Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistojo V. P. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistojo A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasaciniai skundai buvo atmesti.Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistojo V. P. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistojo V. P. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teismas nustatė, kad V. P. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo galimybe tęsti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, visumą, konstatavo, kad nuteistąjį perkėlus atlikti bausmę į atvirąją koloniją, nebus pasiekti bausmės tikslai bei nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, motyvaciją dirbti, elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu (nuteistasis nesilaikė režimo reikalavimų, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis), tai pat įstaigos administracijos pateiktą nuteistojo charakteristikos vertinimą.Nuteistasis V. P. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius teikimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neišanalizavo visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Pasak nuteistojo, nors bausmės atlikimo metu jis devynis kartus pažeidė režimo reikalavimus, tačiau tik tris kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, kitus šešis kartus buvo apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje. Antra vertus, nuteistasis skatintas buvo net šešiolika kartų, todėl nuobaudų ir paskatinimų santykio negalima vertinti kaip patenkinamo.Taip pat teismas netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksmus, t. y. ankstesnių teistumų nebuvimą, socialinių ryšių su artimaisiais stabilumą, ketinimą dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamą požiūrį į nusikaltimus ir smurtą, žalingų įpročių nebuvimą. Pasak nuteistojo, taip pat turi būti tinkamai įvertintas nuteistojo mokymasis, dalyvaujant įstaigoje organizuotuose užsiėmimuose ir kursuose. Be to, nuteistasis pažymi, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nesilaiko jokių kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Skunde nuteistasis pažymi, kad nors atvykęs į pataisos namus atsisakė pasiūlyto darbo, tačiau šiuo metu jo požiūris į darbą yra pasikeitęs – jis kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl darbo, tačiau nuvykęs buvo informuotas, kad laisvų darbo vietų nėra.Pasak nuteistojo, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją klausimą, nes šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas ir teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.Pagal BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų, ją atliekant pataisos namuose. V. P. bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 13 d., paskirtos bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d. Nuteistasis nuo 2016 m. vasario 5 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galimo lygtinio paleidimo terminas – 2014 m. gegužės 27 d. (b. l. 8).Nuteistasis atitinka formaliuosius BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus. Tačiau net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet ne privalo, perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirąją koloniją.Nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.Padarytos nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas sprendžiant dėl nuteistojo perkėlimo atlikti bausmę į atvirąją koloniją nereiškia pakartotinio jo nubaudimo. Asmens padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir pobūdis padeda teismui spręsti dėl šį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumo ir atitinkamai įvertinti nuteistojo pastangas daugiau nenusikalsti ir adaptuotis visuomenėje. Padaryto nusikaltimo sunkumas (pavojingumas) yra viena iš aplinkybių, kuri turi įtakos teismui priimant sprendimą perkelti nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją, tačiau savaime ji šio sprendimo nenulemia, teismas įvertina ir kitas šio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, tokias kaip nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įvertino visas šias aplinkybes ir dėl jų pasisakė.Nors V. P. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sukaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ši aplinkybė taip pat reikšminga vertinant nuteistojo asmenybę. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. P. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai – laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja įvairiuose projektuose, užsiėmimuose, kursuose. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis skatintas šešiolika kartų, įskaitant perkėlimą iš paprastosios į lengvąją grupę. Tačiau šie duomenys negali būti vertinami atskirai nuo kitos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, nes V. P. elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nors V. P. šešiolika kartų skatintas, tačiau net devynis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nevykdė administracijos reikalavimų, tris kartus jam taikytos drausminės nuobaudos, iš kurių vieną kartą pritaikyta griežčiausia nuobaudos rūšis – uždarymas į baudos izoliatorių. Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-4309 matyti, kad V. P. pažeidimai buvo daromi sistemingai nuo pat bausmės atlikimo pradžios iki 2014 m. liepos 30 d. Tai rodo, kad gauti paskatinimai nuteistojo nemotyvuodavo ir toliau gerai elgtis. Dėl to daroma išvada, kad nuteistasis savo poelgių kritiškai nevertina. Iš teismui pateiktos nuteistojo V. P. charakteristikos matyti, kad pataisos įstaigos administracija charakterizuoja nuteistąjį tik patenkinamai. Apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo parkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimo į atvirąją koloniją. Aplinkybė, kad nuteistasis lanko įvairius kursus ir užsiėmimus yra svarbi, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Nors nuteistasis ir nurodo, kad yra pasirengęs dirbti, tačiau teismui nepateikta duomenų apie tai, jog įkalinimo įstaigoje nuteistajam nėra darbo vietos.Kaip minėta pirmiau, V. P. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o bausmę atvirojoje kolonijoje atlieka asmenys nuteisti už lengvesnius nusikaltimus. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dar likęs ilgas V. P. paskirtos bausmės vykdymo laikas. Nuteistasis gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima spręsti, kad toks perkėlimas padės pasiekti visų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo metu perkėlus V. P. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistojo V. P. perkėlimo į atvirąją koloniją atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.