- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-276-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00464-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pakeistas Institucijos 2019 m. vasario 27 d. priimtas nutarimas I. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. M. 2019 m. vasario 27 d. Institucijos nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 300 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių terminui. Ji nubausta už tai, kad 2019 m. vasario 2 d. 20.44 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,47 promilių girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą I. M. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi I. M. skundą tenkinto iš dalies, Institucijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą pakeitė – pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį sutrumpinto I. M. skirto specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.
3. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį, prašo panaikinti jos dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sušvelninimo ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliktas galioti Institucijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimas.
3.1. Skunde nurodoma, kad įvertinus šios bylos medžiagą, joje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų švelninti I. M. teisinę atsakomybę, todėl teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėjos padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Transporto priemonių vairavimas neblaivių asmenų kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, šiuo atveju pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. M. policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pažeidėjai, prieš darant nusižengimą, buvo žinomos jos šeiminės ir darbinės aplinkybės, todėl jos nelaikytino išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde pažymima, kad kliniškai įrodyta, jog alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacija.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašomą šį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti I. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
7.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
7.3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad I. M. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, nes kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
7.4. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog I. M. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jai nustatytas 0,47 promilių girtumas (atlikus pakartotinį matavimą po 16 minučių buvo nustatytas 0,23 promilių girtumas), o tai rodo, jog girtumas nebuvo žymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. I. M. yra išsituokusi, viena augina iš išlaiko tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiais bei dukra serga epilepsija. Jos darbo vieta, nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 30 km, todėl norint pasiekti darbo vietą jai reikalinga teisė vairuoti. Be to, iš pateiktų pažymėjimų matyti, jog I. M. tėčiui nustatytas tik 25 procentų darbingumas, o mamos darbingumas – 45 procentai, todėl jiems taip pat reikalinga pagalba. I. M. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad I. M. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo bausta, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų anksčiau buvusi bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertino duomenis, pagrindžiančius I. M. specialiosios teisės turėjimo būtinybę, bei atsižvelgė į jos asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą tik pusiau, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu I. M. atsakomybės sušvelninimu.
7.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
7.6. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus I. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į I. M. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus terminas, ji vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu policijos įstaigos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.
8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis I. M. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.