Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. R. (toliau – M. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra M. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, pagal kurią M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta, paliekant Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis buvo panaikintas, perduodant baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, pagal kurią M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta, paliekant Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis jau yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, todėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo atveju nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors apylinkės teismui buvo pateiktas Komisijos nutarimas tik jo patvirtinimui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalis, tačiau apylinkės teismas jo nepatvirtino, priešingai, ėmėsi iš naujo analizuoti lygtinio paleidimo sąlygas, tokiais savo veiksmais Komisijos darbą paversdamas niekiniu. Skundu pažymima, kad apylinkės teismo nutartis yra abstrakti, neargumentuota ir nepagrįsta, teismo argumentai nelogiški neatitinkantys nei europinių teisės normų nei BVK. Tuo tarpu skundžiamos nutarties išvada, jog M. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals, laikytinas nekaltumo prezumcijos pažeidimu. Pasak nuteistojo, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 iki 20 balų, todėl jo pažanga šiuo atveju neabejotinai yra akivaizdi. Tuo tarpu apylinkės teismo variacijos tarp dinaminių ir statinių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų yra perteklinės, todėl jomis remtis nėra jokio teisinio pagrindo. M. R. aukštesniojo teismo prašo atsižvelgti ir į jo šeiminę situaciją bei jo šeimos narių sveikatos problemas. Skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių aplinkybių M. R. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors atlikus nuteistojo M. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 20 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau įvertintus tai, kad šiuo atveju M. R. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, pirmosios instancijos teismo neriboja. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, nuteistojo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti. Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam pirmosios instancijos teismas be abejonės turi įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (ką iš esmės patvirtina ir aukščiau aptartas lingvistinis BVK 157 straipsnio aiškinimas), jo veiksmus pataisos namuose, siekiant pakeisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme ir įrodyti, jog iš savo klaidų jis pasimokė ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų, gerbs bendrąsias visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir jų paisys. Šią išvadą galima daryti tik kompleksiškai įvertinus tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančias aplinkybes, jos darymas, įvertinus vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, būtų neteisingas ir nepagrįstas, neatitiktų ir įstatymų leidėjo valios, kadangi pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, be nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos turi būti vertinama ir jo pažanga ją mažinant. Šiuos nuteistojo veiksmus, spręsdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo/atsisakymo tvirtinti klausimą ir vertina pirmosios instancijos teismas, todėl, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju išsamiai išanalizavo Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą M. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nemenkina. Priešingai, leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes įvertino tinkamai, vadovaudamasis įstatymais ir jų nepažeisdamas. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalį) įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis ir atlieka pirmąjį kartą, tačiau tai, įvertinus nusikaltimo, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis (asmeniu), kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. R. atžvilgiu, nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šių duomenų kontekste neabejotinai įvertintinas ir M. R. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, M. R. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 10 kartų, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į pareigūnų priežiūrą, kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, yra itin aktuali, ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta dar 2017 m. gegužės 11 d., nuo to laiko už gerą elgesį jis buvo paskatintas tik vieną kartą (viso – 14 kartų), o tai, įvertinus M. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2009 m. gegužės 13 d., vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos M. R. elgesio korekcijos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 17 d. atlikto M. R. rizikos vertinimo rezultatas atitiko 26 balus, tačiau 2017 m. birželio 15 d. šis rezultatas jau siekė 30 balų, t. y. padidėjo. Ir nors šiuo metu nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 20 balų, tačiau aplinkybė, jog šis balas M. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo padidėjęs, suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2017 m. birželio 15 d., o tai, įvertinus nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, vis tik nelaikytina pakankama nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog šiuo metu M. R. prašo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, o net 15 iš 20 jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mąstymu, nuteistasis vis dar gali pakeistiSprendžiant M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu paminėti ir tai, kad, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimo už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdymas buvo įtakotas bendrininkų, kas neabejotinai suformuoja saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistasis tvirtina su savo bendrininkais jokių ryšių nepalaikantis, pažymėdamas, jog su jais artimai nebendravo ir laisvėje, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis palaiko kontaktą su kitais nuteistaisiais, su jais bendrauja, suponuoja pagrįstą išvadą, jog neigiama nuteistojo pasirenkamų draugų įtaka vis dar išlieka aktualiu jo pakartotinį nusikalstamumą galinčiu paskatinti rizikos veiksniu, kas itin svarbu įvertinus aplinkybę, jog nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (asmeniu). Šių duomenų visumoje vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir objektyvumą, įvertintinas ir nuteistojo mąstymas. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nors M. R. ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Be to, net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nors teigia, jog sprendimus priima itin apsvarstęs ir apgalvojęs, tačiau, įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir įvykdymo aplinkybes, tikėti šiais nuteistojo teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, abejoti ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog M. R. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, šiuo metu vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2017 m. gruodžio 13 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. gruodžio 13 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.