Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Komisija) 2-ojo sektoriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 m. laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 m. lais­vės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi panaikintas Lie­tu­vos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti ape­liacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pri­pa­žintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė - 13 metų laisvės atėmimo.

1.1. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 18 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija sprendė, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pa­žan­gą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. R. priklauso žemai rizikos gru­pei – 17 balai. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau tik trimis balais.

8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas kri­mi­no­ge­ninis veiksnys – savo pavojingumo lygmens menkinimas. Vertindamas M. R. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šie duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad M. R. yra linkęs menkinti savo pavojingumą. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

9. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad galiojančių nuobaudų neturi, bet anksčiau yra 10 kartų pažeidęs pataisos įstaigos taisykles. Paskutinį kartą – praėjus aštuoneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kada jau tikrai gerai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Ši ap­lin­kybė parodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gy­venimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus drau­dimus. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straips­nyje numatytus pa­grin­dus, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta baus­mės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pakeisti.

10. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog skundžiama teismo nutartis prieš­ta­rauja Lietuvos Res­pub­likos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų ka­bineto rekomendaciją Rec (2003)22. Ši rekomendacija dėl lyg­tinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakei­čia įstatymuose nus­ta­tytų reikalavimų, todėl sprendžiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos va­do­vaujamasi Lietuvos Respublikoje ga­lio­jančiais teisės aktais, numatančiais aiš­kias lygtinio pa­lei­dimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įs­ta­tyme nustatytos bausmės dalies atli­ki­mas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

11. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog M. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įs­tatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

12. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.