Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. V. nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo A. R. epizode) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo A. R. epizode) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų pagaminimo A. Ž., A. A. ir A. R. epizode) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų pagaminimo B. G. ir Č. G. epizode) laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė L. M. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. B., A. V., I. K., V. G., S. C., P. T., A. R., V. P., tačiau jų kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, kuria L. M. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. V. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas kartu su organizuotos grupės nariais R. B., P. T., A. V. pagamino netikrą dokumentą – įgaliojimą, dėl to buvo padaryta didelė žala.

S. C. suteikus informaciją apie savo anketinius duomenis, reikalingus netikram dokumentui - įgaliojimui pagaminti, R. B., A. V. ir P. T., veikdami per R. B., 2002 m. gruodžio mėn. 18 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis, notaro patvirtintą įgaliojimą, kurį R. B. iš anksto buvo įgijęs kaip pavyzdį turėdamas tikslą gaminti netikrus dokumentus, bei gautą informaciją apie G. V. anketinius duomenis, jo sąskaitą, perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Šis, vykdydamas gautą užsakymą, už 200 Lt atlygį tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir įgaliojimo pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, pagal kurį G. V. įgaliojo S. C. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini). L. M. V. atspausdinus netikrą įgaliojimą, R. B. tą pačią dieną Kaune jį patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu ir tą pačią dieną pasirašė šiame įgaliojime vietoje notarės Z. K. ir G. V., klastodamas jų parašus. Šis netikras dokumentas buvo panaudotas sukčiaujant ir AB bankui „Hansa-LTB" buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento G. V. sąskaitos apgaule įgyti 20000 JAV dolerių ( 67 348 Lt).

Taip pat L. M. V. nuteistas už tai, kad, organizavus R. ., 2002 m. gruodžio 24-27 d. laikotarpiu pagamino netikrą dokumentą – įgaliojimą, kurį panaudojus AB bankui „Hansa - LTB" buvo padaryta didelė žala.

R. B., gavęs informaciją apie A. R. anketinius duomenis, jo sąskaitą AB banke „Hansą - LTB" bei informaciją apie suklastoto R. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikram dokumentui – įgaliojimui pagaminti, 2002 m. gruodžio 24-27 d. laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Šis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, pagal kurį A. R. įgaliojo R. K. valdyti, naudotis ir disponuoti A. R. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais įkaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikrą dokumentą panaudojus sukčiaujant, AB bankui „Hansa - LTB" buvo padaryta didelė žala - iš jo kliento A. R. sąskaitos apgaule įgyta 40 000 Lt.

Taip pat L. M. V. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V., 2002 m. gruodžio 30–31 d. laikotarpiu pagamino tris netikrus dokumentus– įgaliojimus, kuriuos panaudojus AB bankui „Hansą - LTB" buvo padaryta didelė žala.

R. B. ir A. V., gavę informaciją apie A. Ž., A. A. ir A. R. anketinius duomenis, jų sąskaitas AB banke „Hansą - LTB" bei informaciją apie suklastoto G. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikram dokumentui – įgaliojimui pagaminti, 2002 m. gruodžio 30-31 d. laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti tris netikrus įgaliojimus. Šis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino tris netikrus įgaliojimus, pagal kuriuos A. Ž., A. A. ir A. R. įgaliojo G. J. valdyti, naudotis ir disponuoti A. Ž., A. A. ir A. R. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. B. tą pačią dieną tame pačiame bute šiuos tris netikrus įgaliojimus patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu bei juose pasirašė vietoje notarės Z. K. ir įgaliojimų davėjų A. Ž., A. A. ir A. R., klastodamas jų parašus. Šiuos netikrus dokumentus panaudojus sukčiaujant, AB bankui „Hansa –LTB" buvo padaryta didelė žala - iš jo klientų A. Ž., A. A. ir A. R. sąskaitų apgaule įgyta atitinkamai 8000, 13 000 ir 8000 Lt.

L. M. V. nuteistas ir už tai, kad, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V., 2002 m. gruodžio 31 d.–2003 m. sausio 3 d. laikotarpiu pagamino du netikrus dokumentus – įgaliojimus, kuriuos panaudojus AB bankui Hansa–LTB“ buvo padaryta didelė žala.

R. B. ir A. V., gavę informaciją apie B. G. ir Č. G. ketinius duomenis, jų sąskaitas AB banke „Hansą-LTB" bei informaciją apie G. Č. Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikram dokumentui – įgaliojimui pagaminti, 2002 m. gruodžio 31 d.-2003 m. sausio 3 d. laikotarpiu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis perdavė L. M. V. bei užsakė pagaminti du netikrus įgaliojimus. Šis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino du netikrus įgaliojimus, pagal kuriuos B. G. ir Č. G. įgaliojo G. Č. valdyti, naudotis ir disponuoti B. G. ir Č. G. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, R. B. tą pačią dieną Kaune šiuos du netikrus įgaliojimus patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu bei juose pasirašė vietoje notarės Z. K. ir įgaliojimų davėjų B. G. ir Č. G., klastodamas jų parašus. Šiuos netikrus dokumentus panaudojus sukčiaujant, AB bankui „Hansa-LTB" buvo padaryta didelė žala - iš jo klientų B. G. ir Č. G. sąskaitų apgaule įgyta atitinkamai 7000 Lt ir 10 177 JAV dolerių (33 670,60 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 320 straipsnio reikalavimų

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas L. M. V., teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri 2006 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo L. M. V. apeliacinį skundą atmetė. Proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali tiek proceso dalyviams prašant, tiek savo iniciatyva tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nuteistojo L. M. V. apeliacinis skundas, kuris paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad L. M. V. veikose nustatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamų veikų epizodai) numatytų nusikaltimų požymiai, jo kaltė įrodyta, todėl jo nuteisimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas be pakeitimų ir priimama nutartis atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) įsitikinus, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu yra paneigiami byloje surinktais įrodymais ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nepadaryti įstatymo pažeidimai, įrodymų vertinimo klaidos ir tik tinkamai visa tai išsiaiškinęs apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš sprendimų, numatytų BPK 326 straipsnyje.

Nuteistojo L. M. V. kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo. Iš esmės kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo motyvai ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į juos neatsakyta. Patikrinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. M. V. apeliacinis skundas atmestas nepagrįstai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta.

Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų

Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, ir priima vieną iš BPK 326 straipsnyje nurodytų sprendimų. Sprendimas atmesti apeliacinį skundą priimamas apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai yra išdėstyti BPK 332 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai šios nutarties formai ir turiniui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kaip nustatyta BPK 332 straipsnio 1 dalyje, susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Aprašomojoje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimų ar esminių argumentų, apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu. Nutarties išvados yra motyvuotos tada, kai jos daro teismo sprendimą aiškų, logiškai nuoseklų, teisiškai pagrįstą ir įtikinamą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio patikrinimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas pagal pagrindinius reikalavimus, kurie nustatyti Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Prie tokių priskiriami nuosprendžio teisėtumas, pagrįstumas, teisingumas ir įtikinamumas. Ar nuosprendis atitinka šiuos kriterijus, taip pat sprendžiama iš jo motyvavimo. Motyvuotas nuosprendis yra toks, kuriame aiškiai iš tiksliai išdėstyta, kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo išvados ir sprendimai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžių priėmimo pagrindai yra išdėstyti BPK 303 straipsnyje.

Nuteistajam L. M. V. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra apkaltinamasis, kuris priimamas tais atvejais, kai teismas nustato nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius kaltinamojo veikoje ir įrodo, kad kaltinamasis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas patikimais įrodymais, kurie įvertinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Reikalavimai nuosprendžio turiniui ir formai yra išvardyti BPK 304–307 straipsniuose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri 2006 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. M. V. apeliacinį skundą, privalėjo patikrinti ir nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas, ar Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendis atitinka visus Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, o neapsiriboti konstatavimu, kad nuteistojo L. M. V. kaltė įrodyta. Kasatorius pagrįstai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo apeliacinio skundo, teigdamas, kad jos nemotyvuotos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 1 d. nutartyje nėra teisiškai pagrįsto įtikinamo sprendimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių ir jų įrodomumo bei bylos tyrimo išsamumo.

Nusikaltimai, numatyti BK 182 ir 300 straipsniuose, padaromi tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios apibrėžimas pateiktas BK 15 straipsnio 2 dalyje, kur teigiama, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Tyčia, kaip subjektyviosios nusikalstamos veikos požymis, turi būti įrodinėjama baudžiamojoje byloje. Teismo išvada dėl subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių išdėstoma nuosprendyje ir pagrindžiama byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Be abejo visos teismo išvados turi būti motyvuotos, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Nuteistojo L. M. V. apeliaciniame skunde buvo pateiktas svarstyti jo kaltės klausimas, kurią jis neigė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į šį apeliacinio skundo motyvą atsakyta paviršutiniškai, bendro pobūdžio pareiškimais, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados pagrįstos daugiau prielaidomis, o ne surinktais ir ištirtais byloje įrodymais. Nutartyje nurodyta, jog L. M. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jis turi aukštąjį išsilavinimą, gana nemažą gyvenimo ir darbo patirtį, todėl turėjo suvokti savo veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikta neginčijamų argumentų, kad L. M. V. suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus. Nuteistojo parodymų interpretacija nepakankamas argumentas išvadai, kad L. M. V. atspausdindamas įgaliojimų blankus iš anksto žinojo, kokiems tikslams jie bus panaudoti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, kiek tai susiję su L. M. V. nuteisimu, nepakankamai argumentuota, todėl ir neįtikinama. L. M. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kaip padėjėjas sukčiaujant. Ši aplinkybė reikalauja įrodyti, kad visų bendrininkų veiksmų visumą jungia vieninga tyčia. Byloje turi būti įrodyta, kad konkrečiai L. M. V. siekė bendro nusikalstamo rezultato, ir tarp jo ir kitų bendrininkų buvo susitarimas daryti konkretų nusikaltimą.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties matyti, kad tai nebuvo apeliacinės instancijos teismo patikrinimo dalykas sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžio pagrįstumą dėl L. M. V. nuteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik pakartojamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados ir motyvai dėl nusikalstamų veikų aplinkybių bei jų kvalifikavimo, tačiau nepateikiamas jų vertinimas. Neapsvarstytas klausimas dėl nusikaltimų bendrininko A. V. parodymų kaip įrodymų pakankamumo, taip pat A. V. ir paties L. M. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, į kurį nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nuosprendis iš dalies pagrįstas kaltinamojo L. M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatą kaltinamojo parodymai gali būti perskaityti teisiamajame posėdyje, jeigu vykstant ikiteisminiam tyrimui jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors L. M. V. ir nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jais remiasi ir apeliacinės instancijos teismas, nepasisakęs dėl tokių parodymų patikimumo. Pažymėtina, kad L. M. V. parodymai pirmosios instancijos teisme buvo atmesti nurodant, kad tokia jo gynybos pozicija. Vien tokiais motyvais atmesti kaltinamojo parodymų teisme nėra teisinga. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Naudodamasis bet kuria iš jam suteiktų teisių, jis kartu ir ginasi, todėl negalima jo parodymų atmesti tik todėl, kad jis ginasi. Tam reikia kitų motyvų.

Vienas iš argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo L. M. V. apeliacinį skundą, yra tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartyje net nepaminėta, kad L. M. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį epizode dėl 67 348 Lt įgijimo iš G. V. banko sąskaitos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalį dėl L. M. V. nuteisimo ir bylą dėl jo skundo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.