Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, t. y. darbdaviu, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 18.00 val., statybvietėje leido nelegaliai dirbi A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), – plataus profilio statybininkais. A. N. darbuotojams A. P. ir D. P. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktus įrodymus, matyti, jog veikoje tarp darbdavio A. N. ir darbuotojų buvo visi darbo sutarties požymiai – susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojai vykdė. Tokia veikla, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie asmenų priėmimą į darbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsniu, traktuojama, kaip nelegalus darbas.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu A. N. pripažintas padaręs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1736 Eur bauda.A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad jo pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir jo veika kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo nelegaliai dirbančių asmenų skaičiaus. Taigi laikytina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas pagal minėtą ANK straipsnį. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam administracinė nuobauda turėtų būti skiriama, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje įtvirtintomis administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, taip pat baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo taisyklėmis. Šiame kontekste skunde pažymėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė vieną A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, tačiau nenustatė kitos lengvinančios aplinkybės – jo pripažinimo padarius administracinį nusižengimą. Be to, šioje byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismų informacinės sistemos duomenimis jis administracine tvarka nebaustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl, vadovaujantis teisės normomis ir atsižvelgiant į tai, kad skiriama nuobauda nesiejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi, jam paskirtina administracinė bauda turėtų būti sumažinta. A. N. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju apylinkės teismas neįvertino, kad apeliantas turi mažametį vaiką, kurio išlaikymas reikalauja didelių išlaidų, todėl jam paskirta 1736 Eur bauda yra labai didelė. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, jam skirtinos mažesnės baudos mokėjimas turėtų būti išdėstytas dalimis.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kadangi teismo paskirtoji bauda prieštarauja ne tik apelianto ir jo šeimos interesams, bet ir teisingumo bei protingumo principams. A. N. nuomone, paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nepažeis visuomenės intereso, kadangi jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo labai gailisi. Skunde apeliantas pateikia teismų praktikos pavyzdžius, kuomet už administracinius nusižengimus, padarytus iki 2017 m. sausio 1 d., buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A5-10-586/2017 2017 m. sausio 10 d. nutarimu skyrė 1000 Eur baudą už du nelegaliai dirbusius asmenis, Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-42-531/2017 2017 m. sausio 25 d. nutarimu skyrė 2000 Eur baudą už penkis nelegaliai dirbančius asmenis, nors byloje nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.Nagrinėjamu atveju A. N. inkriminuotas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį užtraukia baudą nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Paminėtų teisės normų lyginamoji analizė rodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra akivaizdžiai didesnis nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, tačiau šioje teisės normoje numatyta bauda yra skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį ir jų skaičius yra svarbus kriterijus galutiniam baudos dydžiui. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija baudos dydžio nesieja su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kai A. N. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už du nelegaliai jo įmonėje dirbusius asmenis, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už A. N. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, A. N. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliaciniame skunde ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.Atsižvelgiant į pasikeitusią A. N. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir jam už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Kaip minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Apygardos teismas, skirdamas A. N. administracinę nuobaudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovaujasi paminėtomis ANK nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – padarytas nusižengimas, darantis žalą darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Todėl, vertinant šio konkretaus pažeidimo pavojingumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje nustatyti du nelegaliai dirbę asmenys. Vertinant A. N. asmenybę, pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis jis už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (nustatyti trys nelegaliai dirbę asmenys) yra baustas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimu (neįsiteisėjęs), už kitus pažeidimus anksčiau nėra baustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas, nustatydamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nepagrįstai nepripažino kitos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailėjimosi. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko prisipažinimas padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek ir veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė. Nors įstatymas numato galimybę administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas aplinkybes (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau jokių faktinių duomenų apie kitokio pobūdžio pažeidėjo padėtį švelninančias aplinkybes šioje byloje nenustatyta. Tai, kad skirtina nuobauda turės neigiamų pasekmių jo šeimos ir mažamečio vaiko poreikių tenkinimui, yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė ir nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, atsakomybę lengvina su administracinio nusižengimo padarymu, o ne su pažeidėjo nuobaudos poveikio vertinimu susijusios aplinkybės, todėl mažamečio vaiko turėjimas niekaip negali būti laikoma nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta A. N. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, t. y. 1000 eurų.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju, įvertinus jo asmenybę ir padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidžia proporcingumo principą, todėl ji galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai visiškai nepagrįsti.Svarbu pažymėti, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.Šioje byloje jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai charakterizuojama asmenybė, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Šiuo atveju nenustatytas nei ypatingai mažas veikos pavojingumas, mažareikšmiškumas, nei kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar kitokios aplinkybės, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjo padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamo pažeidimo padarymo aplinkybės nerodo mažesnio padaryto pažeidimo pavojingumo. Šiuo atveju nelegalus darbas truko ilgiau nei vieną mėnesį ir tokį ilgą laiką nelegaliai dirbo du asmenys, kas rodo, kad šis pažeidimas nebuvo atsitiktinis. Todėl nagrinėjamas administracinis nusižengimas laikytinas pavojingesniu visuomenei ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtiną minimalaus dydžio nuobaudą. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi A. N. nei apylinkės teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikęs jokių savo materialinę padėtį ar kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes (mažamečio vaiko turėjimas ir pan.) pagrindžiančių įrodymų, kaip tai imperatyviai numato ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos.Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimas keičiamas, A. N. inkriminuotą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuojant kaip administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atitinkamai taikant ir ANK nuostatas dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą pakeisti:

A. N. veiką pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.