Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotose grupėse kartu su I. V., A. B., R. S. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus - verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą - pinigines lėšas, o jis (A. N.) pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, grasinimus verbavo, gabeno bei perleido juos kitiems organizuotos grupės nariams išnaudojimo tikslams, nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su I. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t.y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė jis (A. N.) ir I. V., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė, tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas padaręs dar 9 (devynis) nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su I. V., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis ir I. V. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013-04-13 iki 2013-05-17 telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., nukentėjusysis perdavė jam (A. N.): 2013-05-09 apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį - 150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos - 800 Lt, 2013-05-17 apie 19 val. pačiam A. N..

Be to, jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, plastikinėje smulkintuvėje „DUDE“ laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5%, kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. liepos 22 d. kaltinamasis A. N. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Panevėžio apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, baudžiamojoje byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus teismui pateiktą bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų K. J., V. K., V. S., liudytojų A. ir A. S., T. M., R. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai ir jų priedai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

A. N. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad A. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo (buvo registruotas darbo biržoje), teistas užsienio valstybėje. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, būtina įvertinti A. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų bei apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu pastebėtina, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo skunde minimos aplinkybės, jog jis nori padėti tėvui.

Apygardos teismas pagrįstai suėmimo terminą A. N. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir apysunkis (BK 181 straipsnio 1 dalis) nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. N., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, buvo gerai iš anksto suplanuotos ir organizuotos, padarytos veikiant organizuota grupe kelių valstybių teritorijose. Kaip jau buvo minėta, A. N. praeityje teistas, iki sulaikymo nedirbo. Jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad A. N. lėšų pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. N., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, nesvarstomos skunde nurodomos aplinkybės, kad 2014 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant V. S. nedalyvavo kaltinamojo gynėjas, o pats kaltinamasis nėra susipažinęs su apklausos protokolu, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. A. N. taip pat nurodo, jog jis atsisakė jį ginančios advokatės R. Kalkauskienės, tačiau kaip matyti iš 2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio protokolo turinio, svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą kaltinamąjį A. N. gynė ši advokatė. Šiame kontekste pastebėtina, kad BPK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta kaltinamojo teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, tačiau bylos duomenys rodo, kad A. N. ja nepasinaudojo.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog suėmime jis laikomas jau 21 mėnesį. Neabejotinai griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo A. N. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. N., kiekį, pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, pratęsdamas A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. N. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.