Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo I. V. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laikotarpiais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis kartu su A. N., A. B., R. S. ir A. L., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR), siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims. Nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis, paėmė organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą – pinigines lėšas. Jis (I. V.) kartu su M. Z. organizavo prekybą žmonėmis bei pats, tiesiogiai pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, juos verbavo ir sudarė sąlygas jų gabenimui į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieka bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo, pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „Agurkėlis“, esančios Vytauto g. 72, Dotnuvoje, Kėdainių rajone. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė jis (I. V.) ir A. N., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę, pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR, neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio. Nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Praėjus kelioms dienoms po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios Vytauto g. 72, Dotnuvoje, Kėdainių rajone. Nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. nenustatytas, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d. veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, kartu su A. N. atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku A. N. suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimą prie prekybos centro „Maxima”, esančio Basanavičiaus g. 93, Kėdainių mieste, kuomet jis (I. V.) ir A. N., atvykę automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. nenustatytas, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku, nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kėdainių mieste, R. S. automobiliu „Opel Zafira“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. nenustatytas, nugabeno nukentėjusįjį į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip jis (I. V.), veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2013 kovo 22 d. susisiekęs telefonu su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z., užmaskuota forma bendrai sutarė organizuoti žmonių verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, o šiam tikslui pasiekti abu nutarė, kad tarpusavyje turi susisiekti organizuotos grupės nariai A. N. ir Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., kurie vykdydami jų bendrą susitarimą atrastų žmones, reikalingus nusikalstamų veikų darymui. Po to A. N. ir S. Ž. 2013 m balandžio 1 d. susisiekus telefonu ir įvykdžius bendrus jo (I. V.) ir M. Z. nurodymus, A. N., atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d., A. N. įvykusio susitikimo metu, šalia prekybos centro „IKI,“ esančio Tilto g. 2, Kėdainių mieste, nukentėjusiajam padavė 300 eurų kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR. V. S. įvykdžius A. N. nurodymą, t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2014 m. balandžio 4 d. apie 11 val., nukentėjusysis iš autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, mikroautobusu buvo nugabentas į VFR. Po to A. N. apie nukentėjusiojo išgabenimą telefonu informavo S. Ž., tokių būdu perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei. Šis, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip I. V., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant V. S. pažeidžiamumu, panaudojant grasinimus, organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad jam 2013 m. kovo 22 d. susisiekus telefonu su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir užmaskuota forma bendrai sutarus verbuoti, gabenti asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, organizuotos grupės nariai: A. N., A. L., A. B., Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., vykdydami šį bendrą jo (I. V.) ir M. Z. susitarimą, kiekvienam iš jų atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės i tikslų, A. L. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, iki 2013 m. gegužės 3 d., iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį dėl to kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę, pasiūlė poilsį VFR. Nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Nupirkęs bilietus į autobusą, vykstantį maršrutu Ryga—Štutgartas, kartu su A. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš Kėdainių miesto nuvežė į Kauno autobusų stotį, esančią Vytauto pr. 24, Kaune, kur tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR. Po to A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš A. B. apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo I. V., o šis – M. Z., kuris turimą informaciją perdavė S. Ž.. Tokiu būdu A. N. perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, o šis, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip I. V., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant A. G. pažeidžiamumu, organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. I. V. siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „AUDI A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais R553ANH, jį perdavė R. S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip I. V., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, perdavęs transporto priemonę R. S., sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR, nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, kartu su A. N., siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku kartu su A. N. nuvyko pas V. S. į namus, esančius Babėnų kaime, Kėdainių rajone, ir jam nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį. Po to I. V. 2013 m. liepos 20 d. apie 19 val. R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtą automobilį „AUDI A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d. apie 7 val. 30 min. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui. Taip I. V., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį bei perdavęs transporto priemonę R. S. sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. N., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiajam K. J., vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, I. V. ir A. N. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios Lukšio g. 1A, Kėdainių mieste, su K. J. metu pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainių mieste, nukentėjusysis perdavė A. N., t. y. 2013 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį – 150 Lt – prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusį tyčios padaryti nusikalstamos veikos – L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos – 800 Lt, 2013 m. gegužės 17 d. apie 19 val. pačiam A. N..

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 1,3543 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), bendrą nedidelį kiekį – 1,0996 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių: 0,4765 g kanapių dalių su jose esančia delta -9-tetrahidrakanabiniolio koncentracija 11,4 % ir 0,6231 g kanapių dalių su jose esančio delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,8 %, nedidelį kiekį 4 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo ir 21 vnt. - 4,9797 g bendro svorio psichotropinės medžiagos – MDMA tablečių, kuriose yra nedidelis kiekis – 1,9419 g (39,0%) gryno MDMA, kol visas neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min., rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, I. V. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neturėdamas leidimo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą, kuris remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas šaunamiesiems „A“ kategorijos ginklams: 9 mm kalibro automatinį dujinį pistoletą „Zoraki mod.914“, su savadarbiu būdu panaikintu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm P.A.K. dujiniais bei garsiniais šoviniais, su išsukta kanalo pertvara, leidžiančia iš pistoleto šaudyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A. šoviniais, bei 16 vnt. pirmos ir 3 vnt. antros grupės šaudmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašą, priskiriami „B“ kategorijos šaudmenims, o būtent: 16 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm pistoletinius šovinius su gumine kulka „9mm PA, OZK“, kurių maksimali kulkos kinetinė energija yra 35J, skirtų šaudyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5J, 3 vnt. – 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min., kol šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis I. V. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės, Panevėžio apygardos bei Kauno apygardos teismų nutartimis suėmimo terminas I. V. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam I. V., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Atkreiptinas kaltinamojo gynėjos dėmesys į tai, kad skunde pateikti argumentai iš esmės jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teismo 2016 m. sausio 12 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyse. Kaltinamojo I. V. gynėja advokatė L. G. naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sąlygos pratęsti kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys yra: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratų, daiktų apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

Kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaip minėta anksčiau, šie kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teoriniai pagrindai buvo išanalizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyse, todėl jie nekartojami.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. V. yra kaltinamas labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 181 straipsnio 1 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad I. V. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nedirbo, nevedęs), praeityje teistas užsienio valstybėje, turi ryšių užsienyje. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Byloje taip pat nustatyta, kad I. V. kaltinamas labai sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą (BK 147 straipsnio 2 dalis, BK 181 straipsnio 1 dalis). Be to, nusikaltimai, kurių padarymu I. V. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje niekur nedirbo, praeityje teistas užsienio valstybėje, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų galimai siekė ir piniginių lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, I. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo gynėjos nurodomas aplinkybes, apibūdinančias I. V. asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų.

Dėl prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam I. V. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjos skundo argumentu, kad I. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas ilgą laiko tarpą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad įrodymų tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu, skunde nurodytos aplinkybės dėl prokuroro prašymo paskelbti byloje pertrauką baigiamųjų kalbų pasiruošimui ir dėl kaltinamųjų paskutinių žodžių trukmės nėra pakankamos išvadai, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje yra vilkinamas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės L. G. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam I. V. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.