Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. P. (toliau – V. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-348 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo panaikinta, šioje dalyje V. P. atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, panaikinant ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio taikymo, paliekant V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis buvo panaikintas, perduodant baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo panaikinta, šioje dalyje V. P. atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, panaikinant ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio taikymo, paliekant V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d. 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-348 nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-348 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka vos 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Nuo 2016 m. vasario 5 d. bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2017 m. už gerą elgesį jam buvo suteiktos dvi trumpalaikės trijų parų išvykos į namus. Be to, V. P. vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, praeityje teistas nebuvo, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, buvo tinkamai įvertintos Komisijos nutarimu, tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į jas neatsižvelgė, jų nevertino, įvertindamas tik neigiamai V. P. charakterizuojančias aplinkybes. Nepagrįstai atsižvelgė į jo 2011 m. gruodžio 21 d. padarytą drausmės pažeidimą, aplinkybę, kad tik atvykęs į pataisos namus jis atsisakė dirbti, nors vėlesnėje bausmės vykdymo stadijoje tai padaryti sutiko. Pasak V. P., nors pataisos namuose 10 kartų jis buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo skirtos 4 nuobaudos, tačiau šiuo metu jos jau nebegalioja. Be to, jis net 17 kartų buvo skatintas, paskutinį paskatinimą gavo 2018 m. kovo mėnesį. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. P. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose V. P. skirtomis, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį V. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Atsižvelgiant į tai, kad V. P. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad V. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad 2018 m. gegužės 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jokie pakartotinį V. P. nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau nebeišskiriami, priešingai, akcentuojant vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas (žalingų įpročių neturėjimas). Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. P. praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai. Nors skundžiama nutartimi apylinkės teismas ypatingą dėmesį skyrė tam, kad pradžioje savo kaltę dėl padaryto nuteistasis neigė, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagrindinis laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti nuteistųjų elgesį bei tam tikromis priemonėmis skatinti jų sąmoningumą, atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių suvokimą, todėl tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pakeitė savo poziciją dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tokiu savo elgesiu iš esmės tik patvirtindamas, jog pataisos namams keliami tikslai įgyvendinami tinkamai, priešingai nei skundžiama nutartimi tai traktavo apylinkės teismas, negali būti vertinama neigiamu nuteistojo asmenybę apibūdinančiu požymiu, be kita ko, sudarančiu pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama. Nesutinkant su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, tuo pačiu pritariant nuteistojo skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles V. P. per visą jam paskirtos bausmės vykdymo laiką (nuo 2009 m. gegužės 13 d., t. y. per kiek daugiau nei 9 metus) buvo pažeidęs 10 kartų, tačiau jam buvo paskirtos tik 4 drausminės nuobaudos, kitais atvejais apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog kiti nuteistojo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Tokiu būdu, spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas ar neigiamą jo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog per visą V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistasis buvo paskatintas net 17 kartų, du kartus buvo išleistas į namus, o 2016 m. vasario 5 d. tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į lengvąją grupę, tokiu būdu parodant ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – nuo 2015 m. vasario 3 d. ji sumažėjo net 9 balais (buvo 26 balai, šiuo metu – 17). Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei vairuotojo specialybę, turėjo darbą ir iš to gaunamas oficialias pajamas, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu, sprendžiant iš pataisos namuose V. P. lankytų seminarų bei mokymų tematikos (pvz. „Verslumo pagrindai“, „Verslo psichologija“, „Asmeninės karjeros valdymas“ ir pan.), įvertinus dar ir tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. V. P. pataisos namuose pradėjo mokytis kompiuterio specialybės, akivaizdu, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis savo laisvalaikį leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir darbinių nuteistojo planų turėjimo priskyrimas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį mažinantiems veiksniams bei tai, kad apie savo tikslus V. P. kalba konkrečiai, turi realistinius tikslus. Tenkinant nuteistojo skundą, be aukščiau išdėstytų aplinkybių, pažymėtina dar ir tai, kad V. P. nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais – finansinių įsipareigojimų neturi, teismo sprendimu civilinis ieškinys iš jo nepriteistas, išėjęs į laisvę, kaip minėta, jis turės darbą, turi ir santaupų, kurios gali apsaugoti jį nuo nenumatytų finansinių krizių, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios išvados plotmėje svarbu paminėti ir tai, kad, paties nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo vietoje finansiškai jam padeda ir jo artimieji, tuo tarpu nuteistojo ryšys su savo artimaisiais, remiantis 2018 m. gegužės 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra tvirtas, nuteistasis apie juos kalba su meile, savo santykius apibūdina kaip šiltus ir palaikančius, yra lankomas pasimatymų metu, todėl nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio V. P. nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad nuteistojo socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje priskiriami jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantiems veiksniams, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Išvadą, jog išėjęs į laisvę V. P. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. 2018 m. gegužės 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis stengiasi nepradėti nieko daryti, kol visapusiškai neįvertina visų situacijos aspektų, atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, stengiasi su jomis efektyviai susidoroti, atpažįsta savo ir kitų įnašą į problemų atsiradimą bei aplinkybes, susijusias su nusikalstamumu, supranta, kad veiksmai turi pasekmes. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog V. P. šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis, todėl neabejotina, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų (kas itin svarbu įvertinus tai, jog nusikaltimą, už kurio padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, V. P. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis), visą savo dėmesį skiriant savo artimiesiems, prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. P. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus – pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka, laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atsisakė pataisos namuose pasiūlyto darbo (vėliau, tinkamai koreguodamas savo elgesį, dirbti sutiko, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo), ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo V. P. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-348 dėl V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-348 dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nustatyti V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.