Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. teikimą dėl nuteistajam S. Ž. (toliau – S. Ž.) skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. (toliau – Institucija) teikimas, kuriuo prašoma subendrinti S. Ž. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, S. Ž. paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, jam paskirta bausme, paskiriant nuteistajam M. Z. galutinę subendrintą bausmę, nurodant nuo kada skaičiuojama bausmės pradžia ir kokie turi būti įskaitomi laikotarpiai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013).

Parenkant bausmių bendrinimo būdą atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, taip pat į veikų pavojingumą. Analizuojamu atveju nustatyta, kad S. Ž. iki Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą (2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. rugpjūčio 25 d.), dėl kurio padarymo S. Ž. atžvilgiu 2019 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas apkaltinamasis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis. Priimant Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo tik 2022 m. sausio 28 d.), todėl nebuvo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais S. Ž. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Šiuo metu abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo principą, prie griežčiausios Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, S. Ž. paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, jam paskirtos galutinės su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos, 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, be kita ko, turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-21-628/2021). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).

Teikimo duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. Ž. praeityje buvo teistas ne kartą, daugiausiai už viešosios tvarkos pažeidimus bei turtinio pobūdžio nusikaltimus. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, S. Ž. buvo nuteistas už analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jas įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visa tai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės, teisės bei elgesio normas, susiformavusią neigiamą vertybių orientaciją. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų S. Ž. nepadarė, anksčiau jam paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Nurodytų aplinkybių visuma rodo S. Ž. padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį bei sudaro pagrindą abejoti dėl S. Ž. galimybių nenusikalsti ateityje. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo paties asmenybę, S. Ž. nustatytina 3 (trejų) metų pridėtinos bausmės dalis.

Kaip numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, bendrinant nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teikimo duomenimis, nuteistasis S. Ž. buvo sulaikytas 2021 m. spalio 20 d. vykdant Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį. Esant šių duomenų visumai, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį, bei Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. teikimą tenkinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, S. Ž. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, S. Ž. paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, S. Ž. paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (trejus) metus, skiriant S. Ž. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, bei Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, į S. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 13 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.