Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 93-500 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 93-500 nutarta taikyti nuteistajam V. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2017 m. liepos 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 23 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 26 iki 23 balų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje keturiolika kartų paskatintas. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose bei socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį ir paskirta galutinė 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog stebimi teigiami V. P. elgesio pokyčiai – bausmės atlikimo metu jis buvo keturiolika kartų skatintas, įvykdė Komisijos jam skirtas rekomendacijas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; siekia prasmingo užimtumo – kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose bei socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse; jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (23 balai), tačiau kartu teismas pažymi, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat vertina tai, kad V. P. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai – jis padarė devynis režimo pažeidimus, iš jų tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Darant išvadas apie tai, ar nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, ypatingas dėmesys skiriamas nuteistojo elgesiui viso bausmės atlikimo metu, jo gebėjimui prisitaikyti prie nustatytų apribojimų ir draudimų, jų laikytis. Nuteistasis bausmę atlieka jau daugiau kaip 8 metus, o paskutinė drausminė nuobauda jam nustojo galioti tik 2014 m. gruodžio 19 d., kas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. V. P. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju V. P. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Kadangi šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakytina partvirtinti komisijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 93-500 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 93-500 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.