Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. 2AT-36-2013Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01810-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.345.4.439.2

2013 m. lapkričio 26 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtosios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir S. S. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria S. S. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimu S. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. kovo 12 d., apie 20.25 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 138, vairuodamas automobilį „VW Bora“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas dešine galine savo automobilio dalimi kliudė stovinį automobilį BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abi transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi S. S. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. prašymą, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nes nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011, formuojama teismų praktika, priimdami skundžiamus nutarimą ir nutartį vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato ATPK 9, 256, 257, 284 straipsniai, o pavieniais įrodymais. Pasak S. S., ši aplinkybė lėmė nepagrįstą jo pripažinimą kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, abiejų instancijų teismai jį pripažino padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nenustatę subjektyviojo požymio – jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nors teismų praktikoje minimas pažeidimas konstatuojamas tik nustačius šį požymį. Be to, neįvertino jo proceso metu pateiktų argumentų apie tai, kad jis ir jo sutuoktinė nepajuto jokio automobilių kontakto, arba tokius jo paaiškinimus neargumentuotai atmetė. Byloje tik nukentėjusiajam pakeitus parodymus nustatyti tikėtini jo automobilio apgadinimai, kurie įvertinti 28,11 Lt, o tai leidžia daryti išvadą, jog jie yra nežymūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti esant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį (tikint, kad pažeidimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, nes pradžioje nukentėjusysis nurodė, kad tam tikri automobilio apgadinimai buvo iki įvykio). Juo labiau kad policijos pareigūnai stovėjimo aikštelėje nuotraukų nedarė, jų nėra ir administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat nėra parduotuvės stovėjimo aikštelės saugos kamerų įrašų.

Kartu pareiškėjas nurodo, kad administracinius teisės pažeidimus jam paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – yra neproporcinga jo padarytos žalos dydžiui, per griežta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, paskirta neįvertinus galimų pasekmių jo sveikatai ir gyvenimui. Kasatoriaus teigimu, nustačius mažareikšmį pažeidimo pobūdį, nesant jokių neigiamų padarinių, įvertinus tai, kad jis turi problemų su stuburu ir jam sunku vaikščioti, teismai turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas R. I. prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Sprendimai byloje priimti įvertinus surinktų įrodymų visumą, ištyrus kiekvieną įrodymą, apklausus proceso dalyvius, atsižvelgus į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patraktas asmuo S. S., kreipdamasis į teismą dėl bylos atnaujinimo, nenurodė jam palankių faktinių duomenų, kurie leistų jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagal teismų praktiką, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi iki pažeidimo nagrinėjimo pripažinti padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-509/2008). Šiuo atveju S. S. nepripažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl ATPK 30¹ straipsnis jam negali būti taikomas. Tuo tarpu prašyme išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo nelaikytini pagrindu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.P261-21/2011). Jokių naujų įrodymų, dėl kurių nebūtų pasisakę teismai, pareiškėjas nepateikė, jis pats aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, jo nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismams buvo žinoma, todėl nėra pagrindo dar kartą peržiūrėti teismų sprendimus.

Kartu atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. S. prašymas atnaujinti bylą 2013 m. liepos 4 d. policijos sprendimu buvo atmestas, šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Vadovaujantis ATPK 302¹⁸ straipsnio 2 dalimi, pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nepriimami ir nenagrinėjami, todėl teismui nėra pagrindo pareiškėjo prašymą nagrinėti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad teismai pripažindami jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jo veikoje nustatė nesant subjektyviojo šio pažeidimo požymio – tiesioginės tyčios.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Byloje nustatyta, kad S. S. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas, galine dešine savo automobilio dalimi kliudė stovinį nukentėjusiojo V. B. automobilį ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas, spręsdamas S. S. administracinės atsakomybės pagal pirmiau minėtus ATPK straipsnius klausimą, įvertino paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, taip pat liudytojų A. S., A. A., O. S., A. G. bei nukentėjusiojo V. B. parodymus, ekspertizės aktą, kitą rašytinę eismo įvykio tyrimo medžiagą. Šiais įrodymais byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė ir nukentėjusiojo V. B. automobilį apgadino būtent S. S., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, netrukus po automobilių kontakto, S. S. pamatęs rankomis mojuojantį nukentėjusįjį išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir pamatęs menkus jų apgadinimus, neigdamas, kad šiuos apgadinimus padarė jis, atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policiją ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Taigi S. S. suprato, kad nukentėjusysis jam reiškia pretenzijas dėl sukelto eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, todėl, laikydamasis KET 232 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad S. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET taisykles neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, vadovaudamiesi įstatymu bei laikydamiesi teismų praktikos dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies taikymo, įvertino byloje esančius įrodymus. Teismai pagrįstai S. S. veikoje nustatė pirmiau nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymius, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai šiuo pagrindu yra pripažintini teisingais, jų keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir, neįvertinę padarytos žalos dydžio, galimų pasekmių jo sveikatai ir gyvenimui, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė jam per griežtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, kuri neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimu S. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtosios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir S. S. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad S. S. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo V. B. automobilio bamperis, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Nors nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau S. S. nėra piktybinis pažeidėjas, pirmesnis jo padarytas pažeidimas taip pat nėra šiurkštus (stovėjimas ant šaligatvio). Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, S. S. turi rimtų sveikatos sutrikimų, serga širdies ir neurologinėmis ligomis, trukdančiomis laisvai judėti, todėl jam būtina nuolat naudotis transporto priemone.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. S. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti: pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir panaikinti S. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, S. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3000 Lt baudą ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 Lt baudą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą.