Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01810-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4; 45.4.5

2013 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo S. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-03-12, apie 20.25, Žaliųjų ežerų g. 138, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas galine dešine savo automobilio dalimi kliudė stovintį automobilį BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą dalyje ir bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes jis priimtas pažeidžiant ATPK 9 str., 256 str., 257 str., 284 str. nuostatas, dėl to negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas visapusiškai neištyrė visų įvykio aplinkybių ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. A., O. S. ir A. G. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės aktu, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime yra iškraipyti liudytojų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jie prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms. Kaip matyti iš teismo nutarimo, V. B. parodymus teismas vertino kaip objektyvius. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nes V. B. duodamas parodymus, kad vertikalus apgadinimas, esantis ant jo automobilio priekinio bamperio po priekiniais žibintais, dėl kurio vyko pagrindinis ginčas, atsirado šio įvykio metu, elgėsi nesąžiningai ir klaidino teismą. Teismas nustatytą faktinę aplinkybę, kad ant automobilio BMW, po apelianto automobilio prisilietimo, nebuvo vertikalaus įlenkimo, paneigė prieštaringais įrodymais ir nustatė, kad jis buvo. Tai, kad ant automobilio BMW priekinio bamperio po priekiniais žibintais iškart po susidūrimo nebuvo vertikalaus įlenkimo, teisminio nagrinėjimo metu parodė policijos pareigūnai A. A. ir O. S.. Taip pat šie pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu, teismui pateikus automobilio BMW apgadinimų fotonuotraukas, kuriose matėsi vertikalus įlenkimas, pirštu parodė į automobilio BMW priekinio bamperio dešinįjį kampą, o ne į vertikalų apgadinimą, tačiau apylinkės teismas nutarime šią aplinkybę nutyli. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl V. B. duotų parodymų, kad jo automobilio priekinio bamperio dešinysis šonas buvo apgadintas anksčiau, t. y. ta vieta, kurią policijos pareigūnai matė atvykę į įvykio vietą ir nuo kurios buvo nuvalytas purvas, jiems apžiūrint automobilį BMW ir ieškant ant jo apgadinimų. Anot apelianto, vertinant V. B. ir policijos pareigūnų parodymus akivaizdu, kad V. B. sako netiesą, tačiau teismas jo parodymus vertino kaip objektyvius.

Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jo parodymus vertina kaip objektyvius. V. B. parodymus patvirtina liudytojo A. A. parodymai, iš kurių matyti, kad atvykus į įvykio vietą matėsi labai nežymus sugadinimas, lyg brūkštelėjimas, liudytojo A. G. parodymai, iš kurių matyti, kad ant automobilio BMW jis tikrai pamena vieną apgadinimą. Pasak apelianto, šioje dalyje teismas akivaizdžiai iškraipo faktines aplinkybes, užfiksuotas transporto priemonės apžiūros akte. Apeliantas nurodo, kad 2012-03-16 transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui BMW deformuotas priekinio bamperio moldingas, atsilupęs priekinis dešinysis posparnis. A. G. užfiksavo automobilio BMW apgadinimus, kuriuos nurodė V. B., tačiau šie apgadinimai nebuvo užfiksuoti policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. 2012-08-01 buvo pakartotinai apžiūrėti automobiliai VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu ant automobilio BMW priekinio bamperio, iš priekio dešinėje pusėje buvo nustatytos brėžimo žymės, kurios iš dalies atitinka įbrėžimus, esančius ant automobilio VW BORA galinio bamperio dešiniojo kampo apačioje. Anot apelianto, šių naujai nustatytų apgadinimų nematė nei policijos pareigūnai, nei nukentėjusysis, nei A. G.. Dėl šių apgadinimų apeliantas gali sutikti, kad jie galėjo atsirasti po jo automobilio kontakto su BMW automobiliu (lygiai taip pat ir bet kuriuo kitu automobiliu per 12 apelianto automobilio eksploatacijos metų). Apeliantas pabrėžia, kad teismas nebeplėtojo V. B. pradžioje siūlytos atšokusio posparnio versijos, tos versijos nepatvirtino ir teismo ekspertas. Pasak apelianto, teismo eksperto išvada, kurioje yra ne kategoriška formuluotė, o naudojama formuluotė „tikėtina, kad“, neįrodo, kad visi apgadinimai, teismo vienareikšmiškai susieti su įvykiu, atsirado būtent šio įvykio metu. Šių aplinkybių buvimas rodo, kad apeliantas negalėjo suprasti ir suvokti, kad įvyko eismo įvykis, dėl to jo veiksmuose nėra tyčios ir piktybiško pasišalinimo iš įvykio vietos.

Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būseną tuo metu. Mano, kad pasitraukti iš tariamo įvykio vietos turėjo dėl būtinojo reikalingumo – apeliantas buvo po pakartotinės širdies operacijos ir po didelio vidinio nukraujavimo, išlipęs pakalbėti su V. B. jau po pirmų jo išpuolių dėl neva sudaužyto jo automobilio buferio apeliantas pajuto beprasidedančio infarkto požymius, tad negalėjo leistis į beprasmiškus ir sveikatai pavojingus ginčus su agresyviu, nieko konkretaus, jokio matomo pažeidimo nerodančiu jaunu, stipriu žmogumi. Apeliantas mano, kad išvažiavimas iš tariamo įvykio vietos buvo veikimas pagal ATPK 17 str. Apeliantas nurodo, kad sveikata tą vakarą buvo kritiška ir nors, nesileisdamas į provokacijas ir ginčus, apeliantas išvyko namo, kiek apsiramino, išgėrė papildomas dozes kraujagysles plečiančių, kraują skystinančių, spaudimą mažinančių, raminančių vaistų, dėl ko pavyko išvengti beprasidedančio infarkto, po kelių dienų teko kreiptis į polikliniką, o dar po mėnesio Santariškių ligoninėje buvo sustiprintas medikamentinis gydymo režimas.

Apeliantas mano, kad pasielgė pagal išskirtinių atvejų traktavimą, jei būtų likęs neįvykusio įvykio vietoje, būtų kilęs pavojus jo sveikatai, kažkiek sutrikdytas eismas, tarnybos ir eismo dalyviai turėtų daugiau žalos. Prasidėjus priekabiavimui apeliantas suprato, kad bet kokia žala, kurios priekabiautojas negali net parodyti, bus mažesnė nei kelių policijos ar greitosios pagalbos kvietimas. Tuo metu apeliantas įtarė, kad V. B. nori jo sąskaita susiremontuoti anksčiau pažeistą bamperį, tačiau V. B. nieko nerodė, tik kažkokį adatos įspaudimo dydžio tašką jo automobilio bamperio įlinkyje, kurio apelianto automobilis negalėjo padaryti. Tas rodomas taškas apeliantui buvo paskutinis įrodymas, kad jis susidūrė su priekabiavimu. Tad po visko apeliantui nesuprantama, kodėl V. B. kvietė kelių policiją, kuriai jo parodymai nebuvo detalūs ir aiškūs, (kairysis automobilio, bamperio kampas/šonas, bet ne moldingo įlenkimas), o minėtas šonas ir jo per apklausas „prisimintas“ ankstesnis apgadinimas buvo atmestas paties V. B. vėliau, galbūt sugalvojus/padarius ar suradus tą moldingo įlenkimą. Apeliantas mano, kad tai nėra tikras įrodymas, bet dėl seno, keistino moldingo buvo padaryta nepalyginimai didesnė žala, kviečiant kelių policiją (apeliantui nedalyvaujant, bent neteko kviesti dar ir greitosios pagalbos), kas iššaukė daugybę po to sekusių metus trukusių procesinių veiksmų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, laikydamas, jog pažeidimas padarytas, kažkodėl nustatė ir sunkinančią aplinkybę – pakartotinu įvardino inkriminuojamą ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimą, nors ankstesnis buvo visai kitos rūšies pažeidimas – stovėjimas ant šaligatvio pagal (ATPK 124¹ str. 4 d.). Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad net tokiems pažeidėjams, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, pasitaiko, kad teismai skiria sumažintą nuobaudą, pvz. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėn., todėl ir jam turėtų būti taikomos panašios sankcijos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl šių pažeidimų.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog S. S. įvykio metu, vairuodamas automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintas automobilio BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 9). Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2012-08-02 užfiksuoti S. S. įvykio metu vairuoto automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 43-59 cm (b. l. 95). Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2012-08-02 užfiksuoti automobilio BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 42-47 cm, nubrozdinimo ilgis 18 cm (b. l. 94). Automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios fotolentelės, kur nurodyta, kad automobilių apgadinimų pobūdis atitinka, atkūrus eismo įvykio mechanizmą, pagal transporto priemonių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją galima teigti, kad kontaktas tarp apžiūrimų transporto priemonių buvo (b. l. 96-98). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-12 Ekspertizės akte Nr. 11-2283 (12) nurodyta, jog tikėtina, kad automobilis VW Bora, judėdamas atbulas ir automobiliui BMW 524 iš dešinės į kairę, galinio bamperio dešiniu kampu kliudė automobilio BMW 524 priekinio bamperio apdailos juostelę priekinėje dešinėje pusėje. Automobiliui VW Bora, pačiam judant atbulam, buvo padarytos braukimo žymės kryptimi iš kairės į dešinę bei pastumta į vidų galinio bamperio apdaila dešiniajame kampe. Automobilio VW Bora galinio bamperio dešiniu kampu automobiliui BMW 524 buvo sugniuždyta priekinio bamperio apdailos juostelė, o ant automobilio VW Bora liko lokali kontakto žymė; automobiliui VW Bora pakeitus judėjimo kryptį ir pradėjus judėti į priekį, buvo padarytos braukimo žymės kryptimi iš dešinės į kairę; sąlyčio metu automobilio BMW 524 bamperio apdailos viršutinė briauna automobiliui VW Bora padarė intensyvių braukimo žymių juostelė, o nuo automobilio BMW 524 minėtos apdailos briaunos buvo nuskobtas viršutinis medžiagos sluoksnis, ant automobilių buvo padaryti daugybinių horizontalių braukimo žymių ploteliai, kurie apatinėje dalyje išsidėstę lanko formos (b. l. 121-124). Šiuo ekspertizės aktu nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojų parodymus apie įvykio mechanizmą ir pagrįstos abiejų transporto priemonių apgadinimų sulyginimu.

Nukentėjusysis V. B. tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 13), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad 2012-03-12, apie 20 val., su mergina atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, adresu Žaliųjų ežerų g. 138, draugė nuėjo apsipirkti, jis liko automobilyje. Pastebėjo, kaip priešais esantis žalios spalvos „VW Bora“ automobilis atbuline eiga pradėjo važiuoti atgal ir atsirėmė į jo automobilį. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio priekinio bamperio dešinę pusę savo galiniu dešinės pusės bamperiu. Po to „VW Bora“ automobilio vairuotojas įjungė priekinį bėgį ir pradėjo važiuoti, V. B., šoko iš automobilio ir pradėjo vytis. „VW Bora“ automobilio vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo S. S.) sustojo, pastarajam buvo pasakyta, kad jis atsirėmė į automobilį. Tada S. S. išlipo, jie kartu su V. B. priėjo prie automobilio, S. S. pažiūrėjęs, pasakė, kad nieko baisaus, nieko nėra. V. B. pamatė defektą, kurio anksčiau nebuvo, matėsi, kad yra nubraukti dažai, yra įdubimas, apgadinta automobilio priekinio bamperio apdaila, deformavosi vadinamas moldingas. Tada V. B. pasiūlė rašyti deklaraciją, tačiau S. S. atsisakė, sakė, kad tai smulkus defektas, žala nepadaryta, siūlė pinigų, tačiau V. B., nesutiko, nes norėjo pildyti deklaraciją. V. B. mergina matė visas aplinkybes, girdėjo visą pokalbį. V. B. kelis kartus pasakė S. S., kad jei jis išvažiuos bus kviečiama policija. V. B. nurodė, kad automobilių kontaktą tikrai pajuto (b. l. 77). V. B. nurodytas aplinkybes patvirtino įvykį mačiusi E. S., kuri paaiškinime policijai nurodė, kad 2012-03-12, apie 20.25 val., išeidama iš parduotuvės pamatė, kaip į jos vaikino (V. B.) automobilį BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. paprašius užpildyti deklaraciją, kito automobilio vairuotojas atsisakė ir pasiūlė pinigų. V. B. atsisakius priimti pinigus, VW BORA vairuotojas sėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos, nors buvo įspėtas, kad bus kviečiama policija (b. l. 14). Šių asmenų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino policijos pareigūnai A. A. ir A. G.. Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme A. A. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilį BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi labai nežymus sugadinimas (b. l. 79). Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme A. G. nurodė, kad ant BMW automobilio jis tikrai pamena vieną apgandimą (b. l. 80). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 22), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 37) neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad jokio įvykio nebuvo, nes jis atsargiai išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo. Bevažiuojant žmona pasakė, kad kaimynas mojuoja rankomis, todėl S. S. apsisuko ir sugrįžo atgal. Tai buvo ne kaimynas, o visai nepažįstamas žmogus, kuris pasakė, kad S. S. sudaužė jo automobilio buferį ir parodė labai menką įlenkimą ant buferio, tačiau S. S. negalėjo to padaryti, tik šiaip vyriškio paklausė, kiek kainuotų buferio remontas. Tas vyriškis norėjo, kad jie užpildytų deklaraciją arba kviestų policiją, S. S. pasakė, kad neturi tam laiko, nėra iš viso jokio reikalo pildyti deklaraciją ir kviesti policiją. S. S. labai susijaudino, jam pasirodė, kad susidūrė su priekabiavimu. S. S. nurodė, kad prieš mėnesį jam buvo darę širdies operaciją, jis bijojo galimo infarkto ar fizinio smurto, suprasdamas, kad eismo įvykio nebuvo, išvažiavo namo gerti vaistų. Gailisi, kad pats nepaskambino į policiją. Pasak S. S., jis nebuvo išvažiavęs iš įvykio vietos. Tai buvo gerai surežisuota situacija. Grįžęs S. S., bandė apžiūrėti tą bamperį, su tuo vyriškiu taip ir nebuvo sutarta, įvyko eismo įvykis ar ne. Dėl to kilo konfliktas. Iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, tiesioginės tyčios nebuvo, jis neturėjo ką parodyti ar pasakyti policijai (b. l. 37). Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė kartu su S. S. važiavusi jo žmona A. S. (b. l. 37-38). Tokia šių asmenų pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia minėti byloje esantys įrodymai.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. S. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. S. 2012-03-12, apie 20.25, Žaliųjų ežerų g. 138, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas galine dešine savo automobilio dalimi kliudė stovintį automobilį BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 232 p., kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliantas nurodo, kad negalėjo suprasti ir suvokti, jog įvyko eismo įvykis, dėl to jo veiksmuose nėra tyčios ir piktybiško pasišalinimo iš įvykio vietos. Tokia S. S. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai. Nors Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2012-08-02 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-12 Ekspertizės akte Nr. 11-2283 (12) užfiksuoti automobilių VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 524, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra dideli, tačiau pakankami, kad būtų galima spręsti, jog S. S. turėjo pajusti automobilių kontaktą, nes nukentėjusysis V. B. patvirtino, kad automobilių kontaktą tikrai pajuto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. B. iškart po įvykio priėjo ir nurodė S. S., kad jis atsitrenkė į V. B. automobilį. S. S. teisme pripažino, kad V. B. norėjo, jog jie užpildytų deklaraciją arba kviestų policiją, S. S. tuo metu pasakė, kad neturi tam laiko, nėra iš viso jokio reikalo pildyti deklaraciją ir kviesti policiją, jam pasirodė, kad susidūrė su priekabiavimu, su V. B. taip ir nebuvo sutarta, įvyko eismo įvykis ar ne, dėl to kilo konfliktas, tačiau S. S. iš įvykio vietos išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai rodo, kad S. S. sąmoningai, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos vengdamas atsakomybės, tuo pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nes šiuo atveju dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo sutarta, S. S., nesutikęs, kad į eismo įvykio vietą būtų kviečiama policija, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. S. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Apeliantas mano, kad pasitraukti iš tariamo įvykio vietos turėjo dėl būtinojo reikalingumo – apeliantas buvo po pakartotinės širdies operacijos ir po didelio vidinio nukraujavimo, išlipęs pakalbėti su V. B. apeliantas pajuto beprasidedančio infarkto požymius, tad negalėjo leistis, anot apelianto, į beprasmiškus ir sveikatai pavojingus ginčus su agresyviu, nieko konkretaus, jokio matomo pažeidimo nerodančiu jaunu, stipriu žmogumi. Apeliantas mano, kad išvažiavimas iš tariamo įvykio vietos buvo veikimas pagal ATPK 17 str., kur numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, laikydamas, jog pažeidimas padarytas, klaidingai nustatė ir sunkinančią aplinkybę – pakartotinu įvardino inkriminuojamą ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimą, nors ankstesnis buvo visai kitos rūšies pažeidimas – stovėjimas ant šaligatvio pagal (ATPK 124¹ str. 4 d.). Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Tiek ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatyti administraciniai teisės pažeidimai, tiek ATPK 124¹ str. 4 d. numatytas pažeidimas yra vienos rūšies, t. y. administraciniai teisės pažeidimai transporte, kurie numatyti tame pačiame ATPK ypatingosios dalies 10 skirsnyje. Pagal teismų praktiką, vienarūšiais teisės pažeidimais Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties Lietuvos Respublikos ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pagrįstai tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirtos minimalios sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apelianto nuoroda į kitą bylą, kurioje pažeidėjui už analogišką veiką apylinkės teismo buvo paskirta švelnesnė nuobauda, neturi nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, ją atitinkamai individualizuoja. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės griežtinti nuobaudos, nes dėl to nebuvo paduotas skundas. ATPK 302¹¹ str. 2 d. numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.