Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį (10 veikų) kaltinamas tuo, kad nuo 2012 metų rudens (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos) iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. I. V., A. B., R. S., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR), pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. G., R. S. ir V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus, juos verbavo, gabeno ir perleido kitiems organizuotos grupės nariams išnaudoti VFR nusikalstamoms veikoms daryti.

A. N. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaltinamas dar ir dėl to, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe, t. y. I. V., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J., vertė jį perduoti didesnį, nei prievolės apimtis, turtą.

Be to, A. N. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, esančiame Ramygalos g. 112-53, Panevėžyje, plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančio delta-9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5 procentų, iki kol visas neteisėtai laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

A. N. kaltinamas taip pat ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., nuomojame bute, esančiame Ramygalos g. 112-53, Panevėžyje, laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 11346521, išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, iki kol 2013 m. liepos 22 d., 12.50 val., ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Kaltinamasis A. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2013 m. liepos 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. N. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. N. skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis nekeistina.

Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. N. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiųjų (K. J., V. S. ir kt.), liudytojų (A. S., T. M. ir kt.) parodymai, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Skunde suimtasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų. Šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką. Tačiau žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. N. yra kaltinamas ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą, apysunkes, bet ir labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. N. anksčiau yra teistas užsienyje, tokia aplinkybė neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad A. N. iki sulaikymo neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. Tokios aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Bylos duomenimis kaltinamasis išsituokęs. Nors, kaip nurodo kaltinamasis, jis turi sužadėtinę, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tokie suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Kita vertus, A. N. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis rodo, kad jis turi ryšių ir užsienyje. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamą vietą, sužadėtinę, pirmiau aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. N. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su visuomene ir (ar) šeima, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. N. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas. Be to, inkriminuojamos veikos galbūt padarytos jam dalyvaujant kartu organizuota grupe, veikusia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos gerai iš anksto suplanuotos, truko gana ilgą laiką, buvo slepiamos. A. N. organizuotos grupės veikloje dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog A. N. nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo A. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (nevedęs, nedirbo), galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, sunkumas (inkriminuojamos ir labai sunkios veikos), mastas (galbūt veikta tarptautiniu mastu), kiekis (inkriminuojama 10 veikų), vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. N. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. N. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. vasario 29 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 23 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 5 kaltinamieji, kuriems kartu pareikšta 28 kaltinimai, daug nukentėjusiųjų, liudytojų), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. N. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamojo skunde dėstomos aplinkybės apie galintį užsitęsti procesą, yra prielaidų pobūdžio ir teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis, nepaneigia. Ši byla nagrinėjama pagal nustatytą teisiamųjų posėdžio grafiką.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. N., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. N. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.