Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra M. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 93-564 nutarta taikyti nuteistajam M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 6 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas – už pavyzdingą elgesį, sąžiningą ir gerą darbą 18 kartų buvo skatintas, pataisos namuose dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, darbinė motyvacija, išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, ryšių palaikymas su artimaisiais, kuriamų planų realumas, sutikimas, kad lygtinai paleidžiant iš pataisos namų jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 m. laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 m. laisvės atėmimo. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė - 13 metų laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 6 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 25 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą ir gerą darbą buvo skatintas, pataisos namuose dirba, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje padarymą, labai sunkus nusikaltimas buvo vykdomas planingai, viskam gerai pasiruošus bei sukoordinavus visų dalyvaujančiųjų veiksmus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. R., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Spręsdamas dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, taip pat padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos septynios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra itin aktualus. Priešingai, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nuosekli neteisėto elgesio korekcija, vertinant laisvės atėmimo bausmės laikotarpį stebima tik nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nuo kurio padarymo yra praėjęs pakankamai trumpas laikotarpis, ir nors nuteistasis po paskutinės paskirtos nuobaudos penkis kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau šios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bendrame nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos kontekste, šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas trimis balais sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 17 balų pagal „OASys (2018 m. gegužės 3 d. atlikto rizikos vertinimo balas buvo 20), dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 17 balų sudaro net 11 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti, juolab, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, taip pat išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, kriminogeninis veiksnys – savo pavojingumo lygmens menkinimas – suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-564 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-564 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.