- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- T-1407-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00445-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-12-06 nutarimo Nr. 59-245, kuriuo nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalis, kuria A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – A. S. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, o minėtu Kauno apygardos nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos ir skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-17 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-09 nuosprendžiu A. S. išteisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, panaikino Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnio 1 dalį, subendrino ir skyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018-06-14, bausmės vykdymo pabaiga – 2021-08-21, ½ dalį bausmės nuteistasis atliko 2019-08-20; 2019-11-29 neatliktos bausmės dalis 1 metai 8 mėnesiai ir 23 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2019-12-06 nutarimu Nr. 59-245 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlyti nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Vilniaus pataisos namai prašė Vilniaus miesto apylinkės teismą šį nutarimą patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas konstatuoja, jog A. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privalu svarstyti nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš A. S. asmens byloje užfiksuotų duomenų, jis Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos teikė tris kartus ir komisija juos svarstė. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iš komisijos 2019-12-09 nutarimo matyti, kad A. S. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, iš socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo resocializacijos ir psichokorekcijos programose bei priemonėse, bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas ir tris kartus skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Įstatyme nurodyta, kad viena iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų yra žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš A. S. asmens bylos duomenų matyti, kad 2018-11-23 nuteistajam nustatyta žema rizika – 23 taškai, iš jų 5 statiniai, 18 – dinaminiai; pakartotinio vertinimo metu 2019-05-27 rizika stabiliai išliko žema – tie patys 23 taškai, 5 statiniai, 18 dinaminių; dar kartą vertinimas buvo atliktas 2019-11-22, vėl nustatyta žema rizika, tik nurodyta, jog ji yra 38 taškai, iš kurių – 20 statiniai, o dinaminiai – išliko tie patys 18. Pažymėta, kad statinių taškų pokytis nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu ar naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais, o sąlygotas objektyvių, iki tol neįvertintų faktų įvertinimu, nes išsiaiškinti duomenys, jog anksčiau A. S. buvo teistas Vokietijoje už vagystes, ko jis niekada neneigė. Pakartotinio tyrimo metu nustatyti teigiami pokyčiai – tarpasmeniniai įgūdžiai nebeapsunkina jo socialinio funkcionavimo galimybių, nuteistasis turi pakankamai gebėjimų užmegzti ir palaikyti kontaktą su aplinka, stebimas disciplinuotas elgesys.
Pastebėtina ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Priimdama sprendimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, komisija atsižvelgė į stabilią žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir į jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio rizikos dydį, į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, ženklią atliktą bausmės dalį, pripažįstamą kaltę, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nebuvimą, į pakankamai išlavėjusius nuteistojo tarpasmeninius įgūdžius, gebėjimą išlaikyti savikontrolę, tai, kad jis nepraranda savitvardos, emocinės kontrolės ir jo elgesyje nėra smurtinių požymių, jis nori nebenusikalsti, yra išsikėlęs tikslus, sietinus su tęstine darbine veikla, prosocialiniu gyvenimo būdu, į nuteistojo nuostatas, kurios rodo, jog jis geba įžvelgti jo nusikalstamumą skatinančius veiksmus, supranta įstatymo svarbą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, į tai, kad A. S. vieną kartą 2018-11-28 baustas už tai, kad turėjo nuteistiesiems draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nes nuobauda 2019-03-06 panaikinta prieš terminą, yra skatintas tris kartus, aktyviai dalyvauja programose, nepriekaištingai elgiasi būryje, yra motyvuotas dirbti, turi darbinės patirties, nors jam nustatytas neįgalumas, ketina dirbti UAB „Statybos ratai“ plataus profilio statybininko pareigose, kas rodo, jog nuteistasis turi realią galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra motyvuotas keistis, sutinka su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo atveju. Komisija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nutarė, kad lygtinis A. S. paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismo vertinimu, komisijos sprendimas taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Komisija įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ir kurios rodo, kad nuteistojo mąstymas keičiasi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju manytina, jog A. S. yra suvokęs savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, padaręs pozityvias išvadas, yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Konstatuotina, kad A. S. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet yra ir faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Teismo nuomone, reikšmingas yra ir faktas, kad nuteistasis neturi nei civilinių ieškinių, nei vykdomųjų raštų.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos 2019-12-06 nutarimą Nr. 59-245 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S., nes išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos siūlymus, A. S. tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyviai priežiūrai – iki 2021-08-21 skirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus pataisos namų teikimą patenkinti.
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-12-06 nutarimą Nr. 59-245 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, A. S. skirti įpareigojimą – iki 2021-08-21 neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti paduotas skundas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.