- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-395-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00445-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2019 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. 93-78 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 (trylika) metų laisvės atėmimo. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė - 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. kovo 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-78 nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 1 mėnesio 22 d. (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. kovo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis 20 kartų buvo paskatintas. Nuteistojo teigiama nuostata į darbą – dirba valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šis nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis M. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus bei septynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be to, jam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 25 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ji priimta atsižvelgiant iš esmės tik į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, sunkinančias aplinkybes ir pan., tačiau nuteistajam palankios aplinkybės nebuvo įvertintos netgi formaliai. Tai rodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir suinteresuotas greita bylos baigtimi. Taip pat nuteistojo nuomone, prokurorė N. U. negalėjo pateikti atsiliepimo, kuriuo prašo nepatvirtinti lygtinio paleidimo nutarimo dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo, nes ikiteisminio tyrimo metu ši prokurorė prašydavo sankcionuoti jo suėmimo pratęsimą, palaikė kaltinimą byloje, kurioje jis yra pripažintas kaltu, dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, nuo pat jo sulaikymo momento elgėsi nekompetentingai, siekiant bylai palankių aplinkybių įrodant jo ir bendrininkų kaltę, nors savo kaltės jis nevengė pripažinti, tačiau pastarajai to nepakako.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nebuvo pagrindų, jog lygtinis paleidimas jo atžvilgiu nebūtų taikomas. Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, įvardintos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime Nr. 93-78. Nuteistojo teigimu, vertinant jo padarytus nustatytos tvarkos pažeidimus laisvės atėmimo vietoje ir jų skaičių, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau labai ilgą laiką – apie 10 metų, todėl atsižvelgiant į specifinę, emociškai įtemptą įkalinimo vietos atmosferą, šių nuobaudų skaičiaus negalima laikyti dideliu, juolab, kad šios nuobaudos yra paskirtos už mažareikšmius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Be to, turimų paskatinimų skaičius yra ženkliai didesnis nei nuobaudų, kas nuteistąjį teigiamai charakterizuoja.
5.3. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog lygtinio paleidimo atveju jis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, konkrečią darbo vietą, kurioje dirbtų, kad jis neturi įsiskolinimų antstoliams ar kreditoriams, kas jam leistų nevaržomai gyventi iš numatyto darbo užmokesčio, neužsiimant jokiomis nelegaliomis veiklomis. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bausmės atlikimo metu ne tik, kad palaikė, bet ir gerino socialinius ryšius su artimaisiais, praeityje nebuvo nė karto teistas, nėra jokių duomenų, kad turi ar turėtų neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis nors ir yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje kaltės neneigė, prisipažino ir nevengė gresiančios didelės baudžiamosios atsakomybės, kas, nuteistojo nuomone, jį charakterizuoja kaip asmenį, sugebėjusį ir sugebėsiantį laikytis tinkamo elgesio taisyklių, įtvirtintų visuomenėje, o tai, kad ankščiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka leidžia spręsti, kad jis neturėjo ir neturi polinkio nusikalsti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. U. prašo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad M. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad M. R. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju M. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 12 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymima, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš 12 nusikalstamo elgesio rizikos balų 6 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 6 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu dar gali pakoreguoti. Pažymima ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 17 balų, nustatytų 2018 m. spalio 19 d. vertinimo metu, yra sumažėjusi iki 12 balų, kur 6 balus sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
12. Iš tiesų M. R. pataisos įstaigoje pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus, želdinių tvarkytojo specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Skatintas 19 kartų, tačiau jis yra ir 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis baustumą drausminėmis nuobaudomis paaiškina ilga laisvės atėmimo bausmės trukme bei padarytų pažeidimų skaičių laiko nedideliu, o pačias nuobaudas mažareikšmėmis. Tai rodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis savo elgsiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
13. BPK 58 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant gali būti pareikštas nušalinimas. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta nė vieno pagrindo, kuriame būtų nurodyta, kad prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje, kurioje asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme, negalėtų teikti atsiliepimo dėl to paties nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat ir kiti teisės aktai nurodo, kad prokuroras turi teisę dalyvauti procese sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos „Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 9.14, 12.2.13 p., ar BPK 360 straipsnio 2 dalis. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenumatyti skunde minimi pagrindai, kuriems esant prokuroras turėtų nusišalinti nuo atsiliepimo teikimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, todėl nuteistojo teiginys dėl prokurorės atsiliepimo pateikimo negalimumo yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo gauta nuteistojo pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo, nors tokia teisė nuteistajam buvo išaiškinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 21). Įvertinus tai, kad lygtinio paleidimo nuteistajam taikymas yra išskirtinai teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, priimdamas argumentuotą ir pagrįstą nutartį, pats sprendžia patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar ne (BVK 157 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai laikytinai pakankamai pagrįstais, kad įvertinti nuteistojo asmenybę bei patį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir jo pagrįstumą, o teismą šiuo atveju laikyti šališku taip pat nėra teisinio pagrindo.
14. Skunde nuteistasis cituoja jam palankias teismų nutartis ir teigia, kad nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertintos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.
15. Vertindama visumą aptartų M. R. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. M. R. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.
16. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimą), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. M. R. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nors nuteistasis šiuo metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. R., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
18. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nors skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo šališkas, tačiau tai patvirtinančių faktų byloje nenustatyta, o tai, kad teismas priėmė M. R. nepalankią nutartį, jokiu būdu nerodo teismo šališkumo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. R. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.