Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžio.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. M. įmonės vardu 51 316,87 Lt turto įgijimo) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. įmonės vardu 10 555,04 Lt turto įgijimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu 46 441,93 Lt turto įgijimo) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 25 200 Lt pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 24 700 Lt pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu 68 003,61 Lt turto įgijimo) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu 53 734,41 Lt turto įgijimo) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 8 000 Lt pasisavinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pakeistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam A. B. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės laisvės atėmimo trejiems metams trims mėnesiams pridėta dalis visų likusių šiuo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių bei dalis 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr. 16 vadybininko pareigas, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje Nr. 16, esančioje Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. M. įmonės, ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi dėl degalų pirkimo kreditan, sudarydamas sąlygas tam, kad būtų išrašytos fiktyvios PVM sąskaitos–faktūros A. M. įmonės vardu, savo naudai įgijo 18 242,59 litro dyzelino „Ventus“, kurio vertė 51 316,87 Lt, viršijanti 250 MGL sumą; taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2006 m. spalio mėnesį, toje pačioje vietoje ir esant toms pačioms aplinkybėms savo naudai įgijo 10555,04 litro dyzelino „Ventus“, kurio vertė 29 285,64 Lt; taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 staipsnio 1 dalyje.

Be to, 2006 m. spalio mėnesį toje pačioje vietoje, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės, ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi dėl degalų pirkimo kreditan, sudarydamas sąlygas tam, kad būtų išrašytos fiktyvios PVM sąskaitos–faktūros UAB (duomenys neskelbtini) vardu, savo naudai įgijo 11 754,795 litro dyzelino „Ventus“, kurio vertė 32 328,66 Lt, 3 479,97 litro benzino A-92 9 293,92 Lt vertės, 1 805 litrus benzino A-95 4 819,35 Lt vertės; visa degalų vertė 46 441,93 Lt, viršijanti 250 MGL sumą; taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2006 m. spalio mėnesį, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr.16 vadybininko pareigas bei turėdamas įgaliojimus inkasuoti kasoje esančius grynuosius pinigus, iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr. 16, esančios Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), kasos aparato, inkasavęs 25 500 Lt, juos pasisavino asmeniniams tikslams, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 25 500 Lt turtinę žalą, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2006 m. lapkričio mėnesį toje pačioje vietoje, esant toms pačioms aplinkybėms, iš kasos aparato, inkasavęs 24 700 Lt, juos pasisavino asmeniniams tikslams, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 24 700 Lt turtinę žalą, t.y. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2006 m. lapkričio mėnesį, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr.16 vadybininko pareigas, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje Nr. 16, esančioje Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės, ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi dėl degalų pirkimo kreditan, sudarydamas sąlygas tam, kad būtų išrašytos fiktyvios PVM sąskaitos–faktūros UAB (duomenys neskelbtini) vardu, savo naudai įgijo 25 108,9 litro dyzelino „Ventus“, kurio vertė 68 003,61 Lt, viršijanti 250 MGL sumą; taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2006 m. lapkričio mėnesį, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr. 16 vadybininko pareigas, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje Nr. 16, esančioje Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi dėl degalų pirkimo kreditan, sudarydamas sąlygas tam, kad būtų išrašytos fiktyvios PVM sąskaitos–faktūros UAB (duomenys neskelbtini) vardu, savo naudai įgijo 15 386,55 litro dyzelino „Ventus“, kurio vertė 42 434,97 Lt, 1 549,995 litro benzino A-92 4 252,69 Lt vertės, 2 642,8 litro benzino A-95 7 046,75 Lt vertės; visa degalų vertė 53 734,41 Lt, viršijanti 250 MGL sumą; taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2006 m. gruodžio mėnesį, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr.16 vadybininko pareigas bei turėdamas įgaliojimus inkasuoti kasoje esančius grynuosius pinigus, iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės Nr. 16, esančios Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), kasos aparato, inkasavęs 8000 Lt, juos pasisavino asmeniniams tikslams, taip padarydamas UAB „Livena“ 8 000 Lt turtinę žalą, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtos Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 26 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai teismai, remdamiesi BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudeda, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama bent dalis kiekvienos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitą (ar kitas) veiką (veikas). Kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Teismų praktika, Nr. 27, p. 317).

Apibendrindamas kasacinį skundą, nuteistasis A. B. pažymi, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies normas – BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas griežtino galutinę bausmę atsižvelgdamas tik į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog skiriant galutinę subendrintą bausmę buvo būtina atsižvelgti į tai, kad A. B. neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 255 665,59 Lt žala, kuri yra priteista, tačiau dar nėra atlyginta; be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra tik vieneriais metais griežtesnė už 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę; taip pat, nustatant galutinę bausmę būtina atsižvelgti į tai, jog A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios - sunkūs nusikaltimai.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir bendrindamas Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, neatsižvelgė į tai, kad šiuo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, iš kurių yra neatlikęs nė pusės metų laisvės atėmimo bausmės, t .y. neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei du su puse metų. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas aptartus nuosprendžius, turėjo pridėti didesnę 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl pagrįstai ši galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė apeliacinės instancijos teismo sugriežtinta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo

Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl neteisingai paskirtos bausmės, kuriuo prokuroras prašė nuteistajam A. B. galutinę subendrintą bausmę padidinti iki laisvės atėmimo septyneriems metams. Apygardos teismas prokuroro apeliacinį skundą patenkino. Vienas iš apeliacinės instancijos teismo argumentų yra tas, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo laikas yra trys mėnesiai. Remdamasis šia įstatymo nuostata, teismas teigia, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, turi būti pridedama dalis laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną kitą nusikalstamą veiką, ne mažesnė kaip trys mėnesiai.

Kasatorius ginčija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, tvirtindamas, kad ji neišplaukia nei iš įstatymo nuostatų, nei iš teismų praktikos. Kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka, tačiau tai neduoda pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

BK 50 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 4 dalies normų aiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyse, kuriose išdėstytų taisyklių yra saistomi žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2005 kolegija, aiškindama BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-686/2006 kolegija pateikė nuorodą į šią taisyklę ir pažymėjo, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. BK 50 straipsnis įsakmiai nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių būtų iš dalies pridedama ne mažiau kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė.

Taigi kategoriška apeliacinės instancijos teismo išvada, kad taikant dalinį laisvės atėmimo bausmių sudėjimo būdą prie griežčiausios bausmės turi būti pridedama ne mažiau kaip po tris mėnesius laisvės atėmimo, paskirto už kitus nusikaltimus, prieštarauja kasacinės instancijos teismo jurisprudencijai. Tačiau tai nereiškia, kad esant atitinkamam apeliaciniam skundui apeliacinės instancijos teismas prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės negali pridėti didesnės kitų laisvės atėmimo bausmių dalies, negu yra pridėjęs pirmosios instancijos teismas. Būtent to ir buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis A. B. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių trys (faktiškai keturios) priskirtos sunkių nusikaltimų kategorijai, pirmesniu nuosprendžiu jis taip pat nuteistas už sunkų nusikaltimą. Prokuroras nurodė, kad pridėtos už kitas nusikalstamas veikas ir ankstesnį nuosprendį bausmių dalys nesiekia net vieno mėnesio, padaryta 255 655,59 Lt turtinė žala neatlyginta, todėl nuteistajam A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir padidino bausmę iki prašomo dydžio. Greta kitų teismas pateikė ir kasatoriaus ginčijamą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės turėjo pridėti ne mažiau kaip po tris mėnesius laisvės atėmimo už kitus nusikaltimus. Minėta, kad toks argumentas neišplaukia iš Baudžiamojo kodekso nuostatų, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas prokuroro apeliacinio skundo ribų, prie griežčiausios bausmės negalėjo pridėti didesnių kaip trys mėnesiai laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už kitus nusikaltimus.

Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, BK 50 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio nuostatos tarpusavyje susijusios tik tiek, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 7 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo pateiktas įstatymo aiškinimas negali būti vertinamas kaip netinkamas baudžiamojo įstatyto taikymas. Paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, o nesutikimas su bausmės dydžiu nėra įsiteisėjusio nuosprendžio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nesant tokių pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. B. kasacinį skundą.