Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-443-2020 administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-443-2020 administracinio nusižengimo byloje A. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 21.47 val. Vilniaus r. sav., Nemėžio k., Minsko pl. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,04 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu A. J. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.

A. J. pateikė teismui skundą dėl 2020 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo prašė minėtą nutarimą dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones dalyje panaikinti arba minėtą nutarimą dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones dalyje pakeisti – 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti, paskiriant trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde apeliantas A. J. (toliau - Apeliantas) nurodo, kad dalyje dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės, nesutinka ir mano, kad šioje dalyje Skundžiamas nutarimas turi būti pakeistas. Tokią poziciją pagrindžiantys motyvai išdėstyti toliau. TEISINIS ARGUMENTAVIMAS. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir prieš ANK įsigaliojimą galiojusiame LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK). Pastarojo 30-1 straipsnio 1 dalis nustatė, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 30-1 straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62- 509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje N r. N-444-370-09) bei kita. Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Tačiau prieš tai atkreiptinas teismo dėmesys į aktualią teismų praktiką. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies ((duomenys neskelbtini) straipsnis iki 2017-01-01) taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP- 39-135/2016 ir kt.). Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio. Neginčytina, kad Apeliantas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracinį nusižengimą padarė užmiestyje. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad transporto priemonė nebuvo vairuota vietovėje, kuriai būdingos reguliuojamos sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir kitos pavojingos eismo vietos, t. y. administracinis nusižengimas nėra padarytas gyvenvietėje. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir 10 p. nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalimi numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai - net Vilniaus AVPK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Nors Apelianto neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš Apelianto atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Apeliantas nekontroliavo transporto priemonės. Dėl asmenybės. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios Apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad Apeliantui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė. Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2014 metais Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje Apeliantas įgijo mechanikos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį (Priedas Nr. 1). 2017 metais Vilniaus kooperacijos kolegijoje Apeliantas įgijo informatikos inžinerijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį (Priedas Nr. 2). Tais pačiais metais Apeliantas baigė 8 akad. val. mokymą „Efektyvus klientų aptarnavimas. Streso ir konfliktų valdymas“ (Priedas Nr. 3). Nuo 2019-10-14 Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), IT specialistu (Priedas Nr. 4). Papildomai nuo pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini), Apeliantas dirbdavo ir kurjeriu individualios veiklos pažymos pagrindu (Priedas Nr. 5). Be to, Apeliantas yra 2019-08-29 sudaręs santuoką (Priedas Nr. 6), kurioje auginama sutuoktinės dukra (Priedas Nr. 7). Taigi, Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaiko išlaikymui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą (Priedas Nr. 8), policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Darbovietėje Apeliantas vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina išimtinai teigiama charakteristika (Priedas Nr. 9). Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad Apelianto asmenybės charakteristika sudaro prielaidą Skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.); asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (10 p.). Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, Apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi Apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Šio skundo 4 p. nurodyta, kad kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip nurodyta skundo 16-17 p., šiuo atveju yra dvi Apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo. Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019-12-20 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis Apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (Priedas Nr. 10). Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantas nėra padaręs nei analogiško (ANK422 straipsnio 5 dalis), nei panašaus teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apeliantui poelgis. Nors Apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuotų kitų KET pažeidimų, jų nėra daug, jie labai smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones iš Apelianto anksčiau nebuvo atimta. Apelianto atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jokios nusikalstamos veikos ir (ar) baudžiamojo nusižengimo pradėtas nebuvo, Apeliantas nėra teistas (Priedas Nr. 11). Be to, prašytina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones Apeliantas turi jau gana ilgą laiką - daugiau nei 8 metus. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių. Teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tikslu išsaugoti turimą darbo vietą. Tiksliau, Skundžiamu nutarimu atimta teisė šiuo aspektu Apeliantui reikalinga dėl to, kad būtų galima pasiekti darbovietę. Kaip matyti iš pridedamos darbo sutarties, Apelianto darbovietė yra Lentvaryje, tuo tarpu Apelianto faktinė gyvenamoji vieta yra pačiame Vilniaus mieste. Dėl to, teisė vairuoti Apeliantui reikalinga tam, kad galėtų pasiekti darbą, taip pat grįžti iš jo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešasis transportas užmiestyje nėra išvystytas, dėl ko Apeliantui pasiekti darbą naudojantis juo nėra įmanoma. Be to, teisė vairuoti Apeliantui taip pat reikalinga ir atvykus į darbo vietą, t. y. iš darbdavio charakteristikos matyti, kad Apeliantui vykdant tiesiogines pareigas, tenka vykti pas IT tiekėjus. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir pačiame darbe. Dėl administracinio nusižengimo padarinių. Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skundo 4 p. cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės. Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo. Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tikslu pagrįsti, kad šio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šiuos tikslus. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 p. pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 1 dalis taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 p.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalies numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 p. numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymas Nr. 2B-86 (toliau - Įsakymas). Jo 19 p. nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: -ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas - suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti (Įsakymo 19.1 p); -baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt. (Įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 p.). Taigi, Apeliantas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus Įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 p. pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismu praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-26 nutartis byloje N r. II-538-895/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr.II-352-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr. II-342-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nutartis byloje Nr. II-127-961/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-24 nutartis byloje Nr. II-64-963/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nutartis byloje Nr. II-189-1083/2018; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-11-15 nutartis byloje Nr. II-132-297/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-08 nutartis byloje Nr. II-290-951/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-08 nutartis byloje Nr. II-593-1053/2019; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-14 nutartis byloje Nr. II-102-588/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-09-16 nutartis byloje Nr. II-73-1037/2019; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-10-04 nutartis byloje Nr. II-232-766/2019; Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-09-26 nutartis byloje Nr. II-233-1065/2019; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019-09-09 nutartis byloje Nr. II-114-829/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-09-06 nutartis byloje Nr. II-112-393/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartis byloje Nr. II-522-1011/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-06-12 nutartis byloje Nr. II-229-240/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-06-07 nutartis byloje Nr. II-46-971/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartis byloje Nr. II-292-270/2019; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-20 nutartis byloje Nr. II-69-373/2019; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-05-20 nutartis byloje Nr. II-61-297/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartis byloje Nr. II-393-271/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-26 nutartis byloje Nr. II-177-725/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-08 nutartis byloje Nr. II-113-288/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 nutartis byloje Nr. II-242-486/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-20 nutartis byloje Nr. II-63-409/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutartis byloje Nr. II-88-1033/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartis byloje Nr. II-82-1013/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-11-26 nutartis byloje Nr. II-111-743/2018; Kauno apygardos teismo 2018-10-26 nutartis byloje Nr. AN2-435-397/2018; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-10-25 nutartis byloje Nr. II-109-743/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartis byloje Nr. II-477-576/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018-09-07 nutartis byloje Nr. II-282-963/2018; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-08-31 nutartis byloje Nr. II-47-304/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nutartis byloje Nr. II-323-961/2018; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-06-27 nutartis byloje Nr. II-50-371/2018; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-04-18 nutartis byloje Nr. II-109-1029/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutartis byloje Nr. II-135-893/2018; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-28 nutartis byloje Nr. II-55-409/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-30 nutartis byloje Nr. II-65-729/2018).

Institucija rašytiniame atsiliepime prašo skundo netenkinti ir nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. A. J. vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos nuomone, A. J. skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus. Prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (apeliantas) A. J. palaikė skundą, paaiškino, jog jis nepalaiko asmenų, kurie vairuoja išgėrę; jis pats nėra išgeriantis ir prie vairo išgėręs nesėstų. Paaiškino, kad yra baustas už greičio viršijimą, jog užsiima individualia veikla (kurios teko dabar atsisakyti) ir jam labai reikalinga vairuoti automobilį, nes jo darbovietė Lentvaryje, darbas prasideda nuo 7.30 val. ryto ir važiuoja dabar traukiniu; iš darbo atsiliepimai teigiami. Parodė, jog alkoholį (du bokalus alaus) vartojo prieš 3 val. iki važiuojant, nes žinojęs, kad turės važiuoti, jo toks elgesys yra atsitiktinis ir jam nebūdingas, o pažįstantys jį asmenys pasakytų, jog jis niekada išgėręs nevairuotų. Svarsto, jog galimai tiek parodė promilių nuo šilumos (salone), nes buvo sunku tuo patikėti. Papildomai paaiškino, kad sodyboje turi nesertifikuotą alkoholio matuoklį.

Prašo sumažinti terminą nuo 6 iki 9 mėnesių (ribose).

Motyvuojamoji dalis

A. J. skundas netenkintinas.

Skundą padavęs A. J. – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pripažintas padaręs pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio nuostatos numato atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), t. y. baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur.

ANK 27 straipsnis nustato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės. Viena jų numatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte - asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Nors ANK 27 straipsnis numato galimybę skirti administracinio poveikio priemonę, vis tik konkrečiu atveju tokios poveikio priemonės imperatyvus skyrimas numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodoma, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą yra būtinas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, skyrimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs A. J. padarė uždraustą pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivus, kai nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas 0,4 promilių neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo arba sušvelninimo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Taigi, sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Tikrindamas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo byloje A. J. nuobauda paskirta įvertinus tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastarajam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali 800 Eur piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Vertindamas skundo argumentus teismas nenustatė pagrindų tenkinti prašymą dėl administracinio poveikio priemonės nustatyto minimalaus termino panaikinimo arba sutrumpinimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad padaryta pavojinga veika, kadangi skundą padavęs A. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,04 promilių girtumas, kuris, net taikant galimą paklaidą (+ - 1,7 proc.), visgi šis neblaivumo lygis ženkliai viršijo leistiną 0,4 promilių normą.

Neblaivumas skundą padavusiam vairuotojui buvo nustatytas 2019-12-20 21.47 val. Vilniaus r. sav., Nemėžio k., Minsko pl. Svarbu nagrinėjamu atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholinius gėrimus vartojo, kaip jis pats ir teigia, žinodamas, jog turės tądien vairuoti. Nesutiktina su apelianto nurodoma aplinkybe, kad vien administracinio nusižengimo padarymas užmiestyje, ne gyvenvietėje ir pan., mažina nusižengimo pavojingumą. Pastebėtina, jog vietovė, kurioje pareiškėjui buvo nustatytas girtumas, pasižymi itin dideliu eismo intensyvumu visos paros metu, kadangi netoliese yra įsikūrę valstybės sienos su Baltarusijos Respublika muitinės kelio postai (Medininkų, Šalčininkų), kuriuose yra nenutrūkstamas (visą parą) transporto priemonių srautas.

Skundą padavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip matyti, vairuoja 8 metus, anksčiau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Apeliantas nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, jog tokio pobūdžio nusižengimo nėra padaręs, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, taip pat administracinio nusižengimo metu jam neužfiksuoti kiti KET pažeidimai, kas reiškia, jog jis kontroliavo transporto priemonę. Teismas negali pritarti tokiai apelianto dėstomai pozicijai, kadangi įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė. Kaip ir nepritartina kitai apelianto padarytai išvadai, jog būtina atsižvelgti į tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, apeliantas nesužalotas ir t.t.). Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Tuo pačiu atkreiptina, jog pažeidėjas viena vertus skunde sutinka, jog jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo neblaivus, sutinka, kad jo neblaivumo laipsnis nemažas, pats pažymi, kad vartodamas alkoholį, žinojęs, kad dar turėjo tądien vairuoti, tačiau kita vertus teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus.

Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimą neblaiviu pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, jis, aptariamu atveju vartojo alkoholinius gėrimus, nors ir žinojo, kad turės vairuoti, todėl, sėsdamas už automobilio vairo apeliantas prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes. Formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y., sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-63-468/2020). Nors iš nurodytos teismų praktikos pavyzdžio atvejo matyti, kad asmuo prie vairo sėdo išvakarėse vartojęs alkoholį, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju yra sudėtingesnė situacija, kadangi apeliantas sėdo prie vairo tą pačią dieną, po 3 val. alkoholio vartojimo, kas rodo itin apelianto neatsakingą ir rizikingą elgesį.

Vertinant informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus matyti, per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus ir administracinės teisės pažeidimus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus, iš kurių paskutinius 3 kartus pažeidėjas baustas už administracinius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui (Kelių eismo taisyklių pažeidimai). Anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepaisant to, jog jis nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, rodo A. J. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos funkcijoms vykdyti ir kitoms, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams.

Todėl nėra pagrindo laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia sušvelninti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 12 mėnesių, dėl reikalingumo patenkinti kasdieninius buitinius poreikius, rūpintis artimaisiais ar atlikti darbo, visuomenines funkcijas ir pan.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Akcentuotina, kad apelianto skunde dėstomos aplinkybės nėra identiškos apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, administracinio nusižengimo bylose (Nr. II-538-865/2019, Nr. II-352-865/2019, Nr. II-127-961/2019), kuriose vairuoti transporto priemones atėmimas buvo panaikintas, nustatyta, kad baustiems asmenims buvo nustatytas atitinkamai 0,46, 0,45 ir 0,43 promilių girtumas (be 0,02 paklaidos); 2 asmenys buvo už KET pažeidimus bausti 2014-2015 metais, o 1 asmuo - už KET pažeidimus niekada nebuvo baustas. Taip pat administracinio nusižengimo bylose (Nr. II-593-1053/2019, Nr. II-522-1011/2019, Nr. II-88-1033/2019), kuriose teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sumažintas, nustatyta, kad baustiems asmenims buvo nustatytas atitinkamai 0,45, 0,65 ir 0,58 promilių girtumas (be 0,02 paklaidos); asmenys bausti už KET pažeidimus po 1 kartą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, kuri būtų analogiška apeliaciniame skunde įvardintose bylose nustatytoms aplinkybėms.

Todėl nepagrįstos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo įvertinti prieš neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir šį vairuodamas. Būtent jo veiksmai sąlygojo taikytos administracinio poveikio priemonės paskyrimą. Todėl tai irgi neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad institucijos priimtas nutarimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant A. J. paskirtą nuobaudą ir įstatymo imperatyvą dėl privalomo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimą. Tokia priemonė paskirta minimaliam terminui - vieneriems metams (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Tuo būdu, aukščiau įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, todėl skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

A. J. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-443-2020.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.