Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus, nuteistųjų S. Ž., I. V., M. Z., nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės, nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio , kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo šešeriems metams bausme;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - bauda, kuri Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pakeista į viešųjų darbų 204 valandoms bausmę, bausmes apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., bei bausmė, atlikta pagal Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, pakeistą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi.

A. N. byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo penkeriems metams bausme;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė, bausmę atlikant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 30 d.

M. Z. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo penkeriems metams bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo ketveriems metams ir šešiems mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausme jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2017 m. kovo 29 d. bei bausmė, atlikta pagal 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta arešto 30 parų bausme bausmes apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. spalio 30 d., bei bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendį.

Iš A. N. ir I. V. solidariai priteista K. J. 275,14 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. N., I. V., M. Z., S. Ž. ir A. B. solidariai priteista A. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. N., I. V., M. Z. ir S. Ž. solidariai priteista V. S. 2000 Eur neturtinai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Iš A. N. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1971,15 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Atmestas nukentėjusiųjų V. S., A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus prašymas dėl 753,01 Eur išieškojimo iš nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai.

Atmestas Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. Z. ir S. Ž. išlaidas advokato darbo užmokesčiui apmokėti.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. B. turtui – piniginėms lėšoms – 500 Eur, likusiai sumai laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas I. V. turtui – piniginėms lėšoms – 466,12 Lt (134 Eur) ir 30 Eur.

Iki civilinių ieškinių ir proceso išlaidų visiško atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. N. turtui – piniginėms lėšoms – 649,95 Lt (187 Eur), vienam JAV doleriui, 1520,91 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N., I. V., A. B., M. Z. ir S. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad: A. N., I. V., A. B. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z. ir S. Ž. bei asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir A. L., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, o būtent:

1.1. A. N., I. V., A. B., asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. A. L., (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys S. Ž. bei M. Z., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., vykdydami 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. L. nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. gegužės 3 d. iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiūlė poilsį VFR, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir nupirkęs bilietus į autobusą vykstantį maršrutu Ryga – Štutgartas, kartu su A. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR, o A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš A. B. apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo I. V., o šis M. Z., kuris turimą informaciją perdavė S. Ž., tokiu būdu perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimą, A. B. gabeno nukentėjusįjį, A. N. perleido jį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. A. G. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį išnaudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. N., I. V., M. Z. ir S. Ž., nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 6 d., veikdami organizuota grupe ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. Z. užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. N., vykdydamas I. V. ir M. Z. bendrą susitarimą, 2013 m. balandžio 1 d. telefonu susisiekė su S. Ž. ir su juo užmaskuota forma aptarė asmenų, reikalingų nusikalstamų veikų darymui, verbavimo, gabenimo aplinkybes, po ko A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. A. N., įvykusio tarpusavio susitikimo metu šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam padavė 300 Eur kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR, V. S. įvykdžius jo nurodymą, t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2013 m. balandžio 4 d. apie 11 val., nukentėjusysis iš autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), mikroautobusu buvo nugabentas į VFR, po ko apie nukentėjusiojo išgabenimą A. N. telefonu informavo S. Ž., tokių būdu perleido nukentėjusįjį pastarojo kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimą, A. N. jį verbavo, gabeno bei perleido nukentėjusįjį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. V. S. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį išnaudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. N. ir I. V., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N. siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykę automobiliu, laukė A. N. ir I. V., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė, tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N. ir I. V., veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami R. S. pažeidžiamumu, panaudodami apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. N. ir I. V., nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, A. N., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet A. N. ir I. V. atvykę automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, (duomenys neskelbtini), R. S. automobiliu „Opel Zafira” VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N. ir I. V., veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d. A. N. paskambino nukentėjusiajam telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, o I. V., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jį perdavė R. S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo, nukentėjusįjį, o I. V. sudarė sąlygas gabenti nukentėjusįjį į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, abu nuvyko pas V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko I. V. 2013 m. liepos 20 d., apie 19 val., R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtą automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d., apie 7 val. 30 min. ryto, atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jie veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, verbavo, nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo V. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie sunkią nukentėjusiojo materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino telefonu ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiūlė susitikti šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kur susitikimo metu, iš anksto žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiūlė darbą VFR neįvardindamas tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus savaitei po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, vėl telefonu susisiekęs su nukentėjusiuoju, pastarajam nurodė, kad su juo susisieks asmuo, kuris jį, t. y. V. S., nuveš į VFR ir tos pačios dienos vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytas asmuo susiekęs su nukentėjusiuoju telefonu jam nurodė, kitos dienos 6 val. ryto jo lauks (duomenys neskelbtini) m., prie pagrindinio kelio, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.8. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N. nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį tuo pačiu sakydamas, jog su juo susisieks asmuo, kuris jį nuveš, po ko tos pačios dienos vakare su nukentėjusiuoju V. S. telefonu susiekęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė kitos dienos rytą ateiti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, R. S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, (duomenys neskelbtini), R. S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

1.10. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N. nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną paskambino telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, (duomenys neskelbtini), R. S. automobiliu „Audi A4”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

2. A. N. ir I. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininku grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, A. N. ir I. V. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini) su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė A. N.: 2013 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 250 Lt. reikalaujamos skolos ir dalį – 150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininką, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, L. N., ir dalį prievolę viršijančios sumos – 800 Lt, 2013 m. gegužės 17 d., apie 19 val., pačiam A. N..

3. Be to, A. N. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min., kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

4. A. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plastikinėje smulkintuvėje „DUDE” laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5%, kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

5. I. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotines ir psichotropines medžiagas: 1,3543 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), bendrą kiekį – 1,0996 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių: 0,4765 g kanapių dalių su jose esančia delta-9-tetrahidrakanabiniolio koncentracija 11,4% ir 0,6231 g kanapių dalių su jose esančio delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,8%, 4 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo ir 21 vnt. – 4,9797 g bendro svorio psichotropinės medžiagos – MDMA tablečių, kuriose yra – 1,9419 g (39,0%) gryno MDMA, kol visas neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

6. Be to, I. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neturėdamas leidimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą, kuris remiantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir Šaudmenų kontrolės įstatymu” priskiriamas šaunamiesiems „A” kategorijos ginklams: 9 mm kalibro automatinį dujinį pistoletą „Zoraki mod.914”, su savadarbiu būdu panaikintu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm P.A.K. dujiniais bei garsiniais šoviniais, su išsukta kanalo pertvara leidžiančia iš pistoleto šaudyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A. šoviniais, bei 16 vnt. pirmos ir 3 vnt. antros grupės šaudmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašą, priskiriami „B” kategorijos šaudmenims, o būtent: 16 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm pistoletinius šovinius su gumine kulka „9 mm PA, OZK”, kurių maksimali kulkos kinetinė energija yra 35 J, skirtų šaudyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5 J, 3 vnt. – 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2013 m. liepos 22 d., 15 val. 30 min., kol šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

7. A. B. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 19 d., susitikimo su nukentėjusiuoju V. K. metu, šalia parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)” esančios (duomenys neskelbtini), pastarajam pasiūlė darbą Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), o šiam su pasiūlymu sutikus, padavė 360 Lt asmens dokumentui – Lietuvos Respublikos pasui reikalingam vykimui į JAV susitvarkyti, nukentėjusiajam 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyryje atsiėmus jo vardu išduotą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, susitikimo metu A. B. nukentėjusiojo paprašė parodyti įgytą dokumentą nurodydamas, kad jis jam reikalingas kitų dokumentų tvarkymui, nukentėjusiajam patikėjus jo pažadais, pastarasis dokumentą atidavė, tačiau A. B. dokumento negrąžino, tokiu būdu atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė nukentėjusiojo V. K. vardu išduotą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

18. Apeliancinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, duomenų visumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistieji I. V., S. Ž., M. Z., A. B. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, teisėjų kolegijai tenka sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš dalies nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nustatydamas prekybos žmonėmis, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, padarymo aplinkybes, nesivadovavo teismų praktikoje dėl veikų pripažinimo tęstinėmis pateiktais išaiškinimais (neteisingai aprašė nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus (atskirus epizodus) laiko tęstinumo požiūriu), detaliai išdėstęs byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, duomenis, apsiribojo lakonišku jų vertinimu, t. y. nepateikė išsamių su atskirais nusikalstamos veikos epizodais susijusių įrodymų, duomenų vertinimo motyvų, neišdėstė pakankamai motyvuotų nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, dėl ko padarė iš dalies bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Kita vertus, nepaisant nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus esminiais, nes padarytos teismo išvados, nors ir lakoniškos, didžiąja dalimi yra teisingos, be to, padaryti pažeidimai šiuo atveju gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.

44. Dėl nurodyto aplinkybės, kad A. N. šiame epizode aprašytą nusikalstamą veiką padarė, be kita ko, veikdamas organizuota grupe kartu ir su I. V., I. V. pasinaudodamas nukentėjusiojo R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti, iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šalinama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

72. Iš išdėstytų nukentėjusiojo A. G. ir liudytojo P. J. parodymų matyti, kad liudytojas nukentėjusiojo parodymus patvirtino iš dalies. Tiek A. G., tiek P. J. nurodė, kad važiuoti į Vokietiją abiem pasiūlė A. L., iš abiejų nurodytų asmenų parodymų matyti, kad iki pat įlipant į autobusą jie nežinojo, kad į Vokietiją vyksta nusikalstamų veikų darymui. Nors P. J. parodė, kad jam buvo pasakyta, jog važiuoja į Vokietiją paimti pinigų, tačiau tokio pasakymo jis nesuprato, kaip nusikaltimų darymo. Nurodytų asmenų parodymai skiriasi dalyje, kas ir kada jiems atskleidė tikrąjį vykimo į užsienio valstybę tikslą, kas ir kada perdavė jiems pinigus bei telefonus su sim kortelėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti A. G. parodymais šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi jie, priešingai nei liudytojo P. J. parodymai atskirose dalyse (dėl bendravimo su A. B. bei jo žinojimo kur jie vyksta, dėl pinigų pervedimų, kontaktų su nuteistaisiais telefonu ir kt.), atitinka kitus byloje esančius teisėtais būdais gautus bei patikimus įrodymus, duomenis.

73. Be pirmiau aptartų 2013 m. kovo 22-26 d. užfiksuotų I. V. ir M. Z. telefoninių kontaktų, kurių metu užmaskuota forma aptariamas asmenų verbavimas, gabenimas į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti, kontakto tarp bendrininkų palaikymas, susitariama dėl bendravimo internetu, 2013 m. balandžio 24 d. 20:07 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 6257 metu, I. V. nurodžius „Šiek tiek ten ledai tik pajudėja žinai“, M. Z. šiam nurodė „Ten jo vieno maža“. Iš užfiksuotų vėlesnių šių asmenų telefoninių kontaktų turinio matyti, kad pastarieji nuolat konspiracijos tikslais apie nusikalstamos veikos darymo aplinkybes bendrauja ne telefonu, o interneto pagalba (t. 1, b. l. 115-129). Iš 2013 m. balandžio 28 d. 14:46 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 406 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog A. N. S. Ž. nurodė, kad grįžus iš Vokietijos V. S. su pinigais, „Ir mes gal ant antradienio kitą, ne? Du gal iškart, žinai.“, į ką S. Ž. atsakė „Tai jo jo, tai da būtų dar geriau jeigu du išvažiuotų. Žinai, kad va iš karta va“, „Nu ir ten mažesni tie galvos skausmai būtų, žinai <...>, ir paliubomu ten. Jeigu vieną nerandi, tai kitą rastum ir svarbiausia žinai, kad nebūtų ten tų va visokių raganėjimų, <...> ir panašiai“, „Vieną žinai, vieną karoče gali ten kokį jaunesnį, kitą vyresnį <...>, kad ten žinai pri pri“, A. N. „Prižiūrėtų <...>“, po ko sutaria susiskambinti. 2013 m. balandžio 30 d. 21:31 val. pokalbio Nr. 479 metu A. N. ir S. Ž. vėl aptarinėjo asmenų verbavimo bei gabenimo į Vokietiją nusikalstamų veikų darymui aplinkybes. S. Ž. klausė A. N. „Jo, jo. Ė, karoče, norėjau pasiteiraut kaip ten dabar dėl to vaiko? Ką mes ten turėsim kažką ten...“, į ką šis atsakė „Ne, tai viskas gerai, viskas gerai. Ką judam ketvirtadienį, ne? Matai rytoj nedarbo diena, greitai žinai nesusisuksim.“, „Žinai, pasižiūrėjau ir tų autobusų nėra žinai“, po ko S. Ž. „Tai žodžiu tik tai ketvirtadienį išvažiuos, ne?“, ką A. N. patvirtino, o S. Ž. nurodė „Jo, bet tai supranti ką ką nu, kas mum būtų labai gerai, kad ten būtų kažkas dviese supranti. Kad va grįžta iš baliaus, paduoda ir vėl atgal, supranti“, „ką mes dieną šnekėjom“, „Tai kai jis vienas išvažiuoja, čia lempų lempa yra, nes supranti jis pasiema, o ypač va dar dau didesnis karoče ir ragas. Nieka nebegali daryt karoče jau“, „Automatiškai diena <...> gaunasi“, „O kai, kai yra <...> ten antras žmogus, žinai, jie jau biškį geriau, bet iš kitos pusės žinai tos išlaidos biškį brangesnės. Nu bet tai supranti <...> ir ir, kaip pasakyt, jau visiem yra saugiau <...>. Du žmonės vis tiek jau paliubomu, jau yra kur pasidėt ir visa kita.“, „Ir ir dar kitas dalykas. Va pavyzdžiui pradžioj va kai atvažiuoja abudu, ne“, „Tai pavyzdžiui tą pačią dieną arba ten va kitą dieną kai nu jau pradeda judėt, tai jau gali iš karto abudu judėt tą dieną“, „Nu, o paskui jau vienas juda. Ar ten pakaitom, ar kaip ten“. A. N. nurodžius, kad viską suprato, „Tai ką gerai tada, ką ir antrą tada pajungsim jeigu kas“, susitarė kitos dienos vakare susiskambinti (t. 1, b. l. 84-113).

74. Kontroliuojant S. Ž. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius, 2013 m. gegužės 3 d. 20:08 val. vykusio pokalbio Nr. 32 metu M. Z. S. Ž. priekaištavo „tinginiaujat, nes šiandien sako vabšče jokio, jokio kažkokio neapsireiškėt net. Atsipalaidavę. Vėl (duomenys neskelbtini) jiem leido atsipalaiduot“, S. Ž., nesupratęs apie kieno išgabentus asmenis M. Z. konkrečiai kalba, nurodė „Nu kaip ne T. (taip konspiracijos tikslais įvardijamas A. N.)“, <...>, tai T. va dabar ant starto buvo ten kažką paruošt. Ir va kaip šiandien turėjo išvažiuot.“, į ką M. Z. atsakė „Ne, aš turiu omeny dar kitas žmogus turi vieną, vaikšto“, į ką supratęs S. Ž. atsakė „Kaip tai neparašo, tai šiandien ir vakar judėjo“. Šio pokalbio metu M. Z. informavo S. Ž., kad keisis jo telefono numeris. Tą pačią dieną 21:20 val. vykusio pokalbio Nr. 44 metu S. Ž. M. Z. informavo „<...> Nu tai ten viskas gerai, <...>, ten va gi tau aš ir sakiau, kad ten va pas, pas tą T. ten turėjo išvažiuoti – va ten rytoj vakare tikrai bus“, į ką M. Z. atsakė „<...> Aš žinau dėl T., tai viską žinau nu“, S. Ž. nurodė „Fuuu, <...>, tai T., b. ir T.. Karoče, kad <...>, išvažiuoja apie keturias“ (t. 3, b. l. 7-66).

75. Kontroliuojant A. N. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius, užfiksuota, kad 2013 m. gegužės 2 d. 11:17 val. vykusio pokalbio Nr. 9166 metu A. B. nurodė A. N. „Nieka, va čia vietoj irgi dabar susirinkau tuos“ bei teiravosi „Reiks nuvaryt į ten, a ne, užsakyt?“, „Į tą patį miestą, ne, kur buvo?“, į ką A. N. atsakė „Jo jo užsakyt reikia“, „Jo jo į tą patį miestą, paskui į tenai, kaip sakiau, žinai, kad pasijungtų iš karto paskui.“ A. B. paklausus „Jo jo, tai rytoj, a ne?“, A. N. atsakė „Nu, rytoj jo. Antrą valandą, žinai, iš (duomenys neskelbtini)“, patikslino „<...> Ai, ketvirtą iš (duomenys neskelbtini) sakė“, „Ketvirtą, antrą iš (duomenys neskelbtini).“, po ko A. B. teiravosi „A či pro (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, ne?“, A. N. nurodžius, kad pro (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, A. B. nurodė „Aha, nu tai reiks tą nuvežt tenai“, po ko A. N. pasakė „Nu, tai reikia, kad draugas ten žinai įsodintų tada“, „A rytoj atvažiuosiu paduosiu aš tau tuos“ bei paprašė „Gerai tada, ką, kai paimsi duok man žinot, gerai“. Netrukus 11:27 val. vykusio kito pokalbio Nr. 9168 metu A. B., paskambinęs A. N., šį informavo „Nu, ką paėmiau aš jau tuos“ (nupirko A. G. ir P. J. kelionės autobusu bilietus). A. N. pasiteiravo „Nu, ten trys šimtai, ne, kainavo?“, A. B. patvirtinęs nurodė „Rytoj po keturių penkiolika išmina“. Pokalbio metu A. B. patvirtinus, kad šiandien lėks į (duomenys neskelbtini), A. N. nurodė „Ai, supratau. Tai draugui paduok tegul įsodina, žinai.“ bei susitarė, kad susitiks (t. 1, b. l. 35-83). 2013 m. gegužės 3 d. 15:39 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 9 metu A. B. A. N. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). A. N. pasiteiravus „A, tai jau išvarė ane tie?“, A. B. atsakė „Ne. Laukiu dar va čianais“, „Dar be dvidešimt keturios“. A. N. paklausus „A girdi, a tas kitas žmogus biškį supranta kalbas, nors kokias ten?“, A. B. atsakė „Nu, lygtai jo, jo kažką tai. <...>“, „Nu ten jam viską, ką, paaiškinsiu, ane“ (t. 1, b. l. 178-200).

76. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. G. ir P. J. 2013 m. gegužės 3 d. vyko autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Štutgartą, maršrutu T201 Ryga-Štutgartas (t. 10, b. l. 146).

77. 2013 m. gegužės 4 d. 18:13 val. vykusio pokalbio Nr. 127 metu A. B. informavo A. N., kad A. G. ir P. J. jau nuvyko į Vokietiją, ir reikia, kad su jais susisiektų bei pasakytų, ką toliau daryti – „aaa... a girdi, ten. Ten tegul gal, ten duoda žinot kas nors ką nors“, po ko A. N. nurodė „Ai, tai ten duos, duos. Aš parašiau tą žinutę. Aš jam parašiau, ne.“, „tam kitam susi, susirašiau. Viskas gerai ten žinai.“, „ten pusę, pusę aštuonių bus jie vietoj, kiek supratau.“, į ką A. B. nurodė „jo, dabar jau vietoj jau sakė“, „noo, ten ką jiem ten dary...“, po ko A. N. nurodė „ai, vietoj jau?“, „ai, tai gerai, tuoj aš pasuksiu tada“, „ne, tai tegu varo dabar į viešbutį kokį“, „jeigu kas, žinai, pasuktų“, „pasakyk, kad į viešbutį kokį pigesnį, žinai“, „tegul ir tupi tenai“, „išsimiega ir pasuks jiem“. Netrukus po pokalbio su A. B. 18:39 val. A. N. susisiekė su I. V. (pokalbis Nr. 137), kurio klausė „a paskui galėsi prisėst biškį prie to“ (interneto) , „su Z., su Z.“, po ko I. V. pasipiktino, kad A. N. telefonu taip atvirai kalba, nurodė „ė, tai pašnekėsim pirmiausia“, „<...>, tu viską varai va taip va“, po ko A. N. nurodė „veliu, veliu, kad man, man, man paskambino. Jau vietoj, žinai.“, o I. V. vėl papriekaištavo „ne ne ne..“, „nu, taigi davai, čia“ (internetu) , „per ragelius reikalus tvarkai, va“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 142-186).

80. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. (t. 2, b. l. 121-132). Iš 2013 m. balandžio 4 d. nuo pat ryto užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad A. N. nuolat kontroliavo į Štutgartą vykstančius A. G. ir P. J., klausinėjo kur jie yra, ar „kitas žmogus pasijungęs jau ragelį“ (A. G.), kiek kilometrų liko iki Štutgarto, 18:13 val. gabenami asmenys informavo A. N., kad jau Štutgarte, 18:39 val. siuntė žinutę, kad ieškosi jau viešbučio.

81. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. (t. 2, b. l. 121-132). Iš 2013 m. balandžio 4 d. nuo pat ryto užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad A. N. nuolat kontroliavo į Štutgartą vykstančius A. G. ir P. J., klausinėjo kur jie yra, ar „kitas žmogus pasijungęs jau ragelį“ (A. G.), kiek kilometrų liko iki Štutgarto, 18:13 val. gabenami asmenys informavo A. N., kad jau Štutgarte, 18:39 val. siuntė žinutę, kad ieškosi jau viešbučio.

82. 2013 m. gegužės 5 d. 21:26 val. vykusio pokalbio Nr. 196 metu A. N. A. B. informavo, kad užverbuoti ir išgabenti A. G. ir P. J. dar nusikalstamų veikų nevykdo „nu, ten pasirašiau su tais. Nieko da, žinai, nieko nėra“, „Vietoj jie. Vietoj, vietoj, žinai.“, „Nu, jeigu kas, aš tau duosiu į kitą tą, žinai“ (informuos kitu telefono numeriu), „kaip ir nieka, laukiu da, žinai žinių“, „Šindi šventės, supranti, tenai“, „gal ir baisu, žinai, būtų“, „raganėt taip. Šventė ten pas juos, pas rusk...“, „nu tai gal ir baisu būtų raganėt ten, žinai“, „ten tos Velykos ar kaip dabar skaitos, žinai“, A. B. patvirtinus, kad „šiandien rusų Velykos“, A. N. taip pat pasakė „nu tai ten gal ir nesigauna, žinai gal“, „gal po Velykų, po Velykų gal“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 142-186).

84. 2013 m. gegužės 7 d. 10:16 val. vykusio pokalbio Nr. 50 metu S. Ž. A. N. informavo „<...> Ė žiūrėk, ten tu susiskambink su tiem savo karoče, ten <...> to grūzo, nes eina <...>, aš pasuku devintą valandą, karoče, kad jau būtų vietoj, viskas ten pradėtumėm judėt“, „jie iki pietų kažkur važiuoj, kol atvažiuoj, kol ką mes tik nuo pietų pradedam dirbt ir taip va vos ne kiekvieną dieną“, A. N. pažadėjo paskambinti išgabentiems asmenims. Tą pačią dieną po 16 val. vykusių kontaktų Nr. 64, 66, 69, 70, 71, 73, 74, 75, 76 metu S. Ž. skundėsi, kad su A. G. ir P. J. negali susisiekti, „jie grybą pjauna“, „Jej jie nenori dirbt taj tegu <...> per ji wel kusa <...> (pinigų nepaėmė)“ (t. 2, b. l. 93-120; t. 3, b. l. 7-66).

86. 2013 m. gegužės 7 d. 10:18 val., 10:20 val. vykusių kontaktų su išgabentais asmenimis metu A. N. priekaištavo, kad A. G., P. J. neklauso nurodymų, „nedirba“, nurodė „ė girdi, ką jūs ten stūmat? Taigi nuo devynių pasakė dirbt ir dirbkit. A per pietus jūs ten atsirandat kažkur tai, <...>. Girdi?“, „nu, tai davai, tvarkykitės jūs, kad <...> neskambinėtų ten, žinai, po dešimt kartų“. Vėlesnių gegužės 7 d. vykusių kontaktų metu A. N. toliau kontroliavo išgabentus asmenis, priekaištavo, kad nekelia ragelio, 17:50 val. žinute Nr. 105 išgabenti asmenys informavo A. N. „Nu <...> mentai nusikabine buwo. <...>“. Tą pačią dieną išgabentiems asmenims atsiuntus A. N. žinutę, kad neturi pinigų, šis atrašė, kad galės išsiųsti pinigų tik kitą dieną, nes jau paštas nedirba, taip pat priekaištavo „Jus sienden turėjot litu pajimt, <...> (nepaėmėt) per mentus“. Pažymėtina ir tai, kad išgabenti asmenys jau bendravo iš kito telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. buvo informuotas, kad duoti telefonai su numeriais pasiliko pas policijos pareigūnus „neskambinkit.nes jie pasiliko pas tuos lawonus“, kuris 21:40 val. išgabentus asmenis informavo „Kalbejau su žmogum, sake geresnius mietus istrauke turi pajudet, ryt“. 2013 m. gegužės 8 d. ryte žinute A. N. informavo, kad per (duomenys neskelbtini) išsiųs pinigų, jų siuntėjas „N. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Vėliau šią dieną A. N. kontroliavo išgabentus asmenis, klausė „Jau skambino tau“, priekaištavo, kad vienas iš jų neįsijungęs telefono, po ko A. N. atrašė P. J. „Tai as jam sakiau kad ijungtu rageli. Tai aisku be jo geriau butu.nes jis su tom tasem tusciu bonku prisidejas atrodo kaip walkata.wisi ziuri skersai“, į ką A. N. atsakė „Tai gal ji reiks palikt, atleks kytas zmogus vietoj jo,pajimk is jo rageli su kortom, ar gavai jau lt“. Iš vėlesnių tą pačią dieną užfiksuotų kontaktų matyti, kad P. J. paėmė iš A. G. „ragelį“, davė šiam kažkiek A. N. atsiųstų pinigų ir jie išsiskyrė (t. 2, b. l. 121-132). Apie tai, kad būtent A. N. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. leidžia teigti ne tik ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punkte pateikta išvada, bet ir 2013 m. gegužės 6 d. 11:42 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis, A. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino L. N. į jos naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr. 57), pokalbio metu A. N. nurodė L. N., kad pamiršo savo telefoną, prašė jo paieškoti bei nurodė, kad skambina „iš darbinio“ telefono numerio (t. 2, b. l. 121-132). Kartu šių telefoninių kontaktų kontekste pažymėtina ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų duomenų apie asmenų pinigines perlaidas matyti, kad 2013 m. gegužės 8 d. A. N. P. J. persiuntė 180 Eur, kuriuos P. J. išgrynino Wendlingen am Neckar pašto skyriuje, Vokietijoje (t. 5, b. l. 160-163).

87. 2013 m. gegužės 7 d. 17:53 val. A. N. S. Ž. sms žinute informavo „(duomenys neskelbtini) mentai tipo pajeme buvo ji, cia jo naujas numeris“. 18:38 val. vykusio pokalbio Nr. 79 metu A. N. S. Ž. nurodė „<...> žėk girdi, atsirado tie, aš tau numerį nusiunčiau, matei?“, į ką S. Ž. atsakė „Nu gavau, gavau, tai va dabar ten su jais susisiekė ten“, vėliau abu aptarė A. G. ir P. J. sulaikymą, sprendė, kad šie juos apgaudinėja, „taško“ pinigus duotus, A. N. nurodė, kad kitą dieną jiems dar persiųs pinigų. S. Ž. pasiteiravus „A tai, a tai dabar, tai ką mes dabar su jais, dar ten galim kažką daryt dabar ar...“, A. N. atsakė „Galim, galim, nu da pabandom, pažiūrėsim“, po ko S. Ž. nurodė „ten pasakyk, kad dar iki... pajudėsim karoče, o paskui jau į vakarą, nu po, po devynių.. Mes susiskambinsim tada ir peršnekėsim viską ane“, kam A. N. pritarė. 21:34 val. pokalbio Nr. 88 metu S. Ž. su A. N. dar kartą sutarė tęs „darbą“ su išgabentais asmenimis. 2013 m. gegužės 8 d. 10:10 val. vykusio pokalbio Nr. 101 metu S. Ž. informavo A. N. „<...> girdi ten vėl su tais tava ten istorijos <...> ten <...>“, į ką A. N. atsakė „Kas dabar atsitika, aš dabar tik kalbėjau su juo. Ten tas vienas, vieną <...> ten paliekam, supranti“, S. Ž. pasiteiravus dėl kito asmens, A. N. atsakė „Jis laukia pinigų dabar paimt ane“, „No ir galit judėt ir šiandi girdi <...>“, informavo, kad gabens į Vokietiją naują asmenį, kuris prisijungs prie kito ten esančio (P. J.). Tą pačią dieną 12:45 val. S. Ž. informavo A. N., kad ir su kitu negali susisiekti (pokalbis Nr. 103). 14:08 val. A. N. žinute Nr. 111 S. Ž. informavo „Sv, dingo ten kiek supratau žmones, tai gal kyta žmogu siandien isusim“ (t. 2, b. l. 93-120). Kontroliuojant S. Ž. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuoti nurodyti telefoniniai kontaktai su A. N. (t. 3, b. l. 7-66).

88. Iš 2013 m. gegužės 8 d. 9:35 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 426 matyti, kad A. N. nurodė A. B., kad pervedė išgabentiems asmenims pinigų, taip pat pasakojo „nu girdi, a tas vienas tai prasijungęs gerai. Ten su bonkėm vaikšto, sako, tuščiom“, „su taše, karoč, vaikšto. Kaip bomžas, <...>“, „nu sako, kitas, žinai, tas. <...>, sakau, reikia atskirt jum, kad kokios palevos nebūtų, supranti.“, „nu a tas su bonkėm, karoče. Jis pjauna ten grybą gerai“, „Nu, tai dabar va laukiu, žinai, skambučio. Pasuk, kad <...> ten. Žinai, išsiunčiau litus, kad pasidalintų ir vienas <...> į vieną miestą, kitas į kitą, supranti. A jeigu tas pripjaus ką nors, <...>, tegul jis ir būna jaučiu. A tas kitas, tegul, toks jau normalesnis“, A. B. pasiteiravus „kuris čia, kuris?“, A. N. atsakė „tai tas kur buvęs, kur sakei, žinai“, „<...> tas supranta viską, supranti“ (P. J.), „a tas kitas, tai ten kiauras ten <...>. Jaučiu jam pasakys, jis nugrybaus“, po ko A. B. nurodė „Jo. <...> galvoju gal, <...>, gal tą imt vežt, <...>.“, „supranti, aš gal varysiu tada. <...> nuvežčiau <...>“. Vėlesnių tą pačią dieną vykusių pokalbių Nr. 437, 457, 459, 462, 474, 475 metu A. N. su A. B. aptarė tai, kad išgabenti asmenys „nedirba“, nekelia ragelio, o bendrininkai nervuojasi dėl to, susitarė susitikti pakalbėti. 2013 m. gegužės 8 d. 17:23 val. vykusio pokalbio Nr. 489 metu A. N. I. V. informavo, kad A. G. ir P. J. sulaikyti - „nėr tų“, „uždarė“, tą pačią dieną vykusių pokalbių Nr. 494, 496 metu abu užšifruotai aptarė užverbuotų ir išgabentų A. G. ir P. J. sulaikymą (t. 1, b. l. 178-200). Tokie pat telefoniniai kontaktai tarp A. N. ir A. B. užfiksuoti ir kontroliuojant A. B. naudotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142-186).

90. Vertinant pirmiau aptartus telefoninius pokalbius juose dalyvavusių asmenų tapatumo aspektu, pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garso įrašuose: Nr. 2477, Nr. 2560 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“), garso įraše Nr. 2477 yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“), garso įraše Nr. 2560 tikėtina yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“); garso įraše Nr. 4941 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, I. V. – „V1“); garso įraše Nr. 9168 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. B. balsas ir kalba, taip pat tikėtina užfiksuota A. N. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“, A. N. – „V“); garso įraše Nr. 663 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas M. Z. ir I. V. balsas ir kalba (M. Z. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „M“, I. V. – „I“); garso įrašuose Nr. 9, 127, 325 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir A. B. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A1“, A. N. – „A“); garso įrašuose Nr. 9, 137, 489 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 137, 489 yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A“, I. V. – „I“); garso įrašuose Nr. 5, 7, 24, 26, 101 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 24, 26, 101 yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 5, 7 tikėtina yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A“, S. Ž. – „B“), garso įraše Nr. 72 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“); garso įrašuose Nr. 11, 615, 673 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir A. B. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“, A. N. – „V1“); garso įrašuose Nr. 38, 39, 76, 77, 78 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 76, 77, 78 yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 38, 39 tikėtina yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V1“, S. Ž. – „V“); garso įraše Nr. 44 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota S. Ž. ir M. Z. balsas ir kalba (S. Ž. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, M. Z. – „V1“) (t. 1, b. l. 109-152). Šios, atlikus atrinktų garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, pateiktos išvados, jas vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neabejotinai patvirtina pokalbiuose dalyvavusių nuteistųjų A. N., I. V., S. Ž., M. Z. bei A. B. tapatumą, kartu ir dalyvavimą nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. G. padaryme ir paneigia nuteistojo M. Z. dėl telefoninių pokalbių keliamas abejones, teiginius apie tai, kad ekspertai pateikė tik tikėtinas išvadas.

91. Aplinkybę, kad S. Ž. ir M. Z., nusikalstamos veikos padarymo metu atlikdami bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėjo galimybę tarpusavyje bendrauti, nors bausmę atliko skirtinguose būriuose, turėjo galimybę bendrauti mobiliojo ryšio telefonais, naudotis interneto ryšiu apklausiamas byloje liudytoju patvirtino ir nurodytų pataisos namų darbuotojas E. A. (t. 21, b. l. 94-95; t. 28, b. l. 122-124), tai, priešingai nei teigia apeliantas M. Z., iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrint pataisos namų patalpas, užfiksuoti duomenys apie patalpų išsidėstymą, kuriose laikomi 21 ir 22 būrio nuteistieji (būtent šiuose būriuose nuteistieji M. Z. ir S. Ž. veikų padarymo metu ir atlikinėjo jiems paskirtas bausmes) (t. 11, b. l. 125-130), o taip pat ir byloje esančios 2015 m. sausio 19 d. tarnybinio tyrimo išvados, iš kurių matyti, kad pas I. V., taip pat ir pas S. Ž., šiems atvykus iš (duomenys neskelbtini) VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo aptikti draudžiami daiktai – bevielio interneto modemai su sim kortelėmis (t. 20, b. l. 96-97, 98-99).

92. Nuteistieji M. Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniuose skunduose aptariamame epizode išskirdami atskirus telefoninius pokalbius kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas atskiras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kita vertus, pirmiau aptarti įrodymai, duomenys, jų turinys, nustatytų aplinkybių tarpusavio sąsajos, nustatyta chronologinė įvykių seka neabejotinai patvirtina, šių nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme ir tuo pačiu teismo nustatytas veikos padarymo aplinkybes.

96. Nuteistasis M. Z., nuteistojo A. B. gynėja skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad verbuojant A. G., kaip jo valios palenkimo būdas, buvo panaudota apgaulė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadai, kad apgaulė, kaip nukentėjusiojo A. G. valios palenkimo būdas šiuo atveju buvo panaudota. Byloje nuosekliais, viso proceso eigoje tarpusavyje sutampančiais A. G. parodymais nustatyta, kad A. L. nukentėjusiajam pasiūlė vykti savaitei atostogų į Vokietiją, pastarasis nurodė, kad jam bus nupirkta kelionė, apmokėta už viešbučius, o jam tik reikės nuvažiuoti ir kažką padaryti, už ką jis dar parsiveš pinigų. Jis nieko blogo neįtarė, nesiaiškino kokiu tikslu turi važiuoti, kadangi mėgo keliauti, o tuo metu neturėjo darbo, pajamų, sutiko su A. L. pasiūlymu. Tai, kad A. L. šiam nukentėjusiajam siūlydamas vykti į Vokietiją neatskleidė tikrojo vykimo į Vokietiją tikslo leidžia spręsti ir pirmiau aptarti liudytojo P. J. parodymai, kuriam pasiūlymą vykti į Vokietiją taip pat pateikė A. L.. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad apie tai, jog į Vokietiją jis kartu su A. G. yra gabenamas nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui, liudytojas suprato tik jau juos atgabenus į (duomenys neskelbtini) išvykimui į Vokietiją. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis, be kita ko, gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu, prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl tam tikrų aplinkybių. Būtent taip nutiko ir šioje byloje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis A. G., priimdamas pasiūlymą vykti savaitei atostogų į Vokietiją, buvo apgautas, jam nebuvo atkleistas tikrasis vykimo į užsienio valstybę tikslas, apie jį jis sužinojo tik jau gabenimo metu iš savo bendrakeleivio P. J.. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi tai, kad A. L. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteistas už dalyvavimą aptariamos nusikalstamos veikos (nagrinėjamoje byloje epizodo) prieš nukentėjusįjį A. G. padaryme (t. 32, b. l. 18, 19-24). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, atmetant nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl paminėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, konstatuota, kad byloje patikimai nustatyta, jog A. L. kalbino A. G. vykti į užsienį, žadėdamas jam nemokamą poilsinę kelionę. Byloje taip pat yra duomenų, kad A. G. yra gydomas (ir iki išvykimo į Vokietiją buvo gydomas, nuo 2013 m. vasario 6 d.) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre, kur jam diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tai, kad nukentėjusiojo psichinė sveikata nebuvo visiškai gera, patvirtino ir pats nuteistasis (A. L.) savo parodymuose. Tai reiškia, kad apeliantas (A. L.) suvokė, jog darbo ir nuolatinių lėšų neturintį, psichikos liga sergantį A. G. galima įkalbėti vykti į Vokietiją, melagingai jam pažadant turistinę kelionę. Šios aplinkybės patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. L. pasinaudojo A. G. pažeidžiamumu, leidusiu jo atžvilgiu sėkmingai panaudoti apgaulę. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, šis nukentėjusiojo A. G. valios palenkimo būdas skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas pagrįstai. Papildomai pažymėtina ir tai, kad apgaulės, kaip valios palenkimo būdo, verbuojant nukentėjusįjį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, VFR darymui, panaudojimo nustatymui nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi gynėjos skunde akcentuojami A. G. duoti parodymai apie A. L. Kauno autobusų stotyje nurodytas aplinkybes, nes tuo metu šis nukentėjusysis jau buvo užverbuotas ir jau iš esmės realizuotas kitas BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas objektyvusis požymis – gabenimas.

97. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais tvirtinama, jog A. G. nebuvo pažeidžiamas, todėl nelaikytinas nusikaltimo prekyba žmonėmis auka. Pagal kasacinio teismo praktiką pažeidžiamumą gali lemti įvairios priežastys, tarp jų bloga materialinė padėtis, taip pat nukentėjusiojo naivumas, patiklumas, nesugebėjimas tinkamai įvertinti siūlomo darbo pobūdžio ir jo sukeliamų pasekmių. Pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis M. G. veikos padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo savo pajamų, tuo metu mokėsi, atlikinėjo praktiką, o jį išlaikė tėvai. Be to, kaip minėta, A. G. veikos padarymo laikotarpiu sirgo psichine liga – depresija, kas taip pat neabejotinai įtakojo jo pažeidžiamumą. Tiek nukentėjusiojo A. G. parodymai, tiek ir A. L. kitoje jau minėtoje byloje duoti parodymai patvirtina, kad jie buvo kaimynai, taigi A. L., o vėliau iš jo ir kitiems nuteistiesiems, vertinant ir byloje esančius duomenis, kad organizuotos grupės nariai sukčiavimų darymui VFR būtent ir ieškodavo materialiai bei socialiai pažeidžiamų asmenų, neabejotinai buvo žinoma apie šio nukentėjusiojo pažeidžiamumą. Gynėjos argumentai, kad nukentėjusysis jauno amžiaus, turi įgijęs buhalterinės apskaitos specialybę, neblogai moka kelias užsienio kalbas, todėl neturėjo jokių kliūčių įsidarbinti ir taip pakeisti savo materialinę padėtį, nepaneigia pirmiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių nukentėjusiojo pažeidžiamumą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis veikų padarymo metu dar mokėsi, atlikinėjo praktiką, be to, minėta, kad pastarojo apsisprendimui įtaką turėjo ir jo psichinės sveikatos būklė. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumas, kaip jo valios palenkimo būdas, nuteistiesiems buvo inkriminuotas taip pat pagrįstai.

98. Nuteistojo A. B. gynėja kvestionuoja ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo A. G. kontrole, šiam jau būnant Vokietijoje, taip pat nukentėjusiojo laisvės pasirinkti elgesio variantą suvaržymą. Kita vertus, pirmiau aptartų telefoninių kontaktų turinys, taip pat nukentėjusiojo parodymai, iš dalies ir P. J. parodymai neginčijamai patvirtina, kad A. G. ir P. J. nuo pat išvykimo iš Lietuvos buvo nuolat kontroliuojami nusikalstamos veikos bendrininkų A. N., A. B., taip pat ir S. Ž.. Nukentėjusiojo A. G. kontrolė pasireiškė ne tik nuolatinio kontakto palaikymu telefonu, bet taip pat ir limituojant jam bei P. J. duodamas pragyvenimui pinigines lėšas, žinant, kad išgabenti asmenys savo pinigų neturi. Taigi, byloje pirmiau aptartais teisėtu būdu gautais įrodymais ne tik patikimai nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiojo A. G. kontrolę, bet kartu ir jo laisvės suvaržymą. Vien tai, kad nukentėjusysis A. G. vykdamas į Vokietiją kartu su savimi turėjo asmeninį telefoną, kažkiek mokėjo anglų kalbą (pats nukentėjusysis nurodė, kad anglų kalbos gerai nemoka), galėjo laisvai judėti, kreipėsi ir į policiją (kur beje pagalbos nesulaukė), nepaneigia fakto, jog jo laisvė pasirinkti kaip elgtis dalinai buvo suvaržyta ir jis buvo priklausomas nuo jį išgabenusių asmenų.

101. Nuteistasis I. V. skunde nurodo, kad tai, jog A. N. perdavė jam informaciją apie nukentėjusiojo A. G. išgabenimą negali būti vertinama kaip verbavimas BK 147 straipsnio prasme. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, nuteistasis I. V. pats tiesiogiai nukentėjusiojo A. G. verbavime nedalyvavo, kita vertus, A. L., kuris už tą pačią nusikalstamą veiką nuteistas kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nurodytą prekybos žmonėmis objektyvųjį požymį realizavo būtent įgyvendindamas I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti asmenis į VFR, siekiant juos ten išnaudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. G. verbavimo organizavimas, taip pat ir nuteistajam I. V., buvo inkriminuotas pagrįstai.

103. Be jau šiame sprendime išdėstytų argumentų, susijusių su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos metu gautų duomenų patikimumo vertinimu, atsakant į nuteistųjų M. Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėjos argumentus dėl pokalbių autentiškumo, telefoninių kontaktų numeracijos vientisumo, dėl šių duomenų protokolus surašiusių pareigūnų pateiktų telefoninių kontaktų turinio vertinimo (taikytų Kriminalinės žvalgybos veiksmų, vėliau procesinių prievartos priemonių teisėtumas nėra kvestionuojamas), pažymėtina tai, kad iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, jog juose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurie yra reikšmingi įrodinėjant šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad telefoninių pokalbiai ir/ar jų ištraukos negali būti pripažinti patikimais ir pakankamais kaltės įrodymais, kadangi iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad buvo užfiksuoti konkrečiomis dienomis ir konkrečiu laiku vykę pokalbiai, kurių turinys yra pakankamai aiškus, tiek juos vertinant atskirai, tiek vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija išsamiai ir visapusiškai išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pareigūno T. G. surašytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų teisingumu, kadangi šiuose protokoluose užfiksuotas telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinys, tiek vertinant atskirus telefoninius pokalbius, žinutes, tiek ir jų visumą, yra aiškus, atskleidžiantis nuoseklią ir logišką įvykių seką, be to, protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nuteistojo A. B. gynėja nurodo, kad byloje nėra pateiktos telekomunikacinių įvykių suvestinės, iš kurių matytųsi, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp asmenų egzistavo, taip pat iš kurių matytųsi visų telekomunikacinių įvykių eiga, visi įeinantys ir išeinantys skambučiai tarp reikšmingų abonentų. Šių apeliantės argumentų kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose nustatytas įrodinėjimo priemones bei būdus. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, duomenų, kurių pilnai pakanka padaryti neabejotinas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką bei konkrečių šios veikos epizodų padarymo faktinių aplinkybių.

104. Nuteistasis I. V., nuteistojo A. B. gynėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant organizuota grupe. Pasak apeliantų nagrinėjamoje byloje nenustatyti organizuotai grupei būdingi požymiai, nuteistųjų tarpusavio susitarimas, pasiskirstymas vaidmenimis, tai, kad vieni kitus pažinojo ir tarpusavyje kontaktavo.

106. Iš pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje teismas nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, padarant visus prekybos žmonėmis tęstinės nusikalstamos veikos epizodus.

107. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies. Kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad epizodas su nukentėjusiuoju R. S., taip pat pirmas epizodas su nukentėjusiuoju V. S., buvo padaryti veikiant organizuota grupe, nebuvo pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuose epizoduose nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko A. N. bendrininkaudamas su byloje nenustatytais kitais organizuotos grupės nariais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šiuos asmenis, su kuriais A. N. vykdė bendrą susitarimą daryti prekybos žmonėmis nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų, kad kaltinimuose minimam D. A. būtų žinoma apie A. N. atliekamus nusikalstamus veiksmus, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiuosius šiuose epizoduose į Vokietiją išgabenusį asmenį (asmenis), todėl spręsti šiuose epizoduose apie organizuotai grupei būtinų požymių buvimą šiuose epizoduose, nėra galimybės. Dėl nurodytų aplinkybių organizuotos grupės požymis iš šių epizodų šalinamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

108. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad kiti epizodai skirtinga juose veikusių narių sudėtimi buvo padaryti veikiant organizuota grupe, kaip beje ir visa tęstinė prekybos žmonėmis nusikalstama veika. Pirmiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji vykdė bendrą organizuotos grupės narių, atskiruose epizoduose 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti. Byloje nustatyta, kad A. N., I. V., vykdydami bendrą sumanymą atskiruose epizoduose verbavo nukentėjusiuosius (I. V. dviejuose iš penkių epizodų, kartu su M. Z. organizavo nukentėjusiųjų verbavimą), R. S., kuris nuteistas jau minėtu įsiteisėjusius nuosprendžiu, A. B. gabeno nukentėjusiuosius į Vokietiją, viename iš epizodų I. V. sudarė sąlygas nukentėjusiojo gabenimui, A. N., be kita ko, perleido nukentėjusiuosius kitiems organizuotos grupės nariams, S. Ž. nukentėjusiuosius kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai juos išnaudotų nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui. Byloje pirmiau patartais įrodymais nustatyta, kad organizuotos grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis, daliai grupės narių (S. Ž., M. Z. sugebant iš įkalinimo vietos duoti nurodymus kitiems asmenims. Grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – buvo nuolat keičiami telefonai, jų numeriai, t. y. sim kortelės, nemaža dalis nusikalstamos veikos darymo aplinkybių konspiracijos tikslais buvo aptariama naudojantis internetu, pokalbių metu, žinutėse buvo bendraujama užslėptomis frazėmis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad veika buvo daroma pakankamai ilgą laiką, vienu metu buvo ieškoma ne vieno asmens, tikslu jį užverbavus, išnaudoti nusikalstamų veikų darymui. Be to, iš išnaudojamų asmenų padarytų nusikalstamų veikų gauti pinigai buvo grupės narių pasidalijami tarpusavyje. Taigi organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kiekvieno iš atskiruose epizoduose veikusio organizuotos grupės nario veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – prekybos žmonėmis. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos – atskirų epizodų, padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina aštuoniuose iš dešimties nusikalstamos veikos epizodų nuteistųjų veikimą (atskiruose epizoduose skirtinga sudėtimi) pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

109. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad dalis nuteistųjų vieni kitų nepažinojo, ką, beje, patvirtina ir pirmiau šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės, tačiau agal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

111.Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

A. N., I. V., A. B., M. Z. ir S. Ž. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad A. N., I. V., A. B. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z. ir S. Ž. bei asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir A. L., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 21 d., skirtingais laiko tarpais ir skirtinga sudėtimi, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR), siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti, o būtent:

Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

115. Tikėti pirmiau išdėstytais nuteistųjų teisme duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi jie ne tik iš dalies prieštarauja tarpusavyje, bet juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų K. J., V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys.

119. Nuteistojo A. N. nurodytą aplinkybę, kad jis nagrinėjamu atveju K. J. pinigus tiesiog paskolino, kas buvo įforminta raštiškai, paneigia ne tik pirmiau aptartos aplinkybės, nukentėjusiojo K. J. parodymai, bet ir 2013 m. liepos 22 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys. Iš paminėto protokolo matyti, kad 2013 m. liepos 22 d. A. N. gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, siekiant surasti tame tarpe ir dokumentus, reikšmingus nusikalstamos veikos tyrimui, tačiau kratos metu nebuvo rasta ir paimta dokumentų, kurie patvirtintų nuteistojo A. N. parodymus apie tarp jo ir nukentėjusiojo K. J. buvusius paskolinius santykius. Sprendžiant iš kratos protokolo, atliekant kratą, dalyvavo ir pats nuteistasis A. N., tačiau protokole nėra užfiksuota jokių jo pareiškimų apie tai, kad krata atlikta nesitaikant BPK numatytų reikalavimų, į kratos protokolą neįrašyti kokie nors kratos metu paimti dokumentai. Priešingai, nuteistasis rankraštiniu įrašu ir parašu patvirtino, kad dėl procesinės prievartos priemonės atlikimo pastabų neturi (t. 6, b. l. 172-176). Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pats A. N. ar jo gynėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie K. J. paskolintus pinigus.

121. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, vėliau ikiteisminio tyrimo metu, kontroliuojant A. N. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, buvo užfiksuota visa eilė su šia nusikalstama veika susijusių, jos įrodinėjimui reikšmingų telekomunikacinių įvykių. Iš 2013 m. balandžio 2 d. 12.30 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 6247 matyti, kad A. N. skambino K. J., kurio teiravosi „<...> Girdi, ką tu, tvarkaisi ten...“, „Tvarkaisi sava dalykus tuos?“, į ką K. J. atsakė „Jo, dabar va bandysiu gal atlėkt ir bandysiu tvarkytis tą pasą“. Pokalbio metu A. N. nurodė „Dabar vietoj T. važiuos tas kits“, į ką K. J. atsakė „Tai žinau, aš va kalbėj, girdėjau kaip kalbėjai su V.“ (tą pačią dieną 12.06 val. užfiksuotas A. N. ir V. S. telefoninis pokalbis, kurio metu A. N. informavo V. S., kad išvykti reikės rytoj, jis ieško autobusiuko, kuriuo V. S. važiuos į Vokietiją), po ko A. N. nurodė, kad „Nu nu nu ir paskui tu prie to pačio važiuosi prisijungsi“. Iš A. N. su V. S. 2013 m. balandžio 4-5 d. užfiksuotų telefoninių kontaktų matyti, kad V. S. balandžio 4 dieną išvyko į Vokietiją, Frankfurtą. 2013 m. balandžio 6 d. 12.57 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 6765 metu A. N. vėl teiravosi K. J., ar šis pasidarė pasą, į ką K. J. atsakė neigiamai, taip pat nurodė, kad jam kyla „neaiškumų“ dėl išvykimo, dėl kalbos, nes jis nemoka rusų kalbos, į ką A. N. atsakė „tai gi <...> vokiškai...“, kad susitiks su K. J. ir pakalbės apie tai. 2013 m. balandžio 7 d. 16.55 val. vykusio pokalbio Nr. 6862 metu A. N. teiravosi K. J. apie Frankfurtą, ar šis jame nepasiklystų, sugebėtų įsigyti bilietus, taip pat nurodė, kad V. S. grįžinėja, nes „pripjovė grybą“. 2013 m. balandžio 8 d. 23.09 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 7029 metu A. N. K. J. nurodė „... ką tu, raginėji, ne, girdėjau?“, „Ė, girdi, tu čia neraginėk, tvarkykis savo reikalus, girdi, kas tau yra?“, į ką pastarasis atsakė „<...> Algi, a girdi, aš tau sakiau“, „Aš ta, aš tau sakiau, kad ligi rytojaus aš savo reikalus sutvarkau“. Sprendžiant iš 2013 m. balandžio 11 d. 12.44 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 7231 turinio K. J. vengė atsiliepti A. N., šio pokalbio metu A. N. pasiteiravus „Nu ką, pasiėmei jau?“, pasakė, kad „<...> ant trijų valandų kažkur tai. Ant trijų ir lėksiu“, po ko A. N. nurodė, kad K. J. iš karto pasiėmęs, jį apie tai informuotų. Tą pačią dieną 15.09 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 7242 metu K. J. pasakius „Ne, va rytoj devintai valandai važiuoju, nes susiskambinau, nes man dar į mentinę tuo pačiu <...>. Prie to pačio važiuot reikėtų“, A. N. K. J. nurodė, kad „Rytoj reikia, kad jau judėtum, supranti.“, „Nu, va tenai iš to. Iš tenai supranti tu žmones nu pavesi supranti“; 15.12 val. vykusio pokalbio Nr. 7245 metu A. N. nurodė K. J. „<...> tu ten pasiskambink, ne, rytdienai jau, kad lėkt“, „Nu, pasiskambink tenai į tuos busiukus“, „Ir karoče pasakysiu aš tau į kokį miestą koksai“, taip pat teiravosi K. J. „Girdi, kortas tas pasiėmei iš V.“?, „Iš V. telefoną ir tas korteles? Da vieną duosiu aš tau“, į ką K. J. nurodė „Užsuks aš rytoj paimsiu“ bei paklausė „A pas V. turi būti keturios kortelės ir telefonas?“, A. N. patvirtinęs teigiamai dar kartą nurodė „Paimk paimk iš jo“; 20.13 val. vykusio pokalbio Nr. 7364 metu A. N. priekaištavo K. J., kad šis ilgai nekelia ragelio „Ė, tu, kas tau yr, girdi, tu <...>“, „Ką tu tėp ilgai <...> nekeli ragelio? <...>“, „Pakėliau, girdi, tu <...> raminkis. Ką teip grybausi tenai <...>?“, „Nu. Ką čia pjauni? Ką kortos nepaėmei <...>?“, K. J. pasakius, kad paims rytoj ryte, A. N. nurodė „Ė, kas tau <...>... Kas tau yra <...>? Tu durnas žinai, kur tu papuolei, tu <...>?“. Sprendžiant iš A. N. 2013 m. balandžio 12 d. 19.18 val., 19.30 val. telefoninių kontaktų, nuteistasis ieškojo bei užsakė kitą dieną (2013 m. balandžio 13 d.) kelionę vienam asmeniui į Štutgartą, iš karto po ko 19.38 val. vykusio pokalbio Nr. 7494 metu apie tai informavo K. J. „<...> Girdi, rytoj po pietų jau važiuoji, viskas iš (duomenys neskelbtini) paims“, „Nu ir nuveš ten iki Štutgarto. Tai sukis tu greičiau žiūrėk“, „Man reikia dar su tavim pakalbėt“, kuris nurodė, kad rytoj iš ryto bus (duomenys neskelbtini). Netrukus po šio telefoninio pokalbio su K. J., 20.01 val. (Nr. 7499), A. N. apie tai, kad paminėtas nukentėjusysis kitą dieną vyks į Vokietiją, informavo ir I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) - „Nu, po pietų išvara jis“, taip pat abu susitarė kitos dienos ryte susitikti. Iš byloje užfiksuotų 2013 m. balandžio 13 d. vykusių A. N. telefoninių kontaktų su R. S., K. J. matyti, kad K. J. šios dienos rytą nenuvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su A. N. bei I. V., buvo išjungęs telefoną, todėl A. N. negalėjo su juo susisiekti, nukentėjusiojo ieškojo per R. S., pastarajam nurodė „<...> Tai ką jį <...> išvežt šindie reiks į mišką <...> man taip atroda“, „Kur, po pietų autobusas, jau viskas sutarta“, „Žmones paves <...> jis. Rimtai jis, kas jam čia <...>“, „Nu jau karoče ragas, gaus jis per kuprą <...>“, taip pat siuntė K. J. SMS žinutes „Girdi gražoli ragelį paduodi, toj sužinosim per mentus kur gevini a“, „<...>, geriau parašyk man“, po ko 11.05 val. K. J. A. N. atrašė, kad jo telefonas išsikrovęs, iki teismo jis išvažiuoti negali, paskambins jam kai pasikraus telefoną. Tą pačią dieną 13.43 val. (pokalbio Nr. 7581) A. N. paskambinęs K. J. priekaištavo, kad šis neatvažiavo, grasino jam fiziniu susidorojimu, nurodydamas atvažiuoti, nes bet kokiu atveju bus išgabentas - „Ką sutarė gi gaidy tu. Tu <...> būsi sulaužytas <...> tu <...>. Da litus mes tau sukišom <...>“, „Davai sukis <...> tu <...> aš tave“, „<...> Važiuoji <...>, važiuok čia ir sėdi ir varai <...>“, „<...> Taigi aš va galiu atvažiuoti iki tavis <...>, kas tau yra?“, „Ką iki teismo negali. Sėdi ir važiuoji. <...> tris dienas <...> ir grįši. Kas tau yra?“, „<...> Važiuoji, sėdi ir važiuoji į mikriuką <...>“, „<...> Davai sėdi važiuoji čianai. Vakare tau autobusas“. Vėliau – 14.13 val., 16.05 val., 16.12 val., vykusių pokalbių Nr. 7597, 7614, 7625 metu A. N. kontroliavo K. J., kad šis važiuotų, grasino jam fiziniu susidorojimu, tuo tarpu nukentėjusysis, sprendžiant iš šių pokalbių, akivaizdžiai vengė išgabenimo, po ko 16.30 val. vykusio pokalbio metu A. N. su K. J. liepė susisiekti R. S., šiam nurodė, kad K. J. laukia autobusas.

122. K. J. neišvykus į Vokietiją, A. N. 2013 m. balandžio 15 d. 12.31 val. (pokalbio Nr. 7763) paskambinęs jam teiravosi „Nu, litai yra?“, „Kada atveši?“. K. J. nurodžius, kad pinigus atveš kitą dieną, A. N. nurodė „Kokių rytoj <...>. Tu žinai, kad pavedei žmones <...>?“, „Čianai dirbsi <...>“, „daržus kasi, viską darysi, supratai“, „Rytoj litai, kada bus litai?“, „Rytoj nebus, žinai pats <...>“. 2013 m. balandžio 16 d. 14.33 val. (pokalbio Nr. 7876) A. N. vėl skambino K. J., pokalbio metu teiravosi „Nu, tai kur litai, girdi?“, šiam davus suprasti, kad šiandien, A. N. nurodė „<...> ė, šindie nebus <...>, bus trigubai tau, supratai“, „Davai sukis“. K. J. tą pačią dieną neatvežus pinigų, 21.15 val. (pokalbio Nr. 7932) A. N. paskambinęs, nurodė „Žė, girdi rytoj nebus, ne?“, „Tai kiekvieną dieną karoče va va tėp susitarėm dvigubai.. supranti“, „A paskui, kai atidirbsi <...>, jau galvosim mes tada“. Šiame pokalbyje dalyvavo ir I. V., kuris K. J. nurodė „Klausyk, gaidy, čia tau ne banks, supranti, kad tu..“, „Girdi, ir visks kaip pasakyt taip ir bus. Eisi daržų kast <...>. Eisi hektarą kast, <...> iš tavis. Hektarą kasi su lopeta. Supratai tu?“, „Va taip va dirbsi. Va taip, ūkinius darbs <...>“, A. N. antrindamas I. V. K. J. pasakė, kad „A, į lagerį jeigu papulsi, gaidys būsi... iš kart...“, „Tik tik paskambint reiks ir iškart į gaidyną“, I. V. taip pat pritarė „Į lagerį papulsi į gaidyną“. A. N. šio pokalbio eigoje taip pat nurodė K. J. „Žėk, girdi, karoče reiks atidirbti čia pa liubomų žinai tuos šaibas žinok. Čia ne juokas. Tai kas mes tau“. 2013 m. balandžio 17-18 d. A. N. vėl skambino nukentėjusiajam K. J. (pokalbių Nr. 8008, 8121), reikalavo pinigų, grasino fiziniu smurtu, taip pat nurodė - „Tai ant penktadienio gali priaugt tau biškį girdi“, „<...> Karoče kur buva už pasą paduota litų <...>, ne“, „Nu i kiek priauga jau? Girdi? Žinai? Taigi pats sutikai <...> kiek kiek skoloj, trigubai ne? Dabar šeši šimtai šiam. <...>“, „Nu, davai gerai tada a ne. Penktadienį karočė tada žmonai paduodi. Kiek ten paduosi?“, „Davai tris šimtus paduok“, „Tris šimtus ir paskui da tris šimtus paduosi vėliau“, „Arba atidirbsi. Nu, vis tiek jau tu jau papuolei karoče“, „Juodam sąraše <...> nu“, „Kad tavis ieškot nereikėtų <...>, nelaužyt <...>“. 2013 m. balandžio 21 d. 16.29 val., balandžio 22 d. 9.38 val. vykusių pokalbių Nr. 8292, 8329 metu A. N. ir I. V. paskambinę K. J. tęsė savo grasinimus fiziniu susidorojimu su nukentėjusiuoju bei toliau reikalavo iš jo pinigų. I. V. pokalbių metu nurodė „Kada? Jau štuka du“, „Štuka du karoče, dvi štukas... Dvi štukas. Žinok draugs mana pikts žinok“, „I supranti, kad dvi štukas. Aš jau tave kilbasa, aš jau laiko. Alio“, „Dvi štukas“, „Kokie penki šimtė <...>, dvi štukas dvi štukas tu skoloj. Eisi daržus kast gaidy, supratai...“, „Penkis šimtus paduodi ir eisi daržų kast“, „Kiemą perkasi karoče. Paduosi dvi štukas, tada būsim atsiskaitę“, „Tai va, kiek atsimojuosi?“, „Štuką, dvi štukas, sakyk?“. 2013 m. balandžio 25 d. 19.12 val. (pokalbio Nr. 8662) A. N. paskambinus K. J. ir vėl grasinant fiziniu susidorojimu, nukentėjusysis pažadėjo sekmadienį perduoti tūkstantį litų. Grasinimai bei reikalavimas sumokėti pinigus iš A. N. pusės tęsėsi ir 2013 m. balandžio 30 d. 18.30 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 9079 su K. J. metu.

123. Ikiteisminio tyrimo metu, esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui, tęsiant A. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, 2013 m. gegužės 9 d. 9.24 val. užfiksuotas nukentėjusiojo K. J. skambutis (pokalbio Nr. 515), kurio metu jis A. N. teiravosi, kam perduoti dalį pinigų – 400 Lt. A. N. šiam nurodė, kad pinigus jis paduotų jo žmonai, kuri ateis prie netoli stoties esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Po šio pokalbio su K. J. A. N. iš karto paskambino savo žmonai L. N., kurios paprašė į sutartą su nukentėjusiuoju vietą nueiti paimti pinigus. Po skambučio žmonai, 9.32 val. A. N. perskambino K. J. (pokalbio Nr. 517), kurį informavo, kad žmona ateis su šuniuku, taip pat nurodė, kad K. J. dar turės atiduoti 800 Lt - „keturis, tai da aštuonis“. 9.45 val. K. J., paskambinęs A. N. (pokalbio Nr. 525), šį informavo, kad pinigus jo žmonai perdavė. Šią informaciją A. N. patvirtino ir jo žmona, su kuria jis susisiekė iš karto po pokalbio su K. J.. Iš byloje užfiksuoto 2013 m. gegužės 12 d. 17.07 val. K. J. ir A. N. pokalbio Nr. 748 matyti, kad nukentėjusysis paskambino A. N. pranešti dėl likusios reikalaujamos pinigų sumos perdavimo laiko, nes sužinojo, jog A. N. dėl to jo ieškojo. A. N. šio pokalbio metu vėl grasino K. J. fiziniu susidorojimu, nurodė terminą iki kada šis turi perduoti pinigus – „<...> karoč sukis kaip nori, karoče iki tau, iki penktadienio duota“, „aštuonis šimtus turi paduot <...>, davai“. 2013 m. gegužės 14 d. 8.22 val. vykusio pokalbio Nr. 953 metu K. J. A. N. informavo, kad penktadienį trečią valandą perduos visus pinigus, netrukus po ko - 9.12 val. A. N. SMS žinute apie tai informavo I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) – „Teip paklausiau K. penktadienį sake Lt paduos“. 2013 m. gegužės 16 d. 14.28 val. (pokalbio Nr. 1282) A. N. paskambinęs K. J. klausė, ar šis tikrai penktadienį atiduos pinigus, šiam patvirtinus ir nurodžius, kad atiduos 800 Lt, A. N. nurodė „kokius aštuonis, štuką <...>, vien, kad už laukimą <...> supranti“, „nu, arba šeštadienį per vestuves karoče bėgsi į mišką. Nu“, „Ar nori, kad antra koja lūžtų?“. 2013 m. gegužės 17 d. 9.36 val. (pokalbio Nr. 1439) A. N. paskambinęs K. J. teiravosi „nu, ką jau turi šaibas?“, nukentėjusiajam nurodžius, kad trečią valandą turės, A. N. atsakė „<...> trečią, karoč, man neįdomu <...>, sukis greičiau, davai“. Tą pačią dieną 14.11 val. (pokalbio Nr. 1483) A. N. paskambinęs K. J. nurodė, kad „nu, iki trijų nebedaug lika, girdi?“, „aš dėl tavęs čia atvažiavau, nes, girdi, sukis tu <...>“. Iš kitų tą pačią dieną užfiksuotų A. N. telefoninių kontaktų Nr. 1488, 1489, 1496-1505, 1512, 1513, 1522, 1523, 1531, 1533, 1536 matyti, kad K. J. nespėjus trečią valandą atvežti pinigų, A. N. nukentėjusiajam siuntė grasinančias žinutes, nurodydamas, kad prieš nukentėjusįjį bus panaudotas fizinis smurtas, jis bus surastas, galiausiai tą pačią dieną apie 19 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (toje pačioje vietoje, kaip ir pirmą kartą A. N. žmonai) nukentėjusysis perdavė A. N. pinigus. Netrukus po to - 19.12 val., pokalbio Nr. 1541 su I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) metu A. N. nurodė, kad paduos jam litų, kuriuos gavo „iš to gaidžio“ (K. J.).

125. Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde išskiria vieną iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių - Nr. 7932, vykusį 2013 m. balandžio 16 d. 21.15 val., bei nurodo, kad šio pokalbio metu nėra įvardijama pinigų suma, kurią K. J. turėjo grąžinti, taip pat nėra įvardijama, kad nukentėjusysis pinigus turi perduoti už tai, jog atsisakė važiuoti į Vokietiją. Taip pat nurodo, kad pokalbiuose Nr. 8292 ir 8329 tiek jo (I. V.), tiek A. N. balsų tapatumas yra tikėtinas. Nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Pagal teismų praktiką išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

126. Įvertinus aptartų telefoninių kontaktų turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad abejoti nukentėjusiojo K. J. parodymais ir tikėti nuteistųjų A. N., I. V. teisme duotais parodymais nėra pagrindo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys kartu su nukentėjusiojo K. J. nuosekliais parodymais, kitais jau aptartais duomenimis neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis K. J. pinigų iš A. N. nesiskolino. Būtent I. V., kuris kartu su A. N. susitikimo su K. J. metu įkalbinėjo pastarąjį vykti į Vokietiją nusikalstamų veikų darymui, nukentėjusiajam davė pinigus paso pasigaminimui, be kurio šis negalėjo išvykti į Vokietiją. K. J. duotus pinigus išleidus, nepasigaminus paso ir atsisakius vykti į Vokietiją, nuteistieji A. N., I. V., grasindami fiziniu susidorojimu, reikalavo nukentėjusiojo grąžinti jų „investuotus“ pinigus (paso pasigaminimui duotus 250 Lt) bei susimokėti „baudą“, kad pavedė tiek juos, tiek kartu su jais veikusius kitus asmenis ir neišvyko į Vokietiją daryti nusikalstamų veikų.

127. Pirmiau išdėstytos ekspertizės akto išvados patvirtina apelianto argumentus, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 8292, Nr. 8329 užfiksuotų asmenų balso ir kalbos tapatumas I. V., A. N. balsams ir kalbai yra tikėtinas. Kita vertus, vertinant pirmiau aptartus nukentėjusiųjų K. J., V. S. parodymus, telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinį, kitus įrodymus visumoje, susiejant juos į vieningą loginę seką, akivaizdu, kad paminėtuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti ne kieno nors kito, o būtent A. N. ir I. V. balsai ir kalba. Jeigu tikėti apelianto versija, kad A. N. paskolino nukentėjusiajam K. J. pinigus, jis (I. V.) su tuo niekaip nesusijęs, iš nukentėjusiojo pinigų neprievartavo, galėjo tik juokais įsiterpęs į pokalbį kažką pasakyti, pokalbiuose Nr. 8292, Nr. 8329 užfiksuotas ne jo balsas, lieka nesuprantama, dėl kokių priežasčių A. N. 2013 m. balandžio 12 d. 20.01 val. vykusio pokalbio Nr. 7499 metu (ekspertizės metu kategoriškai nustatyta, kad šiame pokalbyje užfiksuotas ir I. V. balsas ir kalba) apeliantui pranešinėjo apie K. J. išvykimą į Vokietiją, abu susitarė kitos dienos ryte susitikti su K. J., tikslu paaiškinti pastarajam „darbo“ Vokietijoje aplinkybes; dėl kokių priežasčių 2013 m. balandžio 16 d. 21.15 val. vykusio pokalbio Nr. 7932 metu (ekspertizės metu kategoriškai nustatyta, kad šiame pokalbyje užfiksuotas ir I. V. balsas ir kalba), priešingai nei nurodo nuteistasis, ne juokais reikalavo iš K. J. pinigų, grasino nukentėjusiajam, kad šis turės „atidirbti“, o patekus į pataisos įstaigą „papuls į gaidyną“; dėl kokių priežasčių A. N. 2013 m. gegužės 14 d., iš karto po pokalbio su K. J., I. V. informavo „Teip paklausiau K. penktadienį sake Lt paduos“, o gegužės 17 d. 19.12 val. vykusio pokalbio Nr. 1541 metu, kuris užfiksuotas netrukus po to, kai nukentėjusysis A. N. perdavė pinigus, nurodė I. V., kad paduos jam litų, kuriuos gavo „iš to gaidžio“. Galiausiai aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pats nuteistasis I. V. po to, kai byloje buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad telefoniniuose pokalbiuose, susijusiuose su nagrinėjama nusikalstama veika, yra užfiksuotas jo balsas (t. 33, b. l. 107-108).

128. Deklaratyvūs, jokiais bylos duomenimis nepagrįsti yra ir apelianto teiginiai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, vėliau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, kurie pareigūnų buvo sunaikinti kaip tyrimui nereikšmingi, buvo gynybai reikšmingos informacijos, tikėtina pats K. J. pažadėjo grąžinti didesnę nei prievolė sumą už pradelstą atsiskaityti laiką, t. y. paskolą su procentais, dėl ko telefoniniai pokalbiai, kuriais grindžiama jo kaltė dėl aptariamos veikos padarymo, yra neteisėti BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, išsamiai ir visapusiškai išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pareigūno T. G. surašytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jog fiksavimo ir kaupimo protokolų teisingumu, kadangi šiuose protokoluose užfiksuotas telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinys, tiek vertinant atskirus telefoninius pokalbius, žinutes, tiek ir jų visumą, yra aiškus, atskleidžiantis nuoseklią ir logišką įvykių seką, be to, protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti bylos įrodymai (nukentėjusiųjų K. J., V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai bylos duomenys). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas būtų buvęs suinteresuotas klastoti ar nuslėpti reikšmingus ikiteisminio tyrimo duomenis, siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti I. V. ar kitus asmenis. Kartu pažymėtina tai, kad pagal BPK 154 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 22 punktą kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išdėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Šių rekomendacijų 77 punkte numatyta, kad atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose, protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys: pateikiamas apibendrintas tyrimo veiksmo aprašymas ir rezultatai, o jei buvo daromas garso įrašas – pažodžiui tiksliai užfiksuotas pokalbio dalies turinys paprastai ta kalba, kuria vyko pokalbis, nurodant pokalbio dalyvius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad byloje esantys pirmiau aptarti telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo bei patikimumo reikalavimų.

129. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad turto prievartavimas padaromas tiesiogine tyčia. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad taip pat ir I. V., siekdamas turtinės naudos nukentėjusiojo K. J. sąskaita, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį perduoti turtą – pinigus, ir norėjo būtent taip veikti.

130. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta ir tai, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta, A. N. ir I. V. veikiant bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. N. ir I. V. galimai turėjo bendrą sumanymą nukentėjusįjį K. J. užverbuoti ir išgabenti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui Vokietijoje, būtent šiuo tikslu nukentėjusiajam buvo duota pinigų (250 Lt) paso pasigaminimui. Nukentėjusiajam K. J., duotus pinigus išleidus ne paso pasigaminimui bei neišvykus į Vokietiją, abu nuteistieji bendrais veiksmais, grasindami panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo ne tik pinigų už paso pagaminimą, bet ir papildomai kelis kartus paso pasigaminimui duotą sumą viršijančios pinigų sumos, kurią iš esmės K. J. per kelis kartus nuteistiesiems ir sumokėjo, o šie gautus pinigus pasidalijo tarpusavyje. Taigi A. N. ir I. V. veikė bendru sutarimu, abu realizavo BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. aptariamą veiką padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkavimo forma.

131. Papildomai aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje prievarta grindžiamas reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su nusikalstamos veikos įgyvendinimu, irgi pripažįstamas turto prievartavimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577-788/2015, Nr. 2K-43-942/2016). Nors nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems A. N., I. V. nėra inkriminuotas nukentėjusiojo K. J. verbavimas, gabenimas tikslu išnaudoti jį nusikalstamų veikų užsienyje darymui (byloje nėra duomenų apie tai, kad ir kitose bylose jie už tai būtų nuteisti), byloje nustatyta tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo galimai susiklosčiusių nusikalstamų santykių prigimtis rodo, kad bet koks tame tarpe ir I. V. reikalavimas, panaudojant grasinimus fiziškai susidoroti, nukentėjusiajam grąžinti pinigus, duotus pasui pasigaminti, juolab, reikalavimas šią sumą kelis kartus viršijančios papildomos pinigų sumos neatitinka CK nurodytų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų. K. J. neturėjo ir negalėjo turėti nuteistiesiems jokių įsipareigojimų, kadangi įrodyta, jog tarp jų nebuvo tikrų ar tariamų teisinių santykių, o reikalavimas grąžinti ir sumokėti dar papildomus pinigus, prie tokių teisinių santykių nėra priskiriamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad nuteistieji, tame tarpe ir I. V., neturėdami jokio teisėto pagrindo bei suvokdami savo reikalavimų neteisėtumą, grasindami nukentėjusiajam K. J. fiziniu susidorojimu, vertė pastarąjį perduoti jiems turtą – kaltinime nurodytą pinigų sumą.

132. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat ir I. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo K. J., veikiant bendrininkų grupe, jo veiksmuose yra visi šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

133. Nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jos ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, nepagrįstai kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, vertino A. B. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neatskleidė visų šios nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. B. veikoje, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti panaikintas ir jos ginamajam priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliantės skundo argumentais sutinka iš dalies.

135. Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos ginamojo kaltę dėl asmens dokumento pagrobimo grindė V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kurių šis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepatvirtinimo. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodytų apeliantės skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-276-976/2015). Šiomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymas byloje, patikimumą ir gynybos teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018). Kartu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.). Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Tai, ar pirmosios instancijos teismas V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip ir duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisingai vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

136. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

137. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 19 d. susitikimo šalia parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), metu nukentėjusiajam V. K. pasiūlė darbą JAV, o šiam su pasiūlymu sutikus, davė 360 Lt Lietuvos Respublikos paso, reikalingo vykimui į JAV, pagaminimui. V. K. 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) PK Migracijos poskyryje atsiėmus jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu A. B. paprašė nukentėjusiojo parodyti įgytą dokumentą, nurodydamas, kad jis reikalingas kitų dokumentų tvarkymui, kuris, patikėjęs A. B. pažadais, atidavė pastarajam dokumentą, tačiau A. B. dokumento negrąžino. Tokiu būdu A. B. atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė nukentėjusiojo V. K. vardu išduotą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą.

138. Pagal teismų praktiką dokumento pagrobimas - tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–711/2007). Teismų praktikoje įvairių nusikalstamų veikų kontekste apgaulė apibrėžiama kaip tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą; tai sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas.

139. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. apklausiamas teisme neigė pagrobęs iš V. K. asmens dokumentą. Parodė, kad jį su V. K. supažindino pažįstamas G. (G. L.), kuris klausė, ar jis galėtų V. K. surasti darbą. Vėliau pats V. K. prašė jo surasti darbą užsienyje, nuolat jam dėl to skambindavo, klausinėdavo. Jis per savo Amerikoje gyvenantį draugą surado V. K. darbą JAV, kuris turėjo dirbti statybose padėjėju. Išvykimui reikėjo sutvarkyti dokumentus, todėl reikėjo V. K. paso kopijos. Pasak A. B., jis savo telefonu tik nufotografavo V. K. pasą, jo nepaėmė, pažadėjo V. K. sutvarkyti vykimui į JAV dokumentus ir savo pažadą įvykdė, per agentūrą elektroniniu būdu puslapyje „ESTA“ sutvarkė leidimą įvažiavimui į JAV, tačiau netrukus buvo sulaikytas (t. 24, b. l. 46; t. 29, b. l. 27-28). Teisėjų kolegija sutinka su gynėjos skundo argumentais, kad kaltinamojo parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio vertė nėra menkesnė nei kitų įrodymų, todėl tam, kad juos vertinti kritiškai, nepakanka vien jais netikėti, juos turi paneigti kiti bylos įrodymai, duomenys. Kita vertus, kolegija iš esmės neturi pagrindo A. B. pirmiau išdėstytus parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, kadangi juos paneigia/jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, duomenims (išskyrus parodymus, susijusius su leidimo išvykti į JAV sutvarkymo aplinkybėmis).

140. Iš V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad, priešingai nei apklausiamas parodė A. B., V. K. neprašė nei G. L., nei A. B. surasti jam darbą užsienyje. V. K. apklausiamas patvirtino, kad 2013 m. vasarą būtent G., pravarde „P.“, pasiūlė jam važiuoti per jo draugą į Ameriką dirbti statybose. Kadangi tuo metu darbo ir nuolatinių pajamų neturėjo, dirbo atsitiktinius darbus pasiūlymas važiuoti dirbti į Ameriką suviliojo. Jam sutikus važiuoti dirbti į Ameriką, G. pasakė, kad su juo susisieks asmuo, kuris ir tvarkys visus išvykimo reikalus. Jis G. nurodė savo telefono numerį, kurio pabaiga „(duomenys neskelbtini)“. Tą patį vakarą jis sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. Jam skambino vyriškis dėl važiavimo į Ameriką, kuris su juo norėjo susitikti. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, todėl tą vietą jam skambinusiam vyriškiui ir nurodė. Netrukus pilkos spalvos BMW automobiliu prie jo privažiavo vienas vaikinas. Su šiuo vaikinu, kuris jam neprisistatė, jis ilgai nekalbėjo, vaikinas teiravosi, ar jis nori važiuoti dirbti į Ameriką. Jis nurodė, kad gali važiuoti. Jam klausinėjant vaikino apie darbą, atlyginimą, vaikinas sakė, kad jis dirbs pagalbiniu, todėl nieko ypatingai mokėti nereikia. Vaikinas tikslaus uždarbio neįvardijo, tačiau nurodė, kad uždirbs nemažai. V. K. apklausiamas parodė ir tai, kad vykimui į Ameriką buvo reikalingas „raudonas“ pasas, kurio jis tuo metu neturėjo, turėjo tik asmens tapatybės kortelę (t. 9, b. l. 162-164; t. 21, b. l. 124-126; t. 122, b. l. 178-179; t. 28, b. l. 189). Šių V. K. parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. apklausos pirmosios instancijos teisme metu A. B. pripažino, kad vis tik jis V. K. siūlė važiuoti į Ameriką (t. 21, b. l. 125). Tai taip pat patvirtina ir byloje užfiksuotų A. B. telefoninių kontaktų su G. L. bei V. K. turinys, V. K. 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu nurodytos aplinkybės.

141. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014 m. gruodžio 30 d. protokolo, kuriame užfiksuotų duomenų pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, matyti, kad atliekant A. B. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2013 m. birželio 12 d. 15:45:06 val. buvo užfiksuotas V. B. ir G. L. (naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninis pokalbis, kurio metu A. B. G. L. nurodė „Mes čia vakar šnekėjom, gal kokią mergą būtų gal“, po ko G. L. teiravosi, ką šis su ja veiks, klausė, ar „Į Ameriką“. A. B. patvirtinus, G. L. nurodė „A nežinau net <...>. P. (V. K.) yra <...>, nu.“, į ką A. B. atsakė „O <...>, jis matai kaip atrodo, <...>.“, po ko G. L. nurodė „Nu va. Kito žmogaus nėra ten. Draugelio klausiau. Sako, kiek pinigų duoda iš kart, žinai. Sako žmogus nori žinot, <...>.“. A. B. nurodžius, kad 1 000 eurų per mėnesį, G. L. atsakė „Aišku, gerai tada, pasakysiu aš jam ir duosiu žinot tau“ bei paklausė „P. netinka ne?“, į ką A. B. atsakė „Nu nežinau, <...>, dar. Reik pažėt.“. Tą pačią dieną 18:41:18 val. vykusio pokalbio metu G. L. A. B. nurodė, kad buvo susitikęs su V. K. – „Ai nieko, su P. ką tik buvau susitikęs.“, A. B. paklausus „Ir?“, G. L. atsakė „Nieko, laukiu kada duos žinių kokių“. Šio pokalbio metu A. B. su G. L. susitarė, kad netrukus susitiks ir G. L. pakvies V. K. – A. B. nurodė „Nu tai pakviesk aš čia... pažėsiu. Davai.“. 2013 m. birželio 13 d. 10:44:36 val. užfiksuoto pokalbio metu A. B. teiravosi G. L., kur yra V. K., kad reikia jam pasidaryt „raudoną“ pasą, paprašė G. L. atsiųsti jam V. K. telefono numerį, ką G. L. 11:32:47 val. išsiųsdamas SMS žinutę „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė. 11:39:33 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu A. B. V. K. pasakė, kad reikia pasidaryti pasą, V. K. pasiteiravus „Nu, o ten, a girdi, taip garantijos kokios?“, A. B. atsakė „Viskas gerai, pamatysi, pašnekėsim paskui.“ (t. 2, b. l. 188-200). Iš 2013 m. liepos 22 d. asmens kratos protokolo matyti, kad A. B. asmens kratos metu be kitų daiktų, pinigų buvo paimtas ir mobiliojo ryšio telefonas iPhone, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus taip pat nustatyta, jog G. L. 2013 m. birželio 13 d. A. B. SMS žinute atsiuntė V. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 139, 140-157).

142. Priešingai aukščiau nurodytoms aplinkybėms, V. K. apklausų metu nurodydamas paso pagaminimo, apmokėjimo už jį aplinkybes, kaip ir aplinkybes, susijusias su paso A. B. perdavimu, nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, jog pirmo susitikimo su A. B. metu, pastarasis jam pasakė, kad vykimui į Ameriką bus reikalingas pasas. Nurodžius, kad jis paso neturi, neturi ir pinigų jam pasigaminti, A. B. pasakė, kad viską padarys, be to, jam davė 200 Lt pragyvenimui, pasakęs, kad kai užsidirbs, atiduos. Po kelių dienų susitikimo su A. B. metu, šis jam padavė 360 Lt paso pasigaminimui skubos tvarka, pasakė, kad kai pasidarys pasą, jam praneštų. Kitą dieną jis nuvyko į Migracijos skyrių (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, užpildė reikiamus dokumentus, jį nufotografavo ir jis A. B. duotais pinigais sumokėjo už paso pagaminimą, dar kitą dieną nuvykęs atsiėmė jo vardu pagamintą pasą ir apie tai pranešė A. B.. Jis su A. B. susitiko tą pačią dieną, kuris paprašė parodyti jam pasą. Padavus A. B. pasą, šis pasakė, kad reikia tvarkyti tolimesnius išvykimo į Ameriką dokumentus ir jo pasą pasiėmė. A. B. pasakė, kad jis nepergyventų, pasas niekur nedings, jis vėliau jam paskambins. Vėliau jis kelis kartus skambino A. B. jam paliktu telefono numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas, taip pat teiravosi apie A. B., savo pasą ir pas G. L., kuris jam pasakė, kad A. B. jam paskambins. Sprendžiant iš V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iki pat 2013 m. spalio 23 d. vykusios jo apklausos pasas jam taip ir nebuvo grąžintas (t. 9, b. l. 162-164). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, V. K. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino G. L., kaip asmenį vardu G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuris jam pasiūlė darbą Amerikoje, nurodė jo telefono numerį vaikinui, davusiam pinigų paso pasigaminimui (t. 9, b. l. 168-170). 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. K. iš jam pateiktų keturių fotonuotraukų taip pat atpažino A. B., kaip asmenį, su kuriuo kelis kartus susitiko (duomenys neskelbtini), kuris jam siūlė darbą statybose Amerikoje ir davė pinigų paso pasidarymui, po ko iš jo paėmė pasą kitų dokumentų tvarkymui ir jo negrąžino (t. 9, b. l. 171-173). 2013 m. spalio 23 d. civiliniame ieškinyje V. K., prašydamas jį pripažinti byloje civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 2 000 Lt neturtinės žalos, nurodė, kad jaučiasi apgautas dėl prarasto dokumento ir galimybės užsidirbti (t. 9, b. l. 166).

143. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. savo pirmiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir nurodė, kad A. B. jam pinigų paso pasigaminimui nedavė, pasą jis pasidarė už savo pinigus. Taip pat, pasak V. K., A. B. pasą iš jo paėmė atsišviesti, kurį jam kitą dieną grąžino. Kai jį ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo, pasas jam jau buvo grąžintas (t. 21, b. l. 124-126). Išdėstytų V. K. parodymų (45-46 punktuose) kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. apklausiamas teisme apie paso V. K. pagaminimo, apmokėjimo už jį aplinkybes parodymų nedavė, tuo tarpu dėl V. K. paso jam perdavimo kategoriškai nurodė, jog pasas jam nebuvo perduotas (t. 24, b. l. 46; t. 29, b. l. 27-28).

144. Tikėti V. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kaip ir A. B. teisme nurodyta versija, kad jis V. K. vardu išduoto paso nepasiėmė, jį tik nusifotografavo, nėra pagrindo. Iš jau paminėto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2013 m. birželio 18 d. 13:00:32 val. vykusio pokalbio metu V. K. informavo A. B. apie paso pagaminimo laiką ir kainas - „Čia eilėj žinai laukiu, tai va, karoče, per penkias dienas du šimtai, skubos tvarka per vieną dieną du šimtai piam kainuoja išėmimas“, „Du šimtai piam per vieną dieną jeigu“, „Skubos tvarka“, taip pat nurodė, kad jam trūksta pinigų paso pasigaminimui, jam per mažai padavė – „Nu, tai man, nu, tai tepasuka. Jis man padavė tris vieną devynis, kiek jis čia.“, „Nu man trūkumas. <...>, jis matyt išvažiavo turbūt jau“. A. B. nurodžius, kad jis tuoj tuo pasirūpins, V. K. nurodė, kad laukia lauke. Netrukus po pokalbio su V. K., 13:01:25 val. A. B. paskambino byloje nenustatytam asmeniui, kuris V. K. nuvežė pasidaryti paso, ir šiam nurodė, kad V. K. pasas skubos tvarka kainuos 250 Lt, jam per mažai duota pinigų, todėl reikia nuvežti daugiau (t. 2, b. l. 188-200).

145. Sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateiktos informacijos, V. K., 2013 m. birželio 19 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyrį, pateikė laisvos formos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paso išdavimo skubos tvarka per 1 darbo dieną, kuriame nurodė, kad pasą pametė maždaug prieš pusę metų, o dabar jam reikia vykti dirbti į užsienį, kur reikalingas pasas. Registruojant prašymą paso pagaminimui, V. K. pateikė savo galiojančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 250 Lt valstybės rinkliavos mokesčio kvitą. 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) MP (66) jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 178). Tuo tarpu iš 2014 m. vasario 10 d. daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. B. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną iPhone 5, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rasta tik 2013 m. liepos 9 d. 14.00 val. padaryta V. K. Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013 m. birželio 19 d., fotonuotrauka (t. 12, b. l. 140-157).

146. Vertinant V. K. teisiamojo posėdžio metu duotų pakeistų parodymų patikimumą, be jau nurodytų aplinkybių, pažymėtina ir tai, kad pastarasis net ir pakeitęs parodymus buvo nenuoseklus. Nors teigė, kad už paso pagaminimą sumokėjo savo pinigais, tačiau pripažino ir tai, kad gavo iš A. B. pinigų. Nurodydamas parodymų keitimo priežastis, iš pradžių teigė, kad parodymų jis neskaitė, tik pasirašė, jam ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė poveikį, vėliau jau nurodė, kad supykęs davė melagingus parodymus. Nepaisant nurodytų aplinkybių V. K. pripažino, kad jam dalyvaujant teisme liudytoja apklaustos jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusios pareigūnės V. J. parodymai yra teisingi, taip pat nurodė, kad byloje esantį civilinį ieškinį pats surašė (t. 21, b. l. 124-126; t. 122, b. l. 178-179). Tuo tarpu iš liudytojos V. J. teisme duotų parodymų matyti, kad apklausiant V. K., joks poveikis jam nebuvo daromas. Jis gera valia pasakojo aplinkybes, viskas ką pasakė buvo užfiksuota apklausos protokole, kurį V. K. ir pasirašė, nebuvo pastabų po apklausos protokolu dėl neteisingai surašytų parodymų. Jis jautėsi nukentėjęs, kad neturi savo asmens dokumento ir bijojo, jog juo nebūtų pasinaudota. Dokumentas buvo darytas tam, kad jis važiuotų į JAV užsidirbti pinigų. Liudytoja parodė, kad atlikus asmens apklausą, atspausdinamas apklausos protokolas, asmuo perskaito savo duotus parodymus, jeigu kažkas neteisingai arba įrašo pats ranka pastabas, arba taisoma kompiuteriu ir vėl duodama perskaityti, pasirašo. Taip atliekamos visos apklausos, V. K. atvejis nebuvo išskirtinis. Jokių gąsdinimų ir prievartų ji darbe nenaudoja, asmuo įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo. Jei asmuo išreiškia poziciją, kad yra nukentėjęs, ir pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, priimamas nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju. V. K. pats rašė civilinį ieškinį dėl prarasto dokumento, nurodydamas kažkokią sumą. Esant civiliniam ieškiniui byloje, toks asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu (t. 22, b. l. 177-179; t. 28, b. l. 142-144). Iš 2013 m. spalio 23 d. apklausos protokolo matyti, kad V. K. savo parodymus kiekviename apklausos protokolo lape patvirtino savo parašais, paskutiniame lape rankraštiniu įrašu bei parašu patvirtino, jog protokolą perskaitė, protokolas surašytas teisingai, jokių pastabų dėl užfiksuotų parodymų, apklausos atlikimo tvarkos protokole nėra užfiksuota (t. 9, b. l. 162-164).

147. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad A. B. iš tikrųjų buvo paėmęs V. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės kartu su A. B. gynėjos byloje pateiktais Elektroninės leidimų kelionėms sistemos duomenimis apie tai, kad 2013 m. liepos 17 d. buvo pateikta ESTA paraiška kelionei ir V. K. iki 2015 m. liepos 17 d. buvo išduotas elektroninis leidimas keliauti į Jungtines Valstijas pagal kelionių į JAV supaprastinimo programą, už kurį buvo sumokėta 2013 m. liepos 17 d. (leidimo išdavimui buvo pateiktas V. K. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. birželio 19 d., nurodytas jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 24, b. l. 76-77, 78-79), priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nesuteikia pagrindo išvadai, kad A. B. atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė V. K. vardu išduotą asmens dokumentą, t. y. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

148. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad A. B. per G. L. bei pats tiesiogiai pasiūlė V. K. darbą JAV, davė jam ne tik pinigų pragyvenimui, bet ir sumokėjo už asmens dokumento pagaminimą. Sprendžiant tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir iš teisiamojo posėdžio metu V. K. duotų parodymų, jis, norėdamas vykti į Ameriką dirbti pasiūlytą darbą, laisva valia pats perdavė A. B. savo asmens dokumentą kitų dokumentų vykimui į JAV tvarkymui. A. B. pasirūpino elektroninio leidimo keliauti į JAV V. K. išėmimu, kuris buvo išduotas 2013 m. liepos 17 d. ir galiojo iki 2015 m. liepos 17 d. Duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. V. K. pasiūlytas darbas JAV tebuvo apgaulė, byloje nėra. Aptartų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad A. B. nagrinėjamoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2013 m. spalio 30 d. (t. 13, b. l. 59, 65, 115-116), kas leidžia sutikti su gynėjos skundo argumentais, jog A. B. kaip ir neturėjo galimybių grąžinti V. K. pasą iki šio apklausos 2013 m. spalio 23 d., o, žinant susitarimo su V. K. aplinkybes (kad jis padės jam išvykti dirbti į JAV), nebuvo ir poreikio skubėti tai daryti.

149. V. K. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad siekdamas susigrąžinti pasą skambino A. B., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Kita vertus, pažymėtina tai, jog byloje nėra užfiksuota jokių V. K. telefoninių kontaktų, kurie patvirtintų, kad pastarasis po paso perdavimo, norėdamas jį susigrąžinti, bandė susisiekti su A. B.. Byloje užfiksuoti A. B. telefoniniai kontaktai patvirtina, kad jo naudotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tarpusavyje ir kontaktavo A. B. su V. K., nebuvo išjungtas (t. 12, b. l. 140-157). Šio A. B. naudoto telefono numerio kontrolė buvo atliekama iki pat A. B. sulaikymo nagrinėjamoje byloje, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 133; t. 2, b. l. 142, 188). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad V. K. su A. B. būtų bandęs susisiekti kitais jo ir/ar A. B. naudotais telefono numeriais (t. 7, b. l. 24-74; t. 12, b. l. 140-157).

150. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. neatliko jokių veiksmų, kurie nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinami, kaip tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas. Byloje nenustatyta, kad jis būtų panaudojęs kokią nors apgaulę, siekdamas užvaldyti V. K. vardu išduotą asmens dokumentą (apgaulės turinys neatskleistas pirmosios instancijos teismo nustatytose veikos padarymo aplinkybėse, jis neaptartas ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje). Kartu pažymėtina ir tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad A. B. turėjo tikslą pagrobti svetimą asmens dokumentą, suprato, jog neteisėtai pagrobia V. K. priklausantį pasą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nurodytas asmuo neteks savo asmens dokumento, ir to norėjo (skundžiamame nuosprendyje šis aptariamos veikos subjektyviosios pusės požymis nėra atskleistas bei pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos).

151. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių A. B. veiksmuose esant BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir A. B. priimamas naujas nuosprendis, jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

152. V. K. civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 139 straipsnio tvarka, išaiškinus nukentėjusiajam teisę su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Aukščiau išdėstytais argumentais priėjus išvados, jog A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį išteisinus, nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kai išteisinama nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nustatytų kitų aplinkybių ( BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl (ne)pripažinimo pavojingu recidyvistu, dėl paskirtų bausmių

153. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti nuteistojo M. Z. pavojingu recidyvistu. Nurodo, kad teismas neįvertino nuteistojo asmenybės, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdžio, be to, pripažino tik vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, nors šiuo atveju sąlygos yra dvi (BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

154. BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio BK straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos (visos arba bent viena iš jų) – jeigu šis asmuo: turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Kai tokios sąlygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

155. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. Z., būdamas pilnametis, iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už tyčinius nusikaltimus:

2) Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus subendrinta bausme – laisvės atėmimu 14 metų 4 mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu bausmė pakeista į laisvės atėmimą 14 metų, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų ir 4 mėnesiams;

3) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

156. Teistumas 2004 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), sprendžiant pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, nevertinamas, nes M. Z. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Duomenys apie M. Z. priimtus teismo nuosprendžius patvirtina, kad M. Z. jau iki nusikaltimo, už kurį nuteistas šiuo teismo nuosprendžiu, padarymo minėto baudžiamojo įstatymo prasme buvo recidyvistas. Šios aplinkybės patvirtina prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad yra nustatytos BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą spręsti M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą.

157. Vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimą ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Iš BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012).

158. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam M. Z. BK 27 straipsnio nuostatų ir nepripažindamas jo pavojingu recidyvistu, aukščiau minėtų reikalavimų nesilaikė, nes nuosprendyje nevertino BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių (nuteistojo asmenybės, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobūdžio ir kt.), netinkamai nustatė BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nusikalstamą veiką M. Z. padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje draudžiama joje naudoti priemone – mobiliojo ryšio telefonu, o pataisos įstaiga neužtikrino to, kad M. Z. šios priemonės neturėtų ir jos nenaudotų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kuri neturi reikšmės šio klausimo sprendimui – ilgą proceso trukmę.

159. Kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. Z., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už labai sunkų nusikaltimą, buvo nuteistas už kelis nusikaltimus, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą Jo teistumas yra neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Naują labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą M. Z. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė ne tik turėdamas neišnykusi teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad, tik pradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis vėl ėmėsi neteisėtos veiklos, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Visai tai rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta pataisos įstaigoje draudžiama priemone, kurios laikymo ir naudojimo pataisos įstaiga neužkardė, veikos pavojingumo nemenkina ir jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Priešingai, nuteistasis, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atlikdamas pataisos įstaigoje, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, disponuodamas priemone, kurią laikyti ir naudoti pataisos įstaigoje griežtai draudžiama, padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurią jau buvo nuteistas. Bylos įrodymai patvirtina, kad M. Z. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Jis iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nustatyta sunkinanti M. Z. baudžiamąją atsakomybę aplinkybė. Nurodytų aplinkybių visuma rodo jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį bei sudaro pagrindą išvadai dėl M. Z. galimybių nenusikalsti ateityje ir jo pažangos pataisos proceso metu. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra BK 27 straipsnio 2 dalyje 1 punkte ir 2 punkte numatytos sąlygos ir pagrindas M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu.

160. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. Z. asmenybės pavojingumą minimu aspektu, atsižvelgė ir baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojo proceso trukmės kriterijus asmenybės bei nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimui esminės įtakos neturi ir reikšmingas, nuteistajam parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakys vėliau šiame procesiniame sprendime.

161. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo griežtinti nuteistajam M. Z. paskirtą bausmę, pripažinus jį pavojingu recidyvistu. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu prašo griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, kaip neproporcingas jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistųjų asmenybėms, mano, kad nepagrįstai buvo sureikšmintas ilgas bylos proceso kriterijus, kai proceso trukmę žymia dalimi sąlygojo pačių nuteistųjų veiksmai. Nuosprendžio dalis dėl paskirtųjų bausmių ginčijama ir nuteistųjų S. Ž., M. Z., I. V., A. N. gynėjos, A. B. gynėjos apeliaciniuose skunduose. Šiuose skunduose nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino reikšmingas šiam klausimui aplinkybes – pasikeitusias nuteistųjų asmenybes, praėjusį ilgą laiko tarpą nuo nusikalstamų veikų padarymo, ilgą baudžiamojo proceso trukmę, ilgai taikytas griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą, vėliau intensyvią priežiūrą. Su šiais apeliacinių skundų argumentais galima sutikti tik iš dalies.

162. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios skundžiamo nuosprendžio dalies pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimui svarbūs keli baudžiamosios bylos aspektai – padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies; padarytų nusikaltimų stadijos tinkamas nustatymas ir įvertinimas, išsami duomenų, charakterizuojančių nuteistųjų asmenybes tiek nusikalstamų veikų darymo, tiek baudžiamojo proceso metu, analizė, taip pat baudžiamojo proceso trukmės ir jo metu nuteistiesiems taikytų ribojimų įtaka jiems parinktų bausmių rūšiai ir dydžiui. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš šių aspektų.

163. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-142/2012, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-232-42/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

164. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimui, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), svarbus tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, bet ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėti interesai, siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti, taip pat ir skiriant bausmę kaltam asmeniui. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą.

165. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus bausmių skyrimo pagrindus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino, jog nuteistasis A. N., būdamas neteistas, padarė vieną labai sunkų, du apysunkius baigtus nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą, teistas po nusikalstamų veikų padarymo (t.17, b. l. 161-162, 164-174, t. 30, b. l. 165, t. 31, b. l. 10, t. 32, b. l. 30-40), administracine tvarka nebaustas (t. 17, b. l. 175), charakterizuojamas teigiamai (t. 17, b. l. 178, t. 33, b. l. 45), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 17, b. l. 177), nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinio proceso metu buvo pateikti duomenys, kad A. N. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (t. 29, b. l. 18, 19-21).

166. Nuteistojo I. V. padarytos nusikalstamos veikos – labai sunkus ir trys apysunkiai baigti nusikaltimai, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 15, b. l. 151-153, buvo teistas Vokietijoje (t. 15, b. l. 154-157, t. 20, b. l. 90-93)), baustas administracine tvarka (t. 15, b. l. 158-167), charakterizuojamas teigiamai (t. 15, b. l. 171, t. 21, b. l. 121, t. 24, b. l. 70), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 15, b. l. 169), nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

167. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo gauti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – I. V. nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2011 m. sausio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadybininku (t. 20, b. l. 112-115). Jis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013m. rugpjūčio 7 d. buvo registruotas Teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje kaip ieškantis darbo (t. 20, b. l. 116). 2018 m. I. V. turėjo verslo liudijimą prekybai (t. 33, b. l. 103). I. V. 2017 m. liepos 28 d. suderinimo raštu buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–ekspeditoriumi (t.33, b. l. 104). I. V. 2012 m. gegužės 30 d. gimė duktė (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), t. 14, b. l. 105). I. V. nuo 2020 m. liepos 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ instaliuotoju (2020 m. birželio 29 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 36, b. l. 131-133). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu I. V. buvo priteista 400 eurų neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų (t. 24, b. l.71-74).

168. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis M. Z., būdamas teistas ir atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus laisvės atėmimo vietos įstaigoje, padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai (t. 11, b. l. 148-170, t. 34, b. l. 1-53, t. 20, b. l. 94). Nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi nuteistojo bendrininkavimas organizuotos grupės forma yra jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Todėl konstatuotina, kad nenustatyta jo atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

169. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistasis S. Ž., būdamas teistas ir atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus laisvės atėmimo vietos įstaigoje, padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai (t. 12, b. l. 81-98, t. 34, b. l. 1-53, t. 20, b. l. 98-99). Nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Analogiškai ir nuteistojo S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi nuteistojo bendrininkavimas organizuotos grupės forma yra jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Todėl konstatuotina, kad nenustatyta jo atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinio proceso metu buvo pateikti duomenys, kad S. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė ( (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33, b. l. 102).

170. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nuteistasis A. B., būdamas neteistas, padarė labai sunkų ir apysunkį baigtus nusikaltimus, po nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas (t. 32, b. l. 25-29), teistas Danijoje (t. 13, b. l. 136-140, t. 20, b. l. 84-89), baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos nebegalioja (t. 13, b. l. 141-143), charakterizuojamas teigiamai (33 t., b. l. 11-12), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 13, b. l. 148). Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat buvo vertinti duomenys dėl nuteistojo sveikatos būklės, padarius išvadą, kad pateiktos gydytojų pažymos ir išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinantys, jog A. B. serga dviem onkologinėmis ligomis, nepakankami išvadai, kad jis dėl sveikatos būklės negalės atlikti laisvės atėmimo bausmės.

171. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo gauti nauji nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – A. B. nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fizinio asmens prašymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, t. 14, b. l. 46-47). Jis nuo 2017 m. balandžio 10 d. dirba pas V. G., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, mechanizatoriumi – ūkio darbininku (t. 29, b. l. 71, t. 33, b. l. 3-4). Jis (duomenys neskelbtini) susituokė ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33 b. l. 1). (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33, b. l. 2). (duomenys neskelbtini) išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. B. yra iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai) (t. 33, b. l.5-6). Apeliacinio proceso metu buvo iš naujo išanalizuoti ir įvertinti medicininiai duomenys apie A. B. gydymą dėl dviejų onkologinių ligų ir jų komplikacijų stacionarioje gydymo įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., lankymąsi 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. spalio 14 d. (t.33, b. l. 13-16, 17-18, 19-20), gydymą (duomenys neskelbtini) klinikose 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. vasario 15 d., lankymąsi VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ( t. 33, b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28).

172. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino baudžiamojo proceso trukmę. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas.

173. Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017).

174. Dėl šio kriterijaus, kaip reikšmingo apeliacinių skundų ribose tikrinant nuteistiesiems paskirtųjų bausmių teisingumą, pasisako ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. gegužės 2 d. dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų labai sunkių nusikaltimų (t. 1, b. l. 3). Byla Kauno apygardos teisme buvo gauta 2015 m. sausio 12 d. Atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų skaičių ir apimtį, kaltintų asmenų skaičių, tarptautinį elementą, nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis baudžiamosios bylos tyrimas užtruko ir buvo neproporcingai ilgas.

175. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui ir 2015 m. kovo 16 d. pradėta nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas buvo šališkas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą iš naujo, dėl teisėjų kaitos ji net tris kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo, byloje buvo procesinių delsimų – 2017 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta teismo fonoskopinė ekspertizė, ekspertizės aktas gautas 2018 m. birželio 8 d.; bylos nagrinėjimas nevyko ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. dėl kaltinamojo A. N. neatvykimo į teismą, jo sulaikymo Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir vėliau perdavimo pagal Euroos arešto orderį. Baudžiamosios bylos nagrinėjime taip pat buvo daromos pertraukos tiek dėl teisėjų pasikeitimo, dėl jų teisėto nebuvimo darbe, tiek dėl svarbių kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių. Baudžiamojoje byloje 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį. Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikas (ilgiau nei 5 metai) (nežiūrint į tai, kad tam tikra dalimi jis susijęs su nuteistojo A. N. neatvykimu į teismą) yra laikytinas pernelyg ilgu, sudarančiu prielaidą teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu visiems nuteistiesiems buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas: S. Ž. buvo suimtas nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2017 m. kovo 29 d.; I. V. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 30 d.; A. B. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. spalio 30 d. A. N. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d., vėliau sulaikytas bei suimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., po to jam buvo paskirta viena iš nuteistojo judėjimo laisvę ribojančių kardomųjų priemonių– intensyvi priežiūra. M. Z. proceso metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

176. Kartu reikšminga ir baudžiamosios bylos proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta teisėjų kolegija, tačiau dėl objektyvių priežasčių teisėjų kolegijos sudėtis pasikeitė du kartus, dėl ko bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo pradedamas iš naujo. Apeliacinio proceso trukmę sąlygojo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai, esant koronaviruso pandemijos grėsmei ir karantino laikotarpiu. Šios priežastys objektyviai prailgino apeliacinio proceso ir bendrai baudžiamosios bylos proceso trukmę.

177. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. N., S. Ž., I. V. (dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios apimtis nustatyta šiuo nuosprendžiu) paskirtos mažesnės už sankcijose už nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmės, nors pagal BK 61 straipsnio nuostatas, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (visiems nuteistiesiems), taip pat esant A. N. atsakomybę dėl vienos iš veikų (apysunkės veikos), I. V. – dėl vienos iš veikų (nesunkios veikos) lengvinančiai aplinkybei, nuteistiesiems skirtinos bausmės turėjo būti parenkamos nuo laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Taip pat pritaikytas nuteistiesiems palankesnis bausmių bendrinimo – apėmimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų apimties, pavojingumo laipsnio, asmenybes tiek iki veikų padarymo, tiek po jų charakterizuojančius duomenis, ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir jo metu patirtas ribojančias procesines poveikio priemones, nuteistiesiems A. N., S. Ž., I. V. paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus – tinkamai individualizuotos, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės visapusiškai įvertintos, todėl pagrindo išvadai, kad jos yra pernelyg griežtos ar pernelyg švelnios, nėra.

178. Nuteistajam M. Z. paskirta bausmė, aukščiau aptartais motyvais pripažinus jį pavojingu recidyvistu, griežtintina ir skirtina prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto dydžio – laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė. Nors BK 56 straipsnio, kuriame reglamentuota bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui tvarka, nuostatos numato, jog pavojingam recidyvistui skiriama griežtesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė, o kitokia bausmė gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais, teisėjų kolegija sutinka su tokiu prokuroro prašymu ne tik todėl, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nurodyto dydžio bausmės skyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas kompensuoti, kaip ir kitiems nuteistiesiems, teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl ilgo baudžiamojo proceso pažeidimą. Skundžiamas nuosprendis M. Z. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

179. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta – pataisos namai. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nuteistiesiems A. N., I. V., S. Ž., M. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskyrus bausmes be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jie turi atlikti kalėjime.

180. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

181. Konkretaus nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą A. N., I. V., S. Ž., M. Z. padarė laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. liepos 22 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už labai sunkius nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuteistieji A. N., I. V., S. Ž., M. Z. turi atlikti pataisos namuose. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, nuostatą, taip pat į tai, kad apeliaciniai skundai paduoti siekiant palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, o apeliacinių skundų sunkinančiais pagrindais šiuo aspektu byloje negauta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems A. N., I. V., S. Ž., M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nustatytos atlikti pataisos namuose, nekeistina.

182. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl paskirtosios bausmės bendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad M. Z. paskutinį kartą buvo nuteistas 2019 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Teismas nurodė, kad šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad šis nuosprendis ir šio procesinio sprendimo priėmimo metu yra neįsiteisėjęs, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme. Todėl nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nei šio procesinio sprendimo priėmimo metu nėra teisinio pagrindo spręsti dėl šiais nuosprendžiais paskirtųjų M. Z. bausmių bendrinimo.

183. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias tiek su A. B.padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, tiek su pernelyg ilga proceso trukme, o taip pat jo sveikatos būkle, padaręs išvadą, jog nuteistajam A. B. turi būti skiriama sankcijoje už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė, o pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam kitos rūšies bausmę nėra.

184. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų išplaukia teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

185. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

186. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. įvykdė nusikalstamą veiką bendrininkaudamas viename epizode, todėl jo veiksmų pavojingumas palyginus su kitais šioje baudžiamojoje byloje kaltais, padarius nusikalstamas veikas, pripažintais nuteistaisiais yra mažesnis. Taip pat mažesnį jo asmenybės pavojingumą patvirtina bylos duomenys – jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas neteistas, dirba, sudarė santuoką, susilaukė vaiko, yra ribotai darbingas, jam diagnozuotos dvi onkologinės ligos, dėl kurių kilusių komplikacijų jis yra periodiškai gydomas stacionariose gydymo įstaigose, be to, sekant jam nustatytų onkologinių ligų dinamiką, jis turi nuolat tikrintis, atliekant specialius tyrimus. Nors įstatymai garantuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę į tinkamą asmens sveikatos priežiūrą, tokį patį gydymą kaip ir laisvėje, akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistajam negalėtų būti užtikrintas privalomas nuolatinis jo sveikatos būklės stebėjimas, o esant reikalui – ir gydymas.

187. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. B. sveikatos būklė nuo 2012-11-15 išliko stabili, jo susirgimas nesutrukdė kaltinamajam ir toliau daryti nusikaltimus, byloje ištirti duomenys apie A. B. sveiokatos būklę patvirtina, kad po nurodytos datos A. B. buvo konstatuotas antras onkologinis susirgimas, jam buvo rekomenduotas ir atliekamas periodinis dažnas ligos dinamikos tikrinimas, atliekant specifinius tyrimus. Į šią aplinkybę pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys ir Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjant A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą. Kaip minėta A. B. buvo suimtas iki 2013 m. spalio 30 d. Pateikti byloje medicininiai duomenys patvirtina, kad po nurodytos datos A. B. dėl dviejų onkologinių ligų visą eilę kartų buvo gydytas ir konsultuotas ((duomenys neskelbtini) klinikose 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. vasario 15 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ( t. 33, b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28)).

188. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl jam yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 36 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, bausmę. Konstatuotina, kad nuteistajam A. B. parenkama BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskyrus jam šio straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus (būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti), užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir atitiks bausmei keliamus tikslus. Teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės ir jos bendrinimo su kita bausme ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis ( BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

189. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų V. S., R. G. civilinius ieškinius tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad nuteistieji prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, išnaudojo siekdami sau kuo didesnio pelno, kiekvieną dieną nukentėjusiuosius vertė patirti sunkius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo jų fizinė ir psichologinė sveikatos būklė, šių įvykių pasekmes nukentėjusieji jaučia iki šiol. Šios aplinkybės, atstovo manymu, patvirtina, kad nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra ženkli, todėl jų civiliniai ieškiniai turėjo būti patenkinti pilnai.

190. Vertinant nukentėjusiesiems V. S. ir A. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

191. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neturtinės žalos nukentėjusiesiems padarymas siejamas su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais bendrininkaujant verbuoti, gabenti kiekvieną iš nukentėjusiųjų į Vokietijos Federacinę Respubliką, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, savanaudiškais tikslais pasinaudota jų pažeidžiamumu, naudota apgaulė, grasinimai, V. S. atžvilgiu nusikalstami veiksmai įvykdyti keletą kartų. Nekyla abejonių, kad tokio pobūdžio veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė baimę, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusius aplinkybės neleidžia spręsti apie nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą nei įprastai tokio pobūdžio bylose, kuriose priteisiamos pinigų sumos nuo 869 Eur iki 6 000 Eur. Ši teismo išvada yra pagrįsta. Byloje nėra objektyvių duomenų apie neturtinės žalos apimtį sąlygojusius neigiamo pobūdžio liekamuosius reiškinius ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teismo priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui yra neteisingos, tokių nenurodė ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu (t. 32, b. l. 2-18) A. G. buvo priteista 300 eurų neturtinės žalos iš nuteistojo A. L., V. S. – 450 eurų neturtinės žalos iš R. S. dėl pastarųjų nusikalstamų veikų bendrininkaujant su šioje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis prieš šiuos nukentėjusiuosius. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nukentėjusiesiems žemesnės instancijos teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neatitinka teismų formuojamos praktikos, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

192. Nuteistasis I. V. prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti ir panaikinti jam paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, jo apeliacinio skundo argumentais pripažinus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo I. V. prašymas dėl civilinių ieškinių atmetimo siejamas su prašoma padaryti išvada, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius priešingą išvadą (tik sumažinus jo nusikalstamų veiksmų V. S. atžvilgiu apimtį), nėra pagrindo konstatuoti, kad jis kartu su bendrininkais neturi solidariai atsakyti už nukentėjusiesiems V. S. ir A. G. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Taip pat priteisto civilinio ieškinio, be kitako ir iš I. V., užtikrinimui iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pagrįstai pratęstas laikinas nuosavybės teisių į I. V. pinigines lėšas 466,12 Lt ( 134 Eur) apribojimas.

193. Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė civilinį ieškinį nukentėjusiajam V. S. neturtinės žalos atlyginimui, nors nukentėjusysis teisme civilinio ieškinio jo atžvilgiu atsisakė, būdamas įsitikinęs, kad M. Z. nekaltas. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

194. CK 6.279 straipsnio, numatančio atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 2K-151/2006.

195. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis CK normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016). Aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, Nr. 3K-3-543/2009, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-88-489/2021 ). Byloje nustatyta, kad nuteistieji, veikdami nusikalstamai V. S. atžvilgiu, bendrininkavo siekdami vieningo nusikalstamo tikslo įgyvendinimo, todėl teismas pagrįstai nustatė solidariosios kaltininkų civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiajam V. S. padarytos neturtinės žalos sąlygas. Nukentėjusiojo V. S. pozicija, kai jis, prašydamas jam padarytą neturtinę žalą priteisti iš kaltų asmenų, iš nuteistojo M. Z. jos priteisti neprašė, manydamas, kad šis nėra kaltas, laikytina sąžiningu suklydimu ir nevertinama, kaip nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieškinio. Šiame nuosprendyje aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad bendrininkaudamas su kitais asmenimis nusikalstamą veiką prieš V. S. padarė ir nuteistasis M. Z., todėl pirmosios instancijos teismas pagristai M. Z. kartu su kitais nuteistaisiais pritaikė solidarią civilinę atsakomybę.

Dėl proceso išlaidų

196. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo prašymą priteisti iš nuteistųjų organizacijai ,,(duomenys neskelbtini)” patirtas 2 600 Lt (753,01 Eur) nukentėjusiųjų atstovavimo nagrinėjamoje byloje išlaidas. Byloje pateiktas advokato orderis, pasak apelianto, patvirtina, kad jį, kaip nukentėjusiuosius atstovaujantį advokatą, sudaręs sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo, pasamdė ,,(duomenys neskelbtini)”. Taigi, reikšdamas prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jis, kaip nukentėjusiųjų atstovas, būdamas pasamdytas ,,(duomenys neskelbtini)”, jį reiškė ir kaip jį pasamdžiusio kliento atstovas.

197. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

198. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas D. Povilius, su kuriuo sutartį dėl teisinių paslaugų nukentėjusiesiems teikimo sudarė organizacija ,,(duomenys neskelbtini)”, ikiteisminio tyrimo metu atstovavo nukentėjusįjį V. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (taip pat ir bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antrą kartą), atstovavo nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J.. 2016 m. gegužės 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas prašė pirmosios instancijos teismo, priėmus byloje apkaltinamąjį nuosprendį, iš nuteistųjų organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2 600 Lt (753,01 Eur) už nukentėjusiesiems šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą, pateikė į bylą 2013 m. liepos 31 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 700 Lt (492,35 Eur) sumai, 2014 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (260,66 Eur) sumai, taip pat 2013 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ pagal paminėtas sąskaitas advokatui pervedė nurodytas pinigų sumas (t. 24, b. l. 163-167, 168-169).

199. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos tame tarpe prieš nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J. padarytos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis – tęstinė nusikalstama veika, kurią sudaro dešimt epizodų, iš kurių viename nukentėjo A. G., aštuoniuose epizoduose – V. S.), apysunkių (BK 181 straipsnio 1 dalis, prieš K. J. padaryta nusikalstama veika) nusikaltimų kategorijoms. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nukentėjusiųjų socialinių įgūdžių stoką, materialines galimybes, prieš juos padarynų nusikalstamų veikų pobūdį, dėl nusikalstamų veikų patirtus išgyvenimus, bylos sudėtingumą ir apimtį, nekyla abejonių, kad nukentėjusiesiems šiame baudžiamajame procese buvo būtina teisinė pagalba, ginant savo teises bei teisėtus interesus. Nukentėjusieji proceso eigoje neišreiškė jokių prieštaravimų, kad advokatas D. Povilius teiktų jiems teisinę pagalbą byloje, taip pat neprieštaravo, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pagalbą. Minėta, kad advokatas D. Povilius nukentėjusįjį V. S. atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, jį bei kitus du paminėtus nukentėjusiuosius atstovavo taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atstovas ne tik nukentėjusiesiems teikė teisines konsultacijas, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parengė bei teismui pateikė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, prašymus dėl nukentėjusiųjų nuotolinės apklausos ir kitus dokumentus, dalyvavo iš esmės didžiojoje dalyje teisiamųjų posėdžių (bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, minusavus bylos nagrinėjimo pirmą kartą apeliacine tvarka laikotarpį, truko apie penkerius metus), kurių metu aktyviai gynė nukentėjusiųjų interesus. Skundžiamu nuosprendžiu prieš nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J. nusikalstamas veikas padarę asmenys, kaip nustatyta šiuo procesiniu sprendimu, buvo pagrįstai pripažinti kaltais, iš nuteistųjų pagrįstai nukentėjusiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, neabejotina, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiesiems suteiktos teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje patyrė išlaidas, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nuteistųjų materialinę padėtį, priteistinos (pilnai arba iš dalies) iš nuteistųjų.

200. Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl išlaidų už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo vien tuo pagrindu, kad pati organizacija baudžiamojoje byloje nepateikė prašymo dėl šių išlaidų priteisimo, kartu tokiu būdu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, užkirsdamas kelią su tuo pačiu reikalavimu į teismą kreiptis dar kartą. Apelianto skunde teisingai pažymėta, kad jis su organizacija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų nukentėjusiesiems teikimo pagrindu atstovaudamas nukentėjusiuosius nagrinėjamoje byloje, kartu byloje atstovavo ir pačią organizaciją, kiek tai susiję su jos teise iš kaltų asmenų gauti išlaidų, susijusių su nukentėjusiųjų atstovavimu, atlyginimą. Dėl nurodytos aplinkybės tam, kad spręsti klausimą dėl paminėtų proceso išlaidų priteisimo, papildomai ir organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ prašymas nebuvo reikalingas.

201. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad prašomos priteisti proceso išlaidos, jų dydis turi būti pagrįstos dokumentais ir nekelti teismui abejonių. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nukentėjusiųjų atstovas į bylą pateikė tik 2013 m. liepos 31 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 700 Lt (492,35 Eur) sumai, 2014 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (260,66 Eur) sumai, taip pat 2013 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ advokatui D. Poviliui pagal paminėtas sąskaitas pervedė nurodytas pinigų sumas. Tačiau iš šių pateiktų dokumentų nėra aišku pagal kokią teisinių paslaugų sutartį, už kokių nukentėjusiųjų atstovavimą piniginės lėšos buvo pervestos. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis advokatas D. Povilius ikiteisminio tyrimo metu orderį dėl nukentėjusiojo V. S. atstovavimo baudžiamojoje byloje pateikė 2014 m. sausio 14 d., tuo tarpu viena iš nukentėjusiųjų atstovo pateiktų sąskaitų išrašyta 2013 m. liepos 31 d., o organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas pagal šią sąskaitą atliktas 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. dar iki advokatui šioje byloje pradedant atstovauti nukentėjusįjį V. S.. Dėl nurodytų aplinkybių tenkinti apelianto prašymą ir, panaikinus skundžiamą nuosprendį aptariamoje dalyje, priteisti iš nuteistųjų organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiųjų atstovavimo nagrinėjamoje byloje patirtas išlaidas nėra galimybės.

202. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiųjų atstovo advokato D. Poviliaus prašymas dėl 753,01 Eur išieškojimo iš nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, naikinama ir šis prašymas paliekamas nenagrinėtas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kartu pažymėtina tai, kad toks teisėjų kolegijos sprendimas neužkerta kelio dėl proceso išlaidų priteisimo kreiptis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

203. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

204. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai: M. Z. – advokatas Bronius Varsackis, A. N. – advokatė Rasa Kalkauskienė, S. Ž. – advokatas Algirdas Gurauskas (t. 35, b. l. 164). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 107,78 eurų išlaidų (t. 36, b. l. 25). Iš 2021 m. sausio 14 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už nuteistajam S. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 522 eurų išlaidų (t. 36, b. l. 102). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad už nuteistajam A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 625,50 eurų išlaidų (t. 36, b. l. 192-194).

205. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka nuteistųjų turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo I. V., nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti jam naują nuosprendį – A. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. B., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsniu (2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu (nuo 2012 07 01)), paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2, 3 dalimis, pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu.

M. Z., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę padidinti iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo.

Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad A. N. epizode laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. aprašytą nusikalstamą veiką padarė, be kita ko, veikdamas organizuota grupe kartu ir su I. V., I. V., pasinaudodamas nukentėjusiojo R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti.

Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad A. N. epizode laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. aprašytą nusikalstamą veiką V. S. atžvilgiu padarė, veikdamas organizuota grupe.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 139 straipsnio pagrindu ir nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, A. B. išteisinus nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiųjų V. S., A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus prašymas dėl 753,01 Eur išieškojimo iš nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, ir šį nukentėjusiųjų atstovo prašymą palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš M. Z. 107,78 eurų, S. Ž. 522 eurų, A. N. 625,50 eurų valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus, nuteistųjų S. Ž., I. V., M. Z., nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinius skundus atmesti.