Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria buvo netenkintas nuteistojo A. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo A. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistojo A. S. gynėja advokatė Valda Grigonytė skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują teismo procesinį sprendimą, kuriuo nuteistajam A. S. būtų taikomas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodyta, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis A. S. anksčiau niekada nebuvo teistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą bei nepagrįstai nevertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Taip pat teigiama, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir to, jog A. S. nustatytas tik 40 proc. darbingumas.

4.2. Taip pat nuteistojo gynėjos skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje buvo visiškai nepagrįstai konstatuota, jog A. S. polinkį nusikalsti ir negerbti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, patvirtina aplinkybė, jog jis neprisipažino dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Pažymima, jog minėta aplinkybė negali būti laikoma pagrįstu pagrindu išvadai, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti bei atkreipiamas dėmesys, jog šį apylinkės teismo argumentą paneigia kiti A. S. charakterizuojantys duomenys – jis nusiteikęs rinktis socialiąsias vertybes, išėjęs į laisvę planuoja gyventi nepažeisdamas socialinių normų bei užsiimti socialia veikla, turi aiškią motyvaciją dirbti bei išlaikyti savo šeimą, yra susiformavęs ilgalaikius tikslus, o spręsdamas savo problemas užsitikrina kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo bei supranta, kad visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.

4.3. Be to, A. S. skunde ginčijama ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, jog minėtą pažangą aptariamu atveju patvirtina itin žemas A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas (23 balai) bei tai, jog jam nebuvo nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir jis netoleruoja pataisos namuose egzistuojančios nuteistųjų subkultūros. Nuteistojo gynėjos manymu nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad bausmės atlikimo metu A. S. iš naujo įvertino savo elgesį ir vertybes, todėl būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.4. Taipogi skunde teigiama, kad nors bausmės atlikimo metu A. S. ir buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda (kuri buvo panaikinta gavus paskatinimą), tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai atsveria drausminės nuobaudos gavimo faktą ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga ir užtikrinanti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo instituto tikslų pasiekimą. Nuteistojo gynėjos manymu minėtą išvadą sustiprina ir aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu A. S. palaiko ryšius su artimaisiais.

4.5. Be kita ko skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali A. S. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pažymima, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lygitnio paleidimo bylose formuoja praktiką, pagal kurią laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama, kaip savitikslis procesas. Taip pat teigiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl jei nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo metu padaro naujas nusikalstamas veikas ar pažeidžia lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, A. S. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra kriterijus – 2019 m. rugpjūčio 20 d. jis bus atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu buvo atliktas tik vienas A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“, kurio metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 23 balai. Ir nors dėl minėtos aplinkybės, šiuo atveju, yra neįmanoma įvertinti ar bausmės atlikimo metu A. S. teigiamais savo veiksmais sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 5 balai, o likusieji 18 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, sprendžiama, kad toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo A. S. pataisos procesas dar nėra baigtas.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš A. S. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog 2018 m. lapkričio 28 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda už draudžiamų daiktų laikymą. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Ir nors nuteistojo gynėjos skunde teigiama, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai atsveria drausminės nuobaudos gavimą, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog apsauginiai veiksniai yra vertinami sprendžiant nuteistojo pakartotino nusikalstamumo riziką, t. y. sprendžiant ar egzistuoja pakankamai aplinkybių, galinčių sulaikyti nuteistąjį nuo teisės pažeidimų darymo, jam būnant laisvėje. Tuo tarpu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra vertinamas, siekiant nustatyti jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams, mąstą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad minėtos aplinkybės (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir apsauginiai veiksniai) nėra tarpusavyje tiesiogiai susijusios, todėl net ir nustačius, jog tam tikru atveju egzistuoja daugybė apsauginių veiksnių, galinčių sulaikyti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, tai nepaneigia jam bausmės atlikimo metu taikytų drausminių nuobaudų svarbos.

11. Nuteistojo gynėjos skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje buvo visiškai nepagrįstai konstatuota, jog A. S. polinkį nusikalsti ir negerbti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių patvirtina aplinkybė, jog jis neprisipažino dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas skundžiamos nutarties argumentas iš tiesų yra nepagrįstas, kadangi nuteistojo prisipažinimas ar neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, niekaip neįrodo jo polinkio nusikalsti. Tačiau nepaisant netinkamos žemesnės instancijos teismo argumentacijos, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad A. S. yra linkęs nusikalsti. Aukštesniojo teismo vertinimu šią aplinkybę patvirtina nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas. Pažymėtina, jog A. S. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje padarymo bei atkreiptinas dėmesys, kad visos šios veikos yra tyčinės ir iš anksto planuotos, kas šiuo atveju patvirtina, jog A. S. nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali A. S. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Svarbu pažymėti tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo metu – 2 metai 2 mėnesiai ir 27 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

13. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju stebimi ir teigiami nuteistojo pokyčiai – A. S. yra du kartus skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir kt. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamos atsvaros pagrįstai išvadai, jog A. S. jau gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. S. gynėjo advokatės Valdos Grigonytės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.