- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- ATP-127-651/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- O. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. 2016-12-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-12-17, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), jis būdamas neblaivus (1,45 promilės) vairuodamas transporto priemonę BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio, dėl to įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 157 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-19 nutarimu O. S. pripažino padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą kartu su administracinio poveikio priemone – 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių O. S. padarytą pažeidimą.Skirdamas nuobaudą, teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, įvertino administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti O. S. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam laikotarpiui.Apeliaciniu skundu O. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-19 nutarimu paskirtą nuobaudą sušvelninti – panaikinti taikytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir paskirti viešuosius darbus ar pasiųsti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.Apeliantas nesutinka su teismu, jog pažeidimą padarė tyčia. Mano, kad tokia teismo pozicija parodo teismo priešišką nusiteikimą prieš jį, o tai padarė įtakos neteisingos nuobaudos paskyrimui.Apelianto teigimu, teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai neįvertino pateiktų duomenų apie jo šeimą, darbą. Pasak apelianto, šie duomenys patvirtina, kad jam teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga norint patenkinti šeimos poreikius bei atlikti darbines funkcijas. Tvirtina, jog jo sugyventinė serga epilepsija, todėl jis priverstas ją dažnai vežti į ligoninę, kad suteiktų skubią pagalbą. Be to, dukrą dėl ligos taip pat priverstas reguliariai vežti į Vilnių. Nors sugyventinė pati turi vairuotojo teises, tačiau ji dėl ligos negali važiuoti ilgų atstumų. Nurodo, kad jis rūpinasi ir sugyventinės motina, kurią taip pat vežioja į ligoninę dėl ligos, nes jo sugyventinė to padaryti negali, o kiti šeimos nariai yra išvykę. Be to, jis vežioja ir savo motiną į darbą ir iš jo, nes kito susisiekimo nėra. Visos nurodytos aplinkybės, anot apelianto, aiškiai įrodo, kad jam reikalinga teisė vairuoti automobilį, nes dėl jo padarytos klaidos, dėl kurios nuoširdžiai gailisi, kenčia jo šeima ir artimieji. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga nuvykti į darbą, kuris yra Klaipėdoje, o ne Gargžduose, ir darbinėms funkcijoms atlikti – vyksta į komandiruotes, kur reikalingas automobilis. Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pritaikius švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Apeliacinis skundas atmestinas.Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. S. surašytas galiojant ATPK. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas administracinis pažeidimas, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudas, numatytas už analogiškus pažeidimus ATPK ir ANK, pagrįstai nusprendė, kad ANK nuobauda už analogiško pažeidimo padarymą yra švelnesnė, todėl pagrįstai pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ANK 423 straipsnio 3 dalį ir bylą nagrinėjo pagal ANK normas (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. 2 p.; 5 str. 4 d.).Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ANK normas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirti kitokią nuobaudą, pvz. viešuosius darbus ar pakeisti administracinio poveikio priemonę į kitą – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje. Būtent dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrįstumo ir jos pakeitimo kita – apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pažeidėjui paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Apeliantui taikyta administracinė atsakomybė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą. Už šį nusižengimą įstatymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.Kaip matyti, Klaipėdos rajono apylinkės teismas pažeidėjui skyrė minimalią nuobaudą, numatytą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Apeliantas neginčija paskirtos piniginės baudos, tačiau mano, kad teismas, neįvertinęs visų jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių jo šeiminę padėtį, nepagrįstai jam taikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Mano, kad jo šeiminės ir darbinės aplinkybės sudarė pagrindą paskirti kitą administracinio poveikio priemonę ar paskirti kitą nuobaudą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutinka, kad jam būtų paskirti viešieji darbai. ANK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešieji darbai yra neatlygintini visuomenei naudingi darbai, skiriami kaip alternatyvi administracinė nuobauda vietoj baudos ar jos dalies. Apeliantas paskirtos piniginės baudos neskundžia, su ja sutiko, todėl vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, nėra pagrindo teismo paskirtos baudos pakeisti į viešuosius darbus. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka, jog jam vietoje taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – būtų taikytas dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje.ANK 27 straipsnyje yra numatytos administracinio poveikio priemonės, kurios skiriamos kartu su administracine nuobauda, t. y. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; turto konfiskavimas; įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose ANK 27 str. 1 d. 1–4 p.).Kaip minėta, ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už 423 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę gali atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę.Skiriant nuobaudą, būtina įvertinti padaryto nusižengimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad O. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.
22.1. Pažymėtina, kad neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,45 prom.), kuris yra artimas vidutiniam, už kurį, nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK, asmuo jau būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl vien šios aplinkybės buvimas nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pažeidimą padarė tyčia, ir mano, kad toks teismo vertinimas parodo jo priešišką nusistatymą prieš jį. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 8 ir 9 straipsniuose yra pateikti išaiškinimai dėl tyčios ir neatsargios kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pažeidimas padarytas tyčia, teisingai įvertino pažeidėjo kaltės formą. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kad būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Taigi, pirma, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo neblaivumo faktą. Byloje ginčo, kad pažeidėjas buvo neblaivus, nėra. Pažeidėjas pripažino faktą, kad jis visiškai suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus. Nurodė, kad jis ne tik vakare, bet ir tą pačią dieną vartojo alkoholį. Vien šis objektyvus nusižengimo požymis suponuoja išvadą, kad teisės pažeidimas padarytas tyčia. Automobilio vairavimas esant neblaiviam negali būti sietinas su neatsargia kalte. Kaip matyti, pažeidėjas neatsargią kaltę sieja tik su padariniais, t. y. avarijos sukėlimu, tačiau šiuo atveju kaltę nustatyti tik pagal padarinius būtų neteisinga, nes, kaip minėta, traukiant asmenį pagal šį straipsnį, būtini du objektyvieji požymiai, iš kurių vienas yra būtent vairavimas esant neblaiviam ir šio veiksmo atlikimą sieti su neatsargia kalte nėra pagrindo. Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri, pažymėtina, turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. S. iš viso administracine tvarka baustas 2 kartus. Pirmasis administracinis pažeidimas nėra susijęs su neblaivumu. Tokie duomenys leistų pažeidėją vertinti kaip teigiamą asmenybę, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka taikyti ABK 34 straipsnio 5 dalį.Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teismas, nustatydamas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų duomenų apie jo šeimą, darbą. Jo manymu, šeiminės ir darbinės aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.Nustatyta, kad O. S. teismui medicininių dokumentų išrašus, „Sodros“ pažymėjimą teismui pateikė 2017-01-19, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl teismas juos grąžino pažeidėjui (b. l. 28). Susipažinus su 2017-01-06 informacine pažyma bei išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pažeidėjas jokių papildomų dokumentų teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir jokių prašymų dėl dokumentų priėmimo nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog teismas nepagrįstai nevertino pažeidėjo pateiktų dokumentų, nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė duomenis apie šeiminę padėtį (turi du nepilnamečius vaikus) (b. l. 35–36), duomenis apie sugyventinės bei paties pažeidėjo darbo vietą – abu dirba pamaininius darbus (b. l. 37–38) bei medicininius išrašus, patvirtinančius jo šeimos narių sveikatos būklę ir paties pažeidėjo nedarbingumą nuo 2017-01-07 iki 2017-01-24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje taip pat išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad O. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas ir jo nurodyti artimieji gyvena miesto ribose, todėl nėra kliūčių naudotis viešuoju transportu, o esant būtinybei naudotis ir specialia medicinine pagalba. Vien aplinkybė, kad pažeidėjas, jo sugyventinė dirba pamaininį darbą ar jis veža savo motiną į darbą, nesudaro pagrindo pakeisti teismo paskirtą administracinę poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės (pažeidėjo darbo pobūdis, šeimos narių sveikatos būklė ir kt.) egzistavo iki pažeidimo padarymo ir jos nesukliudė padaryti pažeidimą. Nurodytos aplinkybės nėra itin išskirtinės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apelianto nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti švelniausią nuobaudą, numatytą sankcijoje, tačiau paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nėra jokio pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, būtinas įvertinti norint skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje, nemato pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą nuobaudą. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra ypač jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Dėl nurodytų aplinkybių sumažinti minimalią paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo, o pareiškėjo O. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.