Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Kęstučio Jucio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo S. Ž. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) tuo, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, veikdamas kartu su įvairių sudėčių organizuotomis grupėmis, t. y. A. N., I. V., A. B., A. L., su Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas apie organizuotos grupės narių užverbuotus ir išgabentus į Vokietijos Federacinę Respubliką nukentėjusiuosius A. G. ir V. S., pasinaudodamas jų priklausomumu – lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, juos kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų A. G. ir V. S. nusikalstamoms veikoms daryti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jam inkriminuojamos tik dvi nusikalstamos veikos, o baudžiamoji byla jau baigiama nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Ž. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam S. Ž., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, kratų, daiktų apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam S. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

S. Ž. yra kaltinamas labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos laisvės atėmimo bausmės, jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių nenumatyta. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad S. Ž. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, oficialiai nedirbo), praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam S. Ž., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad S. Ž. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu S. Ž. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti. Be to, inkriminuojamas nusikalstamas veikas S. Ž. galimai padarė atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę į visas bylos aplinkybes pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų jis galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės S. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodomas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir elgesį suėmimo metu, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šias aplinkybes įvertino ir Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam S. Ž. termino pratęsimo. Dėl kaltinamojo laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje pažymėtina, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. Ž. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. Ž. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo – terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.