- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- II-538-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03424-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 4 d. vyresniojo specialisto nutarimo Nr. 10-ANR_N-13014-2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13014-2019 (toliau – nutarimas) J. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. birželio 12 d., apie 8.20 val., Pergalės g., Vilniuje vairavo automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0.46 promilės neblaivumas, paklaida 0.02 promilės). J. G. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Šalies argumentai
J. G. dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo ir teismo posėdyje žodžiu prašo panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad kaltės padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Pareiškėjas, cituodamas teismų praktikos pavyzdžius dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, tvirtina, kad šioje byloje yra pagrindas atsižvelgus į pirmiau minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui. Pasak pareiškėjo, byloje teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas patvirtina sekančios aplinkybės: 1) jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir kaltė. Neginčytina, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t.y. vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Apeliantas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė Vilniaus mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantas ir gyvena, reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 08 val. 20 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pareiškėjas nurodydamas teismų praktikos pavyzdžius tvirtina, jog sutinkamai su teismų praktika ir nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors jo padaryta veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau Apeliantas ją realizavo gana formaliai, kadangi net Vilniaus AVPK protokole ar nutarime nėra užfiksuota, kad jis būtų variavęs ar manevravęs įtartinai ar pan. Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Nurodo, jog Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis vartojo tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis bus išsiskaidęs – administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apelianto neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0.46 promilių. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog alkotesterio paklaida yra 0,02, todėl įvertinus ją Pareiškėjo neblaivumo laipsnis buvo beveik įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t.y. 0.44 promilių. Šiuo aspektu Apeliantas pažymi, jog kitų Europos valstybių tokia alkoholio koncentracija yra leidžiama. Pažymi, jog jo padarytas pažeidimas yra ne tyčios, o neatsargumo pasekmė. Nurodo, jog jo veika yra žymiau mažiau pavojinga nei administracinis nusižengimas transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, jog vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo Pareiškėjas neturėjo, kadangi alkoholį vartojo paskutinį kartą kurį laiką prieš einant miegoti. 2) teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas leidžia ir jo asmenybė. Jis veda dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Pastarasis yra įgijęs išsilavinimą, nuo 2007 m. balandžio 3 d. dirba J. D. personalinėje įmonėje, vadybininko pareigose. Be to, jis sudaręs nuo 2004 metų iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje tais pačiais metais susilaukė sūnaus gimimo. Pareiškėjas teigia, jog jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus, kadangi pastarasis yra įgijęs išsilavinimą ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Be to, jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą bei policijos pareigūnams davė nuoseklius parodymus. Taip pat Apeliantas nurodo, jog darbovietėje yra vertinamas itin teigiamai, ką patvirtina pateikta išimtinai teigiama charakteristika. 3) byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet turėtų būti nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos kursuose; 4) padarytas administracinis nusižengimas visiškai atsitiktinis ir neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės normas, kadangi iki šio nusižengimo padarymo jis nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, tai rodo, jog jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, visiškai jam nebūdingas poelgis. Nors Pareiškėjo atžvilgiu ir yra užfiksuoti du administraciniai teisės pažeidimai, jie padaryti prieš apytiksliai 4 metus ir yra labai smulkūs. Atsižvelgiant į tai, užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, nebūdingi, todėl skyrus švelnesnę nuobaudą Pareiškėjas persiauklėtų. Be to, Apeliantas pažymi, jog aptariamo administracinio pažeidimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo vairavimo stažas yra virš 15 metų, o tai taip pat mažina padaryto nusižengimo pavojingumą, nes įstatymo leidėjas ANK 422 straipsnyje atsakomybę už vairavimą neblaiviam diferencijuoja atsižvelgdamas į vairuotojo stažą; 5) asmeninio pobūdžio aplinkybės dėl kurių Pareiškėjui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Visu pirma, ši teisė reikalinga dėl susisiekimo, kadangi jis gyvena užmiestyje, t.y. Bezdonių miestelyje, Vilniaus r. sav. Dėl to, neturint Skundžiamu nutarimu atimtos teisės, susisiekimo galimybė jo atžvilgiu yra iš esmės apribota. Pažymėtina, jog iki faktinės darbo vietos jam reikia vykti daugiau nei 34 kilometrų (į vieną pusę). Kelias grįžti iš darbo į namus taip pat sudaro tokį patį atstumą. Dėl to, kad Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas viešasis transportas jis neturi alternatyvos dėl keliavimo į darbą ir namus. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat reikalinga pačioje darbovietėje, kadangi dirbant vadybininku tenka bendrauti su klientas ir tai daryti tenka vykstant pas juos. Teisė vairuoti yra neatsiejamai susijusi su jo darbinėmis pareigomis. Neturint teisės vairuoti jis netektų darbo ilgametėje darbovietėje, kurioje dirba jau daugiau nei 12 metų. Manytina, jog tai visiškai nėra proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui. Naujos darbo vietos susiradimas netekus teisės vairuoti bus apsunkintas; 6) dėl administracinio nusižengimo padarinių. Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skundo 4 p. cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės; 7) tenkinus jo skundą, nuobaudos paskirtis ir tikslai būtų pasiekti, kadangi jis neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą nusižengimą, nes jam buvo paskirta bauda, kurią jis jau yra sumokėjęs. Taigi, Pareiškėja šiuo atveju auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Be to, teismas galėtų jam skirti kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas taip pat padeda įgyvendinti nuobaudos tikslus, be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis jį, kaip tokio pobūdžio nusižengimą padariusį asmenį, įpareigoja pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, o tai rodo, kad jis patirs auklėjamąją ir prevencinę priemonę (b. l. 2-11).
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas prašė spręsti ar švelninti J. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimą, savo nuožiūra. Nurodė, kad šis administracinės teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio parodymais bei pareigūno tarnybiniu pranešimu. Atsilėpime teigtina, jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, yra labai šiurkštus administracinis nusižengimas. Šis nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, apeliantui neabejotinai iki pažeidimo buvo žinomos visos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog J. G. 2019 m. birželio 12 d., apie 8.20 val., Pergalės g., Vilniuje vairavo automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0.46 promilės neblaivumas, paklaida 0.02 promilės), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu J. G. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. J. G. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 str. 6 d. numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas tik Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtam dvylikos mėnesių laikotarpiui netaikyti arba šį terminą sutrumpinti, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismo vertinimu, parenkant J. G. skirtinos nuobaudos dydį, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant J. G. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis visiškai nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,46 prom. neįvertinus paklaidos). Tai reiškia, kad J. G. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, o pažeidėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo stovį.
Pažymėtina, kad J. G. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus J. G. niekada nebuvo baustas. Aptariant ankstesnių J. G. padarytų administracinių nusižengimų skalę, matyti, jog 2014 m. lapkričio 26 d. asmuo baustas už tai, jog vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 76 km/h. Taip pat 2015 m. rugsėjo 29 d. asmuo baustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį (greičio viršijimas iki 30 km/h) (b. l. 41). Taigi, praeityje asmuo du kartus viršijo greitį, greitis viršytas nežymiai. Nusižengimai kaip minėta, nėra labai šiurkštus. Dėl aptarto J. G. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių.
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie J. G. pradėtas teisės pažeidimų bylas nėra. Be to, nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už aptariamą nusižengimą sumokėjo (b. l. 26). Įvertinama tai, jog asmuo charakterizuojamas teigiamai, turi didelį vairavimo stažą, dėl padaryto nusižengimo gailisi, kaltę pripažįsta. Asmuo gyvena užmiestyje, ilgą laiką vairavęs transporto priemonę, kaip minėta, grubių pažeidimų jo biografijoje nepadaryta, turi šeimą, socialiai integruotas, turi darbą.
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 d. numatytas minimalus.
Neabejotinai transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra pavojinga ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei veika, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, J. G. asmeninės savybės, jo gailėjimasis, pripažinimas kaltės, ankstesnių tokio pobūdžio nusižengimų nebuvimas, t.y. administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga pažeidėjo elgesio pasekmė, požiūris į šį administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdienėje darbinėje veikloje, leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę panaikinant – asmeniui taikius vien baudą.
Tad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, pakeičiant Institucijos nutarimą. Juolab, įvertinus tai, kad vairuotojo pažymėjimas iš pareiškėjo buvo paimtas nuo administracinio nusižengimo įvykdymo momento, manytina, kad pareiškėjas suprato savo veiksmų pavojingumą bei pajuto neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, -
nutarė:
tenkinti pareiškėjo J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13014-2019 dalį, kuria J. G. (J. G.) taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.