Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotose grupėse kartu su I. V., A. B., R. S. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su Marijampolės pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus - verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - pinigines lėšas, o jis, t. y. A. N., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus verbavo, gabeno bei perleido juos kitiems organizuotos grupės nariams išnaudojimo tikslams, nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su I. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t.y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t.y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „Agurkėlis“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė jis, t.y. A. N., ir I. V., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė, tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas padaręs dar 9 (devynis) nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su I. V., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis ir I. V. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013-04-13 iki 2013-05-17 telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė jam, t. y. A. N.: 2013-05-09 apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį - 150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos - 800 Lt, 2013-05-17 apie 19 val. pačiam A. N.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5%, kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 11346521, išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Kaltinamasis A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2013-07-22. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis šio bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams. Apygardos teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. skundas atmetamas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra nukentėjusiųjų K. J., V. K., V. S., liudytojų A. S., A. S., T. M., R. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratų protokoluose užfiksuoti duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolėse užfiksuoti duomenys ir kiti faktiniai duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. N. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. A. N. kaltinamas padaręs daug tyčinių nusikaltimų, t. y. dešimt labai sunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje, du apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato tik griežtą laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, A. N. yra išsiskyręs, iki sulaikymo nedirbo Lietuvoje ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad jam inkriminuojamas veikas A. N. galimai padarė veikdamas pavojinga bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje. A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Be to, A. N. anksčiau buvo kelis kartus teistas užsienyje (Vokietijoje). Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis A. N. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. N., kaip minėta, kaltinamas padaręs dešimt labai sunkių nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, kurias galimai padarė, veikdamas pavojinga bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje. Kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 147 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam A. N. inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 147 straipsnio 2 dalis) buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. A. N. praeityje teistas Lietuvoje, nors jo teistumas yra išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, taip pat kelis kartus teistas užsienyje (Vokietijoje), tai rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Kaltinamasis iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo, lėšas pragyvenimui pagal jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, A. N. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neįgalų tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, mirė jo brolis, motinos sveikata pablogėjo, yra vienintelis sūnus, kuris gali padėti tėvams. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti A. N. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Kiti A. N. skundo teiginiai, susiję su pareigūnų veiksmais, nenagrinėtini, nes jie nėra skundo nagrinėjimo dalykas.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. N., pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, tyrimo sudėtingumą bei anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad kaltinamajam A. N. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. N. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.