Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į Vokietijos Federacinę Respubliką nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis pratęsti kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų K. J., V. S., A. G., liudytojų A. S., T. M., A. K. parodymai, kratų, daiktų apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

S. Ž. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam S. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

S. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aptariamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: S. Ž. yra teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, iki sulaikymo niekur nedirbo, nevedęs, Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad S. Ž. turi ryšių užsienyje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su gyvenamąją aplinka. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad, būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, S. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, tęsti mokslus, sukurti šeimą, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam S. Ž. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas S. Ž., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau buvo minėta, S. Ž. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos veikiant įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, nebuvo atsitiktinės, o gerai iš anksto suplanuotos, susijusios su neteisėtų pajamų gavimu, vykdytos Lietuvos ir užsienio valstybėse. Aukštesniojo teismo nuomone, tai patvirtina, kad S. Ž. kelia pavojų aplinkiniams, yra linkęs pažeisti įstatymus, taigi būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog suėmime jis laikomas ilgą laiką. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. S. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2013 m. spalio 17 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Kaltinamajam S. Ž. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybės bruožus, viešasis interesas išsamiai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Išdėstytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.