Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas, priešingai nei mano skundo autorius, lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados ir prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau tiek Komisijos, tiek prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka.

10. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, kaip ir minėta, patvirtina, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema (23 balai). Tačiau pažymėtina, kad pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, o manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

12. Iš tiesų A. S. pataisos įstaigoje charakterizuojamas iš esmės teigiamai – drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos užimtumo programose, paskaitose, yra motyvuotas savo elgesio keitimu. Palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o tik parodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog vien savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Paminėtos aplinkybės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, priešingai nei kad skunde teigia nuteistasis, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

13. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas paties nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino A. S. padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo asmenybę, gyvenimo būdą, elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

14. Aptariamu atveju abejonių pakankama A. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jo darbinė motyvacija. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, įrenginių, skirtų psichotropinėms medžiagoms gaminti, laikymas), yra ypač aktualus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba. Nors jis yra neįgalus (darbingumas 40 %), tačiau tai nereiškia, kad yra visiškai nedarbingas, tad ši aplinkybė jam neturi būti kliūtimi kreiptis dėl įdarbinimo, atlikti tam tikrus darbus, (bent) visuomeniniais pagrindais. Pataisos namuose skundo autorius yra finansiškai remiamas artimųjų, gyvena iš santaupų. Byloje esantys duomenys apie jo darbinę veiklą laisvėje patvirtina, kad paskutiniu metu skundo autorius nedirbo, teigdamas, kad dėl neįgalumo nerado tinkamo darbo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo požiūris į darbinę veiklą nėra pozityvus, o įvertinus tai, kad kaip minėta, A. S. daromi nusikaltimai buvo susiję ir su finansinės naudos siekimu, leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal OASys metodiką A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 23 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 5 balai balai, o tai reiškia, kad kiti 18 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

16. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir A. S. teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesniojo teismo formuojama praktika, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su „OASys“ rezultatais (kaip kad tai suvokia nuteistasis), bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo asmenybę, jo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas dėl jiems paskirtos bausmės pasikeičia vienodai teigiama linkme ir pan.), todėl nuteistojo minima diskriminacija šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo, priešingai nei kad teigiama skunde, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. S. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.