jie buvo neišskiriami, taip ir buvo“ (b. b. A, t. 1, b. l. 126–128). Tai, kad Ar.U. siekė atvirai nekalbėti apie jo ir R.M. nusikalstamus santykius, patvirtina aplinkybė, jog Ar.U. tuo metu žinojo, kad jo pokalbiai gali būti kontroliuojami. Tai patvirtina 2010 m. liepos 22 d. Ar.U. pokalbio su S.P. turinys, iš kurio matyti, kad Ar.U. įspėjo pastarąją, jog telefonu nieko negalima kalbėti, nes ministras davė nurodymą juos sekti (b. b. A, t. 1, b. l. 87). Taigi, akivaizdu, kad Ar.U., numanydamas apie galimą jo telefoninių pokalbių kontrolę, stengėsi kalbėti užuominomis, užmaskuotai ir siekė, kad pokalbių turinys neatskleistų jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, bet abiem pokalbio dalyviams būtų suprantamas.

402. Nepagrįsti nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo bei nuteistojo R.M. gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R.M., sutikęs su Ar.U. pasiūlymu, už gaunamą pusę UAB „N.G.“ pelno atitinkantį neteisėtą atlygį periodiškai Ar.U. teikė konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio informaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB “K.N.“ valdybos nutarimu 2003 m. vasario 27 d. protokolu Nr. J3-3 buvo patvirtintos Konfidencialios informacijos valdymo taisyklės (toliau – Taisyklės), priimtos siekiant išsaugoti bendrovės informacijos, kuri pagal šias taisykles turi konfidencialios informacijos ar komercinės (gamybinės) paslapties statusą, slaptumą, kad jos nesužinotų tretieji asmenys (1.2 punktas). Taisyklių 1.3 punkte numatyta, kad jos yra privalomos bendrovės darbuotojams, turintiems teisę susipažinti su konfidencialia informacija, t. y. susipažinusiems su šiomis taisyklėmis ir pasirašiusiems konfidencialumo sutartį. Nuteistasis R.M. su šiomis Taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai (t. 73, b. l. 96). Taisyklių 2.2 punkte apibrėžta, kad konfidenciali informacija – tai bendrovės informacija, kuriai pagal įstatymus, šias taisykles ar bendrovės sandorius nustatytas konfidencialios informacijos statusas. Bendrovės komercinės paslaptys visada yra konfidenciali informacija. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad komercinė (gamybinė) paslaptis – bendrovei priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, kuri komercine (gamybine) paslaptimi laikoma įstatymų nustatytais atvejais ir (ar) kuri yra įvardijama kaip tokia bendrovės valdybos tvirtinamame bendrovės komercinių paslapčių sąraše ar bendrovės valdybos nutarime. Taigi, R.M. buvo neabejotinai žinoma, kokia AB “K.N.“ informacija yra laikytina konfidencialia. Iš AB “K.N.“ valdybos nutarimu 2003 m. vasario 27 d. protokolu Nr. J3-3 patvirtinto AB „K.N.“ komercinių paslapčių sąrašo matyti, kad komercinėmis paslaptimis laikytina, be kita ko, ir informacija apie prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, apskaičiavimo metodikas ir apskaičiavimus, išskyrus tą, kurią privaloma atskleisti pagal įstatymus. Taip pat ir konfidenciali informacija, gauta iš kitų asmenų derybų dėl sutarčių sudarymo metu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta ar ne; informacija, susijusi su bendrovės sutarčių sąlygomis, vykdymu ir rezultatais; informacija apie komercinius ryšius, komercinius susitikimus, konfidencialių sutarčių sudarymą ir derybas (t. 73, b. l. 88).

403. Nuteistojo R.M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad R.M. nebuvo pasirašęs Konfidencialumo sutarties, todėl minėtos Taisyklės jam negali būti taikomos, nes nesukuria jam pareigų ir neužtraukia atsakomybės už jų nesilaikymą. Šis nuteistojo R.M. gynėjo argumentas nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R.M. nuo 2004 m. birželio 28 d. AB „K.N.“ ėjo bendrovės komercijos direktoriaus pareigas. Jis pagal 2004 m. birželio 14 d. bei 2009 m. rugsėjo 8 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, be kitų pareigų, buvo tiesiogiai atsakingas už konfidencialios informacijos, komercinių ir technologinių paslapčių apsaugos koordinavimą; jam patikėtos ekonominės, gamybinės, inžinerinės-techninės, komercinės informacijos ir komercinių paslapčių saugojimą; patikėtų komercinių technologinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą ir neplatinimą. R.M. tiek su AB “K.N.“ 2004 m. birželio 14 d., tiek su 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymais patvirtintais komercijos direktoriaus pareiginiais nuostatais buvo supažindintas pasirašytinai ir įsipareigojo juos vykdyti (b. b. A, t. 44, b. l. 65–66, 67–68). Akivaizdu, kad R.M., eidamas pareigas, koordinuodamas ir kontroliuodamas darbą su klientais, atstovaudamas bendrovei verslo santykiuose, būdamas atsakingas už su klientais sudarytų naftos produktų perkrovimo sutarčių vykdymo kontrolę, neabejotinai disponavo konfidencialia ir tarnybinio pobūdžio informacija, susijusia su klientais sudarytų sutarčių sąlygomis, taikomais tarifais, krovos apimtimis bei perkraunamų naftos produktų savybėmis. Jis, būdamas pasirašytinai supažindintas su Konfidencialios informacijos valdymo taisyklėmis, įsipareigojo tokio pobūdžio informacijos neplatinti pats bei užtikrinti, jog tokios informacijos neplatintų jam pavaldūs darbuotojai, tačiau byloje esantys objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R.M., laikydamasis su Ar.U. sudaryto susitarimo, nuolat pastarojo prašymu tokią informaciją jam teikė. Iš Ar.U. ir R.M. 2008 m. kovo 27 d. nuo 10.12.10 val. iki 10.17.58 val. telefoninio pokalbio matyti, kad Ar.U. domėjosi su kita AB “K.N.“ kliente – įmone „M.E.“ – susijusiais konfidencialiais duomenimis, klausė, o R.M. jam pateikė visą reikalingą informaciją: nurodė, kad krovinio ekspeditorė yra įmonė „E.G.“, paaiškino įmonių bendradarbiavimo ypatybes: „<...> masažierį dabar atsivežinėja <...> pradės paskui kraut atgal į bunkeriuotojus. Ten 6 tūkstančius, o daugiau nieko. <...> su mumis tvarkosi pagal savo sutartį. <...> viską daro E.G..“ R.M., suprasdamas, kad Ar.U. atkleidžia konfidencialią informaciją, patvirtindamas savo lojalumą pastarajam, sutiko šią informaciją pasitikslinti: „<...> galim šiaip dokumentus pasižiūrėt ir bus matyt“ (b. b. A, t. 57, b. l. 68–70). Tai, kad R.M. Ar.U. teikdavo su AB “K.N.“ klientais ir bendrovės komercine veikla susijusią informaciją, patvirtina 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuo 14.34.12 val. iki 14.35.12 val. vykusio R.M. ir Ar.U. pokalbio išklotinė, iš kurios matyti, kad R.M. informavo Ar.U., jog atsiranda klientų, todėl neaišku, ar nesusikirs su UAB „N.G.“ srautais, nes vadovas jau rašosi sutartį. Ar.U. pasiteiravo, ar sutartis rašoma su „L.O.“, R.M. patvirtino, kad taip (b. b. A, t. 57, b. l. 78). Taigi, R.M., 2009 m. rugpjūčio 19 d. vykusio telefoninio pokalbio metu informuodamas Ar.U. apie AB “K.N.“ komercinius ryšius, ketinamas sudaryti sutartis su kitais klientais, ne tik pažeidė savo pareiginius nuostatus, bet ir, veikdamas išimtinai UAB „N.G.“ interesais, sudarė pastarajam galimybę imtis strateginių veiksmų, jog tokia sutartis nebūtų sudaryta. Be to, iš 2009 m. spalio 29 d. nuo 11.54.19 val. iki 11.57.48 val. vykusio R.M. pokalbio su UAB „N.G.“ darbuotoju R. U. matyti, kad R.M. pastarajam atskleidė reikalingą informaciją dėl galimo terminalo užimtumo, nurodydamas, kiek planuojama perkrauti kitų klientų krovinių: „<...> jeigu Maskvos bus 60. Mes faktiškai neįveiksim žinai. Ten eina matai jau gandai tokie, kad gali 30 tik būt iš 60 <...> nes pats G.Z., kuris ten žinai viską valdo, taip šneka“ (b. b. A, t. 57, b. l. 123–124). Taip pat 2009 m. lapkričio 11 d. nuo 16.31.53 val. iki 16.46.38 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R.M., Ar.U. prašant apsvarstyti galimybę dėl palankesnių tarifų teikiamoms paslaugoms taikymo, atskleidė informaciją, susijusią su kitų klientų kreipimusi į AB “K.N.“ dėl naftos produktų perkrovimo terminale: „<...> kaip pavyzdį galiu tikrai neslėpdamas pasakyti, tuo labiau, kad aš nemanau, kad čia kokia komercinė paslaptis, vat B.N. dabar mūsų prašo 3 tūkst. t. patvirtinti mazutui iš Mozerio“ (b. b. A, t. 57, b. l. 124–128). Nors R.M. pokalbio metu pabrėžė, kad nemano, jog jo atskleidžiama informacija yra komercinė paslaptis, tačiau, kaip jau minėta, AB “K.N.“ valdybos nutarimu 2003 m. vasario 27 d. protokolu Nr. J3-3 patvirtintame AB „K.N.“ komercinių paslapčių sąraše įtvirtinta, kad konfidencialia informacija laikytina ir tokia informacija, kuri yra gauta iš kitų asmenų derybų dėl sutarčių sudarymo metu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta ar ne (t. 73, b. l. 88). Taigi, konfidencialia informacija neabejotinai laikoma ir informacija, susijusi su galimais sandoriais (tarifais, krovos kiekiais, naftos produktų kokybiniais rodikliais, gamyklų bei tiekėjų duomenimis ir t. t.), nepriklausomai nuo tokių derybų baigties.

404. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R.M., vykdydamas Ar.U. prašymą, konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio informaciją teikė ir vienos iš pagrindinių UAB „N.G.“ klienčių įmonės „S.“ atstovui I. T.. Nuteistojo R.M. gynėjas skunde nurodo, kad R.M. I. T. teikė informaciją, susijusią išimtinai tik su UAB „N.G.“ klientais, kurią teikti jį įpareigojo pati UAB „N.G.“, todėl jokių pažeidimų nepadarė. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Akivaizdu, kad UAB „N.G.“ išreikštas pageidavimas AB “K.N.“ komercijos direktoriui tiesiogiai bendrauti su bendrovės strategine partnere įmone „S.“ nesuteikė jam pagrindo I. T. atskleisti su kitais AB „K.N.“ klientais susijusius duomenis. Nors R.M. aiškino, kad jo nurodyta I. T. informacija negali būti laikoma konfidencialia, nes ji buvo nereikšminga, žinoma platesniam ratui asmenų, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad R.M., periodiškai bendraudamas su I. T., jam atskleidė konkrečius duomenis, susijusius su kitoms įmonėms taikomais krovos tarifais, perkraunamų naftos produktų kiekiais bei krovinių srautais. 2009 m. spalio 22 d. 15.03.04 val. vykusio R.M. ir I. T. pokalbio metu R.M. pastarajam perdavė informaciją, susijusią su bendrovės „M.N.“ duomenimis: apie vidaus rinkai teikiamus produktus, produktų kvotos dydį, bendrovės ryšį su gamykla (b. b. A, t. 57, b. l. 118–119). 2009 m. spalio 29 d. 09.40.34 val. vykusio pokalbio metu R.M. su I. T. derinant galimą perkrauti „S.“ teikiamą naftos produktų kiekį R.M. pastarajam atkleidė su kita AB “K.N.“ kliente – įmone „B(duomenys neskelbtini)“ – susijusius duomenis: „B(duomenys neskelbtini)“ mums krauna 90 tūkst. į mėnesį. 60 ateina iš Ufos grynai pagal jo kontraktą ir dar 30 jisai iš „(duomenys neskelbtini)“. <...> „B(duomenys neskelbtini)“ <...> dirba Baltarusijos rinkoje. <...> jis dabar kaip tik padarė konkurenciją L., <...> jis turi sutartį iki vasario pabaigos po 30 tūkst., tai čia jau vienareikšmiškai laimėta iš Novopolocko per mėnesį, ir dar šitame „spotovom“ apie 60 į mėnesį.“ Pokalbio metu R.M., įvertinęs „B(duomenys neskelbtini)“ kraunamus kiekius, I. T. patarė rašyti prašymą dėl mazuto perkrovimo (b. b. A, t. 1, b. l. 146–147). Aptarto pokalbio turinys patvirtina, kad R.M. koordinavo ne tik UAB “N.G.“, bet ir „S.“ atstovo I. T. veiksmus, suteikdamas reikiamą informaciją bei duodamas strategiškai svarbius patarimus, turėjusius įtakos UAB „N.G.“ vienos iš reikšmingiausių klienčių – įmonės „S.“ – tiekiamų naftos produktų krovos kiekiams. 2009 m. lapkričio 13 d. 16.47.40 val. R.M. pokalbio su I. T. metu R.M. pastarajam atskleidė prašomą informaciją, susijusią su AB “K.N.“ terminalo veikimo specifika – mazuto estakadomis ir jų naudojimu atskiriems klientams: „Viena veikia prie Mažeikių ir pačiu geriausiu atveju dar Mozeris, nes ji be produkto pašildymo sistemos. Ji gali būti šildoma tik garais. Ten supilame tai, kas gerai teka. Ir dvi normalios. Viena jų vakuuminiam. Taigi gaunas dvi mazutui dabar. Aš turiu omeny trys tamsios estakados“ (b. b. A, t. 57, b. l. 130–131). Esant aptartų faktinių duomenų visetui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R.M., būdamas pasirašytinai supažindintas su Taisyklėmis, neteisėtu neveikimu, t. y. neįvykdydamas AB „K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23.5 straipsnyje numatytos pareigos – saugoti jam patikėtas ekonomines, gamybines, inžinerines-technines ir komercines paslaptis, būdamas suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu ir veikdamas šios bendrovės interesais, Ar.U. ir UAB “N.G.“ didžiausios klientės „S.“ atstovui I. T. neteisėtai teikė konfidencialią, tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informaciją. Nors nuteistojo Ar.U. bei nuteistojo R.M. gynėjai apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad duomenis atskleisti „S.“ atstovui buvo sutikusi UAB „N.G.“, tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, informacija buvo teikiama ir apie kitų klientų, galinčių konkuruoti su UAB „N.G.“, krovinius ir jų veiklą.

405. Nepagrįstas R.M. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad R.M., nukreipdamas kitų įmonių atstovus į UAB „N.G.“, veikė ne šios bendrovės interesais, o tik vykdė AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ Sutarties Nr. 12-12-2005 sąlygas. Byloje esančių telefoninių pokalbių ir jų išklotinių turinys patvirtina, kad R.M., telefonu gavęs kitų įmonių, siekiančių pasinaudoti AB “K.N.“ terminalu, atstovų pasiūlymus, neatlikęs tų pasiūlymų išsamios analizės, nesistengdamas išsiaiškinti ateities bendradarbiavimo galimybių bei pasiūlymų sąlygų, įmonių atstovus nukreipdavo į UAB „N.G.“. Iš byloje esančios pokalbio, vykusio 2010 m. gegužės 12 d. nuo 12.06.37 val. iki 12.08.10 val., išklotinės matyti, kad UAB „M.E.“ darbuotojui E. K. kreipusis į R.M. dėl vakuuminio gazolio perkrovimo įkainių, pastarasis atsakė, kad jam reikia atlikti daug skaičiavimų, įkainiai turėtų būti panašūs kaip mazuto, tačiau jie vakuuminio gazolio gabenimą turi susiderinti su įmone, kuriai suteikta pirmenybės teisė (UAB „N.G.“), ir paklausė, ar jie tai žino (b. b. A, t. 57, b. l. 132–133). Taigi, R.M. klientą dėl galimybės perkrauti naftos produktus nukreipė į UAB „N.G.“, kad šis išsiaiškintų galimybes juos perkrauti per šią bendrovę, nuo kurios pelno priklausė jo paties neteisėtas atlygis. Nors nuteistasis R.M. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad UAB „M.E.“ niekada nebuvo AB „K.N.“ nuolatinė klientė, nes praeityje buvo kilę nemažai problemų iš šios įmonės išsireikalaujant įsiskolinimus už jai jau suteiktas paslaugas (b. b. A, t. 49, b. l. 56–73), tačiau šis aiškinimas neprieštarauja tam, jog jis buvo suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu.

406. Nuteistasis R.M. teigia, kad jis negalėjo nukreipti krovinių srautų į AB “K.N.“ terminalą, nes visus siektinus metinius planinius rodiklius tvirtindavo AB „K.N.“ valdyba, o AB „K.N.“ šiuos rodiklius ne tik pasiekdavo, bet ir viršydavo (t. 68, b. l. 51–60). Vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad terminalo apkrova nebuvo tolygi visus metus, o šiltuoju metų laiku būdavo laikotarpių, kurių metu terminale krovinių trūko (t. 72, b. l. 58), tačiau R.M., UAB „M.E.“ atstovui į jį kreipusis gegužės mėnesį, net nesidomėjo šios bendrovės pasiūlymu ir jos galimybėmis atkrauti vakuuminį gazolį šiltuoju metų laiku tiesiogiai per AB „K.N.“ terminalą. Nors AB „K.N.“ su UAB ,,N.G.“ sudarytoje Sutartyje Nr. 12-12-2005 šiai bendrovei buvo suteikta išskirtinė vakuuminio gazolio krovos teisė, tačiau ji nebuvo absoliuti. Šalys kas mėnesį derino atkraunamų krovinių srautus, kurie šiltuoju metų laiku ne visuomet užpildydavo terminalo pajėgumus. Todėl nesidomėjimas kitų klientų pasiūlymais, o akcentavimas krovos galimybių derinimo su UAB ,,N.G.“ neprieštarauja tam, kad R.M. buvo materialiai suinteresuotas, kad kuo didesni krovinių kiekiai būtų perkraunami per UAB ,,N.G.“, o ne per kitus klientus, nes nuo to priklausė jo neteisėto atlygio dydis.

407. Byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad R.M. nesvarstė tiesioginio bendradarbiavimo galimybių su įmonėmis „No“, „L.O.“, „Be N.“ bei kitomis įmonėmis, užsiimančiomis mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, gabenimu, ir ėmėsi veiksmų, jog toks bendradarbiavimas nebūtų pradėtas. 2008 m. balandžio 11 d. telefoninio pokalbio, vykusio nuo 13.45.48 val. iki 13.51.12 val., metu R.M. informavo J.A., kad „Be N.“ pateikė užklausą dėl naftos produktų perkrovimo: 60 tūkst. t. mazuto, 60 tūkst. t. benzino ir iki 40 tūkst. t. vakuuminio gazolio iš Novopolocko, tačiau tvirtino, kad įmonei skirtame atsakyme tikslinga nurodyti apie UAB „N.G.“ suteiktą išskirtinę vakuuminio gazolio krovos teisę, kad minėta įmonė neteiktų daugiau užklausų. J.A. pasiteiravus, ar „Be N.“ tiekiamą vakuuminį gazolį būtų galima maišyti, R.M. nurodė, kad tokios galimybės jokiu būdu nėra (b. b. A, 57, b. l. 71–72). Taigi, aptarto pokalbio metu J.A. aiškinantis bendradarbiavimo su minėta įmone galimybes, R.M., veikdamas UAB „N.G.“ interesais, kategoriškai paneigė bet kokią „Be N.“ galimybę pasinaudoti AB “K.N.“ terminalu. 2009 m. spalio 23 d. 12.54.08 val. R.M. pokalbio su „L.O.“ atstovu M. Ž. (M. Ž.) metu, pastarajam paklausus dėl galimybės perkrauti vakuuminį gazolį, atsakė: „<...> su vakuuminiu gazoliu pas mus programa pasirašyta iki kitų metų vasaros. Tai, kad ten negalimi papildomi kiekiai.“ M. Ž. pasiteiravus, ar verta kreiptis į UAB „N.G.“, R.M. patvirtino: „<...> ką ir kaip išrinkti jie ten geriau žino, jie mums garantuoja kiekį ir jiems visą šitą spręsti. Taip kad galite kreiptis – blogiau nebus. Jie tik tai gali duoti jums atsakymą, o ne aš“ (b. b. A, t. 1, b. l. 144–145). 2009 m. lapkričio 11 d. 15.35.57 val. pokalbio metu R.M. patvirtino I. T., kad į AB “K.N.“ kreipusis įmonei „No“ dėl 30 tūkst. t. mazuto krovos gruodžio mėnesiui, jis atsisakė perkrauti krovinį (b. b. A, t. 1, b. l. 150). R.M. 2009 m. spalio 23 d. 15.02.10 val. pokalbio su įmonės „B(duomenys neskelbtini)“ atstovu O. O. metu pastarajam taip pat nurodė dėl krovinių perkrovimo AB “K.N.“ terminale kreiptis į UAB „N.G.“: „Tiktai tu daryk per „Naftos grupę“, daryk pakrovimo grafiką nuo pačios pirmos dienos“ (b. b. A, t. 1, b. l. 145–146). 2010 m. gegužės 14 d. 14.21.10 val. R.M. pokalbio su verslininku Aleksandru metu taip pat nurodė, kad dėl vakuuminio gazolio perkrovimo jis turi bendrauti su UAB „N.G.“, ir patvirtino, jog lygiai tokią pačią informaciją jis pateikė ir įmonei „M.E.“: „<...> sistema grupė, kaip bebūtų, turi ekskliuzyvą dėl vakuuminio. <...> jie veža tik „No“ vakuuminį ir jie prašo garantuoti kokybę <...>. <...> reikia tartis su „grupe“. Tu ką nenori ten kreiptis? <...> Suderinti vis tiek reikia, čia bet kokiu atveju. Aš ir „M.E.“ tą patį pasakiau“ (b. b. A, t. 1, b. l. 152–153). 2010 m. gegužės 25 d. 13.14.34 val. R.M. pokalbio su I. T. metu pastarojo pasiteiravo, ar su juo susisiekė įmonės „G.Z.“ atstovai dėl vakuuminio gazolio perkrovimo, ir pasakė, kad jis įmonės atstovus informavo, jog pagrindinė tiekėja yra įmonė „S.“: „<...> aš jam paaiškinau, kad tu pagrindinis tiekėjas ir ten su kokybe kitaip nesigauna“ (b. b. A, t. 1, b. l. 154–155). 2010 m. liepos 7 d. 11.29.47 val. R.M. pokalbio su „T.M.“ atstovu (duomenys neskelbtini) dėl vakuuminio gazolio krovimo metu pastarąjį informavo, kad AB “K.N.“ pagal sudarytą sutartį vakuuminį gazolį priima iš vienos tiekėjos – UAB „N.G.“ – ir ragino įmonės atstovą kreiptis būtent į minėtą bendrovę: „Bet ten toks reikalas, kad ir su jais galima kalbėti ir kartu kažką daryti, jeigu bus geras vertingas pasiūlymas“ (b. b. A, t. 1, b. l. 156–158). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R.M. aiškino, kad klientai, pageidaujantys sudaryti krovos sutartis ar pakeisti jų sąlygas, turėjo tiesiogiai kreiptis į bendrovės generalinį direktorių. Paprastai klientai pateikdavo ir tiesiogiai generaliniam direktoriui adresuotą atitinkamą raštą su prašymais ir ketinimais dėl sutarties sudarymo ar keitimo. Tada generalinis direktorius pats priimdavo sprendimą dėl krovos sutarties sudarymo arba iškeldavo šį klausimą svarstyti bendrovės administracijos posėdžio metu (t. 74, b. l. 175–176). Taigi, nors R.M. aiškino, kad klientai, norėdami sudaryti sutartis su AB “K.N.“, turėdavo susisiekti su generaliniu direktoriumi J.A., tačiau iš aptartų telefoninių pokalbių turinio matyti, jog R.M. bendradarbiavimu besidominčių įmonių atstovus pats nukreipdavo ne tiesiogiai į AB „K.N.“ generalinį direktorių, tačiau į UAB „N.G.“. Iš 2009 m. rugsėjo 28 d. nuo 11.00.08 val. iki 11.01.02 val. vykusio AB „K.N.“ generalinio direktoriaus J.A. ir R.M. pokalbio matyti, kad J.A. informavo R.M., jog pas jį atvyko klientai iš Tatarstano dėl per AB “K.N.“ gabenamo mazuto, dyzelio, benzino, kurio perkrovimo kiekiai siektų 100 tūkst., ir nurodė, jog nori jį pasikviesti aptarti tokį pasiūlymą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė apsvarstyti teikiamą įmonės pasiūlymą: „<...> mes jo neimsim“ (b. b. A, t. 57, b. l. 116–117). Šie faktiniai duomenys paneigia R.M. aiškinimą, kad klausimus dėl sutarčių su klientais sudarymo spręsdavo tik J.A., ir rodo, jog R.M., sutikęs su Ar.U. pasiūlymu, už jam mokamą neteisėtą atlygį priėmė UAB “N.G.“ palankius sprendimus ir buvo suinteresuotas nesudaryti tiesioginių sutarčių su įmonėmis, galinčiomis sukurti konkurencines sąlygas įmonei UAB „N.G.“. Jis, net nesvarstydamas AB “K.N.“ bendradarbiavimo su minėtomis bendrovėmis, informuodavo J.A. apie galimybių sudaryti sutartis su kitais klientais nebuvimą, o tai turėjo įtakos tam, kad sutartys buvo nesudaromos (b. b. A, 57, b. l. 71–72, 116–117). Tai patvirtina ir 2009 m. rugsėjo 7 d. 15.46.38 val. R.M. su UAB „N.G.“ vienos iš pagrindinių klienčių – įmonės „S.“ atstovu I. T. vykęs pokalbis, kurio metu I. T. pasiteiravo, ar AB “K.N.“ niekam nepatvirtino 20 tūkst. t. vakuuminio gazolio į Ufą. R.M. užtikrino, kad daugiau niekam, tik „S.“, tačiau nurodė, kad sulaukia pasiūlymų iš tokia galimybe besidominčių įmonių, su kuriomis bendradarbiauti atsisako: „<...> bet mes remiamės tuo, kad jūs garantuojate apimtį ir su jumis reikia visa tai aptarti. <...> visiems tas pats atsakymas, nes jūs garantuojate tiekimą, su jumis viską ir spręst. Jokių kitų patvirtinimų nėra“ (b. b. A. t. 1, b. l. 143).

408. Aptartų telefoninių pokalbių turinį patvirtina ir bylos rašytiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad R.M. su galimais AB “K.N.“ klientais bendradarbiauti atsisakydavo ne tik pastariesiems su juo susisiekus telefonu, bet ir įmonių atstovams AB “K.N.“ siunčiant oficialias užklausas. Kaip jau minėta, įmonė „T.M.“ 2007 m. gruodžio 18 d. atsiuntė AB „K.N.“ pasiūlymą Nr. 021/4283 sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB “K.N.“ terminalą sutartį. AB „K.N.“ generalinis direktorius pasirašė R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. Nr. (6.2)A6-26 atsakymą, kuriuo AB “K.N.“ atsisakė bendradarbiauti su minėta įmone dėl UAB „N.G.“ suteiktos išskirtinės teisės krauti vakuuminį gazolį (b. b. A, t. 14, b. l. 107). R.M. teigimu, rašto turinys buvo derinamas su AB “K.N.“ vadovybe: administracijos pasitarimų metu arba tiesiogiai su generaliniu direktoriumi. Be to, minėtame rašte nenurodytas rašto rengėjas, todėl tai nereiškia, kad raštą rengė būtent R.M. (b. b. A, t. 56, b. l. 27–28). Iš 2008 m. sausio 9 d. nuo 19.40.26 val. iki 19.52.48 val. vykusio Ar.U. ir R.M. pokalbio matyti, kad Ar.U. nurodė, jog įmonė „T.M.“ pakartotinai kreipsis į AB „K.N.“ ir jai reikia atsakyti. R.M. patvirtino, kad parengs atsakymą: „Supratau. Kaip mes tada kalbėjom“ (b. b. A, t. 57, b. l. 36–41). Nuteistojo R.M. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad aptartas pokalbis vyko jau po 2008 m. sausio 7 d. rašto Nr. (6.2)A6-26 išsiuntimo įmonei „T.M.“, tačiau iš analizuojamo pokalbio turinio matyti, jog R.M. su Ar.U. šiuo klausimu kalbėjosi jau ne pirmą kartą ir poziciją dėl AB “K.N.“ bendradarbiavimo su „T.M.“ buvo suderinęs su pastaruoju jau anksčiau. Teisėjų kolegija sutinka su R.M. aiškinimu, kad „T.M.“ skirtame rašte nurodyta informacija atitiko realias tuometes AB “K.N.“ bendradarbiavimo su minėta įmone galimybes, todėl jo veiksmai nebuvo neteisėti. Vis dėlto tokios pozicijos derinimas tiesiogiai su Ar.U. patvirtina R.M. siekį Ar.U. pademonstruoti savo palankumą UAB „N.G.“. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R.M. UAB „N.G.“ palankios pozicijos laikėsi ir vėliau, t. y. daugiau nei po pusmečio „T.M.“ atstovui dar kartą su R. U. susisiekus telefonu, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuo 15.35.28 val. iki 15.38.13 val. vykusio pokalbio metu R.M. „T.M.“ atstovui K. R. nurodė, kad naftos produktus perkrauti jų terminale galima tik per UAB „N.G.“: „<...> kas dėl perkrovimo, tai jokiais būdais, nes vis tiek lieka „N.G.“, nes jie turi ekskliuzyvą, tik iš kur jie paskui rinks apimtį, tai čia jau kitas klausimas. <...> Ar jie dirbs tiktai su „S.“, nes jiems paskui pritrūks apimčių, tada gal jie sudarinės sutartis su kitomis kompanijomis <...> situacija neaiški“ (b. b. A, t. 1, b. l. 138–139). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina R.M. suinteresuotumą visus galimus AB “K.N.“ klientus, neapsvarsčius jų teikiamo pasiūlymo, nukreipti į UAB “N.G.“. Aptartais neteisėtais veiksmais R.M. pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 23.4 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės finansinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus, netinkamai vykdydamas AB „K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų IV dalies 23.3 straipsnyje numatytą uždavinį – analizuoti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, užtikrinti jos stabilumą, vystymą ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus, veikė UAB „N.G.“ interesais, taip siekdamas kuo didesnio šios bendrovės pelno, kurio dalis už UAB “N.G.“ naudingų sprendimų priėmimą periodiškai buvo pervedama į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą.

409. R.M. pripažintas kaltu dėl palankumo UAB „N.G.“, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2008 m. kovo 7 d. parengiant Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl Sutarties papildymo 3.1.2 punktu, kuriuo AB „K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t mazuto perkrovimui. Sutiktina su nuteistojo R.M. gynėjo skundo argumentu, kad byloje esantis 2008 m. kovo 3 d. AB “K.N.“ administracijos posėdžio protokolas Nr. A2 1-09 patvirtina, jog UAB „N.G.“ prašymą dėl 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. NG-SD08-02/28-8 sutarties papildymo svarstė visa AB „K.N.“ administracija (gamybos direktorius G. V., technikos direktorius A. Ž., vyriausioji finansininkė J. B., bendrojo skyriaus viršininkė D. B., dalyvavo advokatė I. B.-G.) (b. b. A, t. 65, b. l. 169–171). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R.M. aiškino, kad jis prie AB “K.N.“ sutarčių sudarymo ar jų pakeitimų priėmimo prisidėdavo nebent tik sutarties teksto atspausdinimu pagal prieš tai priimtą generalinio direktoriaus sprendimą arba administracijos posėdžio metu priimtą nutarimą, kurį jis pagal bendrovės administracijos darbo reglamento nuostatas ir komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus privalėjo parengti (t. 74, b. l. 176). Vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmiausia Ar.U. Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimo Nr. 6 turinį derino su R.M.. Tai patvirtina 2016 m. gruodžio 9 d. papildomos pokalbių suvestinės prie 2014 m. gegužės 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, iš kurių matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. vykusio telefoninio pokalbio metu A.V. pasiteiravo Ar.U., ar nukeliavo koks nors raštas (į AB “K.N.“). Ar.U. informavo A.V., kad jis buvo susitikęs su kaimynu (R.M.), kuris paruoš idėją. A.V. nurodė: „prašyk kokį šimtą; nes vis tiek nubrauks kokį 10, <...> gali ir daugiau prašyti“ (b. b. A, t. 57, b. l. 83). Minėto pokalbio turinys aptartų faktinių duomenų kontekste neabejotinai patvirtina, kad Ar.U. nurodymu An.U. su 2008 m. vasario 28 d. raštu Nr. NG-SD08-02/28-8 į AB “K.N.“ kreipėsi, iš R.M. gavęs reikalingą informaciją, ir tiek jis, tiek Ar.U. buvo iš anksto užtikrinti, kad prašymas bus išspręstas palankiai UAB „N.G.“ naudai, nes tuo rūpinosi R.M., kuris ,,ruošė idėją“. Ta aplinkybė, kad Pakeitimas Nr. 6 buvo priimtas AB “K.N.“ administracijos posėdžio metu, o R.M. priimti tokį sprendimą vienasmeniškai neturėjo įgaliojimų, nepaneigia R.M. išskirtinio indėlio Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimo Nr. 6 patvirtinime, teisėtais veiksmais parengiant AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą, kuris buvo inicijuotas UAB ,,N.G.“.

410. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo R.M. gynėjas, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R.M. UAB „N.G.“ interesais veikė ir AB “K.N.“ administracijos posėdžių, vykusių 2007 m. spalio 5 d. ir 2008 m. liepos 21 d., metu, palaikydamas sprendimus atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ apmokėti cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas. Iš byloje esančio Ar.U. ir A.V. pokalbio, vykusio 2008 m. sausio 17 d. nuo 17.50.13 val. iki 17.54.36 val., išklotinės matyti, kad poziciją dėl UAB „N.G.“ už prastovas išrašytų sąskaitų faktūrų panaikinimo Ar.U. derino būtent su R.M.: „<...> tau reikėtų su kaimynu (R.M.) turbūt šnektelėt, kad vat yra tokie raštai <...> ir kad vadui reiktų pateikti nuomonę, kad tos dvi dienos nėra jos tiek vertos, kad reikėtų tiek škandalo kelti“ (b. b. A, t. 57, b. l. 50–51). Tai paneigia nuteistojo gynėjo skundo argumentą, kad R.M. neturėjo net teorinės galimybės daryti įtaką AB “K.N.“ administracijos posėdžių metu priimamiems sprendimams, ir rodo, jog jis, kaip AB „K.N.“ komercijos direktorius, veikdamas pagal savo įgaliojimus, formavo ir AB „K.N.“ generalinio direktoriaus nuomonę dėl priimamų sprendimų, naudingų UAB „N.G.“ reikalingumo AB ,,K.N.“, o tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos jų priėmimo sėkmei. Nors nebuvo jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokio sprendimo naudingumą AB “K.N.“, R.M. administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą, kad UAB „N.G.“ būtų atleista nuo jai kilusių prievolių vykdymo. Pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiga atlyginti už susidariusias prastovas atsiradusius nuostolius kilo išimtinai UAB „N.G.“ (nuosprendžio 329 p.), todėl buvo akivaizdu, jog, išvaisčius turtinę AB “K.N.“ teisę išieškoti iš UAB „N.G.“ jai paskirtų baudų sumas, AB „K.N.“ patirs didelę turtinę žalą, tačiau R.M., būdamas tiesiogiai atsakingas už sutarties vykdymą ir kuo mažesnių AB „K.N.“ nuostolių užtikrinimą, ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų priimti AB “K.N.“ nuostolingi sprendimai, bet ir veikdamas UAB „N.G.“ interesais, tokius sprendimus palaikė. Tam neprieštarauja jau pirmiau aptarto R.M. ir R. U. 2010 m. gegužės 4 d. nuo 10.43.10 val. iki 10.48.41 val. vykusio pokalbio turinys, kuris patvirtina R.M. suinteresuotumą, jog UAB „N.G.“ išvengtų baudų už susidariusias prastovas mokėjimo, nes jis ir tada davė R. U. patarimus, ką konkrečiai turi rašyti AB “K.N.“ administracijai skirtame rašte: „<...> parašyk, kad vadovaujantis tai, kad yra tos trys paros, bet akcentą reikia sudėti visgi tai, kad pats klientas labai didelius nuostolius yra patyręs dėl nesavalaikio išpylimo sausio mėnesį, sausį–vasarį mėnesiais ir viskas; turim realiai apie (NŽ) galvoti, yra pagrindas tas, kad mes jiems pridarėm kiaulystės labai daug per savo, kaip sakant, ir orą, bet kaip bebūtų jie žiaurius nuostolius turėjo, 30 000 laikyti ant ratų, o supranti ir plius jie į ateitį daro perspektyvas ir kuria planus su mumis dirbti, čia žinai kiršintis tikrai nereikia ir aš pritarsiu šitam laiškui“ (b. b. A, t. 57, b. l. 93–94).

411. Aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R.M. teisėtais veiksmais bei neteisėtu veikimu ir neveikimu UAB „N.G.“ verslo santykiuose su AB “K.N.“ atstovavo UAB „N.G.“ bei Ar.U. interesams, taip pat dalyvaudamas sprendžiant klausimus, susijusius su terminalo teikiamomis paslaugomis, palaikė UAB “N.G.“ palankią poziciją. R.M. nuolatos Ar.U. bei UAB „N.G.“ didžiausios klientės įmonės „S.“ atstovui I. T. teikė reikalingą konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB “K.N.“ informaciją, neteisėtais veiksmais su Ar.U. suderino atsisakymo su įmone „T.M.“ sudaryti naftos produktų transportavimo sutartį tekstą, nesvarstė galimybės leisti įmonėms „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti AB “K.N.“ terminalo teikiamomis paslaugomis, 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. parengė UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą dėl AB “K.N.“ įsipareigojimo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t mazuto perkrovimui, taip pat 2008 m. liepos 21 d. AB „K.N.“ administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas. Nors R.M. gynėjas tvirtina, kad nėra jokių sąsajų tarp R.M. inkriminuotų veiksmų ir į R.M. priklausiusios įmonės „V.V..“ sąskaitą pervestų piniginių sumų, tačiau aptarti R.M. veiksmai neabejotinai rodo pastarojo palankumą, teikiamą UAB „N.G.“ už atlygį. Ar.U., pasiūlydamas kyšį R.M. ir jį pastarajam sistemingai duodamas, būtent to ir siekė – išskirtinio palankumo verslo santykiuose su AB „K.N.“ ir palankių sprendimų UAB „N.G.“ priėmimo, o R.M., aptartais veiksmais nuolatos proteguodamas UAB “N.G. tai pastarajam ir užtikrino, suprasdamas, kad už tai gaus neteisėtą atlygį, ir jį gavo.

412. R.M. veiksmų UAB „N.G.“ naudai sisteminis pobūdis, vertinant jų visumą, neabejotinai patvirtina R.M. siekį gauti kuo didesnį neteisėtą atlygį, kuris buvo tiesiogiai susijęs su UAB „N.G.“ pelnu ir kurio dalis periodiškai buvo pervedama į jo valdomą įmonės „V.V..“ sąskaitą. Tai patvirtina įmonių „W“ ir „V.V..“ banko sąskaitų išrašai. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 5 d iki 2010 m. liepos 20 d., esant rašytiniam Ar.U. nurodymui, iš įmonės „W“ sąskaitos į R.M. valdomą įmonės „V.V..“ sąskaitą buvo atlikti mokėjimo nurodymai: 1) 2008 m. spalio 7 d. 253 719,55 Eur; 2) 2008 m. lapkričio 11 d. 500 000 Eur; 3) 2008 m. gruodžio 4 d. 500 000 Eur; 4) 2009 m. rugpjūčio 7 d. 447 043,17 Eur; 5) 2009 m. spalio 21 d. 122 661,32 Eur; 6) 2009 m. lapkričio 16 d. 166 445,48 Eur; 7) 2009 m. gruodžio 14 d. 192 515,64 Eur; 8) 2010 m. kovo 1 d. 228 526,20 Eur; 9) 2010 m. vasario 12 d. 175 549 JAV doleriai; 10) 2010 m. balandžio 20 d. 232 720,88 Eur; 11) 2010 m. gegužės 27 d. 213 726,23 Eur; 12) 2010 m. liepos 21 d. 399 368,38 Eur. Ar.U., per įmonės „W“ banko sąskaitą pervesdamas į įmonės „V.V..“ sąskaitą R.M. už pastarojo teikiamą konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio informaciją bei AB „K.N.“ priimamus UAB „N.G.“ palankius sprendimus pasiūlęs davė, o R.M. sutikęs priėmė iš viso didesnės nei 250 MGL, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių, vertės kyšį.

413. Nepagrįstas nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo bei nuteistojo R.M. gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje dėstomas kaltinimas yra neaiškus, nes inkriminuojama, jog Ar.U. pasiūlė ir davė kyšį, o R.M. su pasiūlymu sutikęs jį priėmė nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d., taip pat inkriminuojant veiksmus, padarytus iki 2008 m. spalio 6 d. Kaip jau minėta, R.M. ir Ar.U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad Ar.U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d., pervesdamas į R.M. priklausančią sąskaitą pinigus įvairiomis sumomis, davė, o R.M. priėmė kyšį, kurį Ar.U. jam pasiūlė laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. už R.M. AB „K.N.“ vardu priimamus palankius sprendimus ir UAB „N.G.“ palankius veiksmus. Taigi, Ar.U., juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ ir R.M. tiek prašyme pakeisti kaltinimą, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra inkriminuoti du alternatyvūs nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje, veiksmai, t. y. kyšio pasiūlymas ir sutikimas priimti kyšį bei kyšio davimas ir jo priėmimas. Toks Ar.U. kyšio R.M. pasiūlymo ir R.M. sutikimo priimti kyšį laikas nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistiesiems pareikštas kaltinimas turi būti vertinamas visa apimtimi, vertinant visus nuteistiesiems inkriminuotus veiksmus (ir alternatyvius) bei jų padarymo laiką. Nors byloje nėra fiksuoti nuteistųjų pokalbiai, kuriuose Ar.U. būtų žodžiu išsakęs kyšio pasiūlymą R.M., o šis išsakęs sutikimą kyšį priimti, o nuteistieji tai neigia, tačiau nagrinėjamoje byloje kiti pirmiau aptarti objektyvūs duomenys, patvirtinantys R.M. veikimą UAB „N.G.“ interesais dar iki pirmojo Ar.U. pinigų pervedimo į „V.V.“ sąskaitą bei pačių nuteistųjų veiksmai, sistemingai duodant pinigus kaip kyšį ir jį priimant, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje bei BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes (b. b. A, t. 1, b. l. 160; t. 50, b. l. 112–115, 127–130, 134; t. 57, b. l. 33–35, 36–41, 62). R.M. palankiai UAB „N.G.“ veikė žinodamas, kad už tai jis gaus neteisėtą atlygį ir sutiko jį gauti. Pirmiau aptartų telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad nuteistieji Ar.U. ir R.M. vienas kitu pasitikėjo. Ar.U. žinojo, kad R.M. pagal išankstinį susitarimą už neteisėtą atlygį, vykdydamas jo prašymus, teiks UAB “N.G.“ naudingą konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio informaciją, darys įtaką pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų UAB „N.G.“ palankių sprendimų priėmimui bei klientus, norinčius naftos produktus perkrauti tiesiogiai per AB “K.N.“ terminalą, nukreips į UAB “N.G.“. Nuteistasis Ar.U. suprato, kad jis siekia papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kompetentingą, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, atlikti (neatlikti) pageidaujamus UAB „N.G.“ palankius veiksmus ir norėjo taip veikti. R.M. vykdė Ar.U. prašymus, žinodamas, kad jis yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atliekantis pareigas, kurias vykdyti jį įpareigoja teisės aktai. Jis suvokė, kad Ar.U. jam siūloma turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už palankų UAB “N.G.“ teisėtą ir neteisėtą veikimą ir neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, siekė šį atlygį gauti ir gavo. Taigi, nuteistieji Ar.U. ir R.M. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia.

414. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje R.M. kaltinant pagal BK 225 straipsnio 3 dalį buvo nustatyta, kad jis AB „K.N.“ 2008–2010 metais suteikiant išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę tik UAB „N.G.“ fiksuojant perkrovimo tarifą dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo, padarė AB „K.N.“ 9 477 869,91 Eur žalą, 2008–2010 m. AB “K.N.“ rezervavus UAB „N.G.“ vakuuminio gazolio perkrovimui terminalo pajėgumus dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur, o AB “K.N.“ rezervavus UAB „N.G.“ mazuto perkrovimui terminalo pajėgumus dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 3 766 338,12 Eur žalą, t. y. iš viso AB „K.N.“ dėl to patyrė didelę 17 311 914,76 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtinus, kad nuteistųjų Ar.U., A.V. ir J.A. veiksmais, AB “K.N.“ ir UAB „N.G.“ sudarant Sutartį Nr. 12-12-2005 bei priimant vėlesnius jos pakeitimus, kuriuos pasirašė AB „K.N.“ generalinis direktorius J.A., bei UAB „N.G.“ 2006–2010 m. laikotarpiu taikant fiksuotą vakuuminio gazolio perkrovimo tarifą, buvo veikiama priešingai AB “K.N.“ interesais ir dėl to AB „K.N.“ buvo padaryta iš viso 20 279 052,98 Eur žala (4 067 706,73 Eur + 3 766 338,12 Eur +12 445 008,13 Eur), didelės – 17 311 914,76 Eur – žalos padarymo AB „K.N.“ aplinkybė (dėl AB “K.N.“ 2008–2010 metais išskirtinės vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisės taikymo tik UAB „N.G.“, ir fiksuoto perkrovimo tarifo dėl vakuuminio gazolio perkrovimo kainų skirtumo; AB „K.N.“ 2008–2010 m. terminalo pajėgumų vakuuminio gazolio ir mazuto perkrovimui rezervavimo UAB “N.G.“) iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, Ar.U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o R.M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį šalinama kaip neįrodyta. Šios aplinkybės pašalinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad nuteistajam juridiniam asmeniui UAB “N.G.“, atstovaujamam direktoriaus An.U., nekontroliavusio ir neprižiūrėjusio Ar.U., kuris už pageidaujamą R.M. veikimą UAB “N.G.“ interesais vykdant įgaliojimus pasiūlė ir davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o R.M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, už teisėtą veikimą ir neteisėtą veikimą bei neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, sutikęs priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, jį priėmė. Didelės žalos padarymas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nėra nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis požymis ir veiksmų kvalifikavimui pagal šiuos įstatymus neturi įtakos.

415. Nors R.M., klientus dėl krovinių perkrovimo nukreipdamas į UAB “N.G.“, siekė šiai bendrovei užtikrinti didesnį pelną, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad dėl to mažėjo naftos produktų krovinių kiekis AB „K.N.“ terminale, kadangi UAB “N.G.“ visus naftos produktų krovinius perkraudavo būtent minėtame terminale. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad R.M., veikdamas UAB „N.G.“ interesais, tyčia neužtikrino planuojamos metinės AB “K.N.“ krovos. Todėl iš R.M. pareikšto kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį šalinamas jam inkriminuotas 2004 m. birželio 14 d. pareiginių nuostatų IV dalies 23.1 straipsnio pažeidimas, kad jis, eidamas AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių vykdymo kontrolę, tyčia neužtikrino planuojamos AB “K.N.“ metinės krovos.

416. Taigi, nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad juridinis asmuo UAB „N.G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus An.U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „N.G.“ akcininko, ėjusio konsultanto pareigas, Ar.U., kuris nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdos mieste ir kitose tiksliai nenustatytose vietose už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB „K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. palankų UAB ,,N.G.“ teisėtą veikimą, neteisėtą veikimą ir neveikimą, vykdant AB „K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, pasiūlė R.M. pusę faktinio UAB ,,N.G.“ pelno, gauto už naftos produktų, ekspedijuotų UAB ,,N.G.“, transportavimą per AB ,,K.N.“ terminalą, pinigus pervedant iš „W“ (duomenys neskelbtini) Ar.U. valdomos sąskaitos banke RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) į R.M. valdomą užsienio įmonės „V.V..“ banko sąskaitą, už tai prašant AB ,,K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. užtikrinti palankių UAB ,,N.G.“ AB ,,K.N.“ sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą, teikti jam konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB ,,K.N.“ informaciją, atlikti UAB ,,N.G.“ dokumentų, skirtų AB ,,K.N.“, tekstų derinimą.

416.1. R.M., būdamas AB „K.N.“ komercijos direktorius, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pagal 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. AB “K.N.“ komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, turėdamas pareigas ir funkcijas, numatytas 4 straipsnyje „Komercijos direktoriui tiesiogiai pavaldūs: rinkotyros ir pardavimų grupė <...>“; 5 straipsnyje „Komercijos direktorius sprendžia pavaldžių padalinių veiklos klausimus: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jų veiklą, koordinuoja su kitų direktorių pavaldume esančių padalinių veiklą, operatyviai sprendžia iškilusias problemas“; 6 straipsnyje „Dalyvauja bendrovės veiklos strategijos svarstyme bei planavime“; 7 straipsnyje „Dalyvauja perkrovimui priimamų naftos produktų kiekių (apimčių) planų tvirtinime“; 8 straipsnyje „Atlieka rinkos tyrimus, analizuoja Bendrovės komercinę veiklą ir teikia pasiūlymus jos gerinimui“; 9 straipsnyje „Atstovauja bendrovę santykiuose su verslo partneriais“; 10 straipsnyje „Ruošia darbo su klientais strategiją“; 11 straipsnyje „Koordinuoja ir kontroliuoja darbą su klientais. Teikia pasiūlymus bei organizuoja įmonės reklamos ir įvaizdžio kūrimą“; 12 straipsnyje „Dalyvauja sudarant bendrovės krovos perspektyvinius planus, kontroliuoja ir teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl šių planų įgyvendinimo“; 13 straipsnyje „Koordinuoja bendrovės turto, teritorijos, konfidencialios informacijos, komercinių ir technologinių paslapčių apsaugą“; 15 straipsnyje „Dalyvauja planuojant ir nustatant kainodaros politiką ir strategiją“. Taip pat pagal AB „K.N.“ 2004 m. birželio 14 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už: pagal 23.1 straipsnį – sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą; pagal 23.3 straipsnį – bendrovės ūkinės finansinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus; pagal 23.5 straipsnį – jam patikėtos ekonominės, gamybinės, inžinerinės-techninės, komercinės informacijos ir komercinių paslapčių saugojimą; pagal 23.6 straipsnį – Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą; taip pat pagal AB “K.N.“ 2009 m. rugsėjo 8 d. komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už pagal 23.1 straipsnį – pareiginių nuostatų tinkamą vykdymą; pagal 23.2 straipsnį – sudarytų su klientais naftos produktų perkrovimo sutarčių kontrolę, siekiant užtikrinti planuojamą metinę krovą; pagal 23.4 straipsnį – bendrovės ūkinės finansinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymąsi ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus; pagal 23.6 straipsnį – patikėtų komercinių technologinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą ir neplatinimą; pagal 23.9 straipsnį – Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų ir kitų teisinių dokumentų, reglamentuojančių pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymų vykdymą, būdamas suinteresuotas kuo didesniu UAB „N.G.“ pelnu, nes jo dalis pagal susitarimą su Ar.U. jam turėjo būti išmokėta, sutiko savo naudai priimti didelės vertės kyšį už teisėtą, neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus ir neįvykdė arba netinkamai įvykdė AB “K.N.“ komercijos direktoriaus 2004 m. birželio 14 d. pareiginiuose nuostatuose numatytus uždavinius: 23.3 straipsnyje– vykdyti bendrovės ūkinės komercinės veiklos analizę, stabilumą, jos vystymą ir gerinimą, siekiant išnaudoti bendrovės metinius techninius pajėgumus; 23.5 straipsnyje – saugoti patikėtas ekonomines gamybines, inžinerines-technines ir komercines paslaptis; 23.6 straipsnyje – vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius aktus ir kitus teisinius dokumentus, reglamentuojančius pavaldaus padalinio veiklą, bei bendrovės valdymo organų nurodymus.

416.2. R.M. neteisėtais veiksmais teikė Ar.U. bei UAB „N.G.“ didžiausios klientės įmonės „S.“ atstovui I. T. konfidencialią ir tarnybinio pobūdžio AB „K.N.“ informaciją.

416.3. AB „K.N.“ gavus 2007 m. gruodžio 18 d. Nr. 021/4283 įmonės „T.M.“ pasiūlymą sudaryti su „T.M.“ naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, R.M. neteisėtais veiksmais suderino su Ar.U. atsakymo teksto turinį, parengė atsakymą įmonei „T.M.“, atsisakant sudaryti naftos produktų transportavimo per AB „K.N.“ terminalą sutartį, motyvuojant tuo, kad vakuuminio gazolio transportavimo teisė bei mazuto transportavimo kvotos per terminalą yra perduotos UAB „N.G.“. AB “K.N.“ generaliniam direktoriui J.A. pasirašius šį R.M. rengtą 2008 m. sausio 7 d. Nr. (6.2)A6-26 atsakymą, jis tokiais savo veiksmais „T.M.“ privertė sudaryti per AB „K.N.“ terminalą perkraunamų naftos produktų sutartį su UAB „N.G.“. R.M. taip pat nesvarstė leisti įmonėms „No“, „L.O.“, „Be N.“ pasinaudoti terminalo teikiamomis paslaugomis, o šių įmonių buvusius perkraunamų naftos produktų kiekius patvirtino UAB “N.G.“ ir jos klientei įmonei „S.“. Taip pat atsisakė sudaryti perkrovimo sutartis su kitais klientais dėl mazuto, gaminamo Tatarstano Respublikos gamyklose, iš kur į Klaipėdos terminalą perkrovimui tiekė įmonė „S.“.

416.4. 2008 m. vasario 27–kovo 7 d. laikotarpiu Ar.U. prašymu A.V. su AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi J.A. suderinus būsimos sutarties papildymo pasirašymą, pagal Ar.U. prašymą R.M. teisėtais veiksmais parengė AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutarties papildymo tekstą. J.A., kaip AB “K.N.“ generaliniam direktoriui, 2008 m. kovo 7 d. su UAB „N.G.“ generaliniu direktoriumi An.U. pasirašius Sutarties Nr. 12-12-2005 pakeitimą Nr. 6 dėl 3.1.2 punkto papildymo, AB “K.N.“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumus 100 tūkst. t. mazuto perkrovimui.

416.5. Taip pat R.M., vykdydamas Ar.U. prašymus, priešingus AB “K.N.“ ūkinės komercinės veiklos interesams, teisėtais veiksmais 2008 m. liepos 21 d. AB “K.N.“ bendrovės administracijos posėdžio metu palaikė sprendimą atsisakyti reikalavimo UAB „N.G.“ sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 metais bei anuliuoti išrašytas sąskaitas už 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt), dėl to UAB „N.G.“ AB „K.N.“ sąskaita išvengė 95 638,46 Eur (330 220,49 Lt) turtinės prievolės sumokėti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomas paslaugas.

416.6. R.M., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su Ar.U. 2008 m. rugpjūčio 15 d., kaip įgaliotas užsienio įmonės „V.V..“ atstovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į banką RBS ,,Coutts“ (Coutts Bank von Ernst) ir atsidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankui nurodydamas, kad į šią sąskaitą bus pervedamas jo, kaip AB „K.N.“ komercijos direktoriaus, atlyginimas bei premijos už darbą šioje bendrovėje. Paskui Ar.U., valdydamas įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), 2008 m. spalio 6 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke RBS „Coutts“ (Coutts Bank von Ernst), 253 719,55 Eur, 2008 m. lapkričio 10 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V.“ sąskaitą 500 000 Eur, 2008 m. gruodžio 4 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 500 000 Eur, 2009 m. rugpjūčio 6 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 447 043,17 Eur, 2009 m. rugsėjo 21 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 122 661,32 Eur, 2009 m. lapkričio 16 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 166 445,48 Eur, 2009 m. gruodžio 14 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 192 515,64 Eur, 2010 m. vasario 12 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V.“ sąskaitą 175 549 JAV dolerių, 2010 m. kovo 1 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 228 526,20 Eur, 2010 m. balandžio 19 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 232 720,88 Eur, 2010 m. gegužės 24 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į R.M. valdomos įmonės „V.V..“ sąskaitą 213 726,23 Eur, 2010 m. liepos 20 d. nurodė pervesti iš „W“ sąskaitos į įmonės „V.V..“ sąskaitą 399 368,38 Eur.

416.7. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Ar.U. davė, o R.M. priėmė didesnės nei 250 MGL – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių – vertės kyšį.

417. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai Ar.U. veiksmus kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o R.M. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes kyšio suma viršijo 250 MGL dydžio sumą. Tai yra jų nusikalstamus veiksmus pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojantis požymis.

418. Nepagrįstas UAB „N.G.“ gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „N.G.“ pripažino kalta pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, nes UAB „N.G.“ neturėjo naudos dėl Ar.U. ir R.M. nusikalstamų veiksmų padarymo bei nebuvo suinteresuota jų nusikalstamų veiksmų padarymu.

419. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, juridinis asmuo gavo naudos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑269/2010). Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu.

420. Kaip jau minėta, Ar.U. UAB „N.G.“ ėjo konsultanto pareigas ir buvo pavaldus įmonės direktoriui An.U.. An.U., eidamas UAB „N.G.“ direktoriaus pareigas, pagal nuostatus privalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti bendrovės darbuotojo ir vienintelio akcininko Ar.U. veiksmus, tačiau to nepadarė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „N.G.“ veikė nuolatos konkuruodama su kitomis naftos produktų ekspedijavimą teikiančiomis įmonėmis. Kad būtų užtikrintas maksimalus galimas bendrovės pelnas, UAB „N.G.“ vienintelis akcininkas ir bendrovėje konsultanto pareigas ėjęs akcininkas Ar.U. dėjo pastangas, jog užimtų kuo didesnę naftos produktų krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo rinkos dalį, todėl jis už periodiškai R.M. duodamą kyšį, pervedamą į pastarojo valdomą įmonės „V.V..“ sąskaitą, jo prašė priimti UAB “N.G.“ palankius sprendimus, o R.M. už sistemingai į jo sąskaitą gaunamą kyšį veikė UAB „N.G.“ naudai: teikė reikalingą informaciją, palaikė UAB “N.G.“ palankius sprendimus bei atsisakė bendradarbiauti su į jį tiesiogiai besikreipusiais įmonių atstovais, juos nukreipdamas į UAB „N.G.“. Todėl net ir ta aplinkybė, kad dalis UAB „N.G.“ pelno, kaip kyšis, periodiškai buvo atiduodama R.M., lėmė efektyvų ir pelningą įmonės veikimą. Todėl, priešingai nei skunde nurodo juridinio asmens UAB „N.G.“ gynėjas, šiai bendrovei Ar.U. veiksmai buvo naudingi. Taigi, juridinis asmuo UAB “N.G.“ buvo suinteresuotas tokia Ar.U. nusikalstama veika ir jos sukuriamais padariniais. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „N.G.“ veiksmuose, bendrovės direktoriui An.U. nekontroliuojant ir neprižiūrint Ar.U., kuris, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, veikdamas UAB „N.G.“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. siekdamas už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB “K.N.“ komercijos direktoriaus R.M. teisėtą veikimą, neteisėtą veikimą ir neteisėtą neveikimą, vykdant AB “K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, R.M. pasiūlė, o pastarajam sutikus, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. davė didesnės nei 250 MGL – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių – vertės kyšį. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuos juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių

421. Kaip nurodyta pirmiau, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu:

421.1. Ar.U., An.U. ir S.P. nusikalstami veiksmai, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, inkriminuojant veikimą organizuota grupe, kvalifikuoti: Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o S.P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje kvalifikuoti: Ar.U. ir S.P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, An.U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, vertinami kaip tęstiniai ir perkvalifikuojami: Ar.U. ir S.P. į BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, An.U. – į BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Be to, šie nuteistųjų An.U., Ar.U. ir S.P. tęstiniai nusikalstami veiksmai iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) perkvalifikuojami į BK 25 straipsnio 3 dalį,183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), Ar.U. ir S.P. – iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) – į BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), o juridinio asmens UAB “A.“ nusikalstami veiksmai iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) perkvalifikuojami į BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija).

421.2. Ar.U. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), An.U. – iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), juridinio asmens UAB „N.G.“ veiksmai – iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (BK 220 straipsnio 3 dalis).

421.3. Ar.U. – iš BK 203 straipsnio 2 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) – į BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

421.4. An.U. nusikalstami veiksmai iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) – į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Ar.U. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) – į BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o juridinio asmens UAB „N.G.“ – iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) – į BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

421.5. Ar.U. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojami į BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją). A.V. nusikalstami veiksmai iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalies, 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), o juridinio asmens UAB „N.G.“ – iš BK 20 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojami į BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), iš BK 20 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 184 straipsnio 2 dalies į BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį. J.A. nusikalstami veiksmai iš BK 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

422. Taigi, perkvalifikavus nurodytas nuteistųjų veikas pagal paminėtus BK straipsnius, kitas jų redakcijas, iš naujo spręstini jiems skirtinų bausmių bei kiekvienam iš jų galutinės subendrintos bausmės paskyrimo klausimai.

423. Kaip žinia, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes (BPK 1 straipsnis). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jis atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, ir kt.).

424. Taip pat, kaip skunduose nuteistųjų R.M., Ar.U. ir An.U. gynėjai teisingai pažymi, sprendžiant dėl kaltininkams skirtinų bausmių dydžio, atsižvelgiama ir į baudžiamojo proceso trukmę. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal tam tikro BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinė nutartis Nr. 2K-256/2009), taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, negu nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-337-489/2017 ir kt.). Tokia nacionalinių teismų praktika neprieštarauja ir EŽTT jurisprudencijai, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką, galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-189-1073/2019 ir kt.). Be to, svarstant proceso trukmę, reikia įvertinti ir galutinį bylos išnagrinėjimo laiką.

425. Analizuojamu atveju nekyla abejonių, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sujungus dvi bylas (Nr. 1A-2-318/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2) ir Nr. 1A-289-654/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10021-2010-5)), sudaro 146 tomai. Joje nagrinėjamos aštuonių asmenų, iš jų ir dviejų juridinių asmenų, nusikalstamos veikos, susijusios su kyšininkavimu, nusikaltimais nuosavybei bei turtinėms teisėms, neteisėta juridinio asmens veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug laiko sąnaudų ir specialių žinių reikalaujančių procesinių veiksmų bei tyrimų (2010 m. gruodžio 10 d. atliktas AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, 2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktas specialus objektų tyrimas, 2011 m. spalio 14 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. sausio 4 d., 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikti kompiuteriniai tyrimai, su teisinės pagalbos prašymais kreiptasi į Šveicarijos Konfederaciją, Ispanijos Karalystę, Čekijos bei Latvijos Respublikas, vykdomos apklausos). Ikiteisminis tyrimas Nr. 1-06-1-10015-2014-2 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu išskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-10021-2010-5, pradėto 2010 m. liepos 19 d. (b. b. A, t. 1, b. l. 1–3; b. b. B, t. 1, b. l. 100–101). Užbaigus ikiteisminį tyrimą Nr. 1-06-1-10015-2014-2 baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme gauta 2015 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-46-382/2017 (b. b. A) perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, numatytame 2015 m. birželio 12 d. Šio posėdžio metu, atsižvelgiant į visų proceso dalyvių užimtumą, buvo suderintos 12 posėdžių datos iki 2015 m. gruodžio 16 d. Iš suplanuotų posėdžių keturi nevyko dėl nuteistųjų bei gynėjo ligos (2015 m. birželio 12 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. birželio 27 d.). 2017 m. kovo 20 d. posėdis neįvyko dėl nuteistojo Ar.U. gynėjo nedalyvavimo. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje nuosprendį priėmė 2017 m. gruodžio 27 d.

426. Ikiteisminiame tyrime Nr. 1-06-10021-2010-5 kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. lapkričio 24 d. ir su bylos medžiaga perduotas į teismą. Baudžiamoji byla Nr. 1-12-795/2021 (b. b. B) Klaipėdos apygardos teisme gauta 2018 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), An.U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei S.P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992,) nutraukus, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkino ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti apygardos teismui. Byla Klaipėdos apygardos teisme gauta 2020 m. vasario 20 d., o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir, pagal iš anksto su proceso dalyviais suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, paskirta nagrinėti 2020 m. gegužės 8 d. posėdyje, kartu suderinant 9 posėdžių datas iki 2020 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo organizuojama šešiolika teismo posėdžių. Iš jų įvyko dešimt teismo posėdžių – šeši teismo posėdžiai neįvyko dėl įvairių objektyvių aplinkybių (2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. posėdžiai neįvyko dėl visoje šalyje paskelbto karantino, 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 26 d. posėdžiai neįvyko dėl kaltinamojo Ar.U. ligos, 2020 m. gruodžio 24 d. dėl teisėto bylą nagrinėjančios teisėjos nebuvimo darbe). Klaipėdos apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir galutinį procesinį sprendimą priėmė 2021 m. balandžio 15 d.

427. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-382/2017 (b. b. A) nuosprendis priimtas 2017 m. gruodžio 27 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad Lietuvos apeliaciniame teisme ši baudžiamoji byla su apeliaciniais skundais gauta 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskirtas pranešėjas bei nustatyta data parengti baudžiamąją bylą posėdžiui. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimui sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Pirmasis teismo posėdis baudžiamojoje byloje įvyko 2018 m. balandžio 4 d., kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ūkinės finansinės ekspertizės paskyrimo byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskirta ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė. 2018 m. gegužės 10 d. baudžiamoji byla išsiųsta į Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių centrą. Baudžiamoji byla iš Lietuvos teismo ekspertizės centro grįžo 2019 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 30 d. dekretu Nr. 1K-76 teisėją Kęstutį Jucį atleidus iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi buvęs pranešėjas baudžiamojoje byloje pakeistas kitu teisėju (Linu Žukausku). Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. rugsėjo 23 d. dekretu Nr. 1K-405 iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru atleidus teisėją Liną Žukauską, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje pranešėja paskirta teisėja Regina Pocienė. 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. kovo 5 d. numatyti teismo posėdžiai nevyko, tenkinus gynėjų prašymus, šalyje esant paskelbtam karantinui, bylą nagrinėti ne nuotoliniu būdu. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prie šios baudžiamosios bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 1A-289-654/2021 (b. b. B, ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-10021-2010-5). Nutarus sujungti baudžiamąsias bylas (Nr. 1A-2-318/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2) ir Nr. 1A-289-654/2021 (proceso Nr. 1-06-1-10021-2010-5)) Lietuvos apeliaciniame teisme buvo tęsiamas apeliacinių skundų nagrinėjimas dėl dviejų Klaipėdos apygardos teismo priimtų nuosprendžių. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirta pakartotinė AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ komisinė ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė ir baudžiamoji byla išsiųsta į Lietuvos teismo ekspertizės centrą. 2021 m. lapkričio 3 d. Europos tyrimo orderiu kreiptasi į Graikijos Respubliką dėl liudytojų D. P. ir N. T. apklausos. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu, įvertinus iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gautus duomenis apie atliekamos ekspertizės eigą, suderintos penkios teismo posėdžių datos iki 2023 m. kovo 21 d. (įskaitytinai). Paskirta ekspertizė buvo atlikta ir byla Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinta 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. lapkričio 25 d. potvarkiu Nr. PT-76 ši baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., įvertinus proceso dalyvių bei teisėjų kolegijos užimtumą kitose greičiau nagrinėtose bylose bei kasmetines atostogas, buvo paskirti iš viso 23 teismo posėdžiai, kurių metu buvo tęsiamas įrodymų tyrimas: apklausiami nuteistieji, liudytojai, ekspertai, reikalaujami ir tiriami gauti dokumentai, teisėjų kolegija nuteistuosius įspėjo dėl galimo kaltinimo keitimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, taip pat prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo nuteistiesiems. Baudžiamojoje byloje buvo skelbiama pertrauka ir proceso dalyviams suteikiama teisė pasiruošti gynybai.

428. Sudėtingoje ir didelės apimties byloje, įvertinus kaltinamų asmenų skaičių, pareikštų kaltinimų apimtį, gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau, nagrinėjamu atveju, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios Nr. 1-06-1-10021-2010-5 iki galutinio bylos išnagrinėjimo praėjo trylika metų. Pirmi kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistajam Ar.U. buvo pradėti taikyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla pagal nuteistųjų bei prokurorės apeliacinius skundus buvo nagrinėjama daugiau nei šešerius metus. Esant aptartoms aplinkybėms bei byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji būtų vilkinę procesą ar jam trukdę, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia baudžiamojo proceso trukmė yra pernelyg ilga ir nėra optimali. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant instancine tvarka, nuteistiesiems buvo taikomos kardomosios priemonės bei laikinas nuosavybės teisių apribojimas jų turtui. Tai reiškia, kad jie patyrė ilgalaikius suvaržymus. Todėl teisėjų kolegija, skirdama bausmes nuteistiesiems bei vertindama jiems jau paskirtų bausmių rūšį bei dydį, atsižvelgia ir į baudžiamojo proceso trukmę bei dėl to nuteistiesiems švelnina jiems pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes.

429. BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymas užtraukia baudą arba laisvės atėmimą iki 7 (septynerių) metų. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 (dvejų) metų. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) numatyto sunkaus nusikaltimo padarymas užtraukia baudą arba laisvės atėmimą iki 7 (septynerių) metų. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 (trejų) metų. Nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymas užtraukia baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. BK 225 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. Vadovaujantis BK 227 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiama laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. Už BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymą baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) baudžiama laisvės atėmimu iki 6 (šešerių) metų.

430. Skunduose nuteistųjų Ar.U., An.U., R.M., juridinių asmenų UAB „N.G.“ ir UAB „A.“ gynėjai nesutinka su nutiestiesiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jos švelnintinos parenkant kitą bausmės rūšį arba trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą arba mažinant paskirtos bausmės – baudos – dydį. Skunduose nurodoma, kad Ar.U., An.U., R.M. yra apibūdinami teigiamai, jie dirba, turi šeimas, neteisti, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Taigi, nuteistieji nėra tokie pavojingi visuomenei, kad būtų pagrindas juos izoliuoti nuo jos. Tuo tarpu, juridiniams asmenims paskirtų bausmių – baudų – dydžiai yra neadekvatūs, paskirtų baudų sumokėjimas lemtų juridinių asmenų pabaigas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridiniai asmenys iš fizinių asmenų veiklos, jei ji ir būtų pripažinta nusikalstama, gavo kokios nors naudos, pavyzdžiui, UAB „N.G.“ galimai prarado savo turtą ir patyrė reikšmingo dydžio žalą. Taigi, juridiniams asmenims paskirtos bausmės – baudos – mažintinos.

431. Skunduose nuteistoji S.P., nuteistojo J.A. gynėjas, nuteistasis A.V. ir jo gynėjas nenurodė jokių argumentų dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšių bei jų dydžių.

432. Skunde dėl 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes sugriežtinti ir Ar.U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirti subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o An.U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, bei panaikinti jiems taikytą paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą. Prokurorė laikosi pozicijos, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios. Nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami organizuota grupe. Jų nusikalimai buvo gerai suplanuoti, į juos įtraukti ir kitose šalyse veikę asmenys. Visa tai rodo didesnį nuteistųjų pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą jų kriminalinę pasaulėžiūrą. Todėl bausmės tikslai Ar.U. ir An.U. bus pasiekti tik realiai atliekant jiems paskirtas bausmes.

433. Išdėstyti nuteistųjų ir jų gynėjų argumentai dėl bausmių dydžių iš dalies pagrįsti.

Dėl nuteistajam Ar.U. skiriamos bausmės

434. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę Ar.U., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris sunkius (BK 25 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis (tęstinis), BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalis (tęstinis), penkis apysunkius (BK 24 straipsnio 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 227 straipsnio 2 dalis, BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis, BK 24 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 3 dalis (dvi veikos)) ir du nesunkius (BK 203 straipsnio 2 dalis, BK 24 straipsnio 4 dalis, 220 straipsnio 1 dalis), t. y. iš viso dešimt, tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir valdymo tvarkai. Byloje nėra Ar.U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad dalį nurodytų nusikalstamų veikų padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ar.U. organizavo ir koordinavo didelės vertės – 12 406 804,09 Eur – UAB „N.G.“ turto pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto didelės vertės –11 042 458,17 Eur – turto legalizavimą, didelio skaičiaus netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų suklastojimą, jų panaudojimą, apgaulingą UAB „N.G.“ buhalterinės apskaitos vedimą bei didelės vertės – 2 300 908,83 Eur – pelno mokesčio sumokėjimo išvengimą. Dėl tokių nuteistojo veiksmų žalos patyrė ne tik juridinis asmuo UAB „N.G.“, bet ir valstybė, nes teisingas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas yra būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga. Be to, Ar.U. sukurstė nuteistąjį AB ,,K.N.“ generalinį direktorių J.A., veikiant UAB „N.G.“ naudai, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl to AB „K.N.“ buvo padaryta 603 130,04 Eur dydžio žala. Jis, siekdamas, kad dėl AB „K.N.“ priimamų UAB „N.G.“ palankių sprendimų, ši bendrovė užimtų kuo didesnę naftos produktų krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo rinkos dalį, periodiškai, per ilgesnį, nei dvejų metų laikotarpį, R.M. pasiūlė ir periodiškai davė iš viso net 3 247 194,31 Eur ir 175 011,20 JAV dolerių kyšį. Visos Ar.U. padarytos nusikalstamos veikos buvo kruopščiai ir detaliai suplanuotos. Jas darant buvo laikomasi konspiracijos tiek bendraujant tarpusavyje su bendrininkais, tiek su kitais asmenimis. Nusikalstamų veiksmų įgyvendinimo procesuose buvo pasitelkiami ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje gyvenantys asmenys. Nusikalstamoms veikoms padaryti lengvatinio tarifo zonose specialiai buvo įsteigtos ribotos atskaitomybės ūkinės veiklos nevykdančias užsienio įmonės ,,G.“ ir „W“, reikalingos ūkinėms operacijoms imituoti, klastojami ir naudojami buhalterinės apskaitos dokumentai, jie apskaitomi UAB ,,N.G.“ buhalterinėje apskaitoje, o iš tariamos ūkinės veiklos UAB ,,N.G.“ gautas pinigines lėšas neteisėtai pervedus į ribotos atsakomybės užsienyje įsteigtų bendrovių sąskaitas, atidarant kitų bendrovių sąskaitas užsienio valstybių bankuose, ir taip į šias sąskaitas pervesti pinigai įvesti į teisėtą apyvartą. Ar.U. rūpinosi įvairiose užsienio valstybėse registruotų lengvatinio apmokestinimo bendrovių „W“, „G.“, „Ar.“ ir „E.G.“ steigimu, šių bendrovių vardu banko sąskaitų atidarymu Šveicarijos ir Latvijos bankuose. Jis užtikrino, kad piniginių lėšų pervedimas iš UAB „N.G.“ būtų pateisintas buhalterinės apskaitos dokumentais, koordinavo piniginių lėšų pervedimus iš UAB „N.G.“ į „W“ ir „G.“ sąskaitas, o iš šių bendrovių sąskaitų į „E.G.“, „Ar.“, „G.C.“, „F.L.“, „P.I.“ ir kt. banko sąskaitas. Ar.U. nusikaltimus darė pasinaudodamas savo ryšiais bei turima įtaka, siekdamas tiek asmeninės naudos, tiek veikdamas UAB „N.G.“ interesais. Ar.U. daromos nusikalstamos veikos buvo tęstinio bei trunkamojo pobūdžio. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką: nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Ar.U. padarytų nusikaltimų trukmė, pobūdis ir mastas rodo jo pakankamai neigiamą požiūrį į visuotinai priimtų įstatyminių normų laikymąsi. Teisėjų kolegija, parinkdama bausmių rūšį ir dydžius, taip pat įvertina Ar.U. charakterizuojančius duomenis: jis išsituokęs (išsituokė bylos nagrinėjimo metu), yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, neteistas, neturi išlaikytinių, dirba, per visą baudžiamąjį procesą naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o nuo nusikalstamų veiksmų padarymo praėjo daugiau nei 10 (dešimt) metų.

435. Taigi, įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį kiekvieno iš nusikaltimų padaryme ir dėl jo veiksmų atsiradusius padarinius bei užsitęsusį procesą, Ar.U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skiriama laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur; 150 x 37,66) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 290 MGL (10 921,40 Eur; 290 x 37,66) dydžio bauda, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) – paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams mažinama iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 m. pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė mažinama iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo.

436. Parinkdama bausmę – baudą, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad Ar.U. šių nusikaltimų padaryme veikė kaip kurstytojas, o nustatydama baudų dydžius, vadovaujasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią už apysunkius nusikaltimus buvo numatyta iki 200 MGL, o už sunkius nusikaltimus – iki 300 MGL dydžio bauda, ir kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis veikos baigtumo metu buvo 37,66 Eur (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BK įvardijamas MGL), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur). Šios bausmės skiriamos už nusikaltimus, sudarančius idealią sutaptį, todėl bendrinamos apėmimo būdu.

437. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo Ar.U. gynėjo skundo argumentu, kad pripažinus nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą bei įvertinus tai, jog jis nusikalto būdamas neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra pagrindas Ar.U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą bausmę 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams sumažinti iki 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

438. Ar.U. paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–4 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bausmių apėmimo, visiško bei dalinio bausmių sudėjimo būdu. Įvertinus Ar.U. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jo vaidmenį bei veiksmų intensyvumą, jam už atskiras nusikalstamas veikas skirtina subendrinta galutinė 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 290 MGL (10 921,40 Eur; 290 x 37,66) dydžio bauda. Skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė pagal rūšį ir trukmę yra teisinga, proporcinga, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, asmenybę ir kilusius padarinius.

Dėl nuteistajam An.U. skiriamos bausmės

439. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę An.U., atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkis tyčinius baigtus nusikaltimus: vieną sunkų tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tris apysunkius: vieną įtvirtintą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir du numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), bei vieną nesunkų, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Byloje nėra An.U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). An.U., vykdydamas bendrininko Ar.U. nurodymus, tyčia gamino netikrus UAB „N.G.“ dokumentus, klastojo tikrus, susijusius su tariamų tarpininkavimo paslaugų teikimu, ir davė nurodymus UAB „N.G.“ finansininkams juos įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, kad galėtų atlikti pinigų pervedimus į Ar.U. ir S.P. valdomų įmonių „W“ ir „G.“ sąskaitas, esančias Šveicarijos ir Latvijos bankuose. Kaip jau minėta, An.U., kuriam dėl einamų pareigų buvo patikėtas UAB „N.G.“ turtas, atstovaudamas UAB „N.G. nusikalto veikdamas organizuota grupe: jis dėl „W.“ ir „G.“ tarpininkavimo paslaugų teikimo pasirašė sutartis su S.P., kuri faktiškai dirbo UAB „N.G.“ Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadove, ir savo broliu Ar.U., kuris buvo UAB „N.G.“ akcininkas ir konsultantas bei pats valdė abiejų „W“ ir „G.“ bendroves ir jų sąskaitas. Taigi, An.U. atliko aktyvaus Ar.U. nurodymų ir nusikaltimų vykdytojo vaidmenį. Be jo, kaip nusikaltimo bendrininko, veiksmų nebūtų buvęs pasiektas bendro nusikalstamo sumanymo rezultatas: 12 406 804,09 Eur UAB „N.G.“ turto pasisavinimas, nusikalstamu būdu gauto 11 042 458,17 Eur turto legalizavimas, 2 300 908,83 Eur valstybei mokėtino pelno mokesčio sumokėjimo išvengimas.

440. Nusikalstamos veikos buvo kruopščiai, detaliai suplanuotos, An.U. nusikalstami veiksmai buvo tęstinio bei trunkamojo pobūdžio, tęsėsi ilgą laiką: nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Aptartos aplinkybės rodo didesnį An.U. nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad An.U. nusikalto būdamas neteistas, turi šeimą, neturi išlaikytinių, dirba, baudžiamojo proceso metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

441. Taigi, įvertinusi padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį kiekvieno iš nusikaltimų padaryme, dėl jo veiksmų atsiradusius padarinius bei užsitęsusį procesą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti An.U. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskyrus 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių su „G.“, „W“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) – paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams mažinama iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 m. pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė mažinama iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo.

442. An.U. paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bausmių apėmimo būdu, ir An.U. skiriama galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

443. Skunde Ar.U. ir An.U. gynėjas prašo nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė, tačiau įvertinusi visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, pasikeitusius, nuteistųjų atsakomybę švelninančius įstatymus bei pernelyg ilgą aptariamo baudžiamojo proceso trukmę, sprendžia, kad Ar.U. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė turi būti mažinamos, subendrintą galutinę bausmę nustatant 6 (šešerių) metų laisvės atėmimą su 290 MGL dydžio bauda, o An.U. – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės yra teisingos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir tikrai nėra aiškiai per griežtos. Be to, sprendžiant dėl bausmės dydžio už turto pasisavinimą ir jo legalizavimą, vertinami dviem nuosprendžiais nustatyti nusikalstami veiksmai. Todėl bausmes dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Paskyrus gynėjo prašomas su laisvės atėmimu nenusijusias bausmes, būtų pažeistas teisingumo principas. Nors prokurorė skunde prašo 2021m. balandžio 15 d. nuosprendžiu šiems nuteistiesiems paskirtas bausmes griežtinti, tačiau, vertinant visas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, pasikeitusių nuteistiesiems palankia linkme įstatymų ir kitų aplinkybių, kurių teisėjų kolegija nebekartoja, griežtinti bausmes taip pat nėra pagrindo.

Dėl nuteistajai S.P. paskirtos bausmės

444. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę S.P., atsižvelgia į tai, kad ji padarė dvi sunkias tęstines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto veikdama organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S.P., vykdydama Ar.U. nurodymus, „W“ vardu atidarė sąskaitas Latvijos Respublikos bankuose AS „R. B.“, AS „Regionala investiciju banka“, priėmė ir valdė į „W“ banko sąskaitas įplaukiančius UAB ,,N.G.“ pinigus, juos grynino, perduodavo Ar.U.. Be to, ji davė nurodymus Šveicarijos RBS ,,Coutts“ ir BNP „Paribas“ bankams dėl pavedimų darymo. Iš „W“ banko sąskaitų Latvijos bankuose AS „Rietuma banka“ ir AS „Regionala investiciju banka“ piniginiai pavedimai į šios bendrovės ir „G.“ sąskaitas Šveicarijos bankuose BNP „Paribas“, RBS „Coutts“, taip pat į Rusijos piliečio D. V. vardu atidarytas, tačiau nenustatytų asmenų valdomas „P.I.“, „J.A..“ ir „W.N.“ sąskaitas banke „Snoras“, Latvijos piliečio A. F. valdomos „G.C.“ sąskaitą banke Ūkio banke, nenustatytų asmenų valdomų „A.E.“, „H.E.“ „I.M.“ sąskaitas bankuose buvo atliekami naudojantis S.P. išduotais elektroninio banko naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Taigi, nuteistoji bendrininkavo nuteistiesiems realizuojant bendrą nusikalstamą sumanymą – imituojant naftos produktų ekspedijavimo veiklą, pasisavinti didelės vertės – 12 406 804,09 Eur – svetimą UAB „N.G.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas ir legalizuoti didelės 11 042 458,17 Eur vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos buvo kruopščiai, detaliai suplanuotos. Darant aptartas nusikalstamas veikas buvo laikomasi konspiracijos tiek bendraujant tarpusavyje su bendrininkais, tiek su kitais asmenimis. S.P. daromi nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio. Jos nusikalstami veiksmai tęsėsi trumpesnį laiką, negu Ar.U. ir An.U.. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams, kad nustatyti S.P. veiksmai patvirtina jos pakankamai reikšmingą vaidmenį nusikaltimų padaryme. Tačiau, teisėjų kolegija, spręsdama dėl jai paskirtos bausmės dydžio, įvertina ir tai, kad S.P. nusikalto būdama neteista, turi šeimą, neturi išlaikytinių, dirba, baudžiamojo proceso metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

445. Įvertinusi visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, pasikeitusius, nuteistosios atsakomybę švelninančius įstatymus bei pernelyg ilgą aptariamo baudžiamojo proceso trukmę, jos nusikalstamų veiksmų apimtį, sprendžia, kad S.P. skirtina pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. S.P. paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S.P. skiriama galutinė 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant dėl bausmės dydžio už turto pasisavinimą ir jo legalizavimą, vertinami dviem nuosprendžiais nustatyti nusikalstami veiksmai. Todėl bausmes dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistoji S.P. argumentų dėl bausmės nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl nuteistajam J.A. skiriamos bausmės

446. J.A., veikdamas tiesiogine tyčia, tęstiniais veiksmais padarė apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 228 straipsnio 1 dalis) bei sunkų nusikaltimą turtinėms teisėms (BK 184 straipsnio 3 dalį).

447. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J.A., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J.A. nusikalto bendrais veiksmais su Ar.U. ir A.V., pastariesiems jį sukursčius piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokie pasakymai, kaip pavyzdžiui, „veikdami kartu tarpusavyje“, „veikdami kartu“, „išvien“ ir kt., nėra vertinami kaip veikimo bendrininkų grupe konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-697/2021). Esant tik vienam nusikaltimo vykdytojui, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J.A. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su Ar.U. ir A.V., todėl nepagrįstai sprendė, kad yra J.A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama.

448. Nėra J.A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jo veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį. J.A., būdamas AB „K.N.“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už vadovavimą valstybei strategiškai svarbios įmonės veiklai ir įmonės plėtrą, turėdamas tiek bendrovės valdybos narių, tiek darbuotojų pasitikėjimą bei autoritetą, veikė ne vadovaujamos bendrovės, tačiau UAB „N.G.“ interesais, tokiais savo veiksmais AB „K.N.“ padarydamas didelę 603 130,04 Eur turtinę žalą. Jis buvo nusikaltimų vykdytojas. J.A. vedęs, neteistas, yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, baudžiamojo proceso metu naujų nusikaltimų nepadarė (b. b. A, t. 47, b. l. 91, 93). Šios aplinkybės leidžia J.A. charakterizuoti kaip nelinkusį pakartotinai nusikalsti asmenį. Įvertinus tai ir kad buvo pažeista J.A. teisė į optimalią baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti J.A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskyrus alternatyvią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kaip jau minėta, J.A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir išvaistė jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (pasirašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros). J.A. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) buvo numatyta bauda iki 300 MGL. Įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį bei jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, J.A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį skiriama baudžiamajame įstatyme numatyta maksimali – 300 MGL (11 298 Eur; 300 x 37,66) dydžio bauda. Teisėjų kolegijos manymu, maksimalios baudžiamajame įstatyme numatytos baudos paskyrimas J.A., užtikrins proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.

449. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, buvo pažeista J.A. teisė į optimalią baudžiamojo proceso trukmę, sprendžia, jog yra pagrindas J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sušvelninti ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nustatant pagal J.A. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) paskiriant maksimalią 200 MGL (7 532 Eur; 200 x 37,66) dydžio baudą. J.A. paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skiriama galutinė bausmė – 300 MGL (11 298 Eur; 300 x 37,66) dydžio bauda. Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistajam A.V. paskirtos bausmės

450. A.V. padarė apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir turtinėms teisėms. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A.V., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A.V. nusikalto su J.A. ir Ar.U. veikdamas ne bendrininkų grupe, tačiau bendrais veiksmais, esant tik vienam nusikalstamos veikos vykdytojui (J.A.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra A.V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama, kaip neįrodyta.

451. Nėra A.V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A.V., pasinaudodamas savo ryšiais ir turima įtaka, nevienkartiniais ir pasikartojančiais veiksmais lenkė J.A. nusikalsti, t. y. sukurstė J.A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir išvaistyti jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę – iš UAB „N.G.“ išsiieškoti jai paskirtų baudų sumas. Jis veikė ne kaip padėjėjas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o kaip kurstytojas. Dėl tokių Ar.U., A.V. ir J.A. bendrų veiksmų AB „K.N.“ buvo padaryta didelė 603 130,04 Eur (12 063 MGL) dydžio turtinė žala. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A.V. nusikalto būdamas neteistas, jis yra vedęs, turi aukštąjį išsilavinimą, yra pensinio amžiaus, baudžiamojo proceso metu naujų nusikaltimų nepadarė. Taigi, jis nėra charakterizuojamas kaip linkęs pakartotinai nusikalsti asmuo. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus baudžiamojo proceso trukmę, A.V. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos. Įvertinus jau aptartas aplinkybes bei tai, kad A.V. vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis, A.V. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skiriama bauda, jos dydį nustatant artimą A.V. nusikalstamos veikos padarymo metu BK 47 straipsnio galiojusioje redakcijoje už sunkaus nusikaltimo (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) padarymą numatytam maksimaliam baudos dydžiui – 290 MGL (10 921,40 Eur; 290 x 37,66). A.V. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) skiriama jo nusikalstamos veikos padarymo metu BK 47 straipsnio galiojusioje redakcijoje už apysunkio nusikaltimo (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) padarymą numatytam maksimaliam baudos dydžiui artima – 150 MGL (5 649 Eur; 150 x 37,66) dydžio bauda. A.V. paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir A.V. skiriama galutinė bausmė 290 MGL (10 921,40 Eur; 290 x 37,66) dydžio bauda. Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistajam R.M. paskirtos bausmės

452. R.M. padarė vieną sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams. Nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. R.M. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, priešingai, sistemingas, sąmoningas ilgalaikių ir glaudžių jo ir Ar.U. tarpusavio ryšių, kurie peraugo į nusikalstamus veiksmus, rezultatas. R.M. ir Ar.U. nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. Jis nusikalsto veikdamas savanaudiškais motyvais bei pasinaudodamas jam suteiktais AB ,,K.N.“ komercijos direktoriaus įgaliojimais. R.M. iš viso iš Ar.U. priėmė 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių dydžio kyšį. Įvertinus R.M. padaryto nusikaltimo sisteminį pobūdį bei priimto kyšio dydį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti R.M. už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymą paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

453. Skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog R.M. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Iš tiesų iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R.M., pažymėjo, jog pastarasis kategoriškai neigia kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau šią aplinkybę vertino kitų nustatytų su bausmės skyrimu susijusių aplinkybių visumoje, kaip R.M. požiūrį į paties padarytus nusikalstamus veiksmus, jos neprioretizuodamas ir nesuteikdamas jai išskirtinės reikšmės. Svarbu pažymėti, kad R.M. nusikalto būdamas neteistas, yra vedęs, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, baudžiamojo proceso metu naujų nusikaltimų nepadarė. Šios aplinkybės patvirtina jo turimus tvirtus ekonominius bei socialinius ryšius su artimaisiais. Įvertinus tai, bei pripažinus R.M. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 3 (trejų) metų. Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Kadangi R.M. byla pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nutraukiama, todėl naikinamas bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 4 dalį.

Dėl juridiniams asmenims UAB „N.G.“ ir UAB „A.“ paskirtų bausmių

454. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę juridiniam asmeniui UAB „N.G.“, atsižvelgia į tai, kad juridinio asmens vardu buvo padarytas vienas sunkus (BK 184 straipsnio 3 dalis), keturi apysunkiai (BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 227 straipsnio 2 dalis, BK 228 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis) ir vienas nesunkus (BK 220 straipsnis 1 dalis) savanaudiško ir trunkamojo pobūdžio tyčiniai baigti nusikaltimai. Juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus An.U., nekontroliavo ir neprižiūrėjo bendrovės konsultanto Ar.U., kuris nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d. juridinio asmens naudai darė nusikaltimus. Nors juridinis asmuo tiesiogiai nesiekė (ne)turtinės naudos, tačiau neabejotinai buvo suinteresuotas nusikalstamų veiksmų sukurtais padariniais. Kaip jau pirmiau nustatyta šiame nuosprendyje, konkrečiu atveju buvo išvengta sumokėti didelės vertės 2 300 908,83 Eur pelno mokesčio, AB „K.N.“ sąskaita UAB „N.G.“ išvengė 603 130,04 Eur dydžio turtinės prievolės, inicijavus UAB „N.G.“ palankių sprendimų priėmimą, šiai bendrovei buvo sudarytos išskirtinai palankios verslo sąlygos, kuriomis ji veikė. Taip pat teisėjų kolegija įvertina tai, kad nėra juridinio asmens UAB „N.G.“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ją sunkina tai, kad jis jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „N.G.“ nebuvo anksčiau traukta baudžiamojon atsakomybėn, vykdo veiklą (t. 75, b. l. 98–111), viso baudžiamojo proceso metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaip jau minėta, parinkdama bausmės – baudos – dydžius, teisėjų kolegija atsižvelgia dar į dvi aplinkybes, t. y. kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo kita BK 47 straipsnio redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią juridiniam asmeniui gali būti nustatoma iki 50 000 MGL bauda, ir kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis veikos baigtumo metu buvo 37,66 Eur (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BK įvardijamas MGL), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur).

455. Esant aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumai, juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skiriama 10 000 MGL (376 600 Eur; 10 000 x 37,66) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 15 000 MGL (564 900 Eur; 15 000 x 37,66) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 4 000 MGL (150 640 Eur; 4 000 x 37,66) dydžio bauda.

456. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta 6 000 MGL bauda mažinama iki 5 050 MGL (190 183 Eur; 5 050x37,66), pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) skiriama 5 000 MGL (188 300 Eur; 5 000 x 37,66) dydžio bauda, o pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 m. pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirta bausmė – 5 000 MGL dydžio bauda mažintina iki 4 000 MGL (150 640 Eur; 4000x37,66) dydžio. Juridiniam asmeniui UAB “N.G.“ 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir sumažintos bausmės, taip pat šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir juridiniam asmeniu UAB „N.G.“ skirtina galutinė 25 000 MGL (941 500 Eur; 25 000 x 37,66) dydžio bauda. Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

457. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę UAB „A.“, atsižvelgia į tai, kad juridinis asmuo padarė sunkų tyčinį baigtą tęstinį nusikaltimą finansų sistemai (BK 216 straipsnio 1 dalis). S.P., eidama vadovaujančio direktorės pareigas UAB „A.“ ir darydama jai inkriminuotas veikas, veikė kaip juridinis asmuo. Nors juridinis asmuo tiesiogiai nesiekė (ne)turtinės naudos, tačiau neabejotinai buvo suinteresuotas nusikalstamų veiksmų sukurtais padariniais. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad į UAB „A.“ pervestos iš UAB „N.G.“ pasisavintos lėšos (50 000 Eur) buvo panaudotos bendrovės ūkinėje veikloje. Taip pat teisėjų kolegija įvertina tai, kad nėra UAB „A.“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ją sunkina tai, kad ji jai inkriminuotas veikas padarė veikdama organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „A.“ yra veiklą vykdanti bendrovė, ji anksčiau neteista, viso baudžiamojo proceso metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

458. Esant aptartoms aplinkybėms, įvertinus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę juridiniam asmeniui UAB „A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) skiriama 1 330 MGL (50 087,80 Eur; 1 330 x 37,66) dydžio bauda. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad parinkdama bausmės – baudos – dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia dar į dvi aplinkybes, t. y. kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo kita BK 47 straipsnio redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią juridiniam asmeniui gali būti nustatyta iki 50 000 MGL bauda, ir kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis veikos baigtumo metu buvo 37,66 Eur (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BK įvardijamas MGL), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur). Tokios rūšies ir dydžio bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

459. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu Ar.U., An.U. ir R.M. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, o S.P. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tuo tarpu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu teismas, nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir S.P. paskyręs laisvės atėmimo bausmes, visiems jiems taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtų bausmių vykdymą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš naujo išspręstas klausimas dėl nuteistiesiems skiriamų bausmių, todėl iš naujo svarstytinas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nutiestiesiems Ar.U., An.U., S.P. ir R.M..

460. Skunduose Ar.U., An.U. ir R.M. gynėjai prašo nuteistiesiems taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, argumentuodami tuo, kad nuteistieji nėra tiek pavojingi visuomenei, jog turėtų būti nuo jos izoliuoti. Skunde prokurorė mano priešingai ir prašo panaikinti 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, nes nuteistieji, veikdami organizuota grupe, pasisavino ir legalizavo labai dideles pinigų sumas, jų padarytos veikos tęsėsi ilgą laiką, buvo gerai suplanuotos, į jas įtraukti ir kitose šalyse veikiantys asmenys, jie viso proceso metu savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertino. Dėl abiem pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais S.P. taikyto BK 75 straipsnio taikymo prokuroro skundas nepateiktas.

461. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), galiojusi nuteistiesiems inkriminuotų veikų padarymo metu, iš viso nenustatė galimybės asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, kad asmenims, nuteistiems ne daugiau, negu 5 (penkeriems) metams už sunkius nusikaltimus, yra galimybė iš dalies atidėti bausmės vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo padarė sunkius nusikaltimus, įtvirtintus be kitų ir BK XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams). Galimybė atidėti bausmės vykdymą už visus sunkius nusikaltimus buvo numatyta BK 75 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kur buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ar.U. skiriama galutinė 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, An.U. – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, R.M. – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, Ar.U. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokių teisinių sąlygų, o An.U. ir R.M. palanki 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, teismo diskrecijos teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik jei teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam (-iems) nuteistajam (-iesiems) bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokio klausimo išsprendimo rezultatas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo.

462. Antra, baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, būtina įvertinti du kriterijus: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023 ir kt.). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K 258-222/2018 ir kt.).

463. Spręsdama klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir R.M. teisėjų kolegija įvertina, kad analizuojamu atveju nutiestieji Ar.U. ir An.U. jiems inkriminuotas veikas padarė siekdami savanaudiškų tikslų ir veikdami organizuota grupe. Tai rodo, kad jų asmenybės, kitaip, negu skunde Ar. ir An. U. gynėjas laikosi pozicijos, yra pavojingesnės už tipinius turto pasisavinimo nusikaltimo subjektus, nes kiekvienas iš jų turėjo konkretų vaidmenį, be kurio įdėtų pastangų nebūtų įmanoma įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, o tam pastangų reikėjo akivaizdžiai daugiau. Taigi, jų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, kaip teisingai skunde nurodo prokurorė, nebuvo atsitiktinės, o, priešingai, kaip konstatuota anksčiau, kruopščiai ir detaliai suplanuotos. Tam, kad šioje byloje nustatytas nusikalstamas sumanymas būtų sklandžiai įgyvendintas, buvo konsultuojamasi su teisininkais, atskirų nusikalstamų veiksmų įgyvendinimo procesuose pasitelkiami Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys asmenys, lengvatinio tarifo zonose specialiai įsteigiamos ribotos atskaitomybės ūkinės veiklos nevykdančias užsienio įmonės, būtinos ūkinėms operacijoms imituoti, klastojamas ir naudojamas didelis skaičius buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl bendrų priešingų teisei Ar.U. ir An.U. veiksmų didelės turtinės žalos patyrė ne tik juridinis asmuo UAB „N.G.“, bet ir valstybė, nes neteisėtai buvo užvaldyti net 12 406 804,09 Eur bei išvengta 2 300 908,83 Eur dydžio pelno mokesčio sumokėjimo, tokiu būdu pasikėsinant tiek į juridinio asmens finansinį stabilumą, tiek į valstybės mokesčių surinkimo užtikrinimą. Mokesčiai yra finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Taigi, An.U. su Ar.U. padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdis, mastas, trukmė, konspiruotas elgesys nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, neabejotinai pagrindžia, kad jie aukščiau iškėlė savo asmeninius interesus, sumenkindami visuomenės interesą laikytis įstatymų, ignoruodami UAB „N.G.“ ir valstybės – teisėtus interesus į nuosavybę bei tinkamą mokesčių surinkimą. Vertinant R.M. padarytus nusikalstamus veiksmus, svarbu pabrėžti, kad jo nusikalstamas elgesys taip pat nebuvo spontaniškas – jis tam, kad priimtų Ar.U. periodiškai duodamą kyšį, atsidarė sąskaitą Šveicarijos banke ir, gaudamas neteisėtą atlygį, tiesiogiai priklausantį nuo UAB “N.G.“ pelno, nustatytu laikotarpiu pasinaudodamas AB „K.N.“ užimamomis komercijos direktoriaus pareigomis, veikė UAB „N.G.“ interesais. Taigi, jis taip pat nusikalto, siekdamas asmeninės finansinės naudos. Šios aplinkybės bei R.M. priimto kyšio dydis, tai, kad jis kyšį priėmė per kelis kartus, jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laikotarpį, rodo jo išskirtinai neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų, teisės aktais įtvirtintų tarnautojo elgesio taisyklių bei įstatymų laikymąsi. Nuteistųjų An.U. ir R.M. nusikalstamų veiksmų pobūdis bei trukmė tvirtina, kad jie jautėsi nebaudžiamais ir leido sau veikti ignoruojant kitų asmenų bei visuomenės interesus. Svarbu ir tai, kad tiriamu atveju An.U. ir R.M. viso baudžiamojo proceso metu savo elgesio kritiškai nevertino. Nuteistieji dirba, turi šeimas, naujų nusikalstamų veikų per visą baudžiamojo proceso laiką nepadarė, tačiau vien šios aplinkybės, jas įvertinus aptartų bylos duomenų kontekste, nesudaro prielaidų susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje, nuteistiesiems Ar.U. ir An.U. paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jog bausmės vykdymo atidėjimas turės jiems poveikį ir ateityje nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunduose minimi teigiami socialiniai ryšiai Ar.U., An.U. ir R.M. nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo. Kaip minėta, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, ja turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos: bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir R.M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems visiškai arba iš dalies paskirtų galutinių bausmių vykdymą nėra pagrindo. Ar.U., An.U. ir R.M. paskirtų bausmių tikslai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, bus pasiekti tik realiai atlikus jiems paskirtas bausmes. Pastebėtina, kad už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, kuriais valstybei ir juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė turtinė žala, o taip pat priimtas didelės vertės kyšis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skiriamos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikrai nėra per griežtos: Ar.U. 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo, An.U. 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, R.M. – už sunkaus nusikaltimo padarymą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, vertinant nuteistųjų asmenybes, jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusius padarinius ir nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, atidėjus nuteistiesiems paskirtų subendrintų bausmių vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, sudarytos prielaidos nebaudžiamumui, pažeistas teisingumo principas.

464. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prokurorės skundas tenkinamas iš dalies, naikinama 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kurioje Ar.U. ir An.U., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant jiems įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

465. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, S.P. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, o pagal 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

466. Svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymo nuteistajai S.P., pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiuose įvertino, kad nors inkriminuotas veikas ji padarė veikdama organizuota grupe, tačiau jos vaidmuo labiau atitiko padėjėjos vaidmenį. Nuteistoji nusikalto pirmą kartą, po to per gana ilgą laiką nepadarė naujų nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgė į ilgą baudžiamosios bylos procesą. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad S.P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant jos vykdymą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą dėl S.P. asmenybės pavojingumo visuomenei. S.P. padarė dvi tęstines baigtas tyčines sunkias nusikalstamas veikas. Bylos duomenys patvirtina jos pakankamai reikšmingą vaidmenį įgyvendinant nuteistojo Ar.U. nusikalstamą sumanymą, tačiau jos nusikalstami veiksmai tęsėsi trumpesnį laiką, negu Ar.U. su An.U.. S.P. anksčiau nebuvo teista. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms ir nesant prokuroro skundo dėl šiai nuteistajai abiem nuosprendžiais taikytų BK 75 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija sprendžia, kad S.P. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu naujai paskyrus subendrintą bausmę, taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir jai paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trejų) metų laikotarpiui, skiriant jai įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai; 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

467. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinę žalą sudaro asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio

468. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu patenkino byloje pareikštą mokesčių administratoriaus civilinį ieškinį (b. b. B., t. 47, b. l. 18–20) ir solidariai iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P. bei juridinio asmens UAB ,,N.G.“ valstybės naudai priteisė 2 300 908,83 Eur (7 944 578 Lt) turtinei žalai atlyginti.

469. Skunde Ar.U. ir An.U. gynėjas teigia, kad teismas, apskaičiuodamas mokesčių administratoriaus patirtą žalą, rėmėsi 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadomis, kurios yra nepatikimos, todėl byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkino nepagrįstai. Tokius gynėjo teiginius paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės.

470. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvados Nr. 5-1/126 „Dėl UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad UAB „N.G.“ paskaičiuota papildomai į valstybės biudžetą sumokėti 1 813 579,99 Eur (6 261 929 Lt) pelno mokesčio už 2005–2009 m., apmokestinamąjį pelną apmokestinant 15 proc. mokesčio tarifu (b. b. B, t. 45, b. l. 29–42). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/233 „Dėl papildomo UAB „N.G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB „N.G.“, 2010 m. apskaitydama sąnaudose 2 186 996,43 Eur (7 551 261,28 Lt) išlaidų pagal „G.“ įformintas sąskaitas, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai už 2010 m. mokestinį laikotarpį pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotą apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 2 186 996,43 Eur (7 551 261,28 Lt) bei į biudžetą nesumokėjo už 2010 m. 328 049,60 Eur (1 132 689,64 Lt (15 proc.)) pelno mokesčio. Taip pat patikslintas ir apskaičiuotas papildomas mokėtinas 159 279, 27 Eur (549 959,47 Lt (20 proc.)) pelno mokestis už 2009 m. (b. b. B, t. 47, b. l. 1–4). Remiantis abejose išvadose nustatytomis aplinkybėmis, UAB „N.G.“ 2005–2010 m. laikotarpiu sumokėjo 2 300 908,83 Eur (1 813 579,99+328 049,60+159 279,27) mažiau pelno mokesčio, padidindama 14 277 528,76 Eur (49 297 451,31 Lt) leidžiamus atsiskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną, pagal juridinės galios neturinčius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertizės aktą kartu su ekspertu Mariumi Barkausku surašiusi ekspertė Audrona Spiečiūtė duotą išvadą patvirtino ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu ūkinės operacijos tarp UAB „N.G.“, „W“ ir „G.“ nebuvo realios, siekiant apskaičiuoti UAB „N.G.“ nesumokėto pelno mokesčio dydį, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus surašytomis specialisto išvadomis (t. 72, b. l. 139–155), pagal kurias UAB „N.G.“ 2005–2010 m. laikotarpiu nesumokėtas pelno mokestis sudaro 2 300 908,83 Eur (t. 73, b. l. 1–9). Taigi, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, dėl kurių leistinumo ir sąsajumo teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, neginčytinai patvirtina, kad šioje byloje pagaminus netikrus ir suklastojus tikrus dokumentus bei juos panaudojus, UAB „N.G.“ buhalterinėje apskaitoje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas (ekspedijavimo paslaugų tiekimą per Lietuvos Respublikos teritoriją) pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, nepagrįstai buvo padidinti leidžiami atskaitymai, mažinantys apmokestinamąjį pelną, todėl į valstybės biudžetą buvo išvengta sumokėti net 2 300 908,83 Eur mažiau pelno mokesčio. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinė nutartis Nr. 2K-80-1073/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad klastojant UAB ,,N.G.“ atstovavimo sutartis su „G.“, „W“, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, UAB ,,N.G.“ pelno mokesčio deklaracijas ir jas panaudojant, valstybė patyrė nuostolius, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su Ar.U. ir An.U. nusikalstamais veiksmais, pagrįstai nesumokėtus valstybei mokesčius pripažino žala BPK 109 straipsnio kontekste. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria apygardos teismo išvadai, kad šią valstybės patirtą žalą nuteistieji turi atlyginti solidariai. Tokia teismo išvada prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią bendrovės vadovo atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-202-303/2020) ir už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-80-1073/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „N.G.“ dėl Ar.U. ir An.U. nusikalstamų veiksmų būtų tapusi nemokia ir iš juridinių asmenų registro išregistruota kaip bankrutavusi. Bylos duomenimis, UAB „N.G.“ yra veikiantis juridinis asmuo. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamais bendrais Ar.U., An.U. ir S.P. veiksmais UAB „N.G.“ buvo padaryta didelė turtinė žala, tačiau ši aplinkybė nepaneigia juridinio asmens pareigos atlyginti dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarytą didelę turtinę žalą. Kaip jau minėta, mokesčių mokėtojas, kuriam pagal įstatymą tenka prievolė mokėti valstybei atitinkamus mokesčius, yra juridinis asmuo, o jo vadovo ir (ar) dalyvio atsakomybė, esant visumai civilinės atsakomybės sąlygų, – tik subsidiarioji (Nr. 2K-7-134-511/2023).

471. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgusi į tai, kad šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, jog nepasitvirtino, kad S.P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ar BK 220 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl keičiama 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio išsprendimo. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėti mokesčiai – 2 300 908,83 Eur priteisiami iš juridinio asmens UAB „N.G.“ ir subsidiariai iš Ar.U. bei An.U., o civilinis ieškinys S.P. atmetamas (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai, BPK 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).

Dėl AB „K.N.“ civilinio ieškinio

472. Civilinė ieškovė AB „K.N.“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 883 558,16 Eur (72 106 749,63 Lt) priteisimo solidariai iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., UAB „Naftos grup“, UAB „A.“. Nurodė, kad tokia žala buvo padaryta dėl nuteistųjų, veikusių organizuota grupe, veiksmų, t. y. AB „K.N.“ 2006–2010 m. neteisėtai suteikė UAB „N.G.“ išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo per terminalą teisę ir neteisėtai taikė tik UAB „N.G.“ fiksuotą perkrovimo tarifą, dėl ko AB „K.N.“ patyrė 12 445 008,13 Eur (42 970 124,08 Lt) žalą. Taip pat nuteistieji, veikdami bendrai, 2008–2010 m. neteisėtai rezervavo AB „K.N.“ mazuto perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“, tačiau UAB „N.G.“ nepateikė rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio ir dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB “K.N.“ patyrė 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) žalą. Be to, nuteistieji, veikdami bendrai, neteisėtai rezervavo AB „K.N.“ vakuuminio gazolio perkrovimo terminalo pajėgumus UAB „N.G.“, tačiau dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų patyrė 4 067 706,73 Eur (14 044 977,80 Lt) žalą. Taip pat bendrais nuteistųjų organizuotos grupės neteisėtais veiksmais AB „K.N.“ neteisėtai atsisakė iš UAB “N.G.“ reikalavimo sumokėti už cisterninių vagonų prastovas 2007 ir 2008 m. bei anuliavo 2007 ir 2008 m. išrašytas sąskaitas. AB „K.N.“ atliko mokėjimus AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl UAB „N.G.“ ekspedijuotų geležinkelio vagonų prastovų. Tokiu būdu AB „K.N.“ buvo padaryta 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) dydžio turtinė žala (b. b. A, t. 48, b. l. 33–35).

473. Pirmosios instancijos teismas Ar.U., An.U., A.V., J.A. ir UAB ,,N.G.“ nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo, padarant didelę 20 279 052,98 Eur turtinę žalą AB ,,K.N.“, tačiau spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, šią turtinę žalą ir 5 procentų dydžio palūkanas solidariai priteisė ne tik iš nuteistųjų Ar.U., An.U., A.V., J.A. ir UAB „N.G. bet ir iš S.P. bei R.M., kuriems šios didelės turtinės žalos padarymas nebuvo inkriminuotas.

474. Nuteistojo R.M. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai AB „K.N.“ naudai žalos atlyginimą priteisė ir iš R.M., nes nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodomas priežastinis ryšys tarp kokių nors R.M. atliktų veiksmų ir AB „K.N.“ patirtos žalos, todėl jis negali būti atsakingas už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje AB „K.N.“ apskaičiuotą žalą.

475. Nuteistojo J.A. gynėjo teigimu, AB „K.N.“ pareikštas civilinis ieškinys yra pakartotinis, nes civilinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme jau yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad pareikštas AB „K.N.“ civilinis ieškinys yra neįrodytas, todėl turi būti atmestas, nes yra paremtas realių faktinių aplinkybių neatitinkančiomis, netinkamai tyrimą atlikusios FNTT specialistės išvadomis.

476. Nuteistųjų Ar.U. ir An.U. gynėjo teigimu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl AB „K.N.“ patirtos 20 279 052,98 Eur turtinės žalos grindžiamas tik 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada, kuri negali būti pripažinta įrodymu, nes joje pateikti duomenys yra neobjektyvūs, o atlikti skaičiavimai yra prielaidų pobūdžio. AB “K.N.“ civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes turi būti paliktas nenagrinėtas, nes AB “K.N.“ yra pareiškusi priešieškinį civilinio proceso tvarka.

477. UAB „N.G.“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad AB “K.N.“ tariamai padaryta žala grindžiama vieninteliu įrodymu – 2010 m. gruodžio 10 d. FNTT specialistės išvada Nr. 5-1/166, kuri grįsta prielaidomis. Be to, ginčas dėl susijusių aplinkybių iki šiol yra nagrinėjamas pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje, kur AB „K.N.“ priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 22 d. AB „K.N.“ ir UAB „N.G.“ sutartį bei priteisti iš UAB “N.G.“ patirtą žalą.

478. Šie nuteistųjų R.M., J.A., Ar.U. ir An.U. gynėjų bei UAB „N.G.“ atstovo apeliacinių skundų argumentai pagrįsti. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistiesiems Ar.U., A.V., J.A. ir juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino. Todėl juridinis asmuo UAB “N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, A.V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad jie padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kai asmuo yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas numato atlyginimą žalos, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais, ir tai patvirtinta nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje S.P. ir R.M. nebuvo pripažinti kaltais dėl didelės 20 279 052,98 Eur vertės turtinės žalos padarymo AB ,,K.N.“, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jiems taikyti solidariąją atsakomybę. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria AB „K.N.“ naudai solidariai iš Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., UAB “N.G.“ priteista 20 279 052,98 Eur žalos atlyginimo naikinama, o AB „K.N.“ civilinis ieškinys dėl 20 279 052,98 Eur žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantų skundų argumentų, susijusių dėl 20 279 052,98 Eur priteisimo iš nuteistųjų AB „K.N.“ naudai, nepasisako, nes tai nebeturi prasmės.

479. Pirmosios instancijos teismas solidariai iš nuteistųjų Ar.U., A.V., J.A., UAB ,,N.G.“ priteisė AB ,,K.N.“ naudai 604 505,18 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Apygardos teismas konstatavo, kad dėl nepagrįsto kreditinių sąskaitų UAB ,,N.G.“ išrašymo AB ,,K.N.“ buvo padaryta didelė 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) turtinė žala. AB “K.N.“, atsiskaičiusi su AB “Lietuvos geležinkeliai“ už cisterninių vagonų prastovas, turėjo teisę ir pareigą išsiieškoti patirtus nuostolius iš už tai atsakingo kliento UAB ,,N.G.“, tačiau tyčia to nedarė. AB ,,K.N.“, išrašydama kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB “N.G.“, nepagrįstai padidino bendrovės sąnaudas, turėjusias tekti už susidariusias krovinių prastovas ir su jomis susijusias išlaidas atsakingai UAB „N.G.“. Nagrinėjamos bylos duomenimis neabejotinai pasitvirtino, kad AB “K.N.“ generalinis direktorius J.A., jo vadovaujamai bendrovei sumokėjus baudas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesiėmė būtinų veiksmų, jog mokesčius apmokėtų už tai atsakinga bendrovė, t. y. UAB „N.G.“, o priešingai, būdamas generalinis direktorius ir turėdamas įgaliojimus priimti sprendimus AB „K.N.“ vardu, dėl Ar.U. ir A.V. bendrais veiksmais jam daromo poveikio būdamas sukurstytas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikė ne AB „K.N.“, o išimtinai UAB “N.G.“ interesais – iniciavo ir palaikė administracijos sprendimą išrašyti UAB “N.G.“ kreditines PVM sąskaitas faktūras ir panaikinti bendrovės didelės vertės turtinę teisę tokia apimtimi, kuri buvo akivaizdžiai nuostolinga jo vadovaujamai bendrovei. Tokiu būdu jis peržengė bet kokios protingos ūkinės rizikos, o tuo pačiu ir civilinės atsakomybės ribas bei, tyčia išvaistydamas pagal Sutartį Nr. 12-12-2005 turėtą didelės vertės turtinę teisę, šiai bendrovei padarė didelę, realią turtinę žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp bendrininkų Ar.U., A.V. ir J.A. veiksmų ir didelės vertės turtinės žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl dėl jų kaltų nusikalstamų veiksmų atsiradusią žalą jie turi atlyginti.

480. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl nepagrįsto kreditinių sąskaitų UAB ,,N.G.“ išrašymo AB ,,K.N.“ buvo padaryta 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) dydžio žala. Vis tik, sudėjus 2007 m. spalio 5 d. AB “K.N.“ administracijos posėdžio metu (2007 m. rugsėjo 30 d.: (duomenys neskelbtini) už bendrą 33 504,60 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 939 372,50 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 38 040,88 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 41 228,81 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 627 300,52 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 39 543,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 863,18 Lt sumą) (b. b. A, t. 16, b. l. 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74) bei 2008 m. liepos 21 d. administracijos posėdžio metu (2008 m. rugsėjo 30 d.: (duomenys neskelbtini) už bendrą 28 714,30 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 36 947,69 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 35 614,29 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 31 119,49 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 4 232,78 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 27 089,17 Lt sumą(duomenys neskelbtini) už bendrą 30 422,23 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 6 106,97 Lt sumą, (duomenys neskelbtini) už bendrą 130 414,05 Lt sumą, (duomenys neskelbtini), už bendrą sumą 21 185,28 Lt, (duomenys neskelbtini) už bendrą sumą – 10 787,38 Lt) (b. b. A, t. 16, b. l. 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 151) J.A. iniciatyva išrašytų kreditinių PVM sąskaitų sumą, galutinė gaunama suma yra ne 2 087 235,49 Lt (604 505,18 Eur), kaip nustatė apygardos teismas, o 2 082 487,41 Lt (603 130,04 Eur). Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis dalyje dėl AB ,,K.N.“ civilinio ieškinio išsprendimo keistinas, mažinant AB “K.N.“ naudai solidariai iš nuteistųjų Ar.U., A.V., J.A., UAB ,,N.G.“ priteistos žalos atlyginimą iki 603 130,04 Eur, nustatant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl turto konfiskavimo

481. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija; toliau kalbama apie šią įstatymo redakciją)). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, vienas iš turto konfiskavimo tikslų yra panaikinti galimybę kaltininkui iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinė nutartis Nr. 2K-156-303/2022).

Dėl turto konfiskavimo taikymo nuteistiesiems Ar.U., An.U. ir S.P.

482. Klaipėdos apygardos teismas, Ar.U., An.U. ir S.P. pripažinęs kaltais dėl 7 110 464,32 Eur pasisavinimo, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų konfiskavo šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu teismas nustatęs, kad 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų nuspręsta išieškoti: iš Ar.U. ir An.U. po 3 055 232,16 Eur, iš S.P. – 1 000 000 Eur, taip pat iš jų bei UAB „N.G.“ solidariai priteista 2 300 908,83 Eur valstybės patirtai turtinei žalai atlyginti, o iš Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M. ir UAB „N.G.“ solidariai priteista dar ir 20 279 052,98 Eur AB „K.N.“ turtinei žalai atlyginti, padarė išvadą, jog teismo papildomai nustatytos pasisavinto turto vertės – 5 635 409,07 Eur – konfiskavimas neatitiktų BK 72 straipsnio prasmės ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Skunde dėl 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio prokurorė nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad visas nuteistųjų pasisavintas turtas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, yra konfiskuotinas ir iš jų, be 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu konfiskuotos sumos, išieškant ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertė (5 635 409,07 Eur): iš Ar.U. ir An.U. po 2 317 704,54 Eur, o iš S.P. – 1 000 000 Eur. Tokie prokurorės argumentai iš dalies pagrįsti.

483. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistieji Ar.U., An.U. ir S.P., veikdami organizuota grupe, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nustatytais nusikalstamais veiksmais iš viso pasisavino 12 406 804,09 Eur – didelės vertės UAB ,,N.G.“ turtą. Piniginės lėšos 12 406 804,09 Eur yra nusikalstamos veiklos rezultatas ir, kaip teisingai skunde nurodo prokurorė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą konfiskuotiną turtą. Kaltininkas iš nusikalstamos veikos negali gauti jokios turtinės naudos. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, konfiskuotina visa pasisavinto turto vertę atitinkanti pinigų suma, nes nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir nėra duomenų, kad pasisavintas didelės vertės turtas būtų grąžintas UAB “N.G.“ ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos 12 406 804,09 Eur žalos atlyginimo.

484. Kaip jau minėta, 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, įvertinus nuteistųjų vaidmenį bei jų atliktus nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas iš Ar.U., An.U. iš S.P. konfiskavo 7 110 464,32 Eur, o prokurorė prašo konfiskuoti dar 5 635 409,07 Eur, tai sudarytų bendrą 12 745 873,39 Eur sumą ir viršytų iš nusikalstamos veikos gauto turto vertę. Todėl iš nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P. papildomai konfiskuotina iš nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkanti 5 296 339,77 Eur suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, keičiamos 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžių dalys dėl netinkamai taikytų BK 72 straipsnio nuostatų ir nustatoma, kad iš nuteistųjų išieškotina: iš Ar.U. 5 203 402,045 Eur, iš An.U. – 5 203 402,045 Eur, o iš S.P. – 2 000 000 Eur turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Dėl turto konfiskavimo taikymo R.M.

485. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad R.M. savo naudai priėmė 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių kyšį. Ši suma pripažintina R.M. inkriminuotos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo rezultatu, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš jo išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių. Tai, kad kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, yra konfiskuojamas, pripažįstama ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-303/2017, Nr. 2K-126-511/2019).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

486. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo laikinai apribotos R.M. nuosavybės teisės, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu laikinai apribotos A.V. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą R.M. ir A.V. nuosavybės teisių apribojimo terminai buvo pasibaigę, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą (BPK 151 straipsnio 1 dalis), laikinai apribojo nuteistųjų R.M. ir A.V. nuosavybės teisę į jiems priklausantį turtą, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

487. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos Ar.U. bei S.P., 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo laikinai apribotos An.U., 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, patikslintu 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu, buvo laikinai apribotos UAB „N.G.“ bei 2014 m. spalio 22 d. nutarimu buvo laikinai apribotos J.A. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Vėliau laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jiems priklausantį turtą buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo, o bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui - Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

488. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nuteistiesiems Ar.U., An.U., S.P., juridiniam asmeniui UAB “N.G.“, A.V., J.A. laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į jiems priklausantį turtą pratęsė iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinių ieškinių patenkinimo. Nuteistieji bei jų gynėjai Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į nuteistųjų turtą neskundė.

489. Teisėjų kolegija, įvertinus iš nuteistųjų priteisiamų civilinių ieškinių dydį bei konfiskuotino turto vertę, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., juridinio asmens UAB „N.G.“, A.V., J.A. nuosavybės teisės į jų turtą, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl atstovavimo išlaidų

490. Pirmosios instancijos teismui pateiktame AB „K.N.“ civiliniame ieškinyje bendrovės atstovas prašė iš nuteistųjų civilinės ieškovės AB „K.N.“ naudai išieškoti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b. b. A, t. 48, b. l. 33–35). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad AB “K.N.“ turėtos atstovavimo išlaidos sudaro 14 732,41 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. b. A, t. 58, b. l. 34–74). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę, civilinės ieškovės atstovo teismui pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir šių dokumentų apimtį, civilinės ieškovės atstovo prašymą tenkino iš dalies ir priteistiną atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 10 000 Eur. Civilinės ieškovės AB „K.N.“ naudai iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M. priteisė po 1 666,67 Eur.

491. BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

492. Pažymėtina, kad teismų praktikoje BPK 103 straipsnyje nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai yra priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-697/2019) arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

493. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje didelės turtinės žalos padarymas AB “K.N.“ buvo siejamas su Ar.U., A.V. ir J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei BK 184 straipsnio 3 dalį (603 130,04 Eur) ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (20 279 052,98 Eur) pareikštais kaltinimais. Nuteistieji Ar.U., A.V. ir J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl padarytos 20 279 052,98 Eur dydžio turtinės žalos, išteisinami. Apeliacinės instancijos teisme pasitvirtino, kad 603 130,04 Eur dydžio turtinė žala civilinei ieškovei AB “K.N.“ buvo padaryta bendrais nuteistųjų Ar.U., A.V. ir J.A. veiksmais, todėl civilinės ieškovės AB “K.N.“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nuteistiesiems An.U., S.P. ir R.M. kaltinimai, susiję su žalos padarymu AB “K.N.“, nebuvo pareikšti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinės ieškovės AB “K.N.“ turėtas atstovavimo išlaidas priteisė ir iš šių nuteistųjų.

494. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu AB „K.N.“ atstovas prašė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistųjų pakeisti ir iš jų civilinės ieškovės AB „K.N.“ naudai priteisti visą pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų sumą – 14 732,41 Eur. Civilinės ieškovės AB “K.N.“ atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių civilinės ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Civilinė ieškovė AB “K.N.“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalyje atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistųjų neskundė. Todėl teisėjų kolegija, baudžiamąją bylą nagrinėdama apeliacinių skundų ribose, negali sunkinti nuteistųjų teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalis). Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistųjų An.U., S.P. ir R.M. po 1 666,67 Eur, naikinama.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

495. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos teismo ekspertizės centrui ekonominei (apskaitos ir finansų) ekspertizei atlikti, teismo reikalavimu, buvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. AB „K.N.“ dokumentai, esantys viename CD, taip pat UAB „N.G.“ dokumentai, susegti į 36 segtuvus, kurie yra 4 dėžėse, ir 3 dėžės atskirų dokumentų bei UAB „N.G.“ deklaracijų duomenys, gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (232 lapai) (t. 71, b. l. 191). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, AB “K.N.“ dokumentai, esantys viename CD – grąžinami AB „K.N.“, o UAB „N.G.“ dokumentai, susegti į 36 segtuvus, kurie yra 4 dėžėse ir 3 dėžės atskirų dokumentų bei UAB „N.G.“ deklaracijų duomenys, gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – grąžinami UAB „N.G.“.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 punktu, 327 straipsniu, 328 straipsnio 1–4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir K.N.IX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Ar.U. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), kaip tęstinius perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992). Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ar.U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių su „W“ ir „G.“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo,

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš Ar.U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti veikimą organizuota grupe su S.P..

Ar.U. nusikalstamus veiksmus , kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo iššvaistant turtines teises), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl turtinės teisės iššvaistymo), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir juos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei paskirti jam 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą.

Iš Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti veikimą organizuota grupe su savo organizuotos grupės nariais.

Ar.U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), perkvalifikuoti į BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš Ar.U. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti, kad jis šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su S.P..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ar.U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), ir Ar.U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1–2 punktais, ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Ar.U. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Ar.U. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo, visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir Ar.U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą. Ar.U. išaiškinti, kad baudos nesumokėjus per 2 (dviejų) mėnesių terminą, bauda bus išieškota priverstinai.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ar.U. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria Ar.U., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

An.U. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), kaip tęstinius perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233). Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Ar.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

An.U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu:

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių su „W“ ir „G.“ suklastojimo organizavimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, An.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

An.U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš An.U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti veikimą organizuota grupe su S.P..

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, An.U. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, An.U. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir An.U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo An.U. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria An.U., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

S.P. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), kaip tęstinius perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992). Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S.P. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. S.P. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria S.P. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S.P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S.P. paskirtos bausmės subendrintos, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, S.P. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S.P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S.P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuriomis S.P., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas paskiriant įpareigojimus, ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), šiuo nuosprendžiu S.P. paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens UAB „A.“ nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992), perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti jam 1 330 MGL (50 087,80 Eur) dydžio baudą. UAB “A.“ išaiškinti, kad baudos nesumokėjus per 2 (dviejų) mėnesių terminą, ji bus išieškota priverstinai.

Iš UAB ,,A.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytų šio nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti, kad S.P. šį nusikaltimą padarė veikdama organizuota grupe su An.U..

Juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažinti iki 4 000 MGL (150 640 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314), perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 4 000 MGL (150 640 Eur) dydžio baudą.

Iš UAB ,,N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl UAB ,,N.G.“ 2005–2010 metų pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) nuosprendyje nustatytų šių nusikaltimų padarymo aplinkybių pašalinti, kad Ar.U. ir An.U. dokumentus klastojo ir naudojo, apgaulingai tvarkė UAB ,,N.G.“ buhalterinę apskaitą, veikdami organizuota grupe su S.P..

Juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam 15 000 MGL (564 900 Eur) dydžio baudą.

Iš juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti veikimą organizuota grupe su S.P..

Juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo iššvaistant turtines teises) ir paskirti jam 5 000 MGL (188 300 Eur) dydžio baudą.

Juridinio asmens UAB „N.G.“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl turtinės teisės iššvaistymo), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 10 000 MGL (376 600 Eur) dydžio baudą.

Iš juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinti, kad Ar.U. veikė su savo organizuotos grupės nariais.

Juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą bausmę sumažinti iki 5 050 MGL (190 183 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „N.G.“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikinti ir juridinį asmenį UAB “N.G.“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui UAB “N.G.“ paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir juridiniam asmeniui UAB “N.G.“ paskirti galutinę bausmę – 25 000 MGL (941 500 Eur) dydžio baudą. Juridiniam asmeniui UAB „N.G.“ nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti, kad per nustatytą terminą baudos nesumokėjus, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J.A. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl turtinės teisės iššvaistymo), perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

J.A. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad J.A. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria J.A. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikinti ir J.A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, J.A. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J.A. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir J.A. paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. J.A. išaiškinti, kad baudos nesumokėjus per 2 (dviejų) mėnesių terminą, bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria J.A., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

A.V. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl turtinės teisės iššvaistymo), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir juos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei paskirti jam 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą.

A.V. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl piktnaudžiavimo iššvaistant turtines teises), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad A.V. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A.V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikinti ir A.V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A.V. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A.V. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A.V. paskirti galutinę bausmę – 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą. A.V. išaiškinti, kad baudos nesumokėjus per 2 (dviejų) mėnesių terminą, bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A.V., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus.

R.M. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R.M. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir R.M. baudžiamąją bylą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nutraukti (BPK 327 straipsnis).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R.M. paskirtos bausmės subendrintos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R.M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo išsprendimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, rezultatą – 12 406 804,09 Eur, išieškant iš Ar.U. 5 203 402,045 Eur, iš An.U. – 5 203 402,045 Eur, o iš S.P. – 2 000 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio išsprendimo: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėtus mokesčius – 2 300 908,83 Eur priteisti iš juridinio asmens UAB „N.G.“ ir subsidiariai iš Ar.U. bei An.U., o nuosprendžio dalį dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo iš S.P. panaikinti ir civilinį ieškinį S.P. atmesti.

Iš nuteistųjų Ar.U., A.V., J.A., juridinio asmens UAB “N.G.“ solidariai priteistą turtinės žalos atlyginimą AB „K.N.“ naudai sumažinti iki 603 130,04 Eur ir nustatyti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės AB „K.N.“ civilinio ieškinio dalies išsprendimo dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos (dėl Sutarties ir jos pakeitimų priėmimo) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo solidariai iš nuteistųjų Ar.U., An.U., S.P., A.V., J.A., R.M., juridinio asmens UAB „N.G.“ panaikinti ir civilinės ieškovės AB “K.N.“ civilinį ieškinį dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų An.U., S.P., R.M. priteista po 1 666,67 Eur civilinės ieškovės AB “K.N.“ turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teisme pateiktus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: AB „K.N.“ dokumentus, esančius viename CD – grąžinti AB „K.N.“, o UAB „N.G.“ dokumentus, esančius 36 segtuvuose, kurie yra 4 dėžėse, ir 3 dėžes atskirų dokumentų bei UAB “N.G.“ deklaracijų duomenis, gautus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (232 lapus) – grąžinti UAB „N.G.“.

Palikti nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis: dėl išieškojimo iš R.M. konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų 3 256 726,85 Eur ir 175 549 USD, dėl Ar.U. paskirtos kardomosios priemonės – 14 481 Eur (50 000 Lt) dydžio užstato taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; dėl An.U. paskirtos kardomosios priemonės – 14 481 Eur (50 000 Lt) dydžio užstato taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; dėl S.P. paskirtos kardomosios priemonės 14 481 Eur (50 000 Lt) dydžio užstato taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; dėl A.V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; dėl J.A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios, dėl R.M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taip pat šį nuosprendį palikti nepakeistą dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistųjų Ar.U., A.V., J.A. juridiniam asmeniui AB „K.N.“, ir dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo Ar.U., An.U., S.P., juridinio asmens UAB „N.G.“, J.A., A.V., R.M. turtui bei dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimo.

Palikti nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl: Ar.U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; An.U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimą neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios; S.P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradžios bei dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo išsprendimo bei proceso išlaidų priteisimo iš nuteistųjų Ar.U., An.U. ir S.P..

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysRegina PocienėPRIEDAS

LIETUVOS APELIACINIO TEISMO 2024 M. LIEPOS 3 D. NUOSPRENDŽIO BYLOJE NR. 1A-1-318/2024

TURINYSĮžanginė dalis 1Aprašomoji dalis 6

I . Pirmosios instancijos teismo pagal 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį nustatytos bylos aplinkybės 6

II. Pirmosios instancijos teismo pagal 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį nustatytos bylos aplinkybės 75

III. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai 86

A. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai 86B. Prokurorės apeliacinis skundas 136

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai 138

A. Dėl An.U. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o Ar.U. ir S.P. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį 155

B. Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį 219

C. Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, An.U. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, S.P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 222

D. Dėl juridinio asmens UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB “A.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį 238

E. Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų 241

F. Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, A.V. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, J.A. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, AB “K.N.“ padarant 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) žalą 245

G. Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, A.V. – pagal BK BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, J.A. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, dėl juridinio asmens UAB “N.G.“ – pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, AB „K.N.“ padarant 604 505,18 Eur (2 087 235,49 Lt) dydžio žalą 280

H. Dėl Ar.U. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „N.G.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, R.M. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį 313

I. Dėl bausmių 346

J. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 360K. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo 364

L. Dėl turto konfiskavimo 368

M. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo 370N. Dėl atstovavimo išlaidų 370

O. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti 371

P. Rezoliucinė dalis 372