Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo I. V. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis kartu su A. N., A. B., R. S. ir A. L., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR), siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims. Nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis, paėmė organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą – pinigines lėšas. Jis (I. V.) kartu su M. Z. organizavo prekybą žmonėmis bei pats, tiesiogiai pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, juos verbavo ir sudarė sąlygas jų gabenimui į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieka bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo, pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „Agurkėlis“, esančios Vytauto g. 72, Dotnuvoje, Kėdainių r. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė jis (I. V.) ir A. N., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę, pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR, neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio. Nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Praėjus kelioms dienoms po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios Vytauto g. 72, Dotnuvoje, Kėdainių r. Nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. nenustatytas, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, kartu su A. N. atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku A. N. suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimą prie prekybos centro „Maxima”, esančio Basanavičiaus g. 93, Kėdainių mieste, kuomet jis (I. V.) ir A. N., atvykę automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. nenustatytas, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kėdainių mieste, R. S. automobiliu „Opel Zafira“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. nenustatytas, nugabeno nukentėjusįjį į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2013 kovo 22 d. susisiekęs telefonu su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z., užmaskuota forma bendrai sutarė organizuoti žmonių verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, o šiam tikslui pasiekti abu nutarė, kad tarpusavyje turi susisiekti organizuotos grupės nariai A. N. ir Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., kurie vykdydami jų bendrą susitarimą atrastų žmones, reikalingus nusikalstamų veikų darymui. Po to A. N. ir S. Ž. 2013 m balandžio 1 d. susisiekus telefonu ir įvykdžius bendrus jo (I. V.) ir M. Z. nurodymus, A. N., atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. A. N. įvykusio susitikimo metu šalia prekybos centro „IKI“, esančio Tilto g. 2, Kėdainių mieste, nukentėjusiajam padavė 300 eurų kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR. V. S. įvykdžius A. N. nurodymą, t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2014 m. balandžio 4 d. apie 11 val. nukentėjusysis iš autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, mikroautobusu buvo nugabentas į VFR. Po to A. N. apie nukentėjusiojo išgabenimą telefonu informavo S. Ž., tokiu būdu perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei. Šis, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant V. S. pažeidžiamumu, panaudojant grasinimus, organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad jam 2013 m. kovo 22 d. susisiekus telefonu su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir užmaskuota forma bendrai sutarus verbuoti, gabenti asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, organizuotos grupės nariai: A. N., A. L., A. B., Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., vykdydami šį bendrą jo (I. V.) ir M. Z. susitarimą, kiekvienam iš jų atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės i tikslų, A. L. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, iki 2013 m. gegužės 3 d., iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę, pasiūlė poilsį VFR. Nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Nupirkęs bilietus į autobusą, vykstantį maršrutu „Ryga — Štutgartas“, kartu su A. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš Kėdainių miesto nuvežė į Kauno autobusų stotį, esančią Vytauto pr. 24, Kaune, kur tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR. Po to A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš A. B. apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo jį (I. V.), o šis – M. Z., kuris turimą informaciją perdavė S. Ž.. Tokiu būdu A. N. perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, o šis, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant A. G. pažeidžiamumu, organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalė tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Jis (I. V.), siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „Audi A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jį perdavė R. S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, perdavęs transporto priemonę R. S., sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, kartu su A. N., siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku kartu su A. N. nuvyko pas V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jam nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to jis (I. V.) 2013 m. liepos 20 d. apie 19 val. R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtą automobilį „Audi A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d. apie 7 val. 30 min. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį bei perdavęs transporto priemonę R. S. sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. N., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiajam K. J., vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis (I. V.) ir A. N. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios Lukšio g. 1A, Kėdainių mieste, su K. J. metu pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio J. B. g. 93, Kėdainių mieste, nukentėjusysis perdavė A. N., t. y. 2013 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį – 150 Lt – prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusį tyčios padaryti nusikalstamos veikos – L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos – 800 Lt, 2013 m. gegužės 17 d. apie 19 val. pačiam A. N..

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 1,3543 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), bendrą nedidelį kiekį – 1,0996 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių: 0,4765 g kanapių dalių su jose esančia delta -9-tetrahidrakanabiniolio koncentracija 11,4 % ir 0,6231 g kanapių dalių su jose esančio delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,8 %, nedidelį kiekį 4 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo ir 21 vnt. 4,9797 g bendro svorio psichotropinės medžiagos – MDMA tablečių, kuriose yra nedidelis kiekis – 1,9419 g (39,0%) gryno MDMA, kol visas neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, jis (I. V.) kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neturėdamas leidimo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą, kuris remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas šaunamiesiems „A“ kategorijos ginklams: 9 mm kalibro automatinį dujinį pistoletą „Zoraki mod.914“, su savadarbiu būdu panaikintu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm P.A.K. dujiniais bei garsiniais šoviniais, su išsukta kanalo pertvara, leidžiančia iš pistoleto šaudyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A. šoviniais, bei 16 vnt. pirmos ir 3 vnt. antros grupės šaudmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašą, priskiriami „B“ kategorijos šaudmenims, o būtent: 16 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm pistoletinius šovinius su gumine kulka „9mm PA, OZK“, kurių maksimali kulkos kinetinė energija yra 35J, skirtų šaudyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5J, 3 vnt. – 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min., kol šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis I. V. laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos bei Kauno apygardos teismų nutartimis suėmimo terminas I. V. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, yra nepagrįsta. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką vien nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta bausmė nėra pakankamas pagrindas kardomajam kalinimui pateisinti. Be to, kiekvieną kartą tęsiant suėmimo terminą, griežčiausios bausmės kaip rizikos faktoriaus, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikšmė vis mažėja. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Gynėja mano, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis I. V. turi ryšių užsienio valstybėse. Priešingai, kaltinamojo socialinių ryšių tvirtumą patvirtina aplinkybės, kad I. V. turi gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametę dukrą, buvo registruotas darbo biržoje.

Gynėjos manymu, suėmimas kaltinamajam I. V. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu taip pat pratęstas nepagrįstai. Kaltinamasis kardomojo kalinimo įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis, paleistas iš suėmimo, gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, nėra pagrindo teigti, kad I. V. gaudavo pajamas iš nusikalstamų veikų. Kaltinamasis intensyviai ieškojo darbo, o jo sugyventinė dirbo ir gavo legalias pajamas, iš kurių šeima gyveno.

Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kadangi byla yra perduota nagrinėti teismui, o visi duomenys byloje surinkti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam I. V., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, atpažinimų, kratų, daiktų apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. V. yra kaltinamas labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 181 straipsnio 1 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad I. V. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, oficialiai nedirbo), praeityje teistas užsienio valstybėje, turi ryšių užsienyje. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam I. V., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nustatė, kad I. V. inkriminuojami nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, nusikaltimai, kurių padarymu I. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje niekur oficialiai nedirbo, praeityje teistas užsienio valstybėje, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų jis galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės I. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į gynėjos nurodomas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam I. V. panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamojo gynėja, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam I. V. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.