- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 2K-172-719/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42450-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Ridikas (pran.)
- Kaltinamasis
- P. P.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties.
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi nutrauktas P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį pradėtas baudžiamasis procesas, nustačius, kad jam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). A. Ž. (A. Ž.) ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. P. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. spalio 4 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu A. Ž. į žandikaulį, taip išmušė iš nukentėjusiojo rankų laikomą ir jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. rankomis jėga suėmė P. P. už pečių, ties kaklo sritimi ir palenkė P. P. prie žemės bei jį paklupdė. Kai nukentėjusysis A. Ž. jėga laikė P. P., šis rankomis sudavė nukentėjusiajam per lytinį organą. Šiais savo veiksmais P. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. Ž. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pažymėjo, kad P. P. iš esmės už tuos pačius veiksmus, kurių padarymu yra kaltinamas, yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo nutartyje nurodyta, kad P. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį nubaustas 15 Eur bauda (kuri sumokėta 2020 m. balandžio 28 d.) už tai, jog 2019 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, aiškindamasis santykius su kitu piliečiu aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo A. Ž. atstovės advokatės V. P. apeliacinį skundą, pažymėjo, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų bylai aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pvz., asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent tokio pobūdžio situacija susiklostė ir P. P. baudžiamojoje byloje.
4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad P. P. administracinė atsakomybė, nustatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. O baudžiamojoje byloje P. P. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. Ž., nežymiai jį sužalojant. Nusižengimas, nustatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, neapima fizinio smurto, kuris sukėlė asmens kūno sužalojimus, vartojimo. Taigi iš esmės skiriasi P. P. inkriminuojamo nusikaltimo ir nusižengimo, už kurio padarymą nubaustas P. P., pobūdis, iš esmės nesutampa nusižengimo ir nusikaltimo faktinės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą baudžiamąja tvarka, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, kurios lėmė skirtingų procesų prieš P. P. inicijavimą dėl to paties įvykio, visiškai nesiaiškino ir nevertino P. P. šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių.
5. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad sprendimas pritaikyti P. P. administracinę atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą buvo priimtas dėl teisinės klaidos non bis in idem principo kontekste (pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį) ir ją būtina taisyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu P. P. buvo surašytas, o administracinis nurodymas jo įvykdytas dar neįsiteisėjus prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam P. P., o šis nutarimas buvo panaikintas ir neįsiteisėjo. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, 592 straipsniu, 658 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, yra pagrindas inicijuoti procesą dėl P. P. galbūt nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo ir taip išvengti galimo dvigubo P. P. nubaudimo tuo atveju, jeigu dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų jam būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Kasaciniu skundu kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 6 dalį (niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą. Teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė prieštaringas išvadas: teigdamas, kad P. P. administracine tvarka nubaustas už skirtingus veiksmus nei tuos, kurių padarymu kaltinamas baudžiamojoje byloje, ir kartu atkreipdamas dėmesį į poreikį imtis veiksmų siekiant panaikinti P. P. įvykdytą administracinį nurodymą tam, kad būtų išvengta galimo dvigubo nubaudimo tuo atveju, jei P. P. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Tai iš esmės reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teisės pažeidimo, už kurį P. P. nubaustas administracine tvarka, ir nusikaltimo, kuriuo P. P. kaltinamas, faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa, vis dėlto pripažino, kad P. P. pripažinimas kaltu baudžiamojoje byloje nepanaikinus jo jau įvykdyto administracinio nurodymo reikštų P. P. nubaudimą antrą kartą už tą pačią veiką, t. y. pripažino tai, ką konstatavo ir dėl ko baudžiamąją bylą nutraukė pirmosios instancijos teismas.
6.2. Taigi apeliacinės instancijos teismas non bis in idem principo taikymo kontekste padarė iš esmės prieštaringas išvadas dėl teisinės situacijos – konstatavęs, kad non bis in idem principas baudžiamosios atsakomybės P. P. taikymo atveju nėra pažeidžiamas, teismas taip pat ėmėsi baudžiamojo proceso prieš P. P. legitimizavimo iniciatyvos administracinės atsakomybės panaikinimo būdu. Tačiau teismų praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012) laikomasi pozicijos, kad toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, ir negali būti taikomas, jei ankstesnis baudimas už administracinės teisės pažeidimus atitinka įstatymo reikalavimus ir netraktuotinas kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimas pritaikyti P. P. administracinę atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą buvo priimtas dėl teisinės klaidos non bis in idem principo kontekste (pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį). Non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliai – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas iš esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015).
6.4. Sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinta garantija, jog niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikomą tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos būtent ir matosi tokia pozicija, pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021 buvo pripažintas minėto principo pažeidimas siekiant nuteisti asmenį dar ir už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, kai šis asmuo jau buvo nubaustas pagal ANK už transporto priemonės vairavimą, kai atimta teisė vairuoti; nutartyje taip pat pasisakyta, kad pagal EŽTT išaiškinimus Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje nurodyta garantija įsigalioja pradedant naują baudžiamąjį persekiojimą, kai ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ar ankstesnis teistumas jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas).
6.5. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas dėl to, kad 2019 m. spalio 4 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini) 3 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu P. P. sudavė vieną smūgį A. Ž. į veido sritį kairės rankos kumščiu, taip jam sukėlė fizinį skausmą. 2020 m. kovo 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. Kalnės tarnybiniu pranešimu P. P. veika perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. 2020 m. kovo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, požymių; nutarimo kopija perduota Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Iš prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimo akivaizdu, kad nutarimas priimtas kaip sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (ne jo dalį) dėl vienintelio minėto ikiteisminio tyrimo metu tiriamo įvykio, tuo metu kvalifikuoto pagal BK 284 straipsnį. Iš šio nutarimo akivaizdu ir tai, kad prokurorė, įvertinusi bylos duomenis P. P. inkriminuotos veikos kontekste, konstatavo, kad jo veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnyje nustatytų padarinių, t. y. jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, o asmens veikoje įžvelgtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymiai. 2020 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo administracinio teisės pažeidimo protokolu su administraciniu nurodymu P. P. taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad jis 2019 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, aiškindamasis santykius su kitu piliečiu aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį; bauda pagal administracinį nurodymą sumokėta 2020 m. balandžio 28 d.
6.6. Minėti procesiniai dokumentai sudaro pagrindą spręsti, ar P. P. veika, už kurią jis yra nubaustas įvykdytu administraciniu nurodymu, labai panaši į veiką, dėl kurios jam pareikštas kaltinimas šioje byloje, ar šie faktai susiję laiko ir vietos atžvilgiu. Nors administracinio nusižengimo protokole P. P. veikos faktinės aplinkybės buvo suformuluotos abstrakčiau nei pranešime apie įtarimą padarius nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje (dėl to ikiteisminis tyrimas nutrauktas), akivaizdu, kad administracinė atsakomybė P. P. faktiškai buvo pritaikyta būtent už pranešime apie įtarimą padarius BK 284 straipsnyje nustatytą nusikaltimą nurodytus veiksmus (prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimą nutarta perduoti spręsti administracinės atsakomybės klausimui būtent dėl nutarime nurodytų P. P. veiksmų). Remiantis minėtu, kad ir neįsiteisėjusiu, nutarimu, buvo atliktas tų pačių veikos faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas administracinio nusižengimo byloje, o pareigūnui, priėmusiam tokį sprendimą, buvo žinomos visos P. P. veikos faktinės aplinkybės ir tai, jog prokurorė 2020 m. kovo 26 d. nutarimu visus P. P. inkriminuotus veiksmus laikė neturinčiais nusikalstamai veikai būtino pavojingumo požymio. Administracinės atsakomybės pritaikymas rodo, kad ir administracinį nurodymą priėmęs pareigūnas išreiškė tą pačią poziciją dėl P. P. veikos teisinio kvalifikavimo, kokią buvo išreiškusi prokurorė. Tai, kad vėliau šis prokurorės nutarimas buvo panaikintas, nereiškia, kad administracinis nurodymas dėl P. P. neįgijo res judicata galios, priešingai – buvo įvykdytas ir įsiteisėjo. Svarbu tai, kad kaltinamajame akte išdėstytas P. P. veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, faktinių aplinkybių aprašymas yra beveik identiškas veikos, prieš tai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, aprašymui.
6.7. Pažymėtina ir tai, kad tyčinio fizinio smurto bylose (BK 140 straipsnis) teismų praktikoje taip pat yra atvejų, kai asmeniui už nusikaltimą nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017), o ANK 481 straipsnio 1 dalyje (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį) nustatytos veikos gali būti padaromos įvairiausiais tyčiniais veiksmais. Ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, prokurorei ir policijos pareigūnui įvertinus veiką kaip administracinį nusižengimą, buvo padaryta akivaizdi teisinė klaida, kurią reikia taisyti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė siūlo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem principas) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT jurisprudencija dėl non bis in idem principo taikymo, atsiliepime pažymima, kad šioje byloje reikšminga sąlyga yra veikos tapatumas (idem), kitos sąlygos byloje yra nustatytos ir dėl jų teisinio ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra non bis in idem principo pažeidimo, nes nenustatyta idem sąlyga. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, saugo ne tą patį teisinį gėrį: pirmuoju atveju saugoma viešoji tvarka, o antruoju – žmogaus sveikata.
7.2. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi non bis in idem principu, nes ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų sudėtys ir šių veikų objektas iš esmės skiriasi. ANK 481 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, o BK 140 straipsnio 1 dalis – už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
7.3. Minėto administracinio nusižengimo sudedamieji požymiai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. O BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, neapima prieš asmenį panaudoto fizinio smurto, kuris sukėlė kūno sužalojimus. P. P. administracine tvarka nubaustas už visai kitokio pobūdžio veiksmus – nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, neapimantį smurtinių veiksmų prieš A. Ž., kurie sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir abiejų pažeidimų faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant non bis in idem principą.
8. Nukentėjusiojo A. Ž. atstovė advokatė V. Pilipavičienė atsiliepimu į kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Advokatė atsiliepime nurodo:
8.1. Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisiškai ydinga situacija, kai prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P. buvo perduotas administracinei atsakomybei taikyti nelaukiant, kol šis procesinis sprendimas įsiteisės. Dėl šios priežasties, teismui panaikinus minėtą prokuroro nutarimą, nurodant, kad P. P. veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš A. Ž., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, P. P. jau buvo nubaustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą.
8.2. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad P. P. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta egzistuojant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, t. y. kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, administracinis nurodymas jam buvo surašytas pažeidus ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris imperatyviai draudžia surašyti administracinį nurodymą, kai administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Plungės apylinkės teismui panaikinus pirmiau nurodytą prokuroro nutarimą, res judicata galią įgijo ne pastarasis procesinis sprendimas ar pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus P. P. surašytas administracinis nurodymas, bet apylinkės teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad P. P. veiksmai užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad P. P. administracine tvarka buvo nubaustas už visai kitokio pobūdžio veiksmus. Taigi abiejų pažeidimų faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti antrą kartą baudžiamas ir baudžiamąja, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą.
8.4. Kasatorius neteisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Kasaciniame skunde teisiškai klaidingai interpretuojamas skundžiamos nutarties teiginys, kad tuo atveju, jei dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų P. P. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, ANK nustatytais pagrindais ir tvarka bus galimybė inicijuoti procesą dėl jam galimai nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo ir taip išvengti galimo dvigubo nubaudimo. Kitaip negu nurodyta kasaciniame skunde, ši teismo išvada nereiškia, kad P. P. pripažinimas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, prieš tai nepanaikinus jo jau įvykdyto administracinio nurodymo, reikštų P. P. nubaudimą antrą kartą už tą pačią veiką. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo išaiškinimuose, tiek apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodę, kad tuo atveju, kai dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kitaip negu nurodo kasatorius, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui ir nustačius, kad egzistuoja skundžiamoje nutartyje nurodyti ANK 591 straipsnio 8 dalyje ir 592 straipsnyje nustatyti pagrindai inicijuoti procesą dėl P. P. galbūt nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo, P. P., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, manydamas, kad jo atžvilgiu yra pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, turės teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje ir paskirtos nuobaudos panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl dvigubo baudimo draudimo ir BPK reikalavimų laikymosi
10. Draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą“. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi, nors non bis in idem principas taikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimams, tačiau prie jų priskiriami ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose taip pat ne kartą konstatavo, kad mažesnis administracinių nusižengimų pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, jog dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad P. P. 2019 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. Plungės m. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje žodinio konflikto metu sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį A. Ž. į veidą, taip sukėlė šiam fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prokurorės 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, konstatavus, kad P. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Aukštesniojo prokuroro 2020 m. sausio 27 d. nutarimu, tenkinant nukentėjusiojo atstovės advokatės skundą, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir tyrimas byloje atnaujintas. 2020 m. kovo 16 d. P. P. pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje. Prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, P. P. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o nutarimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga perduotas policijai spręsti klausimui dėl administracinės atsakomybės taikymo. 2020 m. balandžio 6 d. P. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 4 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, aiškindamasis santykius su kitu piliečiu aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Administraciniu nurodymu paskirta 15 Eur bauda sumokėta 2020 m. balandžio 28 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, tenkinant A. Ž. skundą, prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir byla perduota tyrimui atlikti. Tyrėjos 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo medžiaga perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2020 m. rugsėjo 21 d. byloje surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant P. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. spalio 4 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu A. Ž. į žandikaulį ir šio suduoto smūgio metu išmušė iš nukentėjusiojo A. Ž. rankų laikomą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. savo rankomis jėga suėmė P. P. už pečių, ties kaklu, palenkė P. P. prie žemės ir paklupdė ant žemės. Kai nukentėjusysis A. Ž. jėga laikė P. P., šis rankomis uždaužė A. Ž. per lytinį organą, tokiais veiksmais P. P. padarė nukentėjusiajam A. Ž. šiuos sužalojimus: veido sumušimą, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą P. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu konstatavęs, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, padaręs išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį P. P. buvo surašytas ir administracinis nurodymas įvykdytas dar neįsiteisėjus prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes šis nutarimas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi vėliau buvo panaikintas. Remdamasis tokiu argumentu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja ANK 591 straipsnio 8 punkte, 592 straipsnyje nustatyti pagrindai ir yra visos galimybės ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais ANK 659 ir 660 straipsniuose įtvirtinta tvarka inicijuoti procesą dėl P. P. galimai nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo ir taip išvengti galimo dvigubo P. P. nubaudimo tuo atveju, jeigu dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų jam būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
13. EŽTT praktikoje pažymima, kad diskrecinės ar ypatingos priemonės, kaip antai prašymas atnaujinti procesą, nelaikomos veiksmingomis priemonėmis Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies prasme, taigi jomis nereikia pasinaudoti (Didžiosios kolegijos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pisano prieš Italiją, peticijos Nr. 36732/97, 36 punktas; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, 33 punktas). EŽTT manymu, prašymas panaikinti administracinę nuobaudą – ne tik ypatinga priemonė, kurios pareiškėjai pagal Teismo reikalavimus imtis neprivalo, bet ji nesuteikia pareiškėjui galimybės pasiekti, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos (sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą kaip tinkamą priemonę išvengti galimo non bis in idem principo pažeidimo, nesivadovavo paminėta EŽTT praktika.
14. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021).
15. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiose normose objektyvieji požymiai apibrėžti skirtingai. Skirtingai jie nurodyti ir P. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei kaltinamajame akte. Tačiau nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, turėtų būti vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016, 2K-360-976/2018 ir kt.).
16. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš EŽTT, tiek ir kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios bylos kontekste nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad prokurorės 2020 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam P. P. neįsiteisėjo, t. y. kad byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Iš tikrųjų, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybė siejama su teismo nuosprendžiu dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu ir nėra pasisakoma dėl sprendimų administracinių nusižengimų bylose. Tačiau, atsižvelgiant į aptartą EŽTT praktiką ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, šioje byloje dvigubo baudimo draudimo kontekste yra reikšmingas vertinimas, ar įvykdytas administracinis nurodymas laikytinas galutiniu sprendimu. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Taip pat jis nevertino ir to, ar nebuvo kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nė vieno iš pirmiau minėtų klausimų, reikšmingų išvadai, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, nenagrinėjo ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, šią pareigą nepagrįstai perkeldamas pirmosios instancijos teismui (skundžiamos nutarties 20 punktas).
17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad instancinės teismų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kruopščiai nepatikrino visų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, ir neišdėstė tinkamų ir aiškių išvadų dėl esminių paduotų apeliacinių skundų motyvų. Tinkamai nepatikrinęs skundžiamos nutarties, teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
19. Detaliau dėl aptartų skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Pažymėtina, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų reikalavimų, pagal paduotą apeliacinį skundą turi patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šis teismas privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, skirti didesnį dėmesį atsakydamas į šios nutarties 16 punkte aptartus klausimus ir teismų praktikai, aiškinančiai dvigubo baudimo draudimo principo taikymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.