Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR), žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į VFR nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Kartu su skundu kaltinamasis teismui pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 21 d. nutarimą skirti S. Ž. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis pratęsti kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kratų, daiktų apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai ir jų priedai, specialistų išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

S. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam S. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. S. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kaltinamajam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Ž. yra teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, iki sulaikymo niekur nedirbo, nevedęs. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad S. Ž. turi ryšių užsienyje. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, jog S. Ž., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad S. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad S. Ž. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti. Be to, S. Ž. jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė veikdamas organizuota grupe. Būtina įvertinti ir tai, kad S. Ž. praeityje teistas. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad S. Ž. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, priešingai, yra linkęs nusikalsti. Be to, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog S. Ž. lėšų gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Teismo nustatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų nepaneigia kaltinamojo skunde minima aplinkybė, kad kitoje byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pastebėtina, kad kitoje byloje paskirta švelnesnė kardomoji priemonė dar nereiškia, kad kaltinamojo teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Kiekvienu konkrečiu atveju, skiriant asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, įvertinami kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir sąlygos bei kitos reikšmingos individualios aplinkybės.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, kaltinamojo S. Ž. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą S. Ž. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Todėl pritartina apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam S. Ž. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. S. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2013 m. spalio 17 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo S. Ž. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam S. Ž. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.