Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 17 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į Vokietijos Federacinę Respubliką nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų K. J., V. S., A. G., liudytojų A. S., T. M., A. K. parodymai, kratų, daiktų apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas pažymi, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

S. Ž. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad S. Ž. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau anksčiau teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, nevedęs. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad S. Ž. turi ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, S. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje įsidarbintų, tęstų mokslus, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

S. Ž. skundo argumentas, kad jis, būdamas laisvėje, neketina paveikti nukentėjusiųjų, nenagrinėjamas, nes skundžiama nutartimi suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nebuvo pratęstas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam S. Ž. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas S. Ž., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jis galimai padarytas veikiant organizuota grupe, buvo gerai iš anksto suplanuotas, vykdytas Lietuvos ir užsienio valstybėse. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamojo galimai padarytas nusikaltimas yra savanaudiško pobūdžio, susijęs su nelegalių pajamų gavimu. Kaip jau minėta anksčiau, S. Ž. iki sulaikymo niektus nedirbo, praeityje teistas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog suėmime jis laikomas ilgą laiką, t. y. 21 mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kardomoji priemonė - suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. Ž. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurį galbūt padaręs kaltinamas S. Ž., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. Ž. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.