Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Tomui Kaminskui, Aleksandrui Palamarčukui, Eglei Mockienei, Auksanui Čiupailai, Jonui Gaidukevičiui, Linui Belevičiui, Evaldui Liutkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Žl., G. R., M. R., A. K., A. S., A. St., A. J., nuteistojo A. Žl. gynėjo advokato Lino Belevičiaus ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Artūro Špilkovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 17 metų,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 14 metų,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatytas 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl A. Žl. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 metų,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose) laisvės atėmimo bausme 2 metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį bei pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m.gegužės 14 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl A. K. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų ir 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. liepos 15 d.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2010 m. gegužės 3 d.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistojo A. Žl. konfiskuota nuosavybės teise priklausantys 20 920 litų, 9100 eurų ir 651 doleris; iš nuteistojo M. R. konfiskuoti jam priklausantys 3350 litų; iš G. R. konfiskuoti jam priklausantys 2358 litai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. K. ir R. G., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Žl. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., G. R., M. R., A. St., A. J., A. S., V. P. nuteisti už tai, kad dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y.:

ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Žl. Kauno mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, o taip pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pavasario į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K., G. R., M. R., A. St., A. J., A. S., V. P., S. L. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį), šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai gaminti ir realizuoti prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, A. Žl. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, iki 2009 m. gegužės 8 d. savo gyvenamojoje vietoje - name, esančiame Kaune (duomenys neskelbtini), rengė susitikimus su nusikalstamo susivienijimo nariais, ir šių susitikimų metu tarėsi dėl psichotropinės medžiagos gaminimo, jos gamybai būtinų cheminių medžiagų, prekursorių gavimo, planavo nusikalstamo susivienijimo narių išvykas gaminti psichotropinę medžiagą, duodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams vykti gaminti psichotropinę medžiagą ir išmokinti ją gaminti naujus nusikalstamo susivienijimo narius, realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą, ir su jais už ją atsiskaitydavo. Be to, A. Žl. iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė prekursorių - 1-fenilpropan-2-oną (toliau tekste BMK). A. Žl. kartu su A. K., iki 2008 m. vasario 28 d. jų naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai, iki 2008 m. lapkričio 4 d. šiame garaže neteisėtai laikė prekursorių (BMK), atitinkamai iki 2009 m. gegužės 14 d. ir iki 2009 m. gegužės 19 d. garažuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, natrio šarmą.

A. K., nusikalstamame susivienijime būdamas atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimą, be jau aukščiau išvardintų medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo bendrai su A. Žl., savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), metilamino hidrochloridą, t. y. medžiagas kuriomis aprūpindavo nusikalstamo susivienijimo narius, vykdydamas A. Žl. nurodymus, 2008 - 2009 m. laikotarpiu išmokė nusikalstamo susivienijimo narį G. R. gaminti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokė ją gaminti S. L., iki 2009 m. gegužės 26 d. savo giminaitės R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą aliuminio foliją ir katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, įsigijo ir naudojo radijo ryšio blokavimo, radijo ryšio siųstuvų paieškos prietaisus, kurių pagalba užtikrino, jog darant nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis.

Vykdydami A. Žl. nurodymą, nusikalstamo susivienijimo narys A. J., kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G., 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), iki 2009 m. gegužės 20 d. laikė natrio hidroksidą, būtinus psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai, taip pat įrangą - įvairias talpas ir maišymui naudojamus įrankius – skirtus prekursoriaus (BMK) gaminimui, A. Žl. nurodymu kartu su A. K., A. St. ir S. L. 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą ir tuo pačiu kontroliuoti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

A. St., vykdydamas A. Žl. nurodymus, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokyti ją gaminti S. L., kartu su A. K. 2008 m. rudens – 2009 m. pavasario laikotarpiu organizavo psichotropinei medžiagai pagaminti reikalingo katalizatoriaus - gyvsidabrio chlorido gamybą, nurodydami jį pagaminti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam P. K., ir šį katalizatorių tiekė nusikalstamo susivienijimo nariams, P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 14 d. laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą sieros rūgštį, acetoną, aliuminio foliją, savo naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. liepos 23 d. laikė psichotropinės medžiagos gamybai reikalingą denatūruotą etilo alkoholį, o taip pat įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai.

A. S. užtikrino prekursoriaus (BMK) tiekimą nusikalstamam susivienijimui, susitarė su A. Žl., kad nusikalstamo susivienijimo nariams apmokius A. S. artimus asmenis, A. S. galės organizuoti dar vieną psichotropinių medžiagų laboratoriją, nurodė į nusikalstamą susivienijimą įtrauktam V. P. 2009 m. gegužės 10 d. važiuoti su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą.

M. R. ir G. R., vykdydami A. Žl. nurodymus, į savo giminaičių P. R. ir G. N. R. sodybą, esančią Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), suvežė įvairias chemines medžiagas, prekursorių (BMK), taip pat įrankius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai - įvairias plastikines talpas, plastikinius, stiklinius ir metalinius indus, centrifugas, respiratorius, vandens siurblį, dujinius degiklius, šioje sodyboje įrengė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gaminimo laboratoriją, kurioje iki 2009 m. gegužės 13 d. patys tiesiogiai gamino psichotropinę medžiagą - metamfetaminą bei apmokė šią psichotropinę medžiagą gaminti nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., kurie pagal A. Žl. ir A. S. planą, turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba naujai įkurtoje psichotropinių medžiagų gaminimo laboratorijoje.

Šiais veiksmais A. Žl. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje, o A. K., G. R., M. R., A. St., A. J., A. S., V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Žl., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus - 1-fenilpropan-2-oną (toliau - prekursoriaus BMK) gamybą, nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariui A. J. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą, A. J. ir R. G., veikdami bendrai, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, per 5-7 kartus neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų (tikslesnis gaminimų skaičius ir pagamintas prekursoriaus kiekis ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas) prekursoriaus (BMK).

Šiais veiksmais A. Žl. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, o A. J. ir R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Žl., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas ir A. K., būdamas nusikalstamo susivienijimo narys, veikdami bendrai, iki 2008 m. lapkričio 4 d., jų bendrai naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 mililitrų) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Šiais veiksmais A. Žl. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Žl., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, 2009 m. nuo balandžio mėnesio iki gegužės 10 d., Kauno mieste nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino bei išmokyti metamfetamino gamybos nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnį), susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu A. S., kad organizuos A. S. artimo asmens – V. P. apmokymą gaminti metamfetaminą, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui S. L. kartu su V. P., M. R. ir G. R. vykti mokytis gaminti metamfetaminą.

Vykdydamas A. Žl. nurodymą, A. S. 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R., kuris minėtus asmenis savo vairuojamu automobiliu VW Passat, valstybiniai numerisi (duomenys neskelbtini), nuvežė į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), kur nusikalstamo suvienijimo nariai A. K. ir A. St. pateikė amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, o A. K. ir A. Žl. pateikė chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, ir minėtoje sodyboje, nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d. 10 val. 55 min. M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių - 1-fenil-2-propanoną (BMK), nusikalstamo suvienijimo narių A. K. ir A. St. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Žl. pateiktas chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius - įvairias talpas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kilogramo, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Šiais veiksmais A. Žl. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, A. S., A. K., A. St. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, M. R., G. R., V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

A. Žl., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, ir A. K., būdamas nusikalstamo susivienijimo narys, veikdami bendrai, iki 2009 m. gegužės 14 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė 12405 mililitrų gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Šiais veiksmais A. Žl. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje.

A. K. iki 2009 m. gegužės 14 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1148 mililitrų pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursorių - 1-fenil-2-propanoną (BMK) ir 65 mililitrus gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenil-2-propanonas (BMK).

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje.

P. K. 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, bute, esančiame Kaune (duomenys neskelbtini), iš A. St., neturėdamas tikslo platinti, už 400 litų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 18,09 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, šią narkotinę medžiagą iki 2009 m. gegužės 14 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol šios medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. Žl. iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1800 mililitrų gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Šiais veiksmais A. Žl. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje.

A. St. 2009 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), už 400 litų neteisėtai pardavė P. K. ne mažiau kaip 18,09 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

Šiais veiksmais A. St. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. St. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą ??-79-9? Nr. 0633718819, o taip pat aštuonis savadarbius šaudmenis, pagamintus perdirbant du 9 mm kalibro garsinius ir šešis 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kuriuos iki 2009 m. liepos 8 d. 23 val. 55 min. neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), kai jie buvo rasti ir paimti atliktos kratos metu.

Šiais veiksmais A. St. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

A. Žl., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, ir A. K., būdamas nusikalstamo susivienijimo narys, veikdami bendrai, iki 2008 m. vasario 28 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginį - savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytas) iki 2009 m. liepos 23 d. 15 val. 49 min. A. Žl., A. K. ir A. St., veikdami bendrai, šį įrenginį neteisėtai laikė pastarojo naudojame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune.

Šiais veiksmais A. Žl., A. K. ir A. St. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnyje.

Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirti už šį nusikaltimą švelnesnę bausmę bei panaikinti turto konfiskavimą.

Apeliantas nurodo, kad įstatyme nurodytos organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo sąvokos yra labai panašios, šiose sąvokose beveik nėra skirtumų. Todėl, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas suklydo ir galimai organizuotos grupės veikloje įžvelgė nusikalstamo susivienijimo požymius.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytai bendrininkavimo formai pakanka susitarimo daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad būtų daromas vienas ar keli sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, t. y. nusikalstamam susivienijimui būdingas didesnis pavojingumo visuomenei laipsnis. Tačiau, kaip teigia nuteistasis, ir organizuotos grupės nariai gali padaryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl bendrininkavimo forma negali priklausyti vien tik nuo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamame susivienijime turi būti mažiausiai trys bendrininkai, o organizuotoje grupėje - pakanka ir dviejų. Tačiau ir ši aplinkybė, M. R. teigimu, nereiškia, kad trijų ar daugiau asmenų padarytą vieną ar kelis sunkius arba labai sunkius nusikaltimus reikėtų laikyti kaip padarytus nusikalstamo susivienijimo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad įstatyme, apibūdinančiame organizuotą grupę, teigiama, jog jos nariai susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o nusikalstamo susivienijimo atveju - trys ar daugiau asmenų susivienija padaryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apeliantas teigia manantis, kad įstatymo leidėjo vartojami skirtingi veiksmažodžiai labiau primena žodžių žaismą, o ne itin skirtingus požiūrius į tai, kaip pasiekiamas susitarimas. Be to, tiek organizuotai grupei, tiek nusikalstamam susivienijimui būdingi vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis daro išvadą, kad esminis požymis, leidžiantis atriboti Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį yra tai, jog nusikalstamo susivienijimo narius sieja pastovūs tarpusavio ryšiai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dalyvavimas nusikalstamame susivienijime galimas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. šio susivienijimo dalyvis ne tik suvokia, kad savo pastangas suvienija su kitų susivienijimui priklausančių asmenų pastangomis daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet ir to nori. Nuteistasis teigia manantis, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis suprato, jog egzistuoja toks nusikalstamas susivienijimas, ir sąmoningai dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad nusikalstamo susivienijimo nagrinėjamu atveju nebuvo.

Nuteistasis teigia manantis, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis su kitais nuteistaisiais bendravo dėl to, kad buvo siekiama padaryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje motyvavo tuo, kad iš byloje esančių pokalbių įrašų galima spręsti, jog buvo daromi sunkūs bei labai sunkūs nusikaltimai, sistemingai, labai dideliais kiekiais buvo gaminamos psichotropinės medžiagos. Tačiau, M. R. teigimu, tokie argumentai yra nepakankami. Šis apeliacinio skundo teiginys grindžiamas tuo, kad byloje nėra duomenų, kad iš tikrųjų labai dideliais kiekiais buvo gaminamos psichotropinės medžiagos: kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas tik vienas su psichotropinių medžiagų gaminimu susijęs epizodas. Be to, šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje remiamasi ir minėtais pokalbių įrašais. Tačiau M. R. teigia, kad Lietuvos Respublikos BK numatyta baudžiamoji atsakomybė už tam tikrus veiksmus, bet ne už pokalbius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme nuteistieji paaiškino įrašuose užfiksuotų pokalbių prasmę. Iš šių paaiškinimų negalima daryti išvados, kad buvo kalbama apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybą dideliais arba labai dideliais kiekiais. Todėl, nuteistasis teigia manantis, kad skundžiamo nuosprendžio išvados, padarytos remiantis minėtais pokalbiais, yra tik teismo prielaidos. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuos pokalbius interpretavo nuteistiesiems nepalankia linkme.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad norint konstatuoti, jog labai dideliais kiekiais buvo gaminamos psichotropinės medžiagos, reikėtų nustatyti buvus šį nusikalstamos veikos dalyką - psichotropines medžiagas. Nuteistasis pažymi, kad ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie labai didelius psichotropinių medžiagų kiekius yra pagrįstos tik spėjimais.

Apeliantas nurodo, kad dauguma iš užfiksuotų jo pokalbių yra apie darbą, susijusį su pastatų statyba, bei apie pinigus, kurie skirti atsiskaitymams už suteiktas paslaugas. Nuteistasis sutinka, kad kai kuriuose pokalbiuose yra užuominų apie neteisėtas medžiagas ar tokio pobūdžio veiklą. Tačiau vertindamas tokių pokalbių turinį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jų (nuteistųjų) paaiškinimus, kad buvo kalbama apie psichotropinių medžiagų prekursorius. Apeliantas teigia, kad iš pokalbių turinio galėtų būti daroma išvada, kad pokalbiuose minimos medžiagos naudojamos psichotropinių medžiagų gamybai. M. R. nurodo negalintis pasakyti kaip ir iš ko gaminamos psichotropinės medžiagos, tačiau teigia žinantis, kad iš tų medžiagų pavyko pagaminti galbūt pirmtaką. Apeliantas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ištirta, ką tiksliai jis pagamino. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, susijusios su pirmos kategorijos pirmtakais, pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą nebuvo priskirtos prie sunkių nusikaltimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad buvo ruošiamasi padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nuteistasis paaiškina, kad į (duomenys neskelbtini) jie vyko gaminti pirmos kategorijos pirmtaką, tačiau tik jis (M. R.) nusprendė pabandyti pratęsti gamybos procesą ir pagaminti psichotropinę medžiagą. Apeliantas stebisi, kad jam pavyko tai padaryti, tačiau teigia, kad toks rezultatas nebuvo iš anksto planuotas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigi, kad grupė asmenų susivienijo daryti labai sunkų nusikaltimą.

Nuteistasis nurodo, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turėdami bendrą tikslą susivienijo grupė asmenų, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Apeliantas teigia, kad vien tai, jog tarp nuteistųjų vyko piniginiai atsiskaitymai už vienus ar kitus dalykus, neleidžia daryti išvados apie vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą. Minėti piniginiai atsiskaitymai, nuteistojo nuomone, patvirtina buvus organizuotą grupę, kurios nariai pirkdavo ar parduodavo vienas kitam tai, ko tuo metu reikėjo. Aplinkybė, kad atsiskaitymai vykdavo nelaukiant bendro rezultato, tik patvirtina apie paprasčiausius tarpusavio santykius. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo įrodytas esminis nusikalstamo susivienijimo požymis - asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis, pasitelktomis ryšio ar kitokiomis priemonėmis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla.

Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nenustatytas tariamo nusikalstamo susivienijimo lyderis ar vadovas, planavęs ir koordinavęs bendrus veiksmus ir kurio nurodymus vykdė kiti nuteistieji, neįrodyta, kad nuteistųjų bendravimas buvo paremtas tam tikra hierarchija ir kad jie turėjo bendrų piniginių lėšų. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis (M. R.) naudojosi nusikalstamam susivienijimui priklausančiomis ryšio priemonėmis ar kad jam buvo duota naudotis transporto priemonė. Apeliantas paaiškina, kad jis, kaip rangovas, su A. Žl. ir A. K. bendravo kaip su užsakovais, kuriems statė namus, o su kitais nuteistaisiais jis bendravo tik kartais, todėl negalėjo pagalvoti, kad egzistuoja kažkoks nusikalstamas susivienijimas, o jis yra šio susivienijimo narys. Nuteistasis teigia manantis, kad skundžiamame nuosprendyje turėjo būti nustatytos būtent šios aukščiau išvardintos aplinkybės, konstatuojant, jog nuteistieji veikė esant nusikalstamam susivienijimui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas nėra pateikęs nusikalstamo susivienijimo požymių sąrašo, tokie požymiai yra susiformavę teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad nenustačius vienos ar kelių teismų praktikoje nusistovėjusių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra nusikalstamo susivienijimo, jeigu tos aplinkybės konkrečioje byloje nėra esminės. Nusikalstamo susivienijimo požymiui konstatuoti gali užtekti ir kitų aplinkybių visumos. Nuteistasis teigia manantis, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti jokie nusikalstamam susivienijimui būdingi požymiai. Todėl apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti tik išvadą, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, kurioje keli asmenys susitarė daryti kelis nusikaltimus, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ar turėjo skirtingą vaidmenį. Tokiu atveju jis (M. R.) turėtų būti išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nesutinka su jam už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis teigia pirmosios instancijos teisme pripažinęs savo kaltę ir papasakojęs, kaip buvo padaryta ši nusikalstama veika. M. R. sutinka, kad jo parodymai ne visiškai sutapo su kaltinamajame akte nurodytais kaltinimais, tačiau, jo teigimu, taip atsitiko todėl, kad prokuroro pateikta versija nebuvo visiškai teisinga. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turėjo daugiau dėmesio skirti aplinkybėms, jog jis anksčiau nebuvau teistas, dirbo ir turėjo legalų pajamų šaltinį, išlaikė savo šeimą, kurioje yra mažametis neįgalus vaikas. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jo (M. R.) pagamintos psichotropinės medžiagos nepakliuvo į apyvartą, todėl nebuvo padaryta jokia reali žala. Apeliantas taip pat pažymi, kad šį labai sunkų nusikaltimą jis padarė apie tai žinant teisėsaugos institucijų pareigūnams - iš byloje esančių dokumentų matyti, kad operatyvinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad gaminami prekursoriai. Tačiau nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir nebuvo užkirtas kelias kitų nusikalstamų veikų darymui. Šiais veiksmais, nuteistojo manymu, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnį, vieni iš operatyvinės veiklos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija ir nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju operatyvinėmis priemonėmis buvo išaiškinti ir kaltininkai, ir nusikalstamos veikos, tačiau nieko nebuvo padaryta, kad būtų užkirstas kelias naujų nusikaltimų darymui. Nuteistojo teigimu, toks teisėsaugos institucijų elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 1 ir 2 straipsnio reikalavimus. Be to, šiuo atveju buvo laukiama, kol jis (M. R.) padarys labai sunkų nusikaltimą, už kurį būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam turėjo būti paskirta šio straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei artima bausmė.

Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausiusius 3350 litų, nes toks sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei baudžiamajam įstatymui. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatomis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog 3350 litų yra gauti iš nusikalstamos veikos. Nuteistasis paaiškina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad jis, pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas arba pirmos kategorijos prekursorius, gavo iš to naudos.

Nuteistasis G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir paskirti už šią nusikalstamą veiką baudą bei panaikinti turto konfiskavimą.

Apeliantas neigia savo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir, remdamasis tokiais pat argumentais kaip nuteistasis M. R., nurodo, kad esminis požymis, leidžiantis atriboti Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį yra tai, jog nusikalstamo susivienijimo narius sieja pastovūs tarpusavio ryšiai. Be to, nuteistasis, cituodamas teisės teoriją ir teismų praktiką dėl bendrininkų tarpusavio susitarimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K485/2008, 2K-5/2009), dėl kiekvieno iš bendrininkų atliekamų veiksmų būtinumo, jų veikos tyčios bei suvokimo, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio tikslas yra daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, teigia, kad pirmosios instancijos teisme jis parodė nežinojęs, kad kas nors daro nusikalstamas veikas ar daro bei ruošiasi daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Žl. buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas. Nuteistasis paaiškina nepastebėjęs, kad A. Žl. būtų buvęs vadovas, kurio nurodymų klausė kiti nuteistieji. Apeliantas nurodo nepastebėjęs ir to, kad jo brolis M. R. bei kiti nuteistieji būtų laikęsi kokios nors vidinės drausmės, kad jų veiksmus kažkas būtų kontroliavęs ar planavęs. Be to, niekas iš nuteistųjų nereikalavo, kad dalį pinigų jis (G. R.) atiduotų į „bendrą kasą“. Apeliantas pažymi, kad automobilis ir mobiliojo ryšio telefonas, kuriais jis naudojosi, priklausė jam. Nuteistasis, neigdamas savo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veiklos nurodo ir tai, kad su A. Žl. ir A. K. jis bendravo todėl, kad kartu su M. R. statė jiems namus. Šis jų bendravimas nebuvo grindžiami baime ar paklusnumu, jie bendravo kaip užsakovas su darbuotoju. Apeliantas nurodo, kad kai kurie pokalbių įrašuose užfiksuoti A. Žl. pasakymai patvirtina ne jo (G. R.) pavaldumą minėto susivienijimo vadovui, bet pavaldumą asmeniui, kuris moka pinigus už statybos darbus. Nuteistasis teigia, kad jis iš jokių požymių negalėjo suprasti, kad egzistuoja nusikalstamas susivienijimas, juolab, byloje nėra duomenų, kad jis suvokė tokio susivienijimo egzistavimą, norėjo būti jo narys ir dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pokalbių įrašų galima spręsti, jog labai dideliais kiekiai buvo gaminamos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad iš jo pokalbių tokios išvados padaryti negalima. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ne visų nuteistųjų veikose nustatė Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, taip pripažindamas, kad ne kiekvienas bendravęs su nuteistaisiais buvo nusikalstamo susivienijimo dalyvis.

Nuteistasis teigia manantis, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kokios medžiagos buvo gaminamos, įgyjamos ir laikomos – psichotropinės, narkotinės, pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai). Apeliantas pažymi, kad visi nuteistieji parodė, kad jų atlikti veiksmai buvo susiję su pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriais, kas pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą nebuvo laikoma sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu. G. R. taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, pagal kokią baudžiamojo įstatymo redakciją asmenys yra nuteisti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje buvo pagamintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Tačiau jo teigimu, pasiruošimas šios medžiagos gamybai rodo, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, jie turėjo savo užduotis ir buvo pasiskirstę vaidmenimis, tačiau jų santykiai nebuvo kaip nusikalstamo susivienijimo narių.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su G. R. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad į (duomenys neskelbtini) padėti pagaminti kažkokį skystį, naudojamą psichotropinių medžiagų gamybai, jį pakvietė brolis M. R.. Apeliantas nurodo, kad specialiai nesidomėjo, kas ir kaip bus gaminama, gamybos proceso nesuprato, kokį produktą jiems pavyks pagaminti, nesuvokė, ar gautoji medžiaga yra galutinis rezultatas, ar tik tarpinis produktas. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytas tik spėjimas, kad jis (G. R.) žinojo, jog bus gaminamas metamfetaminas. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis teigia manantis, kad galėjo būti nuteistas tik už apysunkio nusikaltimo padarymą pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalies redakciją.

Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausiusius 2358 litus, nes toks sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei baudžiamajam įstatymui. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatomis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog 2385 litai yra gauti iš nusikalstamos veikos. Nuteistasis paaiškina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad jis, pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas arba pirmos kategorijos prekursorius, gavo iš to naudos.

Apeliantas pažymi, kad didžioji dalis aplinkybių, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, yra jam palankios, todėl bausmės tikslai būtų pasiekti ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis). Be to, nuteistojo teigimu, nėra pagrindo skirti jam laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 262 straipsnį, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jis yra pagrįstas prielaidomis, o jo kaltė – neįrodyta. Nuteistasis teigia, kad nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nebuvo atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, pirkimą, jų laikymą garažuose bei kitose vietose. Apeliantas neneigia pažįstantis visus nuteistuosius, išskyrus V. P..

Dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursoriumi (BMK) iki 2008 m. lapkričio 4 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir dėl neteisėto disponavimo 1245 mililitrais pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi iki 2009 m. gegužės 14 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)

Apeliantas nurodo, kad ši nuosprendžio dalis yra perrašyta iš kaltinamojo akto. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė M. R. parodymus apie tai, kad jis nuo tada, kai atliko remonto darbus, turėjo garažo raktus, ten laikė statybines medžiagas, BMK ir kitas chemines medžiagas.

Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos, kurių metu paimtos psichotropines medžiagos, įvairios talpos, įrankiai. Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų lietęs minėtas talpas, kuriose rastas BMK, ant jų neišvengiamai būtų likę jo pėdsakų. Tačiau atlikus specialisto išvadas, tokių pėdsakų nerasta.

A. K. pažymi, kad užfiksuotų telefoninių pokalbių metu jis su A. Žl. bei A. S. kalbėjo apie garažo, esančio Jonavoje, signalizacijos kodą, o ne apie garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigia, kad minėtame Jonavoje esančiame garaže jis laikė rąstus, medines spynas, skirtas medinių namų statybai, nes tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą. Apeliantas nurodo, kad kratos metu Kaune (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti raktai, kuriais, atlikus eksperimentą, atrakinti garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vartai. Nuteistasis paaiškina, kad šis garažas priklausė jam, todėl normalu, kad jis turėjo raktus. Tačiau, pastarojo teigimu, byloje nepaneigta aplinkybė, jog kiti garažo raktai buvo pas M. R., kuris naudojosi šiuo garažu ir laikė ten įvairias statybines medžiagas bei psichotropines medžiagas. Apeliantas teigia manantis, kad šioje baudžiamojoje byloje yra svarbu nustatyti, ne kam priklausė minėtas garažas, o kas faktiškai juo naudojosi. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis su A. Žl. disponavo BMK arba žinojo, kad BMK yra jam priklausančiame garaže.

Dėl įrenginio, skirto psichotropinių medžiagų gamybai, neteisėto laikymo

Apeliantas nurodo, kad garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), jis nelaikė įrenginio, skirto psichotropinių medžiagų gamybai, tokio įrenginio nematė ir nieko apie jį nežino. Nuteistasis pažymi, kad 2008 m. vasario 27-28 d. buvo slapta patekta į minėtą garažą, jame be kitų ten buvusių daiktų buvo apžiūrėta metalinė talpa, tačiau ant jos jo (A. K.) pėdsakų ir psichotropinių medžiagų nerasta. 2009 m. liepos 23 d. minėta talpa buvo rasta A. St. naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune (duomenys neskelbtini). Ši talpa buvo padidinta, papildomai pritvirtinta viena dalis, talpoje įdėtas apie 82 centimetrų ilgio ir 11,5 centimetrų skersmens vamzdis, kuris pritvirtintas prie juodos spalvos plastikinio dangčio. Specialisto išvadoje nustatyta, kad ant plastikinio dangčio su pritvirtintu metaliniu vamzdžiu ir metalinės talpos paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Nuteistasis pažymi, kad jam nėra žinoma, kas perdirbo šią metalinę talpą ir kas ja naudojosi, o jo teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. R. parodė, kad minėta metalinė talpa yra jo, jis ją perdirbo ir ja naudojosi. Tačiau skundžiamame nuosprendyje šie M. R. parodymai nevertinami, o šioje nuosprendžio dalyje remiamasi pokalbių įrašais, kuriuose užfiksuoti pokalbiai apie garažo, esančio Jonavoje, ne Kaune, kodą.

Dėl neteisėto disponavimo prekusoriumi iki 2009 m. gegužės 14 d. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini)

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog po statybų, tvarkydamas garažą, rado jame kelis butelius su skysčiu. Galvodamas, kad tai yra skiediklis, šiuos butelius pasiliko, tačiau tikrai nežinojo, jog buteliuose buvo BMK. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog ant butelio su užrašu „Dobilas“ rasti jo dešinės rankos nykščio pėdsakai, o ant elektroninių svarstyklių „Sensor“ rasti BMK pėdsakai. Tačiau apeliantas šią aplinkybę aiškina tuo, kad jis lietė garaže buvusius butelius, galėjo liesti ir svarstykles, naudojamas žuvų maistui ir žuvytėms pasverti. Nuteistasis teigia, kad šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas jo kaltę, rėmėsi specialisto išvada, kad 2009 m. spalio 8 d. ant kratos metu paimto automobilio VW Transporter, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių kišenės vidinių paviršių buvo rasti BMK pėdsakai. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad prieš atliekant kratą šiuo automobiliu A. Žl. ir A. J. vyko į prie (duomenys neskelbtini) esantį kaimą gaminti BMK. Byloje nėra duomenų, kad su minėtu automobiliu gaminti BMK būtų važiavęs jis (A. K.).

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis)

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. nėra buvęs Alytaus rajone esančiame (duomenys neskelbtini), jis net nežino, kur šis kaimas yra. Be to, jis nežinojo ir apie ten gaminamas psichotropines medžiagas, tam reikalingų medžiagų netiekė nei jis vienas, nei su A. St.. Visi nuteistieji, išskyrus P. K., taip pat nepatvirtino, kad A. K. tiekė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas chemines medžiagas. Nuteistasis teigia manantis, kad P. K. parodymai apie tai, kad A. K. prašymu jis per tris kartus išvirė 3 litrus gyvsidabrio chlorido - „klijų“, turėtų būti vertinami kritiškai, nes šie parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje pirmoje apklausoje P. K. nieko neparodė apie tai, kad A. K. prašymu virė „klijus“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po to, kai kitose apklausose P. K. davė jam (A. K.) nepalankius parodymus, jis (P. K.) buvo paleistas iš suėmimo, o skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tik pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis teigia manantis, kad P. K., duodamas melagingus parodymus, pašvelnino savo padėtį. Apeliantas neatmeta galimybės, kad tokių parodymų davimas galėjo būti P. K. ir policijos pareigūnų susitarimas. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į P. K. parodymus, kad šis A. K. prašymu nupirko 180 litrų acetono, kurį vėliau atvežė į jo (A. K.) garažą. Tačiau apeliantas nurodo, kad garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ne kartą lankėsi policijos pareigūnai, tačiau acetono jie nerado. Nuteistasis teigia nežinantis, ką savo garaže laikė P. K..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad telefoniniuose įrašuose yra girdimi P. K. pasakymai „ten lygiai vienas“ (b. l. 35, t. 4), „ten vienas 1,2“ (b. l. 35, t. 4), „3,2“ (b. l. 35, t. 4), „vienas penki“ (b. l. 28, 36-37, t. 4). Nuteistasis teigia, kad šiuose įrašuose užfiksuoti pokalbiai yra apie žuvų maistą – dafnijas, kurias jie kartu su P. K. ar pastarasis vienas gaudydavo ir sugautas laikydavo šaldytuve. A. K. nurodo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs visus jo pokalbių su P. K. įrašus, nebūtų kilę abejonių, apie ką buvo kalbama. Tačiau, nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje remiamasi tik tokių pokalbių ištraukomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. kartu su P. K. vykdavo į Lenkiją. Šių kelionių metu P. K. su apeliantui nežinomais asmenimis kalbėdavo apie narkotinių medžiagų įgijimą ir realizavimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tokių pokalbių suvestinių šioje baudžiamojoje byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad P. K. yra „globojamas“ policijos pareigūnų.

Nuteistasis, remdamasis liudytojos B. J. parodymais apie tai, kad dėl didelės apimties nebuvo galimybės pateikti visų telefoninių pokalbių stenogramų, teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryta galimybė manipuliuoti pokalbių turiniu kaltinimui palankia linkme.

Apeliaciniame skunde cituojami P. K. parodymai, kad nuotraukose užfiksuoti kibirėliai yra tokie pat, kokius jam duodavo A. K. išvirtiems „klijams“ supilti. Tačiau apeliantas nurodo, kad žuvų maistui laikyti jis iš tikrųjų duodavo kibirus, tačiau šie kibirai buvo kitokie – graduoti. Nuteistojo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu jis P. K. būtų davęs tokius kibirus, kokie nurodyti pastarojo apklausos protokole, tai nereikštų, kad kibirai yra tie patys, kurie buvo rasti (duomenys neskelbtini). A. K. paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) rasti kibirai nebuvo kažkaip specialiai pažymėti, ant jų nebuvo rasta jo pėdsakų, be to, tokių kibirų galima laisvai nusipirkti prekybos vietose.

Apeliantas teigia, kad M. R. parodė, jog gaminti narkotines medžiagas išmoko pats, visą įrangą ir chemines medžiagas įsigijo ir atsivežė į (duomenys neskelbtini) taip pat pats, o A. K. su metamfetamino gamyba nesusijęs. Liudytojas A. U. parodė, kad A. K. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir cheminių medžiagų ten netiekė. Nuteistasis nurodo, kad iš užfiksuotų pokalbių namuose su A. Žl. taip pat matyti, kad jam (A. K.) nebuvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) ar kad jis turės į šį kaimą tiekti chemines medžiagas. Be to, iš užfiksuotų pokalbių (duomenys neskelbtini) yra žinoma, kad už metamfetaminą gautas pelnas buvo dalijamas į tris dalis: A. Žl., M. R. ir G. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu jis būtų tiekęs chemines medžiagas, gautu pelnu būtų dalijamasi ir su juo. Tačiau tokių duomenų minėtuose pokalbiuose nėra. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, paneigia, kad jis tiekė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas chemines medžiagas ir padėjo pagaminti labai didelį kiekį metamfetamino.

Dėl neteisėto laikymo denatūruoto etilo alkoholio skiedinio (iki 2009 m. gegužės 19 d.) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune

Apelianto teigimu, denatūruotas etilo alkoholio skiedinys priklausė M. R., šią aplinkybę patvirtino ir pastarasis. Nuteistasis nurodo, kad garažu nesinaudojo, todėl nežinojo, kad jame M. R. laikė minėtą skiedinį bei statybines medžiagas. Be to, A. Žl. parodė, kad kalbėdamas su M. R. sužinojo, kad talpose esantis skystis yra etilo skiediklis, kuris priklauso M. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ant minėtų talpų nebuvo rasta jo pėdsakų.

Dėl nusikalstamo susivienijimo

Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamo susivienijimo yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateikta versija, bendro pobūdžio teiginiais ir įrašytų dalies pokalbių komentavimu. Apeliantas nurodo, kad didelė dalis įrašytų pokalbių yra nesuprantama dėl girdimo triukšmo, kita dalis – neaiški, beveik prie kiekvieno pokalbio stenogramos nurodytas neaiškus tekstas, padaryti prierašai ir net pateikiamos išvados. Be to, dėl įrašuose girdimo triukšmo bei neaiškių pokalbių turinio trūksta didelės dalies pokalbių teksto. Nuteistasis teigia, kad minėtuose įrašuose yra girdimi pokalbiai buitinėmis temomis, tačiau šiuos pokalbius prokurorai siejo su psichotropinėmis medžiagomis ir jų gamyba.

Apeliantas pažymi, kad liudytojai B. J., D. G., A. U. parodė, kad jis (A. K.) ir A. St. būdavo išvykę gaminti metamfetamino, ir jų telefonai būdavo išjungti keletą dienų. Tačiau, nuteistasis teigia manantis, kad tokie liudytojų parodymai laikytini tik prielaidomis, nes jie negalėjo paaiškinti, kur ir kokiais kiekiais buvo gaminamas metamfetaminas, kiek jo buvo pagaminta, kur, už kiek ir kam jis buvo realizuotas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nuteistieji M. R. ir G. R. parodė, kad A. K. jų nemokė gaminti psichotropinių medžiagų.

Nuteistasis dar kartą atkreipia dėmesį, kad jis nežinojo, kaip buvo gaminamos psichotropinės medžiagos Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), kaime prie (duomenys neskelbtini), šiose vietose jis nebuvo ir metamfetamino gamybai cheminių medžiagų netiekė. Apeliantas nurodo M. R. pardavęs du maišus trąšų, tačiau šios medžiagos naudojamos tik žemės ūkyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo S. L. parodymai apie tai, kad A. K. jį mokė gaminti psichotropines medžiagas, turėtų būti vertinami kritiškai. Nuteistasis nurodo, kad šis liudytojas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), gamindamas metamfetamina, jam buvo pareikšti įtarimai. Todėl, nuteistojo manymu, S. L., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė tokius parodymus apie kitus asmenis. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad tą dieną jis su A. K. važiavo pas pusbrolį į sodybą, maišus (duomenys neskelbtini) pakrovė nepažįstamas asmuo, o Čekiškėje šiuos maišus iškrovė ne A. K., nes jis tuo metu valgė. Be to, specialistas paaiškino, kad iš Čekiškėje rastų medžiagų neįmanoma pagaminti metamfetamino.

Apeliantas pažymi, kad iš jo 2009 m. gegužės 14 d. buvo paimti ranka rašyti rašteliai. Nuteistasis paaiškina, kad M. R. prašė jo surasti medžiagų, klausė, kiek jos kainuoja. Kadangi daugelį iš M. R. nurodytų medžiagų buvo galima įsigyti parduotuvėje, A. K. teigia surašęs dideles šių medžiagų kainas, kad M. R. jas ir įsigytų būtent parduotuvėje. Dėl rastų indikatorių rūgštingumui matuoti apeliantas paaiškina, kad jie buvo skirti akvariumo, kuriame laikomos žuvytės, vandens rūgštingumui matuoti. Be to, šie indikatoriai ir buvo rasti garaže, prie akvariumų. Radijo ryšio blokavimo ir kitais prietaisais, A. K. teigimu, jis nesinaudojo, jie priklausė jo sūnui H. K..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesant jokių A. K. kaltės įrodymų dėl kitų nusikalstamų veikų, jis nuteistas tik kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Tačiau nuteistasis teigia, kad jo bendravimas su kitais nuteistaisiais buvo ne nusikalstamo pobūdžio. Apeliantas nurodo, kad A. Žl. jam nevadovavo, o V. P. jis apskritai nepažinojo. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinių medžiagų realizavimą, atsiskaitymus už jas, bendrą kasą.

Dėl skundžiamu nuosprendžiu neišspręsto su daiktiniais įrodymais susijusio klausimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos garaže metu buvo paimta nauja, dar net neišpakuota džiovyklė, skirta vaisiams, grybams džiovinti. Ši džiovyklė nebuvo rasta (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra išspręstas klausimas dėl šios džiovyklės, kaip daiktinio įrodymo. Apelintas prašo džiovyklę grąžinti jam.

Dėl bausmės

A. K. teigimu, net ir tuo atveju, jei jis būtų padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę: atsižvelgė į išnykusį teistumą, nepagrįstai akcentavo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti, neatsižvelgė į blogą jo sveikatos būklę, t. y. nustatytą neįgalumą. Aplinkybę, kad A. K. pasveikimo galimybės yra ribotos, jam reikalingas specialus maitinimas ir tinkamos gyvenimo sąlygos, patvirtina specialisto išvada bei teismo posėdyje apklaustas ekspertas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad net ir būdamas neįgalus, jis dirbo pagal verslo liudijimą, turėjo pragyvenimo lėšų, nesiekė užsidirbti nusikalstamu būdu.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaip jo kaltės įrodymu, rėmėsi protokolais apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir prie jų pridėtomis pokalbių suvestinėmis bei laikmenomis, taip pat sekimo protokolais, S. L., R. G., B. J., A. U. ir D. G. parodymais. Nuteistojo teigimu, minėtais protokolais apie techninių priemonių panaudojimą šioje byloje remtis negalima, nes jų turinys yra subjektyvus. Apeliantas paaiškina, kad šiuose protokoluose yra apibendrinamas pokalbių turinys ir nurodoma, apie ką vyko pokalbiai – protokolus surašiusi B. J. rėmėsi savo įsivaizdavimais ir protokoluose suformulavo savo išvadas. A. S. pažymi, kad didžioji dalis protokole nurodytų išvadų, kaip paaiškėjo pirmosios instancijos teisme, neatitinka tikrovės. Nuteistasis paaiškina, kad 2010 m. kovo 30 d. protokole nurodyta, kad 200(skunde trūksta skaičiaus) kovo 28 d. 11 val. 29 min. vykusio pokalbio metu A. S. kalbėjo su A. Žl. apie narkotikų kontrabandą į Suomiją. Tačiau apeliantas nurodo, kad, kaip paaiškėjo, šiame pokalbyje jis nedalyvavo, o su A. Žl. kitas asmuo kalbėjo apie žvejybą užsienyje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šį bei kitus pokalbius šifravusi B. J. pripažino suklydusi nurodydama, kad minėtame pokalbyje dalyvavo A. S.. Apeliantas nurodo, kad tokių klaidų, kai pokalbį bandoma sutapatinti su bylos aplinkybėmis, yra ir kituose protokoluose, todėl jie negali būti objektyviais ir patikimais įrodymais. Minėti protokolai neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, nes protokoluose turi būti nurodomi nustatyti objektyvūs duomenys, o ne pareigūnų vertinimai ir išvados.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, jog daugumoje pokalbių girdimas ne jo balsas. Todėl, abejonių pašalinimui, byloje turėtų būti paskirta atlikti fonoskopinė ekspertizė ir nustatytas pokalbiuose dalyvavęs asmuo.

Nuteistasis teigia manantis, kad kai kurių liudytojų parodymai taip pat neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Liudytojai B. J., A. U. ir D. G. yra policijos pareigūnai, dalyvavę ikiteisminiame tyrime. Šie asmenys apie bylos aplinkybes sužinojo ne kaip paprasti asmenys, o vykdydami savo tarnybines funkcijas, todėl jų parodymai, apelianto manymu, yra subjektyvūs ir neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo remiamasi minėtų pareigūnų parodymais apie tai, kad su kitais nuteistaisiais A. S. bendravo verslo klausimais. Nuteistasis nurodo, kad A. Žl. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, šioje bendrovėje dirbo vadybininku, todėl jie aptarinėdavo bendrovės finansinę – ūkinę veiklą, planavo gamybą, sprendė kitus gamybinius klausimus; V. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl su juo bendravo tik darbiniais klausimai; su M. R., G. R. ir A. J. taip pat bendravo tik darbiniais klausimais, o A. K. pažinojo kaip A. Žl. giminaitį. Apeliantas pažymi, kad su šiais asmenimis jokių nusikalstamų veikų neplanavo ir nedarė.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apelianto teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jokio pavaldumo, hierarchijos tarp jo ir kitų nuteistųjų nebuvo, jie neaptarinėjo nusikalstamos veiklos, pelno siekimo, A. Žl. jo veiksmams neturėjo jokios įtakos, niekas nepaskirstydavo ir užduočių bei vaidmenų, bendromis lėšomis nedisponavo. Nuteistasis pažymi, kad ryšio priemonėmis naudojosi aptarinėdamas darbinius reikalus su bendradarbiais. Apeliantas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamyboje buvo naudojamos bendrovės lėšos.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto S. L. parodymai yra reikšmingi sprendžiant jo (A. S.) kaltės klausimus. Apeliantas nurodo, kad minėtas liudytojas teigė, jog 2009 m. gegužės 10 d. pas jį į namus automobiliu atvyko V. P., automobilį vairavo A. S., kuris vėliau juos aplinkiniais keliais nuvežė iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės. Šioje degalinėje juos paėmė M. R.. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad liudytojo nurodytą dieną A. S. vežė V. P. į S. L. namus, po to - iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės. Tačiau nuteistojo teigimu, iki minėtos dienos jis S. L. nepažinojo, jį ir V. P. vežė tik pastarojo paprašytas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. P. jam buvo sakęs, kad su draugu vyksta žvejoti, su savimi jis turėjo ir žvejybos įrankius. Todėl nuteistasis negalėjo įtarti, kad jo vežami asmenys užsiima neteisėta veikla, o tuo labiau, kad šie asmenys, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo vežami mokytis gaminti psichotropines medžiagas. Be to, apeliantas pažymi, kad S. L. ir V. P. į degalinę vežė jam žinomu artimiausiu keliu, nuo nieko nesislapstydamas. A. S. teigia, kad jeigu jis būtų dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, V. P. ir S. L. būtų pats nuvežęs iki galutinio kelionės tikslo - į (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino R. G. parodymų dalies, kurioje jis teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis patalpomis naudojosi pagal panaudos sutartį, šiose patalpose gamino trinkeles, šulinių ritinius. Be to, šis liudytojas parodė ir asmenis, su kuriais gamino prekusorių BMK ir tai, kad A. S. apie BMK gamybą nieko nežinojo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis davė nuoseklius parodymus, savo kaltės neneigė, jo parodymų turinys atitinka ir kitų nuteistųjų duotus parodymus bei faktines bylos aplinkybes. Be to, nuteistieji A. Žl., M. R., G. R., V. P., A. K. ir A. J. parodė, kad jis (A. S.) nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo ir nusikalstamų veikų nedarė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuoseklius nuteistųjų parodymus vertino kritiškai arba visai jų nevertino ir neaptarė.

Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Artūras Špilkovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. P.: dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, o jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnį ir 260 straipsnio 3 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamo susivienijimo požymis – pastovūs ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Advokato teigimu, jo ginamasis ilgą laiką iki paskiriant jam suėmimą dirbo krovininio automobilio vairuotoju, iš teisėtai gaunamo darbo užmokesčio išlaikė tris nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teisme liudytojai policijos pareigūnai paneigė, kad V. P. turėjo kokių nors ryšių su kitais nuteistaisiais, jis bendravo tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju A. S. ir šios bendrovės akcininku bei darbuotoju A. Žl.. Gynėjas pažymi, kad V. P. taip pat parodė, kad su minėtais asmenimis jį siejo tik darbiniai santykiai, o važiuodamas į M. R. ir G. R. sodybą padėti vienam iš jų, nenurodęs direktoriui tikslios priežasties, paprašė kelių laisvų dienų. Tokių nuteistojo parodymų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme Kauno apskrities kriminalinės policijos pareigūnai siekė sukompromituoti jo ginamąjį. Liudytoja B. J. nekonkrečiai parodė, kad V. P. su kitais nuteistaisiais siejo pastovūs nusikalstami ryšiai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 2009 m. kovo mėnesį A. S. telefonu bendravo su V. P.. Tačiau gynėjas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad telefoniniai pokalbiai vyko ne apie darbinius reikalus ar kad buvo kalbama užmaskuota forma. A. Špilkovo teigimu, nėra pagrindo netikėti V. P. parodymais, kad iki atvykimo į jau policijos kontroliuojamą ir stebimą sodybą (duomenys neskelbtini), jis nežinojo apie draudžiamų medžiagų gamybą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nenustatyta, kad A. S. ar kuris kitas nuteistasis įtakojo V. P. veiksmus, priėmė už jį sprendimus, galėjo V. P. parduoti kitiems asmenims ar pasiųsti mokytis neteisėtų veiksmų. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad jo ginamasis neteisėtai gamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, prieštarauja teiginiams, kad V. P. mokėsi gaminti šią medžiagą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, jog daug didesnę iniciatyvą mokytis gaminti psichotropines medžiagas rodė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. L., visiems pasipasakojęs apie turimus abejotinus ryšius Rusijoje bei žinojęs, kur užsienyje gali būti realizuotos draudžiamos medžiagos. Iš slaptai įrašytų pokalbių žinoma, kad S. L. aiškino V. P., kad ateityje jis ruošiasi dirbti kartu su juo, tada reikės labiau domėtis kainomis (b. l. 146, t. 5). Apeliantas nurodo, kad pokalbių metu V. P. paminėjo Audrių, tačiau iš pokalbių turinio negalima daryti išvados, kad V. P. savo planus ar veiksmus derino su kitais asmenimis ar kad jo veiksmus kas nors įtakojo (b. l. 153-155, t. 5). Gynėjo teigimu, iš pokalbių įrašų darytina išvada, kad S. L. ir V. P. neturėjo jokios konkrečios informacijos apie draudžiamų medžiagų gamybą ar prekybą šiomis medžiagomis, tačiau kartais bandė pasipuikuoti neįmanomais dalykais: gauti acetono tonomis, paspėlioti apie nelegalioje rinkoje galiojančias kainas ir pan. Gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad V. P. su kitais asmenimis buvo susivienijęs daryti bendrą nusikalstamą veiką, kad jį su kitais asmenimis siejo ilgalaikiai, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, kad jis turėjo tam tikrą vaidmenį ar užduotis. Be to, pas V. P. nebuvo rastas ryšio ar kitų techninių priemonių, palengvinančių nusikalstamų veikų darymą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. P. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, nes pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas minėtą nusikalstamą veiką kaip baigtą nusikaltimą gaminti psichotropines medžiagas. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 10 punktą, kad gaminimas yra procesas, kurio metu gaunamos psichotropinės ar narkotinės medžiagos, nepriklausomai nuo gamybos būdo. Gaminimas pripažįstamas baigtu, kai yra pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti medžiagos. Apelianto teigimu, atsižvelgiant šį „gaminimo“ apibrėžimą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti 2010 m. lapkričio 10 d. duotus liudytojo D. G. parodymus, kad iš įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rastų medžiagų pagaminti metamfetaminą galima, tačiau trūksta kai kurių komponentų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šie liudytojo parodymai prieštarauja vėliau pateiktai specialisto išvadai, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) paimtų miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. Špilkovas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo pašalinta abejonė, ar pagaminta medžiaga buvo tinkama vartoti ir ar tai vertintina kaip baigtas nusikaltimas. Apeliantas teigia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo ginamasis nemokėjo gaminti ir nepagamino tinkamos vartoti psichotropinės medžiagos. V. P. gaminti psichotropinę medžiagą mokęs M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nei jam (V. P.), nei kuriam nors kitam asmeniui jis neatskleidė gamybos technologijos.

Apeliaciniame skunde taip nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje neįvertinta slapta padarytų pokalbių įrašų atsiradimo aplinkybės bei Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. OS3-766. Apeliantas teigia, kad ši nutartis patvirtina, jog neteisėta gamyba (duomenys neskelbtini), dar iki į ją atvažiavo V. P., buvo kontroliuojama, ši sodyba jau buvo apžiūrėta policijos pareigūnų, joje buvo įrengta slapto pasiklausymo įranga, todėl tik nuo policijos pareigūnų veiksmų priklausė, kada nusikalstamai veikai bus užkirstas kelias. Esant šioms aplinkybėms, advokatas nurodo, kad V. P. savo veiksmais nepadarė žalos visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai, šiems objektams nebuvo iškilusi reali grėsmė, nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos policijos pareigūnų. Todėl V. P. nusikalstama veika, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, negali būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, ši veika turėjo būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2005).

Advokatas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kad V. P. mokėsi gaminti ne psichotropinę medžiagą, o tik prekursorių BMK, o už tokią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta ne Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje, o 266 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalį, šių nuteistajam palankų aplinkybių neanalizavo. Aplinkybę, kad V. P. nebuvo leidžiama gaminti metamfetamino, patvirtino (duomenys neskelbtini), parodęs, kad V. P. gamino tik BMK. Šiuos parodymus patvirtina ir kita pirmosios instancijos teismo neanalizuota aplinkybė, kad ant nuteistojo rankų nebuvo rasta metamfetamino pėdsakų, šios medžiagos pėdsakų buvo rasta tik ant jo striukės, kelnių ir guminių batų. Skundžiamame nuosprendyje liko neįvertina aplinkybė, kad ant V. P. drabužių minėti pėdsakai galėjo likti dėl užterštos aplinkos, buvusių kontaktų su kitų asmenų rūbais ir batais. Apeliantas pažymi ir tai, kad ant S. L., gaminusio metamfetaminą, rankų šios medžiagos pėdsakai buvo rasti.

A. Špilkovas teigia, kad jo ginamojo kaltė buvo įrodinėjama nesant duomenų apie (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje rastą psichotropinę medžiagą – kada, kas ir kur ją pagamino, ar ji yra tinkama vartoti. Be to, byloje yra duomenų, kad psichotropinė medžiaga buvo gaminama ir kitose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, gamybai naudojami indai buvo pervežami, tokie indai buvo rasti ir tokiose vietose, kur gamyba nebuvo vykdoma.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ reikalavimus. Šio nutarimo 17 punkte teigiama, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai, už tokių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje, padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, o taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Gynėjas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad V. P. suprato, kad jis gamina BMK, nes apklausiamas teisme parodė, kad jam buvo pasakyta, jog bus gaminami ne narkotikai. Be to, 2011 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje specialistas Urbonavičius parodė, kad metamfetamino gamyba yra santykinai paprasta, pagrindinė medžiaga yra BMK, kurią pagal bylos duomenis ir gamino V. P.. Advokatas taip pat teigia, kad draudžiamų medžiagų pas jo ginamąjį nebuvo rasta, o byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu rastos medžiagos priklausė V. P. ar buvo jo žinioje.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. P. paskirta bausme už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo ginamojo nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą pagaminti prekursorių arba psichotropines medžiagas, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, paskirti švelnesnę bausmės rūšį. A. Špilkovas pažymi, kad V. P. nepadarė nieko blogesnio ar pavojingesnio nei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. L., kurio parodymų vertingumas, atskleidžiant padarytas veikas, labai abejotinas. Be to, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, V. P. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, neturėdamas jokio išankstinio susitarimo su kitais asmenimis. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis, nežinodamas, kad yra slapta klausomasi jo pokalbių, kitiems asmenims pareiškė, kad gamyba gali pakenkti jo sveikatai, todėl daugiau jis šia veikla neužsiims. Tokį V. P. apsisprendimą pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo vertinti kaip nepavykusį savanorišką atsisakymą daryti nusikalstamą veiką ir pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, kad tokio pobūdžio atsisakymo neišreikęs S. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors su teisėsaugos institucijomis sutiko bendradarbiauti tik po jo sulaikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad V. P. yra vedęs, neteistas, iki paskiriant jam suėmimą dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, išlaikė tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką buvo trumpalaikis ir atsitiktinis, jokios naudos iš šios veikos jis negavo. A. Špilkovas teigia manantis, kad V. P. paskirta griežtesnė bausmė nei prašė prokurorai yra neteisinga.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota, jog nuosprendyje aptarta bendrininkavimo forma yra būtent nusikalstamas susivienijimas ir kad šio nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo jis (A. J.). Nuteistasis pažymi, kad atsižvelgiant į baudžiamąjį įstatymą, baudžiamosios teisės doktriną bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtinas nusikalstamo susivienijimo požymis yra trijų ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai specialiai tam, kad bendrai darytų bent viena sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 10 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-668/2003, Nr. 2K-545/2009, 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008).

A. J. teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir buvo pilnavertis A. Žl. organizuoto ir jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys. Apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės gali nebent patvirtinti jo kaltę dėl nesunkaus nusikaltimo, t. y. prekursoriaus gamybos ir laikymo, tačiau nepatvirtina jo sąmoningo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, nuteistasis teigia manantis, kad skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kaip pasireiškė hierarchinė nusikalstamo susivienijimo struktūra ir koks buvo jo (A. J.) vaidmuo šioje struktūroje, koks buvo jo pavaldumo ryšys su kitais minėto susivienijimo nariais bei vadovu, kokias įbauginimo priemonės buvo naudotos prieš jį ar jis naudojo prieš kitus asmenis. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kad su A. J. buvo pasidalijama iš nusikalstamos veiklos gautu pelnu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrašyti pokalbiai, vykę tarp A. J. ir A. Žl., patvirtina, kad šie asmenys buvo seniai pažįstami (17 metų), todėl turėjo daug apie ką pakalbėti, tačiau jų pokalbiai nebuvo susiję su nusikalstamomis veikomis. Be to, iš šių pokalbių darytina išvada, kad A. J. ir A. Žl. bendravimas yra neįprastas hierarchine prasme kaip susivienijimo vadovo ir jo pavaldinio. Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas išskyrė 2008 m. kovo mėnesio – spalio mėnesio laikotarpį, nurodydamas, kad jis (A. J.), kaip nusikalstamo susivienijimo narys, mobiliojo ryšio priemonėmis bendravo su A. Žl. ir A. K.. Nuteistasis pažymi, kad su minėtais asmenimis jie yra pažįstami daugelį metų, todėl minėtas laikotarpis nėra kažkuo ypatingas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įrodžius, jog jis gamino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorių, nereiškia, kad jis yra kaltas dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybos. Šį teiginį patvirtina Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. balandžio 13 d. prokuroro A. Alimo nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, kuriame nurodoma, kad nėra faktinių duomenų, kad būtent iš A. J. 2008 m. vasarą pagaminto prekursoriaus 2009 m. gegužės 10-13 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Šiame nutarime taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad A. J. neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriumi, tačiau ši aplinkybė, nesant kitų tai patvirtinančių faktinių duomenų, savaime neleidžia daryti išvados, jog įtariamasis tiesiogiai kaip vykdytojas, ar kitos rūšies bendrininkas, 2009 m. gegužės 10-13 d. gamino psichotropines medžiagas, ratas Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad jo baudžiamoji byla dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nutrauktina, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Nuteistasis pažymi, kad jeigu jo padaryta nusikalstam veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje, nėra laikoma jo specialiu vaidmeniu ar užduotimi bendroje nusikalstamo susivienijimo veikloje, tai reiškia, kad jis neturėjo jokio vaidmens šio susivienijimo veikloje.

A. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi įrašytais pokalbiais, vykusiais 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. kovo 30 d. Apelianto teigimu, iš šių pokalbių galima daryti nebent išvadą, kad A. Žl., susitikęs su kitais asmenimis, kalbėjo apie jį (A. J.), ir šie pokalbiai nebent parodo ketinimą išmokyti A. J. gaminti metamfetaminą ar ketinimą, prižiūrint A. J., įsitikinti, ar A. K., gamindamas metamfetaminą, nesukčiauja. Nuteistasis pažymi, kad iš šių pokalbių yra akivaizdu, kad niekas, net jei ir buvo planuota, nebuvo padaryta. Apeliantas teigia manantis, kad, remiantis tik kitų asmenų pasakojimais apie ketinimą kažką daryti, negali būti pripažinta jo kaltė dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje taip pat remiamasi pokalbiais, kuriuose dalyvavo ir jis (A. J.): 2009 m. kovo 30 d., 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. gegužės 6 d. pokalbiai. Tačiau apelianto teigimu, šie pokalbiai nieko neparodo apie bendro tikslo siekimą. A. J. nurodo, kad iš 2009 m. kovo 31 d. pokalbio, kuriame A. Žl. pasakojo A. J., kad prikalbino S. L. mesti vilkiko vairuotojo darbą, negalima daryti išvados apie nusikalstamos veikos darymą, o iš 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. gegužės 6 d. pokalbių, kuriuose kalbama apie prekursorių, galima daryti išvadą nebent apie nesunkaus nusikaltimo darymą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje esantys operatyviniai duomenys be teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais A. J. kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis teigia manantis, kad visi garso įrašai yra užfiksuoti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalimi, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-332/2006, N.r 2K-7-141/2008, Nr. 2K-124/2004, Nr. 2K-633/2007, Nr. 2K-120/2008, 2A-P-2/2009. Nr. 2K-624/2006, 2K-7-141/2008, 2K-4/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl Lietuvos Respublikos BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintomis rekomendacijomis dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos BPK normų taikymo 6 punktu, nurodo, kad dar 2008 m. liepos 15-16 d., vykdant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, buvo slapta patekta į AB (duomenys neskelbtini) patalpas, kur buvo paimti rastų miltelių pavyzdžiai. Jau kitą dieną, t. y. 2008 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad paimtuose milteliuose rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako pėdsakai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad per dvi dienas, atliekant operatyvinius veiksmus, buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, todėl turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, operatyviniai veiksmai turėjo būti nutraukti, o kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai turėjo būti atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis. Tačiau nuteistasis pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas nebuvo, ir operatyviniai veiksmai neteisėtai buvo tęsiami toliau. Todėl, apeliantas teigia manantis, kad visi paskesni operatyviniai duomenys – telefoniniai pokalbiai, gyvenamosiose A. Žl. patalpose užfiksuoti garso įrašai - yra gauti neteisėtai, todėl jie negali būti laikomi leistinais įrodymais.

Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimais, atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, nes teismas tikėjo tik prokurorų pateiktomis versijomis, o skundžiamas nuosprendis buvo priimtas stengiantis surasti bet kokį ryšį tarp jo (A. J.) ir nuteistojo A. Žl..

Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvada apie tai, jog jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais: pirmosios instancijos teismas neįrodė, kuo pasireiškė A. J. veika. Nuteistasis teigia, kad baudžiamajame procese taikoma taisyklė, kad neįrodytas kaltumas prilygsta įrodytam nekaltumui.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009 m. kovo 27 d. A. K., A. St. ir S. L. važinėjo po Kauno apylinkes, norėdami patikrinti, ar jie nėra sekami. Nuteistasis pažymi, kad šio pasivažinėjimo metu jis ir kiti nuteistieji nedarė nieko nusikalstamo, todėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nesuprantama, be to, minėtas pasivažinėjimas buvo fiksuojamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Apeliantas teigia manantis, kad skundžiamame nuosprendyje negalėjo būti remiamasi ir kita operatyvinio sekimo metu užfiksuota aplinkybe, t. y. kad 2009 m. kovo 27 d. A. J., A. K., A. St. ir S. L. važiavo į P. K. namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kur pasikrovė į automobilį juodus polietileninius maišus, vėliau įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad šie operatyvinio sekimo duomenys gauti 2009 m. kovo 27 d., tačiau, kaip buvo minėta ankščiau, 2008 m. liepos 17 d. turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o operatyviniai veiksmai - nutraukti.

A. J., cituodamas Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio komentarą, teigia, kad jo veiksmuose nebuvo nustatytas nei vienas iš šios bendrininkavimo formos požymių – naudos gavimas iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavimas grupės susirinkimuose, bendrų klausimų sprendimas, nuolatinių ryšių palaikymas su kitais susivienijimo nariais, nustatytos tvarkos laikymasis, pinigų įnešimas į bendrą „fondą“, naudojimasis grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose, laisvalaikio leidimas su kitais susivienijimo nariais ir pan.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis nurodo, kad minėto straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė jam paskirta neatsižvelgus į jo asmenybę, šeimyninę padėtį bei kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

Apeliantas teigia nesuprantantis, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jis nusikaltimus padarė ne atsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir padaryti nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Nuteistasis pripažįsta, kad ankščiau buvo teistas, tačiau nurodo, kad šiuo metu jo teistumai yra išnykę. A. J. teigia sutinkantis su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad jis neprisipažino dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl prekursorių gaminimo jis prisipažino visiškai, ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jo prisipažinimas buvo nenuoširdus, duodamas parodymus jis bandė apkaltinti kitus asmenis ir taip sušvelninti savo atsakomybę.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, turtinio pobūdžio. Be to, šia nusikalstama veika nebuvo sukelti nepašalinami padariniai ar reali žala, todėl ši aplinkybė pripažintina kaip mažinanti nusikalstamos veikos pavojingumą.

Nuteistasis nurodo, kad, skiriant bausmę, turi būti įvertinamos ne tik kaltininką neigiamai, bet ir teigiamai apibūdinančios aplinkybės – tvirti socialiniai ryšiai, artimiausia aplinka, šeiminė padėtis ir pan. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevertino, ar minėto dydžio bausmės paskyrimas nepakenks jo teigiamai socialinei aplinkai bei socialiniams ryšiams, taip pat neatsižvelgė, ar paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę bus pasiekta daugiau naudos nei padaryta žalos jam, jo šeimai, artimiesiems ir kitiems asmenims. A. J. nurodo, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kartu su žmona augina mažametę dukrą, buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Nuteistasis teigia, kad paskyrus jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, jis negalės rūpintis savo šeima, gali iškilti net ir šeimos iširimo grėsmė, kas labai neigiamai pakenktų jo socialinei aplinkai. Be to, apeliantas nurodo, kad ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, nuolatiniai išgyvenimai dėl šeimos neturėtų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei, be to, tai sukeltų itin skaudžius tiek materialinius, tiek dvasinius padarinius. A. J. teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, ar minėti materialiniai ir dvasiniai padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo teigiamą socialinę orientaciją bei visuotinai priimtinų moralės normų laikymąsi patvirtina ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Nuteistasis teigia manantis, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas vien tam, kad būtų įgyvendintas nubaudimo tikslas ir kad jis (A. J.) pajustų neigiamus bausmės padarinius, nelaikytinas teisingu ir iškreipia bausmės paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas nurodo, kad jam turėtų būti paskira švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta maksimali bausmė. Nuteistasis dar kartą pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pripažįsta, kad jo poelgis yra nepateisinamas, supranta, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu.

Nuteistasis A. Žl. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį bei 262 straipsnį, bei priimti šioje nuosprendžio dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad jis padarė tik vieną iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų - savo namuose laikė 1,5 litro BMK.

Nuteistasis teigia, kad neorganizavo nusikalstamo susivienijimo ir jo veiklai nevadovavo, toks susivienijimas iš viso neegzistavo, o su nuosprendyje minimais asmenimis apie nusikalstamas veikas nekalbėjo, su jais jį siejo kitokio pobūdžio ryšiai – giminystė, draugystė, verslas ir pan.

A. Žl. pažymi, kad neorganizavo BMK ir metamfetamino gamybos, nieko draudžiamo garažuose ir kitose nuosprendyje nurodytose vietose nelaikė. Apeliantas teigia manantis, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jame aptarti įrodymai gauti neteisėtais būdais. Be to, skundžiamame nuosprendyje tik atkartoti kaltinamojo akto teiginiai, o pats kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio reikalavimų – jame nenurodyti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas bei pagrindiniai duomenys, pagrindžiantys jo (A. Žl.) kaltę.

Apeliantas nesutinka, kad pagrindinis jo kaltės įrodymas yra pokalbių stenogramos su šių pokalbių interpretacijomis ir komentarais, kurie yra palankūs kaltinimą palaikiusiems prokurorams. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtus komentarus. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos kratos, rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, įrankiai, talpos bei kiti daiktai, ant kurių rasti pėdsakai. A. Žl. atkreipia dėmesį, kad pateiktose specialistų išvadose nėra duomenų, kad ant minėtų objektų būtų rasta jo pėdsakų, tačiau skundžiamas nuosprendis vis tiek buvo grindžiamas šiomis specialistų išvadomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei vienas iš nuteistųjų, išskyrus liudytoją S. L., neparodė, kad A. Žl. yra kaip nors susijęs su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Nuteistojo teigimu, S. L. parodymai taip pat nepatvirtina jo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, nes šis liudytojas parodė tik tai, kad jis (A. Žl.) jį siuntė mokytis gaminti psichotropines medžiagas. Be to, apeliantas teigia manantis, kad S. L. jį kaltinančius parodymus davė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad liudytojai policijos pareigūnai B. J., D. G.. A. U., duodami parodymus, negalėjo nurodyti konkrečių duomenų, patvirtinančių jo kaltę: šie liudytojai tik atkartojo užfiksuotų pokalbių ištraukų komentarus, tačiau negalėjo parodyti kur, už kiek, kam buvo realizuotos psichotropinės medžiagos. Apeliantas teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo kaltę, kaltinamajame akte, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnį, pateikti išgalvoti dalykai, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų versijomis, bendro pobūdžio teiginiais bei įrašytų dalies pokalbių komentarais. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2009).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dalis įrašytų pokalbių, kuriais grindžiama A. Žl. kaltė, yra nesuprantami dėl juose girdimo triukšmo, kiti pokalbiai – neaiškūs, o beveik prie kiekvieno pokalbio stenogramos nurodomi neaiškūs tekstai. Nuteistojo teigimu, dėl pokalbiuose girdimo triukšmo ir neaiškių pokalbių trūksta didelės dalies pokalbių teksto, todėl yra nežinomas išsamus pokalbių turinys ir šių pokalbių esmė. Be to, minėtų pokalbių stenogramose yra nuoroda „nereikšmingas tekstas“, todėl, apelianto nuomone, dalis pokalbių buvo tiesiog nepateikta. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja B. J. parodė, kad dėl didelės apimties visų pokalbių stenogramų pateikti nesugebėjo. Todėl nuteistasis teigia manantis, kad tokia pokalbių stenogramų pateikimo tvarka sudarė ikiteisminio tyrimo pareigūnams galimybę manipuliuoti pokalbių turiniu prokurorams palankia linkme, taip užpildant įrodymų nebuvimo spragą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje esančiame protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus (b. l. 75, t. 5), nurodyti pokalbių komentarai, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. 2009 m. kovo 25 d. užfiksuotas A. Žl. ir A. S. pokalbis. Stenogramoje A. Žl. frazė „žmogui išmokyti 50 000 eurų“, interpretuojama kaip A. Žl. aiškinimas, kad žmogų išmokyti gaminti psichotropines medžiagas kainuoja 50 000 eurų. A. Žl. pokalbis apie žvejybą Norvegijoje taip pat susiejamas su psichotropinėmis medžiagomis, kituose komentaruose nurodoma, kad kalbama apie narkotinių medžiagų kontrabandą į Olandiją, Skandinaviją. Nuteistasis nurodo, kad 2009 m. kovo 24 d. užfiksuotas jo pokalbis, kurio metu jis nenustatytam asmeniui pasako, kad garaže laiko 5 tonas spirito, kuris vežamas kaip langų valymo skystis. Tačiau komentare teigiama, kad šis spiritas naudojamas gaminant psichotropines medžiagas. Apeliantui nesuprantama, kodėl niekas nebandė nustatyti, kur yra minėtas spiritas, kur jis buvo realizuotas ir ar apskritai toks spiritas buvo. A. Žl. neatmeta galimybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik klausantis pokalbių ir juos vėliau montuojant, o ne ieškant įrodymų, kurie patvirtintų komentaruose padarytas išvadas. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas, galėjęs patvirtinti, kad įrašytuose pokalbiuose minimi pinigai yra gauti ne iš nusikalstamos veiklos. Aptartos aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų sukurta versija, komentuojant įrašytus pokalbius.

Nuteistasis teigia manantis, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus, kaltę. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadose nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, tokius kaip „nenustatytu laiku suorganizavo“, „palaikė glaudžius tarpusavio ryšius“, „realizuodavo pagamintą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą“, „su jais atsiskaitydavo“ ir pan. Tačiau A. Žl. teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta, kada šis tariamas nusikalstamas susivienijimas susikūrė, kam, kada ir už kokią sumą buvo realizuotos minėtos medžiagos, taip pat nenustatytos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų realizacija Norvegijoje ir Olandijoje, atsiskaitymus už šias medžiagas bei bendrą nusikalstamo susivienijimo kasą. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamo susivienijimo yra pagrįsta taip pat tik prielaidomis.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausančias lėšas.

Nuteistasis A. St. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl padėjimo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis)

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalimi, 301 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Nuteistasis teigia nepažinojęs S. L., kurio parodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliantas pažymi, kad šis liudytojas parodė, jog gamybai reikalingas chemines medžiagas tiekė A. K.. A. St. nurodo, kad nuteistasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. ir A. St. nurodymu virė „klijus“, kuriuos atiduodavo A. K., tačiau pirmosios instancijos teisme šis nuteistasis davė kitokius parodymus. Jis teigė, kad A. K. pasiūlė užsidirbti kelis litus verdant kažkokius klijus, kurie skirti akvariumų gamybai. Visas medžiagas P. K. parodė gaudavęs ir A. K. arba pirkdavo pats šio nurodymu. „Klijus“ atiduodavo A. K., pinigus gaudavo iš A. K.. Paklaustas apie A. St. vaidmenį, P. K. parodė, kad jis atvažiuodavo kartu su A. K. ir stovėdavo šalia, kol jie aptarinėdavo „klijų“ virimo reikalus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme P. K. patvirtino, kad klijus virdavo ir juos atiduodavo A. Kr., tokie jo parodymai atitinka ir liudytojo S. L. parodymus, tačiau skundžiamame nuosprendyje, nenurodant motyvų, yra remiamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais P. K. parodymais. A. St. teigia manantis, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti P. K. parodymai kelia abejonių ir dėl to, kad ne pirmose apklausoje, o tik vėliau jis davė parodymus apie jį (A. St.). Iš karto po to, kai P. K. parodė, jog „klijus“ virė A. St. ir A. K. prašymu, jam (P. K.) buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas švelnesne kardomąja priemone. Be to, apeliantui kelia abejonių ir P. K. parodymai pirmosios instancijos teisme apie tai, kad visus nurodymus ir kitus veiksmus A. K. atliko kartu su A. St.: kartu atvažiavo, kartu prašė, kartu mokė virti.

Nuteistasis nesutinka, kad 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. vasario 11 d. ir 22 d. telefoniniai pokalbiai tarp jo ir P. K. gali būti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, nes jie gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-332/2006, Nr. 2K-7-141/2008, Nr. 2K-124/2004, Nr. 2K-633-2007, Nr. 2K-120/2008, Nr. 1A-P-2/2009, Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-4/2007 bei Lietuvos Respublikos BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikos apžvalga). Apeliantas nurodo, kad 2008 m. liepos 15-16 d., vykdant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, buvo slapta patekta į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir paimti patalpose rasti miltelių pavyzdžiai. 2008 m. liepos 17 d. pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad šių miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos pirmtakų pėdsakų. Apeliantas pažymi, kad būtent šią dieną buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, todėl tą pačią dieną turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, operatyviniai veiksmai nutraukti, o tolimesni veiksmai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis. Tačiau, nuteistojo teigimu, operatyviniai veiksmai buvo tęsiami ir toliau. Todėl pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, o ne Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gauti duomenys – jo ir P. K. bei P. K. ir A. K. telefoninių pokalbių įrašai, A. Žl. gyvenamosiose patalpose ir (duomenys neskelbtini) padaryti įrašai - yra neteisėti ir negali būti laikomi įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

A. St. teigia, kad nuosprendyje nurodytų pokalbių tyrinys taip pat kategoriškai neįrodo jo kaltės dėl padėjimo gaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Be to, apeliantas pažymi, kad A. Žl. namuose ir (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje užfiksuotuose pokalbiuose nebuvo kalbama apie jį (A. St.) ar apie tai, kad jis tiekia ar turėtų tiekti psichotropinei medžiagai gaminti reikalingą gyvsidabrio chloridą. Vertindamas savo ir P. K. pokalbius apie „uogienės“ virimą, nuteistasis sutinka, kad iš šių pokalbių gal ir būtų galima daryti išvadas, jog jis prisidėjo prie „klijų“ virimo, t. y. buvo kažkaip susijęs su katalizatoriaus gamyba, tačiau tai nereiškia, kad jis šį katalizatorių vėliau tiekė gaminant psichotropines medžiagas ar kad buvo nusikalstamo susivienijimo narys.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Tačiau, nuteistojo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra pokalbių ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog jis (A. St.) žinojo, kokią cheminę medžiagą gamina P. K., kam ši medžiaga bus naudojama ar kad jis P. K. nurodė pagaminti šią medžiagą. Nuteistasis taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą kokiuose nors pasitarimuose apie psichotropinių medžiagų gamybą ir kad jis yra atsakingas už gyvsidabrio chlorido tiekimą, iš kurio bus pagamintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia, kad nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį yra pagrįsta tik prielaidomis, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta bei pažeidžianti nekaltumo prezumpciją.

Dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis)

A. St. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo už narkotinių medžiagų platinimą (18,09 gramo kanapių perdavimą P. K.) yra grindžiama tik nuteistojo P. K. parodymais ir aplinkybe, kad minėtas kiekis kanapių 2009 m. gegužės 14 d. atliktos kratos metu buvo rastas pastarojo gyvenamojoje vietoje. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. K. parodymai dėl narkotinių medžiagų įgijimo yra nuoseklūs. Nuteistojo teigimu, apie tai, kad kanapes pirko iš jo (A. St.) P. K. parodė tik 2009 m. liepos 1 d., ir po šios apklausos jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone. A. St. neatmeta galimybės, kad P. K. yra globojamas teisėsaugos pareigūnų, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė jam itin švelnią bausmę. Pakirti jam tokio dydžio bausmę prašė ir prokurorė.

Apeliantas nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis kategoriškai neigė kam nors pardavęs narkotinių medžiagų – kanapių. Jam nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas patikėjo P. K., norinčio sušvelninti savo padėtį, parodymais. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad jis ankščiau būtų vertęsis disponavimu narkotinėmis medžiagomis, atliktos kratos jo namuose metu nebuvo rasta šių medžiagų ar su disponavimu šiomis medžiagomis susijusių daiktų – fasavimo, svėrimo ar smulkinimo priemonių. Tuo tarpu iš P. K. G. R. nuolat pirkdavo kanapes. Apeliantas mano, kad jis turi būti išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto įrenginio, skirto gaminti psichotropines medžiagas, laikymo (Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnis)

Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė dėl minėto nusikaltimo yra grindžiama aplinkybe apie jo garaže surastą talpą, kuri pasak specialisto A. Ž., galėjo būti naudojama gaminant metamfetaminą, bei A. Žl., A. S., A. J. ir A. K. telefoniniais pokalbiais. Tačiau apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įrodyti, jog jis (A. St.) žinojo, jog minėta talpa yra skirta gaminti metamfetaminą ir dėl to ją kartu su A. Žl. ir A. K. laikė garaže. Be to, nuteistasis pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis kokiais nors veiksmais prisidėjo prie metamfetamino gamybos šioje talpoje. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. St. paaiškino, jog talpą jis rado automobilyje, kuriuo prieš tai naudojosi M. R.. M. R. patvirtino, kad jis padėjo šią talpą į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau ją paėmė ir laikė automobilyje. Iš byloje esančių duomenų A. St. daro išvadą, kad talpa, prieš jai patenkant į jo garažą, galėjo naudotis M. R., A. K., A. S. ir A. Žl., bet byloje nėra duomenų, kad šie asmenys A. St. būtų paaiškinę, kas tai per talpa, kam ji naudojama, kad joje bus gaminamos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis taip pat nurodo, kad metamfetaminas buvo gaminamas (duomenys neskelbtini), kuriame jis niekada nėra buvęs, tačiau minėtame kaime esančioje sodyboje talpa nebuvo rasta.

Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad minėta talpa jo garaže buvo laikoma nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. Nuteistasis nurodo, kad byloje nustatyta, jog 2008 m. naktį iš vasario 27 d. į 28 d. buvo slapta patekta į A. K. ir F. K. priklausantį garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint šį garažą, buvo rasta minėta talpa. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2008 m. vasario 28 d. talpa, dėl kurios laikymo jis yra nuteistas, buvo rasta visai kitoje vietoje (garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)) nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje (garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. St. kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnyje numatyto nusikaltimo yra grindžiama ir telefoniniais pokalbiais tarp A. Žl., A. S., A. J. ir A. K.. Nuteistasis dar kartą nurodo, kad šių pokalbių buvo klausomasi pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, todėl jie yra neteisėti. Be to, iš šių pokalbių turinio yra žinoma, kad minėti asmenys kalbėjo ne apie jo (A. St.), o apie kitą garažą. Šį teiginį nuteistasis grindžia tuo, kad jo garaže nebuvo kodinio užrakto ir signalizacijos, rakto nuo jo garažo A. K., A. S. ar A. J. niekada neturėjo. Apeliantas nurodo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad minėti asmenys kalbėjo apie A. K. ir F. K. priklausantį garažą ir šiame garaže buvo ta pati talpa, kuri kratos metu buvo rasta jo (A. St.) garaže, tokiu atveju nuteistasis teigia, kad dar 2008 m. lapkričio 11 d. (paskutinis pirmosios instancijos teismo cituotas pokalbis) ši talpa buvo garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taip pat nurodo, kad vadovaujantis teismo išvadomis, talpa jo garaže galėjo atsirasti tik po 2008 m. lapkričio 11 d., o ši talpa garaže buvo rasta 2009 m. liepos 23 d. Esant tokioms aplinkybėms, A. St. nurodo, kad talpa jo žinioje galėjo būti 8 mėnesius, tačiau per šį laikotarpį nebuvo užfiksuotas nei vienas pokalbis apie šią talpą.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, kad „A. St. veikė kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais A. Žl. ir A. K.“. Apeliantas teigia manantis, kad tokia formuluotė reiškia, kad jis veikė ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, o kaip nusikalstamo susivienijimo narių bendrininkas, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad neteisėtą įrenginį, skirtą gaminti psichotropines medžiagas, A. St. laikė būdamas nusikalstamo susivienijimo narius, išėjo už kaltinimo ribų.

Esant šioms aplinkybėms, A. St. teigia, jog jis turi būti išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalis)

Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog pistoletą, skirtą šaudyti guminėmis kulkomis, pirko savigynai iš nepažįstamo asmens. Tai, kad šiam pistoletui yra reikalingas leidimas ar kad šio pistoleto dėtuvėje yra perdirbti šaudmenys, nuteistasis nurodo nežinojęs, jo žiniomis, pistoletui, skirtam šaudyti guminėmis kulkomis, jokio leidimo nereikėjo. Apeliantas teigia, kad žinių apie šaudmenis ir ginklus jis neturėjo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo parodymai nebuvo paneigti, todėl yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. St., duodamas minėto turinio parodymus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Todėl, A. St. teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įrodyti, kad jis tikrai žinojo, jog perka pistoletą, kuriam reikalingas leidimas, ir tikrai žinojo, kad šio pistoleto dėtuvėje esantys šaudmenys yra perdirbti.

Dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalis)

Apeliantas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kuo remiantis buvo padarytos išvados dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šio susivienijimo veikloje dalyvavo jis (A. St.). Nuteistojo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio taip pat nėra aišku, koks buvo jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje hierarchine prasme.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamas susivienijimas - tai trijų ar daugiau asmenų susivienijimas bendrai nusikalstamai veikai, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas specialiai tam, kad bendrai jie darytų bent viena sunkų ir labai sunkų nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 10 punktas).

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-668/2003, Nr. 2K-545/2006, Nr. 2K-471/2007, 2K-177/2008 bei minėtos apžvalgos 10 punktu, teigia, kad su kitais nuteistaisiais jų nesiejo nusikalstami santykiai: A. Žl. parodė, kad A. St. pažįsta tik iš matymo, jokių reikalų su pastaruoju neturėjo ir nusikalstamų veikų su juo nedarė; A. K. ir A. J. parodė, kad A. St. yra šeimos draugas, su kuriuo nusikalstamų veikų nedarė; A. S., M. R., G. R.. V. P. ir R. G. parodė, kad A. St. nepažįsta. Nuteistasis nurodo, kad tik P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. St. pažįsta , jo nurodymu virė „klijus“, kuriuos atiduodavo A. K.. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad jau ankščiau pasisakė dėl šio nuteistojo parodymų nepatikimumo. Taip pat A. St. teigia pasisakęs ir dėl aplinkybės, jog jis tiekė metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas.

Neigdamas savo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, apeliantas nurodo, kad A. Žl. namuose jis niekada nebuvo, pastarojo namuose užfiksuotuose pokalbiuose nedalyvavo, o šiuose pokalbiuose dalyvavę asmenys apie jį nekalbėjo. Nuteistasis pažymi, jog byloje esantys duomenys, kad jis telefonu kalbėjo su A. J. ir A. K., patvirtina tik apie jų tarpusavio bendravimą, tačiau šis bendravimas nebuvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. A. St. teigia, kad byloje yra užfiksuotas vienas jo telefoninis pokalbis su A. Žl.. Šio pokalbio metu A. Žl. teiravosi, kas apgadino automobilį. Apeliantas pažymi, kad šis jų pokalbis tikrai negali būti vertinamas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir šio susivienijimo nario pokalbis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje taip pat neįrodo 2007 m. kovo 7 d. užfiksuotas jo ir A. K. susitikimas, 2007 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 27 d. užfiksuoti pasivažinėjimai su A. K., A. J., S. L.. Be to, 2009 m. kovo 27 d. operatyvinis sekimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas.

Apeliantas nesutinka, kad jo kaltę dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje įrodo tarp jo ir P. K. vykę telefoniniai pokalbiai. Nuteistasis nurodo, kad tik iš pokalbio apie „uogienės“ virimą galbūt galima daryti išvadą, kad jis kaip nors galėjo būti susijęs su katalizatoriaus gamyba, tačiau ši aplinkybė tikrai nereiškia, kad jį su kitais nuteistaisiais siejo nusikalstami ryšiais.

A. St. dar kartą pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, kokią cheminę medžiagą tiksliai verda P. K., kad kas nors iš nuteistųjų jam davė užduotį pagaminti katalizatorių – gyvsidabrio chloridą. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad jis su kitais nuteistaisiais dalyvavo pasitarimuose, kurių metu buvo kalbama apie metamfetamino gamybą, jo gaminimo technologiją, kad šios medžiagos gaminimui reikalingas gyvsidabrio chloridas, kad jis yra atsakingas už reikiamos cheminės medžiagos pagaminimą ar jo tiekimą, kad iš gyvsidabrio chlorido bus pagamintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, kad ši medžiaga bus realizuota, o dalis gautų pajamų atiteks jam. A. St. atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog iš nusikalstamos veikos jis turėjo kokios nors naudos, su juo būtų dalijamasi pelnu ar kad jis būtų mokėjęs pinigus į kokį nors bendrą biudžetą. Remdamasis tokiais pat įrodymais dėl duomenų baudžiamojoje byloje nebuvimo, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat neįrodyta, kad nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra duomenų, kad A. St. su A. Žl. bendravo kaip su nusikalstamo susivienijimo vadovu, kad šis būtų apeliantui paskyręs kokią nors užduotį, būtų aprūpinęs jį ryšio priemonėmis, rėmęs finansiškai, iš bendros kasos mokėjęs jam pinigus už katalizatoriaus gamybą.

Nuteistojo A. Žl. gynėjas advokatas Linas Belevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Žl. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)), 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)), 262 straipsnį, ir šioje dalyje priimti dėl A. Žl. išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo kaltės. Taip pat advokatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. Žl. konfiskuoti 20 920 litų, 9100 eurų ir 651 JAV dolerį, bei panaikinti taikomą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į nurodytas pinigines lėšas.

Apeliacinio skundo dalyje, pavadintoje „Šiai bylai reikšmingos teisinės nuostatos, susijusios su baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo taikymo, įrodymų leistinumu“, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Respublikos BPK ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymas.

Gynėjas nurodo, kad vieni svarbiausių A. Žl. kaltės įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra operatyvinių veiksmų metu nustatyti duomenys, užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (operatyvinio sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemones, jų apžiūros, medžiagų žaliavų, produkcijos ir kitų objektų pavyzdžių paėmimo, neskelbiant apie jų paėmimą), protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, su prie jų pridėtomis pokalbių suvestinėmis bei laikmenomis. Visus operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis Kauno apygardos teismas pripažino leistinais įrodymais, jais betarpiškai grindė svarbiausias išvadas dėl asmenų kaltės. Tačiau advokato teigimu, pripažindamas šiuos duomenis leistinais įrodymais, teismas nukrypo nuo apeliaciniame skunde cituotų teisės aktų bei teismų praktikos suformuluotų reikalavimų. L. Belevičius atkreipia dėmesį, kad jau baigiamųjų kalbų metu gynėjai nurodė esminius šių duomenų trūkumus, dėl kurių jie negalėjo būti pripažinti įrodymais. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, prokurorė pateikė papildomus duomenis. Tačiau skundžiamame nuosprendyje operatyvinės veiklos metu gautų duomenų leistinumas, operatyvinių veiksmų atlikimo teisinis ir faktinis pagrindas, šių veiksmų įgyvendinimo teisėtumas apskritai nenagrinėtas ir šiuo klausimu nepasisakyta.

Gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys negalėjo būt pripažinti įrodymais, kadangi jie buvo surinkti pažeidžiant esminius teisės aktų reikalavimus:

1. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00445-09 buvo pradėtas 2009 m. gegužės 12 d. Tačiau net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai, ribojantys asmenų teises, buvo tęsiami ir atliekami iki įtariamųjų sulaikymo 2009 m. gegužės 13 d. ir 14 d. 2009 m. liepos 7 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, nurodyta, jog sodyboje, esančioje Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), operatyviniai veiksmai buvo vykdomi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. 10 val. 18 min. Šie veiksmai buvo atliekami pagal Kaune apygardos teismo pirmininko 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 0S3-766, priimtą Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir toliau tęsiant operatyvinius veiksmus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK reikalavimai, jog baudžiamasis procesas turi vykti tik Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Apeliantas nurodo, kad iš minėto 2009 m. liepos 7 d. protokolo matyti, jog nuo stenogramos 27 lapo yra užfiksuoti pokalbiai, vykę 2009 m. gegužės 12 d., t. y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Sprendime pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodytas šio sprendimo priėmimo laikas, todėl, gynėjo teigimu, laikytina, kad visi 2009 m. gegužės 12 d. pokalbiai buvo užfiksuoti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl šie duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, advokatas teigia manantis, kad nustatant faktines bylos aplinkybes, negalima remtis nei vienu stenogramos žodžiu nuo šios stenogramos 27 lapo, bei atitinkama garso įrašo dalimi.

L. Belevičius atkreipia dėmesį, kad operatyviniai veiksmai dėl A. J. ir A. Žl. - techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka - taip pat buvo vykdomi ir jų telefoninių pokalbių buvo klausomasi ir po to, kai 2009 m. gegužės 12 d. buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 2010 m. kovo 30 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, nurodyta, jog užfiksuotas A. J. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 14 d.; 2010 m. kovo 31 d. protokole nurodyta, jog užfiksuotas A. Žl. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 12 d.; 2010 m. kovo 29 d. protokole užfiksuoti A. S. 2009 m. gegužės 14 d. siųsti trumpieji pranešimai; 2010 m. balandžio 15 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog A. Žl. sekimas buvo vykdytas 2009 m. gegužės 15 d. Šie duomenys, apelianto teigimu, taip pat neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų.

2. Advokatas pažymi, kad iš byloje esančių protokolų apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, matyti, jog operatyviniai veiksmai dėl nuteistųjų buvo atliekami nuo 2007 m liepos mėnesio. Kaip pavyzdį apeliantas nurodo 2010 m. gegužės 12 d. protokolą apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, kuriame teigiama, jog techninės priemonės specialiąja tvarka dėl A. St. buvo taikomos 2007 m. liepos 10 d., yra užfiksuoti tos dienos jo telefoniniai pokalbiai, operatyviniai veiksmai dėl A. St. buvo tęsiami ir vėliau. Gynėjas teigia, kad įvairūs operatyviniai veiksmai - slaptas sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas ir jų apžiūra, slaptas pavyzdžių ir kitų objektų paėmimas – dėl daugumos nuteistųjų buvo nuolat atliekami ir 2008 metais bei 2009 metais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad operatyvinė veikla gali būti tęsiama iki to momento, kai yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, po to turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o operatyviniai veiksmai, ribojantys asmenų teises, turi būti nutraukti. Todėl, gynėjo teigimu, šioje byloje yra svarbu nustatyti, kada operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis buvo nustatyta pirma nusikalstama veika, ir kada turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip nurodo advokatas, iš 2009 m. gruodžio 24 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog policijos pareigūnai buvo slapta patekę į UAB (duomenys neskelbtini) negyvenamąsias patalpas, esančias Prienų rajone, (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 15d., 16 d., 19 d., 24 d. ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. šios patalpos buvo apžiūrėtos, jose buvo paimti medžiagų pavyzdžiai. Protokoluose nurodyta, jog patalpose buvo ir maišai su milteliais, kurių pavyzdžiai taip pat paimti. 2008 m. liepos 17 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. 140-(5621 )-IS 1-5516, kurioje nurodyta, jog paimtuose milteliuose yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako l-fenil-2-propanono pėdsakai. Kitoje 2008 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6042)-IS 1-5871 nurodyta, jog paimtuose milteliuose yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas 1-fenil-2-propanonas. 2009 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6050)-IS 1-972 teigiama, kad paimtuose pavyzdžiuose yra heroino pėdsakų.

Apeliantas pažymi, kad iš 2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog policijos pareigūnai 2008 m. vasario 12 d., kovo 5 d., balandžio 30 d., spalio 7 d., lapkričio 4 d. ir 12 d. buvo slapta patekę į A. K. priklausantį garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), į garaže buvusį automobilį „VW Transporter“. Minėta patalpa ir automobilis buvo apžiūrėti, apžiūrų metu buvo paimti pavyzdžiai. 2008 m. lapkričio 4 d. slaptos apžiūros metu nustatyta, jog garaže yra trys plastikiniai bakai, kurių vienas (apie 30 1itrų talpos) yra 2/3 (apie 20 litrų) užpildytas gelsvos spalvos skysčiu. Atsukus baką su skysčiu, jaučiasi aitrus benzilmetilketono kvapas, paimtas šio skysčio mėginys (b. l. 59-60, t. 5). Specialisto išvadoje Nr. 140-(9009)-ISl- 4148 nurodyta, jog paimtas geltonos spalvos skystis yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio kiekis 22 mililitrai (b. l. 63-69, t. 5).

Esant šiems duomenims, apeliantas teigia, kad dar 2008 m. liepos 15 d. ir 16 d. atlikus operatyvinius veiksmus ir 2008 m. liepos 17 d. ir 31 d. gavus specialistų išvadas, teisėsaugos pareigūnams tapo žinoma apie apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio nusikaltimo turėjo būti nedelsiant pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnis). Gynėjas nurodo, kad operatyviniais veiksmais gautais duomenimis jau tada buvo nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką darė A. J. ir R. G., taip pat buvo užfiksuota, jog patalpose lankėsi ir A. Žl.. A. K. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 4 d. radus plastikinį baką su 20 litrų skysčio ir jau apžiūros metu nustačius, kad jaučiasi aitrus benzilmetilketono (t. y. pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako l-fenil-2-propanono, BMK) kvapas, duomenys apie tai, kad yra padarytas Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, tapo dar konkretesni, šie duomenys nekėlė abejonių: teisėsaugos pareigūnams buvo aišku, jog nustatyti asmenys disponuoja dideliu kiekiu (20 litrų) prekursoriaus. L. Belevičius atkreipia dėmesį, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio, po to - nuo lapkričio mėnesio buvo nustatyti visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje, požymiai bei nusikalstamą veiką padarę asmenys. Šią aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtina ir Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priimtas sprendimas - A. Žl. ir A. K. buvo pripažinti kaltais dėl Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo dėl to, kad jie bendrai iki 2008 m. lapkričio 4 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė apie 20 litrų pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus. A. Žl. ir A. K. kaltė dėl šio nusikaltimo skundžiamame nuosprendyje yra grindžiama pagrinde slapto patekimo į patalpą metu nustatytais duomenimis ir paimtu skysčio pavyzdžiu, kadangi vėliau tas pats skystis nebuvo surastas.

Apeliantas nurodo, kad 2008 m. vasario 27-28 d. slapta patekus į garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir šiame garaže radus metalinę talpą, t. y. įrenginį, skirtą psichotropinei medžiagai gaminti (2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas), teisėsaugos pareigūnams tapo žinoma ir apie dar vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnyje, padarymą. Dėl šio nusikaltimo skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais A. Žl., A. K., A. St..

Gynėjo teigimu, jau 2008 m. vasario mėnesį turėjo būti nutraukti operatyviniai veiksmai ir turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Advokatas pažymi, kad jeigu pareigūnai manė, jog reikia dar plačiau tirti paaiškėjusias veikas, jie privalėjo Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydami priimti nutartis leisti atlikti slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams neįvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnyje įtvirtintos pareigos pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą ir toliau tęsiant operatyvinius veiksmus, visi šių veiksmų metu nuo 2008 m. vasario mėnesio surinkti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes jie nebuvo surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo 2008 m. gegužės 28 d., t. y. prieš atliekant 2008 m. liepos 15 d. ir 16 d. operatyvinius veiksmus, galiojo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos BPK normų taikymo 6 punkto redakcija, numatanti, jog operatyvinės veiklos metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, o operatyviniai veiksmai nutraukiami. L. Belevičiaus teigimu, ši imperatyvi teisės akto nuostata buvo žinoma tiek operatyvinį tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams, tiek ir dėl vėlesnių operatyvinių veiksmų sankcionavimo į teismą besikreipusiam Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui. Tačiau laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, toliau buvo tęsiami ir vykdomi nauji operatyviniai veiksmai, kurie nebuvo kontroliuojami prokurorų bei nebuvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apeliantas teigia manantis, kad duomenų rinkimas, atliktas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, nuo 2007 m. vasario mėnesio buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.

3. Apeliantas taip pat nurodo, kad dalis duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir dėl to, jog atliekant šiuos veiksmus, galimai buvo viršytos teismų nutartimis pareigūnams suteiktos teisės, t. y. pareigūnai atliko asmenų teises ribojančius veiksmus, kurių jiems nebuvo leista atlikti teismo sprendimu.

Tikrinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą, buvo pateikti procesiniai sprendimai, kurių pagrindu ir buvo vykdomi operatyviniai veiksmai. Kauno apygardos teismo pirmininko 2009 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. OS3-255 buvo leista slapta patekti į A. Žl. gyvenamąją vietą - namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti ir panaudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones. Ši nutartis priimta, remiantis Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. 20-6-ĮS-267(S) bei Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. vasario 5 d. teikimu Nr. 02-242S. Minėtu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštu bei Kauno apygardos prokuratūros teikimu buvo prašoma „sankcionuoti slaptą patekimą“, Kauno apygardos teismo nutartimi ir buvo sankcionuotas „slaptas patekimas“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtais procesiniais dokumentais buvo sankcionuotas vienkartinis slaptas patekimas į patalpas - tai patvirtina dokumentuose pavartota vienaskaitos forma ir tai, kad nėra nurodytas didesnis patekimų į patalpas skaičius. Gynėjas nurodo, kad vieną kartą buvo leista patekti į tas pačias patalpas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. OS3-828, kuria buvo tenkintas tos pačios dienos Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimas Nr. 02- 782S, grindžiamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 20-6-ĮS-870(S). Advokatas atkreipia dėmesį, kad šiuose dokumentuose taip pat vartojama sąvoka „sankcionuoti slaptą patekimą“ ir nėra nurodyta, kad būtų leista vykdyti daugkartinį slaptą patekimą bei nenurodytas patekimų skaičius. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad iki 2009 m. gegužės 5 d. pareigūnai į A. Žl. gyvenamąsias patalpas teismo leidimu galėjo patekti vieną kartą, ir vieną kartą į šias patalpas galėjo patekti po 2009 m. gegužės 5 d.

L. Belevičius taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog minėtomis nutartimis buvo leisti būtent vienkartiniai patekimai ir kad tai nėra gramatinis netikslumas, įrodo kituose procesiniuose dokumentuose vartojamos sąvokos. Kaip pavyzdžius apeliantas nurodo Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 20-9-ĮS-1838(S), kuriame prašoma „sankcionuoti slaptus patekimus“ į A. K. ir F. K. priklausantį garažą bei R. V. priklausantį automobilį, Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 1449 buvo nutarta „sankcionuoti slaptus patekimus“. Apie daugkartinius slaptus patekimus kalbama ir Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. vasario 19 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-299(S), 2008 m. birželio 11 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1283(KF), 2008 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1853(KF), 2009 m. sausio 13 d. rašte Nr. 20-6-ĮS-49(KF), 2009 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 20-6-ĮS-745(KF), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 300, 2008 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 938, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje Nr. RS4-1437, 2009 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. OS3- 97, 2009 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. OS3-766, kuriomis buvo sankcionuoti daugkartiniai slapti patekimai į garažus, sodybą, esančią Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), automobilį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsniu, surašant protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, šių protokolų turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Tačiau gynėjo teigimu, iš šioje byloje esančio 2010 m. kovo 4 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, apskritai neaišku, kada buvo patekta į namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kada ir kur buvo sumontuota garso fiksavimo technika, nuo kada buvo vykdomas garso fiksavimas techninėmis priemonėmis, ar pareigūnai reguliariai patekdavo į patalpas, kad paimtų laikmenas su įrašytais pokalbiais, ar ši informacija buvo perduodama nuotoliniu būdu. L. Belevičius pažymi, kad jeigu pareigūnai pokalbių įrašus gaudavo kiekvieną kartą fiziškai patekdami į patalpas, tai kiekvienas šis patekimas buvo neteisėtas, nes teismas leido į patalpas patekti tik vieną kartą 2009 m. vasario 5 d. nutartimi ir vieną kartą 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi. Kadangi aukščiau nurodytų duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas ir proceso dalyviai neturėjo galimybės patikrinti atliktų operatyvinių veiksmų - slapto patekimo į patalpas, garso fiksavimo technikos panaudojimo - teisėtumo, taip pat negalėjo patikrinti, ar operatyvinės veiklos subjektai neviršijo savo įgaliojimų. Apeliantas nurodo, kad vykdant operatyvinius veiksmus name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), galiojo Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos BPK normų taikymo 26 punktas, įpareigojantis procesiniuose sprendimuose nurodyti, kiek kartų prašoma leidimo slapta patekti į patalpas. Advokatas teigia, kad ši tvarka turėjo būti taikoma ir vykdant operatyvinius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, kadangi įrodymais gali būti pripažinti tik tokie operatyvinės veiklos metu gauti duomenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BPK bei kituose baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintus duomenų rinkimo būdus, tvarką, žmogaus teisių apsaugos kriterijus.

4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio 2010 m.. kovo 4 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, ir šio protokolo priedo - pokalbių suvestinės galima spręsti, jog suvestinėje yra pateikiamos tik pokalbių dalys, todėl yra neaišku, kokios pokalbių dalys buvo ištrintos, koks buvo ištrintų pokalbių turinys. Gynėjas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perklausius pokalbių garso įrašus paaiškėjo, jog pokalbių eigą nuolat pertraukia neaiškios kilmės trikdžiai, iš protokolo ir suvestinės nėra aiški šių trikdžių kilmė, todėl advokatas neatmeta galimybės, kad jie buvo sukurti specialiai, siekiant paslėpti pareigūnams nenaudingą informaciją. Tačiau visa tai neatsispindi pateiktoje informacijoje apie sankcionavimą ir protokoluose, todėl teismas ir proceso dalyviai neturėjo galimybių patikrinti atliktų veiksmų teisėtumo, apie ką buvo teikiamos ir į teisiamojo posėdžio protokolą buvo įrašytos gynėjų pastabos. L. Belevičius nurodo, kad teismo posėdyje apklausus operatyvinių veiksmų protokolus surašiusią pareigūnę B. J. paaiškėjo, jog ji į protokolus surašytus pokalbius atrinko pagal savo subjektyvų įsitikinimą, ji negalėjo paaiškinti apie pokalbių, kurie buvo ištrinti, turinį, apie technikos sumontavimo aplinkybes. Taip pat paaiškėjo, jog asmenis pagal balsus identifikavo pati B. J., tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši pareigūnė neturi specialių tam reikalingų žinių, ji neatliko jokių specialių tyrimų, o protokoluose surašė tik savo subjektyvias išvadas.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje nuteistasis A. S. nurodė, jog kai kuriuose pokalbiuose yra užfiksuotas ne jo balsas, tačiau protokole ir suvestinėje būtent A. S. nurodytas kaip kalbėjęs asmuo. Apklausta 2011 m. rugsėjo 5 d. vykusiame teismo posėdyje liudytoja B. J. pripažino, jog kai kuriuose protokoluose, nurodant asmenis, buvo padaryta klaidų, t. y. nurodyti ne tie asmenys, kurių pokalbiai iš tikrųjų užfiksuoti.

Apeliantas nurodo, kad nesant galimybės nustatyti, ar operatyvinės veiklos subjektai laikėsi pareigos į namą patekti ne daugiau nei vieną kartą, nesant duomenų apie garso fiksavimo technikos sumontavimo aplinkybes, nesant ištisinių pokalbių įrašų, o protokole esant klaidoms, nurodant kalbėjusių asmenų tapatybes, pirmosios instancijos teismas ir proceso dalyviai negalėjo patikrinti, ar duomenys buvo gauti įstatymo numatytu būdu ir ar nebuvo neteisėtai pažeistos A. Žl. teisės į būsto neliečiamybę. Gynėjas pažymi, kad iš 2009 m. liepos 7 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje taip pat neaišku, kada buvo patekta į šios sodybos statinius, kada ir kur buvo sumontuota garso fiksavimo technika, ar pareigūnai reguliariai patekdavo į patalpas. Apeliantas teigia, kad byloje yra taip pat tik dalis pokalbių, užfiksuotų minėtoje sodyboje, ir neaišku, kokios pokalbių dalys nepateiktos.

Advokatas teigia manantis, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai A. Žl. gyvenamajame name buvo kelis kartus, taip apribodami A. Žl. teisę į būsto neliečiamybę labiau nei tai buvo leista teismo sprendimu. Gynėjo manymu, tokio pobūdžio apribojimas nebuvo pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, todėl buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir iš A. Žl. buvo atimta minimali apsauga, kurią demokratinėje valstybėje turi net ir sunkiausių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas asmuo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad duomenys, gauti padarius esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus bei pažeidus konstitucines asmens teises, negali būti pripažinti įrodymais byloje.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme, privalomai turėjo būti patikrintas teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. proceso dalyviams turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su išslaptintomis apygardos teismo pirmininko nutartimis ar jų išrašais, prokuroro teikimais ar jų išrašais. Advokatas teigia, kad nagrinėjant šią bylą, prokurorė pateikė tik teismo ir prokuratūros lydraščius, tačiau nebuvo pateikta nei viena nutartis ir nei vienas prokuratūros teikimas ar jų išrašai. Apeliantas teigia manantis, kad lydraščiai negali atstoti pirminių dokumentų nei savo informatyvumu, nei teisine reikšme, juolab šioje byloje kilus abejonių, ar pareigūnai neviršijo konkrečių teismo jiems suteiktų įgaliojimų.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, subjektyviai interpretavo techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka užfiksuotų pokalbių turinį ir šių pokalbių reikšmę. Nuosprendžio motyvuose nurodyta „kaltinamieji kalba užmaskuota forma, todėl jų kalbėsena vertinama bendrame kontekste su kitais byloje esančiais įrodymais". Tačiau, gynėjo teigimu, bet kokios išvados dėl asmenų kaltės turi būti grindžiamos objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, o ne subjektyviomis prielaidomis bei spėjimais. Kaip pavyzdį advokatas nurodo, kad epizode dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi 2008 m. liepos- rugpjūčio mėnesiais Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), teismas rėmėsi A. Žl. ir R. G. 2008 m. rugpjūčio 14 d. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu, kurio metu A. Žl. sakė „man reikalingas bus tavo tas sąsiuvinukas, kur diktantą parašęs tu“. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pokalbyje minimuose R. G. užrašuose buvo fiksuojama prekursoriaus gamyba. Tačiau teismo posėdyje tiek A. Žl., tiek R. G. parodė, jog pastarasis sąsiuvinyje fiksuodavo betono gaminių gamybos sąnaudas ir šis pokalbis susijęs būtent su betono gaminiais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šie nuteistųjų parodymai skundžiamame nuosprendyje nepaminėti, ir tai patvirtina, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą ir visus bylos duomenis vertino vien tik valstybinį kaltinimą palikusiems prokurorams palankia linkme, ignoruodamas ir nuosprendyje nutylėdamas visus įrodymus, kurie paneigia jų versiją. Gynėjo teigimu, subjektyviai buvo vertinami ir visi kiti byloje esantys pokalbių įrašai, nutylint teisminio nagrinėjimo metu duotus nuteistųjų parodymus, kurie logiškai ir įtikinamai paaiškina šių pokalbių turinį ir nurodo konkrečias faktines aplinkybes, su kuriomis šie pokalbiai susiję. Tokio pobūdžio nuteistųjų parodymai, apelianto teigimu, nuosprendyje net nepaminėti. Advokatas dar kartą nurodo, kad operatyviniai veiksmai buvo vykdyti neteisėtai ir jų metu gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

Apibendrindamas šią apeliacinio skundo dalį, L. Belevičius teigia, kad visus aptartus operatyvinių veiksmų metu padarytus pažeidimus gynėjai akcentavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo apskritai nevertino ir apie tai nuosprendyje nepasisakė, o įrodymais pripažino neteisėtu būdu gautus, įrodymų leistinumo kriterijų neatitinkančius duomenis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalis. Šis pirmosios instancijos teismas pažeidimas, gynėjo teigimu, yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti pripažįstant įrodymais kitus duomenis bei vertinant šiuos duomenis

Apeliantas nurodo, kad įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinka ne tik aukščiau aptarti protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, bet ir liudytojų policijos pareigūnų D. G., A. U. ir B. J. parodymai.

Gynėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 78 straipsniu, teigia, kad operatyvinės veiklos subjektas bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją apie tiriamas nusikalstamas veikas sužino ne kaip paprasti fiziniai asmenys, o dėl savo atliekamų pareigų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnį bei Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnį, visi proceso veiksmų metu nustatyti bylai reikšmingi duomenys turi būti užfiksuoti protokoluose, būtent protokolas yra pagrindinis įstatymuose numatytas proceso veiksmų metu gautos įrodomosios informacijos fiksavimo būdas. Bylai reikšmingų duomenų sąmoningai nefiksuojant įstatymų nustatyta tvarka protokoluose, šio fiksavimo būdo negalima pakeisti kitais būdais - liudytojų pareigūnų parodymais ar pan. Apeliantas pažymi, kad jeigu pareigūnas, nustatęs kokius nors reikšmingus duomenis, jų neužfiksuoja įstatymo nustatyta tvarka, galima įžvelgti ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių. Apeliantas teigia, kad negalima remtis duomenimis, kurie buvo gauti proceso veiksmų metu, tačiau nebuvo užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, nes nustatyta tvarka neužfiksuoti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Minėtų liudytojų parodymais, apelianto teigimu, negalima remtis ir dėl šių parodymų subjektyvumo. Kaip pavyzdį advokatas nurodo, kad 2010 m. lapkričio 10 d. vykusiame teismo posėdyje B. J. parodė, jog pas A. K. namuose visi susivienijimo dalyviai rinkdavosi ir planuodavo naujus nusikaltimus. Tačiau L. Belevičius pažymi, kad paaiškėjo, jog pareigūnai tuose pokalbiuose nedalyvavo, niekas iš pokalbių dalyvių tokių parodymų nedavė, patalpose jokia speciali technika įrengta nebuvo. Duodama parodymus apie šias aplinkybes, B. J. parodė, kad tokie duomenys byloje neužfiksuoti, tačiau ji „žino tiesą“, todėl ir duoda tokius parodymus.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad minėti pareigūnai negalėjo būti apklausti kaip liudytojai šioje baudžiamojoje byloje. Kadangi šie pareigūnai yra apklausti, jų parodymai negali būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus atitinkantys įrodymai.

Dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų

Dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi iki 2008 m. Lapkričio 4 d. Garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)

A. Žl. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos yra grindžiama tuo, kad 2008 m. lapkričio 4 d. slapta patekus į garažą, slaptos apžiūros metu buvo užfiksuotos trys plastikinės talpos, iš vienos iš jų buvo paimtas skysčio mėginys, specialisto išvada nustatyta, kad skystis yra pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2propanonas, kurio kiekis 22 mililitrai. A. Žl. kaltė taip pat grindžiama užfiksuotais 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 11 d. A. Žl., A. S., A. J., A. K. pokalbiais. Šių pokalbių metu buvo kalbama apie garažo signalizacijos kodus, garažo raktus. Tačiau apeliantas pažymi, kad šiuose pokalbiuose apie jokias psichotropines medžiagas ar prekursorius neužsimenama, A. Žl. nei vieno pokalbio metu nesakė, jog nurodytame garaže yra kokie nors jam priklausantys daiktai ar kad jis ruošiasi ką nors gabenti į garažą. A. K. nurodė, jog minėtas garažas priklauso jam, raktus nuo garažo turėjo ir M. R.. Kratos metu pas A. K. buvo rasti šio garažo raktai.

Gynėjas nurodo, kad prekursorius garaže buvo rastas 2008 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kada prekursorius buvo atgabentas į garažą. Todėl, apelianto teigimu, 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d. pokalbiai laiko atžvilgiu niekaip negali būti susieti su prekursoriaus radimo faktu 2008 m. lapkričio 4 d. Advokatas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog garažas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo dvigubomis durimis. Tačiau L. Belevičius pažymi, kad apie garažą dvigubomis durimis buvo kalbėta tik 2008 m. lapkričio 11 d. pokalbyje, t. y. jau po to, kai buvo rastas prekursorius. Visų kitų pokalbių, apelianto teigimu, apskritai negalima susieti su garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), kadangi pokalbių metu nebuvo minimi kokie nors identifikuojantys požymiai, byloje nėra duomenų koks buvo šio garažo signalizacijos kodas, slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad A. Žl. būtų bent kartą lankęsis šiame garaže. Gynėjas dar kartą nurodo, kad operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir jais negalima grįsti jokių teismo išvadų. Apeliantas pažymi, kad A. K. naudojosi ir kitu garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, būtent pastarajame garaže savo asmeninius daiktus laikė ir A. Žl.. Pas A. Žl. nebuvo rasta nei garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), raktų, nei kokių nors kitų objektų, leidžiančių jį susieti su šiuo garažu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. Žl. žinojo apie garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikytą talpą su prekursoriumi, kad jis šią talpą įgijo, atgabeno, išgabeno, disponavo ja, ar kad kiti asmenys šiuos veiksmus atliko su jo žinia. Gynėjas nurodo, kad A. Žl. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais, o ne bylos duomenimis, šios išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo dabai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos

Apeliantas nurodo, kad faktinės aplinkybės dėl šios nusikalstamos veikos turėtų būti pagrįstos konkrečiais įstatymo reikalavimus atitinkančiais leistinais įrodymais. Gynėjas pažymi, kad jau ankščiau minėta, jog šioje byloje negalima remtis įrodomosios galios neturinčiais neteisėtu būdu gautais duomenimis, užfiksuotais protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Tačiau advokatas atkreipia dėmesį, kad kiti byloje esantys leistinumo kriterijus atitinkantys įrodymai nepagrindžia nei vienos teismo nurodytos aplinkybės dėl šios nusikalstamos veikos, t. y. kad A. Žl. G. R. ir M. R. pateikė nuosprendyje išvardintas medžiagas, reikalingas psichotropinės medžiagos gamybai. Apeliantas nurodo, kad nuteistieji A. Žl. ir M. R. parodė, jog jie kalbėjosi apie įvairias prekursoriaus BMK gamybai reikalingas medžiagas, tačiau byloje nėra identifikuota, jog jie kalbėjosi būtent apie tas medžiagas, kurios buvo rastos sodyboje, esančioje Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), ir kurias kiti nuteistieji naudojo psichotropinės medžiagos gamybos procese. Gynėjo teigimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent A. Žl. perdavė M. R. šias medžiagas, kad būtent A. Žl. šias medžiagas buvo įgijęs ir jomis disponavo.

Apeliantas teigia manantis, kad byloje esantys leistini įrodymai nepagrindžia ir skundžiamo nuosprendžio teiginio, kad A. Žl. nurodė M. R. ir G. R. gaminti metamfetaminą. Nuteistasis M. R. paaiškino, jog jis važiavo į kaimą turėdamas tikslą gaminti BMK ir tik vėliau nusprendė pasigaminti metamfetamino. A. Žl. taip pat neigė žinojęs, jog M. R. gali gaminti metamfetaminą, nes su juo kalbėjosi tik apie BMK. A. Žl. nurodymas gaminti metamfetaminą byloje nėra užfiksuotas, apie neva buvusį tokį nurodymą jokie asmenys neparodė.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog A. Žl. nurodė apmokinti S. L. gaminti metamfetaminą. Tačiau A. Žl. davė nuoseklius parodymus, kad jis planavo S. L. pagalba vykdyti veiklą, susijusią su BMK įgijimu, gabenimu ir gamyba - iš pradžių jis norėjo BMK gaminti S. L. gyvenamojoje vietoje, vėliau planavo S. L. siųsti į Rusiją, (duomenys neskelbtini), parvežti BMK gaminimui reikalingas sauso pavidalo medžiagas, galiausiai pasiūlė S. L. važiuoti kartu su M. R. gaminti BMK. Šie A. Žl. parodymai atitinka ir S. L. parodymus. Pirmosios instancijos teisme S. L. parodė, jog A. Žl. su A. J. siūlė pas jį namuose gaminti skystį, kuris kvepia šviežia žole, t. y. BMK, kad jį (S. L.) norėjo išsiųsti į (duomenys neskelbtini) parvežti BMK, kad jam pasiūlė važiuoti kartu su M. R. gaminti „brudą“. S. L. teismo posėdžio metu parodė, jog A. Žl. jam niekada nieko nesakė apie narkotikus, o ką reiškia „brudas“, jis nežino, negali nurodyti, ar „brudas“ yra BMK ar amfetaminas, šių medžiagų cheminės sudėties jis nežino. L. Belevičiaus teigimu, šie S. L. parodymai skundžiamame nuosprendyje apskritai yra nutylėti, tuo tarpu remiamasi S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog A. Žl. jį siuntė mokintis gaminti narkotikų, t. y. skundžiamame nuosprendyje remiamasi parodymais, kurių S. L. nepatvirtino ir juos paneigė teisminio nagrinėjimo metu.

Gynėjas teigia manantis, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir nuosprendyje nurodyto A. Žl. ir A. S. susitarimo dėl asmenų apmokymo gaminti metamfetaminą.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. Žl. kaltės grįsdamas įstatymų reikalavimų neatitinkančiais neteisėtu būdu gautais duomenimis padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis), tokiais duomenimis grįstos išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi iki 2009 m. gegužės 14 d. garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini)

Šioje nuosprendžio dalyje A. Žl. kaltė grindžiama tuo, jog 2009 m. gegužės 14 d. atliktos kratos metu garaže buvo rastas plastikinis bakelis su skysčiu, specialisto išvada nustatyta, kad skystis yra pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2propanonas, bei užfiksuotais 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m., spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 11 d. A. Žl., A. S., A. J., A. K. pokalbiais. Šių pokalbių metu buvo kalbama apie garažo signalizacijos kodus, garažo raktus. Tačiau apeliantas pažymi, kad šiuose pokalbiuose apie jokias psichotropines medžiagas ar prekursorius neužsimenama, A. Žl. nei vieno pokalbio metu nesakė, jog nurodytame garaže yra kokie nors jam priklausantys daiktai ar kad jis ruošiasi ką nors gabenti į garažą. A. K. nurodė, jog minėtas garažas priklauso jam, raktus nuo garažo turėjo ir M. R.. Kratos metu pas A. K. buvo rasti šio garažo raktai.

Gynėjas nurodo, kad byloje nustatyta, jog prekursorius garaže buvo rastas 2009 m. gegužės 14 d., tačiau kada prekursorius buvo atgabentas į šį garažą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Todėl, apelianto nuomone, 2008 m., kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 11 d. pokalbiai laiko atžvilgiu negali būti susieti su prekursoriaus radimo faktu 2009 m. gegužės 14 d. Advokatas atkreipia dėmesį, kad paskutinis pokalbis užfiksuotas likus daugiau nei pusei metų iki prekursoriaus radimo dienos, o 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d. pokalbių turinio apskritai negalima susieti su garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Šių pokalbių metu nebuvo minimi kokie nors identifikuojantys požymiai, byloje nėra duomenų, koks buvo šio garažo signalizacijos kodas, slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad A. Žl. būtų bent kartą lankęsis šiame garaže. L. Belevičius dar kartą nurodo, kad operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir jais negalima grįsti jokių teismo išvadų. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis A. K. naudojosi ir kitu garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir būtent šiame garaže savo asmeninius daiktus laikė ir A. Žl.. Pas A. Žl. nebuvo rasta nei garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), raktų, nei kokių nors kitų objektų, leidžiančių jį susieti su šiuo garažu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. Žl. žinojo apie garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikytą talpą su prekursoriumi, kad jis šią talpą įgijo, atgabeno, išgabeno, disponavo ja, ar kad kiti asmenys šiuos veiksmus atliko su jo žinia. Gynėjas teigia manantis, kad A. Žl. kaltė dėl šio nusikaltimo yra grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais, o ne bylos duomenimis, šios išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai gaminti,neteisėto laikymo

A. Žl. kaltė dėl šio nusikaltimo yra grindžiama tuo, kad 2009 m. liepos 23 d. atliktos kratos metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo rasta metalinė talpa, kuri gali būti naudojama metamfetamino gamybos procese, ši talpa 2008 m. vasario 27 - 28 d. buvo užfiksuota garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Taip pat A. Žl. kaltė dėl šio nusikaltimo grindžiama užfiksuotais 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d., 2008 m, lapkričio 11 d. A. Žl., A. S., A. J., A. K. pokalbiais. Šių pokalbių metu buvo kalbama apie garažo signalizacijos kodus, garažo raktus. Tačiau apeliantas pažymi, kad šių pokalbių metu nebuvo kalbama apie metalinę talpą, A. Žl. nesakė, jog nurodytame garaže yra kokie nors jam priklausantys daiktai, kad jis ruošiasi ką nors gabenti į garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ar iš šio garažo. A. K. nurodė, jog minėtas garažas priklauso jam, raktus nuo garažo turėjo ir M. R.. Kratos metu pas A. K. buvo rasti šio garažo raktai.

Gynėjas nurodo, kad metalinė talpa garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota 2008 m., vasario 27 - 28 d., tačiau kada ši talpa buvo atgabentas į šį garažą ir iš jo išgabenta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Todėl, apeliantas teigia manantis, kad 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 11 d. pokalbiai laiko atžvilgiu niekaip negali būti susiję su talpos užfiksavimo faktu 2008 m. vasario 27 - 28 d., nes šie pokalbiai, užfiksuoti jau po to, kai talpa buvo surasta.

Advokatas dar kartą nurodo, kad 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 5 d., 2008 m. spalio 27 d. pokalbių turinio apskritai negalima susieti su garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad A. Žl. būtų bent kartą lankęsis šiame garaže. Operatyvinių veiksmų metu užfiksuoti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir jais negalima grįsti jokių teismo išvadų.

Gynėjas pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų A. Žl. susieti su garažu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ar su kokiais nors šiame garaže laikytais daiktais.

Esant šioms aplinkybėms, L. Belevičius daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. Žl. žinojo apie garažuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingais laikotarpiais laikytą metalinę talpą, kad jis šią talpą įgijo, atgabeno, išgabeno, disponavo ja, ar kad kiti asmenys šiuos veiksmus atliko su jo žinia. A. Žl. kaltė dėl šios nusikalstamos veika pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais, o ne bylos duomenimis, šios išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo susivienijimui bei dalyvavimo susivienijimo veikloje

Apeliantas nurodo, kad visos faktinės aplinkybės, susijusios su A. Žl. veika organizuojant nusikalstamą susivienijimą, vadovaujant susivienijimui bei dalyvavaujant susivienijimo veikloje turėtų būti pagrįstos konkrečiais įstatymo reikalavimus atitinkančiais leistinais įrodymais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje esantys leistini įrodymais nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su minėta veika.

Gynėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalimi ir 249 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo baudžiamąsias bylas“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. „Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga“ bei šio teismo nutartimis, teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai.

Apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė, jog apskritai egzistavo koks nors vieningas ir pastovus asmenų junginys, kuris buvo suburtas ir egzistavo tam, kad būtų daromos nusikalstamos veikos. Nei vienas iš nuteistųjų ar liudytojų (nesiremiant D. G., A. U. ir B. J. parodymais, kuriuose buvo išdėstyta jų subjektyvi nuomonė ir jų pačių padarytas teisinis įvertinimas, o ne faktinės aplinkybės) neparodė egzistavus kokį nors nusikalstamą junginį. Nei vienas iš nuteistųjų neparodė, kad A. Žl. jiems būtų nurodęs ar pasiūlęs jungtis prie nusikalstamos grupės ir daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Gynėjas teigia, kad visi nuteistieji yra tarpusavyje pažįstami, tačiau asmenų tarpusavio pažintis dar nereiškia, jog jie susibūrė ir bendravo turėdami nusikalstamų tikslų. A. K. yra A. Žl. giminaitis, M. R. ir G. R. statė ir įrenginėjo namus A. Žl. ir A. K., A. Žl. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, šioje bendrovėje direktoriumi dirbo A. S., su kuriuo A. Žl. siejo ir draugiški santykiai, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ir V. P.. A. J. ir S. L. buvo A. Žl. draugas, R. G. ūkinei veiklai vykdyti nuomojosi patalpas iš UAB (duomenys neskelbtini). Advokatas teigia, kad A. Žl. santykiai su visais išvardintais asmenimis yra ilgalaikiai, draugiški, jie dažnai bendravo, tačiau šie santykiai buvo nenusikalstami, šiuos asmenis siejo giminystės, asmeninių pažinčių, draugystės bei darbo santykiai. L. Belevičius nurodo, kad A. St. A. Žl. buvo matęs tik kelis kartus, jų jokie santykiai nesiejo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš nuteistųjų neparodė, kad A. Žl. būtų nurodęs dalyvauti darant bent vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tokių nurodymų nėra užfiksuota jokiais kitais leistinais įrodymų šaltiniais. Be to, byloje nėra įrodymų, kad aukščiau nurodyti asmenys būtų save identifikavę kaip vieningą nusikalstamą grupuotę, nėra nustatyti ir jokie nusikalstamų grupuočių tradiciškai turimi atributai, leidžiantys jas atskirti nuo kitų nusikalstamų grupuočių, pavyzdžiui pavadinimo ar pan.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. Žl. atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstamo susivienijimo kūrimas, t. y. neįrodyta, kad jis parinko asmenis ir jiems pasiūlė daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nėra duomenų, kad jis kam nors paskirstė vaidmenis, rengė nusikalstamos veiklos planus, kad jis nusikalstamais tikslais būtų įgijęs ginklus, sprogstamąsias medžiagas, transporto, ryšio ar kitokias technines priemones. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra nustatyti ir kokie nors A. Žl. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip vadovavimas nusikalstamam susivienijimui.

Apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus vaidmenų, darant nusikalstamas veikas, pasiskirstymą. Taip pat nenustatytas ir nusikalstamo susivienijimo vadovas, kuris duotų kitiems asmenims privalomus nurodymus, kuriam kiti asmenys būtų pavaldūs, jam paklustų, vykdytų nurodymus. Nei vienas iš nuteistųjų neparodė ir apie asmenų hierarchiją, pavaldumą, baimę vadovui bei apie tai, kad jiems būtų taikomos kokios nors bausmės ar pan. Gynėjo teigimu, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad visi nuteistieji tarpusavyje bendravo draugiškai.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad visi nuteistieji tarpusavyje bendraudavo savo mobiliojo ryšio telefonais, nebuvo nustatyta, kad jie turėtų kažkokius konspiracinius, teisėsaugos institucijoms nežinomus, telefono abonentus, kuriuos naudotų tik nusikalstamų veikų darymui. Visi asmenys telefono aparatus buvo įsigiję savo asmeninėmis lėšomis, patys ir apmokėdavo telekomunikacijų bendrovių sąskaitas. Kratų metu buvo rastos kelios racijos, tačiau kaltinamieji paaiškino, jog jomis buvo naudojamasi buitiniais reikalais, ir byloje nėra užfiksuota, kad jomis būtų naudojamasi darant kokius nors nusikaltimus. Gynėjas pažymi, kad šie prietaisai nebuvo naudojamos sodyboje, esančioje Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti asmenys, gaminę psichotropinę medžiagą, jos nebuvo naudojamos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose gaminant prekursorių, nėra užfiksuotas nei vienas racijų panaudojimo faktas darant kokį nors kitą nusikaltimą. Jokių specialių bendravimo priemonių ar priemonių, leidžiančių išvengti sekimo, pas A. Žl. nebuvo rasta, nebuvo nustatyta, kad jis būtų naudojęsis tokiomis priemonėmis. Apeliantas nurodo, kad visi nuteistieji naudojosi ir savo asmeniniais automobiliais, kuriuos įsigydavo iš savo asmeninių lėšų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nuteistieji būtų turėję kokį nors bendrą piniginį fondą, kad bendroms reikmėms jie naudotų nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus - pirktų transporto priemonės, ryšio priemonės, įrankius ar medžiagas prekursoriui bei psichotropinei medžiagai gaminti, kad bendromis lėšomis būtų remiami teisėsaugos sulaikyti grupės nariai ir panašiai. Gynėjas dar kartą pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotas nei vienas psichotropinės medžiagos ar prekursoriaus pardavimo faktas, todėl apkristai nustatyta, jog nuteistieji gavo kokias nors nusikalstamas pajamas.

L. Belevičius pažymi, kad jo ginamasis A. Žl. savo namuose bendraudavo su įvairiais asmenimis, jo namuose vyko ir įvairūs piniginiai atsiskaitymai. Tačiau A. Žl. ir M. R. paaiškino, jog jų tarpusavio atsiskaitymai yra susiję tik su namo statybos darbų vykdymu, A. Žl. atsiskaitymai su nenustatytais asmenimis yra susiję su tarpusavio skolomis ir panašiai. Gynėjas teigia, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad bent vienas piniginis atsiskaitymas būtų susijęs su psichotropinių medžiagų realizavimu, kad A. Žl. bent vienam nuteistajam būtų perdavęs kokias nors pinigines lėšas už nusikalstamų veikų padarymą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje asmenys yra nuteisti už vieno nusikaltimo, kuris priskiriamas prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, padarymą – už psichotropinės medžiagos gamybą sodyboje, esančioje Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini). Gynėjas nurodo, kad jo apeliaciniame skunde jau buvo išdėstyti motyvai, pagrindžiantys, jog byloje surinkti leistini įrodymai neleidžia A. Žl. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios nusikalstamos veikos.

Advokatas pažymi, kad A. Žl. ir M. R. parodė, jog jie A. Žl. namuose bendravo apie prekursoriaus BMK gamybą, tam reikalingas medžiagas ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. A. Žl. paaiškino, jog jis domėjosi BMK, apie tai kalbėjosi su daugeliu asmenų, BMK sudėtines dalis vadino įvairiais pavadinimais. A. Žl. paaiškino, jog jis neturi specialių chemijos žinių, todėl nežino, kokios yra medžiagų, apie kurias jie kalbėjo, sudėtinės dalys. Nei vienas iš pokalbiuose dalyvavusių asmenų nenurodė, jog buvo kalbėta apie narkotines ar psichotropines medžiagas. A. Žl. iš dalies pripažino savo kaltę dėl prekursoriaus gamybos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl disponavimo prekursoriumi savo gyvenamojoje vietoje.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinamųjų parodymai taip pat yra įrodymai pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį. Nepaisant to, kad kaltinamieji neprisiekia sakyti tiesą, neatsako už melagingų parodymų davimą, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymų negalima nesiremti vien dėl to, jog teismas netiki ar nenori patikėti kaltinamųjų parodymais. Gynėjas teigia, kad kaltinamųjų parodymais galima nesivadovauti tik tada, kai juos paneigia kiti objektyvūs ir leistini įrodymai. Apeliantas dar kartą nurodo, kad operatyviniai veiksmai šioje byloje buvo atliekami grubiai pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, neteisėtai apribojant A. Žl. teisę į būsto neliečiamumą, todėl protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotais duomenimis apskritai negalima remtis nei nustatant kokias nors faktines aplinkybes, nei tikrinant kitų įrodymų patikimumą. Atmetus šiuos įrodymų šaltinius, jokie kiti teismo ištirti įrodymai neleidžia paneigti A. Žl. ir kitų nuteistųjų parodymų. Todėl, gynėjo teigimu, leistini įrodymai nepatvirtina, kad A. Žl. būtų susijęs su psichotropinės medžiagos gamyba, todėl su tuo susiję teiginiai turėtų būti pašalinti ir iš kaltinimo dėl nusikalstamo susivienijimo. Tokiu atveju A. Žl. nebūtų kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Apeliantas pažymi, kad ankščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo ginamasis yra nepagrįstai nuteistas dėl neteisėto disponavimo prekursoriumi bei įrenginiu, skirtu psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Advokato teigimu, priėmus dėl A. Žl. teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl kitų nusikalstamų veikų, neliktų ir būtinojo nusikalstamo susivienijimo tikslo - siekio daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamos veikos, susijusios su prekursoriaus gamyba ir disponavimu prekursoriumi buvo padarytos bendrininkų grupe.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo bei dėl A. Žl. kaltės grįsdamas įstatymų reikalavimų neatitinkančiais ir neteisėtu būdu gautais duomenimis, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), tokiais duomenimis pagrįstos išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo nesant nustatytų būtinųjų šios bendrininkavimo formos požymių, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normą (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio l punktas).

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms konfiskuojant pinigines lėšas

L. Belevičius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jo ginamajam nuosavybės teise priklausančius 20 920 litus, 9100 eurų, 651 JAV dolerį.

Gynėjas nurodo, kad turtas baudžiamajame procese gali būti konfiskuojamas tik Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje arba BK 72³ straipsnyje numatytais pagrindais. BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik turtui, kuris buvo įgytas po šios normos įsigaliojimo, t. y. po 2010 m., gruodžio 11 d. Ši minėta įstatymo norma A. Žl. negali būti taikoma, nes visos jo piniginės lėšos buvo paimtos dar 2009 m.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006, 2K-459/2004, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-2005, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Žl. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 262 straipsnyje, 266 straipsnio 1 dalyje. Gynėjas pažymi, kad visų šių nusikaltimų sudėtyse, išskyrus Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, yra numatytos alternatyvios veikos - platinimas bei realizavimas. Tačiau A. Žl. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jis būtų platinęs ar realizavęs kokį nors kiekį prekursoriaus, psichotropinių medžiagų, įrenginių joms gaminti. L. Belevičius nurodo, kad darant tokio pobūdžio nusikaltimus, jų organizatorius nusikalstamų pajamų gali gauti tik iš prekursoriaus, psichotropinių medžiagų ar įrenginių joms gaminti platinimo ar realizavimo. Tačiau nei vienas tokio dalyko platinimo ar realizavimo atvejis A. Žl. nebuvo inkriminuotas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra nurodyta, kad A. Žl. būtų gavęs kokias nors konkrečias pajamas iš nusikalstamos veikos, nėra nurodyta jokia konkreti pinigų suma, kurią A. Žl. būtų gavęs, jokios pinigų gavimo iš nusikalstamos veikos aplinkybės, jokie faktiniai duomenys. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio 79 lape yra įrašytas vienintelis sakinys dėl turto konfiskavimo: „A. Žl. <...> nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, kas šiuo metu sudaro <...>, kurios, sutinkamai su LR BK 72 str. 2 d. 3 p., kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, konfiskuotinos“. Advokatas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti iš jo ginamojo pinigines lėšas, nesilaikė įstatymo ir teismų praktikos suformuluotų reikalavimų faktiniais duomenimis ir teisiniais motyvais pagrįsti sprendimą konfiskuoti turtą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad neįrodžius, kad A. Žl. gavo piniginių lėšų iš nusikalstamų veikų, nėra ir Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytų turto konfiskavimo pagrindų. Gynėjas teigia manantis, kad ši procesinė prievartos priemonė jo ginamajam apskritai negalėjo būti taikoma. Be to, baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog kratų metu paimtos piniginės lėšos yra A. Žl. sutuoktinės R. Ž. teisėtai Jungtinėse Amerikos Valstijose uždirbtos ir į Lietuvos Respubliką atsigabentos lėšos.

L. Belevičius, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teigia, kad priimdamas nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą konfiskuoti turtą, nesant būtinųjų turto konfiskavimo pagrindų, Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normą (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas), teismo išvados dėl piniginių lėšų nusikalstamos kilmės nepagrįstos jokiais duomenimis ir neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistųjų A. Žl., G. R., M. R., A. K., A. S., A. St., A. J., nuteistojo A. Žl. gynėjo advokato Lino Belevičiaus ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato A. Špilkovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistųjų M. R., A. J., A. St. bei nuteistojo A. Žl. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad dalis operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, kadangi teisėsaugos pareigūnams nustačius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje, požymius, nebuvo nutrauktas operatyvinis tyrimas ir dėl šio nusikaltimo nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2009 m. gegužės 12 d. padėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, operatyviniai veiksmai, buvo tęsiami ir atliekami iki įtariamųjų sulaikymo 2009 m. gegužės 13 d. ir 14 d.; slapta patekdami į A. Žl. gyvenamąją vietą - namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti ir panaudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones, pareigūnai galimai viršijo jiems suteiktas teises – galimai ne vieną kartą pateko į minėtas patalpas, nors, apeliantų nuomone, galėjo patekti tik vieną kartą.

Šioje baudžiamojoje byloje operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, atskleisti šį nusikaltimą ir jį darančius asmenis ir buvo šio tyrimo tikslas. Nusikaltimo padarymo metu galiojusio OVĮ 9 str. buvo numatyti operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindai, tame tarpe ir baigtinis nusikalstamų veikų, kurias išaiškinant, galima atlikti operatyvinį tyrimą, sąrašas. Nei nusikaltimo padarymo metu galiojusiuose BK 266 str. l d., nei 262 str., numatytos nusikalstamos veikos į nurodytą kategoriją nepatenka, todėl operatyvinio tyrimo metu nustačius nusikalstamų veikų, dėl kurių operatyvinis tyrimas nebuvo atliekamas, požymius ir tik dėl tokių veikų pradėjus ikiteisminį tyrimą, tokiais duomenimis baudžiamajam procese nebūtų galima remtis, todėl, nustačius, jog neteisėtai disponuojama pirmosios kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) operatyvinis tyrimas, kuris buvo atliekamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, pagrįstai buvo tęsiamas, nutraukti operatyvinį tyrimą, nustačius mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų požymius, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl visai kitos nusikalstamos veikos, ir nebuvo atliekamas ir negalėjo būti atliekamas dėl BK 266 str. l d. ir 262 str. numatytų nusikaltimų, kadangi to neleido imperatyvios OVĮ normos.

Reikalavimas ikiteisminio tyrimo metu OVĮ tvarka taikomas priemones persankcionuoti pagal BPK nuostatas yra pagrįstas, tačiau jis negali būti suabsoliutintas ir turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis protingumo principu. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-05-12 13 val. 43 min. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo būtina per labai trumpą laiką kreiptis į teismą su dideliu kiekiu prašymų dėl kratų atlikimo, surinkti, patikrinti ir išanalizuoti didelės apimties informaciją, parengti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos BPK XII skyriuje numatytų procesinių prievartos priemonių taikymo, teismas turėjo susipažinti su pateiktais dokumentais, priimti sprendimus, surašyti procesinius dokumentus, todėl itin skubiai, per likusias kelias darbo dienos valandas, persankcionuoti operatyvinio tyrimo metu sankcionuotus veiksmus pagal baudžiamojo proceso kodekso normas, buvo neįmanoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad operatyvinio tyrimo metu buvo sukaupta didelės apimties informacija, jai įvertinti ir priimti pagrįstą sprendimą taikyti nurodytas procesinės prievartos priemones reikėtų ilgesnio laiko. Informacija apie privatų asmens gyvenimų gali būti renkama tik teismo motyvuotu sprendimu ir tik pagal įstatymą. Teismo leidimas atlikti veiksmus, nors ir išduotas OVĮ tvarka, buvo, t. y. leisdamas atlikti šiuos veiksmus teismas įsitikino jų taikymo būtinumu ir pagrįstumu, aiškiai nustatė šių veiksmų atlikimo ribas. Esminių reikalavimų skirtumų skiriant šių priemonių taikymų OVĮ ar BPK tvarka nėra. Ginčijami veiksmai OVĮ tvarka (jau pradėjus ikiteisminį tyrimą) taikyta labai trumpų laiko tarpą, šių veiksmų metu gauti duomenys buvo visapusiškai patvirtinti ir BPK numatytais proceso veiksmais, t. y. liudytojo S. L. parodymais, kratos, įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, specialistų išvadomis. BPK 20 str. l d. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. BPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka - tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Taigi, įvertinus, kad ginčijami veiksmai pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikomi neatidėliotinai, truko itin trumpą laiko tarpą, skubiai priimti sprendimo dėl minėtų veiksmų atlikimo pagal baudžiamojo proceso nuostatas objektyviai nebuvo galimybių, o taip pat į tai, kad šių veiksmų metu gauti duomenys buvo pilnai patvirtinti BPK numatytų veiksmų metu gautais duomenimis, laikytina, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Be to, šių veiksmų metu surinkti faktiniai duomenys neturėjo esminės reikšmės, priimant nuosprendį – esminės bylos aplinkybės buvo nustatytos remiantis kitais įrodymais.

OVĮ nebuvo numatytas reikalavimas teismo nutartyje numatyti slaptų patekimų skaičių. Slapto patekimo į patalpas ar automobilius sankcionavimo reglamentuojančiame OVĮ 9 str. numatyti šio veiksmo sankcionavimui keliami reikalavimai, tačiau tokio reikalavimo nurodyti tikslų patekimo skaičių- nėra. Įvertinus, kad įstatymas nenumato jokių privalomų reikalavimų teismui nurodyti slaptų patekimų skaičių, „Slaptas patekimas" turi būti suprantama kaip teismo suteikta teisė operatyvinės veiklos subjektams nutartyje nurodytu laikotarpiu ir tikslu patekti į tam tikras vietas, nelaikant, kad toks leidimas yra vienkartinis, jeigu nutartyje nenurodyta kitaip. Teismas nustatydamas operatyvinių veiksmų atlikimo ribas pagrįstai rėmėsi įstatymu, o vykdant nutartį gauti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl A. Žl., A. J., R. G. neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi 2008m. liepos-rugpjūčio mėnesiais ((duomenys neskelbtini), Prienų raj.)

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamasis A. Žl., 2008m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno m., organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus - 1-fenilpropan-2-oną (toliau tekste prekursoriaus BMK) gamybą, nurodydamas A. J. ir R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą, A. J. ir R. G., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Prienų raj., minėtu laikotarpiu per 5-7 kartus neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų (tikslesnis gaminimų skaičius ir pagamintas prekursoriaus kiekis nenustatytas) prekursoriaus (BMK). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydami veiką, suvokė jos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos A. J. neneigia savo kaltės, veikos kvalifikavimo, tik prašo skirti švelnesnę bausmę, A. Žl. neigia prisidėjęs prie šios veikos darymo (R. G. apeliacinio skundo nėra padavęs).

Pagrindinis įrodymų šaltinis dėl šios pirmosios instancijos teismo inkriminuotos nusikalstamos veikos – nuteistojo R. G. parodymai, kad užsidirbti pinigų gaminant BMK jam pasiūlė A. Žl., kuris taip pat sakė, jog BMK jis turės gryninti kartu su A. J.. Pastarasis jam davė popieriaus lapus su BMK gamybos technologija, į išsinuomotas patalpas atvežė gamybos priemones ir medžiagas ir kartu pradėjo gaminti BMK. Visas medžiagas atveždavo ir išsiveždavo A. J., pastarasis jam mokėdavo ir už darbą. R. G. teigė matęs į išsinuomotas patalpas atvykusį A. Žl., pastarasis mokėdavo už sunaudotą elektrą, o vieną kartą sumokėjo jam ir už BMK gamybą.

Nuteistasis A. J., kaip minėta, neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tik neigia A. Žl. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme – pripažįsta, jog su R. G. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose gamino BMK, tačiau tai darė paprašytas vaikino, vardu Renatas, kuris davė jam 100 maišų BMK ir ant lapų surašytą gryninimo technologiją. Išgrynintą BMK atiduodavo Renatui.

A. Žl. nepripažįsta organizavęs prekursoriaus (BMK) gaminimą, tvirtina, kad tik nurodė A. J. UAB (duomenys neskelbtini) nenaudojamas patalpas, nes šis norėjo kažką pasigaminti, taip pat nurodė, jog dėl jų pasinaudojimo tartųsi su R. G.. Pastariesiems jokių nurodymų gaminti BMK nedavė ir procese nedalyvavo.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus šiame epizode vertino tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolus, pokalbių suvestines, išklausė pačių telefoninių pokalbių įrašus. Byloje ištirtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardintų ir aptartų įrodymų visetas iš esmės sutampa su nuteistojo R. G. parodymais ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Žl. nurodė A. J. ir R. G. gaminti prekursorių BMK, nurodė vietą, kurioje A. J. ir R. G. turėjo daryti nusikalstamą veiką – UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, kontroliavo pagaminto BMK kiekį, vieną kartą pats sumokėjo R. G. už pagamintą BMK. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Žl., A. J., R. G. neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi 2008m. liepos-rugpjūčio mėnesiais ((duomenys neskelbtini), Prienų raj.) atitinka faktines bylos aplinkybes, A. Žl. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 266 str. 1 d., o A. J. ir R. G. – pagal LR BK 266 str. 1 d.

Dėl A. K. ir A. Žl. neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (BMK) (iki 2008-11-04) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamieji A. Žl. ir A. K. veikdami bendrai, iki 2008-11-04, jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml.) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK), todėl jų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydami veiką, suvokė jos pavojingumą visuomenei ir norėjo taip veikti.

Apeliaciniuose skunduose tiek A. K., tiek A. Žl. neigia padarę šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. K. parodė, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso jam, ten lankydavosi, tačiau raktus nuo jo durų turėjo ir M. R., kuris minėtame garaže laikė statybines medžiagas. Apie garaže buvusį psichotropinių medžiagų prekursorių (BMK) nieko paaiškinti negali, jis jam nepriklauso. A. Žl. parodė, jog garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune nesinaudojo, kam jis priklauso ir kas jame buvo laikoma, pasakyti negali, nieko bendro su tuo garažu neturi. A. Žl. teigimu užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose kalbama apie garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį prieš 6 metus pardavė A. K. ir nuo kurio durų raktai buvo autobusiuke.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. ir A. Žl. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (BMK) (iki 2008-11-04) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vadovavosi šiais įrodymais:

1) Operatyvinių veiksmų (slapto patekimo į patalpas, jų apžiūros ir pavyzdžių paėmimo neskelbiant apie jų paėmimą) atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 4 d. buvo slapta patekta į A. K. ir F. K. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, šis garažas apžiūrėtas, apžiūros metu fiksuoti garaže esantys trys plastikiniai bakai, kurių vienas (apie 30 l. talpos) yra 2/3 (apie 20 l) užpildytas gelsvos spalvos skysčio, paimtas šio skysčio mėginys (b.t. 5, b.l. 59-60);

2) Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad geltonos spalvos skystis, paimtas 2008-11-04 operatyvinių veiksmų metu, yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas- 1-fenil-2propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio kiekis yra 22 ml (b. t. 5, b.l. 63-69);

3) 2009-05-14 kratos protokolu kuriame nurodyta, kad atlikus kratą A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, be kitų daiktų rasti ir išimti raktai (b.t.1, b.l. 115-119);

4) 2009-11-09 eksperimento protokolu, kuriame nurodyta, kad du pilkos spalvos raktai, rasti ir paimti A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, atrakina garažo (duomenys neskelbtini), Kaune, vartų spynas. (b.t. 1, b.l. 163-164);

5) Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, suvestinėmis, duomenimis, gautais išklausius telefoninius pokalbius.

Objektyviai yra nustatyta, tai neginčijama ir apeliaciniuose skunduose, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame garaže iki 2008-11-04 neteisėtai buvo laikoma apie 20 litrų (tikslesnis kiekis nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml.) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK). Apeliacinio proceso dalykas – nustatyti ar minėtą prekursorių neteisėtai laikė A. Žl. ir A. K. ar kiti asmenys. Be fakto, kad garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2008-11-04 neteisėtai buvo laikoma apie 20 litrų gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK), nėra ginčijamos ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis garažas priklausė A. K., kad kratos metu jo namuose rastais raktais buvo atrakintos minėto garažo vartų spynos. Apeliaciniuose skunduose ginčijamos išvados, padarytos pirmosios instancijos teismo, remiantis faktiniais duomenimis, esančiais techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, pokalbių suvestinėse, teisme išklausytų telefoninių pokalbių įrašuose. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs A. Žl. ir A. S., A. Žl. ir A. J., A. Žl. ir A. K. telefoninių pokalbių apie garažą, garažo raktus, signalizacijos kodą įrašus, padarė išvadą, kad šiuose pokalbiuose kalbama, būtent, apie garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o šių pokalbių turinys rodo, kad tiek A. K., tiek A. Žl. minėtame garaže laikė BMK.

Kaip minėta, A. Žl. neigia bet kokias sąsajas su šiuo garažu ir jame esančiais daiktais, o A. K. aiškina telefonu kalbėjęs apie kitą garažą, esantį Jonavoje.

Išanalizavus pirmosios instancijos teisme ištirtų (išklausytų) pokalbių (t. 3, b. l. 32, 108, 110-117, 123, 194) turinį, matyti, kad kalbama tikrai apie garažą, garažo raktus, garažo signalizacijos kodą, taip pat galima daryti išvadą, kad kalbama apie garažą dvigubomis durimis A. Žl. – A. K.: „nuo dvigubo garažo pas tave raktai yra?“ Šių pokalbių turinys rodo, kad A. K. ne tik buvo garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo raktus nuo šio garažo, bet ir, būtent, jis žinojo signalizacijos kodą, nuolat lankydavosi minėtame garaže. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas daryti išvadai, kad A. K. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml.) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK). Tuo pačiu, išanalizavus minėtų telefoninių pokalbių turinį, matyti, kad A. Žl. nežino ir neturi užsirašęs garažo, apie kalbama signalizacijos kodo, neturi jo raktų ir ne jam, o kitam asmeniui (šiuo atveju A. J.) reikalingas garažo signalizacijos kodas. Šių aplinkybių turinys neleidžia daryti išvados, kad A. Žl. lankėsi garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ar laikė jame kokius nors daiktus, tame tarpe ir BMK. Priešingai, šie faktiniai duomenys rodo, kad A. Žl., nežinodamas signalizacijos kodo, neturėdamas raktų, negalėjo lankytis (bent jau savarankiškai) minėtame garaže. Pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad 2008-06-05 apie 15.20 val. garaže galėjo lankytis ir duris rakinti A. J., tačiau jam įtarimai ir kaltinimai dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo inkriminuoti.

Byloje nėra surinkta jokių objektyvių faktinių duomenų (asmeninių įrodymų, trasologinių, biologinių pėdsakų, duomenų, gautų naudojant technines priemones) apie tai, kad A. Žl. būtų fiziškai buvęs garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir laikęs jame BMK. Taip pat byloje nėra duomenų, kad A. Žl. būtų davęs A. K. nurodymus ar susitaręs su juo minėtame garaže iki 2008-11-04 laikyti apie 20 litrų BMK.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Žl. veikimo bendrai su A. K. iki 2008-11-04, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikius apie 20 litrų BMK, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. Žl. dėl šios jam inkriminuotos veikos išteisinamas, neįrodžius, kad jis (A. Žl.) dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl A. K. ir A. Žl. neteisėto disponavimo 12405 ml. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (iki 2009-05-14) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamieji A. Žl. ir A. K. veikdami bendrai, iki 2009-05-14 jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė 12405 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK), todėl jų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1 d.

Apeliaciniuose skunduose tiek A. K., tiek A. Žl. neigia padarę šią jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš esmės tiek pirmosios instancijos teismo motyvai pripažįstant A. K. ir A. Žl. kaltais dėl neteisėto disponavimo 12405 ml. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (iki 2009-05-14) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek apeliacinių skundų argumentai dėl šios inkriminuotos veikos yra analogiški kaip ir dėl A. Žl. ir A. K. nuteisimo dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (BMK) (iki 2008-11-04) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Skiriasi tik inkriminuoto laikyto BMK kiekis bei inkriminuotos veikos padarymo laikas. 2008-11-04 policijos pareigūnams slapta patekus į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rasta apie 20 litrų (ne mažiau kaip 22 ml.) BMK, o 2009-05-14 atlikus kratą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas ir išimtas plastikinis bakelis su skysčiu, plastikinis bakelis su skysčio likučiais, trys stikliniai distiliavimo perėjimai (b.t. 1, b.l. 160-161) Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad kratos metu garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, rastame gelsvos spalvos skystyje (12405ml.) iš 30 l. talpos bakelio yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, o ant 2 l. talpos bakelio su etikete „automobilių langų ploviklis“ vidinių paviršių yra šio prekursoriaus pėdsakų. (b.t. 1, b.l. 168-169).

Visi kiti įrodymai, tarp jų ir telefoninių pokalbių įrašai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Žl. ir A. K. kaltais dėl neteisėto disponavimo 12405 ml. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (iki 2009-05-14) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra analogiški kaip ir prieš tai nagrinėtame epizode.

Tuos pačius įrodymus, pirmosios instancijos teismo motyvus ir apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina taip pat, kaip ir epizode dėl A. Žl. ir A. K. neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (BMK) (iki 2008-11-04) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Papildoma motyvacija dėl tų pačių faktų ir jų vertinimo nėra reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl neteisėto disponavimo 12405 ml. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (iki 2009-05-14) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Žl. nuteisimo dėl veikimo bendrai su A. K. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, netesėtai laikius 12405 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK), neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. Žl. dėl šios jam inkriminuotos veikos išteisinamas, neįrodžius, kad jis (A. Žl.) dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl A. K. neteisėto disponavimo prekursoriumi (iki 2009-05-14) savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. iki 2009-05-14 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė 1148 ml. I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursorių- 1-fenil-2-propanoną (BMK) ir 65 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenil-2-propanonas (BMK), todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1 d.

A. K. apeliaciniame skunde neginčija, kad jo namuose buvo rasti buteliai, kuriuose buvo prekursorius BMK, tačiau teigia nežinojęs, koks skystis yra talpose, manė, kad skiediklis.

Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad 2009-05-14 atlikus kratą A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, be kitų daiktų, buvo rasti ir išimti plastikinis buteliukas, plastikinis butelis su užrašu „Dobilas“, stiklinis indelis su etikete „Hame“ su skysčiais, svarstyklės „Sencor“. (b. t. 1, b.l. 120-124). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad gelsvos spalvos skystis iš plastikinio buteliuko ir gelsvas skystis iš plastikinio buteliuko su užrašu „Dobilas“, (rasti 2009-05-14 kratos metu (duomenys neskelbtini), Kaune) yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio bendras tūris yra 1148 ml. (b.t. 1, b.l. 140-142). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad vienas piršto pėdsakas, išryškintas ant butelio su etikete „Dobilas“, rasto 2009-05-14 kratos metu (duomenys neskelbtini), Kaune, tinkamas asmeniui identifikuoti (b.t. 1, b.l. 131-132). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiau minėtas piršto pėdsakas yra paliktas A. K. dešinės rankos nykščiu. (b.t. 1, b.l. 136-138). Specialisto išvada nustatyta, kad gelsvos spalvos skysčio (65 ml.) iš stiklinio indelio su etikete „hame“ (rastas 2009-05-14 kratos metu (duomenys neskelbtini), Kaune) sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai benzilmetilketonas, BMK), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės. Ant elektroninių svarstyklių „Sencor“ (rastų 2009-05-14 kratos metu (duomenys neskelbtini), Kaune) paviršių yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) pėdsakai. (t. 1, b. l. 147-148). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad ant A. K. naudojamo automobilio VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių kišenės vidinių paviršių rasti I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (sinonimai benzilmetilketonas, BMK) pėdsakai. (t. 1, b.l. 184-185).

Šie įrodymai, įvertinus tai, kad A. K. namuose rasti indai su BMK, A. K. betarpiškai kontaktavo, t. y. lietė šiuos indus, bei vertinant A. K. gyvenimišką patirtį (A. K. prekursorių BMK laikė ir kitose vietose – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune) leidžia daryti išvadą, jog A. K. suvokė, jog savo namuose laiko prekursorių BMK ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Dėl įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai gaminti, neteisėto laikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Žl. ir A. K. iki 2008-02-28 jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė įrenginį- savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Po to A. Žl. ir A. K., tęsdami nusikalstamą veiką ir A. St., veikdami bendrai, nuo ne ankščiau kaip 2008-02-28 (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki 2009-07-23 15.49 val., šį įrenginį neteisėtai laikė A. St. naudojame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, garažo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamųjų A. Žl., A. K., A. St. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 262 str.

Apeliaciniame skunde A. St. pripažįsta įgijęs ir savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, laikęs metalinę talpą, tačiau teigia nežinojęs, kad ši talpa skirta psichotropinei medžiagai gaminti, laikė ją buitiniais tikslais. A. K. ir A. Žl. apeliaciniuose skunduose neigia ką nors žinoję apie metalinę talpą, kuri pripažinta įrenginiu, skirtu psichotropinei medžiagai gaminti.

Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijama, kad metalinė talpa, rasta kratos metu A. St. naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įrenginys skirtas psichotropinės medžiagos metamfetamino gamybai redukcinio aminimino metodu. Ši faktinė aplinkybė nustatyta daikto apžiūros (t. 2, b. l. 147-159), specialisto tyrimo (t. 1, b.l. 167-170) procesiniais veiksmais, taip pat šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teisme išvadą paaiškindamas specialistas A. Ž..

A. St., pripažindamas objektyviąją nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 262 str., pusę – įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai gaminti laikymą, neigia subjektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, t. y. neigia suvokęs, kad metalinė talpa yra įrenginys skirtas psichotropinei medžiagai gaminti. Apie nusikaltimo subjektyviosios pusės (kaltės) turinį sprendžiama ne vien iš kaltininko parodymų, bet vertinamas bylos įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes – A. St. parodymų dinamiką proceso metu, jo vaidmenį psichotropinės medžiagos gaminime, teisingai konstatavo, kad A. St. suvokė, jog neteisėtai laiko įrenginį – savadarbę metalinę talpą, skirta psichotropinei medžiagai gaminti ir norėjo taip veikti.

A. Žl. ir A. K. kaltinimai dėl įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai gaminti, laikymo įrodinėjami absoliučiai tais pačias įrodymais, kaip ir dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (BMK) (iki 2008-11-04) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bei neteisėto disponavimo 12405 ml. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi (iki 2009-05-14) garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. kaltė laikius garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, įrenginį, skirta psichotropinei medžiagai– metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, įrodyta, o pirmosios instancijos išvados dėl A. Žl. kaltės neteisėtai laikius įrenginį-savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. Žl. dėl šios jam inkriminuotos veikos išteisinamas, neįrodžius, kad jis (A. Žl.) dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).

Be jokių įrodymų ir motyvų pirmosios instancijos teismas įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, laikymą A. Žl. ir A. K. inkriminavo ne tik iki 2008-02-28 garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bet ir, veikiant kartu su A. St., pastarojo naudojame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo ne ankščiau kaip 2008-02-28 iki 2009-07-23 15.49 val. Visi pirmosios instancijos teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, tarp jų ir užfiksuoti A. Žl. ir A. K. telefoniniai pokalbiai tarpusavyje bei su kitais asmenimis, siejami su įvairių daiktų, medžiagų inter alia ir įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, laikymu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje nėra nustatyta, kaip metalinė talpa – įrenginys, skirtas psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, iš garažo, priklausančio A. K., pateko į A. St. naudojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nėra jokių duomenų, kad įrenginį, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė ne tik A. St., bet, veikdami bendrai su juo, A. K. ir A. Žl.. A. Žl., kaip minėta, dėl įrenginio, skirto psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, laikymo išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o A. K. inkriminuota nusikalstama veika siaurinama, nurodant, kad jis laikė įrenginį, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2008-02-28, šalinant dalį inkriminuotos veikos t. y. minėto įrenginio laikymą ne ankščiau kaip 2008-02-28 iki 2009-07-23 15.49 val., A. St. naudojame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Dėl neteisėto narkotinės medžiagos-kanapių realizavimo P. K. 2009 m. gegužės mėn., bei neteisėto disponavimo narkotine medžiaga - kanapėmis be tikslo jas platinti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. St. 2009 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, už 400 litų neteisėtai pardavė P. K. ne mažiau kaip 18,09 g. narkotinės medžiagos- kanapių (ir jų dalių), todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. K., 2009 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iš A. St., neturėdamas tikslo platinti, už 400 litų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 18,09 g. narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą iki 2009-05-14 neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kol šios medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, – šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

A. St. apeliaciniame skunde neigia pardavęs kanapes P. K., nurodo, kad P. K. jį apkalba.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. St. atžvilgiu šioje dalyje iš esmės grindžia kito nuteistojo – pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį – P. K. parodymais, taip pat duomenimis gautais:

1) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu – P. K. atpažino A. St. kaip asmenį, iš kurio pirko narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 21-28)

2) P. K. parodymų patikrinimo vietoje metu – nuosprendyje nurodyta, kad P. K. parodė vietą, kur pirko kanapes (t. 7, b. l. 10-14, )

3) akistatos tarp P. K. ir A. St. metu – P. K. patvirtino kanapes pirkęs iš A. St. (t. 7, b. l. 37-39).

P. K. parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį, būdamas A. St. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iš pastarojo asmeniniam naudojimui, už 400 litų pirko narkotinių medžiagų – kanapių, kurios vėliau visos buvo rastos jo bute.

Įrodymai, kuriais remiantis A. St. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, yra surinkti skirtingais procesiniais veiksmais, tačiau visų šių įrodymų šaltinis – P. K. parodymai, skirtingų procesinių veiksmų – apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos – metu. Faktiniai duomenys gauti šių procesinių veiksmų metu atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir yra tinkami įrodymai. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino P. K. ir A. St. parodymus ir kitų procesinių veiksmų metu surinktus duomenis visų bylos įrodymų visete, atsižvelgiant į A. St. ir P. K. bendrą nusikalstamą veiką, jų parodymų, duotų dėl kitų bylos epizodų, ir teisingai vadovavosi ne nuteistojo A. St. parodymais, kurie prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, tiek šiame, tiek kituose bylos epizoduose, o nuteistojo P. K. parodymais, kurie iš esmės yra neprieštaringi ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

A. St. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamasis A. St., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm. kalibro lygiavamzdį pistoletą ??-79-9? Nr. 0633718819, o taip pat aštuonis savadarbius šaudmenis, pagamintus perdirbant du 9 mm kalibro garsinius ir šešis 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kuriuos iki 2009-07-08 23, val. 55 min., neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kuomet jie buvo paimti kratos metu, jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį.

A. St. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesuvokė, jog jo įsigytam ginklui reikalingas leidimas, buvo įsitikinęs, kad įsigijo ginklą, skirtą šaudyti guminėmis kulkomis, kuriam leidimas nėra reikalingas.

Byloje objektyviai nustatyta, kad A. St. savo gyvenamoje vietoje laikė B kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 9 mm kalibro pistoletiniais šoviniais su gumine kulka, ir 8 šaudyti tinkamus savadarbius šaudmenis (t. 2, b. l. 123-124, specialisto išvada – b. l. 132-135).

Apeliaciniame skunde ginčijama subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė – tiesioginė tyčia. Apie tyčios turinį teismas sprendžia ne vien pagal kaltininko parodymus, bet vertinant bylos aplinkybių, tame tarpe ir apibūdinančių nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, visetą.

Byloje nustatyta, kad A. St. įsigijo ir laikė ne tik ginklą, bet ir šaudmenis, kuriuos įsigydamas A. St. neabejotinai turėjo suvokti ir suvokė, kokios rūšies ir paskirties yra ginklas ir jo dėtuvėje esantys šaudmenys. Suvokdamas ginklo bei šaudmenų rūšį ir paskirtį bei įgydamas ir laikydamas ginklą ir juo šaudyti skirtus šaudmenis, A. St. veikė tiesiogine tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Žl., nuo 2009 metų balandžio mėnesio organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino pagaminimą, nurodė M. R. ir G. R. 2009-05-10 išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, išmokinti jų gamybos V. P. ir V. L., sutarė su A. S. dėl asmenų nuvežimo, bei kad organizuos pastarajam artimo asmens V. P. apmokymą, nurodė V. L., kartu su V. P. vykti mokytis gaminti metamfetaminą, pateikė reikiamas chemines medžiagas, ko pasekoje, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Žl. organizavo labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio - 59,593 kg pagaminimą, teikė jo gamybai būtinas chemines medžiagas, jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. K., teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. St. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, taip pat kartu su A. Žl. pateikė chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, kurias panaudodami, A. Žl. organizavus, bei A. S. padedant, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino. A. K. teikdamas psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas, padėjo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. S. sutarė su veikos organizatoriumi A. Žl., jog šis apmokys jam artimą asmenį – V. P. gaminti metamfetaminą, A. Žl. nurodymu, S. L. ir V. P. nenustatytos markės automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) Kaune esančią degalinę, iš kur juos pasiėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią laboratoriją G. R., kur padedant A. St. ir A. K., V. P., kartu su G. R., M. R. ir S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. S., sutaręs su veikos organizatoriumi A. Žl. dėl V. P. apmokymo gaminti psichotropines medžiagas, A. Žl. nurodymu, nuvežė pastarąjį ir A. L. iki sutartos vietos, ko pasėkoje, vykdant susitarimą, A. P. kartu su kitais įvardintais asmenimis pagamino ir laikė labai didelį kiekį metamfetamimo, A. S. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį 260 straipsnio 3 dalį.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. St. teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. K. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, ko pasekoje, A. Žl. organizavus, bei A. S. padedant, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino. A. St. teikdamas psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas, padėjo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. R., G. R., V. P., A. Žl. organizavus ir nurodžius, A. S., A. St., A. K. padedant, pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, M. R., G. R., V. P. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Vienintelis iš nuteistųjų – M. R. – pripažįsta savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, neginčija veikos kvalifikavimo, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

G. R. ir V. P. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad G. R. ir V. P. nesuvokė, kad gamina metamfetaminą, manė, jog jie gamina prekursorių BMK, prašo: G. R. – nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 266 straipsnio 1 dalį, V. P. gynėjas – V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnį ir 260 straipsnio 3 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistieji A. S., A. K., A. St., A. Žl. bei A. Žl. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. S., A. K., A. St., A. Žl. nėra prisidėję prie šios nusikalstamos veikos darymo, prašo nuteistuosius A. S. A. K., A. St. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir A. Žl. pagal Lietuvos Respublikos BK BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį – išteisinti.

Byloje objektyviai nustatyta, tai nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose, kad 2009-05-10 –2009-05-13 Alytaus raj. (duomenys neskelbtini), P. R. ir G. N. R. priklausančioje sodyboje, M. R., G. R., V. P. ir S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) pagamino ir laikė 59,593 kg metamfetamino, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Šios aplinkybės nustatytos remiantis duomenimis užfiksuotais pačių nuteistųjų M. R., G. R., V. P., taip pat S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) parodymuose, techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose bei jų prieduose, kratų, įvykio vietos apžiūros, specialistų tyrimų metu surinktais faktiniais duomenimis.

Kaip minėta, M. R. neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, V. P., pripažindamas nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, ginčija kaltę, t. y. nurodo, jog manė, kad gamina ne psichotropinę medžiagą, o prekursorių, V. P. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija V. P. kaltę bei nusikaltimo baigtumą, A. Žl., A. S., A. K., A. St. visiškai ginčija savo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė bei išanalizavo visus įrodymus dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo.

S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad keturiese (M. R., G. R., V. P. ir S. L.) sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gamino narkotikus, visiems buvo žinoma, kad gaminama narkotinė medžiaga. Pirmosios instancijos teisme S. L. taip pat parodė, kad visi asmenys, gaminę psichotropinę medžiagą Alytaus raj., (duomenys neskelbtini)– M. R., G. R., V. P. ir jis pats – žinojo ir suvokė, kad gamina psichotropinę medžiagą – metemfetaminą. 2009-07-07 operatyvinių veiksmų (slaptos garso kontrolės panaudojant technines priemones specialiąja tvarka) atlikimo protokole, stenogramoje, garso įrašuose užfiksuoti (P. R. ir G. N. R. priklausančioje sodyboje, esančioje Alytaus raj. (duomenys neskelbtini)) M. R., G. R., V. P., S. L. pokalbiai, gaminant psichotropinę medžiagą. Šių pokalbių turinys visiškai patvirtina S. L. parodymus, kad tiek V. P., tiek G. R. buvo žinoma, kokia medžiaga gaminama, t. y. visi sodyboje buvę asmenys – M. R., G. R., V. P., S. L. suvokė, jog gamina, būtent, psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Užfiksuotuose pokalbiuose, kurių turinio ir posakių, žodžių priklausomumo nuteistieji neginčija, visi keturi, tame tarpe ir G. R. bei V. P., kalba apie psichotropinės medžiagos gaminimo technologiją, produkcijos išeigą, kiekį, kainą, realizavimą, G. R. kalba, kad ir ankščiau yra dalyvavęs analogiškų medžiagų gaminime. Šie faktiniai duomenys, visete su S. L. parodymais yra pakankami daryti išvadą, kad tiek G. R., tiek V. P. suvokė, kad gamina ir laiko psichotropinę medžiagą, apytiksliai žinojo pagamintos psichotropinės medžiagos kiekį, ir norėjo taip veikti – gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Aplinkybės, kad psichotropinės medžiagos gaminimo procesas buvo policijos pareigūnų kontroliuojamas, naudojant specialias priemones, bei, kad V. P., jau pagaminus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, pareiškė, kad daugiau tame procese nedalyvaus, nes tai kenkia jo sveikatai, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kaip baigto nusikaltimo. Psichotropinės medžiagos gaminimas ir laikymas yra baigtas nuo bet kurios vienos iš veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies. V. P. kartu su bendrininkais 2009-05-10 – 2009-05-13 jau buvo pagaminęs ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, todėl nusikalstama jo veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas – pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pagrindinis įrodymų, pagrindžiančių A. Žl. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, šaltinis yra S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) parodymai.

S. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad su A. Žl. yra pažįstami nuo vaikystės, 2009 m. kovo mėn. A. Žl. jam pasiūlė užsidirbti, pasakė, kad reikės padėti, reikės pasimokyti gaminti. A. Žl. buvo atvykęs pas jį (S. L.) į namus apžiūrėti patalpas, įvertinti ar tiktų jo palėpė BMK virimui. Po kurio laiko, savaitgalį, A. Žl. vėl atvažiavo pas jį ir pasakė: ,,pas tave sekmadienį nuo manęs atvažiuos žmogus ir su juo kartu važiuosi pasimokyti gaminti ,,brūdą“. Tuo metu jis dar nežinojo, kokius konkrečiai narkotikus reikės gaminti. Narkotikas buvo vadinamas ,,brūdu“. Sekmadienį pas jį atvažiavo A. S., kurio ankščiau nėra matės ir nepažinojo, su V. P.. A. S. ir V. P. nesakė, kad bus gaminami narkotikai, A. S., pasakė, kad atvažiavo nuo A. Žl.. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir ten persėdo į kitą automobilį, kuriuo nuvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo gaminami narkotikai. S. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog viską, kas susiję su narkotikų gamyba, jis padarė A. Žl. nurodymu.

Pirmosios instancijos teisme S. L. parodė, jog A. Žl. pažįsta labai senai, 2009 metų kovo mėnesį, pas jį į namus buvo atvažiavęs A. Žl., kartu su, kaip vėliau sužinojo, A. J. ((duomenys neskelbtini)) A. Žl. apžiūrėjo jo namo palėpę ir pasakė, jog čia yra tinkama vieta, reikės daryti aliejų, skystį, taip jie vadina BMK. 2009 m. gegužės mėn., A. Žl. pasakė, jog jo žmonės jį nuveš ir apmokins gaminti narkotikus. Davė 1000 litų, parodė butelį, sakė, jog tai BMK, kurį reikia virti. Pirmiausia sakė, jog jam reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau pasakė, jog atvažiuos patys jo pasiimti. 2009 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai neatsimena, tačiau tai buvo sekmadienis, (patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tai buvo 2009-05-10) pas jį į namus automobiliu atvyko V. P., ir A. S., pastarasis juos aplinkiniais keliais nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę, kur jis su V. P. persėdo į G. R. automobilį. Tada G. R. juos nuvežė į Alytaus raj., (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kur jų laukė M. R.. Šioje sodyboje visi keturi gamino metamfetaminą, kurio gamybai naudojo spiritą, sniegą, kaustiką, BMK, gyvsidabrį, sieros rūgštį. Jų gamybai vadovavo broliai M. R. ir G. R., jie apmokino jį ir V. P. metamfetamino gamybos. Proceso metu broliai M. R. ir G. R. papasakojo, kad jie dirba A. Žl..

Nors tiek A. Žl., tiek nuteistieji, betarpiškai gaminę psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – M. R., G. R., V. P. – neigia, kad A. Žl. organizavo psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimą, tačiau pirmosios instancijos teisme ištirtų, nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų faktinių duomenų visetas, esantis techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose bei jų prieduose – suvestinėse ir garso įrašuose – patvirtina S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) parodymus apie A. Žl. vaidmenį 2009-05-10 – 2009-05-13 metamfetamino gaminime sodyboje, esančioje Alytaus raj. (duomenys neskelbtini).

2009-04-20 nuo 10.38 val. vykusio pokalbio tarp A. Žl. ir M. R. metu, A. Žl. nurodo M. R. nuvykti su automobiliu VW Transporter pas A. K. į namus, iš jo paimti bei atsivežti medžiagas, skirtas metamfetaminui gaminti.

2009-05-06, 9.46 val. pokalbio, vykusio tarp A. Žl., M. R. ir A. J. pokalbio metu, M. R. pasako, kad jis į sodybą ruošiasi vykti sekmadienį ir jam reikalingas gyvsidabrio chloridas, bei šlanga. A. Žl. pasako, jog turi. A. Žl. prašo A. J., jog šis jam primintų dėl šlangos ir gyvsidabrio. Specialistas A. Ž. patvirtino, jog metamfetamino gamybai (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos šlangos.

2009-05-07,18.16 val. pokalbio, vykusio tarp A. Žl., G. R. ir A. J. pokalbio metu, A. Žl. nurodo G. R. ir M. R. vykti gaminti metamfetaminą ir pasako, jog sekmadienį iki pietų juos ten nuveš Sabas (tikėtina – A. S.).

Šie pokalbiai, įrašyti neilgai iki 2009-05-10–2009-05-13 vykusio psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo, ir jų turinys, skirtingai, nei ankščiau įrašytų pokalbių – iki 2009 m. balandžio mėnesio, leidžia daryti išvadą, kad kalbama apie planuojamą metamfetamino gaminimą 2009-05-10–2009-05-13. Pokalbių metu A. Žl. pažada duoti M. R. iš anksto į sodybą nusivežti medžiagas, reikalingas metamfetamino gaminimui.

Vien faktiniai duomenys, gauti techninių priemonių pagalba įrašant A. Žl. pokalbius su kitais nusikalstamų veikų bendrininkais, patys savaime nebūtų pakankamas įrodymas pripažinti A. Žl. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau šiuos duomenis vertinant bylos įrodymų visete, visų pirma, kartu su S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) parodymais, taip pat su faktiniais duomenimis, gautais techninių priemonių pagalba įrašant G. R., M. R., V. P., S. L. pokalbius, jiems gaminant psichotropinę medžiagą – metamfetaminą sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus raj., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Žl. organizavo labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio - 59,593 kg pagaminimą, teikė jo gamybai būtinas chemines medžiagas. A. Žl. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį.

A. K. ir A. St. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nurodant tokias jų nusikalstamų veikų aplinkybes:

A. K., teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. St. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, taip pat kartu su A. Žl. pateikė chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, kurias panaudodami, A. Žl. organizavus, bei A. S. padedant, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino. A. K., teikdamas psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas, padėjo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. St. teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. K. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, ko pasekoje, A. Žl. organizavus bei A. S. padedant, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino. A. St., teikdamas psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas, padėjo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas išsamus visų įmanomų padėjimo padaryti nusikalstamą veiką būdų sąrašas. Asmuo gali padėti padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus.

A. K. ir A. St. neigia dalyvavę darant jiems inkriminuotą nusikaltimą, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. St. ir A. K. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Nuteistasis P. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog A. K. ir A. St. jam pasiūlė užsidirbti pinigų verdant „klijus“. Pinigų įsigyti medžiagoms duodavo A. K.. Virimo procesas buvo toks: uždėdavo puodą su druskos rūgštimi, gyvsidabriu ant ugnies ir virdavo. Vienu metu išvirdavo litrą „klijų“. Viso per tris kartus išvirė tris litrus „klijų“. Už vieno litro pagaminimą A. K. jam duodavo po 50 litų atlygio. A. K. ir A. St. naudojosi P. K. garažu, kuriame jie laikė kratos metu rastą acetoną, sieros rūgštį, aliuminio foliją. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Alytaus raj. darytose nuotraukose užfiksuoti plastikiniai kibirėliai yra tokie patys, kuriuos jam duodavo A. K. ir į kuriuos jis sudėdavo išvirtus „klijus“. Be to, A. K. prašymu, pirko jam 180 litrų acetono. Atiduodavo jį A. K. arba padėdavo savo garaže, o po to jį atvažiavę pasiimdavo A. K. ir A. St..

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. K. parodė vietas, kur virdavo „klijus“ (gyvsidabrio chloridą), patalpas, kuriuose laikė iš A. K. ir A. St. gautas medžiagas, reikalingas „klijų“ darymui, garažą, į kurį jis su A. St. atvežė ir iškrovė A. K. nurodymu nupirktą acetoną, taip pat parodė (duomenys neskelbtini), Kaune, eantį namą (šiame name gyveno A. K.), kur jis atveždavo A. K. pagamintus klijus ir pasiimdavo iš A. K. gyvsidabrį (t. 7, b. l. 10-14). Akistatos su A. St. metu P. K. taip pat parodė, kad „klijus“ virdavo iš A. K. ir A. St. pateiktų medžiagų ir jų pateiktomis priemonėmis pagal A. K. ir A. St. duotas instrukcijas (t. 7, b. l. 37-38).

Techninių priemonių atliekant operatyvinius veiksmus metu užfiksuoti P. K. ir A. K. telefoniniai pokalbiai (t. 4, b. l. 35) leidžia daryti išvadą, kad P. K. „klijus“ (gyvsidabrio chloridą) gamino 2009 m. kovo–balandžio mėnesiais, t. y. neilgai iki 2009-05-10–2009-05-13 metamfetamino gaminimo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus raj. Jau ankščiau aptarti įrodymai rodo, kad chemines medžiagas, reikalingas metamfetamino gamybai, į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Alytaus raj., M. R. atvežė iš anksto, dar prieš 2009-05-10. Be to, P. K. parodė, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, darytose nuotraukose užfiksuoti plastikiniai kibirėliai yra tokie patys, kokius jam duodavo A. K. ir į kuriuos jis supildavo pagamintus „klijus“ (gyvsidabrio chloridą).

A. K. ir A. St. bendravimą su A. Žl. dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo patvirtina ir S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) parodymai apie tai, kad 2009 m. kovo mėnesį jis A. Žl. nurodymu važiavo su A. K. ir A. St. mokytis gaminti narkotikus. Nors šio įvykio metu jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta (ketinimas daryti nusikaltimą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu nespėta padaryti jokių nusikalstamų veiksmų), tačiau ta aplinkybė, kad S. L. su A. K. ir A. St. ketino gaminti narkotikus, būtent, A. Žl. nurodymu, leidžia daryti išvadą, kad A. K. ir A. St. bendrininkavo su A. Žl. psichotropinių medžiagų gaminime.

Naudojant technines priemones A. Žl. namuose ir sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, užfiksuotų pokalbių turinys taip pat rodo, kad metamfetamino gaminimui reikalingas medžiagas pateikė A. K..

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, įrodymus vertino ne atsietai, o visete ir padarė išvadą, kad 2009-05-10 –2009-05-13 sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone pagaminant 59,593 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, buvo naudojamos A. K. ir A. St. pateiktos cheminės medžiagos, t. y. A. K. ir A. St. pateiktas P. K. pagamintas gyvsidabrio chloridas bei A. K. ir A. Žl. pateiktos medžiagos – metilamino hidrochloridas, aliuminio folija, natrio šarmas, denatūruotas etilo alkoholis, acetonas, sieros rūgštis. A. K. ir A. St. šias medžiagas asmenims, betarpiškai gaminusiems psichotropinę medžiagą, pateikė suvokdami kokiam tikslui šios medžiagos bus naudojamos ir norėjo taip veikti, pagaminto psichotropinės medžiagos kiekio atžvilgiu A. K. ir A. St. tyčia buvo neapibrėžta, t. y. juos tenkino bet koks pagamintas medžiagos kiekis, todėl A. K. ir A. St. veika teisingai kvalifikuota pagal pasekmes, įvertinus kiek psichotropinės medžiagos metamfetamino buvo pagaminta naudojant A. K. ir A. St. pateiktas medžiagas. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies prasme A. K. ir A. St. veika pasireiškė priemonių, kurių pagalba buvo padarytas nusikaltimas, teikimu. A. K. ir A. St. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nurodė tokią jo padarytą veiką:

A. S. sutarė su veikos organizatoriumi A. Žl., jog šis apmokys jam artimą asmenį – V. P. gaminti metamfetaminą, A. Žl. nurodymu, S. L. ir V. P. nenustatytos markės automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) Kaune esančią degalinę, iš kur juos pasiėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią laboratoriją G. R., kur padedant A. St. ir A. K., V. P. kartu su G. R., M. R. ir S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Šias savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindžia S. L. parodymais, taip pat A. S., A. Žl. bei kitų asmenų pokalbiais, užfiksuotais naudojant technines priemones atliekant operatyvinius veiksmus A. Žl. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur buvo gaminama psichotropinė medžiaga.

A. S. pripažįsta savo automobiliu vežęs V. P. ir S. L. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau neigia žinojęs, kad V. P. ir S. L. važiuoja gaminti metamfetaminą, iš V. P. žodžių žinojo, jog šis ruošiasi žvejoti. Taip pat A. S. neigia taręsis su A. Žl. dėl V. P. apmokymo gaminti psichotropinę medžiagą.

S. L. teik pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad A. S. jis matė tik 2009 m. gegužės 10 d., kai A. S. jį ( S. L.) ir V. P. vežė iš S. L. namų į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, iš kur jį ( S. L.) ir V. P. paėmė ir į (duomenys neskelbtini) atvežė G. R.. Važiuojant automobiliu nei A. S., nei V. P. nekalbėjo apie psichotropines medžiagas, tačiau, S. L. nuomone, A. S. važiavo ne tiesiausiu keliu, tam, kad sumėtyti pėdsakus. Iš pokalbių, gaminant psichotropinę medžiagą (duomenys neskelbtini), S. L. susidarė nuomonę, kad A. S. siuntė V. P. mokytis gaminti psichotropines medžiagas, kurias vėliau turėjo abu – S. L. ir V. P. – gaminti.

A. S. parodė, jog jokių psichotropinių medžiagų negamino ir nieko apie jų gamybą nežino. Kaltinime nurodytą dieną, tai buvo savaitgalis, tuo metu kai jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, pas jį atvažiavo bendrovės buhalterė (duomenys neskelbtini) kartu su V. P.. Pamatęs, jog V. P. važiuoja žvejoti, kadangi turėjo su savimi meškerę, pasisiūlė jį pavežti. Pirmiausia V. P. nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įsėdo kažkoks jo draugas su meškere, po to juos abu, artimiausiu keliu, nuvežęs išleido Aleksote prie p/c (duomenys neskelbtini) esančios benzino kolonėlės.

A. Žl. parodė, kad A. S. tarpusavio pokalbiuose vadino „Sabu“, su juo apie psichotropinių medžiagų gaminimą nekalbėjo.

V. P. parodė, jog sekmadienio ryte užvažiavo pas A. S., pasakė jam, kad nori važiuoti pailsėti, pažvejoti. A. S. pasisiūlė pats nuvežti. Automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš kur pasiėmė S. L., po to A. S. juos abu nuvežė iki degalinės, kur juos pasitiko G. R.. Ten su S. L. persėdo į pastarojo automobilį ir nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), su savimi atsivežė tinklus, meškeres.

Pirmosios instancijos teismas pokalbius, įrašytus A. Žl. namuose vertindamas kaip A. S. kaltę patvirtinančius įrodymus, iš esmės rėmėsi ne pačių pokalbių įrašais ir stenogramomis, o 2010 m. kovo 4 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus pateikta užfiksuotų pokalbių prasmine interpretacija (t. 5. b. l. 75-82) Šiame protokole vienareikšmiškai traktuojami A. Žl. namuose įrašyti pokalbiai tarp A. Žl. ir A. S. bei kitų asmenų, kaip konkretūs pokalbiai apie psichotropinės medžiagos gaminimą, rengimąsi gaminti ir panašiai. Tačiau betarpiškai susipažinus su informacija, esančia garso įrašuose, stenogramose (t 5., b. l. 83-134), tokių vienareikšmiškų išvadų negalima daryti. Šiuos pokalbius galima traktuoti taip, kaip protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus traktavo protokolą surašęs pareigūnas, tačiau galima traktuoti ir kitaip, tame tarpe ir taip, kaip nurodo nuteistieji – t. y. kad kalbama apie žvejybą, verslo reikalus, bet ne apie psichotropinių medžiagų gaminimą. Šių pokalbių turinys turi būti vertinamas bylos įrodymų visete, t. y. juos galima traktuoti kaip nusikalstamą veiką įrodančius duomenis tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Visuose įrašytuose ir kaip A. S. kaltę pirmosios instancijos teismo vertinimu patvirtinančiuose pokalbiuose asmuo, įvardintas kaip A. S., kalba labai mažai. 2009 m. gegužės 8 d. pokalbio, priskirto A. Žl. ir A. S., įraše, kurį pirmosios instancijos teismas traktavo kaip A. Žl. su A. S. aptarimą M. R., G. R., V. P., S. L. išvykimo į (duomenys neskelbtini), nėra kalbama nei apie (duomenys neskelbtini), nei kokią kitą psichotropinių medžiagų gaminimo vietą, neminimi nei S. L., nei V. P., galimai A. Žl. kalba apie M. R. (Mindę) ir G. R. (Studentą), šio pokalbio metu A. S. priskiriami žodžiai yra trumpi, nereikšmingi, šis pokalbis taip pat savaime nėra toks informatyvus, kad iš jo būtų galima daryti išvadą, jog A. S. kalba su A. Žl. būtent apie (duomenys neskelbtini) gaminamą psichotropinę medžiagą, apie tai, kad A. S. pasiųs V. P. gaminti psichotropinę medžiagą, kad jis V. P. ir S. L. veš gaminti psichotropinę medžiagą (t. 5, b. l. 132-133, t. 20, b. l. 211-216). Tuo tarpu protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, šis pokalbis traktuotas kategoriškai vienareikšmiškai: A. Žl. duoda nurodymus A. S., aptaria gamybos procesą, į kurį išvyksta broliai M. R. ir G. R., sako, kad M. R. į laboratoriją važiuos su A. S. žmogumi (V. P.), kad važiuos pas „studentą“ – G. R., su kuriuo suderins išvykimo detales (t. 5, b. l. 82). Toks pokalbio traktavimas neatitinka vėliau objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių – t. y. V. P. į (duomenys neskelbtini) važiavo ne su M. R., o su G. R.. Pokalbio metu kalbama apie pinigus, skaičiuojami pinigai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų susieti pokalbyje minimus pinigus su 2009 m. gegužės 10-13 d. psichotropinių medžiagų gaminimu ir laikymu (duomenys neskelbtini).

Kitas pokalbis, kuriuo grindžiamas A. S. padėjimas gaminti ir laikyti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą 2009 m. gegužės 10-13 d. (duomenys neskelbtini), įvyko tarp A. S. ir A. Žl. 2009 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio pokalbio metu A. Žl. ir A. S. organizuos A. S. žmonių apmokymą gaminti metamfetaminą ir už tai neims iš jo pinigų. Išanalizavus šio pokalbio turinį (t. 5, b. l. 113-114, t. 20, b. l. 136-140) matyti, kad A. Žl. kalba galimai apie psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gaminimą, apmokinimą gaminti, šiame pokalbyje dalyvauja ir A. S.. Tačiau šis pokalbis vyko prieš gana ilgą tarpą – apie pusantro mėnesio – iki metamfetamino gaminimo ir laikymo (duomenys neskelbtini), pokalbio metu nėra klabama apie bendrą A. Žl. ir A. S. veiką gaminant psichotropines medžiagas ar apie A. S. padėjimą A. Žl. gaminti psichotropinę medžiagą (duomenys neskelbtini), priešingai – A. Žl. kalba, kad nenori bendrai veikti su A. S.: „aš nenoriu dalyvauti tavo toj maklėj“, „tu daryk atskirai“, „pasistatysi savo žmones, viską pasidarysi pats. Iš tikrųjų taip geriausia“, siūlo, kad Gruinius (galimai A. K.) nemokamai apmokins žmones gaminti (galimai psichotropines medžiagas). Šio pokalbio nėra pagrindo sieti su metamfetamino gaminimu 2009 m. gegužės 10-13 d. (duomenys neskelbtini), nes ten A. K. nedalyvavo, metamfetamino negamino ir nieko nemokino gaminti. Šio pokalbio turinys neleidžia daryti išvados, kad A. S. kokiais nors Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytais veiksmais padėjo A. Žl. ir kitiems asmenims, betarpiškai gaminantiems ir laikantiems psichotropinę medžiagą (duomenys neskelbtini), padaryti šią veiką.

A. S. nepripažįsta, kad visi A. Žl. namuose įrašyti ir jam techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole ( t. 5 . l. 75-82) priskirti pasisakymai yra, būtent, jo. Siekiant pašalinti abejones, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė. Identifikuojant asmens balsą, dėl nepakankamai kokybiškos kalbinės medžiagos, ekspertizės metu nebuvo atliktas akustinis–parametrinis tyrimas, buvo atlikta tik audityvinė–lingvistinė analizė, todėl išvados dėl A. S. balso yra tikėtinos. Vien tikėtina išvada nėra pakankamas įrodymas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tačiau ši išvada nėra ir neleistinas, aprioriškai atmestinas įrodymas. Išvada vertinama bylos įrodymų visete. Balso identifikavimo klausimas sprendžiamas vertinant pokalbių turinį, vietą, kontekstą, prieš tai ir po to vykusius įvykius ir kitas aplinkybes. 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. pokalbiai tarp A. Žl. ir asmens, įvardinto A. S., vyksta A. Žl. namuose, pats A. Žl. neneigia, kad tokie pokalbiai buvo, neginčijama, kad tarp A. Žl. ir A. S. buvo pakankamai draugiški artimi santykiai, A. S. lankydavosi A. Žl. namuose, A. Žl. į asmenį, su kuriuo kalba, kreipiasi vardu – Audriau. Šios faktinės aplinkybės kartu su fonoskopinės ekspertizės išvada, kad garso įrašuose užfiksuotas vyro balsas, kuris garso įrašo stenogramoje pažymėtas „S“, tikėtina yra A. S. balsas, leidžia konstatuoti, kad minėtuose garso įrašuose užfiksuotas balsas yra A. S. balsas.

Slaptos garso kontrolės panaudojant technines priemones specialiąją tvarka metu nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) įrašyti psichotropinę medžiagą gaminusių M. R., G. R., V. P., S. L. pokalbiai. Šių pokalbių turinys taip pat neleidžia daryti išvados, kad A. S. padėjo gaminti ar laikyti metamfetaminą. Priešingai – M. R. teigia, kad pelną už metamfetamino gaminimą dalys i tris dalis – vieną A. Žl., kitas dvi broliams M. R. ir G. R.. Nuosprendyje nurodyta, kad V. P. sako, jog nežino, kiek jam už metamfetamino gaminimą sumokės A. S., tačiau, susipažinus su garso įrašų suvestinėmis, matyti, kad tokie V. P. žodžiai nėra užfiksuoti, tai yra laisvas V. P. pasisakymų interpretavimas (t. 5., b. l. 136-200, t. 6, b. l. 1-22).

Išanalizuotų įrodymų visetas nėra pakankamas neginčytinai išvadai, kad A. S. susitarė su A. Žl., jog šis organizuos V. P. apmokinimą gaminti metamfetaminą, kad 2009 m. gegužės 10 d. A. S., veždamas V. P. ir S. L., žinojo, kad šie vyksta gaminti metamfetaminą. Tačiau net, jeigu šios aplinkybės ir būtų įrodytos, A. S. inkriminuota veika – susitarimas su A. Žl., kad šis organizuos V. P. apmokymą gaminti metamfetaminą, bei tai, kad vykdydamas A. Žl. nurodymą, savo vairuojamu automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, iš kur S. L. ir V. P. paėmė G. R. ir nuvežė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo gaminamas metamfetaminas – nėra padėjimas gaminti psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies prasme.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas išsamus visų įmanomų padėjimo padaryti nusikalstamą veiką būdų sąrašas. Asmuo gali padėti padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus.

A. S. inkriminuota veika nėra nei patarimai, nurodymai, kaip gaminti ir laikyti psichotropinę medžiagą, nei priemonių teikimas psichotropinių medžiagų gaminimui ir laikymui ar kliūčių šalinimas, nei kitų bendrininkų saugojimas ar pridengimas, nei išankstinis pažadėjimas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, nei išankstinis pažadėjimas realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus – psichotropines medžiagas.

Susitarimas, kad koks nors asmuo bus apmokintas ateityje daryti nusikalstamą veiką – gaminti psichotropines medžiagas, laikytinas ketinimu ateityje daryti nusikaltimą – gaminti psichotropines medžiagas. Už norus, ketinimus daryti nusikalstamą veiką, baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už rengimąsi daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnis). Laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 320 straipsnio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo svarstyti rengimosi daryti kitą nusikalstamą veiką (ne (duomenys neskelbtini)) klausimą.

Vien A. S. pavežimas savo automobiliu S. L. ir V. P. iš vienos vietos Kauno mieste – S. L. namų į kitą vietą Kauno mieste – degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios G. R. paėmė ir nuvežė S. L. ir V. P. į nusikaltimo darymo vietą Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), neatliekant jokių kitų veiksmų, nėra pagrindas kvalifikuoti S. S. veiką, kaip kliūčių šalinimą, bendrininkų saugojimą ar pridengimą, nes šis veiksmas – S. L. ir V. P. pavežimas iš vienos vietos Kauno mieste į kitą – objektyviai niekuo nepadėjo nei V. P., nei S. L., nei M. R., nei G. R. gaminti metamfetaminą ar A. Žl. organizuoti šią veiką.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nusikalstamo susivienijimo

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Žl. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. St., A. S., M. R., G. R., A. J., V. P. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad A. Žl. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., G. R., M. R., A. St., A. J., A. S., V. P. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Žl. Kauno mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelius psichotropinės medžiagos- metamfetamino kiekius, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorius (toliau tekste prekursorius), neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pavasario, į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K., G. R., M. R., A. St., A. J., A. S., V. P., S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu), šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelius psichotropinių medžiagų kiekius, neteisėtai gaminti ir realizuoti prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, A. Žl. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, iki 2009-05-08 savo gyvenamojoje vietoje- name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, rengė susitikimus su nusikalstamo susivienijimo nariais, kurių metu tarėsi psichotropinės medžiagos gaminimo, jos gamybai būtinų cheminių medžiagų, prekursorių gavimo klausimais, planavo nusikalstamo susivienijimo narių išvykas gaminti psichotropinę medžiagą, duodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams vykti gaminti psichotropinę medžiagą ir išmokinti ją gaminti naujus nusikalstamo susivienijimo narius, realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą, ir su jais už ją atsiskaitydavo, be to, iki 2009-05-19 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė prekursorių- 1-fenilpropan-2-oną (toliau tekste BMK). A. Žl. kartu su A. K., iki 2008-02-28 jų naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai, iki 2008-11-04 šiame garaže neteisėtai laikė prekursorių (BMK), atitinkamai iki 2009-05-14 ir iki 2009-05-19 garažuose (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė prekursorių (BMK), psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, natrio šarmą.

A. K., nusikalstamame susivienijime būdamas atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimą, be jau aukščiau išvardintų medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo bendrai su A. Žl., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė prekursorių (BMK), metilamino hidrochloridą, t. y. medžiagas kuriomis aprūpindavo nusikalstamo susivienijimo narius, vykdydamas A. Žl. nurodymus, 2008-2009m. laikotarpyje išmokino nusikalstamo susivienijimo narį G. R. gaminti psichotropinę medžiagą-metamfetaminą, 2009-03-27 vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokinti ją gaminti S. L., iki 2009-05-26 savo giminaitės R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kauno raj., (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą aliuminio foliją ir katalizatorių- gyvsidabrio chloridą, įsigijo ir naudojo radijo ryšio blokavimo, radijo ryšio siųstuvų paieškos prietaisus, kurių pagalba užtikrino, jog darant nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis.

Vykdydami A. Žl. nurodymą, nusikalstamo susivienijimo narys A. J., kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G., 2008 m. liepos- rugpjūčio mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Prienų raj., neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), iki 2009-05-20 laikė natrio hidroksidą, būtinus psichotropinės medžiagos -metamfetamino gamybai, taip pat įrangą- įvairias talpas ir maišymui naudojamus įrankius – skirtą prekursoriaus (BMK) gaminimui, A. Žl. nurodymu kartu su A. K., A. St. ir S. L. 2009-03-27 vyko gaminti psichotropinę medžiagą ir tuo pačiu kontroliuoti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

A. St., vykdydamas A. Žl. nurodymus, 2009-03-27 vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokinti ją gaminti S. L., kartu su A. K. 2008m. rudens - 2009m. pavasario laikotarpiu organizavo psichotropinei medžiagai pagaminti reikalingo katalizatoriaus- gyvsidabrio chlorido gamybą, nurodydami jį pagaminti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam P. K., ir šį katalizatorių tiekė nusikalstamo susivienijimo nariams, P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2009-05-14 laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą sieros rūgštį, acetoną, aliuminio foliją, savo naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2009-07-23 laikė psichotropinės medžiagos gamybai reikalingą denatūruotą etilo alkoholį, o taip pat įrenginį skirtą psichotropinės medžiagos gamybai.

A. S. užtikrino prekursoriaus (BMK) tiekimą nusikalstamam susivienijimui, susitarė su A. Žl., kad nusikalstamo susivienijimo nariams apmokinus A. S. artimus asmenis, A. S. galės organizuoti dar vieną psichotropinių medžiagų laboratoriją, nurodė į nusikalstamą susivienijimą įtrauktam V. P. 2009-05-10 važiuoti su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokintis gaminti psichotropinę medžiagą.

M. R. ir G. R., vykdydami A. Žl. nurodymus, į savo giminaičių P. R. ir G. N. R. sodybą, esančią Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), suvežė įvairias chemines medžiagas, prekursorių (BMK), taip pat įrankius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai- įvairias plastikines talpas, plastikinius, stiklinius ir metalinius indus, centrifugas, respiratorius, vandens siurblį, dujinius degiklius, šioje sodyboje įrengė psichotropinės medžiagos- metamfetamino gaminimo laboratoriją, kurioje iki 2009-05-13 patys tiesiogiai gamino psichotropinę medžiagą- metamfetaminą, bei apmokino šią psichotropinę medžiagą gaminti nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., kurie pagal A. Žl. ir A. S. planą, turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba naujai įkurtoje psichotropinių medžiagų gaminimo laboratorijoje.

Visuose apeliaciniuose skunduose ši pirmosios instancijos teismo išvada yra ginčijama, prašoma išteisinti A. Žl. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. St., A. S., M. R., G. R., A. J., V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Žl. kaltu dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo šiam susivienijimui, o A. K., A. St., A. S., M. R., G. R., A. J., V. P. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuosprendyje išsamiai išanalizavo įrodymus dėl atskirų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, ypač didelę reikšmę, kaip įrodymams, skyrė faktiniams duomenims, gautiems naudojant technines priemones atliekant operatyvinius veiksmus specialiąja tvarka, t. y. panaudojant garsą ir vaizdą įrašančias priemones, sumontuotas slapta patekus į A. Žl. namus Kaune bei į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone.

Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijama, kad, pagaminant psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – (duomenys neskelbtini) bendrininkų organizuotumas siekė organizuotos grupės formą, tačiau teigiama, kad nebuvo nusikalstamo susivienijimo.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnyje yra nurodytos nusikalstamo bendrininkavimo formos, dvi iš kurių – organizuota grupė bei nusikalstamas susivienijimas – laikomos organizuoto nusikalstamumo formomis. Veika, padaryta organizuota grupe yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atskirais atvejais gali būti nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos BK 178, 180, 181, 182 straipsniai). Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, tokių susivienijimų organizavimas arba vadovavimas jiems sudaro atskirą nusikaltimo sudėtį, atsakomybė už šias veikas numatyta Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnyje. Pačiame Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnyje nėra apibrėžta, kas tai yra nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamo susivienijimo, kaip ir organizuotos grupės, požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.

Šios bendrininkavimo formos yra labai panašios. Formaliai nusikalstamą susivienijimą nuo bendrininkų grupės skiria bendrininkų skaičius – ne mažiau trijų asmenų (organizuotoje grupėje gali būti ir du asmenys) bei tarpusavio ryšių pastovumas. Tačiau ne kiekviena grupė trijų ir daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, susitelkimas daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, pripažįstama nusikalstamu susivienijimu. Pripažįstant grupę nusikalstamu susivienijimu būtina remtis ne tik formaliais pateikto apibrėžimo požymiais, bet ir įstatymo priėmimo tikslais – pažaboti aukščiausio organizuotumo nusikalstamų grupių veiklą, keliančią didesnį pavojų visuomenei. Įstatymo norma (Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnis, 25 straipsnio 4 dalis) turi būti aiškinama ne tik gramatiškai (lingvistiniu metodu), bet ir įvertinant bendruosius teisės principus, normos santykį ir vietą visoje baudžiamųjų įstatymų sistemoje, nustatant tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus.

Aiškinant Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio prasmę vien lingvistiniu metodu, nebūtų pasiekti tikrieji įstatymo tikslai. Teismas ne tik gali, bet ir privalo teisės normas taikyti ne formaliai, ne paraidžiui: tik nustačius tikrąją įstatymo prasmę ir reikšmę, teisės normos vietą visoje baudžiamųjų įstatymu sistemoje, teismas gali priimti teisingą, protingą, sąžiningą sprendimą – t. y. teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Įstatyme (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje, 249 straipsnyje) numatytas minimalus formalių nusikalstamo susivienijimo požymių skaičius. Taikant įstatymo normą paraidžiui, nepagrįstai būtų nusikalstamu susivienijimu pripažįstamos ir veikos, padarytos veikiant bendrininkų ar organizuota grupe. Esant tik formaliajai nusikaltėlių grupės atitikčiai nusikalstamo susivienijimo požymiams, kai tokia grupė neturi sąsajos su organizuotu nusikalstamumu ir nekelia didesnio pavojaus visuomenės saugumui, Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnis neturėtų būti taikomas. Nusikaltėlių grupės pripažinimas nusikalstamu susivienijimu turi būti pagrįstas tiek formaliaisiais (numatytais Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje) tiek neformaliais požymiais, leidžiančiais daryti išvadą apie itin aukštą nusikalstamo junginio organizuotumo lygį ir priskirti jį prie organizuoto nusikalstamumo fenomeno. Tokiais neformaliais papildomais požymiais gali būti pripažinta grupei būdinga hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstas veikos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai.

Vienas pagrindinių požymių, skiriančių organizuotą grupę nuo nusikalstamo susivienijimo, tai nusikaltimų objektas. Organizuotos grupės atveju nusikaltėlių grupė kėsinasi į objektus, į kuriuos betarpiškai nukreipta tokios grupės nusikalstama veika – gyvybę, sveikatą, nuosavybę, dorovę, finansų sistemą ir panašiai. Tuo tarpu dalyvavimas nusikalstamame susivienijime yra atskiras nusikaltimas, turintis nusikaltimo sudėtį, tame tarpe ir objektą, t. y. nusikalstamo susivienijimo nariai kėsinasi ne tik į tą objektą, į kurį kėsinasi darydami konkrečius nusikaltimus, bet ir, veikdami tiesiogine tyčia, kėsinasi į visuomenės saugumą. Visuomenės saugumas tai bendras poreikis gyventi saugioje visuomeninėje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Grėsmė visuomenės saugumui siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei arba neapibrėžtai žmonių grupei. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio normas privalu aiškinti ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu bei įstatymų leidėjo ketinimo metodu, t. y. analizuojant teisės normas baudžiamųjų įstatymų sistemoje bei nustatant tikslą, kurio siekiant priimtas įstatymas. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį įtvirtino XXXV skyriuje – Nusikalimai visuomenės saugumui, priskiriant šį nusikaltimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatant maksimalią, Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą terminuoto laisvės atėmimo sankciją – laisvės atėmimą iki 20 metų. Kiekvienas valstybėje padarytas nusikaltimas padaro žalą, sukelia tam tikrą grėsmę visuomenei, tačiau įstatymų leidėjas išskyrė ypatingus nusikaltimus, kuriais tiesiogiai ir labai pavojingai kėsinamasi į visuomenės saugumą, visuomenės saugumas yra pagrindinis šių nusikaltimų objektas, kiti objektai – žmonių gyvybė, sveikata, turtas ir kiti, laikomi šalutiniais objektais. Šie nusikaltimai yra išvardinti Lietuvos Respublikos BK XXXV skyriuje. Šiame skyriuje be nusikalstamo susivienijimo dar įtvirtinti tokie nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į visuomenės saugumą: 250 straipsnis Teroro aktas (maksimali sankcija – laisvės atėmimas iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos); 251 straipsnis Orlaivio, laivo ar kitos viešojo ar krovininio transporto priemonės arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (maksimali sankcija – laisvės atėmimas iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos); 252 straipsnis Žmogaus pagrobimas įkaitu (maksimali sankcija – laisvės atėmimas iki 15 metų).

Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnyje numatyta sankcija bei vieta baudžiamajame kodekse rodo, kad įstatymo leidėjas dalyvavimą nusikalamo susivienijimo veikloje, šių susivienijimų organizavimą bei vadovavimą jiems priskyrė pačių sunkiausių, pavojingiausių nusikaltimų, kurie nukreipti į visą visuomenę, valstybę, kategorijai.Veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį tik tais atvejais, kai nusikalstamos grupės organizuotumas ir pavojingumas yra tokio lygmens, kad vien jos egzistavimas tiesiogiai kelia grėsmę visuomenės ir valstybės funkcionavimui, nusikalstamos grupės nariai tai suvokia ir nori taip veikti. Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio įtraukimas į Lietuvos Respublikos BK XXXV skyrių rodo šio nusikaltimo (dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, šio susivienijimo organizavimo bei vadovavimo jam) išskirtinumą, ypatingą pavojingumą, todėl teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kai nustatomi ne tik formalūs, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje išvardinti nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir neformalūs požymiai, rodantys ypatingą nusikaltėlių grupės organizuotumą bei pavojingumą, kai vien toks grupės egzistavimas pats savaime kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji A. Žl., A. St., A. K., M. R., G. R., V. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, t. y. A. Žl. organizavus, A. K. ir A. St. padedant, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, M. R., G. R., V. P. ir S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. numatytu pagrindu) gamino ir laikė 59,593 kg metamfetamino. Taip pat A. Žl. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnyje, A. K. ir A. St. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnyje. A. St. padaryti sunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, nesietini su bendrininkų veika, nes šie nusikaltimai yra padaryti vieno A. St., kitiems bendrininkams apie tai nežinant ir neturint jokių sąsajų nei su neteisėto narkotinės medžiagos-kanapių realizavimu P. K., nei su šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymu.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusikalstamas susivienijimas gali būti sudarytas ir vieno sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymui. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą padarė daugiau kaip trys asmenys, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, darant nusikaltimą kiekvienas turėjo savo funkcijas, vaidmenį ir užduotį:

A. Žl., nuo 2009 metų balandžio mėnesio organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino pagaminimą, nurodė M. R. ir G. R. 2009-05-10 išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, išmokinti jų gamybos V. P. ir V. L., pateikė reikiamas chemines medžiagas,

A. K., teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. St. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, taip pat kartu su A. Žl. pateikė chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, kurias panaudodami, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

A. St. teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. K. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, ko pasekoje, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

M. R. kartu su G. R., V. P. ir S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pirmosios instancijos teismas, remiantis šiais formaliais požymiais, konstatavo nusikalstamo susivienijimo egzistavimą ir pripažino A. Žl. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. St., A. S., M. R., G. R., A. J., V. P. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį.

Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalis, 249 straipsnis negali būti aiškinami vien lingvistiškai, be formalių požymių turi būti nustatyti ir neformalūs požymiai, rodantys nusikaltėlių grupės ypatingą organizuotumą ir pavojingumą.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį nuteistiesiems inkriminavo kai kurias veikas, kurių padarymas nėra nustatytas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais. A. Žl., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui inkriminuota inter alia ir tokia veika: realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo, kartu su A. K. kartu iki 2009-05-14 garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, laikė prekursorių (BMK). A. K. inkriminuota Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais nepagrįsta veika: 2008-2009 metų laikotarpyje išmokino G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metemfetaminą. A. S. inkriminuota Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais nepagrįsta veika: A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui. Kaip minėta, byloje Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais nustatytas vienas psichotropinės medžiagos – metamfetamino (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, gaminimo ir laikymo faktas. Jokia dalis iš šios pagamintos psichotropinės medžiagos nebuvo realizuota, viską surado ir paėmė policijos pareigūnai. Jokie kiti psichotropinės medžiagos gaminimo, laikymo ar realizavimo faktai byloje nenustatyti, tokių nusikaltimų padarymu nebuvo įtariami ar kaltinami nei A. Žl., nei A. K., nei G. R. nei kiti asmenys, todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. Žl. realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo, A. K. išmokino G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metemfetaminą.

A. S. šioje byloje nebuvo nei įtarimas, nei kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnį neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Byloje nebuvo nustatyta (niekam nepareikšti įtarimai ar kaltinimai) iš kur buvo gautas prekursorius, panaudotas gaminant psichotropinę medžiagą – metamfetaminą (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Kiti metamfetamino gaminimo atvejai ar faktai byloje nenustatyti. Pagal Lietuvos BK 266 straipsnį šioje byloje yra pripažinti kaltais ir nuteisti A. Žl., A. K., A. St., A. J., tačiau A. S. dėl šių nusikaltimų nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas, nei nuteistas. Nėra nustatyti jokie faktai apie A. S. disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais).

Pirmosios instancijos teismas išvadas, kad A. Žl. realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo, A. K. išmokino G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metemfetaminą, A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui, padarė remdamasis garso įrašais, padarytais naudojant garsą įrašančias technines priemones A. Žl. namuose, Kaune, bei liudytojų policijos pareigūnų D. G., A. U., B. J. parodymais, jog jiems žinoma apie tai, kad A. Žl. realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo, A. K. išmokino G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui.

Liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymą turi būti pagrįsti ne vien abstrakčiu žinojimu apie nusikaltimą, ne vien informacija, gauta klausantis pokalbių (ši informacija užfiksuota ir teismui pateikta kitos rūšies įrodymų šaltinyje) bet konkrečiais faktais. Visi tokie faktai (įrodymai) teismui turi būti pateikti ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka. Vien policijos pareigūnų parodymai, jog jiems žinoma apie padarytą nusikaltimą, patys savaime nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, juo labiau, kai nenustatytas pats nusikaltimo padarymo faktas. A. Žl. namuose ilgą laiką (nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d.) buvo naudojamos techninės priemonės specialiąją tvarka, buvo įrašinėjami nuteistojo A. Žl. pokalbiai su kitais nuteistaisiais – M. R., A. S., A. J. ir kitais asmenimis. Šiuose pokalbiuose yra kalbama galimai ir apie nusikaltimų darymą. Tačiau asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne už pokalbius, mąstymus apie nusikaltimų darymą, ne už ketinimus daryti nusikaltimus, o už konkrečius nusikaltimus, kurių sudėtis turi būti nustatyta ir įrodyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje numatytais įrodymais. Šioje byloje tokiais įrodymais, tame tarpe ir duomenimis, užfiksuotais įrašant pokalbius, nustatyta nusikalstama veika, padaryta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytaus raj.

Asmenys, kalti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teisėtai ir pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti. Jokie kiti metamfetamino ar kitos psichotropinės medžiagos arba narkotinės medžiagos gaminimo, laikymo, realizavimo ar kitokio disponavimo atvejai byloje nenustatyti (apie A. St. neteisėtą kanapių realizavimą P. K. pasisakyta – ši veika nesusijusi su bendrininkais).

Kaip minėta, byloje yra nustatyti formalūs Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai: bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

Tačiau, susipažinus su bylos medžiaga, daroma išvada, kad tokie bendrininkų požymiai yra būdingi iš esmės visais metamfetamino gaminimo labai dideliu kiekiu atvejais. Metamfetamino gaminimas labai dideliu kiekiu yra labai sunkus nusikaltimas. Šios veikos darymui būtinas tam tikras organizacinis darbas bei funkcijų ar užduočių pasiskirstymas – patalpų suradimas ir įrengimas, įrangos, reikalingos psichotropinių medžiagų gaminimui, įsigijimas, sumontavimas, prekursorių įsigijimas ar pagaminimas, katalizatorių ir kitų reikalingų cheminių medžiagų įsigijimas, gabenimas, betarpiškam metamfetamino gaminimui taip pat reikalingi keli asmenys. Bet kokiai sąmoningai žmonių grupės bendrai veiklai – darbui, sportui, menui ir t. t. – būdingas funkcijų, užduočių, vaidmenų pasidalijimas, t. y. kiekvienas asmuo bendroje veikloje atlieka savo funkciją, užduotį, vaidmenį, siekiant bendro rezultato. Toks funkcijų, vaidmenų, užduočių pasidalijimas būdingas ir nusikalstamai veikai, tame tarpe ir metamfetamino gaminimui – vieni asmenys įrengia patalpas, sumontuoja įrangą, kiti tiekia prekursorius ir kitas chemines medžiagas, kurios reikalingos metamfetamino gaminimui, treti betarpiškai gamina psichotropinę medžiagą. Visi šie asmenys veikia organizuotai, tačiau negalima visais atvejais šių asmenų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio nuostatų. Tik ilgą laiką, nuolat, pastoviai, dideliais kiekiais psichotropines medžiagas gaminanti, gabenanti, realizuojanti, iš šios veikos dideles pajamas gaunanti, iš to pragyvenanti bei kurianti materialinę bazę nusikaltėlių grupė, kurios narius sieja ilgalaikiai, pagrįsti drausme ir bauginimu subordinaciniai hierarchiniai santykiai, pagrįsti vaidmenų, užduočių paskirstymu ir kontrole, grupės narių privalomas paklusimas subordinaciniais pagrindais, negalėjimas savarankiškai pasitraukti iš grupės nusikalstamos veikos darymo, kvalifikuojama kaip nusikalstamas susivienijimas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį.

Šioje byloje nustatytas tik vienas psichotropinės medžiagos gaminimo ir laikymo faktas, nenustatyta, kad bendrininkai iš nusikalstamų veikų gavo pajamų, grupės narių nesiejo bauginimu ar prievarta pagrįsti subordinaciniai santykiai – iš pokalbių įrašų galima daryti išvadą, kad A. Žl. autoritetas tarp bendrininkų yra didesnis, tačiau jo nurodymai nėra privalomi, už jų nevykdymą nėra jokių grasinimų, sankcijų, A. Žl. su kitais asmenimis kalba kaip su sau lygiais. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendra A. Žl., A. K., A. St., M. R., G. R., V. P. ir A. J. nusikalstama veika buvo tokia pavojinga, jog keltų grėsmę visuomenės saugumui, todėl A. Žl. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. St., M. R., G. R., V. P., A. J. bei A. S., kuris nepadarė jokių nusikaltimų, išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaip minėta, psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimas ir laikymas (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai gerai organizuotas, padarytas daugiau kaip dviejų asmenų, kiekvienas grupės narys atliko savo užduotį ar turėjo vaidmenį:

A. Žl., nuo 2009 metų balandžio mėnesio organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino pagaminimą, nurodė M. R. ir G. R. 2009-05-10 išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, išmokinti jų gamybos V. P. ir V. L., pateikė reikiamas chemines medžiagas,

A. K., teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. St. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, taip pat kartu su A. Žl. pateikė chemines medžiagas - metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, kurias panaudodami, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

A. St. teikė psichotropinės medžiagos - metamfetamino gamybai būtinas chemines medžiagas, tai yra, kartu su A. K. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių - gyvsidabrio chloridą, ko pasekoje, M. R. ir G. R., V. P., S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

M. R. kartu su G. R., V. P. ir S. L. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, todėl visų šių asmenų veika kvalifikuojama kaip padaryta organizuota grupe, ši aplinkybė laikoma atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. J. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. J. neveikė organizuota grupe.

Dėl bausmių

Apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes prašo švelninti tik M. R. ir A. J., taip pat apie bausmių švelninimą pasisakoma ir nuteistųjų A. K., G. R. bei nuteistojo V. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose. Nors kituose apeliaciniuose skunduose tiesiogiai nėra prašoma švelninti paskirtas bausmes, tačiau išteisinus nuteistuosius A. K., A. J., M. R. G. R., V. P., A. St. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, A. Žl. pagal 249 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl paskirtų bausmių griežtumo visiems nuteistiesiems.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes, nuteistųjų vaidmenį jas padarant, įvertino tai, kad nusikaltimus A. Žl. ir A. K. padarė ne atsitiktinai, jų antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir padaryti nusikaltimai buvo loginė jų gyvenimo ir ankstesnio elgesio pasekmė, taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta A. Žl., A. K., A. St., M. R., G. R., V. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius bruožus bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė nuteistiesiems bausmes, didesnes nei Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinčias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, reikalavimų. Teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne tik griežtai gramatiškai, t. y. ne tik pagal įstatymo raidę, bet kitų teisės normų sistemoje, atskleidžiant tikrąjį taikomos teisės normos turinį. Teisės norma įgauna tikrąją prasmę ne nuo teisės normos išleidimo momento, bet nuo teisės normos pritaikymo. Teisės normas taiko teismas, todėl teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, turi atskleisti tikrąjį teisės normos turinį. Teismas neturėtų mechaniškai taikyti teisės normų, jomis vadovautis dogmatiškai, nekūrybiškai. Teisės normas būtina vertinti kritiškai, tiek teismų praktika, tiek įstatymai turi būti taikomi protingai, vadovaujantis teisės principais, konstitucinėmis nuostatomis, ne mechaniškai, o kūrybiškai, atsižvelgiant ne tik į konkrečią teisės normą, bet ir į jos vietą visame teisės akte ar visoje teisės sistemoje. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra dešimt metų. Vertinant šį straipsnį kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių kontekste bei sistemoje, matyti, kad šios teisės normos minimali bausmės riba - dešimt metų laisvės atėmimo, labai skiriasi savo griežtumu nuo kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už veikas, kurios pagal socialinį, visuomeninį pavojingumą yra ne mažiau pavojingos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje (nužudymas (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – septynerių metų laisvės atėmimas), kvalifikuotas nužudymas (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – aštuonerių metų laisvės atėmimas), sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas), kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas), išžaginimas (Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas), kvalifikuotas išžaginimas (Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas, 3 dalis, minimali bausmė – trejų metų laisvės atėmimas 4 dalis, minimali bausmė – penkerių metų laisvės atėmimas), seksualinis prievartavimas (Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas), kvalifikuotas seksualinis prievartavimas (Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas, 3 dalis, minimali laisvės atėmimo bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas, 4 dalis, minimali bausmė – trejų metų laisvės atėmimas), prekyba žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas, 2 dalis, minimali bausmė - ketverių metų laisvės atėmimas), kvalifikuota vagystė (Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalis, minimali bausmė - trijų mėnesių laisvės atėmimas), kvalifikuotas plėšimas (Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas, 3 dalis, minimali bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas), kvalifikuotas turto prievartavimas (Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas, 3 dalis, minimali bausmė – trejų metų laisvės atėmimas), teroro aktas (Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 1 dalis, minimali bausmė – trijų mėnesių laisvės atėmimas, 2 dalis, minimali bausmė – trejų metų laisvės atėmimas, 3 dalis, minimali bausmė – penkerių metų laisvės atėmimas), šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalis, minimali bausmė – trejų metų laisvės atėmimas) ir kt. Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, reikėtų vertinti ne tik šio straipsnio sankcijos medianą, bet ir kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už panašaus pavojingumo veikas, sankcijas. Teismų praktikoje skiriant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, iš esmės šios taisyklės yra laikomasi, t. y. orientuojamasi ne į straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bet į minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmė už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama, skaičiuojant nuo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, ar viršijanti šį vidurkį, tik tais atvejais, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltininkas, kiekis labai daug kartų (dešimtimis, šimtais ar tūkstančiais kartų) viršija minimalią labai didelio kiekio normą arba tuomet, kai kaltininko asmenybės bruožai rodo ypatingą jo pavojingumą visuomenei.

Šioje baudžiamojoje byloje A. Žl. organizavo, A. K. ir A. St. padedant M. R., G. R., V. P. pagamino 59,593 kg metamfetamino. Šis kiekis beveik 600 kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį. Nors pagaminta ir laikoma psichotropinė medžiaga nebuvo realizuota, tačiau šios medžiagos – metamfetamino – kiekis leidžia daryti išvadą, jog metamfetaminas buvo gaminamas ir laikomas turint tikslą jį realizuoti. Nusikaltimo dalyko – psichotropinės medžiagos – kiekis rodo didesnį nusikaltimo subjektų pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismo jiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Nėra pagrindo švelninti ir nuteistajam A. K. paskirtas bausmes dėl sveikatos būklės, kadangi sveikatos būklė nesutrukdė A. K. daryti nusikalstamas veikas, kurias darant A. K. suvokė, jog rizikuoja būti nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme ir pasirinkto tokį veikimo būdą.

A. J. nėra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, jis nuteistas laisvės atėmimu 3 metams pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį. Šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau įvertinant A. J. nusikalstamos veikos trukmę, apimtį, jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę, kadangi bausmės rūšies ir dydžio parinkimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę gali keisti tik tais atvejais, kai paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta.

Dėl turto konfiskavimo

Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, konfiskavo A. Žl. nuosavybės teise priklausančius: 20920 litų, 9100 eurų ir 651 JAV dolerius, M. R. priklausančius 3350 litų, G. R. priklausančius 2358 litus, nurodant, kad tai piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos. Daugiau motyvų dėl A. Žl., M. R. ir G. R. priklausančių piniginių lėšų konfiskavimo teismas nenurodė.

M. R., G. R., A. Žl. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, motyvuojant tuo, kad konfiskuoti pinigai nebuvo gauti iš nusikalstamos veikos.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti:

1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkams nusikalstamai veikai padaryti pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus;

2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus;

3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. konstatavo, kad konfiskuoti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

Šioje byloje M. R. ir G. R. yra nuteisti už vieno nusikaltimo – metamfetamino gaminimą ir laikymą (duomenys neskelbtini). A. Žl. nuteistas už šio nusikaltimo organizavimą. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 10-15 d. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone buvo pagaminta ir laikoma 59,593 kg metamfetamino. Tačiau jokia dalis psichotropinės medžiagos iš šio kiekio nebuvo parduota ar kitaip išplatinta. Visas pagamintas psichotropinės medžiagos kiekis policijos pareigūnų buvo surastas ir paimtas. Nei vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų nebuvo inkriminuotas psichotropinės medžiagos platinimas ar lėšų iš nusikalstamos veikos gavimas. A. Žl., M. R., G. R. ir kiti bendrininkai iš nusikalstamos veikos – psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo ir laikymo (duomenys neskelbtini) lėšų negavo.

A. Žl. taip pat pripažintas kaltu dėl BMK laikymo bei BMK gaminimo organizavimo, tačiau nei šio BMK realizavimas, nei iš šios nusikalstamos veikos lėšų gavimas A. Žl. nebuvo inkriminuotas, t. y. nenustatyta, kad A. Žl. gavo lėšų iš nusikalstamos veikos.

Nenustačius, kad A. Žl. nuosavybės teise priklausantys 20 920 litų, 9100 eurų ir 651 JAV doleris, M. R. priklausantys 3350 litų, G. R. priklausantys 2358 litai, gauti iš nusikalstamos veikos, nebuvo pagrindo juos konfiskuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo naikinama, pinigai grąžintini savininkams.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam kratos, atliktos jam priklausiusiame garaže, metu paimtą džiovyklę, skirtą vaisiams, grybams džiovinti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kratos, atliktos A. K. garaže, metu būtų paimta džiovyklė. Kratos protokoluose (t. 1 b. l. 115-119, 160-162) nurodyta, kokie daiktai paimti iš A. K. gyvenamosios vietos bei garažo, tačiau nėra paminėta, kad buvo paimta džiovyklė, skirta vaisiams, grybams džiovinti. Priede prie kaltinamojo akto taip pat nenurodyta, kad tarp daiktų, perduotų su byla teismui, būtų ir džiovyklė, skirta vaisiams, grybams džiovinti.

Byloje nenustačius, kad toks daiktas kratos metu buvo paimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šio klausimo grąžinimo klausimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria:

A. Žl. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį,

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį,

A. Žl. išteisinti: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių,

pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį, neįrodžius, kad A. Žl. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), neįrodžius, kad A. Žl. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), neįrodžius, kad A. Žl. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

A. St. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

M. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

G. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

A. Žl. Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 d., Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009-05-19), subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ir galutinę bausmę A. Žl. skirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų,

A. K. Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose), pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ir galutinę bausmę A. K. skirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų,

A. St. Kauno apygardos teismo paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį, subendrinti – bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, apimti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį, ir iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ir galutinę bausmę A. St. skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai ) metų 6 mėnesiams.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatų taikymo M. R., G. R., V. P., A. J., paliekant Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R., G. R., V. P. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, A. J. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį.

Įskaičius A. J. į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugsėjo 18 d., A. J. laikyti atlikusiu paskirtą bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo ir A. Žl. nuosavybės teise priklausančių 20920 (dvidešimt tūkstančių devynių šimtų dvidešimt) litų, 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto) eurų ir 651 (šešių šimtų penkiasdešimt vieno) JAV dolerio, M. R. priklausančių 3350 (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt) litų, G. R. priklausančių 2358 (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių) litų konfiskavimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.