Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki teismo nuosprendžio priėmimo.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotose grupėse kartu su I. V., A. B., R. S. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su Marijampolės pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus - verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - pinigines lėšas, o jis, t. y. A. N., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus verbavo, gabeno bei perleido juos kitiems organizuotos grupės nariams išnaudojimo tikslams, nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su I. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t.y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t.y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „Agurkėlis“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė jis, t.y. A. N., ir I. V., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjusysis patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė, tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas padaręs dar 9 (devynis) nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su I. V., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis ir I. V. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios adresu Lukšio g. 1A, Kėdainių mieste, su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013-04-13 iki 2013-05-17 telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainių m., nukentėjusysis perdavė jam, t. y. A. N.: 2013-05-09 apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį - 150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos - 800 Lt, 2013-05-17 apie 19 val. pačiam A. N.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, adresu Ramygalos g. 112-53, Panevėžys, plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5%, kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. nuomojame bute, adresu Ramygalos g. 112-53, Panevėžys, laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 11346521, išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kitiems kaltinamiesiems, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nėra susijęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo A. N. turtą buvo paskirta, siekiant užtikrinti byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį 5000 litų neturtinei ir 950 litų turtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį 2000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, t. y. byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma yra 7950 Lt, kas atitinka 2302,48 eurus. Kauno apygardos teismo nutartimi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. N. turtui – 400 litų ir 100 eurų neperžengia pareikštų civilinių ieškinių bendros sumos. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. N. turtui šiuo metu taikomas pagrįstai.

Priešingai nei nurodyta skunde, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas į A. N. pinigus, kurių sumos 400 litų ir 100 eurų, o ne į 400 litų, 100 eurų, 649,95 litus ir 1 JAV dolerį. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, klausimo dėl areštuoto turto priklausomumo kitam asmeniui nesvarsto. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, turės įvertinti areštuoto turto kilmę ir kam jis priklauso. Todėl kaltinamojo skundo argumentai, jog pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso jo žmonai, šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį.

Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. N. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl padarytos žalos išieškojimas pagal pareikštus civilinius ieškinius, jeigu civiliniai ieškiniai būtų patenkinti. Todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo A. N. turtą.

Kaltinamasis skunde akcentuoja dėl taikomos procesinės prievartos priemonės atsiradusias neigiamas pasekmes, t. y. sukeltus finansinius nepatogumus, nes jo žmona L. N. negali panaudoti pinigų gydymuisi. Šiuo aspektu pasakytina, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu atsiradusios pasekmės nelaikytinos pakankamu pagrindu naikinti šią procesinę prievartos priemonę. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. N. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė.

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajam A. N. procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki teismo nuosprendžio priėmimo, pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės taikymo terminus. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams negu jie nustatyti BPK 151 straipsnyje. Be to, BPK 100 straipsnyje reglamentuojančiame terminų skaičiavimo tvarką yra numatyta, jog baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Minėtame straipsnyje nėra numatyta, jog procesinių prievartos priemonių taikymo terminai gali būti siejami su laike neapibrėžtu įvykiu, kaip kad šiuo atveju „teismo nuosprendžio priėmimo”. Vadinasi, paskiriant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęsiant jos terminą) privalu nurodyti konkretų, laiko matavimo vienetais apibrėžtą terminą, kuris pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas bei galiojančią teisminę praktiką bylą perdavus teismui negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Taip pat privaloma nurodyti nuo kada šis terminas skaičiuojamas. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti šios nutarties dalį, kuria kaltinamajam A. N. laikino nuosavybės teisių apribojimo į jam priklausančius pinigus - 400 litų ir 100 eurų, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, terminas pratęstas iki teismo nuosprendžio priėmimo.

Kaltinamajam A. N. paskirto laikino nuosavybės teisės į jam priklausančius pinigus - 400 litų ir 100 eurų, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, apribojimo terminą nustatyti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 9 dienos.

Kitos nutarties dalies nekeisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.