Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR), žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į VFR nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Kaltinamajam S. Ž. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuri vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiama. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 17 d., nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo S. Ž. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 17 d., paliktinas galioti.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra nustatyti nukentėjusiųjų K. J., V. S., A. G., liudytojų A. S., T. M., E. A. parodymais, jie užfiksuoti kratų, daiktų apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam S. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. suėmimo terminą šiuo pagrindu, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. S. Ž. yra kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 147 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato už labai sunkius nusikaltimus tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam S. Ž. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Baudžiamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Ž. yra nevedęs, iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje. Be to, S. Ž. anksčiau buvo kelis kartus teistas, kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis S. Ž. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka ir jis turi ryšių užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, S. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. S. Ž. inkriminuojami du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, galimai buvo padaryti veikiant įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, buvo ne atsitiktiniai, o gerai organizuoti, iš anksto suplanuoti, vykdyti Lietuvos ir užsienio valstybėse, siekiant gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Kaip minėta, S. Ž. iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. S. Ž. praeityje teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje S. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau bėgo (slėpėsi).

Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina kaltinamojo S. Ž. skunde nurodytos aplinkybės, kad turi gyvenamąją vietą, pradėjo mokytis, charakterizuojamas teigiamai, būdamas laisvėje įsidarbintų, tęstų mokslus, sukurtų šeimą, adaptuotųsi visuomenėje. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti S. Ž. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kiekis, rodo ypatingą S. Ž. asmenybės pavojingumą, todėl šioje stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2015 m. gruodžio 17 d. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai intensyviai. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. Ž., pobūdį, pavojingumą, sunkumą, bylos apimtį bei anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad kaltinamajam S. Ž. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo S. Ž. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.